Apie demokratiją ir jos stoką

Indijos aukščiausiasis teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad homoseksualūs santykiai nuo šiol nebebus laikomi kriminaliniu nusikaltimu, kokiu jie pastaruosius beveik 150 metų.

Šis sprendimas laikomas demokratijos ir žmogaus teisių viršenybės pergale.

Tuo tarpu Vokietijos konstitucinis teismas, nusprendęs, kad Lisabonos sutartis neprieštarauja Vokietijos konstitucijai (jei bus priimtas įstatymas, aiškiai apibrėžiantis Vokietijos parlamento dalyvimą ES teisės aktų leidyboje), pareiškė, kad Europos Sąjungoje yra „demokratijos deficitas“ ir kad ES intergacija negali būti begalinė.

Vokietijos teisėjų nuomone, identitetas yra svarbesnis už integraciją.

Trapus dalykas ta demokratija…

Bet gerai, kad yra valstybių, kurioms tokie dalykai vis dar rūpi.

(2 balsų, vidurkis: 1.00 iš 5)
Loading...
  • Whisker

    Visiskai teisingas vokieciu sprendimas, turi tureti ribas ta integracija, kodel mes turim leisti kazkokiem gejam is Briuselio mum aiskinti?

    Indija teisingai padare, pas mus irgi homoseksualus santykiai nera nusikaltimas, todel viskas cia labai gerai, bet vaikai vistiek turi buti apsaugoti nuo iskrypeliu.

  • kolega

    Teismai gali pareiksti ka tik nori. Taciau Lisabonos sutarciai kaip ir pritarta. Idomu, kaip vokieciai gelbes ta identiteta, kai Europos parlamentas, isigaliojus sutarciai, tures is esmes virsenybe pries Reichstaga.

    Beje, nepamirškite, kad kalbame apie Vokietijos, o ne Lietuvos Konstitucinį Teismą…:)

    • kolega, Vokietijos Konstitucinis teismas būtent ir pasakė, kad EP neturės viršenybės. Ir net apibrėžė tas sritis, kurios liks Vokietijos kompetencija

    • nerijus

      kolega

      Tokios, kaip Vokietija ar Prancūzija taip gali pasielgti, o dėja, Lietuva- ne. Vien dėl to, kad ji, Vokietija, stipri ekonomiškai ir politiškai.
      Nustebčiau, jei mūsų Seimas pasielgtų atitinkamai, bet der nesu vissiškai optimistas.

  • kolega

    na bet idomu: jei Europos parlamentas paskelbs, kad runkeliai negali buti didesni kaip 30 cm, tai kaip elgsis reichstagas? klaus konstitucinio teismo, ar EP nutarimas del runkeliu nepriestarauja Vokietijos istatymams? Tai cia gausis tokia painiava, ir viskas judes labai letai. Argi EP leis salims nutarimus taikyti tik tada, kada jos pacios nori?
    Tokiu atveju uzkalt EP arba paskelbt, kad jo nutarimai galioja tiems, kam tai rupi :)

    Aisku, Lietuvoje runkeliu istatymas butu suprastas kaip runkeliu uzdraudimas ES lygmeniu, cia kalbos nera :)

  • Karvė

    Man niekaip nesuvokiama, kokią žalą identitetui gali padaryti integracija. Visad galvojau, kad identitetas yra žmonės, jų papročiai, kalba. Todėl niekaip nesuprantu, ką blogo tam identitetui padarys ES integracija. Ar į gretimą butą atsikėlusi gyventi ispanų šeima sugriaus lietuvio ar vokiečio gyvenimą, privers kalbėti ispaniškai, rengti koridas? Nemanau, kad identitetas dėl tu nukentės, manau, kad priešingai – praturtės, truputį provincialumo išmuš ir padės į pasaulį žvelgti truputį plačiau nei paties kiemas.

    Tiesa, ne visiems tai naudinga. Juk turime valdininkus, monopolijas, kuriems dar reikėtų dėl savo šiltų vietelių pakovoti su platesne publika, o ją papirkti taptų sudėtingiau. Todėl geriau jau dabar visiems priminti apie identitetą, kurį sugriaus laisvesnė ekonominė rinka ir laisvas žmonių gyvenimas.

    Skaldyk ir valdyk!

