Smegenų vėžys. Tik dantų rentgenogramos čia niekuo dėtos

Kadangi man nusišypsojo laimė gyventi su viena geriausių Lietuvoje vaikų odontologių, per vakarinius pokalbius prie židinio esu įgijęs pusėtiną šios srities kvalifikaciją:)

vi.sualize.us

Būtent dėl tos priežasties visada atkreipiu dėmesį į Lietuvos žiniasklaidoje pasirodančias naujienas odontologijos naujienas.

Šiandien taip pat atkreipiau dėmesį į vieną tokią, paskelbtą didžiausiame naujienų protale, kuri skelbė, kad dantų rentgenogramos sukelia vėžį.

Jei būčiau visiškai nekvalifikuotas, gal ir būčiau patikėjęs, tačiau, kadangi, kaip minėjau, esu išklausęs ne vieną kvalifikuoto specialisto paskaitą odontologijos temomis, man iš karto kilo abejonių.

Tas abejones išsklaidyti netruko ilgai: google pateikė sąrašą publikacijų, informuojančių apie tą patį tyrimą ir jas paskaičius žmogui, bet šiek tiek suprantančiam angliškai, iš karto turėtų pasidaryti akivaizdu, kad tarp dantų rentgenogramų ir smegenų vėžio ryšio esama tiek pat, kiek, pavyzdžiui, tarp LRT generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus ir žuvusios princesės Dianos.

Nepaisant to, neabejoju, kad ši „naujiena“ turėjo poveikį. Ypač atsižvelgiant į tai, kad dažnam skaitytojui susidaryti nuomonei pakanka vien atraštės, o dalis tų, kurie skaitė, tikriausiai neatkreipė dėmesio, kaip nepiktybinis auglys virto smegenų vėžiu.

Nors kai pagalvoji, tai iš tiesų tai ir yra vėžys.

Tikrų tikriausias smegenų vėžys.

Tik nežinia, kas jį sukelia – neišmanymas, nenoras įsigilinti ar paprasčiausias kvailumas.

P.S. Beje, tai jau ne pirmas atvejis, kai mano įgyta kvalifikacija leidžia diagnozuoti vėžį. Prieš tai vėžio paveikta buvo publikacija apie tai, kad vaikų pas odontologus galima nevesti iki ketverių metų bei siūlymas valyti dantis su sodos mišiniu, kuris, mano kukliomis žiniomis, dantų emaliui turi panašų poveikį kaip smulkus švitrinis popierius.

(7 balsų, vidurkis: 4.57 iš 5)
Loading...
  • Raivo

    Sakyčiau, apie pusė, o gal ir daugiau žiniasklaidos pranešimų apie sveikatą ir sveiką gyvenseną yra būtent tokie. Tačiau tai geras verslas. Kaip sako Užkalnis, tai yra ultimate tiesos matas.

  • Izbliondimas

    Panašiai būna, kai žiniasklaida „nepatingi“ pakalbėti, pavyzdžiui, ir apie ekologinę gamybą ar ekologiškus produktus.
    Kai pamatai, kad to supratimo būna 0 ir apie ekologinę gamybą, ir apie ekologiškus produktus.
    Labai pasklido ypač vienas straipsnis tuo klausimu, kai rašė apie, sakykime batus, o žiniasklaidos aukos (t.t. ir žurnalistai), buvo supratę, kad ten buvo pakalbėta – apie ratus.
    Panaši pasaka žiniasklaidoje buvo apie nitratus. Ir ne tik žiniasklaidoje, kai mačiau jau siautėjančias ir jos aukas, mamytes…
    Juk kiekvienas, bent kiek mokslų ragavęs žino, kad azotas augalui yra tarsi statybinė medžiaga (tik vienu atveju – jis dirbtinas sintetinis ir pavojingas; kitu – gamtos, natūralus vaikis…). Gi azotas yra nitratų tėvas (kurį kaupia mažai ir kas. Pavyzdžiui, vanduo, daržovės, – nevalyvu atveju ir pavojingai, nors labiau, t.y. pavojingu mastu – kūdikiui…). O tas neišprusimas buvo ir žiniasklaidos, ir jos aukų tame, kai, sutartinai, tą azotą „padarė“ skiriamuoju tarp ekologiško ir ne ekologiško (ant ko pasimovė ne vienas ir žurnalsitkos krifėjas, tame tarpe ir garsioji Rūta…).
    Tad šiame etape matomai bendrinis bruožas „tamsaus“ žmogaus, manau, yra toks, – žinai apie ką kalbama ar ne. Jei nežinai, – žiniasklaida čia tau ne draugas, bet baubas, žmogau.
    Tas pats, matyt, gal ne tik apie dantis ar ekologinę gamybą ir ar dar apie ką tik nori.
    Tad kokio komentuojančio tuomet ir paklausiu, skaitei, – reglamentą (EB) 834/2007 ir 889/2008. Ne. Tai tuomet, ko kiši nosį, kur nieko neišmanai. Tas tinka ir žurnalistams.
    Tad taip matomai ir visais kitais klausimais.
    Kitas dalykas, kad internete, pavyzdžiui, įdomu laisvalaikį leisti tik ten, t.y. tose temose gal, kur tu mėgėjas, t.y. profanas. Nes tu ilsiesi. Nes tuo metu tu darbo klausimų juk nenori ir matyti, tuomet.
    Va čia gal ir pasimauname, kad internete mes visi esame diletantais. Tad bent gal žinokime tuomet, kad žinios iš interneto yra visuomet niekinės. Va to ir pakaktų, ir būtų mažiau nesusipratimų, gal tuomet.
    Kad gal ir pelno siekianti organizacija, kuri neturi nuožmios ir tikros konkurencijos, – kad jos produktas yra taip pat niekinis (bent žinok tai, nors ir turi tenkinti, nes kitokio nėra…). Nors ji jį daro ir ne laisvalaikiu…☺ Ir t.t. ir pan.

    • suomis

      O aš manau, kad čia daugiau kalba eina, ne apie išprusimą o apie dezinformaciją. Juk, visi, tie straipsniai, kurie patalpinti DELFIje, yra anoniminiai. Kitaip tariant, pučiama migla ir keliama sumaištis… Man įdomu, kuriems galams visa tai? Kaip tik šiandien, Aleknonio laidoje, buvo iškeltas klausimas apie žiniasklaidos priemonių priklausomybę, tam tikrom struktūrom.

