Citata #353 V.Landsbergis apie lietuvių charakterį ir geresnį gyvenimą

Yra du vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Galbūt taip yra dėl to, kad esame žemdirbių tauta, nors istorijoje buvome ir karių tauta. Mums būdingos dvi priešingybės – tai talkos jausmas ir pavydas. Tie bruožai absoliučiai prieštarauja vienas kitam. Gaila, kad abu tebėra. Talkoje žmonės labai daug padaro, linkėdami vienas kitam gero, eina per gyvenimą su gera valia. Bet šalia egzistuoja, įsiterpia ir ta blogoji valia, kuri labai paprastai pasireiškia pavydu. O iš jo ir visi kiti padariniai, bjaurūs veiksmai ir kliūtys pasiekti geresnį gyvenimą. Iš esmės. Nes geresnis gyvenimas – tai nėra turtingesnis gyvenimas. Geresnis gyvenimas tik gali padėti susikurti labiau aprūpintą gyvenimą… Bet kai viskas apversta aukštyn kojomis, tai daugelis veiksmų, tikslų ir pastangų yra nukreiptos klaidingai. Nuo esmės į antraeilius dalykus.

Literatūra ir menas

… nepamenu, ar kada esu skaitęs geresnį interviu su V.Landsbergiu…

(5 balsų, vidurkis: 3.40 iš 5)
Loading...
  • Artojas

    Pastaruoju metu jis pakalba. Ir neblogai pakalba.

  • ledynmečio voverė

    Gana taikliai Dėdulė… apie save. Talkų jo biografijoje kaip ir nebuvo, tik pavydas ir lipimas per galvas. Sutrypė ir išspardė bendražygius iš Sąjūdžio, pavyde sutrypė tuo metu dvigubai populiaresnę K. Prunskienę – tai galėtų būti puikiu, gyvenimišku pavyzdžiu Lopotologijos instituto studentams.
    Bet gal gi lietuviai visai ne tokie, gal Landsbergis ne lietuvis yra.

    • romas

      Būtų tikras lietuvis, jam dvigubai labiau patiktų suverenitetas TSRS sudėtyje žingsnis po žingsnio.

      • Rolandas

        Paradoksas toks,kad dauguma žmonių dabar tapo kiek protingesni už tuos „lansbergius“ ar kitus politikus, o pastarieji liko ten pat, todėl kas prieš daug metų tokių politikų kalbose ir pasisakymuose buvo įdomu ir nauja, tai nūnai-neįdomu ir sena.Ir juokingai atrodo jų kalbos, juo labiau, kuomet tie kalbėtojai nuoširdžiai nesupranta apie tokius tektoninius poslinkius žmonių sąmonėje.

        • mdxacuk

          Nu jūs pirma pasiskaitykit pirma visą straipsniuką, gal ir jūsų galvoj įvyks koks tektoninis krustelėjimas. Tuo labiau, kad čia p. Račo parinkta tikrai ne pati geriausia vieta.

          Ir nebūtinai „dauguma žmonių“ sendami darosi protingesni, ypač už „ką nors“. Greičiau jau atvirkščiai. O nemažai tokių, kurie gimsta nukriošusiais seniais, tokiais ir likdami iki grabo lentos.

          • mielas mdxacuk, o kaip nuspręsti, kuri geriausia?..

          • Rolandas

            mdxacuk,

            kaip aš norėčiau gimti nukriošusiu seniu,
            ir pasilikti tokiu iki grabo lentos…ir t.t.

            gali gautis geras, gilus eilėraštis, sielos šauksmas, o už ką taip lansbergį mylite?

        • mielas Rolandai, čia jūs tikriausiai apie save kalbate…:))

        • lv

          Rolandai, lyg jums eilėraštį lryte parašė E. Čiuldė: Postlietuvos gyvenimo vaizdeliai (II). Jei jis kiek per ilgas ir per gilus, tai palaukite trečiosios dalies; pagal viską ji turėtų sutrumpėti iki vieno posmelio.

  • Rolandas

    Kodėl mano draugė laila neparašo, pasiilgau:)

    • Bobutė

      Taigi,ją p. A. Račas užblokavo…

    • mielas Rolandai, jūsų draugė vis bando… bet įdėkite savo pašto adresą ir, neabejoju, ji jums tikrai parašys

      • laila

        Kaip gaila, kad yra tokiu apgailėtinų žmonių.Žmonių rašančių bele ką…
        dėl el.pašto…prajuokinote,norėčiau pamatyti su kokiomis moterimis bendraujate, nes susidariau ne kokį įspūdį apie…Liūdnas vaizdelis pikto , nepatenkinto, ne pirmo šviežumo vyriškio :)

  • Solo

    Ir iki šiol mįslė yra jo tėvo grįžimas į Sovietinę Lietuvą. Gal kada bus atskleista paslaptis, kaip čia pavyko grįžt ir nebūt represuotam?

