Civilinė byla Nr.2-5288-258/10: VP grupei panorėjus, teisėjai R.Kisielienei nusprendus

Na štai, ant stalo – Vilniaus apygardos teismo nutartis Civilinėje byloje Nr.2-5288-258/10. Ieškovas – UAB „Akropolis“ (VP grupė), atsakovas – Lietuvos valstybė.

Ieškinio kaina – 21 milijonas litų.

Teisėja – Rita Kisielienė.

Bylos esmė paprasta – VP grupė 2005-2006 įsigijo sklypą Vilniuje ir planavo ten pelningą verslą.

Tačiau netikėtai atėjo krizė, mažmeninės prekybos apyvartos sumenko, kvailių, norinčių įsigyti būstą už milijoną litų nebeliko ir VP grupė nusprendė, kad verslo sąlygos pasikeitė, planuojamos pelno maržos jų nebetenkina. Jie rizikavo, rizika nepasiteisino, tačiau rizikos mokesčio jie mokėti nenori. VP grupės nuomone, rizikos mokestį turi sumokėti valstybė:

Ieškovas nurodo, kad Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygos dėl mokėtinos žemės kainos, palūkanų ir kitų, su jomis susijusių sąlygų šiuo metu privalo būti šalių pakeistos, nes tam yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas. Ieškovas mano, kad tarp šalių galiojantiems valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoriams taikytinas CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas sutarties pakeitimo pagrindas, nes atsirado aplinkybių, kurios iš esmės pakeitė atsakovo ir ieškovo sutartinių prievolių pusiausvyrą, dėl kurių ieškovui tapo sudėtingiau negu atsakovui įvykdyti sudarytas sutartis. Mano, kad ženklų nekilnojamojo turto, įskaitant žemę, rinkos kainų sumažėjimą, susijusį su visiems žinomais ir įrodinėjimo nereikalaujančiais esminiais neigiamais pokyčiais pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje, pagrįstai galima būtų laikyti aplinkybe, iš esmės pakeitusia, šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ieškovo nenaudai, dėl kurios ieškovui tapo žymiai sunkiau vykdyti savo piniginius įsipareigojimus atsakovui, nes reali nupirktos valstybinės žemės kaina, kurios didesnės dalies ieškovas dar nėra sumokėjęs, iš esmės sumažėjo (beveik du kartus), palyginus su 2005-11-04, 2006-06-22, 2006-07-05 sutartyse nustatyta bendra valstybinės žemės kaina (40 478 497 Lt.). Šiuo metu, remiantis pridedama Turto vertinimo ataskaita (1t.b.l.27-70), ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies (131 868/140 453)  rinkos kaina yra lygi 21 969 706, 59 Lt , t.y. beveik dvigubai mažesnė už sutartyse nustatytąją kainą. Dėl ekonominio nuosmukio įvykęs realus žemės rinkos kainos sumažėjimas akivaizdžiai parodo, jog ieškovui iš esmės padidėjo įvykdymo kaina – jis priverstas mokėti atsakovui už nuosavybėn įgytą žemę žymiai daugiau, negu ji yra objektyviai verta rinkoje bei mokėti nuo tikrovės neatitinkančios kainos nepagrįstai dideles palūkanas.

Teisingumo dėlei rekėtų pasakyti, kad „ieškovas“ taip pat skundžiasi, jog dėl po pirkimo-pardavimo sutarties nustatytų servitutų, įsigytos žemės vertė neva sumažėjo 6 mln. litų.

Tai galima priimti domėn, tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į atsakovo paaiškinimą, jog visos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygos pirkėjui buvo žinomos ir kad:

paminėtomis pirkimo-pardavimo sutartimis žemės sklypai buvo parduoti už pirkėjo pasiūlytą kainą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, ieškovas pats atliko žemės sklypų individualų vertinimą.

Jei atsakovo – Lietuvos valstybės – paaiškinimai teisingi (o teismo nutartyje niekur nenurodoma, kad tai būtų melas), man logiškai peršasi išvada, kad VP grupė, pirkdama sklypą ir žinodama apie būsimus servitutus, gerai įvertino perspektyvas ir pasiūlė Lietuvos valstybei už perkamą žemės sklypą kainą, kuri tuometinėmis sąlygomis turėjo leisti jai neblogai uždirbti. Kalbant paprasčiau – investavo į ateitį, prisiimdama riziką (kurios tada neįžvelgė).

Teisėja R.Kisielienė remiasi Civilinio kodekso 6.204 straipsniu:

6.204 straipsnis. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms

1. Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką.

2. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

3. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali:

1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas;

2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Be to, ji konstatuoja, kad:

Sutarties vykdymo varžymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tokios aplinkybės turi atsirasti ar tapti žinomos jau sudarius sutartį, tų aplinkybių nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, kad tos aplinkybės gali atsirasti. Be to, aplinkybės turi būti objektyvios.  

Ir atkreipia dėmesį, jog:

VĮ „Registrų centras“ 2009-11-25d. pranešimas (1t.b.l.98) nurodo, jog per pastaruosius metus visas šalies nekilnojamasis turtas, į kurį įeina Lietuvos žemė, masinio vertinimo duomenimis patyrė nuostolį, o Vilniuje esančios žemės vertė, palyginus su ankstesne jos verte sumažėjo daugiau nei dukart (52,6%). Ieškovas pateikęs turto vertinimo ataskaitą (1t.b.l.27-95) nurodo, jog jo įsigyjamos žemės sklypo dalies  rinkos vertė (2010m. sausio mėn.) yra lygi 21 969 706, 59 Lt. beveik dvigubai mažesnė už sutartyse nustatytąją kainą (40 478 497Lt.).

Be to, teisėja R.Kisielienė, nurodo, kad VP grupė, pirkdama žemės sklypą, iš esmės aukojosi valstybės, tai yra, visų mūsų interesų vardan. Tiesa, aukojosi todėl, kad nenumatė, jog nekilnojamojo turto kainos ne didės, o drastiškai mažės:

Ieškovas, sutikęs  prisiimti naujas, papildomas ir pozityvias pareigas – finansuoti  ir šalia įsikūrusių valstybinių žemės sklypų esminius ir būtinus tiek valstybei, tiek visuomenės reikmėms reikalingus 80 820 336Lt. vertės infrastruktūros pagerinimus, faktiškai negalėdamas objektyviai prognozuoti tokių didelių nekilnojamojo turto kainų šuolio, ekonominės krizės pasekmių, iš esmės padidino sutarties vykdymo kaina valstybės naudai.

Atsižvelgdama į tai, teisėja R.Kisielienė konstatuoja, kad:

Esamoje situacijoje ieškovo  įsipareigojimai dėl nesumokėtos žemės kainos 21 mlj.litų ir pareiga įgyvendinant detaliojo plano sprendinius atlikti miesto transporto infrastruktūros projektavimo ir įrengimo darbus ir juos finansuojant 80 mlj. Lt vertės suma ekonominės krizės sąlygomis už tai gaunant  40,5 mlj. litų sutartinės vertės žemės sklypą, kurio kaina šiuo metu yra dvigubai mažesnė, suteikia valstybei akivaizdų ekonominį pranašumą sudarytame valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sandoryje.

Teisėjos nuomone, tai neteisinga, todėl VP grupės ieškinys tenkintinas.

Šioje vietoje pabūsiu labai grubus ir paklausiu labai paprastai: kieno interesus – Lietuvos valstybės ar VP grupės – gina teisėja R.Kisielienė ir už kiek.

Žinau, kad atsakymo į šį klausimą išgirsti bus sunku, tačiau tikiuosi, kad įmanoma.

Kita vertus, paskaičius R.Kisielienės pasirašytą nutartį, minčių kyla ne tik apie VP grupę.

Galima pradėti svarstyti apie paskolas būstui įsigyti prieš kelerius metus ėmusius Liteuvos gyventojus. Įdomu, jei jie visi kreiptųsi į teisėją R.Kisielienę prašydami leidimo mokėti tik pusę perkant sutartos kainos, ar ji taip pat tenkintų jų ieškinius, argumentuodama,  jog jie paskolas ėmė „faktiškai negalėdami objektyviai prognozuoti tokių didelių nekilnojamojo turto kainų šuolio, ekonominės krizės pasekmių“.

