Citata #281 G.Vagnorius pataria kaip kovoti su krize

Manau, kad visiems yra aišku, jog dabartinė ekonominė politiką patyrė fiasko, Vyriausybė būtų pasiekusi didesnių rezultatų, jeigu būtų nieko nedariusi.

Delfi

G.Vagnorius sako, G.Vagnorius žino… juk turi patirtį..

Ir svarbiausia, kad auditorija teisinga.

(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...
  • nerijus

    Vagnoriaus, kaip politiko- nenurašysim, nes jis, Telšiuose, tik per plauką nelaimėjo vienmandatėje…Vėl kylą ir „ruošiasi“ skrydžiui į savivaldos rinkimus.

    Vagnorius- 1999, Rusijos krizė.

    Jo, nenuvaldomas TIKĖJIMAS/ teigimas, jog Rusijos krizė nepalies mūsų- išėjo kartu iš ministro posto, obuoliauti.

  • Majus

    Jo Vagnorius čia rėžė iš peties! Čia tas pats kas Henytė dabar viešai pradėtu moralizuoti Rupulevičių ir Baukutę, kad šie slėpė mašiną nuo policijos.

  • kirvis

    nesuprantu kame cia ta autoriaus ironija?jei mokesciai butu neliesti,ju butu surinkta bent panasiai o gal net daugiau nes didele dalis imoniu nuejo i seseli,bankrutavo ar sustabde veikla.akcizu padidinimas irgi neigiamai paveike ju surinkima(degalu,alkoholio bei tabako akcizai).didesnis PVM automatiskai mazina vartojima,o per ji ir mokesciu surinkima.mokesciu kelimas taip pat prisidejo prie didesnio nedarbo,tuo tarpu apie nauju darbo vietu kurima neina net kalba.tuo tarpu valstybes islaidos mazinamos labai pamazu ir neturint jokiu aiskiu prioritetu bei ateities vizijos,viskas daroma tik siai dienai negalvojant kaip konkretus sumazinimas gali atsiliept po 1,3 ar 5 metu,nekalbant jau apie ilgalaike perspektyva

  • nerijus

    Šiuo atveju, kai mus krizena „krizė“, reikėtų pasimokyti iš 1999 metų ir pabandyti, tik pabandyti, daryti ne taip, kaip buvo daroma prie Vagnosriaus vyriausybės- nekurti „optimistinio“ biudžeto, o jį- mažinti. Primenu, kad artėja biudžeto svarstymas. Tyla..?

    • Reikia zmonems pasimokyti, o ne politikams. Tiesiog reikia pazvelgti kas buvo daroma 1999 metais planuojant biudzeta… Ogi tas pats kas ir dabar… Tik kazkodel pensijas pabijojo paliesti, nors Irena Degutiene jau buvo paruosusi reikalingas pataias. Tuomet, kiek atsimenu (neseniai skaiciau tu svarstymu stenorgamas), pries pensiju mazinima grieztai pasisake Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, nors standartiskai teisiniai ivertinimai buvo vienareiksmiai – jokiu teises aktu nepazeidzia. O dabar? Dabar mazins tie, kurie kazkada arsiai protestavo pries pensiju mazinima, kai tai padare kita vyriausybe… Mano asenini reziume yr paprastas: situacija ekonomikoje yra tokia bloga, kad mes realiai esame ne 2006 lygyje, o tu paciu 1999 metu lygyje… Be to, gera vakar buvo „Teise zinoti“. Sudirbo Kubiliu konkreciai, bet vis tiek bijo pasakyti, kad yra taip blogai, kad net neisivaizduojama ko griebtis…

      • Auksinis kardas

        Situacija per Rusijos krizę buvo nelinksma, bet smarkiai geresnė – tai nebuvo pasaulinio mastelio problema, ir mums pakako pakeisti produkcijos gabenimo kryptį. Turėtų savikainos pranašumų irgi nebeturime, nes pakilo stelbianti gamybos Azijoje tikrovė, bei išteklių kainos. Vartoti įpratome kaip tikri vakariečiai, o ekonomikos struktūra, viešųjų išteklių skirstymas ir visas galas visko – bananiniai.

        Nesuprantu tik, kodėl reikia džiaugtis tuo, kad Premjerui sunku atlaikyti tekusią naštą? Vėl sado-mazo? Beje, jis laikosi visai neprastai, ir gėdos dar nedaro. Sodros pertvarka neišvengiama, tai nekelia abejonių, jų kelia socialinis kontekstas, kai yra akivaizdūs nepakankamai baudžiamo bendro katilo švaistymo pavyzdžiai – tokiame tikėtis, kad Sodros pertvarka bus priimtina yra visiškai beviltiška. Kontekstas privalo būti pakeistas.

      • mdxacuk

        Neprisimenu, kad būtų mažinamos pensijos. Bet užtat buvo atimtos pensijos iš dirbančių pensininkų. Ir padarė tai ne kas kitas, o tautos didvyris Paksas. Nežinau kiek tokių buvo tada, bet dabar maždaug 100 000. Jeigu jie gauna vidutines pensijas, tai atėmus tas pensijas bent iš pusės, būtų gautas panašus efektas kaip ir dabar planuojamas gauti nurėžiant maždaug 5 proc.

  • mano nuomone, iš tikrųjų niekas nežino, kaip būtų buvę, jei mokesčiai nebūtų keisti, juos didinant. post factum visi yra gudrus, sakydami, kad jie žinojo, kas bus ir kaip reikėjo iš tikro daryti. čia iš vienos pusės. todėl Vagnoriui dėtis gudručiu nederėtų, ypač susimovus per prieš 10 metų kilusią krizę Rusijoje.

    iš kitos pusės, dabartinės vyriausybės neteisinu dėl padidintų mokesčių. asmeniškai maksimaliai apribojau vartojimą, nes nesu tikras dėl to, kaip reikės gyventi ateity. su vartojimo sumažinimu, naturalu, mažiau iš savo kišenės sumoku mokesčių biudžetui visokių akcizų ir PVM sąskaita.

    pakeista mokesčių politika buvo vienas iš esminių veiksnių nulėmusių mano asmeninį vartojimą.

    • Gerbiamas Zeke,
      Pakeitus mokesčius, už prekę, kuri kainavo apie 100 Lt. mokate apie 2 lt. daugiau. Ar tikrai tai turėjo įtakos jūsų vartojimui?

      • Žvelgaitis

        Na, Zekui ir du litai pinigas :)

      • mdxacuk

        Nereikia dar pamiršti, kad buvo mažinamas ir GMP. O dalį PVM padidinimo „sugėrė“ pardavėjai. Mano asmeniškai balansas po tos keikiamos „naktinės reformos“ netgi pagerėjo. Bet pensininkui turėjo pablogėt, jei vertintumėm tik PVM efektą.

      • padidėjo ne vien PVM. didėjo ir įvairūs akcizai, pvz. benzino.

  • kirvis

    nu tik nereikia lialia, visi protingi zmones kalbejo kad mokesciu didinimas jokios realios naudos neduos tik didesni ju nesurinkima ir didesni nedarba.ka reikejo daryt tai drastiskai mazinti islaidas,ka verslas greitai padare,o skystakiausiu vyriausybe vis trypcioja vietoj ir didina skolu nasta kuri mus uzguls tada kai aplinkines valstybes jau lips is duobes,o pas mus dar vis tesis stagnacija nes reikes moketi milziniskas palukanas uzsienio bankams.islaidas reikejo mazint vos tik susirinkus i Seima,tauta tokiam zingsniui tik paplotu

    • Fredis*

      Įdomu kokiai politinei grupuotei simpatizuoja kirvis?
      Jei socialistas, tai krikščionių demokratų ir liberalų koalicinė vyriausybė lyginant su Kirkilo vyriausybe drastiškai apkarpė biudžeto išlaidas, faktiškai judama priešingo vektoriaus kryptimi,
      jei kirvis – liberalas, tai skystakiaušiška vyriausybės taip pat nepravardžiuotų, liberalai – koalicijoje.
      Paksiečiai ekonomikoje yra tolygūs socialistams, Kirkilui, vienintelė mintis šauna į galvą tokia: kirvis yra Uspaskio partietis, sėbras, kėdainiškis.

      • Žvelgaitis

        Atsargiai, Fredi*, kėdainiškiai mėtosi ne kiaušiniais, o agurkai pataikę nedūžta. Skaudės.