      • Regis

        tai senai žinomas dalykas – paspaudimai (atvertimai, angl. clicks). Jie generuoja pajamas gaunamas iš reklamos. Todėl neužtenka, kad žmogus užeitų į svetainę arba portalą. Reikia, kad jis kuo daugiau suvartotų pačio įvairiausio turinio. Atitinkamai ir manipuliacijos nuotraukomis, straipsnių pavadinimais ir t.t. kurie neatitinka turinio arba neadekvatūs turiniui. Padaromi netgi atskiri įrašai apie sprūstančias lauk krūtis, sukneles apgavikes arba batus žudikus ir t.t. ir visa tai dėl paspaudimų kiekio didinimo. Gal laikui slenkant reklamos užsakovai rinksis ne tik pagal lankomumą o atsižvelgs į portalo reputaciją, deklaruojamas ir paisomas vertybes ir t.t., straipsnių ar apkritai turinio kokybę. Gal. Beje kur dar lietuviškos žiniasklaidos nesivaržymas manipuliuoti informacija, siekiant suformuoti pageidaujamus įspūdžius ir įtikėjimus.

        • suomis

          Nėra toks jau didelis komentatorių lankomumas, bent jau Delfije, kad būtų verta, vien dėl reklaminių paskatų, užsiiminėti dezinformacija. Nebent, tai jau portalo desperacija, bandant, tokiu būdu, taisyti finansinę situaciją.

    • Gintautas

      Kaip sakydavo George W. – „make no mistake“: garsioji Rūta ant nieko nepasimauna. Jos laidos tokios specialiai kuriamos – vienpusiškos, kontraversiškos, gąsdinančios. Tik tokiu atveju įmanoma generuoti kalbas apie savo laidą, kurias dar labiau pakursto oponentų pasipiktinimas. O ji sėdi sau, rankas trina, reitingus matuojasi ir į ūsą šypsosi… :)

  • Regis

    Straipsnelis yra prekė, o straipsnelio pavadinimas turi padėti tą prekę parduoti. Atitinkamai kuo skandalingiau, durniau, sensacingiau ir t.t. tuo geriau prekė parduodama. Apskritai tas vos ne firminis Delfi „Tyrimas parodė..“ galėtų susilaukti kokio būsimo žurnalisto bakalauro dėmesio (gal net diplominiame darbe). Kaip tik kokiame straipsnyje aprašomas koks nors tyrimas arba apklausa taip ir lauk tiesiog neįtikėtino neatitikimo tarp turinio ir pavadinimo. Neatitikimo sąlygoto specifinio paspaudimų pardavimo versliuko, redaktorių ir jų pavaldinių kvalifikacijos ir t.t.

    O ir šiaip, tiesiog yra vietos kuriose geriau tokio pobūdžio informacijos nevartoti. Nes kitaip pradės vaidentis visokie parodymai remiantis tyrimais.

  • Rytis I

    Rašantysis sveikatos temomis tiesiog profesionaliai negali nepaminėti kokio baubiako ir jau vien todėl skaitytojas rizikuoja gauti smegenų vėžį. Dar nebuvo toks tyrimas padarytas? Nieko baisaus, padarysim.

    Ta proga negaliu nepasidžiaugti ir mielu bei nuoširdžiu pokalbiu su LRT direktorium. Tik dabar perskaičiau, tad vis gerai vėlai nei niekada. Negaliu nepacituoti.
    „Daugiau nieko kol kas negaliu pasakoti, nes vyksta tyrimas.“ – ar jau baigtas tyrimas?
    „Tai – nauja žurnalistikos rūšis“ ir šalia „Nieko naujo“ – apie žurnalistikos žanrus.
    „Juk ne aš prie jų priėjau, o jie prie manęs“ – ну невиноватая я, он сам пришёл…
    „Nenorėjau būti fotografuojamas“ ir tuo pačiu „Nufotografuoti – galima, bet reikia laukti. Juk reikėjo laukti, kol išeisiu.“ – berods visgi tik kuklumas padeda negalvoti apie princesę Dianą.
    „Kai putų nuo šito viso reikalo bent šiek tiek nutekės, visi pamatys esmę.“ – reiškias neišseko šampanas dar.
    „Ir tai dar kartą įrodo, kad sveikatos šitas postas tikrai neprideda“ – belieka užjausti.
    „Daugybė žmonų ragino laikytis, nepasiduoti – nuo Paryžiaus iki tolimiausių Lietuvos užkampių“ – neprošal kartais mapkurveris irgi vietoj rašiklio, bet irgi užuojauta.
    „Negalėsi pakovoti už save – negalėsi pakovoti už kitus“ – kova buvo nelygi, bet ne dėl savęs juk.
    „Tą naktį kas antrame Vilniaus viešbutyje buvo įsikūręs rinkimų štabas. Nežinia, kur pataikysi…“ – jep, priviso viešbučių gyvas velnias, o anksčiau 22 aukštas vistiek buvo geriau.
    „Panoramoje“ skandalų yra mažai, o reitingai – aukšti“ – išvis, kuo mažiau „panoramos“, tuo aukštesni tie reitingai.
    „Žinau, kur atėjau, bet tai nėra pretekstas tiesiog plaukti pasroviui. Žinoma, galėčiau taip elgtis, bet juk ne to čia atėjau“ – eiti žymiai geriau negu plaukti.

  • leokadija

    Gerbiamas odontologės pašnekove,
    akivaizdu, kad pokalbių prie židinio nepakanka. Jūsų kritikuojamas straipsnelis šįkart gana tiksliai išverstas. Daugiau „liapsusų“ paprastai pridaro alfa. Dažniausiai vertimo klaidos būna tokios kvailos – kad aš jų nevadinu piktybiškomis (siekiančiomis kokių nors pasipelnymo tikslų) – o tik žioplomis per visą pilvą.
    Tačiau apšvitinimo rentgeno spinduliais ir vėžio ryšys yra absoliučiai ir puikiai įrodytas daugelio autorių ir studijų. Čia tik viena iš daugelio labai puikių iliustracijų iš šiuolaikinio gyvenimo. Rentgeno spindulių kiekis ribojamas ne šiaip sau. Visos mūsų fluorogramos, rentgenigramos ir kompiuterinės tomogramos skaičiuojamos ir sumuojamos TURI BŪTI. Jei apsileidę ir pelno siekiantys medikai to nedaro, arba tikina, kad šiuolaikiniai aparatai saugūs – tai jie meluoja. O kad pleškina dabar visi dantukus, plautukus, stuburus, klubus – viską, kas tik gali ir kuo daugiau – tai viena iš priežaščių, kodėl vėžio daugėja.
    Ir dar: smegenyse visi navikai pavojingi mirtinai, tame tarpe ir „nepiktybinė“ meningioma. Todėl atidžiai aptarkite šią temą prie židinio ir plačiau pagooglinkite, prieš piktindamiesi – rekomenduoju. Ir linkiu kuo mažiau rentgenogramų. Jų mąstai seniai peržengė sveiko proto ribas ir kelia daugiau pavojaus nei naudos.