Teisėja R.Kisielienė tikriausiai patenkintų ir visus nuomininkų ieškinius, kurie prieš kelerius metus sudarė ilgalaikes patalpų nuomos sutartis fiksuotomis kainomis, nes VĮ Registrų centras, be jokios abejonės, pateiktų duomenis, kad nuomos kainos Vilniuje per pastaruosius porą metų sumažėjo dvigubai.

Juk ne tik VP grupė, bet ir visi fiziniaii ir juridiniai asmenys galėtų teigti, kad „ženklų nekilnojamojo turto, įskaitant žemę, rinkos kainų sumažėjimą, susijusį su visiems žinomais ir įrodinėjimo nereikalaujančiais esminiais neigiamais pokyčiais pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje, pagrįstai galima būtų laikyti aplinkybe, iš esmės pakeitusia, šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą“ ir todėl reikalaujančią sutarčių peržiūrėjimą.

Teisėja R.Kisielienė gal net priteistų visų ieškovų – kaip ir VP grupė – naudai, žyminį mokestį ir advokato atstovavimo išlaidas ir ilgai bei laimingai gyventų atostogaudama šiltuose kraštuose.

Geriau būtų ir daugumai Lietuvos piliečių ir bendrovių.

Klausimas tik, ar geriau būtų Lietuvos valstybei, kurios vardu R.Kisielienė skelbė nutartį civilinėje byloje Nr.2-5288-258/10.  

P.S. …vis dar turiu lipdukų, kuriuose parašyta „Maximoje neperku, būk pilietis(ė) ir Tu“.

(34 balsų, vidurkis: 4.65 iš 5)
Loading...
  • fsm

    O aš tikėjausi, kad maksiminiai pasimokė iš Leo aferos.

    • Maksimistai is LEO „bizniuko“ išėjo labai švariai ir su nemažu pliusu. O jei žiūrėti ir VST – tai buvo precedento neturintis biznis, kai praktiškai be investicijų (nuosavų pinigų) buvo gauti milijardai

      • Mantoske

        Atsiprašau, bet nusišnekate. Arbitraže būtų į vienus vartus. Manyčiau, kad prarado 500mln-1mlrd pagal faktinę situaciją. Priklausomai nuo įmonių vertinimo. Bendrai paėmus nuo starto žinoma uždirbo, bet gal net ne daugiau nei indėlis. Teigiamai.blogspot.com bloge autoriai buvo gerus paskaičiavimus idėję – paieškokite.

        Išėjo, taip, švariai. Šiokia tokia mįslė – kodėl. Bet tikriausiai todėl, kad vis tik pagrindinis biznis – retail, reputacija svarbu…

        Taip, kad nereikia lia-lia.

        • julius

          O gal paprasciausiai suprato, kad dabar ketveris metus bus ne ju patronu socialdemokratu valdzia ir jei rimtai spyriosis, tures problemu. Ciniska, bet labiau itikinama negu daugiau nei miglota galimybe, kad nusigres vartotojai. Isskyrus keleta procentu aktyvistu like tiesiog eina i artimiausia parduotuve, jei tai maksima – i ja.

          • Mantoske

            Žinoma, tik galimybė pakenkti pagrindiniam bizniui ne tokia ir miglota. Nebūtinai pirkėjai nusisuks, yra ir kitų svertų valstybės pusėje.
            Bet nereikia paistyti nesąmonių apie „super pelningą aferą“.

  • Majus

    Kaip sakė vienas gerai žinomas apžvalgininkas „gyvename teisinėje valstybėje ir teismų sprendimus reikia gerbti“ tai mes ir gerbiam

  • Baudžiauninkė prieš poną neturi žodžio. Baudžiauninke laikau tą teisėją.
    Kita vertus, kiek drąsos turi turėti moteris, kad pasipriešintų tokių nuvorišų nurodymams?

  • gied

    Daugumos gyventojų paskolos su nekilnojamo turto krize turi mažai ką bendro: gyventojai pasiskolintus pinigus JAU išleido, sutartis su nekilnojamo turto bendrovėmis įvykdyta (nebeegzistuoja). Egzistuoja tik sutartis su bankais. Tuo tarpu nuomos sutartis – panašiau. Ir, daugeliu atveju, jos peržiūrimos jei eini ir tariesi :)
    Nežinau kaip galima įrodyti, kad VP neprisiemė savo laiku kainos kritimo rizikos. Gal ir galima. Būtų buvęs kur kas teisingesnis sprendimas atleisti VP dešimtuką nuo investicijų (dalies) į infrastruktūrą. Beje, teisėjai ir neturi rūpėti valstybės biudžetas (tai vykdomosios valdžios reikalas), o tik teisingumas ir įstatymai. Gal ji taip tą teisingumą įsivaizduoja.

    • bet yra hipotekos, turto vertinimai ir isipareigojimai susijevsu kaina, kuri siuo metu yra ryskiai mazesne

      • gied

        yessuz: Jūs teisus, jie yra. Tačiau nekilnojamo turto kaina svarbi tik tos paskolos garantavimui. Taigi, jei manote, kad per daug mokėjote už butą, ginčytis turėtumėte su pardavėju, ne su banku. Bankas jums tiesiog davė pinigų, pinigus tikisi ir gauti.
        Teoriškai bankas turėtų reikalauti pervertinti turtą, kuriuo garantavote už paskolą ir padengti neatitikimą tarp dabartinės vertės ir banko reikalaujamos. Tačiau tai sukeltų dar gilesnę krizę…
        PVZ. Pirkot butą už 100000, Butas nuvertėjo 30%, bankas dengia 90% pirkimo vertės, išmokėjot 5000 per tuos porą metų. Butas vertas 70000, jūs skolingas bankui 85000. Bankas galėtų reikalauti, kad iškart sumokėtumėte 22000 (85-70*0.9) lt arba užstatytumėte kitą turtą kad tenkintumėte sutarties sąlygas (90% garantuojama turtu).

        • Arturas

          IMHO tas acitikimas turėtų padėti kryžių pardavimams išsimokėtinai. Jei VP būtų paėmusi paskolą, iškart atsiskaičiusi su valstybe, tai šiandien būtų ~0 šansų išsireikalauti tuos milijonus iš biudžeto.

  • Dabar kiekvienas galėtų surasti argumentų ir prašyti sumažinti kainą.

    http://valstietis.lt/Pradzia/Rubrikos/Verslas/Is-valstybes-prisiteise-20-mln.-litu

  • fsm

    Ar maksiminiai teiktų ieškinį, jeigu nebūtų tikri, kad jis bus patenkintas?

  • Bet ar galima kaltinti VP tuo, kad jie gina savo interesus teisiniu keliu? Suprantu, kad tuoj pasipils pasamprotavimai apie tai, kokia yra mūsų teisėjų seksualinė orientacija, o vis dėl to – yra ieškinys, yra argumentai, yra įstatymai. Juos galima panorėjus pakeisti.

  • Ogis&Co

    Kiek Finansu ministerija zadejo surinkti is NT mokescio?
    70 milijonu?
    Nes kitaip teks mazinti pensijas ir socialine parama?

    • Vyriausybė be sąžinės graužaties kelia visus mokesčius iš eilės, o kas nors prabyla apie NT mokestį, tai jau politikai stoja mūru prieš jo įvedimą. Akivaizdu, nuo NT mokesčio nepasislėps nei bagotas, nei raguotas.

  • vienok – precedentas yra.. na, sitoj vietoj gali prasideti tai ko nemate…

    aisku – smagu. sugalvojau kad krize, kainos nukrito – begu bankan, teskiu sutarti ir sakau – na, aciu uz buta, bet ta paskola – tai biski per brangi SIAI dienai, tai prasau sumazinkit kokia 30 proc..

    • Tai tik pirmoji instancija.

      • todel nuosirdziai tikiuosi kad valstybe duos apeliacija ir ja laimes

      • fsm

        @kreivarankis
        >>Tai tik pirmoji instancija.

        Ta prasme nereikėtų per daug iš pirmos instancijos tikėtis?
        Beje, gal žinote kokio dydžio žyminis mokestis už 21 mln. ieškinį?

        • WU

          30 000 Lt.

          • šiuo konkrečiu atveju – 38 940 Lt

          • lida

            WU, indeksavimo neužmiršk.

