Citata #438 Apie demokratijos kainą

Rasa Baločkaitė bando paaiškinti interneto „demokratijos“ esmę ir kilmę bei įvardija demokratijos kainą:

Šitas kalbėjimas, sukeliantis nepatogumo jausmą – jis kartu yra ir demokratiškas ir purvinas. Tai yra iš esmės plebįjiškas diskursas, semiotinė isterija – tai, kas lieka už viešojo diskurso ribų, išstumpta, represuota, dangstoma etikos, mandagumo normų ir draudimų skydu, dabar tai, kas buvo slapta, tampa vieša. „Aš esu kaina, kurią visuomenė moka už demokratiją“, – kartą pasakė Algis Greitai. Interneto komentarai savo esme irgi yra plebėjiški, purvini, antielitistiniai – tai yra kaina, kurią visuomenė moka už demokratiją.

„Kalbėjimas paraštėse: alternatyvios viešosios erdvės Lietuvoje“  I.Vinogradnaitė, R.Baločkaitė, J.Kavaliauskaitė, L.Nevinskaitė

… Taikliai pasakyta…

Dar galima būtų pridurti, kad į tą kainą įskaičiuoti reikėtų ir užkalnius su didžgalviais. Apie pastaruosius, beje, irgi rašoma:

„išvaduotas iš kaimo gyvenimo idiotizmo, bet negalintis savęs realizuoti, jis kandžiojasi ir puldinėja sistemą iš pasalų: kamuojanti įtampa, nujaučiama marginalumo būsena, proletariato nepasitenkinimas, vyriškas agresyvumas – nutildytas, bet nenuslopintas, bei patirtys, kurios prašosi išsakomos.

(3 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading...
  • Izbliondimas

    Gal Lietuvoje ir mes dar sulauksime laiką, kai atsiras koks Čerčilis ir apie demokratiją pasakys visą tiesą.
    Apie laisvę taukšti, apie laisvę daryti pelnus…
    O dabar, ką gi, kol turime pakęsti, kentėti tą demokratijos kolobarantų liūną, tuos pelnus… – pakeltą žmonijos smirdantį dumblą, į visus laktelius, visus lygius, visus plyšelius netgi.

    Juk ką, žmonės iškentėjo 1917 m. Rusijoje, 1940 m. Lietuvoje. Iškentės gal ir šitą stribyną Europoje.
    Dar yra nesuprantama, ar čia žmogus toks protingas, kad visais tais laikotarpiais patyli, – kaip koks prancūzas, kai įslinko į Prancūziją toks bandiuganas, adoliukas. Nes gal žinojo, kad kaip įslinko taip ir išslinks, tik jau pabrukęs uodegą… atseit, kam tas tuščias plakimas liežuviu, taigi☺

    O kas negali iškentėti, – nes, visgi, užvoštų į „poščikus“, tegu pasitraukia kiek į šalį. Kaip upėje potvynis ateina, taip ir praeina. O tuomet ir tas smirdantis dumblas nusėda į savo vietą.

    Štai, kad kas sugalvotų, kad Žemėje aplamai dulkių, purvo neatsiradinėtų… nes kartais ir giliai dugne jis yra labai pavojingas, o dar kai ten ir prasmirsta…☺

  • stellar penny bun

    Viskas yra gerai su ta demokratija. Juk niekas mūsų neverčia lankytis delfiuose arba skaityti gerbiamo AR tinklaraščio įrašų. Ir juo labiau leisti valandas fakebookuose arba šlykštėjančiai mėgautis necenzūruotais komentarais. Lietuvių liaudies išmintis sako, kad kaip pašauksi, taip ir atsilieps. Todėl viešoje erdvėje išsakę savo neigiamą , o kartais, ir angažuotą nuomonę, neturėtumėme stebėtis sulaukę tokio pat arba ‘praporščikų’ kalba atsakymo..

  • romas

    Nesuprantu, ką reiškia „semiotinė isterija“.
    Gal kaip tik šis mano komentaras yra semiotinės isterijos simptomas – kai nesupranti, ką protingi žmonės rašo?

    • aušra maldeikiene

      Na aš irgi, kaip ir Jūs Romai, pasijutau užribyje. Nieko nesuprantu…

    • Fredis*

      Civilizuoto žmogaus vienas didžiausių malonumų pasaulyje yra neakivaizdžiai pabendrauti su romu ir Mokytoja Aušra.
      Tokie įrašai kaip šis gimsta tik kai labai lyja ir bloga nuotaika. Nuotaikas reikia išmokti valdyti, tačiau kartais reikia ir išsiverkti. Nuoskaudų ir nuotaikų svyravimų niekada nereikia savyje užgniaužti, geriau išsikalbėti.

      • aušra maldeikiene

        :)Fredi, džiaugiuosi, kad jums malonu. Mano nuotaika puiki, klausau debatų ir ruošiuosi paskaitai, o kad lyja (ar lyja?) nepastebėjau. O dėl to, kad jums Fredi, kai nuotaika bloga, reikia išsikalbėti, čia jau ką darysi…O neturite su kuo? Gaila, tikrai nenoriu padėti. :)

        • Fredis*

          Tinklaraštininko įrašą bandžiau susieti su lietumi ir bloga nuotaika, o apskritai galvoju, kad klasifikuoti ir apibendrinti viešąją erdvę nėra dėkingas dalykas, tai nyki sociologinio profilio mokslininkų duona, ekonomistu būti yra apčiuopiamiau ir konkrečiau.