        • nerijus

          ir ledais :)

          m m mmm…

    • dzyvai

      Man juokingiausiai skamba tai, kad esminį biudžeto mažėjimą sukėlė mokesčių kėlimas. Tarsi, jei mokesčiai nebūtų pakelti, Lietuva, žinant aplinkos kontekstą, augintų BVP, nebankrutuotų įmonės, nes bankai toliau skolintų kaip skolinę ir lietuvis būtų stipriai papūtęs prieš vėją :)

      Kas būtų jeigu būtų? Ėgi jei nebūtų mokesčiai pakelti, surinktas biudžetas būtų dar mažesnis, įmonių būtų bankrutavę/darbuotojų atleista beveik tiek pat.

      Ir nereikia vaidinti protingų dėstant vadovėlines tiesas krizei siaučiant. Kaip žinia tie „vadovėliniai dėsniai“ krizę ir sukėlė, taip kad jais kelti ekonomiką krizės metu?…

    • romas

      Kirvi, vistiek galai nesueis. Jei atleis daug žmonių iš valstybės sektoriaus, jie taps bedarbiais ir pašalpų gavėjais. Bedarbiai ir valdininkai su sumažinta alga mažiau pirks pas tuos pačius verslininkus. Verslininkai mažins atlyginimus ir atleis darbuotojus. Visi netekę darbo nemokės mokesčių ir ims išmokas, o iš mažiau uždirbančių mokesčių bus surenkama mažiau. Kai pats esi toks gurus, pasakyk, kaip surinkti mokesčių daugiau, kai reikia mažinti atlyginimų fondus ir atleisti darbuotojus tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje?

      • Skatinti eksportą :(
        Skatinti užsienio investicijas :(
        Skatinti verslumą :(

        • romas

          Taip, bet ar tai galima padaryti taip greit? Man atrodo, kad reikia tiesiog peržiemoti per daug neprasiskolinus ir gerai pasiruošti ekonomikos kilimui pasaulyje. Vargu, ar dabar yra tikimybė sulaukti daug investicijų. Verslą reikia išlaikyti gyvą, kiek tai įmanoma, nors krizė yra vilkas sanitaras, kuris visus silpnuosius papjauna:)

          • Dėl to mano komentare tiek ir buvo liūdnų veidų :(

    • mdxacuk

      Paplot tautai dar bus progų – pensijų karpymas ne už kalnų. Bet dėl mokesčio tarifo įtakos surinkimui tai galima ginčytis iki pažaliavimo. SODROS mokesčių, pavyzdžiui, surenkama tiek pat, o problema – Kirkilo pripūsti priešrinkiminiai pensijų burbulai. Galima įsivaizduot situaciją, jeigu nebūtų buvę nieko daroma, kaip Vagnorius siūlo. Tad dėl SODROS mokesčių pensininkai turėtų tiktai džiaugtis, nes karpymai būtų prasidėję dar prieš pusmetį. Nors aš laikau, kad taip ir turėjo būti padaryta.

      • nerijus

        mdxacuk

        nesukarkime viso biudžeto ant Kirkilo, nes buvo MAŽUMOS vyriausybė- 2k :)

  • kirvis

    Valentinui

    neprisimeskite slanga,PVM tik vienas is n pakeltu mokesciu.o pensininkui kuris skaiciuoja centus prie kasos tie 2 litai tikrai pinigas

    • Apsimesti šlanga prieš Kirvį pavojinga, ims ir nukirs:)
      Jei rimtai, tai aš atsakiau į jauno, energingo, vidutiniškai normaliai uždirbančio zeko mintį,kad dėl mokesčių politikos, jis apribojo vartojimą. Net jei maistui per mėnesį išleidi apie 1000 litų, tai padidintas PVM išlaidas sukels apie 20 lt. (tingiu skaičiuoti tiksliai). Tai tikrai nėra mirtina suma. Reikia turėti galvoje, kad vyksta pakankamai didelė kainų defliacija ir su padidėjusiu PVM vis tiek mokame mažiau už visokį pieną, sviestą ir t.t. Mažėja kainos visokiausių televizorių, paslaugų, automobilių ir t.t. Vyksta išsipūtusių kainų susitraukimas. Todėl PVM padidinimas esminės įtakos vartojimui tikrai neturi.
      Kas turi įtakos, tai pajamų sumažėjimas. Dėl to nesiginčiju. Sumažėjus atlyginimams arba stengiantis daugiau susitaupyti juodai dienai, žmonės pradėjo mažiau vartoti. Aš pats, anksčiau pirkdavęs itališką mocarelą, perėjau prie lietuviškos mocarelos. :)

      Įmonėms PVM padidinimas irgi labai didelės reikšmės neturi, nes PVM joms grąžinamas. Nemalonu, bet nemirtina. Manau, kad triukšmas keliamas dėl PVM yra dirbtinis ir susijęs su tuo, kad žurnalistams trūksta kompetencijos suprasti ir analizuoti tikras ekonomikos problemas.

      • dzyvai

        Pritariu šiai Valentino nuomonei dėl PVM, kainų, vartojimo, ir lietuviškos žurnalistikos kokybės. Aš, asmeniškai, irgi vartojimo įpročius keičiu ne dėl kainų, bet labiau ruošdamasis galimai juodai dienai.

        Klausimas – kokia turi būti nekompetetinga žurnalistų kalvė, jei kala tokius nesigilinančius į reikalo esmę žurnalistus. Švietimo pinigai tiesiai į balą.

      • Paskaičiavau.
        Nuo 1000 lt. išlaidos padidėja 25,42 lt.
        Čia neatsižvelgiant į tai, kad kai kurių prekių PVM padidėjo nuo mažesnio lygio 5%

        • nerijus

          Taip, Valentinai…
          Žinant, kad PVM padidėjo nuo 18 proc. iki 21, o ne nuo 19 proc. iki 21. Neklaidinkit ;)

      • Auksinis kardas

        Kiek tenka stebėti, protingas sutarimas yra, kad būtent PVM didinimas ir galėjo būti pagrindine ir aiškiai ribota mokestinių pertvarkų ašimi. Drožlė biudžetui nuo vartojimo – kiek didesnė, užtat visi mechanizmai trikdyti kuo mažiau. Inercija buvo labai svarbi sunkmečio įveikimo priemonė, kuri nerūpestingai iššvaistyta.

        • romas

          Karde plotas nuo kurio drožlę reikia drožti sumažėjo ir drožlė mažesnė išeina vistiek. Nieko nekeičiant, neitų įsipareigojimų vykdyti. Atsimenat, koks chroniškas buvo valstybės neatsiskaitymas su verslu pagal kontraktus metų pradžioje. Jau nekalbant, kad iš mažesnės drožlės vistiek atlyginimus reikia mokėti.

          • Auksinis kardas

            Kas ir norima pasakyti, bei yra svarbu pripažinti: plotas drožlei nuimti būtų mažėjęs kur kas mažiau, jei būtų įsikibus laikomasi inercijos. Atitinkamai būtų kitaip kilęs nedarbas, reikalingos lėšos socialiniams ramstymams. Inertiškiau būtų išsilaikę ir atlyginimai, kurie dabar labiau inertiški tik prastai valdomame valstybiniame sektoriuje. Pokyčiai turėjo susidėti iš didinamo PVM ir valstybės išlaidų tvarkymo. Tai, kad Baukutė mūsų pinigais išpirkinėja Rupulevičiui žaisliuką stulpams vartyti, jau irgi turėjo būti neįmanoma.

          • romas

            Šiaip pagrindinė priežastis yra pinigų stygius. Nuo mažiau pinigų yra surenkama mažiau mokesčių. Bankai vėl pultų išmetinėt po 20mlrd. per metus kreditų pavidalu, kaip darė iki krizės, stotų viskas kaip buvę. Tik neaišku, kokia krizė mus ištiktų po kokių 5 metų:)

          • Auksinis kardas

            Teisingai, romai – spekuliaciniai užsienio pinigai veikia būtent šitaip, ir sustiprina nepalankiai besiklostančias permainas. Bet omenyje mudu su Vagnoriumi turime ne juos, o likusius vyksmus ūkyje, kurių trikdyti taip smarkiai, kaip padaryta, nevertėjo.

      • Valentinai, nesutinku. Man regis, kalbėdami apie PVM didinimo pasekmes, turime žiūrėti plačiau, t.y. į visą rinką. Kiekviena grandis linkusi apsisaugoti, todėl mažiau užsakinėja iš savo tiekėjų, t.y. žemiau esančios grandies. Triukšmas dėl PVM nėra dirbtinis, nes PVM didinimo pasekmės esantiems toli nuo galutinio vartotojo (kiekviena grandis užsakinėja vis po mažiau, ar ne taip?) yra katastrofiškos (bankrotai). O specializuotas gamintojas, kaip žinia, yra toliausiai nuo galutinio vartotojo (arčiausiai MAXIMA).