    • miela leokadija, kadangi mano anglų kalbos žinios dar geresnės nei odontologijos, perskaičius tamstos komentarą, peršasi akivaizdi išvada: arba tamsta visiškai nemokate anglų kalbos arba tamstai taip pat progresuoja smegenų vėžys. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tamstos problema – pirmoji.

      • leokadija

        tai skaitote originalą:
        „Dental x-rays and risk of meningioma
        Ionizing radiation is a consistently identified and potentially modifiable risk factor for meningioma, which is the most frequently reported primary brain tumor in the United States. The objective of this study was to examine the association between dental x-rays—the most common artificial source of ionizing radiation—and the risk of intracranial meningioma.
        This population-based case-control study included 1433 patients who had intracranial meningioma diagnosed at ages 20 to 79 years and were residents of the states of Connecticut, Massachusetts, North Carolina, the San Francisco Bay Area, and 8 counties in Houston, Texas between May 1, 2006 and April 28, 2011 (cases). A control group of 1350 individuals was frequency matched on age, sex, and geography (controls). The main outcome measure for the study was the association between a diagnosis of intracranial meningioma and self-reported bitewing, full-mouth, and panorex dental x-rays.
        Over a lifetime, cases were more than twice as likely as controls (odds ratio [OR], 2.0; 95% confidence interval [CI], 1.4-2.9) to report having ever had a bitewing examination. Regardless of the age at which the films were obtained, individuals who reported receiving bitewing films on a yearly basis or with greater frequency had an elevated risk for ages <10 years (OR, 1.4; 95% CI, 1.0-1.8), ages 10 to 19 years (OR, 1.6; 95% CI, 1.2-2.0), ages 20 to 49 years (OR, 1.9; 95% CI, 1.4-2.6), and ages ≥40 years (OR, 1.5; 95% CI, 1.1-2.0). An increased risk of meningioma also was associated with panorex films taken at a young age or on a yearly basis or with greater frequency, and individuals who reported receiving such films at ages <10 years had a 4.9 times increased risk (95% CI, 1.8-13.2) of meningioma. No association was appreciated for tumor location above or below the tentorium.
        Exposure to some dental x-rays performed in the past, when radiation exposure was greater than in the current era, appears to be associated with an increased risk of intracranial meningioma. As with all sources of artificial ionizing radiation, considered use of this modifiable risk factor may be of benefit to patients. Cancer 2012;. © 2012 American Cancer Society

        Puiki epidemiologinė studija, beveik pusantro tūkstančio pacientų su meningioma, panašiai tiek kontrolių, aiški statistika: pvz., (aktualu jūsų žmonai, vaikų odontologei) beveik penkis kartus didesnė rizika susirgti meningioma, jei rentgenogramos buvo atliktos iki dešimties metukų amžiaus… Nematote ryšio? Netikite statistika? Ar mokslinėmis studijomis apskritai? Norit kabinėtis prie žodžio "sukelia"… "Padidina rizika" būtų tiklsiau, bet esmė nesikeičia.
        Galima aišku nusiraminti, kaip siūlo lv :) Mūsų visų pasirinkimas :)

        • miela leokadija, gražiai čia pacitavote. Ir labai gražiai moksliškai pakomentavote. Tik niekaip nesuprantu, kurioje vietoje čia kalbama apie vėžį? Gal, jei turėsite laiko, paaiškinkite. Ir man, ir galbūt sau. Jei nesunku, žinoma.

          • romas

            Neišmanau nieko, bet vikipedija rašo: „These tumors are usually benign in nature; however, a small percentage are malignant.“
            Jei kartais meningiomos būna piktybinės, tai gal tada skaitosi vėžys? Nors mano supratimu ir nepiktybiniai augliai smegenyse – labai blogai.

          • leokadija

            tai nurodoma pirmame sakinyje: „meningioma, which is the most frequently reported primary brain tumor in the United States“. Dažniausias galvos smegenų navikas. Nors „vėžys“ nebūtinai tinka visiems navikams (tumorams), bet šiuo atveju – tikrai. Meningioma nevaldomai auga ir elgiasi „vėžiškai“.
            Tokios epidemiologinės, daug pacientų apžvelgiančios studijos labai praturtina mus žiniomis apie dar neseniai naudojamus (daugelis dabartinių gydymo ir diagnostikos metodų yra sąlyginai „jauni“) gydymo ir diagnostikos metodus. Juk pradžioje ir nėštumą rentgenu diagnozuodavo… Gyvename ir nuolat turime apžvelgti, ką patyrėme savo kailiais tirdamiesi rentgenu, valgydami GMO, gerdami kontraceptikus… Praeis ne vienas šimtmetis ir ne viena tokia epidemiologinė studija – kol daugiau suprasime, kas saugiai tinka, naudinga ir kiek… Aš tai džiaugiuosi, kad tokios apžvalgos daromos, publikuojamos ir keičia šiandieninę praktiką. Pvz., apie rausvojo kaspino mamogramų nebūtinumą ir net kenksmingumą kai kuriais atvejais… (http://annals.org/content/156/7/491.abstract). Tik delfis ne viską pateikia. Manau, kartais daugiau yra geriau… jei skaitomos ne vien antraštės.

          • romas

            GMO nėra pavojingi visais atvejais. Jei modifikuoti organizmai negamina žmogui nuodingų organinių junginių ir produktai nėra užteršti nuodingais junginiais, jokio pavojaus nematau. Net ir vaistų yra gaminamų GMO.

