Citata #243 Apie Pragarą ir Dangų… Tinka Lietuvos Tūkstantmečiui

Iš Irvin D.Yalom knygos „Mamytė ir gyvenimo prasmė“:

Rabinas kalbėjosi su Dangaus ir Pragaro Viešpačiu.

– Parodysiu tau pragarą, – tarė Viešpats ir nusivedė rabiną į kambarį, kuriame stovėjo didelis apskritas stalas. Aplink jį sėdintys žmonės buvo išbadėję ir nelaimingi. Stalo viduryje stovėjo milžiniškas troškinio puodas, iš kurio sklido toks gardus kvapas, kad rabinui net seilė nutįso. Visi žmonės, sėdintys aplink stalą, turėjo po labai ilgą šaukštą. Tais šaukštais jie pasiekdavo puodą, tačiau rankenos buvo per ilgos, kad galėtų prinešti maistą prie burnos. Rabinas matė, kad jie išties baisiai kenčia.

– Dabar parodysiu tau Dangų, – tarė Viešpats, ir jie nuėjo į kitą kambarį, lygiai tokį patį, kaip ir pirmasis. Jame stovėjo toks pat apskritas stalas, toks pat troškinio puodas. Žmonės turėjo tokius pat ilgus šaukštus, tačiau visi buvo sotūs ir apkūnūs, jie juokėsi ir šnekučiavosi. Rabinas nieko nesuprato.

– Tai paprasta, tik reikia šiokių tokių įgūdžių – atsakė Viešpats. – Matai, šiame kambaryje žmonės išmoko pamaitinti vienas kitą.

(17 balsų, vidurkis: 4,47 iš 5)
Loading...
  • Matotaupa

    Senos, geros ir užmirštos tiesos.

  • Rytis

    tik ar mes sugebėsim išmoksim pamaitint vienas kitą? ir ar norėsim…

  • Iš kairės

    P. Račai,taigi čia ir apie mokinukų maitinimą, kuris jums taip nepatiko. Iš jūsų ir mano sumokėtų mokesčių … šaukštai ir šiupinys… visiems vaikams, kurie viens kitą prie vieno stalo maitina…

    • galo nebesuvulgarinam šitos mielos pasakeles….
      :)

    • Iš kairės, tamsta labai apsirinkate. Vaikų matinimas buvo organizuotas kitaip – iš tų, kurie negali savo vaikų pamaitinti buvo imama ir metama į bendrą katilą, iš kurio buvo maitinami vaikai tų, kurie juos patys puikiai gali pamaitinti… Todėl man ir nepatiko.

      O prie vieno stalo jie valgydavo ir tada, kai buvo mokama, ir tada kai buvo nemokama.

      • Auksinis kardas

        Bendras katilas surenkamas imant ne iš visų vienodai, o vaikai būdavo (ir tai tikrai būdavo) pamaitinami visi vienodai.

        Tai gerokai skiriasi nuo teiginių, kad yra atimama iš negalinčių duoti bendram katilui, vardan to, kad pamaitinti duoti galinčius, arba kad visi vaikai gaudavo maitinimą tiek prieš, tiek po pertvarkymo.

        Dar pasitikslinau sūnaus – didžioji dauguma tikroje ketvirtokų klasėje, tikroje Klaipėdos mokykloje po pertvarkos nebevalgydavo valgykloje, išskyrus kelis soc. remtinus, kelis užsukdavusius valgyklon ir kelis, atsinešdavusius sumuštinių. Panašiai nutiko ir kitose klasėse, ir tik pirmosiose valgančiųjų liko šiek tiek gausiau. Galima pakankamai tikrai teigti, kad maitinimas vaikams buvo pertvarkos pablogintas, o kur liko kieno pinigėlių daugiau, sakyčiau, jau tik antraeilis reikalas šiuo klausimu. Pirmesnis, sakyčiau – ar mokykloje mokosi pavalgę vaikai ir kaip tai įtakoja mokymosi, sveikatinimo kokybę.

  • romas

    Ši pasaka nepritaikoma žemėje. Viralo yra ketvirčiui valgytojų, o ir šaukštų ne visiems užtenka. Be to viešpats yra sukūręs tokius dėsnius, kad išlieka stipriausi. Todėl norint išlikti, reikia pamėginti atimti šaukštą, gerai įvertinus savo galimybes. Jei yra jėgų pakankamai, galima atimti du ir daugiau šaukštų, kad būtų galimybių sudaryti keletą sau naudingų valgymo sandėrių. Visi, kurie gali valgyti už du ar tris, operuoja atitinkamu šaukštų kiekiu, bet jie neskuba šaukštų išdalinti, nes raminasi, kad yra turinčių nepalyginamai daugiau šaukštų. O jau pastarieji – gal dėl garbės, o gal ir iš užuojautos – užsiima filantropija, numesdami vieną kitą šaukštą badaujantiems.

