Citata #400 R.Petrauskas vertina Šaro greitį

Komentatorius R.Petrauskas apie Š.Jasikevičiaus prasiveržimą po krepšiu per ketvirtfinalio rungtynes su Makedonija:

Jeigu Šaras gali pralenkti makedonų gynėjus, tai juos gali pralenkti visi

(6 balsų, vidurkis: 4.33 iš 5)
Loading...
  • Bobutė

    Verkiu…

    • O citata tai buvo labai simboliška… Kalbant apie rungtynių pabaigą.

      • Bobutė

        Neapsakomai apmaudu…

        Bet, manau, niekas Lietuvoje nesijaučia taip šūdinai (atsiprašau už išsireiškimą, bet tikslesnio nerandu) kaip patys žaidėjai ir treneriai…

        Aš – sena moteriškė – bent verkti galiu, o jiems ir ašaras reikia nuryti…
        Ir nieko nebepakeisi, nieko nepataisysi…

        • Bobute, iš esmės pritariu. Bet viduje tokia įkyri mintis kirba: net sporte kartais autoritetas yra svarbesnis už sugebėjimus. Ir nieko čia tikriausiai nepadarysi, nes sportas – taip pat gyvenimo dalis…

          • Šiaip tai nemanau, kad Šaras lėtas dėl to, kad neatletiškas. Na taip, jis nėra neatletiškas su Kalniečiu palyginus, tačiau Šaras lėtesnis dėl to, kad iki paskutinės akimirkos galvoja apie perdavimą. Be to jisai beveik niekada poziciniam žaidime neina po krepšiu, o neturėdamas kam perduoti tiesiog įmeta (beje, galima pabrėžti – ne meta, o įmeta) iš vidutinio nuotolio. Priešingai, nei Kalnietis, kuris griūdamas per visus puldamas lipa ant krepšio. Čia nenoriu pasakyt geresnis-blogesnis. Tiesiog žaidimo stiliai skirtingi.

          • Bobutė

            Taip, Artūrai…

            Bet jei gyvenimiškose situacijose vien autoritetu dažnai galima ir „išvažiuoti“, tai sporte to neužtenka – kiekvieną kartą reikia jį patvirtinti taškais, įvarčiais, metrais ir etc.

  • Aš esu toks kaip ir alaus gėrėjas-sirgalius. Tai pasakysiu taip – kartais parsisiunčiu įrašus, kur mūsų rungtynes komentuoja rusų komentatoriai pvz. tas pats keikiamas Vladimiras Gomelskis arba Olegas Ušakovas. Jie kažkaip sugeba ne tik pasirgt už Lietuvos rinktinę, bet ir pakomentuot tiek trenerių veiksmus, tiek teisėjų švilpukus, be to pasako daugiau nei spėja kameros užgriebt. Kas juokingiausia pačių lietuvių žaidėjų savybes jie, rodos, žino geriau nei istorikas R. Petrauskas, kuris tuoj po mačo, spėju, eis rašyti toliau antro savo knygos tomo apie 2 pasaulinį karą.

    • zeroground

      tikra tiesa. Rungtynių komentavimas buvo itin žemo lygio – vien dėl kalbėjimo. Kai komentuodavo Kleiza, tai bent kažką sužinodavai apie derinius, taktiką.
      O visas kitas komentavimas – nebent neregiams, kurie nemato kas aikštelėje darosi. Diletantų fiesta.

    • bang

      Analogiškai.

  • Dar buvo vienas neblogas komentaras. Tiesa, berods ne R.Petrausko, o jo kolegos (nežinau kas jis): „Aš apakęs“.

  • Tipas

    Dėl pralaimėjimo liūdna. Spaudimas rinktinei buvo didelis, bet profai turėtų gebėt nuo jo atsiribot. Nepavyko.
    Džiaugiuosi tik tuo, kad pagaliau baigsis kvailių surašymas, nes vėliavėlių ant mašinų stogų neužtenka, jau pradėjo ir langus klijuot vėliavos spalvom.

  • burbulas

    Naivuoliai tie, kas tikėjosi iš tokios rinktinės daugiau… Juk tai visai ne ta (o stipriai sugadinta) komanda, kuri buvo prieš pora metų.