    • romas

      Solo, per chruščiovinį atšilimą sugrįžo ne tik Žemkalnis. Vilniuje Goštauto gatvėje stovi stalininės architektūros amerikonų namas. Sovietiniais laikais tame name veikusią maisto prekių parduotuvę (prieš Jokūbo bažnyčią netoli Lukiškių aikštės) vilniečiai tada vadino „Amerikonka“. Jokia čia mįslė. Tokia tada buvo politika.

      • mdxacuk

        Taigi, kaip tik tą patį norėjau parašyt. „Amerikonų“ grįžimas į klestinčią Tarybų Lietuvą buvo specialiai organizuota propagandinė akcija, įskaitant ir ta proga pastatytus namus prie Neries. Jie gyveno ne tik ten. Prisimenu du brolius paauglius iš gretimo kiemo, lietuvius, bet tarpusavy ir su motina kalbėjusius ispaniškai. Niekaip negalėjau tada suprast, iš kur tokie galėjo atsirasti. Iš Pietų Amerikos ir kitur persikraustė nemažai komunistuojančių lietuvių, užkibusių ant Chruščiovo meškerės. Netrukus kai kurie suprato, kur patekę. Bet pelėkautai lengvai praleidžia tik į vieną pusę.

  • Rolandas

    Kaip Kinija google. laila savo kartais naivokais komentarais bei pasipiktinimais buvo bent jau skaidri.

    • mielas Rolandai, ne kaip Kinija google, o kaip padoraus restorano apsaugos darbuotojai ant stalo vemiantį girtuoklį

      • Rolandas

        tai sakote, kad ta laila dar ir girtuoklė buvo, na jo

      • Rolandas

        Kiekvienai karalystei reikalingas klounas. Be lailos kažkaip liūdna…

        • mielas Rolandai, sutinku. Ir imuosi priemonių:)

          • laila

            tai sakote liudna :)

  • wr

    Interviu su VL – tikrai geras, ir sumanymas įdomus: kalbina sūnus. Bet nuoroda neteisinga – interviu spausdintas „Literatūroje ir mene“ (http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3276&kas=straipsnis&st_id=16233), o perspausdino jį bernardinai.lt. Pone Artūrai, ar tik nebūsite tendencingas, taip garbindamas bernardinus? Gal kokią slaptą uniją su A. Navicku sudarėte po to, kai BNS šie pakritikavo? :)

    • mielas wr, ačiū už pastabą. Nuorodą pataisiau. Visų kitų jūsų nusišnekėjimų, manau, komentuoti neverta.

      • wr

        Ačiū. Tai nebuvo nusišnekėjimai, o tik pastabumas. Bet tikrai smagu, kad paneigėte mano nuogąstavimus. Beje, nereikia taip piktai (‘visų kitų nusišnekėjimų’) – tai tebuvo pastebėjimas apie sutapimą… Iš tikro niekas taip niekada negalvojo ir negalvoja. Sąmokslo teorijos neegzistuoja, viskas visada ir visur vykdoma viešai ir skaidriai :) Niekas neturi teisės tuo suabejoti, ypač po interviu su VL.

  • paplaukes

    Siltas ir ramus interviu, man labai patiko. Tik kai kurie komentarai kaip saltas dusas – lyg tik pavarde butu perskaite. Nesvarbu, kas raso, svarbu mintys teisingos. Daugiau tokiu zmoniu :)

  • praeinant

    Neišpirks šis žmogelis savo nuodėmių gražiais rašiniais…

    • Mantoske

      Gal galėtumėt pavardinti tas nuodėmes?

  • Regis

    Belieka tik eilinį kart žavėtis Vytautu V. Landsbergiu ir viskuo ką jis daro.. Ir šis pokalbis toks tik dėl jo.

