Citata #352 R.Lopata atskleidžia nežinomus A.Brazausko asmenybės bruožus

Profesorius Raimundas Lopata savo naujojoje knygoje apibūdina A.Brazauską:

Katalikybės veiksnys rodo A. Brazausko pasaulėžiūros konservatyvumą. Jis gali būti apibūdintas kaip Alexis de Tocquevillio tipo konservatorius. Prezidentas mano, kad demokratija yra neįsivaizduojama be religijos

Delfi

… tikriausiai netrukus paaiškės, kad A.Brazauskas buvo pokario rezistencijos dalyvis ir rašė komentarus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“…

(14 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • xe

    Geras komentaras :D

  • G.

    Kodėl visi rašo jog „buvo“..
    Jis YRA.

  • Valdas

    Labai taikli įžvalga. Neveltui viešoje erdvėje atsirado pseudomokslo sąvoka „lopatologija“…

  • Tipiška tinklaraštininko klaida-paklydimas yra manyti, kad socialistas negali būti tikinčiu, konservatyvių pažiūrų ir t.t..
    Jeigu likimas būtų JE A.M.Brazauskui kitaip susiklostęs aš puikiai įsivaizduoju prezidentą ir Katalikų Bažnyčios kronikos platintoju, ir knygnešiu, ir rezistentu kuo tik nori.
    Žmogus gimsta geras ir doras, tarnauti komunistams nueinama vėliau, nepalankiai susiklosčius likimui.
    Mūsų šalį 1940-aisias metais ištiko didžiulė tragedija ir dabar šaipytis ir šiepti dantis iš sugriuvusių žmonių likimų, manau, yra nedora.

    • Fredi*,
      ar tu tikras, kad pateiktame citatos komentare norima apkaltinti Brazauską nereligingumu? Mano nuomone Lopata tiek tendencingas, kad vargu bau ar apskritai begali būti vadinamas mokslininku. Nors neneigiu šiaip jau – IMHO intelekto būti mokslininku jis turi pakankamai, bet tam dar reikia ir valios.
      O kas dėl Brazausko lyginimu su Alexis de Tocquevilliu – nusišnekėta ir tiek. Problema ne tame, kad Lopata taip mato pasaulį – nemanau kad jis jį mato tokiu. Problema, kad Lopata nori, kad taip pasaulį matytų kiti. O kai kuriems jisai netgi už pasaulio matymą pažymius rašo… :)

      • Regis

        Padiskutuojam kiek žmogus tendencingas, kiek turi intelekto, valios ar gali būti mokslininku ir tada jo pasakytus žodžius bus galima paprasčiau suprasti ar interpretuoti.

        Parodykit man kas tai pasakė ir aš paaiškinsiu kas buvo pasakyta?

        O jeigu pabandžius atitrūkti nuo R.Lopatos asmenybės ir dar kart perskaityt kas parašyta. Arba tarkim, kad būtų lengviau jeigu tai būtų parašęs tas pats Fredis?

        Niekas A.Brazausko ir nelygina su Alexis de Tocquevilliu. Pasakyta labai aiškiai „gali būti apibūdintas kaip Alexis de Tocquevillio tipo konservatorius“.

        Aš suprantu, kad galima diskutuoti atskirai ir apie R.Lopatą, bet šiuo atveju diskusijos objektas A.Brazauskas ir apie jį pasakyti žodžiai.

    • Žvelgaitis

      Popiežius Jonas Paulius II sakė, kad jis, kaip ir Kristus, yra socialistas

  • QDirKA

    Jau pasiskelbė AMB vos ne kaip vienas „Baltijos kelio“ organizatorių, tik negalėjo dalyvauti ten, nes reikėjo koordinuoti eismą: daug mašinų, lėktuvai skraidė ir t.t. Kažkas turėjo tuo rūpintis :D

  • Karolis Jachimavičius

    Račai, juokiuosi. Brazo pravardė turėjo būti Valdovas.

