Citata #232 balsas.lt komentatorius apie bankų atsakomybę

Už narkotikų platinimą Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę. Už rožinių miglų į akis pūtimą ir finansinį pavergimą jokia atsakomybė nenumatyta. Tai leidžia bankams demagogiškai kaltinti pačius skolininkus – juk niekam, kaip teigiama, prievarta kreditai nebuvo brukami. Tuo tarpu apdairiai nutylima daug kainavusi grandiozinė reklaminė kampanija, kurioje gausiai dalyvavo bankų ekspertai, raginusi tik skolintis ir vartoti.

balsas.lt

…dar būtų galima pasiūlyti Baudžiamajame kodekse numatyti atsakomybę už pernelyg didelį įdegį nuvažiavus atostogauti į Egiptą ar Ispaniją, už skrandžio veiklos sutrikimus nusipirkus „akcijinės“ mėsos ar žuvies prekybos centruose ar pagirias po išgertuvių prisipirkus per TV reklamuojamų alkoholinių gėrimų..

(15 balsų, vidurkis: 2.60 iš 5)
Loading...
  • geriau piktas, pasipiktinęs žmogus negu viskam abejingas, apsirijęs, smarkiai nudegęs nusilupusia oda ir niekam nereiškiantis pretenzijų. Žmogus turi būti pilietiškas, aktyvus ir netgi šiek tiek agresyvus, nes kitaip monopolijos-valdžia-bankai pervažiuos su volu per galvą ir net sucypti nespėsi.

  • Vita

    Iš tiesų bankai susimovė. Gal šioje citatoje ir nėra tinkamiausiu būdu išsakyta „bankų dalis“ krizėje, bet per savo nesugebėjimą apsiskaičiuoti rizikų, per didelį pasitikėjimą darbuotojais, kuriems buvo sakoma tik gerinti rezultatą, krizę jaučia net gi tie, kurie neturi paskolų. Kaip gyvenu aš, kalta tik aš, bet banaki irgi patiria milžiniškus nuostolius, kurie turi įtakos šalies ekonomikai.

  • Gerb. Artūrai, o ko jūs stebitės ? Juk esame homosovietikus karta, kurią taip auklėjo – kažkas tavimi privalo pasirūpinti, tau privalo duoti ir pan. Reikia mokėti tik dejuoti ir mitinguoti. O apie konkretų komentatorių aš turiu asmeninę nuomonę, nes kažkada teko dirbti kartu, todėl tokia jo logika „Turi būti kažkas kaltas, nes aš negaliu būti kaltas“, manęs nestebina.

    • Nors ištiesų, tai stebėtis reikia ! Ir garsiai apie tai kalbėti. Kitaip ir nevyks pokyčiai.

      P.S. keistai aš čia – pats su savimi diskutuoju :)

      • O su kuom gi jei ne su protingu zmogumi sneketis? :)

  • max

    fredi, žmogus pirmiausia turi būti išmintingas ir nepulti ryti kiekvieną siūlomą nemokamo sūrio gabalą. Lietuviams labai budinga savo genetinį kvailumą teisinti kažkokiais tai išoriniais veiksniais. Todėl taip ir gyvename.

    • Lietuviai gyvena taip kaip įmanoma gyventi šiose platumose, jie nei kvailesni, nei protingesni už kitas tautas. Truputį prasčiau už lenkus, šiek tiek geriiau už baltarusius, rusus.
      Dar yra aiškintoų, jog jei krašte vyrautų protestantiškas tikėjimas, o ne katalikiškasis, tai būtume pažangesni. Netikiu šia prielaida, nes jos neįmanoma patikrinti praktikoje.

    • Kvailumas nėra genetiškai paveldimas. Pasižiūrėkite, ko pasiekė lietuviai JAV. Esam darbšti ir gabi tauta, sugadinta sovietinio laikotarpio.

  • Su komentaru sutikti galima. Tačiau kelti klausimą, kur buvo Lietuvos Bankas, kai sirpo minėtas NT burbulas ir ar neprivalėjo LB imtis priemonių taip pat reikia.

    • nerijus

      Kur buvo LB?
      Ar jo gen. direktorius Šarkinas?
      Šarkinas prižiūrėjo sodybą ( legalią ar ne- negaliu tiksliai pasakyti ) Prūdiškėje ( Labanoro sen. ).
      Kai gauni virš 100 tūkst. mėn. algą, tai mažiausiai rūpi, kokias pareigas užimi ir kuom privalai rūpintis. Svarbu, geras įvaizdis per TV.