    • Tikras tautietis. Permeskit šitą komentarą pas Ligitą, jinai piešia tautiečio vaizdą.

      • romas

        Zita, o kas Jus taip nuteikė? Juk negalima pykti ant faktų. Pasaulis yra per mažas prabangai ir vos pakankamas, kad visus išmaitintų. Tokiam altruizmui, kurio reikėtų, nepasirengęs nei vienas lietuvis. Besiskundžiantis mūsų pensininkas skendi pavydėtinoje prabangoje palyginus su 3/4 pasaulio vargingiausių gyventojų.

        • Romai iš ko nusprendėte, kad pykstu? :)
          Nepykstu, aš smerkiu tokį elgesį, kai anot Jūsų „Pasaulis yra per mažas prabangai ir vos pakankamas, kad visus išmaitintų“, o mes esam pasirengę apkaltinti net patį Dievą („viešpats yra sukūręs tokius dėsnius“ (Romas Liepa 6, 2009 4:01 vakare)), bet iš savo rankos antro šaukšto nepaleisim.
          Turėtų būti gėda stovėt prie puodo su dviem šaukštais. Ar jums kitaip atrodo? :)

          • romas

            Dėl ko gėda? Moralė yra išsigalvojimas ir prietarai. Jei nusispjausiu į kitų nuomonę ir pasisamdysiu asmeninį psichologą, ramiai galėsiu gyventi ir su milijonu atliekamų šaukštų. Galų gale ir psichologų nereikės, nes man padės ekonomikos mokslas, kuris įrodys neturinčių šaukšto menkus gebėjimus šaukštą turėti(atseit jie patys ir kalti):)

          • Na ką gi, Romai, man belieka jus pasveikinti su jūsų mokslo pasiekimais ir prisipažinti, kad tikrai esu nepajėgi toliau su jumis diskutuoti, nes mano ir jūsų mąstymo orbitos net neturi susikirtimo taško.
            Beje, kai susigrūsit milijoną šaukštų į burną, praneškit, nes tie kur be šaukštų norės bent jau gerą cirką pamatyti :)))

          • romas

            Zita, nepastebėjote šypsenėlės teksto gale. Jūs įsižeidėte tik todėl, kad aš pasirodžiau nesusipažinęs su tamstos asmeniniu moralės kodeksu. Mūsų elgesį visuomenėje riboja tik civilinis ir baudžiamasis kodeksas. Visa kita yra prietarai, kurie yra liekana archaiško auklėjimo šeimose. Palaipsniui tie prietarai nunyks, nes neturi jokio teorinio pagrindo ir yra ideologiškai nepalaikomi. Visuomenė tvirtai paklūsta mokslui, o mokslas neturi faktų, kad kokia nors gyvūnijos rūšis būtų buvusi sėkminga dėl altruizmo. Visada bus rastas mokslinis pateisinimas, kodėl vieniems turi būti geriau, nei kitiems. Šiaip aš būčiau už rojų žemėje, bet blaiviai mastant, rojus žemei negresia, ir aš aš esu mažai čia prie ko :)

          • Auksinis kardas

            romas paisto karščiuojančius apsinuodijusio kapitalizmo kliedesius – žmogaus prigimties vertingosios pusės nėra tos, kurias garbinate, romai, pradėkite nuo tiek. Šitie paklydimai neturi tęstinumo nei istorinėje perspektyvoje, nei asmens būties įprasminime. Juose nėra laimės – vos prasisklaido iliuzijos, tai tampa akivaizdu. Žmonijos raida seniai perėjo feodalizmo, vergovės brendimo ligas ir pasuko visai kitokių dalykų link. Tai – tikra. Visas sukauptas žmonijos kultūrinis sluoksnis prieštarauja niekingoms teisinamo godumo bangelėms. Sprinkite, mielas romai ir bendraminčiai, visai įmanomais šaukštais – tai net stebėti neįdomu, tuščia laiko gaišatis.