    Fredi, socialistų esmė ta, kad jie bedieviai, save aukština, žmogum netiki, griauti nori.

    • lida

      Pavyzdžiui, Italijoje net koministų yra giliai tikinčių.

  • sert

    Brazauskas yra kvislingas. Tokie žmonės negerbiami nė vienoje valstybėje. Galima tik ginčytis daug ar mažai žalos tokie žmonės kaip Brazauskas padarė Lietuvos valstybei. Sprendžiant iš asmeninio godumo ir aferų, iš kurių „Draugystės“ viebutis – dovana pagyvenusiai meilužei tik smulkmena.

  • Eimantas

    Fredi, pagal tave taip iseina, kad jei zmogus tampa tevynes isdaviku ir pradeda tarnauti okupantams, tai del to kalta tik aplinka?:]

    • Aplinka lemia daug, kiaulidėje žmonės sukiaulėja. Tik labai stiprios asmenybės kalėjime neperima kalėjimo gyvenimo papročių ir vyraujančio elgsenos tipo. A.M.Brazauskas nebuvo stipri asmenybė – nuėjo lengviausiu ir labiausiai visuomeninę sveikatą ir aplinką žalojančiu keliu. Manote A.M.Brazaukas dėl savo poelgių nekentėjo ir jo negražė sąžinė? Ir dar kaip! Gerbiamo R.Lopatos rašinėliai ir įžvalgos yra puiki terapinė priemonė vargstančiam ir atgailaujančiam prezidentui. Tegul jo kančia būna neskausminga, didi ir prasminga.

      • Regis

        Aš manau lengviausias kelias arba kilpa, arba degtinės butelys pašonėje. Šiuo atveju tai nebuvo lengviausias kelias nors savaime aišku ne iš sunkesnių.

        Apskritai žiūrint į dabartinius veikėjus niekas nesusimąstė kaip jų gyvenimo keliai susiklostytų jeigu juos perkelt 30, 40 ar 50 metų atgal? Kokie vingiai, vingeliai gyvenimo kelyje atsirastų? Drąsu, neabejotinai drąsu šiais laikais smerkti buvusį silpnumą o kartais neatrodo, kad šių laikų silpnumas turi tik kitokias išraiškos formas o savo esme nieko nesikeičia nuo buvusio pavyzdžiui 1940 m.?

        • Fredis*

          Regi, tu dabar tik svarstai apie savo silpnumą, galimą paslydimą ir analogišką komunistams veiksmą 1940-aisiais, o A.M.Brazauskas nuosekliai nuėjo čia griežtesnių ir teisingesnių komentatorių įvardintą kelią – išdaviko kelią. Tai yra vienas didesnių nusikaltimų savo tautai ir žmonijai apskritai tarnauti okupantams, būti jų įrankiu. Pranzucai su savo tėvynainiais, tarnavusiais antrojo pasaulinio karo metu naciams, pasielgė negailestingai. Šiuo aspektu lietuviai, palyginus su prancuzais, yra tolerantiškumo įsikūnijimas.

          • Regis

            Fredi, kartojamės ir kartojamės. Jei ne A.Brazauskas tai jo vietoje būtų kitas žmogus. Šiuo atveju svarbiau nagrinėt ne tai, kad atsirado toks jaunuolis iš Kaišiadorių (būtų buvęs iš kitur), o ką A.Brazauskas galėjo padaryti kitaip (geriau ar blogiau) dėl savo tautos. Aš esu iš tų žmonių, kurie visada stengiasi matyt abi puses, t.y. galėjo būt geriau, bet galėjo būt ir blogiau. Žymiai blogiau. Istorijoje pavyzdžių yra ir tokių, ir tokių.

            p.s. prancūzų nelygink su lietuviais. Mes dėl savo dydžio esame pasmerkti taikytis prie besiklostančių aplinkybių, prancūzai gi formuoja tas aplinkybes. Todėl atitinkamas ir nuosprendis žmonėms kurie buvo silpni.