        • lv

          leokadija, paskaitykit paskutinę pacituotą pastraipą, kuri originaliame šaltinys yra IŠVADA. Ir galit pasidomėti, kiek šiuolaikinės odontologinės apšvitos dozės yra silpnesnės, nes išjautrėjo juostos. Taip pat galit pasidomėti, kaip išjautrėjo skaitmeniniai jutikliai, kuriems tereikia iki ketvirtadalio ir taip mažos dozės; čia apie tokio tyrimo ir odontologinės diagnostikos perspektyvą…
          Statistiką galima sukritikuoti: pacientai patys skaičiavo savo apšvitas. Gali dar apytiksliai atsiminti, kai jų buvo kelios per kelis metus, o jei daugiau ir per daugiau metų…
          Turbūt dėl to ir gana paradokslūs rezultatai: periodiškai švitinantis daugiau, nei 40 metų, rizika bene tokia pati, kaip ir švitinantis mažiau, nei 10 metų…

          • leokadija

            labai puikus pastebejimas. Idealių studijų nebūna, sutinku.
            Delfis irgi – persūdo versdamas ir antraštes įvardindamas. GMO – nevisada blogis (bet farmacijos poreikiams biorekatoriuose naudojami GMO, kurių tik produktas tampa vaistu, ir visas modifikuotas kukurūzas, kurio kiekvienoje ląstelėje tupi viruso ir dar kokio organizmo genai, – yra visiškai skirtingi dalykai)… Bet nespjaukime į tokius duomenis… O Lietuvai ši studija kaip tik aktuali dėl to, kad dar tebenaudojamos mūsuose senoviškos rentgenogramos, kai filmas „sukandamas“ tarp dantų. Ir kad dar tik tik senti pradėjo didžiulė minia žmonių tirtų senu metodu. Ir kad vis daugėja kitų rentgeno spindulius naudojančių tyrimų medicinoje ir kitur… Siūlote nesijaudinti visai?

          • lv

            Tas filmas sukandamas tarp dantų — *jautrus*. Net jei jums yra nemalonu tą „filmą“ sukąsti ir tai atrodo atgyvena, tačiau iš tikrųjų, tai yra pakankamai modernu ir pažangu (nebent buvote sukandusi skaitmeninį jutiklį ir pradėsite tvirtinti, kad jis jums pasirodė komfortiškesnis ir tokia rentgenograma jums pasirodė naujoviška; kiek belaikiau rankose tų skaitmeninių jutiklių, jie yra bent 5-7 kartus storesni ir _nelankstūs_, dar ir su laidu, tad apie jų patogumą pacientui jūs negalėtumėte pasakyti nieko gero, nebent tik tai, kad atsipalaidavus ir nesigavus nuotraukai, paprasta, pigu, patrauklu procedūrą (atsainiai) kartoti, t.y. švitinti kartotinai…).
            Ir šia prasme, jei modernus ir rentgeno aparatas, tokia apšvita (net ir sukandus dantyse „filmą“), jei ji reikalinga diagnostikai, yra nepalyginamai labiau naudinga, nei ji gali *potencialiai* pakenkti. Kad galėtumėte visai nusiraminti, pasidomėkite, kokia gi apskritai yra tos meningiomos diagnozavimo tikimybė, nes dabar gąsdinatės tik padidėjusia rizika. Ar jus labai išgąsdintų, jei paaiškėtų, kad tikimybė, jog jus dėl kokio nors faktoriaus nutrenks žaibas, padidėja dvigubai? Manęs, tai nė kiek. O šansai diagnozuoti meningiomą per metus yra turbūt kažkur 5-10 kartus didesni, nei būti nutrenktam žaibo ir turbūt bent 2 kartus mažesni, nei būti nužudytam (Lietuvoje 100000 populiacijos tenka turbūt ~10 žmogžudysčių)…

    • lv

      Gerbiama leokadija. Įkvėpkit ir nusiraminkit. Vidutinė vieno danties apšvitos dozė tesiekia 5 mikrosivertus, t.y. maždaug kelių dienų natūralaus radiacinio fono apšvitą. Epidemiologai išsijuosę bandė nustatyti skirtingų geografinių vietovių (pasižyminčių gana ženkliu gamtinio radiacinio fono skirtumu; net iki kelių šimtų procentų) ryšį su padidėjusiu/sumažėjusiu vėžinių susirgimų skaičiumi ir tokios koreliacijos nenustatė…

      • gre

        lv, tokie lyginimai, kad vieno danties apšvitos dozė sieka kelių dienų natūralaus radiacinio fono apšvietą ne visuomet yra protingi, tad šitaip lygint galima tik labai gerai suprantant kaip gi ta radiacija veikia ir ką tas momentinis stiprumas reiškia. Kad būtų paprasčiau – tarkime, kad cunamio banga yra visiškai nepavojinga, nes jūra tokios pat suminės galios (aukščio) bangas sugeneruoja maždaug per dvi – tris dienas. Teisingai?

        • lv

          Tokie lyginimai, gre, yra kaip tik tinkami šiam kontekstui. Ir apskritai. Nes momentinis paskiros alfa dalelės stiprumas, jei jau gilintis iki atomų/molekulių, gali reikšti suardytą paskirą molekulę ir sunaikintą ląstelę, tačiau tik dozė, išreikšta Sivertais (tikiuosi, kad žinote, kuo ypatingas šis matas), apibūdina radiacijos poveikį (tiek potencijos, tiek tiesioginio poveikio, t.y. energijos prasmėmis). Jūsų pavyzdys su jūra gal ir tiktų, jei šalia pastatytume kokį gigakilograminį molą; jį daugmaž vienodai pagraužia tiek cunamis, tiek jūra per kelias dienas.

  • Aura

    Nei žurnalistas, nei skaitytojas (dažniausiai) nėra pajėgus vertinti tyrimų duomenis. Kai vienas leidinys nuo kito nusirašo, paieškodamas „įdomesnių kampų“, visai gaunasi nei šis nei tas.
    O žiūrėk, koks žmogus ima ir nuoširdžiai patiki kad pieną gerti pavojinga…

    • miela Aura, šiuo atveju kalbama ne apie pajėgumą suvokti duomenis, o apie pajėgumą suvokti tekstą.

  • briedis

    Ar nebus čia kampanijos prieš atominę elektrinę dalis? Nesu sąmokslo versijų gerbėjas, bet… toliau nerimtai šnekant, radiacinės odontologinės nekaltybės puritonams gal reikėtų atsisakyti spalvotų televizorių, nes jie radiacijos skleidžia daugiau. O rimčiau šnekant- tai ne smegenų, o sąžinės, savigarbos ir profesinio prestižo vėžys. Nes aš nemanau, kad tie „publikatoriai“ tokie kvaili, kad nesuprastų kokius niekus viešina. Na negi čia viskas taip primityvu- „yra kvailysčių paklausa, bus ir pasiūla“?

