Kaip delfiai kvailių ir pinigų ieškojo. Ir nerado.

Šiuo įrašu norėčiau pasveikinti „Žinių radiją“, kurio sąskaitą delfiai papildys daugiau nei tūkstančiu eurų.

Taip pat norėčiau pasveikinti delfių advokatą A.Čaikovskij, kuris teisme mane visada pralinksmina ir duoda geros nuotaikos užtaisą visai dienai. Sveikinu jį todėl, kad jis sugebėjo ne tik įtikinti Moniką sumokėti jam už tai, kad pradėtų beviltišką bylą prieš mane, bet ir dėl to, kad įtikino Moniką, jog gautais iš valstybės užsakymų pinigais yra gražu pasidalinti su kolegomis. Šiuo atveju – su „Žinių radiju“.

Kartu noriu paskatinti Moniką sumokėti A.Čaikovskiui dar vieną honorarą, kad jis apskųstų pirmos instancijos teismo sprendimą. Tada pasižadu pateikti teismui ne tik išlaidas už benziną. Manau, kad papildomą sąskaitą pateiks ir „Žinių radijas“, tad Monika galės dar kartą kilniaširdiškai pasidalinti iš Mokslo Tarybos ar Susisiekimo ministerijos gaunamais eurais.

Ir, kaip žadėjau – visa nutartis. Ilga, tad suprantu, kad skaitys ne visi. Bet mano reikalas – pažadus vykdyti.

Ačiū už dėmesį. Ir niekada nesamdykite A.Čaikovskio. Net už dyką. Geriau mane.

***

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

2016 m. 10 mėn. 04 d.

Civilinė byla Nr. 2-20650-545/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14098-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.2.1.6.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovo DELFI, UAB, atstovui advokatui Andžej Čaikovski

atsakovo UAB „Žinių radijas“ atstovui advokatui Nikui Borneikai

atsakovui Artūrui Račui

teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo DELFI, UAB, ieškinį atsakovams UAB „Žinių radijas“ ir Artūrui Račui dėl dalykinės reputacijsos gynimo, paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo,-

n u s t a t ė :

ieškovas DELFI, UAB, į.k. 125483974, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašant:

pripažinti, kad 2015-12-01 d. „Žinių radijas“ laidoje „Nesuklaidinami“ laidos dalyvio Artūro Račo paskleisti duomenys „DELFI Grynas …Jo reali kaina 200 tūkstančių eurų. Tai reiškia 800 tūkstančių eurų lieka maždaug suma, už kurią aš sakyčiau Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iš DELFI.“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia DELFI, UAB, dalykinę reputaciją;

įpareigoti atsakovus UAB „Žinių radijas“ ir Artūrą Račą per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos „Žinių radijas“ laidoje „Nesuklaidinami“ ir „Žinių radijas“ interneto svetainės puslapyje, kuriame paskelbti ir skelbiami „Žinių radijo“ 2015-12-01 d. laidos „Nesuklaidinami“ vaizdo ir garso įrašai – t.y. http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/12/01 /nesuklaidinami/51366 – savo lėšomis ir be komentarų paskelbti šį paneigimą:

PANEIGIMAS

Informuojame, kad 2015 m. gruodžio 1 d. „Žinių radijas“ laidoje „Nesuklaidinami“ laidos dalyvio Artūro Račo paskleisti duomenys „DELFI Grynas …Jo reali kaina 200 tūkstančių eurų. Tai reiškia 800 tūkstančių eurų lieka maždaug suma, už kurią aš sakyčiau Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iš DELFI“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia DELFI, UAB, dalykinę reputaciją“;

-priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas: 82 Eur žyminio mokesčio bei 1218 Eur advokato išlaidų (b.l. 1-13, 51-53).