    Kartais susimąstau kodėl tiek Lietuvos žmonių nemėgsta V.Landsbergio. Tautos pasirinktas kaip švyturys padėti išeiti į laisvę ir nepriklausomybę išvedė mus (padedant aplinkybėms) į laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau gal žmonės norėjo daugiau? Gal žymiai svarbiau padėti kiekvienam šiame krašte nurodyti tiesos, laimės, meilės kelią. Ar tas buvo daroma? Ar nueita lengvesniu keliu ir atsilikusius ir suabejojusius nepaskubėta savotiškai atskirt? Taip, šiandien mes laisvi ir nepriklausomi kaip valstybė. Tačiau kiek žmonių skęsta nelaisvėje ir priklausomybėse, kiek žmonių jau nutraukė savo kančias. Gal tiesiog per daug norėta iš tautos švyturio? O gal tautai nepasisekė taip kaip galėjo pasisekti? O gal mes tiesiog neverti V.Landsbergio? Blogi mokiniai ar ligoniai kuriuos išmokint ar išgydit tiesiog neįmanoma? Atsakymams į šiuos klausimus matyt reikia laiko.

    • Bobutė

      p. Regiui

      Gerbiamasis, manau, kad daug žmonių nemėgsta p. V. Landsbergio dėl kai kurių, nelabai malonių (bent mano supratimu) jo asmeninių savybių, o ne dėl apviltų lūkesčių… Juk nemėgstančių jo buvo nemažai ir tada, kai dar ir nusivylimo nebuvo…

      Atsakymo į Jūsų klausimą: „O gal tautai nepasisekė taip kaip galėjo pasisekti?“ – neduos net laikas. Galimos tik įvairios spekuliacijos – kas būtų buvę, jei kitaip būtų buvę, bet tikro atsakymo, deja, nesužinosim…

      „O gal mes tiesiog neverti V.Landsbergio?“ – klausiate Jūs…

      Gal… Nors pats klausimas, tam tikra prasme, man atrodo visiškai nekorektiškas… Bet, tarkim, gal neverti…

      Bet gal pažvelkime į Tautos ir jos vedlio kelionę į „Pažadėtąją žemę“ kiek kitu kampu.
      Visų troškimas kuo greičiau pasiekti tą „Pažadėtąją žemę“ yra natūralus ir suprantamas. Tačiau ne visi (o gal net dauguma) turi pakankamai fizinių ir moralinių jėgų greitam žygiui…

      Kaip elgtis vedliui? Eiti kartu su visa Tauta, padedant silpnesniems, nepaliekant jų pakelėje ar greitu žingsniu tęsti žygį vienam (ar beveik vienam), po nosimi burbenant prakeiksmus silpniesiems?

      • Regis

        Manau atsakymas į klausimą: „O gal tautai nepasisekė taip kaip galėjo pasisekti?“ visgi bus. Tiesiog reikia laiko, kad atsirastų žmogus ar žmonių grupė (greičiausiai istorikai) kurie susistemintų milžinišką kiekį informacijos ir pateiktų savas išvadas apie tuo metu vykusius procesus ne tik Lietuvoje bet ir Latvijoje, Estijoje kitose postsovietinėse valstybėse. Kai matysim labai aiškias pagrįstas išvadas apie padarytas ar nepadarytas klaidas galėsim patys sau atsakyti kur galėjo būti kitaip. Kita galimybė įvertint šių ir būsimųjų laikų istoriją. Jeigu visgi lietuviai sulauks tokio lyderio kuriuo bus patenkinti didžiąją dalimi ir tas pasitenkinimas bus paremtas realiais darbais o ne viešųjų ryšių rūku bus aišku, kad lietuviai visgi galėjo ir gali turėti tokį vedlį. Mano galva tam reikia tik laiko.

        Kaip elgtis tautos vedliui? Jeigu jis tautos vedlys tai tautą ir vesti, bent jau didesnę jos dalį. Jeigu jis veda pats save tai tada tikrai taip, po nosimi burbenant prakeiksmus tęsti žygį vienam arba su savo draugų, prietelių grupele (nors to tikrai nepritaikysi V.Landsbergiui). Šiaip didžiąją dalimi problema tame, kad žmonių siekiama laisvė ir nepriklausomybė neapsiriboja tik valstybės laisve ir nepriklausomybe. Manau, kad šiądieniniai politikai to nesupranta arba nenori suprasti, arba neįgalūs ką nors (pa)keisti. Lietuva laisva ir nepriklausoma o lietuviai? Ypatingai ta dalis kuri gyvena žemiau skurdo ribos, kuri emigruoja, bėga iš čia. Ar visa tai neapvilti lūkesčiai?