  • D.

    tokiuose straipsniuose manau pagrindinė blogybė yra jų pavadinimai, siekiantys suintriguoti, kad skaitytojas jį atsiverstų. Čia kaip per kokią krivicko laidą – o po reklamos tai jau pamatysit, o iš tiesų būna tik titrai :)

    • briedis

      Pvz.- „per tris savaites žvaigždė suliesėjo 60čia kilogramų, nes laikėsi ypatingos dietos“, arba- „fantastiška Lietuvos aludarių sėkmė Amerikos rinkoje“, arba „sensacingai demaskuotas biurokratas toliau dirba savo juodą darbą“ fui.. susivemsiu (toliau tęskit patys).

  • sataniuga

    Man irgi vėžį varo panašūs tyrimai, bet baisiausia, tai kas vyksta intymioje sferoje, pvz: http://www.delfi.lt/news/daily/Health/moterys-patiria-orgazma-sportuodamos.d?id=56964441 atleiskite, kam tai įdomu? toms, kurios sportuoja, ar toms, kurios patiria? Mano galva, parašyti disertaciją daug lengviau dirbant su statistika, nei atliekant realų mokslo darbą, todėl ir matome tokius „šedevrus“. Čia tiktų prof. Landsbergio nemirtinga frazė: kas galėtų paneigti, kad… pvz., vėžio rizika didėja, potencija mažėja, o krūtų implantai nesaugūs.

  • Regina

    Juokingiau būna, kai parašo „Australijoje vyksta tas ir tas, rašo D. Britanijos spauda, kurią cituoja Rusijos dienraštis XX“.
    O internete paieškojęs gali rasti neiškraipytą tos pačios Australijos žiniasklaidos rašytą straipsnį.

    Kalbant apie čia minimą temą, tai juokas ima – kiek jūsų yra bent kartą daręsi visų dantų rentgeną? Man neteko, apskritai dantų rentgeną per 30 savo metų man yra darę ne daugiau 5 kartų. Apskritai, tos dantų rentgenogramos yra toooks mizeris, ką, neturim ko daugiau bijoti?

    • suomis

      Jūs teisi, bet Delfi pateikia, lyg tai, jau, ateina apokalipsė. :)

  • VG

    Medicinoje, deja, dažniausiai tenka rinktis ne tarp „gero ir blogo“, bet tarp „blogo ir dar blogesnio“. Ir labai dažnai tame pasirinkime balansuoji. Taip, jonizuojanti apšvita yra blogai. Ir operacija yra blogis: juk daroma sąmoninga organizmo destrukcija. Bet, kita vertus, tarpkontinentinis skrydis „duos“ keliasdešimt kartų didesnę apšvitą negu paprasta plaučių (jau nekalbu apie dantų) rentgenograma.
    Matyt, čia šaknys psichologinės: skraidome laisva valia (ir – labai noriai), o radiologinius tyrimus skiria „niekšai“, kurie kažkodėl piktybiškai nori visus peršvitinti, nuskriausti ar apskritai nugalabyti… O jeigu laiku mūsų neapšvitina ir ką nors pražiopso – dar didesni niekšai….
    Kažkaip pikti, aršūs ir nepakantūs mes tapome.

  • Tomas

    Gaila, jog mano dantys nebevaikiski, kitaip tikrai zinociau kur eiti darytis rentgenogramos.

  • Sapnas

    Yra du dalykai, kurie suteikia ramybės. Vienas – joks vėžys nesivystys, jei nebus žmoguje giluminės priežasties (o jei yra – tai pelnytai). Antra, jokia mirtis nebūna atsitiktinė, o jei Mirtis ateina – ji nulemta ir pelnyta. Taigi – ramybės. Gyvenkite su šviesa.

  • leokadija

    šiuo įrašu mane kiek sukrėtėt. Iki šiol visgi dar tikėjausi, kad savo mintis dėstote atidžiai pasigilinęs (rodos, tai yra reialavimas „tikrosios“ žurnalistikos tekstams). Sakysit, kad jums labai nesinori įtikti mano lūkesčiams… tą jau žinau.
    Tiesiog įdomu, ar tokiomis žiniomis ir tekstais paremti ir kiti jūsų įrašai…
    Šiame pvz. naudojate nieko nepasirašytą delfio tekstelį, kuriame teigiama „Pirmojo vaiko vizito pas stomatologą neverta atidėti vėliau nei iki 4 metų“. Jūs gi imate ir pateikiate tai, kaip „vaikų pas odontologus galima nevesti iki ketverių metų“. Gal čia tik man atrodo, kad originale raginama apsilankyti pas odontologą iki keturių metų??? Nors tekstas ir nevertingas, bet jį suvokti vistiek reiktų… teisingai…
    Arba sodos mišinio prilyginimas smulkiam švitriniam popieriui – ar žinote, kiek daug balinančiose ir kitose dantų pastose yra abrazyvinių medžiagų, smėlio ir kitokių kristalų – tiesiogiai šveičiančių paviršių. Tai esminis dantų pastos „darbas“. Vienas iš jų. Kodėl soda nepatinka? Jos ir daugelyje komercinių pastų yra.
    Ne man jus mokyti :) Bet mokytis skaityti ir suvokti reikia mums visiems. Be pykčio :)

    • miela leokadija, įdomiai čia tamsta viską dėstote… Bet reaguosiu, nes žinau, kad be tamstos dar vienas kitas žmogus čia užsuka. Taigi, teiginys, kad vizito pas stomatologą neverta atidėti vėliau nei iki ketverių metų, mano supratimu būtent ir reiškia, kad iki ketverių metų galima vaiko pas stomatologą ir nevesti. Arba, kaip interpretuojate tamsta, kad raginama apsilankyti pas stomatologą kada nors iki ketverių metų, bet ne vėliau, ar ne? Tai va, remdamasis savo odontologijos žiniomis, galiu teigti, kad toks siūlymas yra visiškas briedas ir kenkimas, nes šiuolaikinė medicina siūlo neatidėlioti pirmojo vizito pas stomatologą vėliau nei vaikui išdygsta pirmasis dantis. Žinant, kad pirmieji dantys išgygsta gerokai anksčiau nei sueina ketveri metai, siūloma ketverių metų riba yra visiškai nemokšiška. Iš paskaitų prie židinio žinau, kad kartais pakanka ir pusantrų metų, kad kūdikių dantys būtų pažeisti negrįžtamai.

