Citata #293 Lietuvos Respublikos karininkas apie jausmus

Užsieniečių registracijos vadas pulkininkas leitenantas Robertas Petraitis paaiškina, kodėl tarnybinį automobilį naudoja asmeniniams poreikiams:

10 metų buvo galima… Taip ir prarandi tą jausmą, kai nebegalima..

delfi.lt

… Blogiausia, kad pulkininkas leitenantas kalba ne apie save, bet, atrodo, apie didžiąją dalį Lietuvos valstybės.

Klausimas tik ar tuos prarastus jausmus dar galima surasti. Ypač – kai niekas, atrodo, net nebando ieškoti.

(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...
  • Minkštakaktis

    Itin retai viešumoje pasitaikantis nuoširdus atsakymas į nepatogų klausimą.
    Nuoširdumas beveik kaip istorijoje apie 19 abortų :)

    • Ir labai kvailas atsakymas. Kodėl mūsų karininkai kvailiai? Tai kas mes tada?

      • Auksinis kardas

        Kur čia kvailumas?

        • Na uolus ir sąžiningas Lietuvos respublikos karininkas atsiprašytų, ir pasakytų kad elgėsi netinkamai dėl tam tikros susiformavusios praktikos…kad pasirengęs prisiimti atsakomybę už savo netinkamus veiksmus… Kitavertus, jei jis jis pirmojo karininko prototipo antipodas, galėtų neigti, vengti atsakomybės, išsisukinėti. Pastarasis atsakymas (turiu prisipažinti į kontekstą nesigilinau – tik į citatą) lyg ir byloja, kad karininkas yra savanaudis bestuburis „jei visiems galima vogti kodėl man negalima truputi pavogti“. Tai man panašu į kvailumą. O kvailiais kartais būna ir nuoširdūs žmonės

          • Auksinis kardas

            “jei visiems galima vogti kodėl man negalima truputi pavogti” – argi citatoje prasmė tokia? Prasmė:

            a) ilgą laiką sąlygos buvo palankios švaistymui, neatsakingam elgesiui
            b) dėl to nepastebėtos, neįvertintos tikros permainos
            c) apgailestavimo dėl tokio nutikimo gaidelės

            Man rodos, kad ši prasmė labai artima pageidaujamai, gal tik nedaugžodžiaujama, kas dargi atrodo (greičiausiai, ir yra) nuoširdu.

            Labai džiugintų, jei tokių „kvailių“ būtų kuo daugiau.

  • johnis

    Ar nuosirdumo uztenka ?
    Esme jog mastymas -„valstybe tai niekieno turtas“ yra nepateisinamas koks geras zmogus bebutu kuris tuo turtu savavaliskai naudojosi.

    Kas butu jei kazkas tau nezinant naudotusi tavo butu ir nemoketu tau nuomos 10metu, arba naudotusi tavo zmona?

    Jei jau toks nuosirdus- tai tegul grazina uz ta 10metu pradegintu degalu, nuomos kaina ir bus atsiskaityta.

  • O jei valstybinį tušinuką parsineši namo?

    • Už „Kanceliarines“ išlaidas galima nusipirkti labai labaaaaaaaaaaaaaaaaaai laaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaabaaaaaaaaaaaaaaaaaaai daug tušinukų. Tai tušinukas, taip išeina, piramidės viršūnėlė. Todėl apie tušinukusn ir diskutuoti neverta :-)

      • Dziungliu valdovas

        Iš smulkmenų susideda visuma.
        O jei sau leidžia pasisavinti svetimą daiktą, kad ir valstybinį tušinuką (yra tokių žmonių, kurių namuose pilni stalčiai valstybinių tušinukų ir jie bėdos tame nemato), tai jei aplinkybės bus palankios – TOKIE galės pasisavinti ir ką nors daugiau, naudotis padėtimi savo naudai (automobiliai ir t.t.)

        Absurdiška tai sakyti, nes turėtų būti savaime aišku, kiekvieno sąmonėje ir pasąmonėje turi būti nubrėžta ryški raudona linija tarp „MANO“ ir „NE MANO“… ir taškas.

  • Donatas

    bendras požiūris į viešuosius pinigus lietuvoje dabar yra kaip prie sovietų – vok, jei gali, nes kitaip būsi durnas (kiti vistiek už tave pavogs). tokį požiūrį skatina ir pačios valdžios įstaigos, paprastai mažai kam atskaitingos už neefektyvų viešųjų pinigų panaudojimą – o tautos ‘tarnai’ tuom ir naudojasi…
    šis paprastas nuoširdus pasakymas puiki to iliustracija.

  • Pulkininkas iš dalies teisus, pritrūko propagandinės kampanijos, kuri visiems valdininkams aiškiai praneštų ribas. Kai Hong Kongas aštunto dešimtmečio pabaigoje pradėjo rimtai kovoti su korupcija, į propagandą ten buvo pažiūrėta rimčiau.