      • johnis

        Jus Fredi oficialiai esate dundukas arba pateikite faktu savo nuomonei pagristi.
        Ar jus asmeninis Brazausko psichologas ar nuodemklausys kad zinote kad sazine ji grauzia? Kazkaip jo atgailos nei zodziu nei vasiu su darbais nesimato.
        Pateikite man prasau.

        • Fredis*

          Nereikia būti asmeniniu Brazauko psichologu – užtenka būti paprasčiausiu psichologu.
          Kiekvienas nedorai ir nesąžiningai pasielgęs žmogus labai kenčia ir sievartauja, jį kankina sąžinės priekaištai ir toks žmogus labai stengiasi žmonių akyse savo nuodėmes išpirkti.
          Tokių epizodų Brazausko gyvenime buvo apstu: tai jau ir minėtas Katedros „grąžinimas“ tikintiesiems, ir Švenčionėlių kelio išsafaltavimas, ir „Draugystės“ viešbučio apsaugojimas nuo netinkamų investuotojų ir t.t..

          • johnis

            As ir tada prisijungiu prie atgailaujancio AMB ir atsiprasau jog tave pavadinau dunduku. O atleisk man „paprasčiausiasis psichologe“. Galiu „grazinti“ ir as tau tavo garbe. Imk ir turek ja, gali su ja isasflatuoti kelia brazausko slovei i musu sirdis kad kokie netinkami zmones nepastatytu kokios nepereinamos draugystes musysyse. Einu nusisysysintis…..begu…..

      • mdxacuk

        Kiaulidėje kenčia kiaulės, bet kiaulininkai nepalyginamai labiau. Kiaulių bent sąžinė negraužia.

    • Rytis I

      Brazauskas (JE) apdovanotas berods 16-ka aukščiausio lygio, kitų šalių garbingais apdovanojimais, tarp jų -Argentinos ir pora Urugvajaus. Tai nėra mažai, galėtume gal net pasidžiaugti.
      Be to, tikriems lietuviams atidavė Katedrą. O privatizacija – tai kiekvieno privatus reikalas, juolab tai irgi istorija. Manyčiau, labai gerai – rašomos knygos apie naująją istoriją, jeigu ir beje, kuo daugiau jų tuo geriau, nes asmeniškai man kažkodėl Sakalauskaitės vienos neužtenka…

      • johnis

        Jei as pavogiau masina tai manes uz tai kad grazinu slovinti negalima butu kaip ir. Ane?
        Prie ko cia Brazauskas atidave? Jis ka buvo pastates ta katedra kad reikejo ja atiduot?
        Cia atsiprasyt reikejo kad neileisdavo tikinciuju tam tikru metu o ne ja atiduot.
        Dundukas tu!

        • Regis

          Ne A.Brazauskas pastatė ne jis ir atėmė. Pats A.Brazauskas asmeniškai tiesiog paveldėjo šią situaciją. Ir ne iš kokio tėvo ar senelio kaip koks karalius o iš sovietinės sistemos. Atsiprašyt? Taip galėjo. Tačiau žymiai svarbesnis pats gražinimas, beje kaip ir tos pačios trispalvės. Jeigu ne jis būtų vėliau kiti tai padarę. Taigi šiuo atveju menkas pasiekimas. Iš principo tai tiesiog susitaikymas su jau susiklosčiusia situacija. Tačiau kas labai svarbu to susitaikymo galėjo ir nebūti. Kai kurie žmonės už tą susitaikymą linkę savotiškai dėkoti ir gerbti A.Brazauską. Iš esmės tai tik mažas epizodas iš tų dienų įvykių grandinės.