      Apie sodos naudojimą net nesinori komentuoti – lygiai taip pat man skamba siūlymai naudoti pelenus ar kiaušinio trynį galvai plauti. Tikiu, kad kai kas vis dar taip daro ir net jei šiai kategorijai priklausote ir tamsta, tai visiškai nereiškia, kad ir likusi visuomenės dalis turėtų gyventi XIX amžiuje. Be pykčio, žinoma:)

  • Sveiki,

    šiaip nerašau komentarų (nors A. Račo blogą skaitau dažnai), bet manau, šiuo atveju reikia kai ką paaiškinti. Iš anksto atsiprašau dėl komentaro ilgio.

    Žurnalistams ir redaktoriams nėra ko laužyti iečių dėl to, kas dar nėra nei patvirtinta, nei paneigta bent 10 ar daugiau skirtingų autoritetingų tyrimų.

    Štai, kitame straipsnyje (2004m.), gautas visiškai priešingas rezultatas, kad nėra pastebėta jokių statistiškai reikšmingų sąsajų tarp smegenų auglių ir apšvitinimo medicininių ar darbinių įrenginių:

    http://www.neurology.org/content/64/2/350.short

    Tai kurie iš jų dabar teisūs?

    Kita problema yra tai, kad ne specialistui labai sunku suvokti, kas parašyta cituojamame tekste.

    Leokadijos pacituotame angliškame originale yra naudojama sąvoka „galimybių santykis“(„Odds ratio“, OR), kuri skaičiuojama taip:

    OR = (p / (1 – p) )/ (q / (1 – q)), kur

    p = P(A|B) – sąlyginė tikimybė, kad pacientas buvo apšvitintas (įvykis A), su sąlyga, kad jam buvo diagnozuotas vėžys (įvykis B).

    q = P(A|C) – sąlyginė tikimybė, kad pacientas buvo apšvitintas (A), jei jis neserga vėžiu (įvykis C, priešingas įvykiui A).

    Yra laikoma, kad p ir q reikšmės yra artimos apšvitintų ir neapšvitintų žmonių santykiui tiriamojoje (1433) ir kontrolinėje (1350) grupėse su pasikliovimo intervalo tikimybe 0.95.

    Angliškame straipsnyje gaunamas rezultatas OR = 2.0

    Ką gi mums sako šis rezultatas?

    Ogi NELABAI KĄ, jei nežinome kitų reikalingų statistinių duomenų (pačių tikimybių p ir q, imties vidurkių, dispersijų, jų pasiskirstymo).

    Pateiksiu pavyzdį iš Wikipedijos puslapio:

    Tarkime, kad tikimybė, jog vyriškos lyties individas geria alų, yra p = 0.9 (t.y. maždaug 9 vyrai iš 10) geria alų.

    tarkime, kad tikimybė, moteris geria alų, yra lygi q = 0.2

    Skaičiuojame galimybių santykį:

    OR = (0.9 / 0.1) / (0.2 / 0.8) = 36

    Šitoj vietoj jau galime įsivaizduoti straipsnį: „Mokslininkai įsitikinę, kad vyrai geria 36 kartus dažniau, nei moterys!“

    Dar reikėtų išsamiai paaiškinti, kad mes kalbame apie sąlygines
    (Bajeso) tikimybes,o ne absoliučias, ir kuo tos tikimybės skiriasi. Bet geriau nebegąsdinti blogo skaitytojų skaičių manipuliacijomis:)

    Atkreipkit dėmesį, kaip aptakiai išvadas formuluoja patys originalaus straipsnio autoriai: „galimai“, „seniau“, „didesnis švitinimas“. Žodžiu, geriausiu atveju, kalbama apie galimai egzistuojantį statistinį ryšį tarp dviejų dydžių, o ne „kiek padidėja tikimybė apsirgti vėžiu, jei tave apšvitina“. :)

    • lv

      jj85, bravo! Netiesiogiai palietėt dar vieną temą — pseudomokslo terpės (mob. telefonai sukelia vėžį! ekologiškos sauskelnės ir mityba ir t.t.; supermamos ir (gliancinė) periodika mirga idiotiškomis antraštėmis ir turiniu), kuri dar kvailiau ir nemokšiškiau eksploatuojama visokioms fobijoms ir pardavimams plėtoti (mokslininkai nustatė). Konkretus tyrimas gal ir nepriskirtinas pseudomokslui, tačiau gana skystas ir dar turbūt tendencingas…
      Čia kritiškas ir platesnis komentaras:
      http://www.nhs.uk/news/2012/04april/Pages/dental-xray-brain-tumour-cancer-link.aspx
      (nors OR ir čia interpretuojamas nekoretiškai)

      • leokadija

        puiku, jei abejojame. Apžvelgiame daugelį patirčių ir šaltinių. Galų gale, sprendimus turėtume priimti savo galva ir prisiminę skaitytas studijas, bobučių išmintį, vidinę nuojautą. Ar galėsime sintezuoti teisingus sprendimus, jei mesime į šiukslių dėžę epidemiologines apžvalgas? Tikiuosi, nesiūlote jų nepaisyti. Statistika, kad ir kaip ji kartais ribota, remiasi visa išmanioji šių dienų „evidence based medicine“. O ji ir yra priekyje. Lyderiai (medikų, pacientų organizacijų JAV) sukūrė kampaniją „Rinkis Protingai“ http://choosingwisely.org/?page_id=13
        Galite žvilgtelti, kiek pavojingų bereikalingų procedūrų jums gali būti siūloma, kodėl jų nereikia, kaip sudaryti tokie sąrašai ir kas juos sudarė (stebiuosi, kad tai daroma JAV). Juk gydymas (ir Lietuvoje) dabar yra plikas VERSLAS. Reikia parduoti savo paslaugą, tabletę, rentgenogramą. O mes, sovietiniai ko gero, pripratę pasitikėti: gydytojas padarys viską, ko reikia… Ne. Dabar mes perkame, jie – parduoda. Pirkime išmintingai.
        Su dantų rentgenograma susidūriau ką tik – vaikui, apie ketvirtus gyvenimo metus (iki tol nesilankėme, nieko neskaudėjo, dėmelių nesimatė, minkštumo nebuvo, tai ir nėjom pagal jūsų p. Račai rekomendacijas pas odontologą tik išdygus pirmam dančiui – man būtų juokinga) suskaudo dantį. Pakrapštęs gydytojas pasiūlė padaryti rentgeno nuotrauką (veiksmas vyko JAV). Buvau lengvai šokiruota. Tada nežinojau šių duomenų, bet nuojauta sakė – kam to reikia. Dabar jau tvirčiau žinosiu atsisakydama panašių dalykų. O jūs ko nors gydytojo kabinete atsisakote? Kartais sveika :)

