Citata #295 A.Maldeikienė apie talentą

Dievas duoda talentą ne tam, kad jis neštų pelną, o tam, kad jis taptų vidine kančia.

racas.lt

(7 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading...
  • austras

    Na, gerbiamas Artūrai, kadangi tiražuojat gerbiamos Aušros mintis, tai ir apie Salvadorą čia pridėsiu…

    Salvadoras Dali, neturėjo „vidinės kančios“ ir norėjo “gauti ne po mirties”, todėl parašus raitydavo ant tuščių drobių, kurias nutapydavo jo draugai. Galvojat, kad tarp talentingų nėra tokių kaip Dali?

  • Aš neturiu pelno, bet viduje jaučiu kažkokią nepaaiškinamą kančią. Ar aš talentingas?

    • Musė

      Oberdunduku būti irgi talentas.

  • Valentinai, neabejotinai. Net jeigu kančios nejaustumėte:)

  • Žvelgaitis

    Ar teisingai suprantu: talentas pelno neduoda, tik kančią? Vadinasi, kenčiančiam dangus ir kuo greičiau, tuo geriau ir kitiems nekvaršini savo kančiomis?

  • Citata labiau apibūdina pačią Maldeikienę, negu talentą. Iš kur tada atsiranda pelnas, jeigu ne iš talento?

  • Dievas duoda talentą? Artūrai, maniau, kad esat netikintis :)

  • A.G.

    Gili mintis… ir teisinga.
    Žvelgaiti, jie retai kada gyvena ilgai (Mocartas iki 35 ar 36 m.). Na yra – kai ir už du pagyvena… kaip sakoma nėra taisyklės be išimties (tai „skamba“ tik rusų kalba), tad reiškia – būna , kai ir be kančios…

  • praeinant

    Šiaip gal nereiktų būti dievu ant Dievo/Likimo etc. sprendimų…
    Gal „Dievas“ duoda talentą ne tik tam, kad jis neštų arba neneštų pelną, kad kažkas kentėtų… (gal palikim šį klausimą atvirą…:) ),
    Gal kožnas žmogelis turi bent keletą laisvės kampų (irgi dievulio duota) ir kožnas savo talentą gan individualiai eksploatuoja…:)

  • Čia gal labiau mintis, kad visi žmonės talentingi. Juk visi kartais kenčia. Žinoma, vieno talentas rašyti nuostabias knygas, kito – su kojos pirštais atidaryt alų..:)

  • Kam – talentas, o kam – plikos lentos…

  • Vaje, kokia filosofija. Ir, matyt, kiekvienam savitas jos šifras.
    O ne paprasčiau tiesiog skleisti savo talentą (kad ir kieno jis duotas) ir mažiau galvot – vidinė kančia ar pelnas?

  • anoniminis bailys

    Zinau ir as viena liaudies patarle, „talentas neprageriamas“ :)

  • Regis

    Dievas duoda? Oho, kažkas naujo. Maža to paaiškinama kam (kodėl) Dievas duoda.. Būtų visai įdomu sužinoti ką dar Dievas duoda ir kaip Dievo suteiktos gėrybės (ko gero tinkamiausias žodis) turi būti naudojamos (panaudotos).

    Jeigu rimčiau, gal vieną kart baikim su tuo duota, gauta, rasta, paimta. Talentas. Gal greičiau išsiugdomas arba išmokstama naudotis turimomis galimybėmis ar pan.. Vaikšto po to aplinkui vieni gavę (su pakelta nosim), kiti negavę (su nuleista nosim).

    • nerijus

      Regi

      Talentas gimsta kartu su atėjimu į šį Pasaulį
      Vieni juo naudojasi ir jį tobulina kiti slepia ar nugesina dirbdami nesisijusį darbą ir pan.

      Būti ekonomistu teisininku policininku teisėju žurnalistu ir pan. nėra talentas
      Talentas kaip tą profesiją moki panaudoti savo ar visuomenės labui

      • Regis

        Nerijau, ar turi rimtą pagrindą (reikiamas išsilavinimas ar pan.) taip teigti? Jeigu tai tik tavo asmeninė nuomonė, tada tai vertintina tik kaip tavo nuomonė kuri aišku turi teisę egzistuoti ir būti paviešinta. Tada bent jau parašyk – taip galvoju, mano galva, iš patirties žinau, kad ir t.t.

        Tik nesupyk, čia šiaip (apie gimimus).

        • nerijus

          Regi

          Viskas ką rašau yra mano asmeninė nuomonė :)
          Kaip ir Jūs ką rašote yra tik Jūsų nuomonė tik karts nuo karto naudojame kieno tai pasaisakymus ir nurodome kieno jie kiais tai :)

          Tai kaip dėl talento?
          Tarkim talentas piešti
          Aš jį turiu iš prigimties tik neugdau nes man jis pinigėlių kaip aitvaras neneša :)

          Regi
          Esate tolerantiškas pašnekovas visais kriterijais todėl neturiu ko pykti ;)

          • Regis

            Nerijau, ne joks aš Jūs, o tu. Paprašyčiau neįžeidinėti :)