        Jei turėsite laiko paskaityti, apie tai rašiau birželio mėn. štai čia: http://www.commonsense.lt/?p=644

        • Auksinis kardas

          Manyčiau, grandininė reakcija DĖL PVM neatitinka tikrovės. Tuo tarpu tokia dėl mažėjančių pardavimų, mažėjant vartojimui ir didėjant atsargumui – gali būti tikra. Pardavimams reikšmingai krintant, kiekviena grandis nenori likti ant ledo ir atitinkamai aktyviai saugosi. Betgi reikšmingas kritimas nevyksta dėl keleto nuošimčių kainos pasikeitime – jis vyksta dėl sunkmečio tikrovės suvokimo pirkėjo sąmonėje, tai gerokai skiriasi nuo „šiek tiek brangiau“.

          „Šiek tiek brangiau“ jau nekart matyta vykstant infliaciniams procesams, bet niekuomet nevirsta visos grandinės traukuliais. (Jais virto, pvz., kuro akcizų užvarymas labiau, nei reikėjo).

          • romas

            PVM-as turi reikšmės apyvartinėms lėšoms. Visumoje PVM padidinimas neatneša apčiuopiamos naudos biudžetui ilgesniame laike, nes didesnio elastingumo prekės stengiasi išsilaikyti ant prekystalių pelno sąskaita. Mažiau pelno, mažiau ir pelno mokesčio. Bet vartojimo mokesčius laikau pačiais teisingiausiais. Geriau didinti PVM ir mažinti GPM,aišku, reikia įvertinti Lenkijos faktorių:)

          • Auksinis kardas

            Na, PVM drožlė nuo kiekvienos prekės ir pelno mokesčio netektys – labai skirtingi dydžiai, o ir surinkimo laikas kitoks. Vartojimo mokesčiai – tikrai neblogi, kai pagalvoji, pagal taikymo vietą. Vartoji? Nori, gali apsimokėti? Pasidalink šiuo džiaugsmu draugiškai!

          • Ar PVM didinimas sukėlė grandininę reakciją, mes nepatikrinsime. Duomenų nėra, todėl galėsime likti prie savo skirtingų nuomonių.

            Savąją pagrįsiu. Kai PVM (tegu tik 3 proc.) padidėja visur, tai reiškia, kad visos rinkos apyvartinėse lėšose tiek sumažėjo pinigų. Kitaip tariant, vidutiniškai visko yra nuperkema vos vos mažiau.

            Tai štai tas pardavimų sumažėjimas „ant vos vos“ galiausiai baigiasi tuo, kad kai kam (esančiame grandinės gale) pardavimai sumažėja „ant 60-80 proc.“. Dėl to paties minėto savisaugos instinkto.

            Šios prielaidos negaliu pagrįsti duomenimis, jau minėjau. Tačiau paklauskite draugų verslininkų (arba pažiūrėkite į save, jei esate verslininkas), kaip jie elgėsi, kai sumažėjo jų pardavimai: jie irgi užsakinėjo „truputį“ mažiau.

          • Auksinis kardas

            PVM didėjo iki 3% prieš 3 savaites. Ankstesnis didinimas 1% (!) negalėjo įtakoti iki tol jau apturėtos griūties. Taip, sektorinis PVM makalavimas buvo didesnis, tačiau esminė žala buvo apturėta dėl inercijos trikdymo, net ne dėl PVM lengvatų makalavimo paskiruose sektoriuose.

            romai, jūsų žemesnei replikai: a) krito JAV (+pasaulis) b) saulutė nebešvietė ir bankai atsiėmė skėčius. Spekuliaciniai pinigai gerokai sustiprino burbulinius reiškinius.

            O štai dėl baksnojimo į dantų pastą (ir šepetukus! ir kabes! ir burnos skystį! ir siūlus tarpdančiams!) jums noriu stipriai pritarti: kad ir kaip nelengva šiandien konkuruoti su Azijos piguva, principinis nenorėjimas apsirūpinti tėvyninės gamybos gaminiais Lenkijos aukšto savarankiškumo fone mus turėtų stipriai sugėdinti. Su tuo vaizduotės skurdu, kai pusė „verslų“ arba varo panaudotus automobilius, arba plėtoja NT – verta užbaigti.

          • Romas:
            „Bet galvazmogupuosia, jei viskas su mūsų ekonomika buvo gerai, kodėl ji taip krito? Visuminė paklausa priklauso nuo pinigų kiekio rinkoje. Kur dingo pinigai? Juk jei valstybė paima pinigus mokesčių pavidalu, ji neišveža jų į užsienį. Vien tik mokesčiais neis pakeisti situacijos. Reikia investicijų, reikia daugiau įplaukų iš eksporto, kas pasaulio krizės akivaizdoje yra utopija, nes nėra noro investuoti ir nebėra tos pasaulinės paklausos, kuri buvo. O mūsų ekonomikos struktūrą tikrai reikia keisti. Juk negerai, kai toks didelis buvo statybos sektorius, o nėra kas gamina net dantų pastos. Didelis nedarbas rodo, kad Lietuvoje daug žmonių užsiiminėjo nereikalinga veikla.“

            Aš nesakau, kad buvo gerai. Sakau, kad PVM padidinimas turėjo įtakos, priešingai nei tvirtina valdžia ir ją remiantieji, situacijos rinkoje pablogėjimui.

            Tai prisidėjo prie to, kad sumažėjo vidaus rinkoje dirbančių įmonių pajamos (nenoriu kartotis), dėl ko, savaime suprantama, nepadaugėjo galimybių plėsti verslą, juolab eksporto kryptimi.

            Toks didelis statybos sektorius buvo negerai, sutinku. Bet nesutinku, kad negerai yra kelionių agentūros, kurių išmirimo laukia Valentinas.

            Romai, klausiate, kur dingo pinigai? O kur Jūsų asmeniniai pinigai? Spėju, būdamas apdairus, laikote saugiai ir nejudinate. Dauguma elgiasi taip pat. Valdžia mus išgasdino, ir mes elgiamės atitinkamai. Gal Jūs dabar investuojate į save, tarkime, mokotės, tobulinatės?

            Kuo daugiau pinigų liks pas verslą, tuo jis daugiau investuos. Dabar ir taip nėra iš ko (skolų grandinė, prasidėjusi nuo NT), o čia dar valdžia daro sprendimus, kad tų pinigų pas verslą mažėtų.

            Didelis nedarbas rodo, kad Lietuvoje daug žmonių užsiiminėjo nereikalinga veikla? Įdomi prielaida. Prieiname pamatinį klausimą – koks mūsų (valstybės) tikslas? Ar kad kuo daugiau žmonių būtų užimti, turėtų darbą, gyventų laimingai? Ar kad dalis žmonių užsiiminėtų tik tuo, kuo reikia, o kiti tegu būna be darbo?

            Nedarbas išaugo taip pat ir dėl valdžios neteisingų sprendimų. Patys žmonės čia niekuo dėti. Jei mano pardavimai krenta 60 proc., aš atleidžiu žmones. O kodėl krenta pardavimai? Čia, Romai, mes užkliūnam už varčios, ir vėl nuo pradžios ;)

          • romas

            galvazmogupuosia, pinigų tikrai niekas nesukišo kojines. Visi jie guli bankuose. Jei bankas siūlo paskolas su aukštom palūkanom, o klientams moka didelius procentus už indėlius, tas reiškia, kad pinigų trūksta ir jie yra brangūs. Vieninteliai būdai padidinti pinigų kiekį ir tuo pačiu juos atpiginti, yra daugiau eksportuoti, mažiau importuoti ir sulaukti investicijų. Tiesa, dar yra labai blogas būdas – pasiskolinti ir pravalgyti :) Ir iš kitos pusės pagalvokit, ką Lietuva man gali pasiūlyti nusipirkti, kad ištrauktų mano pinigus iš sąskaitos ir pagyvintų apyvartą. Valentinas teisingai sako, jei pirksiu kokį namų kiną arba naują automobilį, tai geriausiu atveju, padėsiu atsigauti Vokietijos eksportuotojui:) Ir ko čia nesuprasti dėl nedarbo? Visi, kurie dirbo burbulų ūkyje, šiandien neturi darbo, ir jo nebegaus toje pačioje sferoje, nes niekas nesiruošia artimiausiu metu leisti vėl tuos pačius burbulus pūsti. Veselka kažkaip panašiai pajuokavo vakar : 101 medžio apdirbimo įmonė prie 100 pušų:)