        • Rytis I

          Nepyk, esu dundukas vien todėl, jog rašliavoju čia ir beje, šiuo atveju tu-man tikrai nepadėsi, suprask viena – „tam tikru metu“ jis (JE) tiesiog atidavė TAI ir tai visiems buvo didelis džiaugsmas… Tuo metu tai buvo žygdarbis.

          • johnis

            Tai taip ir rasytume Ryti pirmasis, kad Brazauskas yra zygdarbininkas arba paprasciausiai Brazauskas I. Visi suprastume koks jis valdovas.
            Gera citata yra Biblijoje: kaip tu gali atiduoti tai ka nesi gaves arba paimti to ko tau niekas nera daves.Tai jei taip yra tai kaip tu gali sau slove prisiimti uz tai ko negali prisiimti(cituoju is atminties -cit.netiksli is vieno Pauliaus laisko)

          • Rytis I

            Džonis berods čia dviem frontais „varo“… ir dar pasisiuot spėja:) Brazauskas I – tikrai nemanau ir nematau jame jokio herojaus, gal tiesiog tuo metu taip atrodė… Tai buvo seniai, bet dabar manyčiau jei jis apsisprendė tada tikrai PATS, – jam dabar daug atleistina….

  • gintaras.m

    Religingumas ir tikėjimas du skirtingi dalykai. Vienas yra laikytis kažkokių kanoninių bažnyčios nurodymų ir ritualų, tuo pačiu tikint, kad toks elgesys patinka aukščiau stovinčiai instancijai – Dievui. Ir kitas dalikas – tikėjimas, kaip sakė A. Valinskas, asmeninio dialogo su Dievu ieškojimas. Jei pirmąjį variantą galima pastebėti LRT transliuojamų mišių metų, tai antrojo jokiais svertais nepamatuos net pats Lopata. Ta proga prisiminiau 1989 metus, kai AMB Kremliuje kraujais prakaitavo ir nešė kryžių kartu su Petru Ciziku. Tik vienas jį nešė Kremliaus suvažiavimų rūmuose, o kitas – aplink Kremlių. Ir kaip du tikri katalikai vienas su kitu nesusitiko.

  • mdxacuk

    Landsbergis pats yra sakęs, kad pirmą kartą persižegnojo lipdamas į tribūną Katedros aikštėj per Brazausko palydas į žinomąją partkonferenciją.

    Visada maniau, kad didžiausia Lansbergio gyvenimo klaida – tai, kad jis buvo pernelyg geros nuomonės apie lietuvių tautą. Atrodo, nenorom jis ir pats sau tą pripažįsta, nes kitaip kam jam reikėtų apsimesti tokiu sąlyginai dievotu?

    • nerijus

      Tauta per nelyg „geros“ nuomonės apie „tatą“…
      Jo klaida, kad iš vis lipo „ant bačkos“.

  • Vaidas

    Įdomiai čia. Nuo kada Brazauskas tapo kataliku? Sovietmečiu jis skelbėsi ateistu.

  • Bobutė

    Iš antro Apaštalo Pauliaus laiško romiečiams:

    „ Esi nepateisinamas, kad ir kas būtum, žmogau, kuris mėgsti teisti kitus. Juk teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi.“

    Iš Evangelijos pagal Luką:

    „Lk 6,37 Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.“

    • mari

      amen.

      Iš korano gal dar žinote kokių geresnių minčių?

      iš avangelizmo pagal mari:

      Kažkur girdėjau, kad brazausko iniaciatyva statomi valdovų rūmai užstoja šviesą patenkančią pro katedros langus, taigi koks jis krikščionis.Blogas, negeras brazauskas.
      nu nu nu.
      Dar man rods, kad tie kurie „krikščionių“ partiją bandė kurt, net į bažnyčią nevaikšto.

      • Bobutė

        p. mari,
        viskas ką galėčiau pasakyti Tamstai ir/ar panašiems į Jus – būtų ad hominem, todėl ir pasirinkau citatas iš Biblijos…

        Evangelija pagal Luką Lk 23:
        „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“.