    • O man tai juokingi tokie komentarai apie „sugadintą komandą“, apie tai kokia ta komanda buvo prieš metus ir tt. Negi taip sudėtinga prisiminti, kad Mačiulis ir Kleiza gavo rimtas traumas? Dabar klausimas – kokie būtų judviejų šansai būnant sveikiems NEPATEKTI į Kemzūros rinktinę? Mano nuomone jokių. Atitinkamai kažkas iš dabar esančių būtų netekęs vietos. Tiesiog tokia situacija – renkiesi iš to ką turi. Beje, jie kas jau pernai metus prisimena, tai gal gali pasakyto koks buvo Klimavičiaus, Andriuškevičiaus, Gecevičiaus ir Seibučio vaidmuo lemiamose rungtynėse (pvz. su serbais, argentina ar tais pačiais ispanais)? Didesnis nei dabar Songailos ar Kaukėno? Dėl Kšyštofo, tai sutinku, bet ar jūs treneriu būdamas neimtumėt į rinktinę žaidėjo, kuris šiais metais buvo berods išrinktas į pirmą simbolinį žaidėjų penketą? Taip, kad visi sprendimai buvo padaryti daugmaž pagal situaciją.

  • TOOPas

    Šaras yra Šaras. Jei praranda kamuolį – praranda komanda, jei įmeta – įemta jis.

  • Vidas

    Pralosem, nes Kemzūra naudojo Romanovo taktiką: žaidejų rotaciją, kuri nepasiteisino. Vienas epizodas:
    Lt pirmauja 9tsk, Kaukėnas gauna 2pražangą. Kęstas jį sodina ir leidzia Pociu. Pačėsas sako: reikia palikt, rizikuoti, susikrauti persvarą, nes pagavom zaidima. Kodel keicia Kaukena?
    Arba JAvtokas zaidzia geriausias varzybas. Statistika tik 18min net 13tsk.
    Kai tik atitrukdavome, Kestas sodindavo geriausius zaidejus: Jasaiti, Songaila, Javtoka.
    Tikslas buvo palaikyti tempa, nuvargint zaidejus, bet kai pakeisdavom pagrindinius zaidejus, zaidimas sugriudavo
    O jau gale nervu karas. Ir neitiketina Songailos ir Saro klaidos. Neitiketinos.

  • Whisker

    Del autoriteto, tai cia jau renkantis pati dvyliktuka klausimu iskilo, ypac del Donato Motiejuno. O siandien ir pats Jasikevicius sake, kad „nusiteikimas buvo tragiskas“, tai daugiau nieko ir nebereikia sakyt, tikejausi daugiau is Kemzuros, pralaimeti Makedonams yra tokia pati geda, kaip, kad pralaimeti Lichtensteinui futbole, taciau gerai, kad bent jau futbolo salimi nesivadinam, o siaip gaila, kad tokia sporto saka pas mus populiariausia, kur betkokia komanda juoduku is Amerikos geto atejusiu i NBA gali mus sausai sutvarkyt gali, o siandien tai padare salis, kuri net gyventoju neturi tiek, kiek mes, o ir ju juodukas net ne is NBA. O kur dar kalbos apie tai, jog cia mes is to cempionato kazka uzdirbsim? Man atrodo, kad kai i Kauna atvare skotai ar tie patys lenkai vienai dienai savo fules rinktines palaikyt, tai atplauke daug daugiau pajamu (ar bent jau pan), o tai , ka jie ten priniokojo, tai ju federacijos mum kompensavo. Taip, kad, galbut reiktu pergalvoti prioritetus ir nustoti svaigti apie „krepsinio tautas“ ir „antras religijas“.

  • zeroground

    Manau, kad tai trenerių štabo pralaimėjimas. Nebuvo rasta veiksminga taktika prieš makedonų gynybą. Galbūt nebuvo visai perprasta jų komanda. Iš čia ir visos klaidos ir pasimetimas. Pasimeto lietuviai kamuoliu prie varžovų krepšio, žioplai praranda ir bėga atgal. Jasikevičiaus lėtumas čia niekuo dėtas. Ir šiaip manau, Kemzūros greičiausiai didelis nuopelnas, kad Jasikevičius bent šiame čempionate buvo pastatytas į vietą ir nedarkė komandinio žaidimo, bet jam padėjo.