Ieškovas reikalavimą grindžia šiomis aplinkybėmis: 2015-12-01 dalyvaudamas visuomenės informavimo priemonės „Žinių radijas“ laidoje „Nesuklaidinami“ tema „Kiek skaidri Lietuvos žiniasklaida?“ (toliau – laida) atsakovas Artūras Račas paskleidė tikrovės neatitinkančius, žeminančius ir DELFI, UAB, dalykinę reputaciją pažeidusius teiginius: „DELFI Grynas … Jo reali kaina 200 tūkstančių eurų. Tai reiškia 800 tūkstančių eurų lieka maždaug suma, už kurią aš sakyčiau Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iš DELFI.“ Be to, „Žinių radijas“ pasirinko būtent ištrauką su aukščiau nurodytais Artūro Račo tikrovės neatitinkančiais, žeminančiais ir DELFI, UAB, dalykinę reputaciją pažeidusiais teiginiais kaip „Žinių radijas“ 2015-12-01 laidos „Nesuklaidinami“ pristatymą (vaizdo įrašo anonsą). 2016-01-19 ieškovas pateikė atsakovams UAB „Žinių radijas“ ir Artūrui Račui „Reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją“. Savo atsakyme į reikalavimą, t.y. 2016-02-02 d. rašte „Dėl reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją“, atsakovas UAB „Žinių radijas“ akcentavo esantis tik informacijos paskleidimo priemonė, o ne šaltinis. Atsakovo UAB „Žinių radijas“ nuomone, tai jį atleidžia nuo bet kokios atsakomybės. Atsakovas UAB „Žinių radijas“ atmetė ieškovo DELFI, UAB, reikalavimus paskelbti paneigimą, nors iš atsakovo Artūro Račo negavo jokių CK 2.24 str. 1 d. reikalaujamų įrodymų, kad jo per „Žinių radijas“ paskleisti melagingi duomenys apie ieškovą DELFI, UAB, „atitinka tikrovę“. Jau laidos metu jos vedėjas privalėjo įvykdyti Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. nustatytą pareigą ir atkreipti klausytojų dėmesį, kad atsakovo Artūro Račo skelbiama informacija nepatikrinta, nepatikima – o tuo labiau pareiga vienareikšmiškai informuoti „Žinių radijas“ klausytojus ir jo interneto svetainės vartotojus apie atsakovo A.Račo išsakytų ieškovo DELFI, UAB, atžvilgiu kaltinimų jeigu ne akivaizdų melagingumą, tai bent jau nepatikimumą kilo atsakovui UAB „Žinių radijas“ galutinai įsitikinus, kad kaltinimai neįrodyti ir nepagrįsti. Šiurkščiai pažeisdamas tiek CK 2.24 str. reikalavimus, tiek Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 3 d. reikalavimus, atsakovas UAB „Žinių radijas“ neįvykdė savo pareigos paskelbti paneigimą – nors neteigė, kad atsakovas A.Račas paskelbė tikrovę atitinkančius duomenis ir/arba kad tokio turinio paneigimo paskelbimas prieštarautų gerai moralei. Vietoj įstatymų konkrečiai apibrėžtos pareigos paskelbti paneigimą įvykdymo, atsakovas UAB „Žinių radijas“ sugalvojo paskelbti „ UAB „Delfi“ nuomone, kad „Faktai.lt“ vyriausiojo redaktoriaus Artūro Račo išsakyta informacija neatitinka tikrovės ir pažeidžia Delfi dalykinę reputaciją“. Taigi, atsakovas UAB „Žinių radijas“ pavadino „DELFI, UAB nuomone“ ieškovo reikalavimą paneigti atsakovo Artūro Račo melaginga prasimanymą ir kaltinimą, kad „už maždaug 800 tūkstančiu eurų Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iš Delfi“. Taip pasielgęs atsakovas UAB „Žinių radijas“ ne apgynė ieškovo DELFI, UAB, pažeistą teisę, o tik dar labiau ją pažeidė. Paneigimą savavališkai pakeitęs į „nuomonę“, atsakovas UAB „Žinių radijas“ viešai pademonstravo savo poziciją ir paneigimą šiurkščiai sumenkino – vietoj viešo ir vienareikšmiško paskelbimo apie tai, kad buvo pažeistos apšmeižto asmens teisės, melas paneigiamas ir pažeidimas ištaisomas, „Žinių radijas“ apšmeižtojo reikalavimą apginti pažeistas teises visiškai prilygino šmeižiko melui. Neva motyvuotas reikalavimas apginti pažeistas teises į dalykinę reputaciją – ne daugiau nei „nuomonė“.

Iš Aplinkos ministerijos 2010-06-02 rašto matyti, kad Aplinkos ministerija paskelbė projekto konkursą – Visuomenės informavimo apie aplinką šviečiamosiose laidose, spaudoje, filmuose ir internetiniame naujienų portale paslaugų teikimo projektą. DELFI, UAB, su projektu „Grynas“ dalyvavo tik 6-oje projekto dalyje, su 95 balais užėmė pirmą vietą tarp trijų tiekėjų, kurių pasiūlymai perkančiosios organizacijos buvo įvertinti. Iš Aplinkos ministerijos 2010-06-09 rašto matyti, kad ieškovas DELFI, UAB, laimėjo tik vieną iš šešių projekto konkurso objekto dalių. Visais atvejais yra taikytas lygiai tas pats principas – „laimėtoju yra pripažintas daugiausia Komisijos balų surinkęs“ tiekėjas. DELFI, UAB, dalyvavo Aplinkos ministerijos paskelbtame, viešame, dideliame projekto konkurse, apimančiame įvairais visuomenės informavimo priemonių rūšis, o projekto objekto savo dalyje laimėjo lygioje ir atkaklioje konkurencinėje dalyje su dar 3 (trimis) tiekėjais. Atsakovas Artūras Račas „Žinių radijas“ laidoje šmeiždamas ieškovą DELFI, UAB, visiškai neužsiminė apie tai, kad sutartis tarp Aplinkos ministerijos ir DELFI, UAB, pasirašyta tik po ieškovo laimėto projekto konkurso, kai laimėjimą nulėmė tai, kad ieškovo pasiūlymas gavo daugiausia Aplinkos ministerijos Projekto vertinimo komisijos balų. Tiek visiškai realus projekto konkursas, tiek jo mastas (bendrai ir konkrečioje objekto dalyje), tiek jo dalyvių skaičius, tiek projekto konkurso rezultatai visiškai paneigia kaip melagingus atsakovo Artūro Račo prasimanymus apie neva daug kartų užaukštintą DELFI, UAB, projekto „Grynas“ kainą ir kad maždaug 800 tūkst. eurų, t.y. bent 4/5 pasiūlymo kainos, yra ne atlygis DELFI, UAB, už paslaugas ir darbus, bet kyšis už Aplinkos ministerijos nusipirktą ramybę. Vienintelis tikras (ir tai tik iš dalies) Artūro Račo nurodomas faktas yra Sutarties kaina, kuri yra lygi 3 406 869,95 Lt, t.y. 986 697,74 EUR. Ši kaina artima 1 mln. EUR. Artūras Račas tyčia klaidindamas „Žinių radijas“ klausytojus akcentuoja tiktai kainą – tuo tarpu kai Aplinkos ministerijos paskelbtas konkursas vyko ne pagal mažiausios kainos principą, bet buvo vertinami tiek pasiūlyta idėja, tiek pasiūlytos idėjos įgyvendinimo kaina. Taigi konkurso dalyvių pasiūlymus lyginti vien pagal kainą tiesiog neįmanoma – nes kartu būtina lyginti pasiūlytas idėjas, jų kokybinius ir kiekybinius skirtumus. Bet kuriuo atveju – joks iš konkurso dalyvių nepasiūlė nieko panašaus į Artūro Račo minimą kainą „200 tūkstančių eurų“. Be to, tiek Aplinkos ministerija, tiek DELFI, UAB, su projektu „Grynas“ dalyvavo Lietuvos Respublikos teismuose išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal UAB „Lrytas“ ieškinį atsakovui Aplinkos ministerijai ir trečiajam asmeniui DELFI, UAB. Tiek Vilniaus apygardos teismas 2014-11-11 d. sprendimu, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-16 d. nutartimi ieškovo ieškinį atmetė. Taigi, visų instancijų teismuose patvirtinti Aplinkos ministerijos sprendimų ir veiksmų teisėtumas, DELFI Grynas laimėjimas visiškai paneigia atsakovo Artūro Račo melagingus prasimanymus apie DELFI, UAB, ir Aplinkos ministerijos veiklos neteisėtumą, korumpuotumą ir t.t. Tai leidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovo A.Račo paskleisti ginčo duomenys žinomai neatitinka tikrovės. A.Račas nesiteikė pateikti jokio fakto, kuris paremtų jo melagingus kaltinimus. Atsakovas A.Račas yra žurnalistas, todėl jam kyla padidintos pareigos rengiant viešąją informaciją ir ją skleidžiant. Žurnalistas visais atvejais privalo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų.