    • briedis

      )) elementaru, Romai- čia pat yra visai pavykęs tos isterijos pavyzdys- „kaimo gyvenimo idiotizmas“. O kas jau tai yra, neklausk- autorių kolektyvas gal kada grupinėje disertacijoje paaiškins, parašys, kad tūlas Veselka kadaise kaime gyveno ir augino kalakutus, o dabar išsivadavo…))

  • Audra

    Perskaičiusi Baločkaitės pasisakymus nusistebėjau-kokių protingų žmonių pas mus esama. Šitiek tarptautinių žodžių… Ir dar, pasirodo, už demokratiją mes mokam ne nustekentais ūkiais, ne aukščiausiom kainom ir žemiausiais atlyginimais, o Ramanausku. Auksinis vyriškis tas Ramanauskas (nors žmoną jo užjaučiu už tai, kad jis Greitai)

  • Vingių Jonas

    “išvaduotas iš kaimo gyvenimo idiotizmo…“. Bent aš toks nesijaučiu:)) Nieko nėra malonesnio, kaip gyventi kaime – grynas oras, natūralūs maisto produktai, graži lietuviška šneka. Negi sveikai gyventi ir kalbėti lietuviškai be svetimybių reiškia „kaimo gyvenimo idiotizmas“?:))

    • Rytis I

      Galbūt turėjo omeny, kad nera visokių VIP klubų o dar visokiausių grožio salonų :))

      • Vingių Jonas

        Nieko blogo VIP klubuose nematau – kiekvienas turi teisę rinktis, kaip klubinėtis:)). Blogiau yra manau tada, kai apie demokratiją pradeda postringauti žmonės, žinantys, kad „JAV sostinė yra Amerika“ (pagal M.Zadornovą):))

  • Rytis I

    Demokratiją, žodžio laisvę visgi nebūtinai reiktų tapatinti ar gretinti su visu kas aplink purvina. Tai tik reiškia, kad nekuriems ši valdymo forma nepriimtina, slogi savo taisyklėmis, o taip norisi kažko radikalaus. “Aš esu kaina, kurią visuomenė moka už demokratiją” – galimai taip kalbantysis individai yra tipinės „demokratijos aukos“, bet laisvai kvėpuotų tikrojo natūralaus fašizmo sąlygomis. Ir net nesikeiktų ir būtų labai mandagūs.

  • Arman

    Aciu uz komentara. Todel lankausi cia

  • Bobutė

    „Interneto komentarai savo esme irgi yra plebėjiški, purvini, antielitistiniai – tai yra kaina, kurią visuomenė moka už demokratiją.“ Rasa Baločkaitė.

    A propos, patricijiški, švarūs, elitistiniai p. R. Baločkaitės diskursai suponuoja mintį, kad kaina – A. Greitai, interneto komentarai etcetera – mokama už demokratiją – visiškas mizeris…:)

  • Viktorija

    Su demokratija visada taip – kiekvienas ją supranta savaip.
    man demokratija visada yra paradoxas. Kur bežengsi, visada paradoksas.

    Na kad ir rinkimai – tai vienas iš pagrindinių demokratijos pranašumų prieš kitas sistemas, tuo pačių tai tiesiog milžiniškas trūkumas, vis nubloškiantis į trumparegiškus ciklus. Toliau imkim teisingumą – vėl paradoksas, nes teisinga yra tai, už ką balsuojama. Toliau žodžio laisvė – ji yra laisvė tol, kol atitinka visuomenėj nusistovėjusį nerašytą susitarimą, nes kitaip gali virsti „semiotinėmis isterijomis“ (kad ir ką tai reikštų). Ir t.t. ir vis kitaip į tą patį paradoksą.

    O apie greitai ir užkalnį šitame kontekste svarbu: tai žmonės, kurie neteisėtai naudojasi autoritetu ir trolių privilegijomis, nes jie neturi jokių atsakomybių, nėra niekaip atsakingi už bent jau ką nors mažesnio didelio visuomenėje, todėl jų statusas yra dar neuždirbtas, avansu. Paradoksinė demokratija.

  • Naudotojas

    Na, nagrinėti žmogų, kuris kitą vertina vien tik kaip karštligiškumo išraišką gyvenimo vaizdų atžvilgiu – ne būtinai politologo pareiga..?
    Na, visi jos „atvaizdai“ – grafomanu svarbūs atvaizdai (vardų užrašai ir t.t., o kita – „patarlės apie virškinimą“.)
    Net tarkim mėgėjiškame tinklapyje apie „jutimo per save telepatiją“ yra atskiras skyrius, kur tokie „ne Visaverčiai (berods, taip skyrius ir vadinasi) kaip principas yra gan nebloga ir elementariai apibendrinti“..
    Hm..? Nu ji… „Ką ji“..? Nieką – Save.. Būk kaip ji… Nu ir ką..? Nu ir tada tu pats žinai… Ne ji žino, kas yra ji, o tu nežinai, nes nežino ji..:)