        • Bobutė

          p. Regi,
          Maniau, kad klausdamas: „O gal tautai nepasisekė taip kaip galėjo pasisekti?“ turėjote omenyje konkretų vedlį… Todėl ir sakiau, kad atsakymo nesužinosim. Nes kitas vedlys gal būtų padaręs geriau, o gal blogiau…
          Jei kalbame aplamai, ar galėjo būti“geriau“, tai vėlgi, manau, kad tikro atsakymo nesužinosim, nes jo, mano galva, negali būti. Net viską išnagrinėję, istorikai turės remtis prielaidomis (nebūtinai teisingomis ir, bet kokiu atveju, subjektyviomis) kas būtų atsitikę, jei, vietoj buvusio, būtų buvęs kitoks veiksmas… Net pats sprendimas, kad kažkas buvo padaryta klaidingai (klaidos nustatymas), remsis subjektyvia, niekaip neįrodoma nuomone, kad kitaip pasielgus būtų buvę geriau… Gal būt, tas, pasak istorikų, geresnis žingsnis būtų sukėlęs visiškai kitokią, nei jie prognozuoja Maskvos ar net Tautos reakciją…
          Tarkim, sulauksim idealaus vedlio, bet teigti, kad jis, nukeltas į anuos įvykius, būtų padaręs geriau, manau, būtų per drąsu ir, bet kokiu atveju, neįrodoma.
          Taigi, svarstymuose „kas būtų buvę, jei būtų buvę“ galime su(si)formuoti tik daugiau ar mažiau tikėtiną teoriją, kuri, kokia bebūtų tikėtina, gali būti visiškai neteisinga… Bet to nesužinosim…

  • Slyvanosis

    Labai didaktiškas sūnaus ir tėvo dialogas. Betgi savo dvasia neperdaug nutolęs nuo plačiau žinomo agitacinio filmuko „Mažam kambarėly ugnelę kuriu…“
    Na, neįtikina manęs, kad prisipažinimas „Labai graži knyga yra Evangelijos.“ – nuoširdus. Dar trūko paatviravimo, kad Pirosmanis – nuostabiausias dailininkas pasaulyje.
    O samprotavimai apie bendravimą su Dvasiomis apskritai perkelia pokalbį į trancendentines erdves, iš kurių nebesinori grįžti į rūščią realybę.
    Finalinis akordas – sūnaus klausimas: „Tėve, ar jau ruošies mirti?“ ir tėvo atsakymas: „Aš greit…“
    _ _ _ _ _ _ _ _
    Knygelių vaikams autorius neįvertino, kad suaugusieji skaitytojai dar nesuvaikėjo…

    • romas

      Kažkaip keista, Slyvanosi, tokias tamstos mintis skaityti. Evangelijos yra tai, ant ko pastatyta Europos kultūra. Jos yra tai, kas visus mus tame žemyne jungia (gal išskyrus Albaniją ir Turkiją). Landsbergis yra laisvas žmogus, todėl negalvoju, kad jam yra noras maivytis ir patikti kažkam – juk jis niekad taip nesielgė.
      Žmogus, galų gale, yra jo mintys, o ne anglis, kuri tik ką buvo bulvė arba kiaulė. Gerai, kad kažkas klausinėja kol galima. Ką mes paskui pasakytume apie žmogų, jei skaitytume tik seimo posėdžių stenogramas.

      • Slyvanosis

        Romai, aš su savo tėvu taip pat atvirai pasikalbu.
        Tačiau niekada nesu girdėjęs pamokymo: „…gyventi taip, kaip prisakyta…“ Nėra tokios priesakų knygos, kurioje surašytos visos galimos situacijos. Gyvenimas – ne detektyvinis filmas, kuriame „teisingumas visada laimi“.
        Aš neabejoju Vytauto vyresniojo susitaikymu su mintimi, kad jam skirtoje žemiškoje kelionėje nebesimato kalnagūbrių, kurių šturmui reiktų ruoštis. Jis yra laisvas apžvelgti nueitą kelią, vertinti save ir bendrakeleivius, patarti, pamokyti…
        Tačiau, manęs, vieno iš profesoriaus pastarojo dvidešimtmečio bendrakelevių, neįtikina patarimas „gyventi taip, kaip prisakyta, turėtų būti paprasta“. Nebuvo Vytautas Landsbergis upelio nešamas šapelis, įsirėminęs į „prisakytas“ taisykles.
        Todėl nemanau, kad rekomendacija „įsirėminti“ kyla iš jo sielos gelmių.

        • romas

          Jei teisę reiktų gerbti tik už tai, kaip teisėjai elgiasi gyvenime, ant teisės galėtume dėti skersą. Aš tiesiog galvoju, kad prasiveržia asmeninės antipatijos. Gal ir norisi, kad Landsbergis būtų buvęs dievas, bet jis juk žmogus kaip visi, todėl ir su trūkumais. O mintis jis dėsto nors ir su patosu truputį, bet sklandžiai. Lietuvis amžinai turėjo ponus kalbančius kitom kalbom ir per daug sudėtingai. Dabar, kai išlenda savas į ponus išėjęs, tai norisi, kad anas kalbėtų valstietiškai paprastai ir žandų nepūstų.