Skleisdamas neatitinkančius tikrovės teiginius A.Račas tyčia ir nesąžiningai veikė prieš laidos tikslą (Laidos tema – „Kiek skaidri Lietuvos žiniasklaida?“). Kadangi Lietuvos žiniasklaidos skaidrumas neabejotinai labiausiai užtikrinamas, kai rengiami skaidrūs ir teisėti konkursai, kuriuose žiniasklaidos priemonės varžosi lygiomis teisėmis pagal visiems žinomus ir vienodus kriterijus. Tuo tarpu A.Račas apšmeižė neabejotinai sąžiningą, realų konkursą ir neabejotinai teisėtus jo rezultatus kaip neva ryškų neskaidrumo pavyzdį. Tyčia ir nesąžiningai nuslėpdamas daugybę faktų, be kurių sąžiningas, nešališkas, teisingas ir tikslus informacijos paskleidimas buvo neįmanomas.

Tai, kad atsakovas A.Račas pasirinko viešai per visuomenės informavimo priemonę paskleisti faktais nepagrįstus kaltinimus sunkaus nusikaltimo padarymu, negali būti pateisinta nei kaip kritika, nei kaip nuomone, nei kaip informacijos netikslumas. Ieškovas yra kaltinamas nusikaltimų padarymu.

Tikrovės neatitinkantys duomenys ne tik buvo paskleisti per UAB„Žinių radijas laidą. UAB „Žinių radijas“ pasirinko būtent ištrauką su aukščiau nurodytais A.Račo tikrovės neatitinkančiais, žeminančiais ir DELFI, UAB, dalykinę reputaciją pažeidusiais teiginiais kaip „Žinių radijas“ 2015-12-01 d. laidos „Nesuklaidinami“ pristatymą (Laidos vaizdo įrašo anonsą) „Žinių radijas“ interneto svetainėje. Tuo pačiu „Žinių radijas“ sąmoningai pasistengė atkreipti visų klausytojų ir žiūrovų dėmesį būtent į atsakovo A. Račo žodžius apie ieškovą – kartu neišvengiamai prisiimdamas ir atsakomybę už savo pačių (ne atsakovo A.Račo) veiksmus, kai aiškiai melagingi teiginiai panaudoti žiūrovų ir klausytojų susidomėjimui sukelti, padidinti „Žinių radijas“ laidos „Nesuklaidinami“ populiarumą ir komercinę sėkmę. Be to, net ir žinodamas apie tai, kad „Žinių radijo“ 2015-12-01 d. laidoje „Nesuklaidinami“ paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, atsakovas UAB „Žinių radijas“ nesiėmė jokių priemonių pašalinti iš laidos vaizdo ir garso įrašų tikrovės neatitinkančią informaciją.

Atsakovas UAB „Žinių radijas“, į.k. 125834131, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti 1143,45 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 72-76).

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį grindė tuo, kad ieškovas ieškinį pareiškė teigdamas, kad atsakovas 2015-12-01 d. laidoje „Nesuklaidinami“ tema „Kiek skaidri Lietuvos žiniaskiaida?“ paskleidė tikrovės neatitinkančius, žeminančius ir ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius, kad atsakovas, paskelbęs ieškovo nuomonę dėl laidoje išsakytų A.Račo teiginių, ne apgynė ieškovo pažeistą teisę, o tik dar labiau ją pažeidė, o taip pat, kad A.Račo laidoje išsakyti teiginiai negali būti traktuojami kaip pastarojo nuomonė. Visuomenės informavimo priemonei gali būti taikoma atsakomybė CK 2.24 str. pagrindu tik tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė yra duomenų paskleidėjas, bet ne duomenų paskleidimo priemonė. Konstatavus, kad visuomenės informavimo priemonė yra tik duomenų paskleidimo priemonė, nėra pagrindo civilinės atsakomybės atsiradimui visuomenės informavimo priemonei dėl informacijos paskleidimo. Tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė pripažįsta pagrįstu asmens reikalavimą dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, ji gali viešai, tokiu pat būdu kaip duomenys buvo paskleisti, juos paneigti. Tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemone pasinaudojo kitas asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, replikos teisė neatliktų savo funkcijos ir iš esmės būtų reikalavimas, keliamas ne asmens teisių pažeidimą padariusiam asmeniui. Be kita ko, teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tai, kad paskleistus duomenis suformulavo ne visuomenės informavimo priemonė, o kitas asmuo (pirminis duomenų šaltinis), turi reikšmės sprendžiant visuomenės informavimo priemonės atsakomybės klausimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, akivaizdu, kad visuomenes informavimo priemonei gali būti taikoma atsakomybė tik tuo atveju, kai ji yra duomenų paskleidėjas. Laida buvo transliuojama ir A.Račo teiginiai buvo išsakyti tiesioginio eterio metu. Tai reiškia, kad UAB „Žinių radijas“ neįtakojo ir negalėjo įtakoti A.Račo pasisakymų, nusistatymo ieškovo atžvilgiu. Be kita ko, tiesioginio eterio metu laidos vedėjas neturėjo objektyvių galimybių patikrinti A.Račo išsakytų teiginių teisingumo. Laidos autorius – Aurimas Perednis neuždavinėjo nei menamų, nei provokuojančių klausimų, kurių pasekmė buvo A.Račo išsakyti teiginiai. Todėl priešingai nei teigia ieškovas, laidos vedėjas neskatino A.Račo skleisti faktais negrindžiamus ir tikrovės neatitinkančius melagingus prasimanymus bei prie jų netiesiogiai neprisidėjo. Aplinkybė, kad laidos įraše nėra jokių laidos vedėjo žodžių, kuriais jis atsiriboja nuo A.Račo teiginių, nenurodo, kad jie yra tik A.Račo nuomonė, bei neįrodo, kad laidos vedėjas skatino ar kaip nors prisidėjo prie A.Račo teiginių išsakymo. Be kita ko, A.Račo naudojamos formuluotės, pavyzdžiui, „yra, galbūt, mano skaičiavimais, už kurią, aš sakyčiau“ įrodo, kad atsakovas niekaip nėra susijęs su šiais teiginiais ir jie išreiškia išimtinai A.Račo nuomonę. Akivaizdu, kad bet kuris vidutiniškai apdairus ir išsilavinęs laidos klausytojas suprato, kad minėti teiginiai yra A.Račo nuomonė, kuri nesusijusi nei su laidos vedėjo užduodamais klausimais, nei su atsakovo pozicija ar nuomone apie ieškovą. Ieškovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui dėl žinių paneigimo, atsakovas yra visuomenės informavimo priemonė, nes ji kontroliuoja informacijos šaltinį. Ieškovas sąmoningai nutyli, kad minėta praktika buvo suformuota bylose, kuriose visuomenės informavimo priemonė buvo ne duomenų paskleidimo priemonė, bet duomenų skleidėjas. Atsižvelgiant į tai, minėta teismų praktika nagrinėjamoje byloje nėra precedentinė ir negali būti taikoma.