    • Darius

      Jasikevičiaus žaidimo ritmas buvo idealus ritmas makedonų žaidimo planui. Vietoje akcentuoto ,,bėgame-nuvarome nuo kojų“ Šaras bumbsėdavo kamuolį visą atakos laiką, paskutinėmis sekundėmis atiduodamas perdavimą. Taškai pelnomi, tačiau žaidimo tempas visiškai ne tas. Tačiau tai trenerio klaida, o gal ir ne klaida, tik aš, kaip vienas iš trijų milijonų treneriu būtent žaidimo tempą priskirčiau prie tų faktorių, atnešusių pralaimėjimą. Beje, Šaro paslydimas ar Songailos perdavimas negali būti linksniuojami kaip esminiai. Žaidimas vyksta 40 minučių, ne paskutines 30 sec.

      • zeroground

        pralaimėti makedonams buvo visai tikėtina, nes Lietuvos rinktinės žaidimas visą laiką buvo labai nelygus.
        Bet daryti tokią daugybę baisių klaidų… Kažkoks užkeikimas.
        Greičiausiai, komandos problemos.

  • kirvis

    kokia komanda,toks ir rezultatas.po gomelskio interviu tautieciai baisiai putojosi kai jis pasake kad bronza butu sekme,o auksas-stebuklas,atseit rusas nuvertina musu komanda tycia.o juk visa cempionata mes nieko gero nerodeme,pries tragiskai losusius serbus laimejom,o daugiau auksto lygio krepsinio tai kaip ir nebuvo tad viskas logiska,esam ten kur ir turime buti.

  • bang

    Bijau suklysti, bet lygtai antra citatos dalis sukurta paties A.R. Nors gal ir atmintis apgauna.

  • Fredis*

    Geriausiai yra pasakęs pats Šarūnas:
    – Svarbiausia vienu tašku laimėti prieš britą.
    Šiandien bus svarbiausia vienu tašku laimėti prieš slovėną.

    Į pergales ir pralaimėjimus, ypač sporto arenose, reikia žiūrėti filosofiškai. Makedonai kuria savo komandos legendą, jie vakar buvo morališkai (ir fiziškai, Bo McCalebbas) stipresni.
    Jauni lietuviai dabar labiau suskoncentruos į mokslus, darbinę veiklą ir savo mažus pasiekimus asmeniniuose gyvenimuose nebedangstys krepšinikų pergalėmis ir dirbtine euforija.
    Patyręs daug karčių pralaimėjimų ir nepalūžęs būsi daug stipresnis.

  • varnelė

    negaliu atsigauti…šitaip susimaut…Pasimetimas, chaosas, panika, kvadratinės akys. Ypatinga „padėka“ NBA „žvaigždei“…Kaip ta bobutė sakė- verkiu…

  • Gal kas žinot Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės psichologo pavardę? Ir kiek laiko Lietuvos krepšinyje skiriama psichologiniam pasiruošimui?

  • dzyvai

    Rauda tauta, tiek ašarų, tiek milijonų, dėl ko? Kad vaikų namų gyventojai neišmokomi gyventi savarankiškai, pritapti visuomenėje, ar kad kalėjimuose ne perauklėjama (išmokoma gyventi dirbant dorai), o keliama nusikaltėlio kvalifikacija?

  • Skaudžiai skaudžiai čia mums. Bet gerai mums sėdint čia verkt, ar burbėt. O jiems ten jaučiu minčių/priekaištų/gėdos/pasimetimo ir t.t. ir pan pakalnė. Būna gerų dienų būna blogų. Nepasisekė, pilnatis išmušo mūsiškius iš vėžių.