            Apie talentą sunku pasakyt. Turime pirmiausiai savo unikalų genotipą, vėliau tam tikras vystymosi sąlygas iki gimimo ir po gimimo. Tai čia bazė. Visa kita lavinimasis, ugdimasis. Žinai kaip sakoma 5% su gimimu, 95% darbo. Taip, kad sunku pasakyt ar talentas ima ir gimsta (duodamas, duota). O dar kai Dievą čia įmaišo.. Kitas dalykas, kad tie talentai (jeigu tai talentai, o ne išskirtinės savybės) skirtingi būna. Man užkliuvo klišė Dievulio duota, Dievulio atimta. Dievulis davė ne tam, kad.. Dievulis davė, tam, kad. Klausimas kas čia ką apskritai davė ir dėl ko ir ką su tuo daryti. Jeigu žmogus išsiugdo ar išmoksta naudotis savo turimomis galimybėmis kodėl jis negali naudotis jomis taip kaip jis nori? Ir kam tai turi rūpėti.

  • nerijus

    Kas dėl dievo davimo atėmimo perėmimo ir pan.
    Dažniausiai žmonės taip teisina savo negebėjimą žioplumą
    Lengviausia pasiteisinti dvasiomis velniais dievais nei savimi

    • gie

      Manau, kad viską galima pateisinti vidine kančia. Tiek talento buvimą arba nebuvimą, tiek pelną, tiek nesekmes. Gaila, bet tai lieka tik pateisinimu. Dažnai labai – tinginystei.

  • Tik Jurijus Smoriginas apie talentą nusimano.

    • nerijus

      Ypač apie prakaito kvapą :)

  • Karvė

    Poniai Maldeikienei, akivaizdu, nei Dievas, nei likimas nedavė talento filosofuoti, nes kai pabando – išeina tik vieša kančia…

    Už tai jai, matyt, reikėtų kaltinti savo tėvus, kad šie vaikystėje nepamokė, arba save, kad nepaklausė, jog saldainių iš nepažįstamų imti nevalia, ir susigundė Dievo siūlomu blizgučiu, kaip greitesniu būdu gauti talentą. Deja talentą arba turi, arba ne ir jau niekas to nepakeis. Galiu tik palinkėti jį surasti.

  • stellar penny bun

    Mano manymu, dižioji dauguma žmonių yra talentingi arba bent jau
    turi įgimtų gebėjimų kurioje nors gyvenimo srityje. Problema yra tame, kad tik nedaugelis suvokia tai ir kaip išdava negali tuo savo talentu pasinaudoti. Save gerbenčioje šalyje talentingos asmenybės, kurios ir yra tos šalies vystymosi variklis, yra laikomos nacionaliniu turtu. Tėvai savo vaikams, mokykla savo globotiniams visakeriopai padeda puoselėti šias vertybes ir dievas čia turbūt ne prie ko.

  • Pingback: Apie talentus ir jų kančią | Artūras Račas()

  • Ponia Aušra, labai įdomus Jūsų dievas. Talentą suteikti pasirūpina, o kad jis virstų vidine kančia – ne. Leidžia rinktis išrinktajam, taip sakant. O jei tas pasirenka neteisingai, tada jau tas pats visagalis ir visaip kitaip tobula būtybė, su pasitenkinimu baudžia savo paklydusią avelę. Įdomus siužetas fantastiniam siaubo-kriminaliniam trileriui. Dar įdomiau tai atrodo pedagogikos atžvilgiu. Vadinasi mokymo systemos, ugdymas, šeimos aplinka, visa tai tiesiog „nafiguški“. Tiesiog vargas perniek, nes yra dievas, kuris ir padalina ir nurodo, kaip ir kokiais tikslais tuo naudotis. Ir tokius kliedesius skleidžia toli gražu ne pati kvailiausia Vilniaus Universiteto dėstytoja (atsiprašau už asmeniškumus). Aš Jums, Ponia, dar labai norėčiau priminti dėl ko taip puoselėjamas ir laistomas šventųjų ašaromis kančios motyvas. Atsimenate tokią nekaltą frazę „Arbeit macht frei“? Gal pamenat ant kokios įstaigos tas užrašas ilgą laiką kabojo, kol jo nenušvilpė? Tai štai, kančios motyvas turi lygiai tas pačias šaknis. Aiškiau pasakyti nemoku. Ačiū, Aušra, už Jūsų toleranciją, norą ir galėjimą diskutuoti. Gerų Jums švenčių. Pagarbiai, Mykoliukas Beraštis.

    • suomis

      Ar, žmogau, neskaitęs „Hamleto“?

  • Antanas

    Būtų geriau jei apie talentą, kaip jį panaudoti ir kam jis duotas mažiau šnekėtų tie, kurie jo neturi.

  • Izbliondimas

    Pažiūrėjau – A.G. matau…
    O po to Musė, kuri per paskutinius metus gal kartą pasirodė.
    O po to lapkričio mėnuo žiūriu… pačiupinėjau kaktą savo.
    Būna. Gražių momentų… dažniausiai jie buvusiu laiku, deja.

    Mes gi nežinome, kuris iš mūsų talentas. Kaip ir daugelis savalaikiai nežinojo, kad ir koks Van Gogas yra ne tik talentas, bet ir Genijus (turime čia ir mes vieną… dar ir kol gyvas…)… tad bent tuo tiešinkime taip save.