Citata #255 Vyriausybės narys R.Šimašius apie Vyriausybės poziciją

…norint Vyriausybei susitarti, ji turi turėti poziciją. Mokesčių klausimais, ypač dėl Sodros įmokų didinimo, dėl nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams įvedimo, tokio sutarimo Vyriausybėje kol kas nėra ir bent jau Liberalų sąjūdžio deleguoti ministrai tam iki šiol niekaip nepritarė! Šių eilučių autorius irgi nesiruošia balsuoti „už”. Taigi, „Vyriausybė” į susitarimą eina su neaiškiu mandatu.

Remigijaus Šimašiaus blogas

(2 balsų, vidurkis: 3.50 iš 5)
Loading...
  • oo, jėga, žinosim, kad teisingumo ministras irgi blogeris. Gal ir į kokį blogerių suvažiavimą ateis įnešt teisingumo?:)

  • romas

    Jakeliūnas „Lietuvos ryte“ rašo:
    „Svarbu suvokti, kokio dydžio ši biudžeto deficito problema yra ne tik procentine, bet ir pinigine išraiška. Įsivaizduokite, kad jūsų kaimynų šeima kas mėnesį gauna 2,2 tūkst. litų pajamų, o išleidžia 3,1 tūkst. litų. Susidarantį skirtumą jie kas mėnesį padengia pasiskolindami iš banko – už 8 ar 9 proc. metinių palūkanų. Ir taip jau pusę metų.“ (http://www.lrytas.lt/-12481910331246862552-ko-vertos-a-kubiliaus-kalbos-apie-biud%C5%BEeto-konsolidavim%C4%85.htm)
    Kažin ar sutarimas Šimašiaus klausimais būtų pakankamas ir kaip nors iš esmės padės. Tartis reikia dėl kur kas rimtesnių dalykų ir nėra aišku, ar Lietuva pasiruošusi dėl to tartis. Po naujų, kada elektra pabrangs ir neaišku kiek kainuos šildymas, tartis bus dar sunkiau. Reiktų suprasti, kad užteks tiek daug visko saugoti ir kontroliuoti, o tokios neracionalios viešosios paslaugos yra neleistina prabanga.

  • WU

    Su visais Šimašiaus minusais ir pliusais, visada laikiau jį vienu iš tikrųjų, liberalizmo doktrina kvėpuojančių, žmonių Lietuvoje. Norisi kartais ir liberalų išgirsti. Kartais atrodo, kad jie jau į „Raudonąją knygą“ įrašyti ar likęs tik pavadinimas..

  • Auksinis kardas

    NT mokesčio susitarimas gali priklausyti nuo jam nustatomos normos: labai neženkli, ji galėtų padaryti šį priimtinu. Tiesą sakant, plati, paprasta mokesčio bazė (kuo paprastesnis administravimas) ir neženkli norma atrodo patraukliausiai, o metas mokesčiui įvesti – visai tinkamas. Žemės mokestis šiuo metu veikia tikrai priimtinuose rėmuose ir nesudaro pagrindo aptarimams, panašiai lygiuotis derėtų ir NT mokestyje.

    Sodros įmokų didinimo planas jau prieš pusmetį užmestas smarkokas, pvz. šiuo metu smulkiukams veikiantis tik laikinų lengvatų dydžiais, ir palikęs didelių klaustukų jų ateičiai – dirbti būtina su išmokomis. Būtent čia Vyriausybė nenori daug terliotis, sulaukdama įvairaus pasipriešinimo, kuris mums patiems žalingas. Esama ir negero sausio langadaužio šleifo – bijoma erzinti. O pertvarkyti išmokas, išeinant iš didesnio saiko, nei pritaškė Blinkevičiūtės ir Kirkilai – būtų labai į sveikatą. Imti užsienio išmokų planus (pvz. motinystės), dėti ant stalo, ir rodyti kaip palyginimuose atrodome – tuo pagrindu įtikinti pertvarkų poreikiu, ir jas pagaliau atlikti. Peržiūrėti kokias kam pensijas išmokame – naikinti privilegijas šiuose baruose, pensijų rinkinius. Dabartinė normų didinimo kryptis – pigokas rankų nusiplovimas.