          • romas

            Karde, jokio kapitalizmo kliedesių aš nepaistau. Aš žiūriu į pasaulį stebėtojo akimis. Sutiksiu su tuo, kad pasaulis yra labiausiai palankus žmogui per visą žmonijos istoriją. Daug kas priskirs tą dalyką žmonijos sąmonėjimui ir jie bus teisūs, bet galima matyti ir tendencijas. Iki šiol visuomenes valdė religinės doktrinos. Jos labai varžė žmogaus laisves. Visiška tiesa, kad religinės ideologijos buvo diegiamos į visuomenes žiauriai, bet per laiką davė rezultatus – visuomenėse nusistovėjo tam tikros padorumo normos. Tai,ką mes vadiname padorumu, yra iš esmės prietarai, prieštaraujantys pačiai gamtai ir žmogaus prigimčiai. Todėl religinės indoktrinacijos nebuvo sėkmingos galutinai ir rezultatai nėra tobuli. Mokslas baigia išgrūsti religiją iš žmonių galvų. Žmagaus laisvė iškyla virš ideologijų. Nebelieka jokių tabu. Vienintelė teisinga mintis yra, kad gerai viskas, kas gerai visuomenei. Mes puikiai žinome, kad visuomenei gerai yra tai, ką mes jai įkalsim esant gerai. Religija nebėra kliūtis. Žmones indoktrinuoja viešųjų ryšių, marketingo technologijos, pilkos, juodos propagandos ir pan. Viskam tam tarnauja šiuolaikinis mokslas. Mes atsisakėm masės iki šio varžiusių mus normų, o ateityje atsisakysima dar daugiau. Žmonių skaičius pasaulyje auga per greitai ir buvusi moralė gali trukdyti kovoti dėl vietos žemėje. Jei neklystu, esant dabartiniam prieauglio tempui, žmogus prie žmogaus padengtų žemės paviršių iki 2600m, bet realios išgyvenimo problemos kils kur kas anksčiau. Aš norėčiau, kad žmogus sugebėtų pažaboti savo ego, bet ar matosi tokios prošvaistės. Yra toks mokslas memetika, kuris nagrinėja, kaip žmogus pasikrauna minčių turiniu. Tas minčių turinys ir yra žmogaus asmenybė. Žiūrėkim, ką kraunam į galvas savo atžaloms.

          • Auksinis kardas

            „Mes atsisakėm masės iki šio varžiusių mus normų, o ateityje atsisakysima dar daugiau“ – kas tokie čia amžiams kažko atsisakė? Žmonės užsimiršo (ir tai – anaiptol ne visi vienodai). Gauna per galvą. Teisingai gauna. Ir taip bus visuomet, kai užsimirš.

            Šiandien lryte perspausdinamas neblogas pokalbis su Dalai Lama. Visos perspektyvos, romai, yra ne moralės neigimuose, o atvirkščiai – jos prikėlime ir puoselėjime. Tai nėra nei mokslo pasekmė, nei priešas. Jūs suplakate mokslo, kaip faktais ir žiniomis grindžiamo reiškinio, pažangą su religijos, kaip lygšiolinio principų įkūnytojo ir skleidėjo mitais, prarandama teritorija, su pačių principų jėga, teisingumu ir tvarumu. Išmontuokite religijas – niekur nedings žmogaus prigimtis ir jos gerosios pusės. Jei ims dominuoti blogosios – jos ilgainiui telems susinaikinimą, tad yra pasmerktos. Mokslo ir religijos karai lieka šone ir nieko nelemia šiose plotmėse. Taip, išgyvenimo klausimų sugrįžimas gali įtakoti savaiminę raidą, bet ir žmonijos gebėjimai organizuotis – auga ne mažiau greitai.

          • romas

            Kas užsiims moralės normų diegimu, kur tos normos yra surašytos ir kur jūs matėte „gerąsias“ žmogaus savybes? Žodis „gerai“ visada suvokiamas asmeniškai. Jei kas nors yra vienam gerai, tai kitam gali būti blogai. Gamtoje gerai yra būti stipresniu ir išlikti. Tai yra evoliucijos variklis. Tam tikra prasme ir medicina yra blogai, nes leidžia išgyventi individams su genetinėmis anomalijomis (čia ne mano pozicija, o tiesiog tiesa). Žmonės kurį laiką gyvens su kultūrine inercija, nes religinių kompleksų pilnos tėvų kartos indoktrinuos savo atžalas, jas veiks kurį laiką visuomeninė nuomonė, bet palaipsniui žmonės išlaisvės ir elgsis labiau egoistiškai. Apsidairykit ir pamatysit, kas vyksta. Pavyzdžių yra pilna, tik reikia norėti juos matyti.

          • Auksinis kardas

            „Apsidairykit ir pamatysit, kas vyksta“ – aišku, nesugebėsiu matyti „mokslinio“ primityvizmo akimis. Žvelgiant vien iš to, ką regi, gali pačiupinėti, girdi, užuodi ir ragauji nepavyks perprasti pasaulio, juolab jo kurti tvariai. Deja, romai, su jūsų orbita taip pat tegaliu prasilenkti. Malonaus pasiskraidymo!