          • Rolandas

            Šiuo metu tai būtų-39 540 Lt:)

        • fsm,
          mano pastabą dėl pirmos instancijos reikėtų suprasti labai siaurai – jei sprendimą priėmė pirmojoje instancijoje, tai dar nereiškia, kad jis taps precendentu. O šiaip jau visiškai jums pritariu – žmonės turi teisę į teisingumą jau nuo pat pirmosios.

  • WU

    Įdomus klausimas. Šiaip, Lietuvos Aukščiausiajam Teisme nėra praktikos, kad taip būtų aiškinama CK 6.204 str. Ir taip yra dėl tos pačios priežasties, kurią šiame straipsnyje išsako Artūras. Teko dalyvauti seminare būtent dėl nuomos sutarčių keitimo, nutraukimo krizės laikotarpiu. Dalyvavo ir kai kurie LAT’o teisėjai ir sakė, nors nėra suformuota pozicija, yra vengiama dėl jos pasisakyti. Dabar, kai sulaukta nemažai dėmesio, manau, kasacinė byla tikrai bus ir po padidinamuoju stiklu.
    Dėl to, kad ekonominė krizė visuotinai pripažįstama – sunku ginčytis. Bet dėl tokių aplinkybių atsiradimo prognozės galima ginčytis. Ypač, kai sutarties šalis yra verslininkas t.y. verčiasi ūkine-komercine veikla (siekia pelno) ir prisiima visą iš to kylančią riziką. Leidimas dengiantis krizę keisti nuomos sutartis (ir ne tik nuomos) gali labai stipriai išbalansuoti civilinę apyvarta.. Taip pat, manau, galima būtų pasverti, kokios perspektyvos šiuo metu būtų sudaryti analogišką sandorį ir kokia nauda iš jo būtų valstybei. Tai būtų vienas iš momentų, kuris padėtų nustatyti tikslingumą.
    Ir pastaba, Artūrai, klausiate: „kieno interesus – Lietuvos valstybės ar VP grupės – gina teisėja R.Kisielienė ir už kiek.“ Kad ir kaip čia būtų, teisėjas neturi ginti kažkokių interesų, jis turi būti bešališkas arbitras, siekiantis teisingai išspręsti bylą.

    • WU, pataisykite mane jei klystu, tačiau teisėjas lyg ir skelbia skelbia sprendimą Lietuvos valstybės vardu. Tad drįsčiau teigti, kad jis gina valstybės interesus – tai yra, visų Lietuvos Respublikos piliečių teisę gyventi pagal galiojančius įstatymus. Galiojančius visiems vienodai.

      • WU

        Taip, bet, tai jokiu būdu nereiškia, kad jis turi susitapatinti su kažkuria iš ginčo šalių. Priešingu atveju reikštu, kad teismas yra šališkas. Taip pat čia yra civilinė byla, valstybės dalyvavimas joje nedaro jos privilegijuota šalimi. Teisingumo užtikrinimas yra visų interesas.
        Aš sakau, kad čia turi būti kasacinė byla. Aukščiausiasis Teismas turi atsakyti į šį klausimą.

        • Slyvanosis

          1. Be apeliacinio porceso, kasacinis procesas neįmanomas. Apeliacija žlugdoma ir gali neįvykti.
          Jeigu „genialųjį“ VP išradimą Lietuvos teismai ir teisėsauga „užpatentuos“, siūlau „bankinę“ modifikaciją:
          2. Ilgalaikės (ilgesnės kaip 2 metų) banko paskolos gavėjas kreipiasi į teismą, reikalaudamas sumažinti iš banko paimtą paskolą pinigų nuvertėjimo suma ir pateikia Lietuvos banko pažymas apie metinę infliaciją per paskolos grąžinimo laikotarpį. Kadangi pastaruosius tris metus infliacija buvo po 10+%, tai tikėtina „numušti“ grąžintiną paskolos sumą iki 70% nuo gautosios.
          Melskimės, kad infliacija užsitęstų dar 2-3 metelių. Tuomet „numušime“ gražintiną sumą iki 50-40% nuo pasiskolintos sumos.
          EUREKA!!!!

      • WU

        Beje, Artūrai, jei galit, atsiųskit visą sprendimą į šį elektroninį paštą. Būčiau dėkingas.

      • gied

        Artūrai: Valstybės, bet ne valstybės biudžeto (tai ne tas pats). Ta pati VP yra valstybės dalis. Teisingumas yra svarbiau. Bet dėl teisingumo čia galima ginčytis.

    • Genpre

      WU,
      Irgi atkreipiau dėmesį į tamstos pastebėtą Artūro klausimą gale. Tačiau čia, matyt, autorius Kisielienės ne kiek klausia, kiek piktinasi, nes valstybės interesų nepaisymo faktas akivaizdus, turint galvoje, kas Kisielienei moka atlyginimą.

      • oneguy

        Itin neteisingas požiūris. Bylas reikia nagrinėti teisingai ir neturi net mintis kilti, kad tau Valstybė moka atlyginimą ir neduokdie dar bandyti jai atsidėkoti.

        • Genpre

          oneguy,
          Nesakau, kad reikia dėkoti. Sakau negana to, kad gauna valdišką atlyginimą, dar ir akivaizdžiai valstybę mausto. Kažkoks Durnių Laivas.
          Gal prezidentė ką nors pasakytų. Ar tada skaitysis kišimąsis į teismų darbą, spaudimas teisėjui ir pan. Gaila, nėra Valentino, pasakyčiau aš jam dabar: Ar matai, piemenie, iki ko priveda nežabota demokratija iš absurdo menių.

          • doktor barmental

            genpre esate dunduku dundukas :))))))

    • bang

      Dėl CK 6.204 str. taikymo.
      LATas yra ne kartą išaiškinęs, kad piniginėms prievolėms negalėjimo įvykdyti institutas netaikomas, nes piniginę prievolę galima reikalauti įvykdyti natūra visais atvejais (CK 6.213 str. 1 d.).

    • Slyvanosis

      Telegrafiškai įvertinus bylos aplinkybes, kad atsakovo atstovas yra naikinama Vilniaus apskrities administracija ir kad 20M litų įplaukų į Lietuvos Respublikos iždą praradimas PAŽEIDŽIA VIEŠĄ INTERESĄ, atsirado labai tinkama proga pasireikšti ką tik paskirtam Generaliniam prokurorui apginti viešąjį interesą.
      Prezidentė ieškojo drąsaus pareigūno, nepabūgsiančio stoti į dvikovas su milijonus „vartančiai“ korupcionieriai. Žiniasklaida skelbia pavojų. Pirmyn, Generalini, į ataką!
      Teisėjos R.Kisielienės nutartyje „konstatuota“ prielaida, kad ieškovas GAL BŪT atliks miesto transporto infrastruktūros projektavimo ir įrengimo darbus ir juos finansuos 80 mlj. Lt vertės suma, yra vienas iš baltų siūlgalių, kurį truktelėjus drapanėlė suirtų. Kodėl 80 mlj., jeigu 40=20? VP gi jokių darbų neatliko ir sąskaitų nepateikė.
      Tačiau galiu jus telegrafiškai patikinti, kad kai kurie viršūnėse esantys viešieji asmenys, turintys LS mandatus, paagituoti kreiptis į naująjį GenPro atkovoti 20M valstybės biudžetui, išsigando ir spruko į krūmus. Matyt, be Prezidentės iniciatyvos ir visuomenės susitelkimo, kaip prieš LEO, reikalas gali būti „užmozotas“…

      • Slyvanosis

        Dar vienas pasiūlymas/prašymas.
        Ar būtų galima operatyviai organizuoti žiniasklaidos grandų ir kitų visuomenėje aktyviai besireiškiančių asmenų viešą kreipimąsi į LR Generalinį prokurorą apginti viešąjį interesą Civilinėje byloje Nr.2-5288-258/10?
        Apeliacinio skundo padavimo terminas yra trumpas, o biudžeto skylės plečiasi.
        Bandymo rezultatą man prieinamomis priemonėmis įtakoti į šitą procesą aprašiau.

  • Genpre

    Artūrai,
    Atsiprašau už kai kurias skubotas išvadas. Jeigu čia būtų pub’as, šiandien, ir visą savaitgalį vaišinčiau tamstą kiek tik širdis geistų. Dar kartą atsiprašau.