Ieškovas, iškreipdamas CK ir Visuomenės informavimo įstatymo normų esmę ir turinį, teigia, kad atsakovas, atsakydamas į ieškovo reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją, nepasisakė dėl įstatyminės pareigos pagal Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 3 d. paskelbti atsakymą. Visų pirma, šios normos esmė užtikrinti, kad visuomenės informavimo priemonės neatsisakytų paskelbti duomenis paskleidusio asmens paneigimo dėl tos priežasties, kad juos paskelbė ne visuomenės informavimo priemonė. Antra, atsakovas ne kartą ieškovui nurodė, kad neprieštarauja suteikti A.Račui eterio laiką, kad jis galėtų įvykdyti įstatyminę pareigą paneigti paskleistus duomenis. Trečia, kadangi CK nenumato jokių išlygų ir galimybių asmens garbės ir orumo gynimo ypatumus reglamentuoti specialiuose įstatymuose, tai, įsigaliojus CK, Visuomenės informavimo įstatymo normos, reglamentuojančios šiuos klausimus ir neatitinkančios CK 2.24 str. nuostatų, nebegali būti taikomos. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas viešai skelbia laidos vaizdo ir garso įrašus ir taip neva dar labiau pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją, nes nesiėmė jokių priemonių pašalinti laidos įrašų. Atkreiptinas dėmesys, kad visos atsakovo rengtos ir transliuotos laidos necenzūruojant ir jų netaisant, neiškreipiant laidose išsakytos informacijos yra archyvuojamos atsakovo internetinėje svetainėje. Tokiu būdu siekiama vienoje vietoje saugoti visas laidas kaip atsakovo eterio atspindį, rengtų ir transliuotų laidų istorinę raidą, bet ne atskirą produktą. Dėl šios priežasties laidos ir yra talpinamos internetiniame „archyve“. Be to, atsakovas vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 35 str. 1 d. transliuotų radijo laidų įrašus privalo saugoti ne trumpiau kaip vienus metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.

Atsakovas 2016-01-20 d. gavo ieškovo reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančios ir dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos. Atsakovas, susipažinęs su ieškovo argumentais, padarė išvadą, kad atsakovo veiksmuose nebuvo jokio ieškovo teises pažeidžiančio elgesio, todėl atsisakė tenkinti reikalavimą, nes jis buvo pareikštas ne tam asmeniui. Nepaisant to, atsakovas gera valia bei siekdamas pristatyti klausytojams ir atsakovo portalo lankytojams kuo daugiau įvairiausių nuomonių nusprendė šalia laidos aprašymo nurodyti, kad, ieškovo nuomone, laidoje A.Račo išsakyti teiginiai pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją. Atitinkamas pranešimas buvo išplatintas 2016-02-02 d. laidos „Nesuklaidinami“ pradžioje. Atsakovas, priešingai nei teigia ieškovas, ne išplatino paneigimą, bet pateikė ieškovo nuomonę, ko iš esmės neturėjo pareigos daryti. Tuo tarpu, ieškovas tokį atsakovo poelgį, dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių, vertina neigiamai ir nurodo, kad juo atsakovas neva dar labiau pažeidė ieškovo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 2.24 str. 2 ir 5 d. atsakovas neturėjo pareigos tenkinti ieškovo reikalavimo, nes replikos teisės tikslas ir paskirtis yra kad duomenis paneigtų juos paskleidęs asmuo, bet ne kitas asmuo (šiuo atveju duomenų paskleidimo priemonė). Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas atsakyme į reikalavimą jokios jam pateiktos informacijos neneigia ir dėl jos nepasisako. Atsakovui susidaro įspūdis, kad tokiu būdu ieškovas bando įrodyti, kad atsakovas neva sutinka su ieškovo reikalavime nurodomais teiginiais. Kaip ir buvo minėta aukščiau, atsakovas šiuo atveju yra visuomenės paskleidimo priemonė, todėl atsakovas neturėjo pareigos ieškovui įrodinėti, kad A.Račo laidoje paskleisti duomenys atitinka tikrovę, nes atsakovas jų nepaskleidė. Minėta pareiga tenka juos paskleidusiam asmeniui – A.Račui. Ieškovas tiek savo reikalavime, tiek ieškinyje prieštarauja pats sau. Vienoje vietoje ieškovas teigia, kad A.Račas išsakydamas ginčijamus teiginius veikė prieš laidos tikslus, sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir t.t. Kitaip tariant, ieškovas įrodinėja, kad ieškovo dalykinę reputaciją pažeidė A.Račas. Tačiau kitur ieškovas keičia poziciją ir įrodinėja, kad tai atsakovas pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją. Toks pozicijos nesuderinamumas ir prieštaringumas įrodo tik vieną -ieškinys yra tik būdas padaryti spaudimą atsakovui, bet ne apginti ieškovo neva pažeistas teises.

