Artūras Račas

Laikai pasikeitė, tačiau dabartinis Bažnyčios kelias šiandien yra ganėtinai sudėtingas. Tiesa, Lietuvoje niekas nešaudo, neteisia, bet negalima nematyti pastangų Bažnyčią tarsi Kauno žydus uždaryti į getą. Atrodo, pas mus demokratijos netrūksta: kovojama už moterų lygiateisiškumą, už čigonų, net gėjų teises, tačiau Bažnyčios balsą siekiama nutildyti. Tikintiesiems, kaip sovietiniais laikais, norima palikti teisę privačiai tikėti ir bažnyčiose melstis, bet nedaryti įtakos visuomenės gyvenimui. Jei Bažnyčia bando reikštis visuomenės gyvenime – pasisako už tradicinę šeimą, prieš manipuliavimą embrionais, prieš alkoholio besaikę reklamą – tai jau esanti politika. Šito siekiančios jėgos nėra tik pavienės ir atsitiktinės, ir finansuojamos jei ne Maskvos, tai Europos Sąjungos pinigais. Jos kalba apie toleranciją mažumoms, bet užmiršta toleranciją daugumai.

Bernardinai

… Gražiai kalba… ypač toje vietoje apie getą…

Puikiai tiktų į Seimo pirmininkės I.Degutienės „lietuviškos demokratijos“ komandą.

(6 balsų, vidurkis: 3,17 iš 5)

Loading...