  • ooo

    iš valstietis.lt
    >“Teisėja akcentavo, kad naujojo „Akropolio“ statytojai įsipareigojo į transporto infrastruktūrą naujojo prekybos ir pramogų centro prieigose investuoti apie 80,82 mln. litų. Esą taip valstybės naudai bus skirta dvigubai didesnė suma nei paties sklypo ankstesnė vertė.

    Esmė, jei įsipareigo VP į transporto infrastruktūrą, tai valio jums – vykdykit. Panašu į pritempimą vieno, sujungimą su kitu ir finale kelių dešimčių mln. aptirpimas.
    Man įdomus faktas – ar į infrastruktūrą privaloma investuoti ar neprivaloma. Visa tai gali paaiškinti situaciją.

  • fsm

    Nesu teisininkas, todėl klausimą suformuluosiu paprastai: jeigu pirkėjas atbuline data bando prisiteisti mažesnę kainą, ar tada ir pardavėjas gali bandyti prisiteisti didesnę kainą, jeigu kainos pakilo?

    • Genpre

      Jeigu sandorio kaina viršija milijoną – taip.

      • ar valiuta, kuria turi buti pasiektas tas „milijonas“ – svarbu kokia?

      • fsm

        @Genpre
        >>Jeigu sandorio kaina viršija milijoną – taip.

        Gerb. Genpre, ar jūs tą tikrai žinote, ar tai tik jūsų nuomonė?

        • Genpre

          fsm,
          Tikrai nežinau. Vadovaujuosi Kisielienės praktika.

  • Teisinė valstybė. Kur problemos?

  • Dainius

    Dar reikėtų atkreipti dėmesį į laiką, kada tas teismo procesas įvyko – apskritys naikinamos, apskrities viršininkas garsiai aiškina, kad ne apskųs teismo sprendimo, tegul tai daro tie, kas perims funkcijas. Labai panaši į gerai apgalvotą VP žingsnį – pasimes stalčiuose tas sprendimas, kol baigsis apskundimo terminas.

    • nerijus

      Dainiau

      Vilniaus apskrities viršininkas senai atsistatydino ir nelaukė kadencijos pabaigos.
      Šiuo metu jo pareigas eina jo pavaduotojas.
      Matyt, J. Vasiliauskas įtarė, kad bus priimtas TOKS sprendimas ir pasitraukė?..Tsakant, buvo perspėtas.

  • Perskaičius teisėjos samprotavimus – „ valstybė galės naudą gauti kitais būdais, todėl VP neprivalo mokėti likusios dalies už įsigytą sklypą“ – darosi labai įdomu. Tokia logika vadovaujantis, už valstybinės žemės sklypus apskritai nereikėtų mokėti, nes šiaip ar taip iš veiklos (statybos, gamyba ar pan.) vystomos atiduotame/parduotame sklype valstybė (kažkokių mokesčių pavidalu) vis tiek gaus naudą. Ne tik įdomi logika, tačiau ir kuriamas precedentas suteikia galimybes ir kitoms šalies verslo įmonėms persvarstyti savo „ santykius“ su Valstybe. Juk iš jų veiklos šalies taip pat gauna naudos, todėl mažų mažiausiai jie turėtų turėti teisę nemokėti žemės nuomos arba nekilnojamo turto mokesčių. Ar ne? ;)
    Teismo argumentas dėl to, kad VP ir taip daug pasižadėjo investuoti į „aplinkos sutvarkymą“ , todėl sklypo kainą reikėtų mažinti yra absurdiškas, nes tai nėra minimo sklypo pirkimo sutarties dalykas. Vilniaus miesto savivaldybė su VP pasirašė atskirą infrastruktūros plėtros sutartį dėl 35mln. lt investicijų. Pagal šią sutartį turėjo buti „perdaryta“ Geležinio vilko gatvė, įrengti viadukai, išplatinimai, greitėjimo/lėtėjimo juostos ir t.t. Ši sutartis (investicijos) yra BŪTINOS, kad toks objektas kaip Akropolis ten apskritai galėtų atsirasti (dėl suintensyvėjusių automobilių ir pėsčiųjų srautų ir t.t.).

  • e.f.i.

    Šiaip tos investicijos į infrastruktūrą reikalingesnės Akropoliui, o ne savivaldybei ar valstybei. Įsivaizduokit, kad Akropolis neturi normalių privažiavimų. Kiek ten bus pirkėjų? ir kiek jų verčiau rinksis kitus prekybos centrus? beje, įtariu, kad neperskaičiavo investicijų pagal krizinius įkainius? juk privažiavimus, šaligatvius ir kelius dabar kur kas pigiau įrengti nei prieš trejus metus.

    o šiaip – tokia pastaba, gal autoriui. Precedetus kuria aukščiausiasis teismas, iki jo, aišku, dar reikia nueiti. bet šiuo atveju žaidimas gali būti gudresnis – greičiausiai siekiama išnaudoti apskričių naikinimą, juk greit nebus, kam skųsti sprendimą..

  • Puikus Artūro straipsnis. Būtent taip, čia gi absurdas vidury baltos dienos. Mano brolis turi pasiėmęs paskolą būstui 100 tūkst. Lt sumai. Tas turimas butas dabar tiek nevertas. Alga ryškiai sumažėjo, o mokėti bankui tenka lygiai tiek pat kaip ir prieš krizę. Lietuva tampa nebe Lietuva, o Maximalendu.

  • Džiugas Šaulys

    Jo, praėjus skaityti iškart kilo mintis, kaip gi ten su mirtingųjų piliečių paskolomis… Sveikas protas, kaip šiandien dažnai pasitaiko, užduso gerai apmokamų advokatų teisiniuose išvedžiojimuose. Beje, man atrodo, kad jau buvo kažkokia byla dėl paskolos sutarties peržiūrėjimo ir teismas nusprendė, kad krizė šiuo atveju nėra priežastis tam padaryti. Gal kas pamena, kas ten per byla buvo? Dar pamėginsiu paieškoti, būtų idomu ir ją perskaityti ir palyginti.

    • Džiugas Šaulys

      Va, kol kas tik straipsnelį radau apie tai, kad tokia byla buvo iškelta. Tik nežinau, ar sprendimas jau yra: http://www.verslokryptis.lt/lt/naujienos/lietuva/verslininkas-del-krizes-i-teisma-padave-banka/

      Ir apačioje iškalbingas S. Kropo komentaras: „Mano akimis žiūrint, ši byla yra visiškai absurdiška, tad netikiu, kad teismas priims sprendimą ieškovo naudai. Bet Lietuvoje viskas yra įmanoma, tad jei taip atsitiks, prieisime tikro absurdo ribą. Juk yra daug dėl finansų krizės nukentėjusių žmonių, įmonių, tačiau visi stengiasi ir gyvena toliau.“

      Šioje situacijoje tik veikėjai kiti – vietoj valstybės yra bankas, kuris, savo interesus gina ir, manau, apgins. O valstybė, deja, nenori to daryti. Ar reikėtų sakyti, ne valstybė, o teisėja…

      • Džiugas Šaulys

        Va, yra ir nutartis šituo klausimu: http://vz.lt/straipsnis/2010/06/02/Teismas_krize_nera_priezastis_keisti_paskolos_sutarti2

        Čia taip nutarė apylinkės teismas, t. y. žemesnės instancijos, nei Akropolio atveju. Taigi, jei vadovautumės logika, kad aukštesnės instancijos teismų nutarimai galioja kaip pavyzdys sprendžiant panašias bylas žemesniuose teismuose, tai prietume prie išvados, kad dabar visi nepatenkinti sutartimis su bankais turėtų laimėti ir, pavyzdžiui, nemokėti įmokų už įsigytą būstą. Nes, kaip mano dar tikiuosi sveikas protas sako, pagrindinis ginčo objektas visose šitose bylose – ar krizė yra pagrindas peržiūrėti sutartis. Apylinkės teismas nusprendė, kad „ji nėra aplinkybė, leidžianti teismui keisti kreditų, suteiktų verslui, sutartis.“ O šiuo atveju apygardos teismas nusprendė priešingai. Ir nors aplinkybės kitokios, ieškovai ir atsakovai kitokie, bet juk ginčijamasi dėl to paties dalyko. Tik apibrėžimas, vienu atveju, yra normalus, o kitu atveju – išplautas, įvyniotas į vatą ir apraizgytas nereikšmingomis smulkmenomis.