    • Kad juodų dienų būtų mažiau reikia ne tik fiziškai taktiškai techniškai bet ir psichologiškai ruoštis. Psichologinis tvirtumas-profesionalumo požymis. Jei Lietuvos rinktinės Achilo kulnas – nusiteikimas, jaudulys ir koncentracijos, stoka tuomet padeda psichologinis pasiruošimas…Nesu girdėjęs kad rinktinė darytu psichologines pratybas, ar treniruotę…Laimėjo stipresni

  • Rytis I

    Seniai jau netikėjau taip bukai ir iki paskutinės pusės sekundės, jog viskas bus gerai. Todėl dabar jaučiuosi truputį bukas. Ir taip buvo turbūt daugeliui, tame tarpe patiems žaidėjams – „bus gerai“. Keistas nusiteikimas. Pasirodo tikėjimas „Mes nugalėsim!“ nevisada geriau nei minimaliai padaryti kažką, kad taip atsitiktų. O reikėjo tik išlaikyti kamuolį…
    O krepšy kaip ir visur. Akivaizdžiai matai, kad blogai ir blogyn, ir belieka tikėti – viskas bus gerai. Bet kažkas ne taip su tuom nusiteikimu tikėti. Ir gaila, ne visada būna tas paskutinis švilpukas, po kurio visi tikėjimai nebeturi reikšmės.

    • Izbliondimas

      O kiek kartų, bent anksčiau, „Žalgiris“, – lygiai taip yra laimėjęs.

      Manau psichologiškai yra toks momentas, varžybų pabaigoje, kai visą laiką velkasi iš paskos, – dingsta įtampa ir eini va bank. Ta prasme, makedonams tokia pabaiga ir buvo, – eiti va bank (kai būna kitaip, manau, tuomet jau būna šakiai…).
      Tarp kitko, tą momentą aš pajutau, – ir beveik jau supratau, – pralošta.
      O mūsiškiams, manau, toje paskutinių sekundžių įtampoje, – jau sirgaliai nebuvo tas daiktas, kuris padeda (manau, šitas galingas palaikymas, būtent tokiam reikalui ir tokiu momentu, dar labiau padidina didina atsakomybę (hiperboliz…, neleidžia atsipalaiduoti, – tai rečiausias momentas, kuomet, galbūt, namų sienos, priešingai, žlugdo… nors tas paskutines minutes klausiau per radiją, bet tarsi mačiau, kai buvo atiduotas kamuolys paskutinę sekundę… ir man tai nebuvo keista… visiškai).
      Žinoma, šiuo atveju, sirgaliai kaip niekada turi palaikyti savo komandą, – jie žaidė, manau, super.
      Na ir tiems tikriems sirgaliams, kurie paduoda petį tokiu momentu, kai mylima komanda pralošia – didelis supratimas, patys geriausi linkėjimai, kaip ir tiems mūsų didvyriams, – čia iš to, kuris krepšiniu šiuo metu nesidomi, bet supranta tuos, kurie juo domisi.
      Kadangi tai jau ne tik profesionalus sportas, o jau politika, Lietuvos prestižas, – ta prasme, – seku šį labai svarbų Lietuvai įvykį.

  • migla

    Po dviejų kėlinukų tikėjausi, kad didžiosios pertraukos metu komanda atsibus ir mobilizuosis. Po trečiojo matėsi, kad viskas spręsis paskutinėmis sekundėmis ir nebūtinai mums palankiai…
    Žiauriai liūdna ir apmaudu.
    Man patiko A. Gomelskio komentaras apie K. Kemzūrą, kuriam dar trūksta savų pergalių ir pralaimėjimų bagažo (patirties), kuris, deja, moka atlikti planuotus keitimus ir nelabai jam sekasi su neplanuotais…
    Nesu linkusi kažko kaltinti ar pan., bet vakar buvo nemažai keistų trenerio sprendimų: keisti R. Javtoką, žaidusį geriausias rungtynes, R. Kaukėną, kai buvom bepabėgantys, žaisti be auštaūgių, kai visiškai nekrito tolimi metimai ir buvo bėda su kamuolių atkovojimu, nebandyti išbauduoti makedonų aukštaūgių, turinčių po keturias pergales, ir kt. Matėsi, kad buvo planas A, tačiau kai jis neveikė, plano B nebuvo…
    Labai norėtųsi, kad vyrai atsigautų ir garbingai sužaistų su slovėnais.