    • karve, specialiai tamstai citata (tikiuosi angliškai suprantate):

      Primarily, however, the judges declared for the first time that it is imperative to maintain the „space for the political formation of the economic, cultural and social living conditions“ in the member states. In this national sanctuary, the judges see both „areas which shape the citizens’ circumstances of life, in particular their private spaces of personal responsibility and political and social security, as protected by their fundamental rights,“ as well as „political decisions that particularly depend on a previous understanding of culture, history and language and which discursively unfold in a public political arena organized by party politics and parliament.“

      According to the judges’ ruling, these „essential areas of democratic organization“ explicitly comprise „citizenship, the civil and military monopoly on the use of force, revenue and expenditure, including external financing and all elements of encroachment that are decisive for the realization of fundamental rights, above all as regards intensive encroachments on fundamental rights such as the deprivation of liberty in the administration of criminal law or the placement in an institution.“ These important areas also include „cultural issues such as speaking a language, shaping the circumstances concerning family and education, ensuring freedom of opinion, of the press and of association, and accommodating professions of faith or ideology.“

      These are the limits that EU member state Germany has to set on future European integration. The „identity“ of the German constitutional order may not be damaged by Brussels. Identity takes priority over integration.

      • Karvė

        Na šiaip dėkui už citatą, joje pakankamai man reikalingų kontrargumentų yra :)

        1. 1 ir 2 pastraipų pirmasias dalis labai tiesiogiai galima interpretuoti kaip „leiskit mums kontroliuoti mūsų žmones“ – žr į ankstesnio komentaro antrą pastraipą.

        2. “political decisions that particularly depend on a previous understanding of culture, history and language and which discursively unfold in a public political arena organized by party politics and parliament.” – neverta ginčytis, skamba logiškai ir natūraliai, tačiau nevertėtų pamiršti, kad ES valdo žmonės iš visų šalių narių, neabejoju, kad apie savo kultūras, istoriją ir kalbą jie išmano nemažiau, nei vietiniai kolegos ir į jų nuomones būtų atsižvelgiama svarstant vieno ar kito sprendimo įtaką kiekvienai valstybei narei.

        3. These important areas also include “cultural issues such as speaking a language, shaping the circumstances concerning family and education, ensuring freedom of opinion, of the press and of association, and accommodating professions of faith or ideology.” – čia jau visiškai jiems patiems kontrargumentas, nes dauguma valstybių narių turi rimtų problemų su „ensuring freedom of opinion, of the press and of association, and accommodating professions of faith or ideology“, o tokios kaip Lietuva ir su likusiomis „important areas“.

        Ši citata puikiai įliustruoja, kad net ir dešimtis-šimtus metų valstybių narių valdžia turėdama visas teises kontroliuoti minėtus piliečių gyvenimo aspektus ir būdama įsipareigojusi gerinti jų situaciją, paprasčiausiai nesugebėjo ir nesugeba to padaryti iki šiol. Dėl to jų argumentai dabar skamba absurdiškai ir tiesiog leidžia juos naudoti kaip kontrargumentus.

        Kai sistema neveikia, paprastai ji tobulinama arba kuriama nauja. Senosios atstovams tai labai nenaudinga, todėl ir prasideda gąsdinimai ir liaudies smegenų plovimai. Štai priims tokį ir tokį nutarimą ir tą pačią dieną lenkai susikrovę lagaminus perplauks per Lamanšą ir ims keisti UK kultūrą, kalbą, seksualinę orientaciją ir ką tik nori. Nes būtent tokia yra integracija – staigi ir netikėta, smogianti be gailesčio… Žinoma nepamirškim paminėti, kad visiškai kaip Sovietų sąjunga.

        Bijoti galima šaldytuvo, bet ar verta mirt badu vėn dėl baimės?

        • nerijus

          Perksaičiau knygą: Piniguočių dinastijos ir ten buvo papasakota istorija, apie JAV fermerį, kuris turėjo 25 bulves. Kadangi, kaip jis tikėjo, jog sunkmetis baiksis po 24 dienų, tai nusprendė, jog šią diena nevalgys, o pradės nuo rytdienos. Tą pačią dieną, jis mirė iš bado.
          Paradoksas, bet tai tiesa. Iki kokių absurdų nukrypsta žmonės. Vien dėl kvailumo ar vien dėl karštligiško tikėjimo- ryt bus geriau?

  • Matotaupa

    Aš manau, kad Lietuvai tai irgi rūpi, arba bent jau didžiajai jos gyventojų daliai. Ir rūpi, ir aktualu. Tik valstybės tarnautojai (seimas, vyriausybė, prezidentas) turi svarbesnių, savo reikalų. Ir panašu, kad dar ilgai savo reikalais bus užsiėmę, ir iki tokių klausimų artimiausią dešimtetį neprieis.
    O tokiems klausimams kaip tik ir turėtų būti prioritetas.

    • nerijus

      Baigiu atsakyti sau į klausimą: ko visi veržiasi į Seimą ar kitas, valstybines institucijas, o kiti dirba ( tarybų nariai ) už „grašius“.
      Tik dėl savo interesų. Jie žino kada ir koks išeis įstatymas, kokiu kursu suks „laivą“ Vyriausybė, tuom naudojasi vien savo labui/ gėriui ir turtams kaupti.
      Žino, jog NT mokestis bus, tarkim, išleitas tik po 2 metelių ( įstatymų projektas, per tuos metelius bus rengiamas ), o kas jį žinos jau šiandien- bus tam pasiruošęs- pardavęs/ įvaikinęs/ perrašęs/ padovanojęs ir t.t. Tik mes, eiliniai runkeliai, vėl liksim su savo mintimis ir keiksmais A.Račo tinkliaraštyje…

      Visiems žinomos įstatymų spragos, tik jos netaisomos tol, kol šio įstatymo „rengėjai“ nepasinaudoja tuom, ką patys sukurė, vien dėl lobistinių priežasčių.