        • Dekui Dziugai uz nuoroda, turiningai papilde „vaizdeli“ ;)

  • anoniminis bailys

    Teismo sprendimus reikia gerbti ir vykdyti.

    • egis

      vykdyti privaloma bet gerbti kas privers? :)

      • anoniminis bailys

        bet reikia

  • Jurkis

    Tai čia jau antras atvejis Lietuvoje. Juk labai neseniai Rubikonas iš Klaipėdos savivaldybės kažką panašaus išsireikalavo už per brangiai nupirktą namų priežiūros bendrovę.

    • nerijus

      Jurki

      Patikslinkite. Įdomu.

  • Čia, matyt, bus vienas iš tų atvejų, kai krizė suvienija nuo jos nukentėjusiuosius… :)
    http://www.balsas.lt/naujiena/221378/prasiskoline-teisejai-spinduliuoja-ramybe

    • Ačiū už nuorodą. Mano nuomone viskas aišku. Citata: „Rita ir Arūnas Kisieliai pajamų ir turto deklaracijoje nurodė turintys daugiau kaip milijoną litų skolos“. O Maximai palankų sprendimą priėmė R.Kiselienė…

  • Rolandas

    Tiesiog akyse stovi Temidės skulptūra. Raištis nuo akių nusmukęs, rankoj vietoj kardo – piniginė, prie kojų – jorkšyro terjeras.

  • mast

    Šiaip A.R pateikė tik iškarpas, pagal kurias gal galima susidaryti neteisingą nuomonę. Dar neaišku, kokia sutartis yra sudaryta tarp vp ir valstybės. Jeigu nuomos pagrindu sudaryta sutartis, tai visai realu peržiūrėti nuomos kainą. O iškart spėlioti apie teisėjo nešališkumą tai taip lietuviška.. Gal A.R pradeda perimti geriausius kedofilų bruožus?

    • Džiugas Šaulys

      mast, nesuprantu, iš kur čia nuoma..? Juk aiškiai parašyta: „Ieškovas nurodo, kad Valstybinės žemės PIRKIMO-PARDAVIMO sutarčių sąlygos dėl mokėtinos žemės kainos, palūkanų ir kitų, su jomis susijusių sąlygų šiuo metu privalo būti šalių pakeistos“.

      • gied

        Realu peržiurėti todėl, kadangi sandėris dar nepasibaigė – sutartis galioja. Su butų paskolomis yra kitaip, nes paskolos yra išduotos bankų (paprastai) o ne statybos bendrovių.

        • nerijus

          gied

          O iš kur paėmė akropolistai paskolą sklypui pirkti?
          Iš banko.
          Niekuom nesiskiria nuo eilinių mirtingųjų. Šiuo atveju.

  • Rolandas

    Dabar visi pamiršo, kad buvo didelis triukšmas dėl tos žemės, protingi žmonės sakė, kad tai Vingio parko naikinimas, įsiskverbimas, siūlė palikti teritoriją parkui. Dar kiti sakė, kad po tokio akropolio pastatymo visai nebus galima pravažiuoti toje vietoje. VP atstovai įtikinėjo, kad viskas bus gerai, kad transporto mazgas bus rekonstruotas jų lėšomis ir visi bus patenkinti, tik duokit mums tą žemę…

  • Ne lietuviškai parašytas ieškinys net neturėjo būti priimtas nagrinėti. Tokio žodžio „ženklus“, „ženkliai“ – nėra.

  • Algis
    • nu va ir viskas :( kol perduos pagal aprasus bylas kazkam (siandien kaip tik Seimas sprendzia, kas valstybines zemes klausimus spres), kol tos istaigos susipazins, praeis apskundimo terminas.. o tada visi skescios rankomis ir aiskins, kad „taip jau gavosi..“. tiesiog neteisinga visa tai.

    • Panašu, kad VP Market vis dėl to turi gerą užnugarį, nes kitaip neįmanoma būtų kažkelintą kartą pasinaudoti tokiomis spragomis…

  • lida

    Matau, autoriui net nekula klausimas „ar?“, o tik grubus „už kiek?“. Matyt, kaip visada, tam pagrįsti turi objektyvių faktų. Ko gera, nunešęs pareiškimą prokuratūrai pasigamins lipdukų „Apie nusikaltimus pranešu, būk pilietis(ė) ir Tu“.

    • miela lida, tikiuosi tamstai gyventi bent rumpam pasidarė geriau. Labai džiaugiuosi prie to prisidėjęs. Nesivaržykite, išsiliekite. Ir apie Pylimėlių gatvę, ir apie V.Uspaskicho gimtadienį galite, ir dar jei turite apie ką. Pirmyn. Genijai ir fredijai jums paplos.

  • Genijus

    Artūrai, jūs vėl savo?.. :)
    Ar žinote, ką atsakytų Genijus, jei būtų toks piktas, kaip A. Račas? :)
    „Ne dundukams man aiškinti, kur, kada ir kam ploti. Pragyvenau XX metų plodamas tam, kam noriu ir kada noriu, pragyvensiu ir toliau. Parašykit Užkalniui, kam jis turėtų ploti. Staltiesėle… Dėjau…“
    Bet aš taip nesakiau, nes nesu toks piktas :)

  • Artūrai, atnešk antradienį ir man vieną lipduką. Prisidėsiu.

  • v

    Na, tikiuosi, kad dar bus skundžiama. Su tais išvedžiojimais teismo tai tikrai galima prieiti prie absurdų. Dabar visi, kurie nusipirko daiktą, kuris vėliau atpigo, gali eiti į teismus ir laimėti? O gal Maxima kažkada yra įsigijusi žemės, kuri pabrango, tai irgi reiktų eiti į teismą atsiimti skirtumą?

  • dzyvai

    Jeigu VP gali susigrąžinti pinigus, nes nenumatė, kad turto kainos taip gali sumažėti, tai valstybė atitinkamai turėtų pareikalauti už parduotą VST, nes nenumatė, kad turtas gali taip pabrangti. Kiek pamenu, VST pirkinio turtas dėl „nenumatytų“ pasikeitusių ekonominių aplinkybių – palankių įstatymų ir burbulo – pabrango bent 1 mlrd. litų? Taip pat reiktų peržiūrėti žemės ir kito valstybinio turto pardavimo (privatizavimo) sandorius, kurie buvo nepriklausomybės pradžioje prieš NT ir kitų kainų kilimą?

    • gied

      Dzyvai: yra skirtumas, ar sutartis įvykdyta ar vykdoma. Įvykdytos sutarties sąlygų keisti nelabai galima. Vykdomos – šiek tiek laisvės yra.
      Todėl ir apsimoka pirkti išsimokėtinai… iš valstybės :)

      • dzyvai

        Kodėl tada, kol buvo vykdoma, o ne įvykdyta LEO AE statybos sutartis, nebuvo peržiūrėtas VST įnašo svoris, bet susitarta dėl piniginės kompensacijos?

        Tiesiog skaudu žiūrėti, kai valstybė teoriškai turėdama pranašumą (įstatymų leidimo galią) praktiškai nesugeba apsiginti nuo monopolininkų. Ko verti valstybės samdomi teisininkai?! Ar jie bent jau yra viešai skelbiami?

        • gied

          Todel, kad taip buvo numatyta. Visų pirma, dėl to ir buvo numatyta, kad sutarties ginčai bus sprendžiami ne LT teisme ir abi pusės su tuo sutiko. Taip, vyriausybes teisininkai neaisku kam dirba.