    Taip pat sunkiai juda įsikerojusio nomenklatūrinio piktžolyno paprastinimai – Valstybės kontrolė siunčia sveikatinančius pranešimus apie netinkamą biudžetų naudojimą, o saulėlydžio reikalai burzgia klampynėse. Reikėtų inventorizuoti visas turimas įstaigas – įstaigėles, kurioms skiriame lėšas, patalpas ir t.t., ir pan., atsijojant tas, kuriose reikalingos vertės kuriama nėra, kur esama pasikartojimo. Naudinga būtų, jei ir žiniasklaida sugebėtų pateikti visus tuos turimus įstaigų sąrašus, lėšų ir darbuotojų apimtis, ir į juos visi atidžiai pažiūrėtume.

    Pats Vyriausybės veiklos nupaprastinimas sekančiu norminių dydžių didinimu – neatrodo sveikas, išskyrus PVM, kuris iškart galėjo (kad ir laikinai, keleto metų laikui) didėti ne nusususiu vienu nuošimčiu.

    • romas

      Auksinis karde, galvoju, kad apie naujos rūšies mokesčių įvedimą dabar nereikia kalbėti, nes tai pareikalaus laiko, energijos ir finansų sistemai sukurti. Kažin ar NT mokestis dabar padės prasiskolinusiems ir statybos verslui apskritai, bet tuo pačiu išpūs valstybės aparatą, turintį administruoti tą mokestį.
      Reikia labai staigiai naikinti ir paprastinti masę valstybės kontroliuojančių funkcijų. Tos funkcijos kyla iš įstatymų. Koncentruotis reikia ten ir mintis apie naujus mokesčius reikia nukelti į laikotarpį po tų įstatymų pakeitimo. Bet to nepakaks. Išlaikydami tokią švietimo, sveikatos, vidaus reikalų sistemą, vistiek turėsim deficitinį biudžetą. Turim rinktis tarp mažesnių viešųjų paslaugų su etatų mažinimu ir atlyginimų mažinimo, paliekant darbo vietas.
      Bijau, kad vien tik peržiūrėję pensijas, Sodros deficito nepanaikinsim. Motinystės pašalpos irgi pagal situaciją gali būti peržiūrimos, bet turi likti paskata gimdyti. Darbo vietų ir taip trūksta, todėl tegul moterys gimdo. Motinystės pašalpos nėra tokia didelė suma visame Sodros biudžete. Jei valstybė pasirūpintų vaikais nuo metų pastatydama pakankamai lopšelių, mokėdama auklėtojoms ir apmokėdama sergančių vaikų mamų biuletenius, manau, tai kainuotų daugiau. Keletas papildomų Sodros mokesčio procentų, mokamų nuo atlyginimo, mūsų smarkai nepražudytų, jei tai būtų galima kompensuoti kokiu nors pajamų mokesčio sumažinimu mažiausiai uždirbantiems.
      Faktas yra, kad taupyti reikia radikaliai, o žmonės nėra pasiryžę tokį taupymą priimti. Ir blogai, kad politikai jaučia pareigą dabar dar papolitikuoti.

      • Regis

        Bijau, kad šioje situacijoje Lietuvai reikia bent gero matematiko, o ne fiziko. Kiekvienas gautas ir išleistas litas, kaip vandens molekulė bet kokiame vandens telkinyje, nukeliauja savą nepakartojamą kelią. Mažint litus ten kur jie tą patį mėnesį kai jie gaunami iškeliauja toliau į mažmeninę prekybą, paslaugų sferą ir t.t., tai automatiškai mažint tą patį surenkamą PVM’ą, pelno mokestį kitus mokesčius IŠKARTO ir tolimesnėje perspektyvoje dar labiau gilint Sodros problemas per padidėjusių bedarbių skaičių, sumažėjusių atlyginimų mažesnes mokamas įmokas į tą pačią Sodrą.

        Taigis, mano akimis reikia taikytis (mokesčių pavidalu ar kitaip) į gulinčius (nejudančius) pinigus. Tie pinigai kurie nepajudinamai „guli“ sukaupti ir „negrįžta“ į ekonomiką. Visokie sukaupti indėliai, nekilnojamas ir visas kitas turtas. Įvairios perkamos prabangos prekės, kurių pirkimas dar ir didina prekybos deficitą, ir t.t. Nesu specialistas, ekonomiškai išprususiai neparašysiu. Tačiau pats principas manau aiškus, mažint išmokas žmonėms kurie ir taip tuos pinigus iškart išleidžia, tai automatiškai mažint įplaukas ten kur tie žmonės pinigus išleidžia su atitinkamomis pasekmėmis. Tai kelias į niekur. Tiksliau kelias į labai gilią duobę.