  • Donatas

    imti pinigų tai visi greiti buvo, o kad grąžinti reikia, tai jau bankai kalti liko.
    keista, kad per ~20 nepriklausomybės metų išsiugdė karta, kuri nori gyventi ir gyvena taip, kad tarsi kažkas kitas turi būti kaltas už jų pačių sėkmes ir/ar nesėkmes. o juk turėjo būti atvikščiai, turėjo išaugti laisvas ir sąmoningas pilietis, kuriantis gerovės valstybę sau ir savo vaikams…

    • O iš kur tokia karta išaugs ? Juk dauguma aplinkui (pradedant nuo nuostatų šeimoje, mokytojai mokyklose, dėstytojai universitetuose, žiniasklaida, politikai ir tt.) ir toliau aktyviai propaguoja ‘kitų kaltės’ ideologiją.

      • Donatas

        namau, kad tai sovietmečio palikimas. tada buvo ‘kitų (sovietų) kaltė’, nes geležinė uždanga neleido pačiam pasirinkti, kur ir kaip gyventi. o dabar? laisvė yra, tačiau atsakomybės už savo pačių veiksmus kartu su ja taip ir neatsirado. manau, kad ‘homo sovietikus’ vis dar gyvema mumyse (ne musyse:) ir verčia kaltę tiems ‘kitiems’…

        • Raselė

          Manau, čia ne sovietmetis kaltas (vėl lietuviškas kaltųjų ieškojimas), o tiesiog toks lietuviškas gyvenimo būdas ir auklėjimas. Nuo amžių amžinųjų…
          O iš dalies (nepamenu, kieno ta mintis) ir tai, kad Lietuva katalikiškas kraštas. Viską ponas dievas sutvarkys, o padarytas nuodėmes atleis… Ar ne taip?

          • Donatas

            gali būti, kad toks jau lietuvių bruožas :) tačiau sovietmetis (ir ankstesnė carinės rusijos aneksija) jį tik paskatino…

  • Musė

    Aš nenorėčiau kaltinti bankų. Bankas yra pelno siekianti, o ne labdaros organizacija. Taip, jie naudojo daugybę marketinginių priemonių ir triukų, siekdami pritraukti kuo daugiau klientų. Kaip elgiasi bet kokia kita verslo įmonė. Juk jei kasdien per visus kanalus intensyviai reklamuoja pvz. Lexusus ar Rolexus, tai visai nereiškia, kad tu privalai pirkti. Ir kad pardavėjas kaltas, jog tu už paskutinius pnigus nusipirkai Rolexą ir šeima nebeturi ką valgyti (arba kad tau įgrūdo prabangų dulkių siurblį, nors tu net neturi kilimo, ania, Fredi? :))

    Dėl Lietuvos banko atsakomybės taipogi abejočiau. Juk Lietuvoje nebankrutavo nė vienas bankas, visi komerciniai bankai vykdė ir vykdo bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus – likvidumo, kapitalo pakankamumo ir t.t. Lietuvos bankas tą griežtai sekė ir kontroliavo, tad šiuo metu turime stabilią bankinę sistemą. Nemanau, kad centrinis bankas atsakingas už spekuliacinį nekilnojamojo turto kainų augimą. Arba už žmonių mokymą, kaip elgtis su savo pinigais.Negi LB turėjo kokią šeštadieninę mokyklėlę organizuoti?

    Jei kas ir atsakingas, tai nebent Vyriausybė, laiku nepriėmusi nekilnojamojo turto mokesčio, kuris garantuotai būtų pristabdęs spekuliantų užmojus.

    • Musė

      Oi, ką aš čia dabar parašiau? Gaunasi, kad aš sutinku su Artūru? Einu rašyti paneigimo.

      • Muse, esu sužavėtas…:)

        • erezijos

          Nu nėra ko čia bankų padlaižūnais žavėtis – nesame vienodoj padėty. Bankams valstybė tarnauja su visu aparatu. O tu žmogeli, tik pabandyk negražint skolos pvz.: vien už tai, kad padidino palūkanas – moment prisistatys antstolis ir sumokėsi tiek ir dar dešimteriopai antstoliui (priklauso kaip gerai slapstysiesi – kuo geriau, tuo daugiau sumokėsi, kai suras). Nes sutartyje įrašyta kažkur šimtas pekiasdešimtu punktu, kad „bankas pasilieka sau teisę“ (oi dar kiek jie tie bankų sukčiai sau teisių pasilieka) …keisti palūkanas…
          Ir dabar, tas Kubilas džiaugiasi, kad pavyko apsaugoti bankus nuo griūties (žmonių sąskaita). Man tai – ir velniai nematė, tegul griūva skradžiai – ne pirmas kartas, matėm ir Sekundžių ir Minučių ir EBSW kontorų griūtį. Ir nieko blogiau už dabartinę krizę. Kodėl Kubilas dabar nori bet kokia sąskaita saugot bankus?