  • Manau reikia 30 – 40 metų intensyvaus „europėjimo“ kad valstybės tarnautojams susiformuotu natūralus imunitetas viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo konfliktams. Nes dabar apima keistas jausmas kai esu priverstas skaityti antraštes „toks ir toks nuvažiavo nusikirpti valdišku BMW, Lexus, Mercedes ar dar kuo “ (valstybei matyt ta kelionė kainavo maždaug 4Lt mokesčių mokėtojų pinigų (Nauji automobiliai juk ekonomiški. Nors Toyota Prius demonstruotų geresnį skonį). Tikrai daug geriau jausčiausi, jei tokio tipo antraštes pakeistų „toks ir toks valstybės tarnautojas iššvaistė 100000Lt mokėsčių mokėtojų pinigų.“. Ar gi įdomu kam blusa šianakt ikando? Deja, manau, būsiu priverstas šitą briedą skaityti dar ilgai, nes turiu nemenką itarimą, kad mano kartos (man 25) neužteks, kad Lietuvos Resublikos karininkams susiformuotų tinkami profesiniai įpročiai. Žodį „europėjimas“ tyčia įrašiau į kabutes.

    • Berods čia, Artūro blog’e, skaičiau istoriją apie Niujorko nusikalstamumo sumažinimo gana veiksmingą strategiją – vieną dieną policija pradėjo visus be išimties bausti net už smulkius nusižengimus, kurie anksčiau buvo toleruojami. Ir tai, pasirodo, davė vaisius. Nes net patys žmonės pradėjo netoleruoti smulkmenų ir pradėjo daug dažniau skųsti nusižengėlius…
      Tai va. Aš noriu dar kartą pabrėžti, kad mūsų verslo ir kitos problemos yra tame, kad iš tikro nėra veiksmingų kontroliuojančių institucijų (arba kyšininkauja, arba daroma politinė ar verslo įtaka iš šalies, arba atitinkamos kompetencijos nebuvimas), ko pasekoje net įskųsti nusižengėliai visiškai nenukenčia, o nukenčia tas, kuris pabando su VALSTYBĖS institucijų pagalba sustabdyti savivalę. Tai, pasakykite man. kaip galima pasitikėti darbdaviu, teisėsauga, kontroliuojančiomis institucijomis, galų gale valstybe, kuri visiškai negina ne tik viešo, bet ir privataus intereso, ir labai dažnai kažkodėl efektyviai (!) pritaiko dvigubus standartus – vienus baudžia (kartais su neįtikėtinu greičiu ir užsidegimu), kitus ne (A. Vidžiūno atvejis – kitas asmuo jau pirmo teismo metu būtų praradęs teises).

      • Jais nepasitikėkite. Pasitikėkite savimi :-)

        • Tai ką siūlote? Eiti nedemokratišku-Kedišku keliu?

          • Aš nieko nesiūliau. Tikėjausi pasiūlymo iš Jūsų. Kėdžio pavyzdžio Jūsų vietoje neteikčiau, nes dar tikrai neaišku koks tas kelias buvo. O demokratija (jei ja tikime) tiek de facto tiek de jure turi daugiau instrumentų nei šautuvo gaidukas :-) Tai ką Jūs ruošiatės su jais veikti? (Tais instrumentais)

          • Žinote, man kitoje šalyje teko pasinaudoti demokratijos instrumentais ir buvau labai nustebęs, kad jie veikia nepriekaištingai. Tą patį ne kartą esu bandęs padaryti Lietuvoje – visi instrumentai atsisuko prieš mane…

        • Kokiais instrumentais Jums teko pasinaudoti? Pvz. net ir plytą galima pavadinti demokratijos instrumentu

          • Paprasčiausiomis valstybės ginamomis darbuotojo teisėmis ir viešumu. Paprasčiausiai kalbant – įstatymais, kurie normaliose šalyse veikia (deja Lietuvos nelaikau normalia šalimi). O jų veikimą užtikrina atitinkamos institucijos. Kitose šalyse daugelis nerizikuoja turėti problemų su atitinkamomis institucijomis. Vienu žodžiu – ten kur buvau sistema veikia. O Lietuvoje, panašu, kad neveikia ir dar ilgai neveiks…

          • Kokia tai buvo šalis?

  • Dziungliu valdovas

    Nuoširdus ir, sakyčiau, gan drąsus prisipažinimas. Kiek tokių atvejų, kad prisipažintų, o ne išsisukinėtų kaip slidūs unguriai-žiūri į akis ir meluoja kaip įmanydami?

    Dar vienas pastebėjimas, visiems.

    Jei jau kalbame apie tą vadinamą sovietinį mentalitetą, tai pasakykit sąžiningai prie širdies pridėję, kas nesant iš darbo kad ir tušinio parsinešę, savo reikalams atsispausdinę/nusikopijavę kokį straipsnelį, gal ir rimtesnį darbelį (kokių 50-100 lapų)??? Ir viskas iš darbdavio kišenės,,,

    Garantuoju, atsiras labai labai mažai tokių žmonių. Liūdna.