        • Auksinis kardas

          Palaikau – kad ir kaip Šimonytė netiki vidaus vartojimo verte, tai yra ekonomikos veiklumo išvis ženkli dalis. Kurio atmaina – peraugimas į eksporto pajėgumus. Tai, kad ekonomika toliau guldoma miegan, anaiptol neskatins eksportinių pajėgumų – jie negims tuščioje vietoje, ir neatsiras strateginių investuotojų dėka. Tai – iliuzijų ir riboto žinojimo klojamas kelias į niekur, gausesnių šešėlių šalį.

          Esu tikras, kad jei prieš pusmetį mažiau būtume trankę per galvą turėtai ekonominei veiklai, išlaikytas jos gyvybingumas ne tik suneštų bent jau labai panašų biudžetų bendrą katilą, bet ir gimdytų mažiau bedarbių, kuriais rūpintis – jau ryškiai auganti biudžetų pareiga. Be to, sutrikdytas ir buvęs tos pačios Sodros surinkimo ritmas – mažieji dabar turi galimybę išlaukti metų pabaigos, o pasibaigus lengvatoms – užsidarinės, kai seniau ritmingai mokėdavo kas ketvirtį.

          Nors ir netikiu greitu Kubiliaus pasitraukimu, bet jau pradedu abejoti jo verte – kai kurie privalumai atsilaikyti apgulties aplinkoje pralaimi bendros tėkmės geresnių krypčių nejautrai.

          • Regis

            Atsip. ne į temą.

            Belieka tik gerėtis ir žavėtis tamstos švaria, turtinga žodžiais ir išsireiškimais lietuvių kalba. Senai tai norėjau pasakyti. Šis komentaras mane tiesiog privertė padaryt tai :). Dėkui už galimybę mokytis. Matyt teks su giliu liūdesiu pripažint, kad tokių sugebėjimų niekad neturėjau ir vargu ar teks išsiugdyt.

          • Auksinis kardas

            Dėkui! Esama paaiškinimo: jautrumas kalboms, manyčiau, atsirado dėl daugiakalbės aplinkos vaikystėje, o gimtajai – atoveiksmiu į ankstyvą taisyklingumo nežinojimą. Toks išskirtinumas pavertė kalbos naudojimą ir vėlesniu pastoviu mokymusi, ir pasimėgavimu, pramokus. Labai patinka gyvumas praeito amžiaus pradžios lietuvių kalboje, ten jo daug, kaip ir švaros.

            Kad jau čia nukrypome, reikia pridurti, kad ir kitos kalbos žavi: seniau nesigėdindavom pripažinti turtinga rusų kalbą, kurią vis dar mokame, ji to verta. Žaviuosi čekų kalba – labai minkšta, švelni, kartu turi vyriškai saikingų kampų – kokie be balsių išsiverčiantys „krk“ :-) Vokiečių – visa gotiška tradicija kalboje. Anglų – nors ir kenčia nuo plėtros įnešamo skurdo, giliau pažvelgus, turi savo grožio. Žodžiu: pats požiūris į kalbas šiuo metu gal kiek apvytęs, jos tampa vien kokiais įnagiais naudai gauti – visai be reikalo! Ir jau tikrai mažai kas gali sutrukdyti jas valdyti vis geriau. Gimtojoje kalboje pirmiausia patarčiau rašant vis peržiūrėti, išrankiojant svetimybių tuštukus, ieškant išstumiamų mūsų pačių kalbos atitikmenų – taip kalba gerokai skaidrėja, o tai daryti smagu. Tiesa, kartais pastebiu, kad to pats nepadarau :-)

          • Regis

            Kiekvienas norėdamas ką nors pasakyti, išdėstyti savas mintis tarsi piešia piešinį ant tuščio popieriaus lakšto. Naudojamos priemonės, stilius lengvai atpažįstamos ir identifikuojamos, ir labai individualios. Kiekvienas pasirenkame kaip mes aiškiai, glaustai ar ne išdėstysime savas mintis. Gali patikti ar ne piešinio turinys (sutinkame ar ne su autoriaus mintimis) tačiau, kaip tai nupiešta ar kaip tai pasakyta visai kitas reikalas. Jeigu rašymą prilygint piešimui, belieka tik žavėtis tamstos sugebėjimu gražiai piešti :). Galima pavaizduoti kelią vienu linijos brūkšniu arba pasakyt taip, ne, todėl. Galima ir nupiešti kelią. Taip kaip sugebam, kaip įsivaizduojam. Sudėjus visas mūsų galva svarbias detales. Kartais skubam, kartai tingim. Tačiau TAI kaip mes tai darome visada bus su mumis. Taigi dar kart dėkui už galimybę gėrėtis pačio kalba.