          • Romas rašo:
            >>>Ir iš kitos pusės pagalvokit, ką Lietuva man gali pasiūlyti nusipirkti, kad ištrauktų mano pinigus iš sąskaitos ir pagyvintų apyvartą. >>>

            Atsakau:
            Šaldytuvų :)

        • Gerbiamas Galvažmogi,
          Esu didelis commonsense.lt gerbėjas, bet vis dėl to manau, kad jūsų tinklaraštyje skelbiami komentarai apie ekonomiką yra patys silpniausi. Taip yra matyt todėl, kad apie ekonomiką žinote tiek, kiek išmokote per kelis kursus universitete studijuodami vadybą (aš beje irgi). Visa jūsų loginė grandinė pagrįsta jūsų įsivaizdavimu, kad „pabrangus keliais procentais – pirks mažiau“. Manau tai naivus Vainienės ir Šimašiaus instituto skelbiamas „liberalizmas“. Viskas nėra taip paprasta. Egzistuoja dar paklausos elastingumas. Akivaizdu, kad maisto prekių paklausa yra elastingesnė už prabangos prekių. Pabrangus keliais procentais žmonėms vis tiek reikės pirkti pieno, sviesto, duonos ir sūrio. Plius pridėkite, kad realiai prekių kainos pigo, netgi ir padidinus PVM. Todėl teigti, kad vartojimas sumažėjo dėl padidinto PVM yra mažų mažiausiai nekorektiška. Būtų įdomu šiuo klausimu išgirsti tikro ekonomisto komentarą.
          Dar vienas aspektas. Liūdna, bet vartojimo sumažėjimas yra pozityvus dalykas. Taip yra todėl, kad didžioji dalis Lietuvoje suvartojamų produktų ir prekių yra pagaminta užsienyje. Realiai mes be maisto ir baldų nieko negaminame. Todėl vartojimo sumažėjimas reiškia pinigų nuotekio mažėjimą, o tai reiškia mokėjimų balanso pagerėjimą. Taip pat akivaizdu, kad negalima skatinti vartojimo mažinant mokesčius, nes tai beveik nepadidins Lietuvoje gaminamų prekių pirkimo, nes mes suvalgome tiek kiek mums reikia. Tačiau neišvengiamai padidins importą visokiausių dulkių siurblių, drabužių ir t.t. Tai būtų gera naujiena importuotojams, tačiau bloga valstybei.
          Esame tokioje situacijoje, kai ekonomikai reikia persitvarkyti struktūriškai. Turi išmirti visa eilė industrijų, kurių paskirtis buvo privežti čia prekių ir pasiskirstyti kredito būdu gautus pinigus. Didelė verslo dalis turi išmirti. Visokie automobilių, baldų, buitinės technikos, drabužių ir kt. prekių importuotojai, kelionių agentūros, renginių organizatoriai, reklamos agentūros ir t.t. Visi jie parazitavo siurbdami pigius kreditus ir darydami biznį lietuvių prasiskolinimo sąskaita. Mokesčių mažinimas, pratęstų šią agoniją ir neleistų gimti struktūriniams ekonomikos pasikeitimams.

          • Auksinis kardas

            Elastingos yra prekės, kurioms nedidelis kainos pokytis iššaukia didesnius vartojimo nukrypimus. Tad, maisto prekės yra mažiau elastingos už nebūtinus reikmenis :-)

          • Valentinai, esu labai nustebęs. Švelniai tariant.
            Įmonė, tarkime, veža į Lietuvą termostatus. Importuoja (blogina užsienio prekybos balansą). Ji bloga ir turi „išmirti“? O tą importinį termostatą lietuvių kompanija kišą į tautinį radiatorių. Tai jau radiatorių gamintojas geras, lai gyvena? O kaip jis pagamins kokybišką radiatorių be to importinio termostato?

            Vartojimas tai ne tik pirkimas parduotuvėje. Bet kuri čia, Lietuvoje, dirbanti įmonė vartoja labai daug, nors į parduotuvę neina ir mikrobangių anei sūrio neperka. Ir vartoja tam, kad pati sukurtų produktą ir jį parduotų (čia ar eksporto rinkoje).

            Sutinku, kad bobutė, iš pensijos nusipirkusi kinišką lygintuvą, padarė žalos Lietuvos ekonomikai. Tačiau verslas, kuris importavo kažką tam, kad pats pagamintų galutinį (arba tarpinį) produktą, nepadarė niekam žalos.

            Ir dar dėl verslo mirties. Prekybinės industrijos neišmirs. Jei bus poreikis, bus kas parduoda. Norės bobutė kiniško lygintuvo, jei ne bankrutavęs BMS, tai kas nors kitas atveš ir parduos. Patys kinai atveš.

            Konkrečiai dėl paminėtų – „kelionių agentūros, renginių organizatoriai, reklamos agentūros“: kuo Lietuvai bus geriau, kai jos užsidarys? Turėsime daugiau bedarbių, valio? Kas čia blogo, kai sukuriama ilga vertės grandinė įskaitant visas minėtas agentūras?

            Rinka, tai ne tik pirkėjas-parduotuvė.

            Būtų labai įdomu išgirsti Valentino patikslinimą, ką jis vadina „struktūriniais ekonomikos pasikeitimais“.

          • romas

            Bet galvazmogupuosia, jei viskas su mūsų ekonomika buvo gerai, kodėl ji taip krito? Visuminė paklausa priklauso nuo pinigų kiekio rinkoje. Kur dingo pinigai? Juk jei valstybė paima pinigus mokesčių pavidalu, ji neišveža jų į užsienį. Vien tik mokesčiais neis pakeisti situacijos. Reikia investicijų, reikia daugiau įplaukų iš eksporto, kas pasaulio krizės akivaizdoje yra utopija, nes nėra noro investuoti ir nebėra tos pasaulinės paklausos, kuri buvo. O mūsų ekonomikos struktūrą tikrai reikia keisti. Juk negerai, kai toks didelis buvo statybos sektorius, o nėra kas gamina net dantų pastos. Didelis nedarbas rodo, kad Lietuvoje daug žmonių užsiiminėjo nereikalinga veikla.

          • Auksinis kardas

            Na, Valentinas kalbėjo apie vertės nebekuriantį vartojimą, pokalbis nuvairuotas kiton pusėn. Tai, kad pastaruoju metu užsienio prekybos deficitas mažėja, yra gerai. Ir tam yra priežastys – gal bendrame vartojimo vaizde didesnę dalį sudaro termostatai, kurių dalis reeksportuojama aukštesnės vertės radiatoriuose, o mažiau užsiliko nebeeksportuojamų plazminių TV? Reikia nusipelnyti tokio TV, ne tik pasiimti vartojimo paskolą, užėjus geresnei nuotaikai.

            Dėl struktūrinių permainų – didžiausios gal jau bus nutikę NT šakoje, bet efektyvumu vakarietiškoms prilygstančių gamybų ir paslaugų poreikis ryškės ir toliau. Turime nusipelnyti gyventi geriau, vien pigios darbo jėgos ištekliai baigiasi – pigi nedaug nusipelnys, ir kodėl iš viso jai neišsinešdinus kur geriau moka? Eksportabilumas – svarbus siekis ir ramesnis miegas. Štai kam galima paprieštarauti Valentino išsiliejime: paslaugų įvairovės prireiks, ji yra gėris. Verslų vaizduotė kuo lakesnė, tuo geriau. Kuo mažiau monotonijos, ir kuo daugiau galimybių gauti visokeriopas, kokybiškas paslaugas – o labiausiai kokybę užtikrins galimybė rinktis. Išmirimų (ir apmirimų) banga labiausiai bus susijusi ne su poreikio negrįžtamu praradimu, bet su strategijų, galimybių prasilenkimu su turimos duobės tikrove. Duobė – nenormalus išskirtinumas. Laikinas, bet labai tikras.

            Kartu, kintančiame kraštovaizdyje protingiausia dairytis atsiveriančių galimybių – pirmutinė verslo priedermė.