          • Slyvanosis

            „Dabar, kai išlenda savas į ponus išėjęs, tai norisi, kad anas kalbėtų valstietiškai paprastai ir žandų nepūstų.“
            Man šita frazė skamba kaip kvietimas pataikauti publikai, kad tik niekam nekiltų noras pasidomėti, o kaip anas į ponus išėjo.

        • Gyvas Sidabras

          „Tačiau, manęs, vieno iš profesoriaus pastarojo dvidešimtmečio bendrakelevių, neįtikina patarimas “gyventi taip, kaip prisakyta, turėtų būti paprasta”.“

          Gal pasidalinsite, p. Slyva, savo nuoskaudomis? Paatvirauki, kas Tavęs už žygdarbius neįvertino, kad širdelę dvidešimtuose Nepriklausomybės metuose tebespaudžia? Aš manau, auditorija norėtų žinoti.

    • Regis

      Nelabai suprantu, kodėl V.V.Landsbergis turėjo įvertint ar skaitytojai suaugę ar nesuaugę, ar suvaikėję ar ne? Ar Slyvanosis įvertino rašydamas savo komentarą, kad šio tinklaraščio skaitytojai dar nesubukėję…?

      • Slyvanosis

        Man kartais pasirodo, kad šio tinklaraščio skaitytojai (taip pat ir aš) susireikšmina ir bando brukti savo nuomonę, lyg absoliučią tiesą…

        • Regis

          Nuo absoliučios tiesios brukimo yra vienas geras vaistas. Sava blaivi argumentuota nuomonė. Bijau, kad nuo visų brukančiųjų nepasislėpsit (ar neišvaikysit) taigi reikėtų tiesiog išmokti priimti tai kaip kitų žmonių nuomones ir tiek. Su laiku ateis supratimas, kad tai joks brukimas o tik bandymas diskutuoti. Pavyzdžiui aš šiuo atveju tiesiog suabejojau teiginiu (nuomone) – „Knygelių vaikams autorius neįvertino, kad suaugusieji skaitytojai dar nesuvaikėjo“.

          .. prie absoliučios tiesos priartėjama tik ginčuose. Ir tai gali nepasisekti priklausomai nuo besiginčijančiųjų norų ir galimybių. Manau.

          • Slyvanosis

            Regi, man Vytauto vyresniojo atsakymai pasirodė nenuoširdūs. Aš savo nuomonę pareiškiau sarkastiškai, nes įtariau bandymą formuoti palaimintojo įvaizdį.
            Na negali europarlamentaras nesusigaudyti, kodėl krikščionybės nešėjų pagoniškon Lietuvon ainiai atmetė Baltijos tigro užsispyrimą į ES Konstiticiją „įmūryti“ krikščionybę, kaip senojo kontinento kultūros pamatinę vertybę.
            Na, buvo laikotarpis, kai reikėjo Tautą telkiančios idėjos. Tam pasitarnavo krikščionybė (ir katalikybė, kaip vyraujanti). Tačiau nūnai girdėti Tautos vedlį į laisvę propaguojant griežtus kanonus, man, švelniai tariant, keista.

        • Milda

          Sutinku, Jus iš ties esate susireikšmine.Turite keletą tinklapių kuriuose žavitės savo erudicija ir iškalba. Bet tik tiek. O kas vyksta už jų ribų? Bedvasis, „Žmonių“ kulto brukimas.

  • NiekurNeiva

    Nežinau nei kaip tokią šventvagišką mintį pavadinti:

    VEIKSMAS:
    V.Landzbergis aplanko, tikėtina, sunkiai sergantį A.Brazauską. Tiesiog kaip ligonį, …, vadovaudamasis talkos imperatyvu ?…

    Man toks poelgis patiktų. Net pretenduotų į „istorinį“ …

  • A.G.