  • NiekurNeiva

    Taigi, Lisabonos sutarčiai buvo 4-ios kliūtys:

    1) Vokietijos konstitucinis teismas,
    2) Airijos referendumas,
    3) Čekų prezidentas (jei neklystu, siejo savo sprendimą su Vokietijos KT)
    4) Lenkija (jei neklystu, sieja sprendimą su Airijos referendumu)

    Reklamavo kaip didžiausią problemą airius, o čia KT nurodė akivaizdų prieštaravimą – kam reikalingi bundestago deputatai, jei sprendžia Briuselio…

    Ko gero ir gerai, kad nei Europos Konstitucija neįsigaliojo, nei Lisabonos sutartis neįsigalės. Kodėl blogas variantas „visu sutarimu“ ? Kam reikalinga ta Nauja valstybė EUROPOS SĄJUNGA, jei visai neblogai gyventi ir Europos sąjungoje?

    P.S. Man tai asocijuojasi su Socialistinė Etiopija, kurioje nė nekvepia socializmu (iš mažos raidės), bet užtat
    daugelis apsigaudinėja, primiršdami, kad žodis iš didžiosios raidės reiškia PAVADINIMĄ, o ne to žodžio prasmę…

  • NiekurNeiva

    Atsiprašau, būsiu ne taip supratęs. Bet gal visa „druska“ ir yra tose neprieštaravimo sąlygose?

    Šiandien (birželio 30 d.) Vokietijos Konstitucinis teismas paskelbė nutartį, kad Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartis neprieštarauja šalies konstitucijai.
    Teismas taip pat pareiškė, kad sutartis ir Vokietijos konstitucija neleis sukurti „federacinės ES valstybės“, kuriai priešinasi dalis Vokietijos parlamentarų.

    http://www.esnaujienos.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1136:vokietijos-konstitucinis-teismas-lems-lisabonos-sutarties-likim&catid=115:lisabonos-sutartis-kas-toliau&Itemid=50

  • Linas

    nesu didelis šių reikalų žinovas,todėl galiu klysti.Tik kažkodėl manau,kad kas leistina Vokietijai,Prancūzijai,Italijai,Anglijai neleistina mums.Landsbergio įpiršta mintis,kad visos ES šalys yra lygios,nėra mažų ir didelių,į kiekvienos interesus atsižvelgiama ir pan. – utopija.Deja,politikoje kiekvienas vadovaujasi savo interesais ir mažųjų vardan didieji stengiasi nesipykti.Kažkodėl kuo ilgiau Lietuva yra ES,tuo šis įsitikinimas stiprėja.

  • NiekurNeiva

    Pagal Lisabonos sutartį sprendimai bus priimami ne „visiems sutarus“, o „dviguba dauguma“:

    Ne mažiau 55% valstybių su ne mažiau 65% gyventojų.

    Akivaizdu, kad MATEMATIŠKAI su mažomis valstybėmis bus galima
    iš viso nieko nederinti ir net nebandyti su jomis tartis ar jas įtikinėti. Joms beliks tik paklusti, t.y. savalaikiai ir tinkamai pernešti ES direktyvas į Nacionalinius teisės aktus.

    Kita smulkmenėlė: kam šovė į galvą Europos užsienio reikalų ministrą pavadinti „Vyriausiuoju komisaru“, na tuo, su koženke ir mauzeriu prie šono ?…

  • Pirma, jeigu kam nepatiko ES „primetamos“ sąlygos, nereikėjo pasirašinėti atitinkamų sutarčių. Tos pačios Lietuvos niekas juk nevertė stoti į ES – bet ES pinigai, aišku, saldūs. Kažkodėl dažnam sunku suprasti, jog teisės ar privilegijos ateina kartu su pareigom (įsiparteigojimais).

    Antra, nacionalizmas kažkam gali būti „savaime suprantamas“ gėris, tačiau tai nereiškia, jog tai objektyvus faktas. Asmeniškai aš nacionalizmą (kaip, beja, ir religiją) laikau prieštaraujančiu bendriems humanistiniams principams, skaitinačiu neapykantą bei esančiu viena pagrindinių konfliktų (jų tarpe karų) priežastimi.

    Trečia, kas liečia Indiją – susidaro įspūdis, jog Lietuvos įstatymų leidėjai eina priešinga kryptimi, šioje srity.