Ieškovas teigia, kad A.Račo išsakyti teiginiai negali būti laikomi nuomone. Atsakovas su ieškovu pateiktu vertinimu ir nelogišku A.Račo teiginių interpretavimu nesutinka, nes jis grįstas išvedžiojimais ir ieškovo nepagrįstais samprotavimais. Teismas, nagrinėdamas konkrečios bylos faktines aplinkybes, turi atriboti žinią nuo nuomonės, nes už išsakytos nuomonės paskelbimą civilinė atsakomybė neatsiranda ir nuomonei tiesos kriterijus netaikomas. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Analizuojant A.Račo išsakytus teiginius darytina akivaizdi išvada, kad laidoje išsakyti teiginiai yra subjektyvūs A.Račo samprotavimai, kurių tikrumo negalima patikrinti. Be kita ko, minėti teiginiai nėra konstatuojamojo pobūdžio ir yra grįsti išimtinai A.Račo samprotavimais, skaičiavimais ir subjektyviu vertinimu. Analizuojant A.Račo teiginius negalima neatsižvelgti ir į jų kontekstą, naudojamas formuluotes ir sakinių konstrukciją.

Atsakovui Atūrui Račui, a.k. , ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai, per nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas Artūras Račas prašė ieškinį atmesti UAB „Žinių radijas“ nurodytais motyvais, išdėstė savo ginčo pasisakymų esmę, kainos paskaičiavimą, priteisti 1218 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 9,99 Eur kuro išlaidų (b.l. 54-56).

Ieškinys atmestinas.

LR CK 1.114 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė teisė saugo dalykinę reputaciją. Remiantis LR CK 2.24 str. 1 d., asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žala. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. CK 2.24 str. 8 d. nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Ieškovas DELFI, UAB, ginčija atsakovo Artūro Račo 2015-12-01 dalyvavusio visuomenės informavimo priemonės „Žinių radijas“ laidoje, kurios tema buvo „Nesuklaidinami“, „Kiek skaidri Lietuvos žiniasklaida?“ paskleistus tikrovės neatitinkančius, žeminančius ir DELFI, UAB, dalykinę reputaciją pažeidusius teiginius: „DELFI Grynas … Jo reali kaina 200 tūkstančių eurų. Tai reiškia 800 tūkstančių eurų lieka maždaug suma, už kurią aš sakyčiau Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iš DELFI“, kurie, ieškovo nuomone, žemina jo garbę bei orumą ir neatitinka tikrovės, todėl tokiam ginčui išnagrinėti taikytinas LR CK 2.24 str.

Byloje nekilo ginčo, kad ginčo teiginius paskelbė atsakovas Artūras Račas 2015-12-01 UAB „Žinių radijas“ laidoje ir šie teiginiai yra apie ieškovą DELFI, UAB.

2016-01-19 d. DELFI, UAB, pateikė atsakovams reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją (b.l. 17-22), o 2016-02-02 raštu atsakovas UAB „Žinių radijas“ atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimus (b.l. 23-24

Ieškovo nuomone, atsakovo A.Račo 2015-12-01 d. vykusioje laidoje buvo paskleista žinia.

Nagrinėjamoje byloje yra du atsakovai- UAB „Žinių radijas“ bei Artūras Račas.

Dėl netinkamo atsakovo

Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog civiliniame procese svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog „netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas)“ (LAT 2009-05-05 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2007-02-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-56/2007).

Ieškinys UAB „Žinių radijas“ atžvilgiu atmetamas, nes atsakovas su ieškiniu nesutiko bei atsiribojo nuo kito atsakovo Artūro Račo ginčo pasisakymų.

Ieškovas ieškinyje bei ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas UAB „Žinų radijas“ nepaisė draudimo ne platinti dezinformacijos, šmeižiančios ir žeminančios informacijos, skelbti nepagrįstus, nepatikrintus, faktais neparemtus kaltinimus, neveikė teisingai, tiksliai ir nešališkai, o, ginčytinos laidos vedėjas privalėjo atkreipti klausytojų dėmesį, kad atsakovo A.Račo skelbiama informacija nepatikrinta, nepatikima, tačiau to nepadarė, skatindamas tokią informaciją skleisti, be to, neįvykdė pareigos paskelbti tokios melagingos informacijos paneigimą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad tokius teiginius patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikia. Atsakovas Artūras Račas nėra nei UAB „Žinių radijas“ akcininkas, nei valdymo organų narys, nei šios bendrovės darbuotojas (žurnalistas). Vien ta aplinkybė, jog ieškovo dalykinę reputaciją neva buvo pažeista UAB „Žinių radijas“ laidoje pokalbio metu su atsakovu A.Raču, niekaip nepagrindžia galimybės nagrinėjamoje byloje atsakovą laikyti atsakingu asmeniu pagal pareikštą ieškinį ir tuo labiau taikyti solidarią atsakomybę su fiziniu asmeniu (atsakovu Artūru Raču).