    • nerijus

      Žinom žinom, Muse, sunko tamstai argumentuoti, nes kiek leidai sužinoti, tai esi banko tanautoja :)

      Lieka tik pritarti tamstos mintims :)
      Dedu PLIUSĄ +

      • Musė

        Nerijau, nesu. Ir tas Snoro kioskelis buvo bajeris. Nebūkite toks patiklus :)

        • nerijus

          Nesu patiklus :)

          Taip ir neišsiaiškinome iki galo :)

    • Muse nepyk, bet nesutinku su tavimi.
      Valstybė reguliuoja tas sritis, kurios kurios potencialiai gali būti žalingos visuomenei. Pavyzdžiui, valstybė prižiūri ginklų prekybą, nustato tam tikras taisykles kam ir kaip galima parduoti ginklą. Arba lošimai.
      Bankų veikla yra lygiai taip pat svarbi visuomenei, nes gali atnešti jai daug naudos, bet ir daug žalos. Bankų veikla yra rizikinga. Tam ir yra Lietuvos Bankas, kad prižiūrėtų bankų veiklą. Jei ginklų parduotuvės pradėtų pardavinėti ginklus nesilaikydamos reikalavimų, būtų imamasi sankcijų. LB pagrindinis darbas prižiūrėti, kad bankų veikla būtų priimtinos rizikos ribose.
      Jei bankas dalina kreditus su mažesnėmis palūkanomis, mažesniu užstatu ir t.t. bankas didina savo operacijų rizikingumą. Čia LB ir turi ateiti ir liepti taip teikti paslaugas, kad jos sumažintų riziką. LB to nepadarė, bankai skolino vis rizikingiau – didesnės sumos, mažesnės palūkanos, mažesni pajamų reikalavimai, užstato nebuvimas, 100% suma ir t.t.. Todėl turime ką turime.
      Lietuvos bankas privalėjo nustatyti tokius rizikos valdymo normatyvus, kurie nebūtų leidę išsipūsti paskolų portfeliui. Pvz. kredituoti galima tik 80% norimo pirkti turto vertės. Vienam šeimos nariui turėtų likti ne 500 lt. pragyvenimui, o 1000 Lt. Tokiu būdu sistema būtų buvusi sveikesnė.

      • nerijus

        Dėl užstato nesutikčiau. Šiuo atveju užstatu tapo butai ar kiti statiniai, kuriems buvo imamos paskolos.

      • Musė

        Na štai ir paaiškėjo, kas yra kas. Pasirodo, socialistu apšauktas A. Račas iš tiesų yra grynakraujis liberalas, laukinio nereguliuojamo kapitalizmo šalininkas. Tuo tarpu tariamai už liberalus balsuojantis Valentinas yra užsislėpęs socialistas, pasisakantis už griežtesnį valdžios struktūrų reguliavimą ir kišimąsi į rinką :) Austras galėtų didžiuotis savimi, jo paskaitos nepraėjo veltui.

        Jeigu jau LB blogas, tai ką tuomet kalbėti apie JAV centrinio banko – Federalinės Rezervų sistemos vykdomą reguliavimą? Kai paskolos buvo dalinamos žmonėms, net neturintiems nuolatinių pajamų. Kapitalizmas triukšmingai žlugo ir pasaulis niekada nebebus toks, kaip buvęs.

        • Muse,
          Neribotas priėjimas prie pigių pinigų ir tapo pagrindine būsto paskolų krizės priežastis. Paskolas pasiėmė visi kas tik norėjo, nepriklausomai nuo pajamų. Pinigai – pavojingas dalykas.

          • nerijus

            Jas ima iki šiol ir dar lengviau- sms.
            Tikiu, kad yra tokių, kurie ima „greitąją“ paskolą, vien dėl to, kad padarytų įnašą bankui.
            Ką tie žmonės galvoja? Negaliu pasakyti…

        • Miela Muse, darote klaidą, dažnai pastebimą Lietuvos žiniasklaidoje pastaruoju metu. Vertinate neturėdama faktų.