        P.S. Užbėgdama“už akių“ galimoms patyčioms, paaiškinu, kad neturiu net minties sulyginti cituotus žodžius ištarusį asmenį ir Prezidentą A.M. Brazauską, kuris čia „kalamas prie kryžiaus“, žinoma, perkeltine prasme…

        P.P.S. Man Tamstos labai nuoširdžiai gaila…

        • mdxacuk

          Man tai panašiau, kad ruošiamas paskelbti šventuoju ypatingos skubos tvarka. Belieka atrast porą stebuklų.

          • Rolandas

            mdxacuk, o tu ar žinai, kas yra atlaidumas kitam? ar moki atleisti?

    • Rolandas

      Bobute,

      Gyvenime dažniausiai būna taip, kad nuteistieji patys save nuteisia, pasmerktieji patys save pasmerkia…todėl būna taip, kad nėra nei teisėjų nei smerkiančiųjų, yra tik nuteistųjų ir pasmerktųjų pasirinkimo laisvė.

      • Rolandas

        Kaip sakė vienas senas teisėjas, – ne aš juos nuteisiu, jie patys save…

      • Bobutė

        p. Rolandai

        Nenoriu ginčytis… Sutinku, kad Jūsų komentare yra tiesos, bet… Bet niekaip nesuprantu, kodėl taip mėgstame (ne visi, bet daugelis) „mesti akmenį“ į kitą, nors patys esame ne mažiau „verti“ gal net dar didesnio „akmens“ … Beje, dėl jauno amžiaus dar net nespėję patys nieko doro nuveikti (tai ne priekaištas, o fakto konstatacija) net nesusimastydami griebia po ranka pasitaikiusį „akmenį“ ir…

        Kaip lengva „teisti“, kaip lengva „užmėtyti akmenimis“, kokiais teisuoliais ir etc, tada jaučiamės…

        Na, pavyzdžiui ponas/ia su neištariamu vardu, net nekreipdamas/a dėmesio į mano Post Scriptum, kaip mat sviedė…

        P.S. Kiekvieno žmogaus santykis su Dievu/(ne)tikėjimu yra labai asmeniškas ir net intymus reikalas. Manau, kad jei kas imasi tą aptarinėti (nors, mano galva, nereikėtų to daryti), tai turėtų atlikti itin delikačiai…

        • Bobutė

          P.P.S. Tikrai nesiūlau nei šventuoju skelbti,nei paminklo statyti…

  • tiu

    Sovietiniais laikais vadovas ,dalyvavęs laidotuvėse ir užėjęs į bažnyčią , buvo baudžiamas. Baudžiamas , smerkiamas ar įskundžiamas tų pačių, kurie dabar sėdi katedroje pirmuose klauptuose ir aktyviai žegnojasi. Vezde svoj.

  • mda

    lopata šiuo sakinio nieko nepasakė, labiau tik nusišnekėjo. kodėl bandymai kuo mandriau parašyti dauguma atvejų baigiasi nesąmone?

  • A.G.

    Regi,

    manau, kad Jūs teisus esate kritikuodamas, kai yra lyginama pokaris su šia diena (kai lyginama pokario Prancūzija su šiadiena Lietuvoje). Tiksliau kai yra blefuojama, ką paprastai pastoviai mėgsta pudrinti ne kurie žmonės.

    Tai ką po karo darė prancūzai su koloborantais, po karo lygiai tą patį taip pat su koloborantais darė ir lietuviai… net ir tuo atveju, kai koloborantai dar ir valdžioje buvo.
    Taigi, taip išeina, kad lietuviai darė gal ir daugiau… nes nežinia ar taip būtų pajėgę prancūzai.