Atsakovas UAB „Žinių radijas“ negali būti atsakingas už su juo jokiais santykiais nesusijusio privataus asmens veiksmus. CK 6.263 str. 3 d. numato, jog „įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą“. Šiuos atvejus, kuomet asmuo privalo atsakyti už kito asmens padarytą žalą, numato CK 6.264 str. ir 6.265 str. Šioje byloje nėra ir ieškovas pats nenurodo jokių pagrindų, kurie sudarytų pagrindą minėtų CK nuostatų taikymui.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog dėl Artūro Račo veiksmų buvo sumenkintas ieškovo vardas, reputacija ir padidėjo klausytojų juo nepasitikėjimas. Taigi net ir tuo atveju, jei tikrovėje egzistuoja aplinkybė, kad klausytojų požiūris į ieškovą pasikeitė, nagrinėjamu atveju nėra jokios galimybės spręsti, ar tokios neigiamos pasekmės atsirodo priežastiniame ryšyje su A.Račo veiksmais. Pagal kasacinio teismo praktiką, ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (CPK 5 str.) (LAT 2004-11-24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 630/2004). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatu vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Ši taisyklė tinka normalią, niekuo neišsiskiriančią veiklą vykdančiam asmeniui. Jeigu dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padarinys yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – platinamo spaudos leidinio tiražo sumažėjimas, jo pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (LAT 2006-12-20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 667/2006; 2009-03-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010-11-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-441/2010). Nagrinėjamoje byloje nesurinkta jokių įrodymų, remiantis kuriais UAB „Žinių radijas“ turi būti atsakingas už kito privataus asmens (atsakovo A.Račo) veiksmus ir ginčo pasisakymus. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (LAT 2011-11-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-448/2011).

Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovo A.Račo teiginiai buvo išsakyti tiesioginio eterio metu. Tai reiškia, kad UAB „Žinių radijas“ laidos autorius Aurimas Perednis negalėjo įtakoti atsakovo A.Račo pasisakymų ir jų patikrinti jam prienamomis priemonėmis, prie jų skleidimo neprisidėjo ir neskatino skleisti. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog laidos autorius visiems klausytojams girdint nuo A.Račo pasisakymų neatsiribojo tiesioginio eterio metu, veismo vertinimu, neįrodo jo sąsaja ar sutikimą su A.Račo teiginiais.

Taigi, teismo vertinimu, atsakovo UAB „Žinių radijas“ solidarioji civilinė atsakomybė su atsakovu A.Raču nėra įrodyta ir jis neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad visuomenės informavimo priemonė yra atsakinga už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą tuo atveju, jei ji yra duomenų paskleidėjas (LAT 2011-08-08 nuratis civ.byloje Nr. 3K-3-3440/2011). Nagrinėjamu atveju duomenų paskleidėjas yra atsakovas A.Račas.

UAB „Žinių radijas“ kategoriškai atsiriboja nuo atsakovo Artūro Račo bet kokių pokalbio turinio, kaip asmuo nei teisine, nei kokia nors kita prasme neturintis pareigos atsakyti už jame išreikštą A.Račo subjektyvią nuomonę, todėl atsakovas UAB „Žinių radijas“ yra netinkama šalis nagrinėjamoje byloje, ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas.

Dėl žinios ir nuomonės

Byloje kilo ginčas ir dėl to, kaip atskirti žinią bei atsakovo Artūro Račo nuomonę.

Pažymėtina, kad laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Įgyvendindamas teisę skleisti informaciją, asmuo neturi varžyti kitų asmenų teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (CK 2.24 str.) (LAT 2006-03-06d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-169/2006).

Teismų praktikoje asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma faktų visuma :

1) žinių paskleidimo faktas;

2) paskleistos žinios yra apie ieškovą;

3) paskleistos žinios žemina asmens garbę bei orumą;

4) paskleistos žinios neatitinka tikrovės (LAT 2008-08-14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-09-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-347/2011; 2011-12-07d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją yra taikomos CK 2.24 straipsnio nuostatos, skirtos asmens garbės ir orumo gynimui. Juridinio asmens reputacijos gynimas pagal minėtą straipsnį taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimą (CK 2.24 str. 8 d.). Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Todėl, sprendžiant, ar CK 2.24 str. pagrindu buvo pažeista ieškovų dalykinė reputacija, būtina atriboti duomenis nuo nuomonės.

LR CK 2.24 str. 1 d. numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos CK 2.24 str. 1 d. numato, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Paskleistų žinių atitikimą tikrovei įrodinėja atsakovas, tačiau ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 6 p.).

Pagal LR CK 2.24 str.1,8 d. juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, kai yra paskleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys. Taigi, pagal šį įstatymo straipsnį viena iš teisinės gynybos sąlygų yra duomenų paskleidimas. Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal LR CK 2.24 str. nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai (LAT 2006-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-667/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs – jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai yra autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (LAT 2013-02-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-50/2013; 2012-02-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-32/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas klausimą dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo yra pažymėjęs, jog tai, „ar publikacijoje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Turi būti nustatyta, kokie teiginiai, ieškovo požiūriu, pažeidžia jo reputaciją. Jeigu publikacijoje ar ginčą sukėlusioje jos ištraukoje teiginių yra daug, tai turi būti nustatyta, kuri būtent nuostata kelia ginčą. Reikia įvertinti, ar tai žinia, informacija, ar tai nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, t. y. duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš visos publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt. (LAT 2006-12-20d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-667/2006).

Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo 1996-07-02 įstatymo Nr. 1-1418 2 str. 33 p., 69 p. yra išaiškintos nuomonės ir žinios sąvokos, taip, nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys ar komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų; tuo tarpu žinia yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal CK 2.24 str. nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Be to, atribojant žinią nuo nuomonės nepakanka įvertinti vien tik ginčijamus teiginius, tačiau būtina analizuoti visą kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukcijas ir kt. (LAT 2010-10-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-392/2010, 2006-02-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-142/2006). Ar konkrečiame laiške yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo dalykinę reputaciją, turi vadovautis ne subjektyvia byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad žinia pripažįstama informacija apie faktus ir duomenis, t.y. reiškinius, savybes veiksmus, įvykius, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji teiginiai (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau taip pat turi turėti tam tikrą faktinį pagrindą (LAT 2006-02-22 nutartis civ.byloje Nr. 3-142/2006, 2003-10-13 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-853/2003 ir kt).