  • Nezinojau

    Apmaudu, kad viskas taip buvo. Galėjo būt ir geriau, bet yra kaip yra.
    Bet man labiausiai liūdna ne dėl to, kad pralaimėjom makedonams (kurie dar iki mūsų parodė, kad kovoti gali su visais), o dėl pačių „fanų“. Kalbu apie tuos „fanus“ kurie patys užkabina mūsųškiam medalius, sukelia nerealiai didelį spaudimą, o kai kas nors nesigauna sumala žaidėjus su atsiprašant su š*dais. Kol laimi- tol visi važinėja su velevėlėm ant mašinų, visom tom rankovėm ant veidrodėlių ir rėkauja kokia mes gera krepšinio tauta. Kai pralaimi, tai prasideda „reikėjo daryti tą, aną“ „vienas ar kitas bukaprotis, pridarė nesąmonių“.
    Nežinau, man atrodo, kad tikras fanas labiausiai savo mėgiamą sporto komandą (kad ir kokia ji būtų) labiausiai turėtų palaikyt sunkiu momentu. Nes vyrai stengėsi, gal kažkas nesigavo, bet nereik smerkti, nes jiem sunkiau. Mum paprastiem žmonėm kas? Pažiūrėjom, išgėrėm alaus, paburnojom, pasidžiaugėm po savaitės pamiršom. O jiems tai čia gyvenimas…. Tad vietoj burnojimo bent reiktų pasakyti „ačiū“. Juk visgi esam maža tauta. Ir jeigu ne tie patys žmonės garsinantys šalies vardą, tikriausiai didžioji dalis pasaulio vis dar manytų, kad mes esam rusai su sostine- Ryga.
    Kaip sakoma „draugą bėdoj pažinsi“. Taip ir manau su visais sirgaliais. Ar bent panašiai.

    • suomis

      Dar papasakok, kad krepšininkams buvo „TOS“ dienos ir jiems neparūpino įklotų su sparneliais. Jeigu nesugeba, lai dirba tai ką sugeba. Pavizdžiui, paėmus „Komsomolską šiupelį“, pavaro betoną už minimąlią algą. Štai tada ir galvelė šviežiau dirba ir mėnesinės baigiasi. :DDDDDDDDDDD
      Štai, dar vienas pavizdys: Javtokas, – dešimt metų krepšinyje o baudų nesugeba imesti. Mešką, per tiek laiko buvo galima išmokinti, tas nelemtas baudas mėtyti. Ką tai reiškia, tai kad „lodarius“ jis yra. Arba prastas taiklumas, jau visos rinktinės. Ką šis reiškinys parodo? Ogi paprastą dalyką, kad su šia problema nedirbama, netobulinamas metimas. A.a. Draženas Petrovičius, kekvieną dieną PRIEŠ treniruotę atlikdavo apie tūkstantį metimų. Dėl to jį ne veltui vadino „krepšinio Mocartu“. Ir būtent, jo didenybė METIMAS ir yra alfa ir omega krepšinyje, jei jo nėra – nėra ir krepšinio. Visą kitą yra išvestiniai dalykai.

      • AreDirvaTraktoriukas

        Jus, ko gero, vienas is tu, kurie viska zino ir viska moka ir galetu drasiai uzimti vyr. trenerio posta.