          • Valentinas

            Romai,
            Ar jums neatrodo, kad Skandinavijos pavyzdys įrodo, kad jūs nevisiškai teisus? Nors skandinaviškos visuomenės išsivadavo iš religijos, tačiau jos sugebėjo susitarti ir įgyvendinti tarpusavio solidarumo ir sekuliarios moralės principus, ko rezultate tapo geriausios ir saugiausios vietos pasaulyje gyventi.
            Ir dar dėl mokslo. Manau, kad mokslas tikrai neišvalo pasaulį nuo religijos. Religingumas tiesiog įgauna naujas, egzotiškas formas tokias kaip horoskopai, kabalos. Tikėjimas visagaliu mokslu yra pozityvizmo apraiška ir, kaip kai kas sako, intelektualinio naivumo pavyzdys. Neigti metafizinę tikrovės dimensiją yra sudėtinga vien todėl, kad net toks visiems priimtinas dalykas kaip LAISVĖ yra metafizinės prigimties. Jokiais empiriniais tyrimais, jokiomis metodologijomis, neįrodysite laisvės egzistavimo. Ir vis dėlto mes laisvi. Bent jau aš :)

          • Valentinas

            Beje Romai,
            Nors nei vienam gydytojui nereikia įrodinėti rūkymo žalos ir kiekvienas iš jų galėtų pateikti aibę mokslinių duomenų kodėl rūkymas yra kenksmingas, tačiau yra pilna rūkančių gydytojų. Mokslas nevisagalis ;)

          • romas

            Valentinai, švedai gyvena kultūrinės inercijos sąlygomis. Tos visuomenės moralinį veidą suformavo protestantiška etika. Bet ji taiko moralės normas tik savo rate, kur juos veikia jiems svarbi visuomeninė nuomonė. Šita etika dingsta SEB banko Rygos ir Vilniaus filialuose. Gal ir nepilnai, bet bent per pusę – tikrai:) Kada tie papročiai ir pas juos pasibaigs, yra tik laiko klausimas.
            Auksinis kardas mane visiškai neteisingai supranta. Aš jam piešiu vaizdą, kurį matau, o jis man aiškina, kaip turi būti. Aš sutinku, kad rojaus sąlygos būtų gerai, bet ar rojų lietuviai Lietuvoje kuria, ar yra tam rojui pagrindai mūsuose. Asmenybė yra tas minčių rinkinys, kuris guli galvoje. Lietuvių mentalitetas susideda iš tų asmenybių galvų turinio. Ar kas kokia nors kryptimi su tuo turiniu dirba? Bendros tautinės moralės sistemos iš viso nėra. Lietuvis neturi požiūrio į turtą, verslą, darbą ir daugelį kitų dalykų, nes neturi vertybių skalės. Ir tada veikia tik prigimtis. Aš su Kardu kaip tik sutinku, kad neturintys vertybių neišgyvens ir lietuvai potencialiai tą žada daryti.
            O pavyzdžiai kurie matosi, yra: šeimos padėtis, emigracija, korupcijos suvokimo indeksas, savižudybės, alkoholizmas ir t.t. Visa tai yra tik pasekmės, nes priežastys yra tarp ausų. Nors jei žiūrėtume visai sausai, tas galvų turinys irgi yra pasekmės :) Jūs, Valentinai, man irgi negalėtumėt išvardinti lietuviams bendrų moralės vertybių ir įrodyti, kodėl individui jų naudinga laikytis asmeniškai.

          • Auksinis kardas

            Kalbant apie bankus, turite sąžiningai sau pasakyti kiek tai švediškas, o kiek lietuviškas bankas. Kas tikra – tai, kad jo piniginiai ištekliai tikrai nėra kultūros ar moralės nešėjai savaime. Kita vertus, ką turime priekaištauti šiems ištekliams (kurių vaidmuo banko veikloje ir yra pagrindinis) moralumo žlugdymo Lietuvoje požiūriu? Tai, kad esant tam tikrai rinkai ir perspektyvoms, veikta to pagrinde ir sąlygotu būdu, o šioms pasikeitus, tai atrodo įtartinai?

            Lietuvai vieningo moralinio bendrumo klausimu galima aiškiai pasakyti, kad jau dvidešimt metų leidžiama vertybinėje duobėje, atsivėrusioje po uždangų žlugimo. Tik kartkarčiais čia matome šmėžuojančias šiuolaikinėmis vertybėmis paženklintas išraiškas, o vertybinių nepriteklių šaltinis – ir jūsų, romai, ginamas laukinis savanaudiškumas. Kadangi bažnyčios vaidmuo, kaip suprantame, čia esmingai negelbės, vienintelės viltys yra visuomenės raidoje bei buvime šalia labiau šiuo požiūriu sėkmingų šalių.