          • Karde,
            Ačiū, kad pataisėte dėl elastingumo. Būtent tai ir turėjau omenyje, kad prekės, kurios kainai pakitus, vartojimas pakinta mažiau ir yra neelastinga. Tai tik parodo, kad mane reikia visad skaityti įtariai.
            Mielas galvažmogi,
            Kardas teisus, kad aš turėjau omenyje vertės nekuriantį vartojimą. Vėl, mes nesame ekonomistai todėl negalime pateikti tikslių skaičių. Vadinasi tiesiog pliurpiam. Tačiau man atrodo, kad vertės nekuriantis vartojimas sudaro išskirtinai didelę dalį visuminės paklausos. Tiksliau, didžioji paklausos dalis susigeneravusi per pigiai prieinamus kreditus nueidavo į „gero ir patogaus gyvenimo“ vartojimą.
            Ar jums teko kada segmentuoti rinką ieškant potencialių klientų? Pabandykite. Mano įspūdis, kad lietuviai 60 proc. užsiiminėja prekyba t.y. pardavinėja vieni kitiems prekes pagamintas užsienyje. Gamybos yra labai nedaug. Be to, labai didelė gamybos dalis yra susijusi su parazitinėmis industrijomis pvz. statybos. Gaminame statybines medžiagas, kurių nebereikia, atsivežę ruošinius ir Vokietijos, gaminame langus, kurių nereikia ir t.t. Taigi, vertę kuriančios ir į eksportą orientuotos gamybos mes turime trupinius. Mažeikių nafta gamina benziną. Lubys trašas. Kažkas gamina baldus Ikėjai. Kelios įmonėlės gamina lazerius. Viena plastikinių gaminių gamykla. Viena geležinkelio pastolių gamykla. Ir aišku ūkininkai gaminantya maistą bei transportininkai eksportuojantys transporto paslaugas.
            Įsivaizduokime, kad vyriausybė turi papildomą milijardą litų ir nusprendžiai, kaip reikalauja kai kurie guru, „skatinti vartojimą“. Išmeta šį milijardą, kokia nors forma į rinką. Ko sulauksime? Kuris verslas pajus atgaivą? Manau, apie 60 – 70 proc. iš to milijardo iškeliaus į užsienį, nes mums vėl prireiks dalykų, kurių nenusipelnėme. Importuotojai atsigaus. Kompiuterių prekybos tinklai nebebankrutuos. Vėl klestės pardavėjai. Suvartosime tą milijardą per pusę metų. Vokietijos ir Kinijos ekonomika rodys vis gerėjančius eksporto rodiklius, o mes atidavinėsime tą milijardą labai ilgai.
            Taigi, PVM mažinimas iš esmės yra to milijardo įmetimas į rinką. Tai tiesioginis importo skatinimas. Todėl vyriausybė turėtų riboti importą ir skatinti eksportą bei gamybą vidiniam vartojimui. Vienintelis būdas tą padaryti teisėtai, t.y. be tiesioginio protekcionizmo, tai taikyti aukštesnius mokesčius, tačiau remti teisėtomis priemonėmis gamintojus. Tą ji ir daro, kiek suprantu, bet gal kiek kerėpliškai.

  • nerijus

    Valentinai

    Greitu laiku ( kitą met- jei nepasikeis Vyriausybė, o tuo pačiu ir valdančioji/ tarnaujančioji dauguma ), PVM pasieks 25 proc. lygį. Mokėsime, vos ne kaip danai ( pas juos 26 proc. ), o gyvensime- lietuviškai :)

    Tai normalu?

    • A.G.

      Nerijau,
      jei antkainiui leis ir toliau siautėti – tai normalu.
      Tad kuo valstybė turi būti blogesnė už privatininką.
      Be to, vatstybė turi atlikti šimtus būtinų funkcijų.
      Didžiąją dalį funkcijų vien todėl, kad žmogus gimęs nuodėmėje, nors vėliau dalinai ji krikšto nuplauta būna…
      O jei suprantamiau pasakius, biurakratiją pagimdė žmogus (vėliau jau ir ji pati sėkmingai dauginasi).
      Galėčiau konkrečiai išvesti, bet kas jau kas, o Tamsta ir pats manau gerai tai suprantate… juk ir Sąjūdyje, kiek darbavomės (bent aš 10 metų neatlygintinai ir neskaičiuojant darbo valandų), kiek tikėjomės – o pamatėme, kad naujieji lietuviai (gal todėl, kad pasirinkta buvo gatviniai), švietimo, mokymo, gamybos srityse ir t.t. ir pan. pasirodė dargi prasčiau už mūsų nuverstus komunistus.
      Tik vėliau ir jie (komunistai), bet vėliau, o ne tuo laiku, kuriuo jie tvarkė valstybę – tapo gruobuonimis (kaip ir tie buvę gatviniai), žinoma, ir didesniais, nes kaip žvėrys, taip ir jie buvo medžiotojų įspausti į kampą.

      • nerijus

        A.G.

        Kad Valstybė nėra blogesnė už privatininką, rodo sekantis pavyzdys:
        http://www.lrytas.lt/-12538063091252856182-d%C4%97l-prezident%C4%97s-ir-premjero-saugumo-turni%C5%A1k%C4%97se-kertamos-pu%C5%A1ys-video.htm

        Kažkiek žinau šią situaciją, o kadangi, viskas jau vieša, tai galiu paklausinėti ir čia, būtų įdomu sužinoti teisininkų nuomonę:
        Kas leidžiama daryti miške, pagal, pas mus galiojančius įstatymus?
        Ko neleidžiama daryti miške, pagal, pas mus galiojančius įstatymus?
        Kada galima uždrausti grybauti ir uogauti, o ne uždrausti vaikščioti valstybiniame miške?

        Kodėl, visas šitas balaganas tęsiamas. Norėta padaryti tyliai, bet- neišdegė?
        Kur, kovotoju su nelegaliomis statybomis, kitaip Jų negalima pavadinti, Adamkaus nuomonė? Pasikviestų pagalbon „Gamtos patrulius“, kuriuos kuruoja ir marš įstatymų skaityti, kartu su VAD ir girininkais priešakyje.
        Ar Valstybei nereikia įstatymų?
        O tuom nepasinaudos Laurų kvartalo gyventojai ir visi kiti, kurie uzurpavo paežeres ir paupius, kuom jie prastesni ( nors apie juos- mirtina tyla )?
        Kur prezidentė? Po priešrinkiminių PR-ų nusčiuvo/ nurimo…

        • Nerijau,
          Tau neatrodo, kad Vainausko susirūpinimas dėl kelių pušelių yra nenuoširdus turint omeny faktus, kuriuos skelbia Lietuvos žinios?

          http://www.alfa.lt/straipsnis/10291991/?Ilga.kaip.simtmetis.Vainausko.ir.Keviso.tvora=2009-09-25_07-08

          • nerijus

            Valentinai

            Galėčiau papasakoti, kaip yra iš tikro, bet nepasakosiu :)
            Palauksiu žiniasklaidos nuomonės.
            Gal, Valstybė spės sutvarkyti reikiamus dokumentus..?
            :)

          • nerijus

            Valentinai

            Dėl tos priežasties ir klausimai, kuriuos uždaviau teisininkams, kad jie geriau išmano, nei aš ir Jūs, LR įstatymus. Laukiu ir jų nuomonės.

            Ne esmė Vainausko ir Kėvišo tvorose ( su jais, privalėtų būti, atskira kalba ), esmė Valstybės tarnų elgesyje.

            Yra posakis:
            bijai vilko, neik į mišką.

            Pasakysiu kitaip:

            bijai žmonių- neik į prezidento, Seimo, savivaldos rinkimus. Ir problemos dinks, net nespėjus mirktelt. Ar ne taip? :)

          • nerijus

            Valentinai

            Man patiko, o Jums ( iš Jūsų nuorodos )? :)

            „2003 metais, prezidentaujant Rolandui PAKSUI, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė Seimui išsamią informaciją apie atliktą tyrimą dėl politikų ir kitų įtakingų asmenų galbūt neteisėtai įsigytų ar susigrąžintų žemės sklypų. Jau tų pačių metų viduryje paaiškėjo, kad į šį skandalą gali būti įsipainioję keli tūkstančiai valstybės tarnautojų.“

  • kirvis

    to Fredis

    jus gal etikeciu klijuotoju laisvalaikiu prisiduriat pragyvenimui? :) o seip tai faktas kad dabartine vyriausybe karpo islaidas manes nei kiek nedziugina nes ta ji daro vezliskais tempais ir be jokios ilgalaikes strategijos.

  • Donatas

    į krizę žiūriu teigiamai :) – kuo daugiau krizės, tuo mažiau galimybių vogti viešuosius pinigus, tuo priešiškiau visuomenė vertins korupciją.