    Manau, kad tas pats žmogus yra labai skirtingas iš tolimos, vidutinės ir artimos distancijos.
    Bent iš artimosios, kiekvienas patvirtins, kad tai šiltas, labai darbštus, ypatingai nuovokus žmogus.
    Iš tolimos distancijos, žmonėms daugiau įsiminė jį supusią aplinką (kurios dalies jau seniai apie jį nėra, – jie jau seniai priešiškoje barikadų pusėje). Tad pirmi stiprūs mūsų smūgiai buvo tai aplinkai, kuri tik vėliau išsiryškino, bet uoliausieji savalaikiai to nesugebėjo atskirti… o tūlas pasakys, juk buvo galima neprisileisti… (atsakymas būtų tradicinis, – po mūšio visi mandrūs kūlokais mosuotis…).
    Antra. Mes dar nebuvome įpratę kas tai yra politinė kova, vos ne tarp bendražygių… dar kiek laiko demokratijoje, ir nieko jau nestebins nei tikri apsidaužymai į snukius kur tai Seime ir kai tokie dalykai jau bus tik paskutiniame žiniasklaidos puslapyje, nedidelėmis raidėmis, kad nesusimažinus tik tiražo.
    O kiekvienas mes turime silpnybių. Kai kas labai sumaniai pasinaudojo matyt viena silpnybe, kuri atveria kelius į žmogaus dūšią…
    O gero išėjimo negalėjo būti ir nebuvo.
    Teoriškai jis buvo, or yra, žinoma. Teoriškai. Bet ar praktiškai niekas nežino. Kai žmonės nežino, kokia tinklainė interesų, kokia dezinformacijos srautai teka. Juk šito žmonės nežino. Tad šitas žmogus savo laiku savo darbštumu, įžvalga kalnus vertė. Daug kas ir dabar jo asmenį sieja su ta brutalia jėga, labiausiai naudinga Kremliui. Dabar tie kremplinukai beturi tik vieną tikslą, išerzinti Rusijos gyventojus, kad labai pigiai būtų telkiami, esant reikalui, kad pakaktų vien leidimo ir nereiktų įsakymo (bet tie žmonės taik kai kurių komentarų pakraščiuose).
    Juk ne iš karto patirta, kad ir šalys bendražygės turi daugiau interesus nei meilę… tas taip pat ne iš karto sužinoma…
    Kaltė didžiausia ne ten ieškoma. Pakanka pasižiūrėti kaip važinėjame gatvėmis (siekis nusikalsti (šiuo atveju pažeisti KET) tūno, vos tautiečiui sėdus už vairo), – o tai pasako beveik viską iki panagių, kas čia, kaip ir po kiek… jau nekalbant apie su būda išmetamus šunelius į savartyną…

    • Regis

      A.G. sutinku, kad lietuviai ar lietuvių tauta nėra lengviausias kąsnelis. Gal dėlto kaip važinėjame gatvėmis mes kažkada sugebėjome nepaklusti ir išeiti į gatves? Ką man pasakyti jaunuoliui ką tik gavusiam teises kai jis pamato su nauja brangia mašina nardančius 40-mečius, 50-mečius? Ypatingai sunku būna kai supranti, kad tie žmonės juk buvę Europoje greičiausiai ten vairavę ir žino kas yra kultūringas vairavimas, o Lietuvoje elgiasi taip kaip norisi. Sutinku, kad per tokį elgesį galima įžiūrėti pamatus. Klausimas ką daryti? Ar gyventi žiaurioje kančioje už savo tautą ir daryti viską, kad taip nebūtų ar patogiai įsitaisius sukt galvą kur viską nurašyti ir kuo pateisinti? Aplinka, tauta, rusai, Kremlius, sovietinis laikas kas dar? Gal V.Landsbergio kaip lyderio problema kad mieliau ieškojo priežasčių pasiteisinimui o ne priemonių sprendimams? Tai tik gal. Sausa teorija.

      • A.G.

        Regi,
        ne taip jau greitai į tas gatves buvo išeita.
        Pradžioje dar reikėjo žmones iš miego prikelti, o jie dar 1986 metais labai giliu miegu dar knarkė.
        Gerai pamenu, kai vėliau vieno rajono sąjūdžio vadas kalbėjo, – geriau gyvename nei prie A. Smetonos, o va ir dirbti taip sunkiai nereikia… (čia ne apie tai, kad nesąmones kalbėjo, čia pasakau kaip žmogus, vėliau lyderis, kalbėjo, kai dar mažai kas ir nujautė…). Nors apie nujautimą, ir ne tik, turiu labai gražių pavyzdžių, net kriozinių…
        Net jau visiškai arti 1990 m., per vienus pietus, po respublikinio suvažiavimo su pasipriešinimo režimui dalyviais, vienas marijampolietis kaip su liūdesiu prasitarė – va statome paminkliukus partizanams, bet jei mus naktį susemtų, niekas raoje net nepasigestų mūsų (tie žodžiai dar dabar skamba).
        O jau sulekiama, kaip sakote, dažnai tik tada, kai visi… kai naktį niekas jau neateis į tavo namus jau (tiek atėjėjų jau kai nėra), ir neišsives…

  • nerijus

    Kam žmogui pavydėti to, ko jis neglėjo turėti?..
    Kam pavydėti to, kai žemė tapo kilnojamu turtu ir pasinaudota šia galimybe?..