          • romas

            Karde, aš neginu laukinio savanaudiškumo, aš tik pasakoju, ką matau ir prognozuoju, kur link eina. Mane šiek tiek užvedė ta pasakėlė, nes ji yra nerealistinė. Gėrybių niekada nebus pakankamai visiems, todėl pasaulis turi rinktis būdus tas gėrybes pasidalinti kažkokiu būdu. Man atrodo, kad padalinti po lygiai, nebus teisinga, o kai ne po lygiai, tai po kiek? Negalėčiau įvertinti, kiek esu pasauliui vertingas. Gali būti, kad esu pervertintas, bet norėčiau daugiau ir pasidalinti noras nekyla :)
            O švedų bankai Lietuvoje tarnauja akcininkų interesams. Nemanau, kad tie bankai tarnauja tiems interesams taip pat Švedijoje ir Lietuvoje.

        • Auksinis kardas

          „Besiskundžiantis mūsų pensininkas skendi pavydėtinoje prabangoje palyginus su 3/4 pasaulio vargingiausių gyventojų“ – demagogijos perlas. Mėnulio atskaita, jis dar ir deguonies turi nemokamai.

          • romas

            Auksinis karde, galima daug ko norėti be pagrindo ir kito sąskaita. Gal galite nurodyti šaltinius, iš kurių būtų galima pensininkų gyvenimą padaryti geresnį? O gal tie pensininkai neprisidėjo prie šitos padėties? Parodykit man tą matuoklį, kuriuo reikia pasaulyje teisingumą matuoti.

          • Auksinis kardas

            Pensininkai labiau prisidėjo prie tos padėties, kad Lietuvoje būta ką nevykusiai išprichvatizuoti.

            „šaltinius, iš kurių būtų galima pensininkų gyvenimą padaryti geresnį“:
            a) skirti tiesiai jiems į rankas tas lėšas, kurias kainuoja jų laisvalaikio organizavimas gydymo įstaigose ir leisti rinktis kam jas panaudoti
            b) patraukliau, lanksčiau ir plačiau įdarbinti santaupas iš jų stiklainių, kurias išradingiau aktyvina telefoniniai sukčiai
            c) auginti ekonomikos apsukas, kurių šalutinis produktas ir yra ištekliai, naudojami pensijiniam aprūpinimui. Šiuo metu tam laikas ne pats palankiausias, tačiau išmintingesnis šalies ekonomikos vystymas pajėgus nešti ir geresnius vaisius.

          • romas

            Pensininkai turėjo prigimdyti pakankamai mokesčių mokėtojų, nes pensijos yra mokamos iš dirbančiųjų Sodros įmokų. Jie turėjo išmokyti savo vaikus mylėti Tėvynė ir neemigruoti. Turėjo savo vaikus išmokyti būti versliais, darbščiais ir sąžiningais. Visos jūsų nurodytos žmogiškos ydos būdingos pensininkų vaikams ir patiems pensininkams.
            Beje, valstybė mūsuose verslu neužsiima. Visas tas ekonomines apsukas turėtų daryti verslas. Apsukų nebuvimas yra tam tikras tautos kūrybiškumo rodiklis.

          • Auksinis kardas

            romai, jūs klaidinate save ir kitus – ekonomikų sėkmės tyrimai rodo, kad veiksmingiausiai veikia ne palaidos balos rinkos ekonomika, bet valstybės strateginiai įsikišimai plius privataus kapitalo verslas, kaip šių, sėkmingai parūpintų, rėmų užpildas. Kol kas man nepasitaikė geresnės apžvalgos šia tema, kaip J.Stiglitz „Making globalization work“.

            Kas link emigravimo – manyčiau, čia pažangiausi dar ne pensininkų vaikai, bet jų anūkai. Tiek vieni, tiek kiti neturi pakankamo įgalumo auklėti vaikus norimose kokybėse, iš dalies čia kalta ir toji pati vertybinė duobė, kurios produktas yra ir aukščiausias emigracijos lygis Lietuvoje. Jūs norite, kad godumas varytų rinkas jūsų norima linkme? O jie nori ant gatavo – štai ir sprinkite tuo godumu, kad taip patinka.

    • Karvė

      Romai, dėl altruizmo gamtoje ir mokslinio pagrindimo neesate visai teisus. Siūlyčiau pažiūrėti profesoriaus Richard Dawkins filmą „Nice Guys Finish First“ – viešai prieinamas video, pati pirma nuoroda įvedus pavadinimą Google.

      Tiems, kas tingi žiūrėti, galiu pasakyti išvadą – eksperimentai rodo, kad geriausias galimybes išgyventi turi bendruomenė, kurios individai sąžiningai bendradarbiauja.