        • lv

          Sveikinu leokadija, jūs kvailai, tiesiog KVAILAI kenkiate savo vaikui. Panašiai, kaip kokia superdurnė, prisiskaičiusi pseudomokslo ir kitokio briedo kaip mėsa netinkama mitybai, jos neduoda savo vaikui. Šiuolaikinė, pavienė, bet būtinoji rentegongrama vaikui negali pakenkti labiau, nei tiesiog pažeistas/prarastas dantis ir su tuo susijusios komplikacijos (kurių tikimybė nepalyginama su smegenų auglio diagnozavimo tikimybe). Juk net šis tyrimas tą įrodo (prieškarinės rentgenogramos, vos tik pradėjus naudoti rentgeno aparatus, buvo žymiai didesnių dozių, tačiau, net ir tokiu atveju koreliacija su smegenų augliais ir padidėjusia rizika nėra žymi, abejotina).
          Apie odontologų būdą uždirbti iš rentegnogramų, tai apskritai patyliu. Kiek ten jos JAV įvertintos, kokiais 15-20$..?

          • leokadija

            ačiū už etiketes. „Kvailumą“ matuojate kuom?
            teisingai sakote – būtinoji rentgenograma būtų naudinga. Bet būtinumas nėra kažkokia savaime aiški sąlyga – ją pasiūlo suinteresuotas asmuo. Būtinumą visaip padedamas nusprendžia priimantysis, jis ir pasirašo po kiekviena procedūra. Man vat pasirodė, kad dėl dėmelės danties paviršiuje (kurios visiškai negydė ir net nesiūlė NIEKO daryti) reiktų tos rentgeno nuotraukos. Būtinumą vertinkime kaskart ir atidžiai. Net ir nekaltai atrodančios dozės, kiekiai, vaistukai ir tyrimukai yra invazijos į asmens organizmo „harmoniją“ (kokia ji bebūtų). Ir yra tik tiek nekalti, kiek mes tai žinome. O žinome mes nedaug.

          • lv

            Jei pagal vienus „tyrimus“, kurie nustato smegenų vėžį susijus su mob. telefonais ir pan. mes kažkodėl žinome daug ir kvailiai puola griauti antenų bokštų, atsisako rentenogramų, tai kaip gi čia pagal kitus tyrimus, kurie to nenustato ir teigia (ką ten teigia; epidemiologinė empyrika tą patvirtina), kad rizika susirgti yra _labai_ _menka_ (gerokai menkesnė, nei, kad jus nutrenks mašina gatvėje ir tiesiog nesuskaičiuojamas kiekis kitų rizikos faktorių, kurių jūs net nevertinate, nors jie yra daug labiau pavojingesni jūsų sveikatai ir gyvybei) mes staiga žinome labai mažai? O su tikėjimu kovoti aš nenusiteikęs…
            Ir nesisavinkite epitetų, kurie skirti ne jums.

          • lv

            Nesu odontologas, tačiau ta dėmelė yra tik išorėje matoma anomalija. O rentgenogramoje matyti vidiniai pažeidimai (pavyzdžiui infekcija ar uždegimas, danties šaknis, ir kt., pan.). Tai ką gi odontologas galėjo daryti, jei labai protinga ponia atsisakė rentgenogramos? Gal veltui (be pagrindo) skirti antibiotikų dėl visa ko pikto (bet gi ne, ta protinga ponia ir jų atsisakys…)?

        • Rasa

          Miela Leokadija, be reikalo jūs juokiatės iš pasiūlymo atvesti vaiką pas odontologą tik išdygus pirmajam dančiui. Esu tikra, jog nuvykus pas tos srities specialistą, būtumėt gavusi naudingų patarimų, kaip sulaukti ketverių metų be skylių dantyse ir be dantų skausmo.Ir visai nereikėtų sukti galvos dėl rengeno ištyrimo pasirinkimo ar ne. Galiu tik pridurti, jog vaiko dantis reguliariai ( o tai reiškia ne rečiau kaip kartą metuose)tikrinant ir taikant būtinas profilaktines priemones, daugelio burnos sveikatos problemų galima išvengti.Sugedę mažo vaiko dantys – jo nepriežiūros pasekmė. O nepriežiūra yra smurto prieš vaikus sudedamoji dalis.

          • leokadija

            tai kad ačiū, mano vaikų dantys be jokios problemėlės, laukiame nuolatinių pasirodant greitu laiku… Ta vienintelė buvusi dėmelė jau nusišveitė… turbūt. Nesu, aišku, odontologė. Dantis (ir savo ir vaikų) prižiūrėti mokėsime, jei pasistengsime, pasigilinsime ir skirsime tam laiko, nepražiopsosime problemos, neatidėliosime bėdos gydymo, jei ją pajutome… puoselėsime bendrą sveikatą… Tai nėra susiję su PROFILAKTINIŲ vizitų pas gydytoją dažniu – tokia mano subjektyvi nuomonė.
            Neprižiūrėtų vaikų pilna. Tik gaila, jei nepriežiūra siejama su vizitų pas gydytojus (ir jiems išleidžiamu pinigų kiekiu) skaičiumi.

        • Niekas nesiūlo „atsisakyti epidemiologinių apžalgų“. Man asmeniškai šis atvejis įdomus tik todėl, kad jis balansuoja ant tendencingo atlikto užsakomojo tyrimo ribos.

          Žiniasklaidos čia aptarinėjamas tyrimas publikuotas referuojamame žurnale, atliktas prestižinio Jeilio universitetų mokslininkų (nors dar reikėtų pasigilinti į jų straipsnių sąrašą ir citavimo indeksus). Iš pirmo žvilgsnio, lyg ir nepapuola į „pseudomokslo“ sritį. Tačiau mokslinė jo vertė, sakyčiau, nėra ypač didelė. Lygiai taip pat sėkmingai galima tyrinėti, kaip vėžio rizika priklauso nuo skrydžių lėktuvu arba kopimų į kalnus arba ko tik nori.