  • Valentinas

    Į pralaimėjimo faktą reikia pažiūrėti iš aukščiau. Aš manau, kad nėra jokio kito logiško paiškinimo išskyrus tai, kad mus taip nubaudė Dievas.
    Iki šiol Dievas į Lietuvą žiūrėjo pakankamai tolerantiškai nepaisant lietuvių nuodėmingo gyvenimo. Toleravo jis mūsų godumą, šykštumą, neapykantą, vagystes, savižudybes, svetimoteriavimą, melagystes ir visus kitus jo įsakymų pažeidimus. „Nekokie tie lietuviai“ galvojo Dievas, „pamiršo mane. Bet tiek to, bent jau turi jie antrą religiją. Myli jie tą krepšinį labiau nei Jėzų, bet gerai ir tai. Meilė išgelbės pasaulį.“. Su tokiomis mintimis Dievas pasitiko Europos krepšinio čempionatą. Tačiau čempionatui prasidėjus, Dievas nustebęs stebėjo kas vyksta. Tribūnos tuščios, krepšinio niekas nežiūri. Televizija transliuoja bulvarines laidas ir bulvarinius serialus tuo metu, kai Lietuvoje bėgioja ir prakaituoja Krepšinio religijos apaštalai ir šventieji. Kantrybės taurė persipildė vakar (o Dievas šiaip yra kantrus), kai TV3 netransliavo ketvirtfinalio varžybų tarp Ispanijos ir Slovėnijos. Ir suprato Dievas tada, kad Krepšinis yra jokia ne antroji religija Lietuvoje. Lietuviai nemyli krepšinio lygiai taip pat kaip nemyli ir Dievo. Suprato Dievas, kad lietuviai myli tik SAVE ir galimybę pasipuikuoti per krepšinį. Skaudu Dievui patapo ne tiek dėl savęs, kiek dėl Krepšinio. „Dėl manęs tai suprantu“ galvojo jis, „atėjo kryžiuočiai su lenkais ir pakrikštijo stuobrius stabmeldius. Tačiau Krepšinį garbinti jie pasirinko patys SAVANORIŠKAI! Jeigu taip, TAI NAFIG“ suriaumojo Dievas ir nukreipė Jasikevičiaus pasą tiesiai pergalingam makedonų tritaškiui. Šioje šalyje nėra vietos Krepšiniui!

    • Fredis*
    • Rytis I

      Taip. Pagonybės atveju paso klausimą spręs konsiliumas, o ne koks tai ten neadekvatus ir meilės ištroškęs asaba. Dar nevėlu. Bet viskas bus gerai, nesiblaškykim.

    • aušra maldeikienė

      Valentino tekstas įspūdingas.

    • Sejanus

      Čia berods ispanų laikraštis panašiai rašė, kad Lietuviai myli save o ne krepšinį. Galimybę pasipuikuoti per pergales krepšinyje. Ir įsiutę reikalauja galvų, kai tų pergalių nėra. Taikliau ir nepasakysi.

      Beje, šiandien atsisėdau žiūrėti graikų prieš prancūzus. Nežiūrėjau tvarkaraščio, tik žinojau kada žaidžia, suvokiau kaip savaime suprantamą dalyką, kad transliuos. Netransliuoja.

    • Fredis*

      Valentino tekstas gal būtų įspūdingas jei ne viena aplinkybė – Valentinas nežiūrėjo nei vienerių krepšinio rungtynių sportinėje arenoje. Kas nusprendė, kad kuriantis ir žaidžiantis žmogus turi žiūrėti kito žaidžiančio žmogaus homo ludens darbą? Nebent Valentinas arba Dievas Kūrėjas.

    • Virgis

      Valentinai,
      Sporto sales liks. Ir jau nebesvarbu, kiek per jas „isplauta“.
      Ir jokia cia Dievo bausme. Jei anas baustu – tu cia nerasytum.

      • Valentinas

        Aha, salės liks. Panevėžyje jos išlaikymas kainuoja berods, 1 mln. litų per mėnesį iš savivaldybės biudžeto. Didelę dalį savo skolų Greikija pasidarė ruošdamasi Atėnų olimpinėms žaidynėms, beje.
        p.s. Vis dėl to logiškesnio paaiškinimo nei tai, kad Dievas baudžia kol kas niekas nepasiūlė.

        • O galbūt netoli naujų sporto salių Panevėžy ir Alytuje verta dabar pastatyti po 2-3 modernias gamyklas, kuriose dirbtų emigrantai iš Graikijos, Baltarusijos, Portugalijos, o taip pat juodaodžiai iš Paryžiaus getų. Atsigautų gamyba, o arenas ne tik užpildytų naujos kartos liumpenproletariatiniai buduliai, bet tuo pačiu nauji natūralizuoti rinktinės žaidėjai pagaliau įveiktų JAV rinktinę per Olimpines žaidynes ir Pasaulio čempionatą. Tiesiog užuot taip siaurai interpretavus naujų arenų statybą verta pažvelgti į viską pro globalios ateities vizijos akuliorius. Mes būsime vieningi turėdami vieną tikslą, o būdami vieningi mes būsime neįveikiami. Tiesiog reikia, kad visa tauta pajungtų visas savo pastangas vienam tikslui, į kurį būtų integruoti visi jos socialiniai, politiniai ir ekonominiai resursai. Todėl prisiminę dr. J. Goebbelsą paklauskime savęs – AR MES NORIME TOTALINIO KREPŠINIO?!!!