      • Tą aš irgi norėjau pasakyti. Yra žaidimų teorijoje išskirta atskira žaidimų grupė, kai racionalus sprendimas yra bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti kelių eismo taisyklės. Žalia – važiuoji, raudona – stovi. Mes visi esame suinteresuoti laikytis šių taisyklių, nes finale laimi visi.

      • romas

        Žmonės yra labiausiai bendradarbiaujantys gyvūnai. Gyvūnų bendradarbiavimas gali atsiskleisti tik grupės rėmuose. Tarpgrupinio bendradarbiavimo gamtoje nėra. Puikiai bendradarbiaujančių vilkų gauja be jokio gailesčio leis dvėsti badu silpnesnei gaujai, neleisdama medžioti savo teritorijoje.
        Mane visi mėgina atvesti į protą:) Labai lengva padalinti penkis ledinukus penkiems vaikams, bet pamėginkit teisingai padalinti du:)

        • Auksinis kardas

          Ledinukų bus tiek, kiek pasidarysime, o ne kiek primesta dalinti.

  • Regis

    Kažkaip prisiminiau senelio žodžius – žydiška sistema.. Per ilga šaukšto rankena lietuviui nieko baisaus ar sudėtingo. Paims taip, kad šaukšto galas pasiektų burną arba užlips ant stalo ir valgys rieškutėmis tiesiai iš puodo. Mano galva mūsų visų problema šiek tiek kitame. Bendrystės trūkumas. Esame susiskaldę, sėkmingai skaldomės ir toliau. Gyvenam savo urvelyje/narvelyje/namelyje t.t. galvojam apie save, savo reikalus (bėdas, džiaugsmus). Apie kaimyną šalia norim girdėt tik tiek, kiek reikia save (savo turtelius) palygint su jo.. O juk pamiršom, kad dviejų ar daugiau žmonių bendra jėga visada bus didesnė už atskirų tų žmonių jėgų sumą. Banali tiesa. Bendruomeniškumas. Tai kas žmogų pavertė dominuojančiu gyviu žemėje, nesant aukščiausiu kaip kokia žirafa, sunkiausiu ar didžiausiu kaip banginis, tvirčiausius nasrus turinčiu liūtu ir t.t.
    Beje apie pragarą ar dangų. Nemanau, kad tai pragaras ar dangus (nemanau, kad tai apskritai egzistuoja). Tai tiesiog savas kelias kuriuo einama (einame). Kiekvienas išsirenkam kokiu keliu eit ir kur nueisim. Lietuviai (Lietuva) irgi turi pasirinkimą kokiu keliu eit ir kas be ko eina tuo savu keliu. Kol kas mano manymu tai iš esmės sąmoningas tautos nykimo (išnykimo) kelias.

    p.s. kalbant apie šaukštus ir valgį prisiminiau motinystes atostogas konkrečiai ir Sodros problemų sprendimų siūlymus apskritai. O juk tai iš tos pačios serijos (išmoko pamaitinti vienas kitą)..

    • J.naivusis

      Būtent žydai taip ir daro tarpusavy. Perkeltine prasme.

  • Sakyčiau labai panašu į komunizmo pagrindus arba į solidarumą pagal koncervatorius (pagal valdančiąją daugumą?)… O pagal nesenai girdėtą M. Gorbačiovo interviu tai yra tiesiog kiekvieno žmogaus svajonė…

    • Kęstutis Gečas

      Palyginimas su komunizmu labai taiklu :)
      Nors manau, kad komunizmas yra iš tiesų noras grąžinti visuomenei pirmykštę bendruomeninę santvarką. Tik bėda, kad turto jau yra per daug nei mums reikia, vadinasi ir jo perteklių nori dalis visuomenės pasisavinti…

      • iš wikipedijos apie komunizmą: Šiuolaikinio komunzimo pradininkais laikomi Karlas Marksas (1818–1883) ir Frydrichas Engelsas (1820–1895). Jų idėjos remiasi kapitalizmo kritika, prigimtine lygybe, skelbia privačios nuosavybės nereikalingumą, beklasės visuomenės susikūrimo būtinybę, pagrįstą gamybos priemonių bendra nuosavybe ir lygiu produkcijos padalijimu. V.I. Leninas suskirstė komunizmą į du etapus (fazes): pirmoji fazė – socializmas, kai gėrybės pasidalinamos principu „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal darbą“ ir galutinė fazė – komunizmas, kuriame gėrybės dalijamos principu „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“

  • Kostas

    Tūkstantmečiui tiko ir šiandien lietuviškoje Google puslapyje Google raidės buvo su karūna, o jas paspaudus rodo paieškos rezultatus su raktiniais žodžiais „karalius Mindaugas“.
    Ir trečioje paieškos rezultatų vietoje paantraštė – Karalius Mindaugas – niekšybės kultas? (1)
    Siūlau paskaityti jubiliejaus proga. Nors jei nėra sukurta svetainių apie Mindaugą arba sukurtos taip jog neranda Google gal nieko kito ir nereikia.