  • Valentinas

    Iš tikrųjų tai klausimas „už kiek“ šioje situacijoje nėra principinis.
    Nesikišdamas į teisinius aspektus, kuriuos tikiu Artūras išdėsti teisingai, noriu atkreipti dėmesį, į tai, kad valstybė jau kelintą kartą pasimauna santykiaudama su šia bendrove. Bet koks bendravimas su Maximaa turėjo būti sustabdytas po pirmojo jų reikaliuko, kai susigražino berods 80 mln. litų PVM nes įdarbino kelis neįgaliuosius. Šiuo metu Maxima vykdo ne tik milijonų išsiurbimą iš valstybės bet ir PR kampanija remdami jaunuosius talentus. Skiria Maximos stipendijas ir bla bla bla. Gėdiniaugias momentas yra švietimo ir mokslo ministro Steponavičiaus vykdomos tiesioginės Maximos liapsės. Reklaminiame klipe jis sako kaip džiaugiasi, kad privatus verslas (mintyse Maxima) investuoja į jaunimą, į ateitį ir panašų š. malimą. Taigi klausimas Steponavičiui ar jam negėda tapus Maximos reklaminiu veidu, ar moralu imti pinigus tarsi ir kilniems tikslams, tačiau iš bendrovės suteršta reputacija, žinant, kad vienintelis jos tikslas yra šiek tiek apskalbti savo sudirbtą mundurą?

    • mdxacuk

      Invalidai nebuvo jų pirmoji tokio tipo afera. Anksčiau buvo su cukrum. Bet gal buvo ir kitų. Maximai tiesiog buvo leista pernelyg išsikeroti. Lietuvos sąlygom jie yra paprasčiausiai per dideli ir nesuvaldomi. Formaliai jie nėra monopolija, bet faktiškai – pati tikriausia.

    • nerijus

      Beje

      Maksimaa visą „ofisą“ perkelia Olandijon ir mūsų Valstybėje lieka tik sąnaudos, o pelnas keliauja užsienin, t.y. Olandijon, o iš ten,..greičiausiai į Šveicarijos bankus?..

      • gied

        Visiškai normali praktika. Pvz buvo skandalas, kad google mokesčius moka Airijoje, o ne Anglijoje. Tiesiog… jie ten mažesni, o firma – tarptautinė.

        • nerijus

          gied

          Suprantama. Kiekviena įmonė siekia pelno.
          Norėjau pabrėžti, kad mūsų Valstybė daro jiems nuolaidas, o jie už jas šitaip „atsidėkoja“.

  • dzyvai

    Kas atstovauja valstybės interesus valstybinio turto klausimais? Turto bankas? O gal niekas?

    O maniau kad Jose Manuelis Barroso pajuokavo, kad probleminėse europos šalyse bręsta kyla pavojus demokratinei santvarkai ir bręsta revoliucinė situacija…

    • nerijus

      dzyvai

      „…bręsta kyla pavojus demokratinei santvarkai ir bręsta revoliucinė situacija…“

      Dėl demokratijos kai kuriose ES šalyse- abejoju, kad ji TEN yra.
      Revoliucija?
      Kam ji naudinga? Tam kas ją sukelia. Po revoliucijos turi kažkas keistis ( kaip po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos ), jei viskas lieka po senovei, tai tada ne revoliucija, o pučas/ perversmas.

      • dzyvai

        Apie revoliucinę situaciją buvo ne mano žodžiai, o Barroso.

        Jeigu toliau nuo Rusijos tai gali baigtis perversmu, kilus neramumams Lietuvoje gali ateiti Rusija ir išgelbėti čia gyvenančius rusus, ko pasekoje gali pasikeisti mūsų teritorija arba valstybinis statusas. Taigi, čia riaušės gali baigtis ne tik tuo, kad korupcija/monopolijos dar labiau sustiprės ar pereis į kitų „lygesnių“ rankas.

        Geriau jau išmintingi ir geranoriški lietuviai aktyviau mėgintų brautis į partijas ir keisti jas iš vidaus arba sugalvotų tobulesnę atstovavimo sistemą (tiesa, tokios nelabai įsivaizduoju, nebent decentralizacija ir savivaldos stiprinimas (įskaitant didelių savivaldybių smulkinimą) – tai žada visi būsimi seimūnai kol jie būna „būsimi“). Kovoti su korupcija aukščiausiame lygyje seimūnai nenusiteikę – Šimašiaus pasiūlymas senaties termino neskaičiuoti laikotarpiui per kurį atsakovas turėjo teisinį imunitetą buvo tyliai „nuleistas“ į…

        Garsios kalbos apie teisinę atsakomybę valstybei kenksmingus sprendimus priimantiems pareigūnams įstatymų nuostatomis nevirto.

        Ko blogo laukiama, kol sueis senaties terminai, o prieš rinkimus bus numetami keli saldainiukai… Kitas (blogas) variantas – tokiu būdu ant trumpo pavadžio laikomi socdemai.

  • nerijus

    Įtariu, kad šiuo „skandalu“ vėl norimą pridengti kažką rimtesnio?..
    Nukreipiamas visuomenės dėmesys.
    Reikia išsamiau ir atidžiau stebėti informacinius pranešimus.

    • Genpre

      nerijau,
      Kur jau ten rimtesnio. Gal tik sumos skiriasi, o Kisielienės reikalas kuo rimčiausias, vidury baltos dienos pinigus „daro“. Sulaukėm. Kur toliau?
      Ir koks tikslas ką stebėti? Kad turėtume apie ką paplepėt? :)))

      • nerijus

        Įtariu, kad Lubys daro eilinį biznį ir apie tai tik pusę lūpų užsimenama. Antai, pasidomėkit kam priklauso didžioji dalis su ekologija siejamų kvotų?..
        Nustebsite. Skubėkite, jei galvojate statytis vėjo jėgainę ar saulės kolektorių, nes vėliau gali neužtekti kvotų ir teks krapštyti pinigėlius milojonieriui :)

        Nelabai turiu laiko paplepsėt ;)
        Bet viena akimi stebiu komentarus ;)

        • Genpre

          Norėčiau pasveikint Rolandą, Valentiną, WU, Artūrą, lidą, daktarą barmentalį, kitus komentuotojus-teoretikus – va taip realiai daromi reikalai. Nei aš, nei Jūs rimtiems žmonėms visiškai neįdomūs.
          Apsisprendžiau, emigruoju. Neįkalbinėkit, tikrai nepasiliksiu, užtenka ir be manęs čia teoretikų-dundukų. Viso.

  • Staltiesėle kelelis…

    • Genpre

      Valentinai,
      Smagu parašyti kol gaspadorius dar nespėjo. extra+ Valentinui. :)

  • Regis

    O mes vis dar teisinė valstybė ar ne? Kur kas uždraudė jiems kreiptis į teismą? Vien dėlto, kad jie maxima jiems turi galioti minios moralės principai o ne teisiniai dalykai? Kažkaip įdomiai čia pas mus gaunasi, vieni teismų sprendimai patinka kiti nepatinka, vienų teisėjų vardai ir pavardės kabinamos ant gėdos stulpo kitų ne..

    Sąžiningai pasakius net neabejojau, kad sprendimas bus toks. Ir ko čia stebėtis? Suknistoje teisinės valstybės imitacijoje tik taip ir gali būti..

    p.s. atsiprašau už karštokiškumą..

    • Regis

      Beje kaip eilinis pilietis galiu tik stebėtis kaip skiriasi žurnalistų (bendrai visų) dėmesys Rubicono veiklai ir VP10 veiklai. Kodėl (skiriasi)?

      Sakot Vingio parke turi būti parkas? Pažiūrėkit į ką pavirto Ozo draustinis. Prekybos centras Ozas.. Ciniškiau nesugalvosi.

  • ooo

    Teigiama kritusios nekilnojamojo turto kainos tik šiaip argumentėlis, ne argumentas. Antraip, paskolas gavę žmonės galėtų į tai apeliuoti ir būtų sukurtas precedentas. Tai belieka svarbus antras argumentas: transporto infrastrukūrai vystyti skirta ~ 80 mln. litų, sklypo vertė, kurį galvojo pirkti vieni iš VP atstovų buvo prieš krizę ~ 40 mln., o norima sumažinti iki ~ 20 mln., argumentuodami infrastruktūros plėtimu. Tai šaunu, plėskit. Kitas klausimas sklypas. Infrastruktūra – viena, sklypas – kita. Valstybės infrastruktūra mat pagerės ir mum apsimoka. O gal valstybės biudžetui vertingiau gauti 20 mln. ir juos įnvestuoti į kitas (s/a)feras? VP pradėjo spręsti gal kas geriau valstybei? Teisėja pabaigė spręsti? Kas nors?