        • romas

          Paprasčiausias būdas nusitaikyti į gulinčius pinigus yra devalvacija. Sakykim valdžia devalvuoja 30 proc. ir tą atspausdintą pinigų masę nukreipia investicijoms ir skoloms padengti. Ar yra kur pinigus nukreipti? Ar tikrai valdžia tuos pinigus išleistų protingai?
          Blogai yra, kad nėra struktūros Lietuvoje užsukti vidinę apyvartą. Bet koks paskatinimas vartoti dabar papildytų tik importuotojų ir užsienio gamintojų kišenes. Pinigai ir taip išplaukia, o kad išplauktų labiau mums nereikia. Gerai būtų paskubėti su renovacija. Gal dar galima kokių nors investicinių projektų sugalvoti, bet rimtai atsigauti išeis tik, kai pradės pasaulis atsigauti. O dabar reikia mėginti gyventi pagal pajamas. Realiai tokį didelį BVP prieaugį kūrė statybos sektorius. Vargu, ar jis atsigaus per artimiausius 5 metus.

          • Auksinis kardas

            Nuvertinimas ne išeitis, turint omenyje įsiskolinimus valiuta – šie įsipareigojimai staigiai ir skausmingai šokteltų. Išeitis – ūkiškas savikainos ir kainų mažinimas, pinigų vieneto didesnis vertinimas (šįkart – per uždirbimą!), pasekoje – augimus našumo ir noro uždirbti. Metas pasislinkti iš suktumo ekonomikos į skaidrėjimo ir vertės kūrimo. Privatizavimų ir spekuliavimų era baigėsi.

            Taip pat ir valstybė/vyriausybė turi suvokti, kad keičiasi pats žaidimo pobūdis – švaistomi biudžetai privalo tapti retenybe, skaidrumas – persmelkiančiu, o pareigūnų pirmiausias reikalas turi būti tai suprasti ir stengtis įgyvendinti. Darkart: mokesčių normų uždidinimas tokioms kokybėms siekti niekuo negelbėja, tai – saviapgaulė, vis labiau trikdanti dar turimus veikimus.

      • Auksinis kardas

        „naujos rūšies mokesčių įvedimą dabar nereikia kalbėti, nes tai pareikalaus laiko, energijos ir finansų sistemai sukurti“ – iš dalies sutinku, iš kitos pusės NT mito nuvainikavimas turi ir sveikos dedamosios. Bet turint omenyje gausius madingus įsipareigojimus bankams rožiniame NT perspektyvų apšvietime… Susilaikyti būtų galima. Juolab, kad būta dar geresnio meto įvedimui.

        „Reikia labai staigiai naikinti ir paprastinti masę valstybės kontroliuojančių funkcijų.“ – sutinku, bet gal kiek kitaip.

        „Išlaikydami tokią švietimo, sveikatos, vidaus reikalų sistemą, vistiek turėsim deficitinį biudžetą.“ – nebūtinai. Pirmiausia – reikia atlikti marinuotas reformas. Dabartinėje skepsio šviesoje tai daryti būtų dar parankiau. Antra – išvardintas esmines valstybės funkcijas, pagerinus, reikia palaikyti, užtat labai rimtai peržiūrėti perteklines funkcijas, kurių prirankiosime irgi nemenkai. Štai kodėl sakau, kad inventorizuoti turimas sąnaudas – labai reikalingas darbas, kurio nelabai tesimato vykstant. Pasidėti ant darbo stalo įstaigų listingus ir ilgai į juos žiūrėti, visiems, kas sugeba.

        „Turim rinktis tarp mažesnių viešųjų paslaugų su etatų mažinimu ir atlyginimų mažinimo, paliekant darbo vietas.“ – pirmą dalį keisčiau labiau racionaliomis paslaugomis, nuimčiau arba/arba, atlyginimų mažinimą lydėčiau visokeriopais defliacijos skatinimais. Trumpai: reikia pažiūrėti ūkiškai į savieigos piktžolėmis apėjusius dirvonus.

        „Bijau, kad vien tik peržiūrėję pensijas, Sodros deficito nepanaikinsim. Motinystės pašalpos irgi pagal situaciją gali būti peržiūrimos, bet turi likti paskata gimdyti.“ – esmė yra peržiūrėti VISKĄ. Visas Sodros išlaidų pozicijas, įsitikinti, kad paliekame būtinus dalykus, nepalikti neliečiamųjų, kad nebūtų atskirų grupių klyksmo. Sudalyvauti turi VISI. Jei tai pavyktų padaryti su grupių atstovų dalyvavimu ir išsamesniu informavimu – būtų galima tikėtis išvengti šūkaliojimų šokdinamos bevaisės ūkio politikos, kai neįmanoma tvarkytis.