    Gi dabar, prancūzai, kaip ir kiti civilizuoti, jau nedaro tai, kas tiko pokariui, t.y. nedarytų. Kaip motyvą, tiksliau, kaip visumoje elgiasi civilizuotų kraštų žmonės, baisiems įvykiams atvėsus, jau čia buvau pateiktęs vieną pavyzdį, – kalbėdamas apie kiek kitokio pobūdžio skriaudas (pavyzdžiui masinius civilių žmonių išžudymus, kariškių rankomis, kalbėdamas apie Drezdeno, ar Japonijos miestų subombordavimus) ir tų žmonių santykius vėliau, šiek tiek įvykiams praėjus. Žinant dar tai, kad Drezdeno, pavyzdžiui, subombordavimui jokio reikalo pergalei pasiekti nebebuvo.

    Tai tiek dėl palyginimų.

  • Skirgaila

    Nieko keisto Lopatos samprotavimuose nematau. Krikščionybė ir komunizmas kaip ir bet kuri kita totalitarinė ideologija yra iš principo panašios – stengiasi užimti monopolinę padėtį, nepalikdamos jokios vietos pliuralizmui; tiki vienu vadu, viena teisybe; iš viršaus primeta tariamai neginčijamą moralę etc. Bendras abiejų bruožas dar ir tas, kad formuoja žmonėms baudžiauninko mentalitetą. Pono ranka, Kremliaus ranka, Briuselio ranka ar Jėzaus ranka… koks galų gale skirtumas, kai savo galva nereikia galvoti. Tad Brazauskui kaip ir kitiems „buvusiems“ persiorientuoti nuo Lenino prie Dievulio yra labai paprasta. Principai lieka tie patys.

    • nerijus

      Bažnyčia – vienintelė diktatūra, nenuversta du tūkstančius + dešimt metų.

  • Slyvanosis

    „R. Lopata… pripažino, kad apie A. Brazausko ir V. Landsbergio santykį su religija, istorija ir politika sprendžia iš jų kalbų bei parašytų tekstų, o ne iš asmeninių pokalbių ar interviu.“

    Profesoriaus Raimundo Lopatos knyga „Politikai ir istorija: Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorijos sampratos“ man padarė neišdildomą įspūdų. Analizės gelmės, išvadų griežtumas, netikėti siužeto posūkiai, reljefiškas dviejų titanų dvikovos vaizdavimas užburia ir žadina vaizduotę.
    Ši knyga – naujausia kryptis transformerių nuotykių serijoje. Autorius neatsitiktinai knygos herojais pasirinko Lietuvos skaitytojams gerai žinomų asmenybių prototipus. Jis tarsi primygtinai sako skaitytojui: „Transformeriai – ne Holivudo išmyslas. Jie gyvena tarp mūsų.“
    Dieną transformeriai žvelgia į mus iš laikraščių vedamųjų ir portretų valdininkų kabinetuose, iš jubiliejinių monetų aversų, o vakare klūpi prisišlieję prie klausyklos grotelių, uždega atgailos žvakutes ties altoriumi ir gausiai aukoja parapijai, vyskupijai beigi bažnyčios vargonų remontui.
    Kai suvaikėsiu, ir aš norėsiu būti tokiu, kaip šios knygos herojai.
    P.S. Knygos neskaičiau, bet ja susižavėjau peržvelgęs http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/abrazausko-religingumas-konservatyvus-vlandsbergio–rafinuotas.d?id=30295517

  • Slyvanosis

    Dėkoju autoriui, nubrėžusiam naują kryptį populiarių komiksų apie transformerius serijoje.
    Knyga apie trasformerius politikoje ir istorijoje mane sužavėjo ir panardino į fantazijų okeaną. Kai suvaikėsiu, būtina norėsiu tapti toks, kaip knygos herojai (t.y. Brazbergis).

    P.S. Knygos neskaičiau, bet, sekdamas autoriumi, susidariau nuomonę iš Delfi.lt publikacijos.

  • bekelniu

    Lopata parašė – pacitavo visos žiniasklaidos priemonės, neblogi ryšiai.