    • Džiugas Šaulys

      Bet juk Maxima pagerinti transporto infrastruktūrą įsipareigojo dar tada, kai galvo iš savivaldybės tarybos leidimą statybai, o ne teismo posėdžo metu. „Gavę savivaldybės leidimą statyboms, savininkai įsipareigojo sutvarkyti kelias aplinkinių kvartalų gatveles bei pastatyti viaduką nuo Geležinio vilko gatvės iki naujojo prekybos centro“ – 2008 m. vasaris. Tuo metu dar nebuvo jokių užuominų apie nemokėjimą už sklypą, taigi Maxima susitarė su savivaldybe, kad ji statys prekybos centra ir pasirūpins atitinkamai įrengti aplinkines gatves (visas straipsnis čia: http://www.alfa.lt/straipsnis/c59313 ). Taigi, Maxima įsipareigojo ir susimokėti už sklypą, ir investuoti tuos milijonus, nes, jei nebūtų pasižadėjusi, taryba trubūt nesutiktų išduoti leidimo.

      Man atrodo akivaizdu, kad pagrindinis argumentas čia yra ekonominė krizė. Tik tam, kad sprendimas būtų priimtas toks, koks jis priimtas, reikėjo apraizgyti šitą argumentą nereikšmingais kitais, nes kitu atveju, jei būtų apeliuojama tik į krizę, jau būtų per daug įžulu priimti tokį sprendimą. Žodžiu, dėmesio nukreipimas.

      Ir dar pasirinktas genialiai geras laiko momentas – kai institucijai, kuri gali apskųsti nutarimą, liko dirbti savaitė…

  • dzyvai

    Siūlau:

    Uždrausti valstybės vardu (savivaldybės ir t.t.) pasirašinėti sutartis, kuriose yra nurodomos neskelbiamos viešai sąlygos (pvz.komercinės paslaptys) (išskyrus karinius/saugumo/žvalgybos objektus – jų detales privalu išviešinti, pvz. po 10 (ar XX) metų). Visi valstybinių institucijų vardu pasirašyti sandoriai privalo būti skelbiami viešai centralizuotai tam skirtoje interneto svetainėje.

    Trūkumai:
    1. Gali būti atbaidyta dalis tiekėjų/pirkėjų (tačiau manau, kad dažniausiai išsigąs tik korumpuoti linkę tiekėjai/pirkėjai), dėl to kai kurie sandėriai gali būti šiek tiek ekonomiškai nenaudingesni.

    Privalumai:
    1. Viešumas mažintų nekontroliuojamumą, kuris dabar realiai egzistuoja.
    2. Dabartinėje korupcinėje aplinkoje komercinėse paslaptyse dažniausiai „nugula“ nauda tiekėjams/pirkėjams, o ne valstybei.

    Bet kokiu atveju, manau, kad žala valstybei, atsirandanti dėl galimybės paslaptyse paslėpti korupciją, yra didesnė už galimą ekonominę naudą dėl komercinių paslapčių slėpimo. (Ypač jeigu vertinti ne tik konkretaus sandėrio ekonominę naudą, bet ir ilgalaikį piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis ir galimybes kontroliuoti savo(mokesčių mokėtojo) pinigų leidimą ar turto pardavimą)

    Skaidrumas vertas daugiau nei abejotina hipotetinė ekonominė slaptumo nauda.

  • Bobutė

    „Bendrovė taip pat nurodė, kad jau pasirašius žemės, kurios bendras plotas yra apie 14 hektarų (ha) pirkimo sutartį, 3,6 ha žemės ploto daliai buvo pritaikytas servitutas visuomenės reikmėms.“ Delfi.

    Ši aplinkybė, mano supratimu, jau suteikia teisę kalbėti apie kainos peržiūrėjimą.

    Mankyla du klausimai.
    Ar servitutas po pirkimo sutarties pasirašymo atsirado sąmoningai (kaip pretekstas kainos peržiūrėjimui)?
    Kodėl buvo atidėti mokėjimai? Juk normali praktika būtų buvusi jei VP imtų kreditą iš banko ir atsiskaitytų už pirkinį…
    Ir dar. Kažkaip praleidau ar neužfiksavau – arbuvo aukcionas to sklypo pardavimui, ar tiesiog buvo nuspręsta, kad ten turi būti būtent Akropolis?

  • Rolandas

    Aptariama byla UAB “Akropolis” (VP grupė) prieš Lietuvos valstybę, aktuali ir kitu aspektu. Kaip visuotinai yra žinoma, nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje esminiai didėjo 2004-2008 m.m., o ginčo žemės sklypo pirkimas, sutarties vykdymas, vyksta nuo 2005 metų. 2006 -2007 metai – NT, tame tarpe ir žemės sklypų, ypač Vilniuje, kainų augimo metai. Tikėtina, kad ginčo žemės sklypo kaina, tuo metu (2007 m.), galėjo būti apie 100 milijonų litų, tai yra žymiai, daugiau nei dvigubai, didesnė nei 2005 m. ar 2006 m. Atsižvelgiant į tai kyla logiškas klausimas, ar asmenys, atstovaujantys Lietuvos valstybę, kokių 2007 m. viduryje, nemanė, kad šios valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygos dėl mokėtinos žemės kainos, palūkanų ir kitų, su jomis susijusių sąlygų, tuo metu privalėjo būti šalių pakeistos, nes tam buvo atsiradęs tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas? Jei taip, tai kokių priemonių jie ėmėsi? Juk tuomet, kaip ir dabar, galiojo CK 6.223 straipsnio 3 dalis reglamentuojanti sutarties šalies teisę į ikiteisminę ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarką. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis su siūlymu keisti sutartį galėjo kreiptis į VP. Akivaizdu, kad VP, beprotiško kainų kilimo laikotarpiu, būtų atsisakiusi pakeisti ar nutraukti sutartį. Savo raštuose, atsakymuose daug kalbėjusi apie pardavėjo (valstybės) savanoriškai prisiimtą riziką dėl kainų kilimo ir etc. Tai būtų galima sėkmingai panaudoti šių dienų teismo procesuose, kas galimai nulemtų teismo sprendimą jau ne VP naudai. Deja, to padaryta nebuvo, nors būtų užtekę bent vieno rašto adresuoto VP, net ir ne teismo procesų. Amžinas klausimas, kas kaltas, ir už kiek? Ekonomine prasme šio sklypo pirkimas yra ilgalaikė VP investicija, kuri perspektyvoje negali būti nuostolinga, todėl trumpalaikiai rinkos svyravimai šiai sutarčiai netaikytini. Siekiant apginti viešą interesą svarstytina aktyvi Lietuvos valstybės procesinė gynyba pateikiant priešieškinį byloje (kas jau yra vėlu) arba užvedant atskirą bylą dėl šios notarinės sutarties nutraukimo. Būtent ne pakeitimo (modifikavimo), o nutraukimo. Kaip žinia, nutraukus sutartį, šalys grąžina viena kitai visą, ką gavo pagal sutartį, kitaip tariant, taikoma restitucija. Susigrąžinus šį auksinį (tikrąja šio žodžio prasme) žemės sklypą naudinga būtų pagalvoti apie rimtą jo pardavimo aukcioną, kurį sąžiningai pravedus, tikėtina, Lietuva gautų daug didesnės naudos, net ir šiomis krizės sąlygomis. Niekas netrukdo ir palaukti metus kitus, bei sulaukti NT kainų neišvengiamo kilimo ciklo. Dabar gi, sutarties modifikavimas pagal VP norus, suponuoja kitos šalies (valstybės biudžeto) turtinius praradimus.

    • Jonas III

      Rolandai, vietoj „pasišpilkavimų“ ar savo sąmojumi mėgavimusi, galėtumėte dažniau tokių komentarų parašyti.