        „Darbo vietų ir taip trūksta, todėl tegul moterys gimdo.“ – iš ko maitins po, netgi tarkime, dosnių poros metų? Jie prabėgs, mes būsime nepakilę kaip reikiant.

        „Motinystės pašalpos nėra tokia didelė suma visame Sodros biudžete.“ – ne tame esmė. Svarbus arkliukas – visuotinumas. Antraip – tarpusavio prieštaros, o vežimas vis ten pat.

        „Jei valstybė pasirūpintų vaikais nuo metų pastatydama pakankamai lopšelių, mokėdama auklėtojoms ir apmokėdama sergančių vaikų mamų biuletenius, manau, tai kainuotų daugiau.“ – abejočiau, antraip racionalių ekonomikų šalys būtų pritaikę tokį modelį, o mes išsiskiriame su savuoju kiton pusėn.

        „Keletas papildomų Sodros mokesčio procentų, mokamų nuo atlyginimo, mūsų smarkai nepražudytų, jei tai būtų galima kompensuoti kokiu nors pajamų mokesčio sumažinimu mažiausiai uždirbantiems.“ – užtat užtikrintai paklaidintų manymuose, kad susitvarkėme. Ūkiškas susitvarkymas privalo remtis racionalizavimais, tuo tarpu visų normų didinimas – tik susitvarkymo iliuzija.

        • romas

          „abejočiau, antraip racionalių ekonomikų šalys būtų pritaikę tokį modelį, o mes išsiskiriame su savuoju kiton pusėn.“
          Jei mamos vakaruose uždirbtų taip mažai, kaip pas mus, jiems lopšeliai neapsimokėtų. Mūsų statybos ir energetinis pastatų išlaikymas kainuoja panašiai, kaip vakaruose, o mūsų darbo našumas smarkiai atsilieka. Pinigine prasme ten mamos per pusę metų gauna tiek pat, kiek mūsų mamos per du metus.

      • Romai,
        Perspėju, kad Ligita su Fredžiu bandys jus nuvilioti į Ligitos blogą.
        http://ligita.xz.lt/viena-saldi-puses-torto-diena/#comment-7151
        Stiprybės atsilaikyti. :)

        • romas

          Aš ten paskaitau :) Kol kas tik nekomentuoju.

  • Matotaupa

    Įdomi situacija: Dinius su savo chebra – postų reikalauja, Šimašius su kitais liberalais priešinasi Kubiliui. Riesta darosi premjerui. Kas sekantis pradės jam akis draskyti?

    • Regis

      Zuokas

      • Juozas

        Del Zuoko galima nesijaudinti, jis nerizikuos iškristi iš valdančios koalicijos, sutiks su viskuo, kad ten liktų ir jeigu keistusi koalicija, jis vistiek ten lystų betkokiom sąlygom. Visuomet taip buvo, kodėl kažkas turėtų keistis Zuoko politikoje ?

        • Regis

          Leiskite primint, kad būtent A.Zuokas ir jo kompanija jau turi bendravimo patirties su socdemais ir kt. iš kairės pusės. Tam, kad tai pasikartotų dar šiek tiek trūksta (matematiškai). TPP frakcijos skilimas vienas iš žingsnių šia kryptimi..

  • Vakarykštis straipsnis FT apie makroekonomikos mokslo būklę.
    http://www.ft.com/cms/s/0/478de136-762b-11de-9e59-00144feabdc0.html?nclick_check=1
    Gal šiek tiek į temą :)

  • Regis

    Kažkada su tokiu ponuliu Virgiu intensyviai diskutavom apie TPP. Jau tada rašiau apie šį projektą, kad iki vasaros pabaigos TPP bus išdraskyta ir viskas prasidės nuo vertingiausio kąsnelio Seimo narių. Galim paspėlioti toliau (pasiruošęs lažintis), A.Kubilius trauksis iki naujųjų metų. Nesakau, kad konservatoriai eis į opoziciją, tačiau A.Kubilius trauksis.

    Šiaip vaizdelis pakankamai liūdnas. Prognozuotos Sodros problemos kaip nepakeliamas akmuo skandins visą biudžetą į neįsivaizduojamas žemumas. Ir panašu, kad būtent A.Kubilius nelabai įsivaizduoja kiek rimta situacija.. Liūdna.