  • kirvis

    to dzyvai

    mokesciu surinkimas turi kompleksine prigimti,bet atmest ju mazejanti surinkima delto kad jie isaugo tikrai neteisinga.akivaizdus pvz,pakele akciza dyzeliui,visi iskart pradejo piltis uzsienyje ir mes surinkimas drastiskai nukrito.aisku krito ir del mazejancio vartojimo,bet didziaja dalim del kainos.kitas pvz,imone tvarkingai mokejo mokescius,ir oplia,po naktiniu reformu jie jai pakyla n % kas reiskia kad ji balansuos ant nuostolio ribos.tokiu atveju esu beveik isitikines kad dauguma verslininku prades slept mokescius ir bandys isgyvent,kiti galbut varys i nuostoli ir su laiku bankrutuos.rezultatas sumazejes mokesciu surinkimas ir didesnis nedarbas nei nieko nedarant.

    • dzyvai

      Sutinku dėl kompleksinės prigimties, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad nekėlus mokesčių, biudžetas būtų geriau surenkamas – būrimas iš kavos tirščių. Kiek procentų padidėjo mokesčiai, ir kiek procentų darbuotojų būtent dėl mokesčių didėjimo (o ne bendros finansinės/ekonominės aplinkos) prarado darbą? Tai tiesiog patogi tema spekuliacijoms.

  • Whisker

    Siaip apie Vagnoriu nekalbesiu, taciau citata manau, kad teisinga, todel, kad mokesciu surinkimas butu didesnis, nemazetu taip drastiskai nedarbas ir tauta ant tiek nenuskurstu, man tik keista, kad lietuviai tokia rami tauta, ramiai ziuri kaip is ju valdzia paskutinius centus atima, kazkada manau viskas pasikeis…

    • dzyvai

      Tauta turėtų keltis ne dėl to, kad „valdžia paskutinius centus atima“, o dėl to, kad nepareikalaujama baudžiamoji atsakomybė iš tų kurie tuos surinktus paskutinius centus iššvaistė(-o)/pavogė(-ia).

      Jei tauta sugebėtų pagąsdinusi savo išrinktuosius priversti juos išreikalauti atsakomybės už švaistūniškumą/neūkiškumą, tai būtų aiškus lipimo iš krizės požymis, nes matydami, kad žmonės jau galvoja, tarnautojai pradėtų dirbti-tarnauti :)

    • A.G.

      Beveik visos verslo įmonės pvm mokėtojos, tad pvm sugrįžta.
      O iš vartotojų lupa – ne tas mokesčių padidėjimas, bet antkainis (esu nustatęs antkainį ir 100, ir 200 proc.).
      Nors kaina ir savikaina laisvoje rinkoje nieko bendro neturi, bet žinant, kad pardavėjas užsidirbdamas 10 proc., paima 100 ar 200… vien todėl, kad verslauja Lietuvoje…
      Net tais atvejais, kai pmv dar buvo 5 proc. – susidariusio skirtumo (13 proc.) negavo nei vartotojas, nei tiekėjas. Tuom pasinaudojo ir tų 5 proc. iniciatorius tiesiog be ceremonijų apstatė – tas pats visagalis. Prekybininkas. Juk čia Lietuva. T.y. kai buvo sumažintas pvm iki 5 proc. – nei vartotojas, nei gamintojas to visiškai nepajuto, tik prekybininkas.
      O kai buvo jis atšauktas – tai jau pajuto ir vartotojas, ir gamybininkas, ir mažiausiai – prekybininkas.
      Prekybininkai vis tuom labai puikiai naudojasi, nes laisvą rinką taip supranta mūsų miesto elitas.
      Kai miesto elitas šiek tiek pradės suprasti apie demokratiją (atsakingą verslumą ir atsakingą vartojimą), – reikalai gerės.
      Matyt post komunistinių kraštų neatsakingas verslas šiandien tiesiog rojuje jaučiasi, kol miesto elitas demokratiją vadintų socializmu (dėl ko tos demokratijos ir pradmenų dar neturime, nes juk kas post komunistinėje visuomenėje norės būti išjuokiamas socialistu – baisiau juk nebūtų ir kur), o tą šiandien dominuojantį neatsakingą verslą ir vartojimą, vertina kaip laisvą rinką.
      Kas jau kas, o šitą aspektą neatsakingas Lietuvos verslas išnaudojo (tebeišnaudoja lig šiol) su kaupu.
      Ir dėl to dėkui miestų elitui.
      Tad aš ne jį (neatsakingą verslą ir neatsakingą vartojimą) visgi kaltinčiau, bet tikrą tos pasekmės kaltininką – miestų elitą, taigi.
      Kuris, lig šiol matomai absoliutiškai nenutuokia apie demokratiją ir laisvą rinką – dar daugiau, visa tai sutapatindamas su neatsakingu verslu ir neatsakingu vartojimu.
      Ir kas įdomiausiai, pradmenis demokratijai, atsakingam verslui ir atsakingam vartojimui – jis (miestų elitas) lig šiol stato prie sienos, sušaudymui. Kaip socializmo nešėjus.
      Suprantantys, kaip visuomet tokiu atveju tyli (dar Napaleonas taikliai įvardijo mus, prisiminkime tą jo sparnuotą posakį „pakanka lietuviui pakelti botagą…“).
      O save vadinantieji dešiniaisias – ploja katučių, kol… prisiploja, šiandiendieną.
      O gal jau turime vieną kitą ir tikrųjų (nevadinamųjų). Na nesigirdi daug tokių, bet atsakingumas bent žodžiai auga, o kaip sako žodis visuomet virsta kūnu. Tad gal atsiras ne supuvęs žodis palaipsniui, o tuomet ir ne supuvęs kūnas.

      • Donatas

        jei trumpai – užtenka pamatyti, kai produktų, vaistų ar paslaugų kainos padidėja daug daugiau, nei pakeltas PVM’as. o padidintojai rodo pirštu į vyriausybė – čia jie, niekšai, pakėlė, čia jiems reikia langus daužyti :) nors daug kas tiesiog ignoruoja, kad nemažai prekių ar paslaugų net prie didesnio PVM’o lieka tiek pat kainuoti, o kai kada ir mažiau, nes kainą iš esmės lemia pasiūlos ir paklausos santykis…

  • kirvis

    Valentinui

    defliacija yra matoma tik tuose sektoriuose kur yra konkurencija,gi daugumoje pirmojo butinumo prekiu ir paslaugu vyrauja monopolijos su nemazejanciomis kainomis.krizes akivaizdoje mazai kas perka naujus TV ar ima masinas lizingu :) taigi gaunasi kad prie sumazejusiu atlyginimu turime nemazejancias kainas(imant statistine lietuviu seima).

    • nerijus

      „Krito“ FISkompiuteriai, BMSmegapolis, ICG, O.K.,…Jei taip toliau, tai bedarbių gretos didės dar labiau ir dar labiau mažės surenkami mokesčiai…Artėsime prie bankroto arba lito devalvacijos. Kartais, atrodo, kad to ir siekiama.

      • dzyvai

        Prieš tris metus jau stebėjausi, kaip tos įmonės nebankrutuoja taip statydami savo biznį…

        Krizė – kaip sanitaras – išpjauna ligotus ir nešiojančius užkratus. Į jų vietą galės stoti/užimti kiti, su naujomis idėjomis.

        • nerijus

          dzyvai

          Ir, vienašališkai, perima užgyventą turtą…

          Nesutinku su jūsų nuomone.

          • Nerijau,
            Ne užgyventą, o įsigytą už skolintus pinigus nepasvėrus savo galimybių grąžinti.

          • dzyvai

            Turtą perima ne krizė, o gudrūs akcininkai. Nežinau, ar Lietuvoje buvo rimtų teismų už išplautą iš įmonės turtą.

          • nerijus

            Valentinai

            Nereikia taikyti viesiems subjektams.

        • Donatas

          dzyvai, gerai pasakyta :)

        • nerijus

          Keisčiausia ir blogiausia praktika/ įstatymas, jog UAB’ų ir AB’ų savininkai/ akcininkai, nėra atsakingi savo turtu. Būtų mažiau problemų ir grobstymų iš įmonių.