  • az

    teisinis kisielius …

  • az

    dar, kaip architektas, investicijomis į miesto infrastruktūrą sprendžiamos pačio komplekso perspektyvos nulemtos urbanistinės problemos, geri privažiavimai valstybinės žemės sąskaita prekybcentriui būtini …

  • Darius

    Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas.Reikia atkreipti dėmesį, jog pirmiausia sutarties laisvės principas reiškia laisvę ne tik sudaryti sutartį, bet jos nesudaryti apskritai. O iniciatorius tiek sutarties pasirasymo tiek kainos nustatymo yra VP. Si sutartis pazymi pirkimo pardavimo fakta : viena puse isipareigoja pirkti, kita salis – parduoti uz isanksto susitarta kaina. Mieieji !!! cia dedame taska . ir tik . ir nieko daugiau . Velesni VP svaiciojimai kaip man dabar sunku, neturi nieko bendra su jau isigaliojusiu pirkimo pardavimo sandoriumi, nes pardavusi puse sklypa TIK parduoda be jokiu papildomu isipareigojimu prisimti bei dalintis verslo rizika su naujuoju savininku. Viskas : pardaviau, nusipirkau ir viso gero. As teisejo vietoje, gerai pagalvociau, ar is vis priimti nagrinejimui si ieskini. PS, beja, o kodel VP nepaprase sumazinti zyminio mokescio, juk jiems taip dabar sunku. Ir beja, gal susimeskime visi po simtelka i VP paramos fonda, tam atvejui jei kox nors viesas, viesa interesa beginantis laimetu. O jei visai rimtai, as vis dar nematau lobistines, viesaji interesa beginancios asociaacijos. Laikas, tikrai jau laikas uzsiimti netik verslo lobizmo, bet ir viesojo intereso lobizmu. Gal kas turit ideju nuo ko pradet ?:) Ech ….

  • nerijus

    Mes stebimės Lietuvos teisėsauga ir jos sargais. Šiuo atveju- policininkais.
    Ne visada reikia bausti…
    Taip elgiasi gaišnikai:

    • Darius

      Geras :):)

  • Skeptikas

    Klasikinis, netgi studentiškas atvejis, kai rebus sic stantibus doktrina sutarties vykdymui netaikytina. Tad belieka vienintelis klausimas: už kiek parsidavė? Gal atsakys naujasis gen. prokuroras ar STT.

  • studentas =]

    Šioje vietoje pabūsiu labai grubus ir paklausiu labai paprastai: kieno interesus – Lietuvos valstybės ar VP grupės – gina teisėja R.Kisielienė ir už kiek.
    Kiek nuvylė tokio – lyg ir rimto – žmogaus požiūris. Pabūsiu nelabai grubus ir atsakysiu: teismas negali ginti nei vienos šalies interesų, o valstybė čia tėra proceso šalis, todėl tai ir yra teismas. Kaip Jūs, ponas Račai, įsivaizduojate teismą, ginanti valstybės interesus? =]
    O kad precedentas prastas, tai kaip dieną aišku, tačiau vieni gina savo teises (o VP jas labai intensyviai gina), kiti ne. Galim ir mes bandyt pagal CK 6.204 butus gint =] Tik tiek, kad tai turbūt netaps taisykle, nes aplinkybės kitos.

  • Nesvarbu

    Kol nebus „tvirtos rankos“ kaip Baltarusijoje Lukasenkos, nieko gero Lietuvos teisineje sistemoje nebus. Dar neseniai saipemes is kaimynu diktaturines sistemos, bet greitu laiku anie gyvens geriau nei mes.
    Teisininku klanai vieni kitus denge ir dengs, nes vieni apie kitus kompromato turi daugiau negu reikia. Stai pabande siems „klaniniams“ pamazinti algas vardan solidarumo, bet greit paciu „klaniniu“ buvo priimtas sprendimas, kad mazinti negalima pasigaileti :)

  • Renatas

    Turiu retorinių klausimų, į kuriuos, žinoma, atsakymą kada nors norėčiau gauti. Ar Lietuvoje teisingi žmonės sugebėtų nuveikti tiek, kiek neteisingi ir dirbantys tik savo naudai? Kada tokius žmones, kaip ši teisėja, ištrems į negyvenamąją salą su kitais lengvų pinigų ieškančiais ir jie ten galės vienas kitą apgaudinėti? Kada žmonės, kurie turi tam tikrų „galių“ ims veikti ir po truputį šalinti „piktuosius kirminus“?

  • Cinikas

    Nesuprantu, tai ginate ar griaunate teisinę valstybę?
    O komentarai šį kartą labai turiningi ir įdomūs – šaunuoliai račautojai :)

  • kj

    Šioje vietoje pabūsiu labai grubus ir paklausiu labai paprastai: kieno interesus – Lietuvos valstybės ar VP grupės – gina teisėja R.Kisielienė ir už kiek.
    Šioje vietoje pabūsiu nelabai grubus ir atsakysiu: teismas negali ginti nei vienos šalies interesų, lygiai taip pat ir valstybės, kuri yra šalis procese. Dėl to ir yra teismas. Nustebino toks, lyg ir rimto žmogaus, požiūris. Kaip jūs įsivaizduojate teismą, ginantį valstybės interesus civilinej teisėj?
    Dėl butų, precedentas turbūt nebūtų taikomas, nes aplinkybės kitos, bet galima bandyt =]

  • O zemes sklypo padidejimo atveju ar valstyve gales analogiskai kreiptis i teisma del ankstesne sutarties nepagristos nutraukimo ? Juk akivaizdu, kad nekilnojamojo turto verte kils ateityje.

  • a

    Fantastinis sprendima parodo visa musu teisine sistema,ir puikus eilinis argumentas pradeti prezidentes siuloma teismu reforma,o kaip jie priesinasi per visas medijas,siandien besededamas masinoi klausiau m1plius balsavimo ir komentaru,ar jus uz ar pries tarejus,nesakau kad girdejau visa laida bet visi skambinusieji gal trys buvo pries, vienas susilaike,balsavimo rezultatai 78 procentai uz,man kilo klausimas kaip cia taip gaunas,ir nutariau kad arba m1plius atrinko tik nuomones pries arba skambino tik teiseju klano atstovai,aiskiai uzkabino uz jautriausio, dabar kysi reikes dalintis dar su dviem tarejais o tai jau komplikuota, 3 tai jau nepaslaptis.

    • nerijus

      a

      Keičiant teismų sistemą- problema neišnyks, gali ir padidėti kyšininkavimo ar „švogeriavimo“ atvejų.
      Mokėsim ne vienam ar dviem, o keturiems ar…

  • nerijus

    http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prezidente-yra-sokiruota-teismo-sprendimo-del-akropolio-sklypo-teismas-praso-tikslinti-skunda-56-107024

    „Akropolis“, kuris įsigytame sklype ketina statyti naują prekybos centrą, už žemę valstybei turėjo sumokėti 40,478 mln. litų, iš kurių 32,4 mln. litų dalies mokėjimas buvo ATIDĖTAS“.

    Bankuose nusistovėjusi praktika, kad už atidėjimą ar kitą sutarties koregavimą mokami pinigėliai. Kiek Valstybė prarado už atidėjimą?..
    Reikia būti įžuliam, vienok, palengvintomis ( su atidėjimu ) sąlygomis gaunamas sklypas ir šis sprendimas dar skundžiamas ( kreipiantis į teismą )…

  • Povilas

    Bandau žvelgti iš VP pozicijų ir matau štai ką: jei būčiau VP, elgčiausi lygiai taip pat – kreipčiausi į teismą ir siekčiau gauti sau palankų sprendimą, nes 1. Esu verslininkas, 2. Man rūpi pinigai, 3. Pasiskaičiuoju, kad reputacijos praradimai bus nežymūs.

  • Darius
    • nerijus

      Kodėl Valstybė tokia tolerantiška VP atveju- sklypo istorija, LEO?..
      Ar tai nėra savotiškas atsidėkojimas už miltelius ir alaus butelį?

    • WU

      Labai kvailas straipsnis, tiesiog smelkte persmelktas autorės naivumu. Ši citata viską susumuoja „Nors ir mažai tikėtina, bet jei „Akropolio“ vadovas sprendimą priėmė vienasmeniškai, jis pats gali sulaukti akcininkų ieškinio dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Jei toks sprendimas priimtas su akcininkų žinia, atsisakymo nuo ieškinio motyvai lieka visiškai neracionalūs ir neaiškūs“. Net ir su pradžia „Nors ir mažai tikėtina“ atrodo visiškai naivu. Esu visiškai įsitikinęs, kad maximos berniukai, prieš priimdami tokį sprendimą, gavo kilogramą sveriantį memorandumą, kuriame buvo pateikti problemos sprendimo būdai..

  • Pingback: "Maxima", viešieji ryšiai ir boikotai: ša, bestuburiai | Artūras Račas()