Apie Gruziją ir jos žmones – grįžčiau

Ne, aš net nebandysiu aiškinti, kad per tas porą dienų pažinau Gruziją ir jos žmones….

Aš tik vėl pasidalinsiu įspūdžiais.

Kontrastai – štai kas pirmiausia krinta į akis einant Rustavelio prospektu. Šalia važiuoja GAZ-24 (žiūri į jos stovį ir stebiesi, kaip ji dar iš viso važiuoja) ir blizgantis nuo naujumo Lexus visureigis.

Vaikšto gražiai pasipuošęs jaunimas – ir kas keliolika žingsnių po elgetą (jie jauni ir seni, tikri elgetos ir uždarbiaujantys, bet jų gana daug.) Žmonės geri, pasirengę padėti, bet, panašiai kaip mus, beveik nesišypso. Kol, nepašnekini… Tada jau visai kas kita.

Eiti per gatvę -iššūkis. Eiti šalia gatvės nuolatinis muzikinis fonas. Primena Stambulą šiek tiek.

Kalbėjau daugiausiai su kolegomis, bet ne tik. Bendras įspūdis – dauguma patenkinti valdžios pasikeitimu, ir dauguma, kaip ir aš, Vadina jį Miša ir sako, kad per buvimo valdžioje laiką pasikeitė ne į gerąją pusę. Bet visi pabrėžia, kad padarė daug gero, kol tapo beveik nevaldomu pižonu.

Jaučiasi, kad žmonės nori permainų, bet nelabai jomis tiki. Kažkur girdėta būsena, ar ne.

Pasakojo vieną juoka, nežinau, ar tai tikra, bet, mano supratimu, atskleidžia požiūrį. Sako prieš rinkimus buvo priimtas įstatymas, numatantis griežtesnę atsakomybę už vairavimą neprisisegus. Žmonės pamažu buvo pradėję to įstatymo laikytis. Po rinkimų jie vėl važinėja neprisisegę – valdžia tai pasikeitė…

Vakar konferencijoje buvo vienas toks iš Ekonomikos ministerijos (na, tipo B.Bradausko) ir pasakojo apie tai, kaip jie gerai pasirengę perėjimui į skaitmeninę televiziją ir kaip visi informuoti ir viską žino. Čia pat konferencijoje vienas iš regioninės TV tas žinias pademonstravo, pradėjęs kalbėti, kad geriausiai gal būtų, jei kiekviena regioninė televizija turėtų savo nuosavą multipleksą signalui siųsti…

Dar tas iš Ekonomikos ministerijos paskelbė, kad turi naują planą ir dabar jį visi galės aptarinėti ir siūlyti jam pataisas. Ir galės daryti tai ištisas 10 dienų. Kažkaip nesusilaikiau ir pasakiau, ką man visa tai primena… Po konferencijos priėjo vienos tarptautinės organizacijos atstovas ir dėkojo, sakė, mes irgi norėtume jiems tą pasakyti, bet negalime, nes tenka kartu dirbti.

Kita vertus, žurnalistai dalyvavę konferencijoje anam kalbant irgi šypsojosi, reiškia, jiems irgi panašiai kaip man atrodė. O tai teikia vilties.

Dėl žiniasklaidos kol kas vilčių mažiau (gal vėliau kur nors įdėsiu vieną schemą, kaip ten viskas atrodo), nes visi žiūri į žiniasklaidą ne kaip į instutuciją, o kaip į įrankį…

… Tbilisis labai gražus miestas. Vakar vakarieniavome restorane, kuris vadinasi, berods, „Kopala“ – nepamenu, kada ir kur esu matęs gražesnį vaizdą…

Tik tie „operos rūmai“ kaip aš pats sau sakau kelia keistus jausmus, nes, pasirodo, yra ne tik tas, važiuojant iš oro uosto… Ir centre dar vienas panašus, ir paskirtis panaši…

Šiaip jau, žinoma, mažai laiko. Bet tikrai žinau, jog pasitaikius progai, grįžčiau.

Reiškia – patiko.

 

(4 balsų, vidurkis: 4.25 iš 5)
Loading...
  • Izbliondimas

    „…Dar tas iš Ekonomikos ministerijos paskelbė, kad turi naują planą ir dabar jį visi galės aptarinėti ir siūlyti jam pataisas. Ir galės daryti tai ištisas 10 dienų…“
    Bet ar čia kas blogo. Juk jis žmonių rinktos valdžios skirtas pareigūna. Ar vien tai blogis.
    O dėl bradauskų. Na, kai XXI a. liūtai ką nors atliks nors per nago juodymą, ką atliko bradauskai savo laikmečiu (tiesa, tuomet rajono savivaldybės darbuotojas buvo galima sakyti visiškas nulis, bet juk paminint panašias pavardes juk neturima omenyje rajoniškų savivaldybių darbuotojai…).
    Manau reikia kažką XXI a. nuveikti, kad būtų galima kažką blogesnio kalbėti apie aštubtą, devitą dešimtmečius Lietuvoje.
    O kol kas, manau, apie juos vaikams supilta tik melas (turiu omenyje 30-40 metų šiandienus vaikus…☺), kad jų nuomonė apie tą laikotarį yra tik juodųjų propoganidistų…
    Juk ir apie partizanus jie žinio tik vieną pusę. Tiesos pusę, – to reikėjo, tai legendos.
    Ir apie valgyklas tik tai, kad dažnoje buvo aliumininiai bliūdukai (o kad juose buvo maistas, apie tai…). Ir aplamai, kad pokario karta užaugo su tikru naminiu maistu… palikime užmarščiai, gal…
    Bet karas turi ir kitą pusę, apie kurią, kaip šiandien gražiai per radiją pakalbėjo Klaipėdos režisierė, kuris šiandien rodys kroato pjesę… kai rodytųsi yra ir visai kitoks žmogus, baisesnis už galimai įsivaizduojamą patį baisiausią pasiutusį gyvylį… (pabrėžiu apsiutusį, nes šiaip gyvūnas yra gyvūnas, t.y. gėris neapsakomas, ta prasme, lyginant aplamai su žmogėnais…).
    Tad iki brazauskų (visgi ne bradauskų, nes rajono savivaldybių…) Lietuvėlei dar reikėtų augti ir augti. Bet tam reiktų žmogiškumo paprasto, kurio Lietuvoje, manau, jau niekuomet ir nebus.

  • vienok

    Paneigėte nuomonę,kad sugriovus istorinę miesto dalį pilietinio karo metu , Tbilisis nebe toks gražus,koks buvo prieš pilietinį karą.Žinau tik iš susižavėjimo pilnų pasakojimų apie ikikarinį Tbilisį ,tad reikėtų apsilankyti.

  • Rytis I

    „ką man visa tai primena…“
    Dar vienas panašumas ar bendrumas galėtų būti parlamentas – jo ištaigumas ir „modernumas“:
    http://www.civil.ge/rus/article.php?id=24048