          • suomis

            Čia geras – man patiko. :DDDDDDDDDDDDDDDDDD

          • Fredis*

            Prieš ruošiantis ką nors statyti Panevėžyje neblogai būtų žinoti apie „ciklines“ ir „saugias“ ūkio šakas http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/47c044a46e204, o šiaip manau, kad Valentinas atstovauja futbolo arba plaukimo federaciją ir graužiasi nagus dėl nelygios konkurencijos. Nėra teisybės ir lygybės šiame pasaulyje ir skirtumai net nebandomi pašalinti.
            Jeigu Lietuvoje Dievas ką nors baudžia, tai futbolą ir plaukimą. Katastrofiškai trūksta žaidžiančių futbolą ir plaukiojančių žmonių, nes jie neturi aikštynų ir baseinų.

        • nerijus

          Pasaulinė ekonomikų stagnacija/lėtėjimas prasidėjo tada, kai baigėsi 2008 m. Olimpinės žaidynės Kinijoje.

          • Valentinas

            Tai ir yra atsakymas, kurio visi ieškojome! Dėl krizės kalta Olimpiada.

        • Virgis

          Valentinai,
          Aha, kainuoja. Ir mokyklos kainuoja. Ir ligonines. O brangiausiai kainuoja banditai valdzioje.

          • Valentinas

            Laimei, kad dauguma banditų emigravo ir reketuoja tautiečius dirbančius žuvų fabrikuose.

          • Virgis

            O laime kame? Kad surinke „naloga“ is uzdirbanciu zuvies fabrikuose, gryzta i tevyne reketuoti bandanciu uzdirbti makaronu fabrikuose? Nedaug tau reikia iki laimes, Valentinai… kaip tam vorui malkineje.

  • Gintaras
  • Gintaras

    Vien žo, komanda buvo puikus Seimo analogas: senieji nomenklatūriniai pirdylos, pora klounų ir Zuokas su Šilgaliu. Gavosi by… kaip ir turėjo gautis.

  • Gintaras

    Sorry, galvojau, kad čia diskutuoja paprasti mirtingieji, o pataikiau į krepšinio Dievo pateptųjų Išminčių forumą. Būčiau savo komentare ką nors iš Eurobasket.com nurašęs, arba , kaip Valentinas, iš Psichiatrijos vadovėlio. Kitą kartą pasistengsiu neapsilažalint. O šiaip-krepšininkai kaip krepšininkai. Kaip mokėjo, taip ir sužaidė. O Petrauskas-lochas. Toks komentatorių Gražulis.

    • Bobutė

      Atleidžiam… Tikimės, kad kitą kartą greičiau susivoksit kur pataikėt…

    • Rytis I

      Rusija-Serbija. Štai taip ugnis virsta krauju…

  • Realiai tai nieko tokio labai blogo neatsitiko. Aišku, medalių neturėsim ir apmaudu dėl to, bet aš pritarčiau V. Gomelskio nuomonei, kad šio čempionato medaliai ir Lietuvos rinktinė nebūtinai yra du neatskiriami dalykai. Va jei būtume pralošę slovėnams, tada būtų labai nemalonus smūgis, o dabar viskas pasisuko taip, kad po metų vėl turėsime progos prisigerti alaus ir pavaizduoti krepšinio ekspertus. Grįš Kleiza, Mačiulis, pagaliau priims į rinktinę Motiejūną, vėl prasidės „analitikų“ analizai ir vėl viskas prasidės iš naujo. Tikėkimės, kad atranką į Olimpines žaidynes Londone rinktinė praeis, o ten jau viskas bus mūsų naudai, juk Londonas yra lietuviškesnis miestas už Alytų, Šiaulius, Panevėžį ir, spėju, netgi Klaipėda, kadangi lietuvių Londone gyvena daugiau nei šiuose paminėtuose Lietuvos miestuose. Dar daugiau, jau mūsų nebeslėgs renginio organizatoriaus atsakomybė, kuriai mes kol kas dar nelabai nepasiruošę. Pakaks nusipirkti Londone bilietą į rungtynes, kuris kainuos tiek pat, o gal net ir mažiau nei šiemet Lietuvoje, kas atsižvelgiant į Londono emigrantų atlyginimus vėlgi mums tik į naudą. Ir niekas nedrįs mūsų kaltinti kodėl ispanai žaidžia pustuštėje salėje. Taigi gyvenimas tęsiasi, belieka prakentėti šiuos šaltus ir beprasmius rudens ir žiemos mėnesius iki eilinės krepšinio vasaros. O iki tol ilgų ir tamsių naktų nuobodulį galima bus praskaidrinti nebent straipsniais ir žinutėmis spaudoje apie tai kaip sekasi asmeniniame gyvenime Jonui Valančiūnui ir kiek taškų jis pelnė vienose ar kitose rungtynėse.