    Siūlyčiau, Landsbergiui pradėti nuo savęs…
    Nes kuo toliau, tuo labiau jį lanko pseudo patrioto dvasios.

  • kirvis

    jau kam kam bet muzikantui tikrai nevertejo kalbet apie talka..apart sajudzio kurio deka iskilo sis individas,daugiau jokio gero darbo nematyt jo veiksmuose,o pavydo nors vezimu vezk

    • nerijus

      Sutikime, kad atisrado (?) tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.

      Tokie ten ir nuopelnai, kai eiliniai šustauskai moka ant bačkos pastovėti ar/ ir per „kakadu“ laimės valandas postringauti apie Lietuvos žmones, jų charakterius, gyvenimo būdą lyg pats ne lietuvis būtų?..

      Pasinaudojus įstatymais ir taip „užgvenus“ neblogą turto bagažą, galime pakalbėti ir apie meilę Lietuvai :)

      • lv

        Man labiau panašu, kad nerijus atitinkamu laiku įkrito į netinkamą vietą už tvarto. Ir niekaip negali iš jos išsiropšti. Tie kvapai ir pasaulėvokos kraštovaizdis, horizontas jau ir savu tapo, nes kiek daugiau iš tos vietos tiesiog nematyti…
        Lyg visi kiti ne tokiose pačiose duobėse mirktų; kai išsiropš, tai būtinai pakalbės ir apie meilę Lietuvai. :-)

        • Rolandas

          Gerb. lv, akivaizdu, kad pipedijos neskaitote. Nerijus yra viešai pripažintas miestelėnas.Tad įkrist už tvarto niekur negalėjo. jau greičiau išmetamųjų prisiuostė. :)

          • nerijus

            Narcizai

            Matyt, dažnai pakalmpojate ir tamsta užto tvartelio, kad taip žinote visas peripetijas?..
            Gal gyvenimiška patirtis ar skaitėte geltonojoje spaudoje?..

        • lv

          nerijau, vis tiesiu ranką ištraukti, reguliariai atnešu geltonosios spaudos…

          • nerijus

            Narcizas…Rolandas.

      • lida

        nerijų graužia apmaudas, kad dėl savo amžiaus jis tiesiog fiziškai negalėjo tinkamu laiku atsirasti toje tinkamoje vietoje ir prisigrūsti kišenes rentų bei žemės sklypų.

        • nerijus

          Taip. Lida. Taip.
          Man gaila, kad kartu su landsbergiais, amembais, paksais, uspaskihcais negimiau vienoje prakartėlėje ir, kad manęs neaplankė trys karaliai su rentomis, „tvarteliais“, alitomis, MN, draugystėmis, leo…
          Beja…Su uspakichais elektrodų nelaikiau, tai negaliu APsakyti, kokie aitvarai jam turtą sunešė…

  • ledynmečio voverė

    Mieli bičiuliai, kitoje diskusijoje iškilo klausimas: kas – R. Pakso ar A. Kubiliaus vyriausybė 2000 m. buvo panaikinusi laiko sukiojimą? Aš laikausi nuomonės, jog Kubilius visad stengėsi kad žmonėms būtų kuo blogiau, todėl laiko sukiojimo panaikinimas ne jo stilius, tai padarė R. Paksas.
    Nes Kubilius – tikras Landsbergio anūkas, ironizuojant.
    Bet kaip vis tik yra (buvo) su laiku?

  • Musė

    Puikus straipsnis. Aš manau, kad gerbiamas Artūras įkūnija pirmąją profesoriaus įvardintą lietuvių savybę – talkos jausmą. Nenuilstama, vienijanti ir didinga kova prieš Leo LT išsirutuliojo į ne mažiau prasmingą mūšį prieš internetinius dundukus, fredijus ir trolius, Modesto Vaišnoro humorą ir bereikalingus trintukus, perkamus už parlamentines lėšas.
    Tuo tarpu nerijus įkūnija tą antrąją savybę. Jis yra šio laikmečio metraštininkas, kruopščiai registruojantis- kur, kas ir kada gavo kažką, ko nerijui nebeliko.