          • Donatas

            ir dirbtinių bankrotų taip pat.
            dabartiniai jauni ‘verslininkai’ bankrotą priima kaip įprastą verslo dalį – pradedi biznį ne savo pinigais – esi skolingas tiekėjams, darbutojams, valstybei – jei biznis išsisuko, valio, dirbi toliau, jei neišsisuko, tai savo pinigais nerizikuoji – ‘su nosimi’ lieka tie patys tiekėjai, darbutojai, valstybė.
            nors dabartiniuose įstatymuose yra šiokia tokia apsauga nuo sukčiavimo panaudojant dirbtinį bankrotą, bet realiai gyvenime tų aferistų niekas rimtai negaudo…

      • Zero

        BMS, FIS kiti PC dalių perpardavinėtojai jrito todėl, kad konkurencija šiame sektoriuje buvo jau visiškai nebenormali, buvo dirbama su 3 proc. marža (Gross profit margin) Tokiu atveju bankrotas buvo užprogramuotas.
        Tikrai nemanau kad PVM didinimas sukėlė šią ekonomikos griūtį. Estija griuvo taip pat, nors turi rezervus, nebuvo „naktinės“ mokesčių reformos.
        Pagrindinė problema – pigūs kreditai, kurie labai staigiai dingo. Nepaslaptis, kad dauguma buitinės technikos, automobilių buvo perkama lizingu, o apie NT jau nekalbu. Baltijos šalys kaip niekas kitas buvo pripratintos prie pigių kreditų, kurie dalinami masiškai.
        Dėl Sodros – šiais metais Sodra gavo 6 proc. DAUGIAU pajamų nei pernai, tačiau net šių pinigų neužtenka Blinkevičiūtės prisiimtiems įsipareigojimams padengti. Sodros įsipareigojimai nuo 7 mlrd. 2006 metais išsipūtė iki daugiau nei 13 mlrd. šiemet – t.y. beveik 100 proc. padidėjimas. Jau pernai metais liko 1,4 mlrd. skylė (Blinkevičiūtė prieš rinkimus pasistengė).
        Todėl natūralu, kad Sodros išmokos turi būti mažinamos.

    • Gal konkrečiau?
      Maistas pinga. Šiluma pinga. Drabužiai pinga. Benzinas priklauso nuo pasaulinių kainų. Prieš pusantrų metų jis kainavo virš 4 litų.
      Kurios kainos laikosi? Kiek tie produktai užima bendrame išlaidų krepšelyje? Vaistai?
      Ir be to tai nepaneigia fakto, kad PVM padidėjimas turėjo įtakos vartojimui. Yra daug svarbesnių veiksnių.

      • Donatas

        kainos krenta. bet krenta ir atlyginimai. viso to gale bus mažiau tuščiai per burbulą išsipūtūsių pinigų. mes dabar bandome atsipagirioti nuo ne pagal mūsų kišenę iškelto baliaus :)

      • nerijus

        Valentinai

        Papasakosiu vieną istoriją/ pasaką:

        Yra tokia įmonė Šilniaus mieste- „Šilniaus energetika“, kuri tiekia centralizuotą „armonikų“ pašildymą.
        Ji paskaičiuoja ir nusprendžia, jog kitais metais tikisi, tarkim, 150 mln. lt pelno, bet…Atkrizena „krizė“, dujų kainos ir nafots- mažėja. Suplanuotas pelnas- nesurenkamas.
        Paskelbiama, jog iš planuotų 150 mln., gauta tik 100 mln., o likusi dalis ( 50 mln. ), pareiškiama, kaip nuostoliai įmonei ir juos reikia/ privalu kompensuoti svivaldybei. Paradoksas? Man taip pat…

      • nerijus

        Valentinai

        Taip. Maistas pinga. Šiluma „pinga“ ( brangs nuo kitų metų kovo- bent, jau taip energija planuoja ).
        Taip. Algos mažėja. Emigracija- didėja. Elektros kaina didės ( bent jau ne iki 86 cnt., kaip buvo skelbiama ). Pamiršote? Ar šie faktoriai nereikšmingi mūsų Valsytybei?

        • Nerijau,
          Kalba eina apie PVM dydžio ir vartojimo priežastingumą.

          • nerijus

            Valentinai

            Komentaras aukščiau. Ar taip normalu, normalioje Valstybėje?

  • ar Vagnorius, kuris sako, kad yra protingas ir gali pamokyti, kaip dirbti, tai tas pats veikėjas, kuris gauna rentą, nes neturi smegenų, kad jomis užsidirbtų pragyvenimui?

  • kirvis

    to Romas

    viskas labai paprasta,reiktu tik atleisti visus valstybes tarnautojus kurie nekuria vertes savo istaigose bei optimizuoti pacia istaigu struktura kad nebutu funkciju dubliavimosi ir pavaldumo bei atsakomybes paskirstymo klausimu,sumazint iki minimumo apribojimus smulkiajam verslui,per mokesciu lengvatas skatinti inovatyvias imones,pradet realia antimonopoline kampanija.pradziai siu zingsniu uztektu per akis,ir atkreipkit demesi,jokiu papildomu dideliu islaidu jos nereikalauja,o nauda butu didziule

    • romas

      Viskas tikrai ne taip paprasta:) Visos kėdės atitinka įstatymo arba poįstatyminio akto funkcijas. Administracinė reforma yra labai imlus ir ne kelių mėnesių darbas. Kad lengviau būtų įsivaizduoti, pamėginkit sugalvoti, kaip lengva būtų pereiti nuo 12m. mokymo programos prie 11m. mokyklose. Juk tas nereikštų tik nuimti dvyliktą klasę. Greitai galima atsisakyti tik tokių valstybės funkcijų, kurios nėra persipynusios tarpusavyje ir nėra reikalingos, taip pat galima sumažinti etatus dėl darbo krūvio sumažėjimo. O bendra problema yra pinigų kiekis rinkoje ir brangus skolinimasis. Mokesčiai neišsprendžia pinigų trūkumo problemos. Aišku, kitokia mokestinė politika galimai galėjo duoti mažesnį kritimą. Bet jis nebūtų toks reikšmingas, kaip gali atrodyti.

  • bel

    Ar cia ex-premjeras kuris turi nuosava lifta?

  • kirvis

    to dzyvai

    tai kad valdzia jau bando iteisint vandens patrankas riausems malsinti,vadinasi bijo masiniu protestu.o del prarastu mokesciu ivercio tai sudetinga,bet tikrai imanoma ivertint pasitelkiant matematinius modelius

  • Auksinis kardas

    Kaip smulkus verslininkas, šiai dienai būčiau sumokėjęs daugiau, jei pokyčių nebūtų buvę. Kaip vartotojas – irgi. Šiuo atveju, mano nuomonė su Vagnoriaus sutampa. Beje, jį ir anksčiau vertinau kaip viena įžvalgiausių ekonomikoje.

    • Donatas

      nebutum.

      • Auksinis kardas

        Tamsta gal ir nebūtum. O aš sakau tai, ką žinau čia.

        • Donatas

          dabar taip pat sėkmingai gali sakyti, kad ir seniau žinojai, kad lietuviai neišeis į pasaulio čempionatą :) nors jei tamsta aiškiaregys, kuris prislietęs prie savo magiško akmens, mato ir praeitį, ir ateitį, tada sutinku – būtum.
          čia kaip ir vagnorius-aiškiaregys, kuris savo laiku aiškino tautai, kad rusijos krizė lietuvių nepalies :)

          • Auksinis kardas

            Nelabai supratau.

            Regimuoju sportu nesidomiu. Dėl Vagnoriaus ir Rusijos krizės – kitur pasisakiau. Kita vertus, ar Vagnorius buvo bent menka dalimi jos priežastis? Ar tik nepakankamai įaudrino jos išvakarėse – dabar gailitės šito? Įvyko dėsninga realizavimo rinkų migracija mums (sparčiau – dėl atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių), Rusijos sunkumai jai nutiko ne dėl mūsų. Kai kalbame apie Vagnorių, kaip gabų ekonomistą, omenyje turime jo gebėjimus suvokti šalies ekonomikos procesus, ne skaityti ateities įvykius pasaulyje.

            Jo kaltinime esama kažkokio „dabar tu būsi prakeiktas amžiams“. Nebus jis, ir nebuvo.

          • Donatas

            Auksinis karde, puikiai išmanote ekonomiką, turite aiškiaregystes dovaną, suvokiate gilumines visuomenės gyvavimo sroves – kodėl jūsų talentas žuva Artūro blogo komentarų sraute? balotiruokites, kelkite savo idėjas, mes už jus prabalsuosim – rimtai.
            jei jūs žinote tą vienitelį kelią, kaip tautai išeiti iš sunkmečio su minimaliais nuostoliais (o gal pagal jus bus ir pelnas?) kodėl tylite, kodėl nelipate ‘ant bačkios’ ir neteigiate plačiai ‘kalvio ignoto’ teisybės?
            nes tik pamurmėjimas šitam bloge ‘o aš tai žinau, kaip reikia daryti’ panašus į tai, kaip visi 3 milijonai lietuvių žino, kaip reikia žaisti krepšinį, bet pergalių vis nėr…

          • Auksinis kardas

            Kelias nėra vienintelis, betgi nueinamas einant. Dėkoju už pasitikėjimą, tačiau administracinės prigimties darbai nesužavėjo, jų paragauti teko. Matote, kelias į žvaigždes nėra visai toks, koks jis atrodo publikai. Netgi visai ne toks. Ypač nekokiai publikai.