  • johnis

    Vieni is dangaus karalystes kureju sioje zemeje buvo komunistai. Musu mokykloje mokytoja pasakojo ir buvo isitikinusi keliomis tiesomis- jog pro musu miesteli Kelme eis lovys kuriuo tekes maistas ir visi draugiskai valgysim, tik beda jog paskutiniems liks tik skystimas. Kita tiesa- kad viskas bus nemokama parduotuvese ir imsim tik tai ko mums reikia nes busim brandus. Pirmoji tiesa manes nezavejo(kriu kriu) o i antraja tiesa buvau itikejas- vis vaiksciojau i parduotuve ziureti ar vis dar kasininke sedi.
    O jei rimtai tai nemanau jog tas antras kambarys yra dangus. manau jog dangus yra zmogui kuris duoda- tai sielos pasitenkinimas. Todel dangus yra kiekvienam zmogui , o ypac tam kuris galbut tik vienintelis butu tame pirmam kambary ir maitintu kitus nors jo ir nemaitintu niekas. Kas is to kad esi geras tiems kurie tau geri(kaip antrajame)- tai jau turime Seime- kuomet jie vienas kita maitina. Ir ka?

  • Slyvanosis

    Palanga III:
    Dar šiek tiek įspūdžių iš Palangos.
    Apie viešbutį, ant kurio durų kabo labai gražus plakatas, visiems atvykstantiems skelbiantis, kad: „Parodysim jums pragarą ir parodysim jums rojų“.
    Užeinu. Pasiteirauju, kokios kambarių kainos. Idealių formų (90-60-90) administratorė TV filmų įgarsintojos altu klausia: „O ko pageidaujate, pragaro ar rojaus?“
    Pirmas į galvą atėjęs atsakymas: o koks jūsų reikalas?! Bet susituriu…
    Nors po kelionės buvau šiek tiek pavargęs, smalsumas nugali.
    „Parodykit abu variantus“.
    Žavioji fėja nuvedė mane į kambarį, kuriame stovėjo didelis apskritas stalas. Aplink jį sėdintys žmonės buvo išbadėję ir nelaimingi. Stalo viduryje stovėjo milžiniškas troškinio puodas, iš kurio sklido toks gardus kvapas, kad man net seilė nutįso. Visi žmonės, sėdintys aplink stalą, turėjo po labai ilgą šaukštą. Tais šaukštais jie pasiekdavo puodą, tačiau rankenos buvo per ilgos, kad galėtų prinešti maistą prie burnos.
    „160 lt. parai“ – nušvitusi Colgate šypsena suburkavo mano palydovė.
    „Rodykit rojų“ – įvertinęs vaizdelį, paprašiau.
    Ji nuvedė į kitą kambarį, lygiai tokį patį, kaip ir pirmasis. Jame stovėjo toks pat apskritas stalas, toks pat troškinio puodas. Žmonės turėjo tokius pat ilgus šaukštus, tačiau visi buvo sotūs ir apkūnūs, jie juokėsi ir šnekučiavosi.
    Kai mieloji administratorė nužvelgė mano nustebusią miną, aš klausinčiai kilstelėjau antakius.
    „Už rojų – 270 lt. …“

    Last thing I remember, I was running for the door
    I had to find the passage back to the place I was before
    „Relax“ said the nightman, „We are programmed to receive“
    „You can check out anytime you like, but you can never leave“
    Welcome to the Hotel California.
    Such a lovely place, such a lovely face…

  • jona…

    Viskas toje pasakaitje gražu, bet ne gerai… troškinys pasibaigs, ir bus kaip toje rusų dainelėje apie Antošką, kurioje dainelės herojus nepriima jokių pasiūlymų, prisidėti prie troškinio gaminimo , bet labai aktyviai puola ieškoti didžiojo šaukšto… Dar gali būti ir blogesnių situacijų… Antoškos sutiks gaminti troškinį, bet ne visi jie bus reikalingi…

    • Regis

      Ypatingai tiesiogiai suprantantiems išverčiu – troškinys šioje pasakoje tai ne tas troškinys kuri pripratę matyt ant savo pietų (vakarienės) stalo.. Troškinys turima omeny tai, kas Dievo (pagal pasaką) duota žmonėms ir ko dėka žmogus gali egzistuoti. Pirmiausia tai neišsenkantys gamtos turtai – žemė, vanduo, oras ir t.t. Taigi nepulkit kišt komunistų, antoškų ir t.t. Troškinio užteko, užtenka ir užteks beveik visiems. Problema kitur.. Kai kurios tautos suvokė, kad išgyvent ir klestėt galima tik visiems kartu susitelkus. Kai kurios tautos to nesuvokia ir/ar vargiai suvoks. Tik tiek. Visa moralė.