          • leokadija

            Labai įdomu, kokie jūsų „pseudomokslo“ kriterijai? Skrydžių lėktuvu trukmės ir genetinių pakitimų ryšys tiriamas, virs šimto studijų man duoda „pubmedas“ – kuo jums ši tema pseudo?
            Aš prie pseudomokslo priskirčiau dažnai tautiečių mokslininkų mėgiamą straipsnių rengimą ne recenzuojamiems, o vietiniams (dažnai mielų kolegų vadovaujamiems) mokslo žurnaliūkščiams. Va tokios publikacijos – tai jau pseudo, nes jų kritiškai nevertino tos srities kolegos (bent kiek nutolę ir nesaistomi pavaldumo/interesų).
            O temoms mokslas atviras, gal tik su finansavimo sunkiau (būtent GMO ar kitoms panašioms temoms jo ir nėr)… Pvz., kaip jums patiktų studija: „The importance of social circumstances for women’s subjective wellbeing“…? Nenustebkim dėl to, ko nesuprantame.
            Pagal gimimo metus (jei esate 85-ų gimimo, kaip spėju), turėtumėt būti didesnis naujų/nebandytų tematikų entuziastas. Tai senieji lai stabdo :)

        • Miela Leokadija, kiek galiu spręsti, mokate naudotis paieška interneto duomenų bazėse. Turbūt, nieko naujo jums nepasakysiu. Mano „atrankos kriterijai“ nėra sudėtingi:

          1) Ar tai, kas tvirtinama neprieštarauja logikai ir tai, ką aš žinau/išmokau mokykloje, universitete, ar iš bendro išsilavinimo?

          2) Ar publikacijos pavadinimas skiriasi nuo turinio? Ar nėra psichologinių manipuliacijų („sukelia vėžį“, „pavojinga radiacija“, „apnuodyja maistą“)?

          3) Kokia yra tikroji publikacijos vertė? Ar turinys tikrai toks pat „sensacingas“, kaip ir pavadinimas?

          4) Ar tai yra užsakomasis tyrimas?

          5) Kas yra pirminis publikacijos šaltinis? Ar tai referuojamas mokslinis žurnalas? Ar įtrauktas į mokslines duomenų bazes? Koks jo indeksas?

          6) Kas yra publikacijos autorius (-iai)? Ar jis yra savo srities ekspertas? Ar jis turi kitų publikacijų šioje srityje?

          7) Kokia yra tos srities specialistų nuomonė? (Jei pats nežinau, visuomet galiu parašyti el. laišką ar paskambinti tiems, kas žino).

          Taigi, mūsų nagrinėjamu atveju, man iš karto kyla įtarimai pagal (1), (2), (3), (4) punktus. Pasirinkta tematika stipriai atsiduoda jei ne pseudo, tai jau bent „pop – science“. Rimtam mokslui tai tikrai nėra „ypač įdomi tema“. Tokius tyrimus laisvai gali vykdyti ir studentai, arba sociologinių apklausų kompanijos. O dėl lietuviškų „mokslo korifėjų“ „darbų“ nesiginčysiu – tiesiog, tai atskira tema.

          • leokadija

            tai tada nesupratau, ar jūs apie Delfi vertinį ar apie originalą moksliniame žurnale Cancer.
            Spėju, kad apie antrajį, nes juk pateikėte pastebėjimų, kad studija atlikta solidžioje mokslo įstaigoje… Jei taip – tada visi jūsų kriterijai gali keliauti į šiukšlių dėžę, nes (ačiū Dievui) tikrieji vertintojai „praleidžiantys“ publikacijas į recenzuojamus žurnalus (keli, nepriklausomi, kaip žinote) tikrai negalvoja, kokias būsimi skaitytojai yra įgiję žinias ir ar tai neprieštaraus jų logikai :). Užsakomų studijų apskritai moksle nėra – taip kaip mes tai suprantame. Na remia rūkalų (pvz.) pramonė mokslą – bet tik duoda pinigų, rezultatams tai negali turėti jokios įtakos. Tam visur yra deklaruojami interesai ir teikiami pasižadėjimai. Aišku, apgavikų pasitaiko ir mokslininkai kartais „parsiduoda“ – bet tai neišvengiama dalis kiekvienos žmogiškos veiklos. Tai dar kartą priminsiu, kad mokslo studijoje vertinamas išskirtinai tyrimo turinys: iškelta hipotezė, pateikiami įrodymai, tyrimo kokybė, išvadų pagrįstumas. Niekas nerašo skandalingų antraščių, rašo tik tiksliai atitinkančias turinį. Egzistuojanti visuomenės ar specialistų nuomonė neturi tam beveik jokios įtakos – mokslas griauna mitus, kaip žinote. Jei tik suranda įrodymų.
            Jei jus erzina delfio vertimai – skaitykite originalus, tai šimtą kartų geriau. Tačiau, jų nesuseksi lengvai… Nors pastaroji, Račo „papopuliarinta“ studija tikrai buvo aprašyta VISUOSE žymiausiose pasaulio žiniasklaidos priemonėse ir plačiai aptarta. Žmonės jautrūs tokioms žinioms. Tik Lietuvoje atsiranda tokių, kurie suabejoja autorių kompetencija, ryšiu su atomine elektrine ar žaliųjų akcijomis. Mokslininkai ką tik išspausdino šią žinią, ir jie jos „nesukūrė“, tiesiog pastebėjo ir „ištransliavo“. Mums irgi tereikia pastebėti.
            Mielai baigčiau šį pokalbį, pabodo, bet naiviai galvoju – gal ims ir susidomės koks praeivis, kokios yra tikros mokslinės studijos ir kaip jos keičia, formuoja, judina mūsų gyvenimus. Nes dabar nesusivokimo pilna.

  • Fredis*

    Kadangi šis įrašas yra pirmas po Velykų ir užima labai garbingą vietą laiko trukmės prasme, todėl darytina išvada, kad tinklaraštininkas norėjo mus įspėti apie kažką, kas yra nepaprastai reikšminga ir svarbu. Teksto nereikėtų suvokti tiesiogiai. Kas turėta minty? Nerimas dėl ateities, artėja svarbūs, nenuspėjami ir grėsmingi įvykiai, kuriems mes esame visiškai nepasiruošę?

    • būna individų, kurie pamatę savo šlapią klyną daro išvadą, kad vakar tikriausiai lijo ir spėja, kad tikriausiai ateina pavasaris

  • Patiklumas, liguistas patiklumas.