  • Virgis

    Ooo, kad tauta tiek isminties, energijos bei vienybes demonstruotu ne zaisdami (del blizguciu(kokios gi spalvos anie bus :)) ), bet valstybe savo tvarkydami …
    P.S. Bobutei linkejimai nuo Genpre ;)

    • Bobutė

      Ačiū už linkėjimus…

      Perduokite ir manuosius Genpre’i… :)

  • nerijus
  • NiekurNeiva
  • Vidas

    Kodėl nei vienas žurnalistas nepaklausė K. Kemzūros ar jis nesvarsto atsistatydinti?
    Jei gerai atsimenu, per Lt ir Slovenijos varžybų pertrauką, M. Balčiūnas pasakė: atsižvelgdami į traumas, mūsų tikslas buvo patekti į KAuną…:)
    V. Garastas: Kemzūra įvykdė vieną iš tikslų, todėl turi likti vyr. trenerio poste.
    http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=183001
    – Ar pagalvojate, ką galima buvo padaryti kitaip rungtynėse su Makedonija?
    Kemzūra\: Šiandien dar negalvojau, galvoju apie graikus. Turėsiu laiko ramiai viską apsvarstyti. O ką galvoti? Paimti kamuolį ir neišmesti į „autą“? Manau, reikėjo žaisti agresyviau. Nebuvo to, ką buvome suplanavę, nebuvo tempo.
    http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=182953

    Aš manau, kad laimėti prieš makedonus privalėjome ir be Kleizos bei Mačiulio. Žinoma, galima nesėkmę suversti traumoms ir neįtikėtinoms Songailos ir Šaro klaidoms. Kaip tai daro treneris ir federacijos atstovai. Tačiau, kodėl atsakomybės neprisiima treneris?
    Manau, jog bent varžybose su prancūzais ir makedonais, treneris trukdė žaisti komandai. Prieš France Songaila antroje pusėje nebuvo išleistas, nors vienintelis įveikinėjo jų gynybą vienas prieš vieną. Na, dėl šito, bent pripažino savo klaidą.
    O su makedonais tai geri Pačėso, Paulausko, Rudžio komentarai. Reziumė: treneris susodindavo geriausius žaidėjus: Javtoką, Jasaitį, Kaukėną, Songailą ir žaidimas sugriudavo. Nes tikslas buvo tempą palaikyti ir nuvarginti varžovą…Bei švaistė trajakus, kai turėjom persvarą po krepšiais…
    Jei Kemzūra ir toliau kalbės, jog pralaimėjimą lėmė išmestas kamuolys į autą, tai jį reikia atleisti, nes nepripažįsta savo klaidų…
    Man smalsu, kodėl žurnalistai klausia: ar jūsų neveikia spaudimas? Jūs to paties paklauskite turkų, kurie pasaulio čempionate tik finale JAV pralošė…Arba kai Žalgirį palaikys 15tukst sirgalių Eurolygoje, užduokite klausimą: gal jaučiate papildomą spaudimą iš sirgalių?… Gal komfortiškiau sėdėti 150 sirgalių apsuptyje?…

  • pietvys

    Maladec Petrauskas :)

    • Vidas

      ?
      :)

  • Vidas

    Man Kunigėlis geresnis. JIs profas. O Petrauskas pasiduoda emocijoms.