            Nors, tai kas reikalingiausia – pastangą būti teisingu, pažadėti galėčiau gal visai vykusiai. Bet visuomenėje per daug sumaišties, kad būtų įmanomas nuoseklus naudingų sprendimų įgyvendinimas. Visuomenės kokybė pas mus bene prasčiausia visame regione, tai liūdnas faktas. Todėl veikimo ir šiuose baruose nenuvertinčiau.

    • nerijus

      Auksinis karde

      Jo, tariamas, įžvagumas, „nujautė“ Rusijos krizės pasekmes Lietuvai :)

      • Auksinis kardas

        Nuspėti ateitį reikia didesnių galių, nei įžvalgumas.

        Kita vertus, gerai apsvarstykite kokia yra skleidžiamos panikos žala ir poveikis, lyginant su optimistiškesniais ateities vertinimo netikslumais ir rimties skleidimu.

    • mdxacuk

      Būtent dėl Vagnoriaus įžvalgų Lietuva tik per plauką nepateko į patį tikriausią bankrotą, kaip Rusija. Anuomet biudžeto deficitas irgi buvo dengiamas skolinantis, taip pat ir per vyriausybinių obligacijų aukcionus. Prieš griūnant Vagnoriui vyriausybė nesugebėjo išplatinti kelių obligacijų emisijų iš eilės – niekas nenorėjo Lietuvai skolinti už JOKIUS procentus. Ir tiktai Kubiliaus negailestingi platūs mostai žirklėm išgelbėjo situaciją. Dabar iki to dar labai toli. Todėl Vagnoriui geriausia būtų mandagiai patylėt, o ne kartis ant bačkos.

      • Auksinis kardas

        Dabar prakeiktas amžiams?

  • dzyvai

    Pats laikas tautiečiams mokintis sugalvoti ko reikalauti ir kaip to reikalauti teisėtais būdais. Ir vandens patrankos gali pasitarnauti netgi greitesniam apsimokinimui.

    Tebūnie, socdemai suorganizavę masinius protestus už pilvų susiėmę juoksis, kaip konservatoriai tautą su patrankom galvoti mokins, bet jei pamoka pavyks, socdemams šakės, kol jie iš esmės nepasikeis.

    Jeigu per sekančius rinkimus vėl išrinks dabartinius socdemus, reiškia, pamokos bus nepadėję.

  • Fredis*

    Keista kai rimti vyrai diskutuoja ką sakė G.Vagnorius apie Rusijos krizę.
    Berods tada jis sakė, kad FINANSINIAM STABILUMUI Rusijos krizė įtakos netu sakė tą patį kaip kalbėjo kaip po beveik dešimtmečio kalbėjo G.Kirkilas. Tai yra labai natūrali ir logiška visų premjerų laikysena. Retai kada sutinku su Auksiniu kardu, bet šį kart jis teisus. Ir apskritai, Lietuvos ekonomika yra atvira, nuo premjerų, vyriausybių čia nedaug kas priklauso. Svarbiausia yra nevogti, nemeluoti, būti kiek įmanoma padoresniems, darbštesniems ir sumanesniems tiek mokesčių mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių skirstytojams, tiek pašalpų, pensijų, išmokų gavėjams.

    • Auksinis kardas

      Oho, koks GRANDE FINALE. Mainais, irgi neturiu kaip nesutikti.

  • Fredis*

    komentaras – susimalė, todėl pakartoju:

    Keista kai rimti vyrai diskutuoja ką sakė G.Vagnorius apie Rusijos krizę.
    Berods tada jis sakė, kad FINANSINIAM STABILUMUI Rusijos krizė įtakos neturės. Ir neturėjo! Sakė tą patį kaip kalbėjo po beveik dešimtmečio G.Kirkilas. Tai yra labai natūrali ir logiška visų premjerų laikysena. Retai kada sutinku su „Auksiniu kardu“, bet šį kart jis teisus. Ir apskritai, Lietuvos ekonomika yra atvira, nuo premjerų, vyriausybių čia nedaug kas priklauso. Svarbiausia yra nevogti, nemeluoti, būti kiek įmanoma padoresniems, darbštesniems ir sumanesniems tiek mokesčių mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių skirstytojams, tiek pašalpų, pensijų, išmokų gavėjams.

    • Svarbiausia yra nevogti, nemeluoti, būti kiek įmanoma padoresniems, darbštesniems ir sumanesniems tiek mokesčių mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių skirstytojams, tiek pašalpų, pensijų, išmokų gavėjams.

      Račas, kaipo mėgėjas kaupti citatas, turėtų šią citatą įsidėti kokiu nors jubiliejiniu 300-uoju numeriu…

      tu bent tiki tuo čia pasakei, Fredi? ir apskritai, tu Lietuvoj gyveni, ar tik Račo blogą skaitai? :)

  • jona…

    Perskaičiusi Fredžio išmintingus patarimus, nusprendžiau be jokio gailesčio atsisakyti tų nelaimingų 5% nuo 810 lt. savo pensijos… gailiuosi, kad buvau tokia nesupratinga ir su džiaugsmu kažkada priėmiau iš tų niekadėjų Kirkilo ir Blinkevičiūtės purvinų rankų kruvinus, Lietuvą nualinusius grąšius… esu tvirtai pasiruošusi atsisakyti dar 5 procentėlių…

    • Žvelgaitis

      Taip norėtųsi, kad šį įrašą perskaitytų kuo daugiau čia visokiom „svarbiom“ žiniom besiplaikstančių… Nors Fredis* tokio smūgio gal ir nenusipelnė?

  • inf

    Komentaras pašalintas A.R.

  • 0 kas toks tas vagnorius yra? Čia kažkoks vokiečių kompozitorius prisikėlė iš numirusiųjų?

    • Rytis I

      Panašu, kad tas pats. Nes jį dažnai galima sutikti klasikinės muzikos koncertuose.

  • Vaidas

    Galiu pasakyti Vagnorius ekonomikoj nusimano…. gali 5-okams dėstyt, bet ne daugiau. Jis apskritai kaip gali nusišnekėt būdamas ekonomistas. Kaip skatinti iš ko? taip ir nesugeba paaiškinti. Viena tik girdžiu skolintis ir išlaidaut. p.Vagnoriau gal reiktų truputį paanalizuoti, kad pasaulinė ekonomika neturi apibrėžtumo. jei bus antras nuosmukis tai jūsų skolinimas ir skatinimas bus niekais pavirtęs o valstybė tada tikrai bankrotas. Ka saktinti jei tik maisto pramonė pagrinde eksportas. Lietva neturi resursų infrastruktūrai tik galimas variantas EU pinigai. jei galėtume tokius svertus turėti kaip UK, šveicarija ar JAV pinigų politikoje tai manau kita būtų situacija. pažiurėkite kaip norvegija elgiasi su pajamomis iš naftos ten uždrausta politikams švaistyti pajamas iš naftos ir dujų, jie gali panaudoti tik 4 % praktiskai tuos pinigus kuriuos uždirba tuos pinigus skolindami valstybėms išpirkdami valstybių obligacijas.

  • alio

    ar ne pikta, gerbiamieji, kad esame tokie bejėgiai? komentuojame (protingai, nors ir ne vieningai), siūlome sprendimus, matome išeitis, o tie, išrinktieji, vistiek vis priiminėja netinkamus sprendimus. ateina „1iš3“, kurį paskui nupiarina tie patys, kurie ir leido užimti tas pareigas. kita tikėtinai perka džipus šeimai už žmonių pinigus. didina mokesčius, kad galėtų didinti valstybės aparatą. angelai sargai jau nebesibodi mėtyti užuomenų apie kyšius net ir su kolegomis būdami viename kabinete. kaip visa tai pakeist? neapleidus šitos stebuklų šalies?

    • Juozas

      Istoriškai tokia situacija valstybės valdyme visuomet pereina į diktatūrą. Lietuva irgi jau yra buvusi šioje degradavimo stadijoje prieš karą. Nors keistokai atrodytų Grybauskaitė kaip diktatorius, bet ji turi tam visas galimybes, nemažiasnes už tuometinį Smetoną.

  • Rytis I

    O p. Šarkinas paskelbė jog artėjame lig dugno… Ar jis prieštarauja p. Prezidentei (kad jau ten) ar tik papildo?