    Beje dėl Virgio. Spėliojom kas jis galėtų būti, manau kažkuris iš L.Diniaus aplinkos. O gal ir pats L.Dinius? :)

    • Juozas

      Aš manau, kad Kubilius trauksis tuo atveju, jeigu supras, kad lito stabilumas euro atžvilgiu nėra vertybė ir nebėra prasmės tos vertybės saugoti, nežinau kada jam tas ateis į galvą, gal ir iki naujų metų, bet matyt kitą pavasarį, jau po šildymo sezono.

      • romas

        Manau, kad Kubilius pats nesitrauks. Jį nugriaus, kada jau bus prošvaisčių atsigauti. Laurus pasiimti bus daug norinčių, o kol kas pats Kubilius kam nors tą laimę atiduotų, jei tik būtų kam :)

        • Juozas

          Na taip, nėra stebukladarių, bet nepakeičiamų irgi nėra, kaip jis pats sakė. Aš netikiu, kad kažkas tvarkytusi geriau, bet ten dar toli iki to ką galiam pavadinti gerai, čia kažkas panašaus į „gerai, kad bent nevagia“, gal tik teistiems už gerus darbus netinka šitas posakis. Visos alternatyvios politinė jėgos labai jau nerimtos, bet devalvuoti litą matyt sugebėtų, nors vargu ar to pakaktų.

        • GIGA

          nu taip,niekas nenori premjero posto,tai Kubilius sukandęs dantis kenčia…

      • Auksinis kardas

        O lito vertė dolerio atžvilgiu – neįdomu?

        Papildomas nuvertinimas menkai tikėtinas, anaiptol nebeturime pinigų pertekliaus bėdų, kurios ir yra infliacijoje pirminės.

      • Palaukite kol tuo klausimu pasisakys Grybauskaitė… Juk neveltui buvo kuriamas toks mitas apie super-duper nepakeičiamą ekonomistę, kurią EK pakeite itin daug klaidų padaręs Šemeta… Kol varomas PR’as apie super Prezidentę,
        socialdemokratai jau registruoja keistą lito stabilumo įstatymo pataisų projektą

        • nerijus

          Simai

          Geras pastebėjimas.
          Kai bus keičiamas ( jei bus ) litas į eurą, tai jis nebus keičiamas santykiu 1 lt. prie 3,45 eu. Jis gali būti ir 1 lt. prie 10 eu. ar 1 lt prie 15 eu. Kaip, kam ir labiau tiks…

          Apie D.G. nerašysiu, nes sulauksiu matotaupos…
          PR- ų prezidentė…

          • Mano asmeninė nuomonė dėl lito ateities yra tokia: euro ir lito kursas bus koreaguojamas. Ir ta korekcija bus max 15 procentų, nes taip nebus peržengti Mastrichto kriterijai. Ir aš manau, kad tam po truputį ruošiama visuomenė. Ir kai ateis laikas, tai p. Grybauskaitė tars savo svarų žodį… Tai tik laiko klausimas. Net Latviai meluoja, kad TVF pasiūlė dar mažinti pensijas. Manau pasiūlymas buvo visai kitoks, kad jis buvo slepiamas nuo visuomenės… Gal dar žiemą ištempsime…

          • nerijus

            Simai

            Būti optimistu- gerai.
            O žiemai, jau ruošiamasi: didinamas PVM.
            Tik niekaip nesuprantu; kai buvo kalbama apie motinystės pašalpų mažinimą, kodėl nebuvo kalbama apie tėvystės atostogų mažinimą arba naikinimą? Galvoju, kad žmogui pakaktų, bent poros savaičių pabūti ( padėti mamytei ) su tik ką gimusiu vaiku?

    • GIGA

      Įdomu būtų sužinoti Virgio nuomone.Tik jis ne iš Diniaus aplinkos,o iš Valinsko>Vienu metu išsiaiškinom,kad Valinskienė:)
      O,kad koalicija byrės po Prezidento rinkimų,tai buvo aišku kaip 2 kart 2…

  • Linas

    Pora pastebėjimų.Tai,kad Kubiliaus kabinetas neišlaikys visos kadencijos šiomis sunkmečio sąlygomis – objektyvi realybė,deja.Kaip jau ne kartą minėjau savo prognozėse,liko tikrai ne ilgiau metų,nors stebint pastarųjų dienų įvykius,gal būt ir mažiau.Kita vertus,jeigu kabinetas užsiima tik mechaniniu mokesčių didinimu ir išlaidų karpymu(nors išlaidas mažinti,be abejo,būtina),tai nebus didelis praradimas Lietuvai.Dar kartą kartoju – mokesčių(PVM,Sodros ir pelno)didinimas – tai kelias į niekur.Manęs visiškai neįtikina argumentas,esą visi taip daro,ką gi,reiškia visi kartu ir skęsime.Einant tokiu keliu,nuo Naujų metų PVM bus 25proc.,pelnas – 25,Sodra – 45proc.Tai yra nonsensas,sukelsiantis bedarbių armijos padidėjimą,bankrotus,reiškia vėl mokesčių nesurinkimą.