  • Rolandas

    Donatai

    Žiauriau dabar…

    Imkime, kad ir „skaidriąsiais“ įvairių ES (ir ne ES)fondų programas kad ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ar LyderisLT

    ES skiriamos sumos milžiniškos, mergaitės ir vaikinukai iš Lietuvos agentūrų ir asignavimų valdytojų institucijų dirba, tarpininkai (dažniausiai ankščiau dirbę Agentūroje) su savo uab`ais tik zuja aplink drąsuolius verslinkus belaukiančius ES paramos, pasiruošę visus verslo planiukus tik už „sėkmės mokestuką“ susegioti.Viskas labai rimtai, skaidriai ir solidžiai atrodo.

    Idėja dangiška – už milijonus ES pinigėlių taip aukštai iškelti darbuotojų kvalifikaciją, pripirkti tiek inovatyviausios įrangos, įvesti tiek naujų produktų, kad Lietuvos darbo našumas padidėtų mažiausiai trigubai ir mes susilygintume su tos, kad ir Pranzūzijos ar Vokietijos dabar aukštai eančiais regionais, ir gimtosios ES konkurencingumas parblokštų visu tuos Kinus ant kelių, ir t.t ir pan.

    O Lietuvos verslinikai vis tiek padaro viarsliškai – mokymo programas už programos pinigus permeta savo draugelių „mokymų firmelėms“, pastarieji nors net ir negalvoja realiai kelti darbuotojų kvalifikaciją, tačiau pateikia agentūroms visus būtinus popieriukus, licencijas, sutartis, kvalifikacijos patvirtinimus, rekvizitus. Agentūros viską palaimina – o tuomet ir pradeda byrėti ES pinigėliai… Tik ne darbuotojų kvalifikacijai kelti, o į „mokytojų“ firmų ir darbdavių plačias kišenes.

    Schema paprasta – pagal popierius X dieną darbuotojas lyg ir tuose brangiuose mokymuose, o realiai – jis aria prie konvejerio eilinę normalią pamainą.Ir pinigus aišku gauna, kaip už normalią dieną, tik ne savininkas jam moka, o ES. Ir taip mėnesių mėnesius kartais net devynis kartais dar daugiau. Kadangi „ES“ naiviai galvoja, kad pastarasis tuo metu kvalifikaciją kelia, kad ES galėtų našumu pasaulyje konkuruoti.

    Panašiai veikia ir visokie LyderLT projektai, kur įrangą galima pirkti. Tik schemutės skiriasi. O ką jau kalbėti apie viešuosius pirkimus. Tik nėra vietos išsiplėsti.

    Taip, kad Donatai, prie sovietų nebuvo tokio įžūlumo. Labiau bijojo gal..

    • Donatas

      Rolandai, sutiku, tik analogiškai lyginti su sovietais gana sunku, nes tada iš esmės nebuvo privačios nusavybės (uab’ai ir kt), valstybės plėtra vyko pagal planinę ekonomiką, tad ir verslo, kaip tokio, skatinimo irgi nebuvo – tiesiog vogė kas galėjo – kas dešrą ar sviestą, kas betono skiedinį, o kas ir pinigus už ‘prirašytus’ darbus ar produkciją. lyginti sunku, bet mentalitetas, atrodo liko toks pats – t.y. jaunoji karta dabar nevagia dešrų, kaip jų tėvų karta, bet daro aferas tokias, kaip kad rašote. nors patys sau jie labiau atrodo kaip verslininkai, kurie gerai ‘sukasi’… :)

    • Rolandui ir Donatui

      Gal būtų daugiau naudos įkristi į baseiną ir plaukti, nei gauti subsidijas plaukimo pamokoms? Klausimas ne retorinis

  • Kawianskas

    Krizė, atsiprašau, sunkmetis, būtų puikus metas apvalyti valdininkų, atsiprašau, tarnautojų moralę. Darbo vieta šiuo metu yra tokia vertinga. Jei kas nors užsiimtų ir sugebėtų realiai nubausti bent kelis tokius veikėjus, va tai būtų efektas. O tai jei ten apsvaigę nuo nebaudžiamumo.
    Deja, tai tik svajuko dramblionės. Problema tame, kad trūksta įstatyminės bazės, leidžiančio bausti apsivogusius, apsimelavusius ir t.t. tarnautojus. Tik iš kur tai bazei atsirasti, jei įstatymus rašo tie patys tarnautojai.

  • Angeliškas tyrumas gerbiamo pulkininko leitenanto. Lyg vaikas.
    Tyras tyras…

  • Žmonės…tiesiog vertinkite nuoširdumą…:)

  • Pingback: “Sodrai” – kaput? O gal laikas atsikoduoti? | Artūras Račas()

  • Pingback: “Sodrai” – kaput? O gal laikas atsikoduoti? » Blogorama.lt()

  • nerijus

    Tia pavadinčiau, šiuo metu populiariu žodžiu- LŪKESČIAI. Tik, vieniems jie ir lieka lūkesčiais, o kitiems mistika apie geresnį/ sotesnį gyvenimą. Veniems, lūkesčiai, suteikia net galią prieš vyriausybę, o sekantiems..?

  • Linas

    Iš tiesų, galima smerkti tą karininką, bet atsakė tikrai nuoširdžiai ir teisingai.

  • Tiesiog pieštas „Drovus vagis“ iš „12 kėdžių“ :D