Teismas, atribodamas duomenis nuo nuomonės, turi analizuoti visą kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinių konstrukciją ir kt. Išvada, ar paskelbta nuomonė, ar duomenys apie tam tikrą faktą, gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176 str.).

Sprendžiant, ar apie ieškovus paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o, jeigu neatitinka, tai ar tas neatitikimas vertintinas kaip dalykinės reputacijos pažeidimas, ar gali būti traktuojamas kaip tam tikras neesminis nukrypimas nuo tiesos, aktualu, kokia informacija (žinia) buvo paskleista.

Kiekviena veikla reikalauja toje srityje dirbančių asmenų tam tikros rūšies atsakomybės, todėl ji privalo atitikti ne tik bendrus, bet ir specialius profesinės moralės reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo A.Račo visas ginčo pasisakymas laidoje skamba taip: „Delfi Grynas, kur apie gamtą, atrodytų tokia labai nekalta tema tai yra vienas labiausiai Lietuvoje …brangiausių projektų, tai yra milijonas eurų, kur Delfi portalas gavo už šio projekto darymą. Jo reali kaina ir tikrųjų yra galbūt, aš nežinau, mano skaičiavimais būtų galbūt 200 tūkstančių eurų, tai reiškia…800 eurų lieka suma maždaug, už kurią, aš sakyčiau, Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iš Delfi“.

Šiuos atsakovo A.Račo teiginius galima suprasti, kaip prisijungimą prie diskusijų bei savo subjektyvios asmeninės nuomonės pateikimą apie Aplinkos ministerijos viešąjį pirkimą, kuriuo kaina, atsakovo nuomone, yra per didelė. Pažymėtina ir tai, kad ginčo pasisakymai paskleisti atsakovo diskusijų laidoje, tiesioginio eterio metu.

A.Račo pasisakymai 2015-12-01 d. ginčo laidoje „ir tikrųjų yra galbūt, aš nežinau, mano skaičiavimais būtų galbūt, aš sakyčiau“ yra jo nuomonė, nes yra subjektyvi, jai netaikomai tiesos ir tikslumo kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio, jos neįmanoma patikrinti įrodymų pagalba, todėl pagal LR CK 2.24 str. atsakomybė už nuomonės paskleidimą atsakovui A.Račui neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-113/2007, 2006-02-22 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-142/2006, 2001-05-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-529/2001).

Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui (LAT 2012-02-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-32/2012). Nuomonei, kritikai ar kitokiai subjektyvaus požiūrio išraiškai tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Tuo atveju, jei yra siekiama taikyti teisinę atsakomybę už nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimo pasėkoje pažeistą dalykinę reputaciją, būtina nustatyti, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiams akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo (t.y. jie yra neobjektyvūs), tačiau atsakovas savo nuomonę pareimė jam žinomomis faktinėmis aplinkybėmis (informacija), kurie buvo išdėstyti 2016-09-15 d. teisminio nagrinėjimo metu, nors jų vertinimas ir ginčytinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-06-02 d. Aplinkos ministerijos Projektų vertinimo komisijos protokolu Nr. 12 nustatyta, kad visų dalyvių pateikti projektai ir kvalifikaciniai duomenys atitinka Projekto konkurso sąlygose numatytus kvalifikacinius reikalavimus. 6 projekto objekto dalis. Aplinkosaugos ir darnaus vystymosi aktualijų internetinio portalo įdiegimas jau egzistuojančioje interneto svetainėje devizas „GRYNAS“ (Aplinkosaugos informacijos centras internete) laimėjo konkursą, surinkęs 95 balus (b.l. 26-28), šio projekto kaina 986697,74 Eur (b.l. 62), nors dirba du darbuotojai/žurnalistai (b.l. 68), o renkama ir platinana informacija nereikalauja ypatingų žinių, įgūdžių ar pastangų (b.l. 71). Tokiu būdu, atsakovo A.Račo nuomone, kad šis projektas yra per brangus, jo subjektyviu paskaičiavimu jo kaina yra apie 200000 Eur, nes jame dirba tik du žurnalistai Tomas Janonis ir Birutė Davidonytė, o skelbtina informacija nereikalauja didelių materialinių ar intelektualinių išteklių, yra nepaneigta. Atsakovo nuomone, Aplinkos ministerija permokėjo ieškovui maždaug 800000 Eur, todėl „nusipirko ramybę iš DELFI“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (LAT 2006-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009-03-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Be to, saviraiškos laisvę kaip vertybę saugo Konstitucija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Si saviraiškos laisvė nagrinėjamu civilinės bylos atveju, teismo vertinimu, neperžengė leistinų ribų ir nepažeidė ieškovų dalykinės reputacijos.

Teismas vis dėlto nesutinka su ieškovo atstovo nurodymu, kad atsakovo ginčo teiginis buvo kategoriškas, nes ginčo teiginiu buvo išreikštas atsakovo susirūpinimas viešųjų pirkimų kaina Lietuvoje. Teigtina, kad byloje ginčijamo teiginio tikslas yra pozityvus – rūpintis vykdomų viešųjų pirkimų kaina, atkreipti dėmesį į konkrečios ministerijos veiklą. Nors kritinė nuomonė kai kuriais atvejais vertintina kaip išsakyta šiurkštokai, tačiau, siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą (LAT 2001-11-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1137/2001).

Pagal CPK 176 str. l d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008-10-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009-04-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ieškovo ieškinys Artūro Račo atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas, nes atsakovas ginčijamą teiginį pateikė ginčo laidoje kaip savo subjektyvius vertinimus dėl per brangiai perkamų žiniasklaidos produktų ir išreiškė savo kritišką požiūrį bei nuomonę.

Lietuvos CK 2.24 str. 3 d. numato, kad reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne, be to, nurodytą žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla (LR CK 2.24 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nekelė, todėl dėl šio klausimo teismas nepasisako.

Civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Žinių radijas“ į.k. 125834131, turėjo 1143,45 Eur advokato procesinių dokumentų ruošimo bei atstovavimo išlaidų ( 653,40 Eur+217,80 Eur+272,25 Eur) (b.l. 72-76), o atsakovas Artūras Račas- 1218 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. (LR CPK 98 str. 2 d.)

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos didelį sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę, į ieškinio sumą bei į tai, kad advokatas dalyvavo visuose posėdžiuose, jų buvo trys, surašė procesinius dokumentus, pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų, laiko, kad atmetus ieškinį, iš ieškovo išieškotinos visos atsakovo UAB „Žinių radijas“ advokato išlaidos, susijusios su atsakovo atstovavimu byloje (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Atsakovo Artūro Račo prašymas priteisti 1218 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pasiruošimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose, atmestinas.

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas pažymi, kad atsakovas A.Račas nepateikė teismui įrodymų, kad jis patyrė 1218 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos pasiruošimu ir dalyvavimu teismo posėdyje (LR CPK 178 str.).

LR CPK 88 strt. numato, kokios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, atlyginamos. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo procesines teises nagrinėjamoje byloje ginė pats, advokato neturėjo (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.), o priskirti jo įvardintas bylinėjimąsi išlaidas prie būtinų ir pagrįstų (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.) nėra pagrindo nesant jų buvimo įrodymų (LR CPK 178 str.).

Atsakovo A.Račo turėtos 9,99 Eur kuro išlaidos priteistinos iš ieškovo, nes priskirtinos prie būtinų ir pagrįstų (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.), susijusios su atvykimu į teismo posėdžius savo transportu (b.l. 54-56), jų dydis atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Valstybė patyrė 1,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš ieškovo, nes ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš DELFI, UAB, įmonės kodas 125483974, 1143,45 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt tris Eur 45 ct) advokato procesinių dokumentų ruošimo bei atstovavimo išlaidų UAB „Žinių radijas“ į.k. 125834131, naudai.

Priteisti iš DELFI, UAB, į.k. 125483974, 9,99 Eur (devynis Eur 99 ct) kuro išlaidų Artūro Račo a.k. , naudai.

Artūro Račio a.k.  prašymą priteisti 1218 Eur bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja R.Bražinskienė

 

(5 balsų, vidurkis: 4.20 iš 5)
Loading...
  • Mikas Didikas

    Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (pvz. žr. EŽTT no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, Steel and Morris v. United Kingdom, par. 90). Sunku delfiams suvokti tam tikro lygio perdėjimus ir provokacijas. Beveik neabejoju, kad delfiai skųs labai gerai motyvuotą teismo sprendimą ne dėl to, kad laimėtų, o todėl, kad nenorės mokėti 9,99 eurų už kurą – ne lygis.

  • Μarius

    Perskaičiau. Tikėjaus bus kančia skaityti: maniau bus daug juridinės kazuistikos ir išvedžiojimų, bet normaliai čia, suprantama ir neteisininkui kaip man. Va skaityti konstitucinio teismo tekstus va išties yra kančia. Tingintiems skaityti esmė būtu tokia: delfių pasamdytas advokatas klaidingai įtraukė UAb „Žinių radijas“ kaip atsakovą, nes nesuprato kad yra skirtumas tarp duomenų skleidimo ir skleidimo priemonės. T.y. Žinių radijas buvo tik suteikęs eterį Artūrui Račui, bet tai nebuvo paties Žinių radijo skleidžiama informacija, tad Žinių radijas čia ne prie ko. Gi Artūras Račas išdėste savo subjektyvią nuomonę pokalbiu metu, anaiptol ne kategorišką, kaipkad bandė įrodyti delfiai, tai rodo pati kalbos formuluotė, o jos skleisti nėra draudžiama. Na dar buvo priteistos išlaidos.
    p.S. Man įdomu, tarkim vykdamas į teismą patyrau išlaidų kelionėms pirmyn ir atgal, tarkime važinėjant miesto autobusu, čekių gi nebūna jei turiu daugkartinį el.bilietą, ar būtų įmanoma, kad tas išlaidas teismas priteistų?

    • Mikas Didikas

      Priteistų. Tereikia pateikti daugkartinio bilieto įsigijimą patvirtinantį kasos kvitą, o kelionės kainą į/iš teismo priteis pagal galiojančius tarifus. Pvz. jei kelionė truko nuo 31 iki 60 min, priteis 2X93 ct = 1,86 Eur.

      • Μarius

        O jei įsigijimo kvito neturiu? Vargiai kas turi. Juk niekas pirkdamas jo nesaugo.

        • Mikas Didikas

          Tada nežinau, kaip Tamsta įrodysite. Gal į tuos, kas teikia elektroninio transporto bilieto paslaugas, reikėtų kreiptis ir paprašyti Jūsų bilieto naudojimo išklotinės? Jei turės, tai duos, o jei turės ir neduos, tai teismą informuoti reikia ir jis Tamstos prašymu išreikalaus. Kita vertus, apie pirmosios instancijos teismo posėdžius ko gero pranešama prieš mėnesį laiko, tai pasipildžius mėnesiui laiko nereikėtų išmesti kvito.

  • Mindaugas Udalcovas

    „Ir niekada nesamdykite A.Čaikovskio. Net už dyką. Geriau mane.“
    „Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas Artūras Račas prašė ieškinį atmesti UAB „Žinių radijas“ nurodytais motyvais.“
    „dalyvaujant atsakovo UAB „Žinių radijas“ atstovui advokatui Nikui Borneikai…“

    • ArturasR

      Mindaugas Udalcovas, paklausykite teismo posėdžio įrašo.

  • Paulius Tumosa

    Už 1 mln. Galima patiems susikurti portalą (10 000€) o už likusius tiek reklamos privaryt per visur, kad išpopuliarėtų puslapis ir dar liktų. Šlykštu!!!!