    • Išsilaikys, nes Grybauskaitė sėdi jų valtyje… Ir pakankamai didelę daugumą turi Seime, nors jau yra bandymų griauti tą dauguma per TPP skilimą… Nepritariu tokiai Vyriausybės veiklai, bet aiškiai matau kad jie turi visus įmanomus svertus daryti tai, ką tik panorės. Be to neteisingai matote problemą dėl PVM. Lobisktai jau pasistengė, kad pelno mokestis ir dividentų mokesčiai sumažėtų, bet padidės Sodros įmokos ir PVM… Taip, deja, perkelinėjama mokestinė našta ant eilinių piliečių, o nuo didžiausiu įmonių ir savininkų (tų pačių lobistų)- nuiminėjama… Lobizmas pasidarė daug ryškesnis ir akivaizdesnis, o blogeriai ir žniasklaida tyli… Negi visi akli?

  • Kažin, o ką tuomet reiškia
    straipsnis Lryto portale
    ???

  • pilietis

    Kubiliui nėra svarbi valstybė ar jos interesai, visada reik žiūrėti į paslėptus tokių veiksmus, užgožtų kitais įvykiais sprendimų priėmimus, pvz. LEO LT klausimais…
    kas paneigs sąmokslo teoriją, kad nėra veiksmų plano ilgalaikiams planams dėl kompensacijos LEO išformavus?! juk kad abi pusės pelnosi ir taip aišku…

    p.s. tą progą leiskite pasveikinti tuos kurie balsavo už skardines…

  • pilietis

    p.s. Šimašius nėra seimo narys, jis nebalsuos gi dėl biudžeto… O jo balsas kaip šuns į dangų eina…todėl teisingumo įvedimas į politiką ar bandymas piliečiams atverti akis kažkam atsirugs, ne?

  • WU

    Auksinis karde, romai, Regi,
    Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną NT mokesčio aspektą – teisine prasme jis yra išesmės ydingas. Taip yra todėl, nes jis yra tarsi dvigubas apmokestinimas. T.y. žmogus sudarydamas, bet koki nekilnojamojo turto nuosavybės perėjimo sandorį ir taip sumoka, o vėliau dar turės mokėti periodines išmokas. Įsivaizduokim, jaunas žmogus (šeima) pasiimą paskolą būstui ir metų metus moka įmokas bankui, o prie to dar metų gale (ar kada ten bus dėl mokesčio formos ir turinio šiuo metu neaišku, daugiausiai kalbų, kad bus vienkartinis per metus, visuotinis, priklausantis nuo turto vertės) prisideda dar viena įmoka. Manau, valstybė ir taip nepadeda žmonėms, o aš kaip jaunas liberalių pažiūrų žmogus, neprašau jokios paramos, tiesiog noriu, kad valstybė man netrukdytų – leistų veikti! O čia priešpastatoma kliūtis.
    Kitas dalykas, teisiškai nagrinėjant, man neiški mokesčio prasmė, paskirtis t.y. kodėl šis mokestis turi būti įvestas? Mokesčio teisinė paskirtis turi būti aiški, priešingu atveju, man atrodys, kad valstybė beviltiškai bando lopyti biudžeto skyles, išnaudoja mus, ir dar po keleto mėnesių gausim dar kokį naują mokestį. Daugėlio mokesčių paskirtis gana aiški pvz.: akcizas – savo prigimtimi restitucinis mokestis t.y. skirtas atstatyti žalą, padaryta juo apmokestintų produktų: sveikatos apsauga, gamtos tarša ir t.t. Kalbos vyriausybėje, kad NT mokestis, keliaus savivaldybėms, tačiau nesuprantu, kodėl? Ar nėra jau mokesčio skirto grynai savivaldybių išlaikymui? Mokesčių ir finansų teisė, nėra sritys, kurioms skiriu daug dėmesio, bet tikrai žinau, kad gyventojų pajamų mokestis skirtas grynai išlaikyti savivaldybėms ir jos gauną jo berods 72%? Todėl išvada pati susiformuluoja, jeigu savivaldybėms reikia daugiau paėmų, tegul vyriausybė didina GPM’o dalį skiriama savivaldybėms – dar likę 28%? Bet vėlgi tai nebus daroma, nes biudžete bus dar didesnė skylė, todėl grįžtu prie pradinės tezės, kad mokesčio paskirtis grynai biudžeto skylės lopymo? O tada natūraliai kyla klausimas, kokį įracionalų mokestį gausime toliau.
    Paskutinis aspektas, kurį norėjau aptarti – realios biudžeto pajamos iš NT mokesčio. Studijuodamas finansų ir mokesčių teisę žiūrėjau lyginamąjį aspektą, ir atkreipiau dėmesį, kad dabartiniu metu iš šio mokesčio mažai ekonominės naudos. Užsienio valstybėse šis mokestis dažniausiai gyvuoja vien dėl to, kad yra įvestas nuo senų laikų. Problema ta, kad mokesčio administravimas reikalauja nemažai išteklių. Todėl būtų įdomu žinoti: apmokestinimo dydį, apmokestinto turto dydį, ar bus diferenciacija, apmokestinimo subjektai, lengvatos ir visos kitos detalės, kurios padėtų apskaičiuoti realią piniginę naudą, o dabar gilesnė diskusija nebetenka prasmės.
    Apibendrindamas, manau, kad šio mokesčio prasmė, o tuo labiau ekonominė nauda visiškai neaiški. Teisinė prigimtis yra ydinga. Todėl, viluosi, kad mokestis nebus įvestas, nes pas mus daroma viskas be jokios analzės ir paskaičiavimų, o tada galime atsidurti situacijoje, kai mokesčio administravimas bus brangesnis už gaunamas mokestines įmokas.