    • Slyvanosis

      Miela Musele,
      mūsų tautiečius vienija TIK talkos jausmas.
      Šio jausmo vedini biednesni kaimynai lydėjo labiau parkutusius į prekinius vagonus, užtvidydavo parkus per Dainų šventes ir Sąjūdžio mitingus, gynė LRT ir Aukščiausią tarybą, o dabartės šurmuliuoja prieš pačių išsirinktą valdžią.
      O pavydas, kaip ir neteisybė, užaštrina ir nukreipia susitelkimą vienokia arba kitokia kryptimi.

    • Muse, Muse…. suprantu, kad norėjote, jog būtų juokinga. O išėjo kaip visada…:)

  • Nelabai suprantu kodėl gerbiami komentatoriai, daugiausiai socialistai ir vienas kitas liberalas, lieja apmaudą, kad Vytautas Landsbergis prieš dvidešimt kelerius metus tapo mūsų išsilaisvinimo judėjimo lyderiu, o vėliau ir vienu labiausiai žinomų politikų. Manau, kad laikas apsiraminti ir į situaciją pažvelgti kūrybiškai. Tuo metu Artūras Zuokas buvo Jonavos vid. mokyklos moksleivis, o Viktor Uspaskich net nemokėjo kalbėti lietuviškai. Taip jau atsitiko, kad sunki našta visu smarkumu užgriuvo paprasto, labai kuklaus ir nepaprastai ambicingo konservatorijos dėstytojo pečius.

    • Slyvanosis

      Ėjo labai KUKLUS ir nepaprastai AMBICINGAS konsevatorijos dėstytojas Lenino prospektu, o ant jo visu smarkumu užgriuvo sunki našta išlaisvinti Tautą.
      Tai pamatę nesusipratę intelektualai ir biednuomenė iš pavydo ėjo talkon išsilaisvinimo judėjimo lyderiui.
      Nūnai, kai kuklus ir ambicingas dėstytojas tapo Jeilio garbės profesoriumi ir vienu labiausiai žinomu politiku, nesusipratę intelektualai ir biednuomenė vėl jam pavydi, bet talkon nebeina.
      Kodėl taip atsitiko? O gi todėl, kad konservatorija buvo transformuota į konservatorių partiją.

      • Negali žmogus telkti talkon tuos, kas talką mato kitoje vietoje ir kitą talkininkų lyderį. Po revoliucijos, po nacionalinio išsivadavimo judėjimo žmonės atsiskleidė, išsiskleidė, interesų ratas tapo labai platus ir viena dalis žmonių nuėjo paskui A.Zuoką, kita dalis – paskui V.Uspaskich, trečia dalis – paskui P.Auštrevičių, socialistai, deja, jauno, šiuolaikiško ir veržlaus telkiančio talkon lyderio neišsirinko iki šiol.
        Aš už jūsų nepasirinkimą, gerbiamas Slyvanosi, nesu atsakingas.

  • Esu pilnai įsitikinęs, kad didžioji dauguma tautiečių yra NEVERTI Vytauto Landzbergio.

    • Slyvanosis

      Esu tuščiai prisigalvojęs, kad kažinką panašaus 1945m. balandžio mėn. pabaigoje apie vokiečių folką ir save yra pareiškęs A.H.

      • nerijus

        Slyvanosi

        PAGARBA!..

    • nerijus

      kinomeka

      Pagalvokime apie tai, kad gal V. L. nebuvo ir/ ar nėra vertas Sąjūdžio?..
      Aš esu tuom NEPILNAI įsitikinęs!..

      • ledynmečio voverė

        Va-je-zau! Perskaičiau, dar kart žvilgtelėjau ir užėmė amą: Vytauto Landsbergio ir Vladimiro Lenino inicialai su-tam-pa! Tai yra apokalipsės ženklas. 666.

  • Nei čia, nei „Literatūros ir meno“ svetainėje neparašyta, kad šitas interviu nėra šviežias – jis jau buvo spausdintas 2007 V.V.Landsbergio knygoj „Šisbeitas“. Nors gal tai neturi reikšmės, nežinau. Geras interviu, patiko.

  • Viktorija

    Kai buvo atkuriama Lietuvos nepriklausomybė su profesoriumi priešaky aš dar sėdėjau mamos pilve ir to nepatyriau,tačiau dažnai pastebiu,kad kažkodėl jaučiu daug daugiau pagarbos Vytautui Landsbergiui nei tie,kurie tai matė savo akimis. Pasvarstau kodėl taip yra,bet iki šiol negaliu suprasti,gal aš tiesiog kažko nežinau?
    P.s.:interviu patiko