      • Regis, ačiū už pagalbą:)

        • romas

          Pasirodo, kad neteisingai dalinamės. Štai Jūs ,Artūrai, turite per daug, ar per mažai? Net jei dalis tautos yra godūs ir nelinkę bendradarbiauti, kas trukdo išmesti tuos netikėlius iš žaidimo ir žaisti be jų?

          • Romai, turiu pakankamai ir todėl kartais galiu pasidalinti

  • Linas

    kad pusę trijų nakties ne miegoti,o rašyti opusus…Kitas lygis,sakyčiau,aukštesnis lygis,veik nepasiekiamas.Pritariu Regiui(07.06.4:54),kol kas matau ėjimą keliu,vedančiu tautos išnykimo link.Deja,bet taip yra.P.S.tik nesupratau,prie ko čia Sodra?Tikrai nemanau,kad ji šioj situacijoj kalčiausia.Aišku,negerai,kai mažinamos motinystės išmokos,labai negerai.

  • Fredis*

    Truputį keista, kad pasakas su šaukštais ir puodais pasakoja asmuo, kuris viešbučio administratorės pakalaustas kuriam laikui ketina apsistoti viešbutyje atšauna: – koks tavo reikalas?
    Tai normali verslo praktika kaip ir aerouosto dokumentų patikros punktuose perskenuoti keleivį ir jo daiktus, o prireikus paprašyti nusiauti batus.
    Patiko į aštuntą dešimtį įkopusios komentatotės „jonos…“ klausimas kodėl niekam nekyla mintis pasidomėti kas vidury stalo pastatė tą didžiulį gardaus troškinio puodą.
    Veltėdžiams įdomu tik šaukštai ir jų rankenų ilgiai, kas bus kai jį ištuštinsite. Gerasis dėdė vėl pripils valgio?

    • fredi, man tamstos šis komentaras labai patiko.

      Jis labai gerai atspindi visą tamstos gyvenimo filosofiją ir pasirengimą ant kiekvieno kampo išdėstyti kiekvienam sutiktam savo gyvenimo istoriją tikintis ką nors gauti už tai mainais.

      Tokie kaip tamsta dažniausiai linkę išpasakoti ne tik savo asmenines, bet ir draugų bei kaimynų istorijas už tą pačią kainą. Jie dažniausiai save vadina liberalais, nes jiems atrodo, kad tikrinimas ir kontrolė yra „normali verslo praktika“, o nuomonės turėjimas – ypač jei ši nuomonė nesutampa su „liberalų“ – yra baustinas ir smerktinas dalykas.

      Ačiū. Dabar man bus lengviau suprasti, iš kur kyla tas tamstos nepasitenkinimas gyvenimu ir neapykanta visiems, turintiems kitokia nei fredžio nuomonę.

  • Matotaupa

    Vienas komentatorius labai stebisi, kad šio puslapio šeimininkas parašo ką nors originalesnio. Ir ne pirmą kartą. Ir jaučiasi, kad tas komentatorius labai stengiasi parašyti gudriai ir protingai, bet gaunasi juokingai.
    Reikia tikrai keisto mąstymo, kad susieti pasaką apie pragarą ir rojų su viešbučio administratore…

    • Fredis*

      Į svečius (į viešbutį) įžengė žmogus, kuris už atlygį nori nakvynės paslaugos, o mintyse keiksnoja šeimininką, linki jam bankroto. Tarp kitko tos moterėlės – administratorės, kambarinės, virtuvių darbuotojos – vargo pelės, dažnai net nežino kieno tas viešbutis, gal kokio nors Antonovo, Sidorovo iš Rusijos, ar B.Lubio, o gal arabų šeichų. Tiesiog manau, kad nemandagu keiksnoti mūsų žmonių net jei jie atžagariai atlieka savo pareigas.
      Ankstesnis mano komentaras, Matotaupa, buvo apie dviveidystę…

      • Matotaupa

        Gana keistai skamba, kai rašote apie tai, kokios mintys sukasi kitų žmonių galvose. Nepatikėsiu, kad jūs esate minčių skaitytojas. Logiškai galvojant, jei jūs neskaitote kitų žmonių minčių, o apie jas rašote užtikrintai – papasčiausiai norite apmulkinti kitus, o gal ir save… save apmulkitni jums tikrai pavyko. O kitus ar apgausite? Na, bet nepabandęs nesužinosi…
        Kas jums suteikė teisę smerkti kitus? Net šventieji taip nedaro. Spėju, kad jūs nesate net pusiaukelėje į šventumą.