    • Auksinis kardas

      „jis yra tarsi dvigubas apmokestinimas“ – visiškai teisingai. Sakykime, jaučiu ir pats, kad mano užgyventas NT visai neblogos vertės, nors ir reikalauja/reikalaus priežiūros išlaidų – dar bus pamanomai išlaikomas, net ir suvokiant, kad pajamos, kurios leido jį užsidirbti, vargu ar kada begalės pasikartoti. Žmogaus gyvenime ateina ir natūralus produktyvumo mažėjimo metas. O čia manęs paprašys pakartoti stebuklą – gali būti skausminga, ypač žinant, kad Konstitucija užtikrina, jog mano nuosavybė NELIEČIAMA. Kur kas labiau palaikyčiau senaties netaikymą neteisėtai užgyvento turto ginčams – jei prasigyventa buvo nepelnytai.

      Iš esmės, NT mokestis lyg ir būtų solidarumo išraiška, kai vertingesni būstai ar keletas jų, ypač jei naudojami šešėlinėms nuomos pajamoms gauti, būtų pagrindu prisidėti prie bendro katilo – tik tiek jis ir būtų priimtinas. Visgi, teisingesnis atrodo pajamų apmokestinimas – jei gauni, gali pasidalinti. Jei gaudavai – nebūtinai reiškia, kad vis dar gali, neblogindamas teisėtai užgyvento. Galiausiai – kuo skiriasi geresnio būsto turėjimas nuo prašmatnios jachtos ar lambordžinio?

      • WU

        Karde, teigiate, kad solidarumo išraiška – gerai. Bet ar taip bus? Mes nežinome turinio. Tikriausiai, mokestis bus visuotinis t.y. skirsis tik suma priklausanti nuo turto vertės, o ne vertingesni ar keletas jų bus apmokestinti. Manau, kad skadžiausias mokestis bus mažiausias pajamas turintiems asmenims. Sakau, neturint informacijos sunku toliau kalbėti, bet bijau, kad pas mus, kaip visada, bus pasirinktas blogiausias variantas.

        • Auksinis kardas

          „skaudžiausias mokestis bus mažiausias pajamas turintiems asmenims“ – santykinai, išties taip gali nutikti, ir tai anaiptol nėra gerai.

          Mokesčio įgyvendinimui irgi nueis dabar nedaromų išlaidų dalis, tai yra atsiras dabar nepatiriamų išlaidų iš tų pačių išteklių. Tai – tikri trūkumai.

  • nerijus

    Kas antras komentaras Wu :)

    • Lida

      Iš viso tik 3 komentarai visoje temoje, ty tiek pat kiek ir tavo. Skirtumas tik tas, kad tuos 3 komentarus WU parašė aktyviai diskutuodamas, o tu – faktiškai tylėdamas :)