          • Arturai, manau cia isvis tuo klausimu labiausiai putajasi radikalus socialistai, kurie laiko save radiklaiais konservatoriais :) O tai jau bendro tautos mentaliteto ir susivokimo kas esame problema. Ir taip daugelyje sriciu… Del to beprasmiska diskutuoti ir aiskinti kazkokias tiesas tiems, kurie ju vis vien nesupras. O citata tikrai parinkta tiksliai, nes surinko atitinkama, sakyciau, delfiska publika. Truksta tik etatinio delfi siu klausimu analitiko WORAS :) kuriam jau atsibodo buduliams (atsiprasau uz issireiskima) aiskinti kas yra kas :)

      • GIGA

        Bet jei paėmę kreditą žmonės nesugebės jo išmokėti,jie sugrįš į savo pirmines sąlygas – liks be būsto.Atmetus pinigus būsto įsirengimui,dažniausiai palūkanos mokamos bankui buvo mažesnės už to paties būsto nuomos kainą.Tai kur problema,jei žmogus grįšta į išeitines pozicijas?
        Bankai padarė biznį ir dabar patys spręs ką veikti su tuo turtu,kurį nusipirkę žmonės negalės išsimokėti.Jei bankas tam turtui įsigyti davė ne 70 proc,0 95 proc nuo jo vertės,tai pačiam bankui bus daugiau problemų.
        Vienintelis skausmingas klausimas,kad prie gero įprantama ir jei aš įpratau kieme kepti šašlykėlį,o per langą stebėti upės tėkmę,tai būtų skausminga grįžti į dviejų kambarių butą miegamajame rajone ar dar blogiau į bendrą virtuvę su uošviene.
        Dėl ko galima kaltinti bankus ir ko aš visiškai nesuprantu,tai dėl jų veiklos valdant žmonių pinigus investuojant į fondus.Bankas su specialistų komanda išstoja kaip tarpininkas,žmonių pinigai sukišti į fondus nuvertėja ar užsišaldo,o bankas sako-„atsiprašau,pasaulinė finansų krizė,mums truputį nepasisekė-kantrybės po trijų metų viskas bus gerai“.Tai kam žmonėms tie specialistai su Nausėdos „minkštuoju nusileidimu“ priešakyje?

  • Čia taip skundžiasi žmogeliai, kuriems ypatingą įtaką daro reklama. O taip… Surišo, nuvedė į banką, privertė pasirašyti ir dabar negali atiduoti. Banką į teismą! :) Dar kazino reikia prie to pačio duoti į teismą, nes kažkas pralošia visus pinigus. Teleloto reikia nubausti, nes niekaip nenusiperku bilieto su milijoniniu išlošimu. Toliau vardinti? O štai čia tai tikrai tiktų pavadinimas apie dundukus :) Prie to pačio prisiminiau anekdotą: Ateina vyras, toks apdujęs, į parduotuvę ir reiškia pretenzijas: „Jūs man vakar pardavėte sugedusią degtinę!“ Pardavėja bando korektiškai aiškintis: „Na juk degtinė negenda, to negali būti…“. O šis ir sako: „O tai kodėl man galvą skauda??“ :)

    • Juozas

      Simai, kazino ir Lietuvoje baudžiama, jeigu įsileidžia lošėjus su priklausomybe nuo azartinių lošomų. Už klaidinačią reklamą Lietuvje irgi yra baudžima. Baikit tyčiotis iš tų žmonių, kurie ėmė paskolas paskatinti nesąžinigos reklamos ir reguliuotojo aplaidumo. Man tai panašu į pavyduolių revančią, kurie savo laiku negavo paskolos, arba ilgai dvejoję pavėlavo į burbulą. Aš ameniškai irgi nesu niekam skolingas, bet tas visuotinis finansiškai neišprususių žmonių žeminimas jau kelia pasibjaurėjimą.

      • Tai reikia bausti ne bankus, o tuos, kurie turi liguista priklausomybe paskoloms, kuriu nesugebes atiduoti. Nera cia ko pavydeti. Jau ir cia daugeja komentatoriu, kurie nesurasdami argumentu, pradeda kazka isradineti, izeidineti, skaityti tarp eiluciu to ko nera. Niekas nebando tyciotis is zmoniu pasiemusius paskolas. Jie patys is saves pasitycioja su tokiom „auksinem“, „genialiom“, „logiskom“ mintim…

    • kažkas paminėjo lūkesčius. Taip, aš turiu teisėtus lūkesčius laimėti TELELOTO. Jei nelaimiu, tai TELELOTO paduodu į teismą dėl to, kad neįvykdė mano teisėtų lūkesčių. Ar ne tokia „logika“ vadovaujasi tokie „komentatoriai“, nes panašių, matau, yra ir čia :)

      • Juozas

        Taip Simai, gali paduoti TELELOTO į teismą, jeigu nelaimėjai, nes reklamuoja laimėjimus neobjektyviai, nepateikia pralaimėjusių skaičiaus ir ten neretai nuskamba raginimai dalyvauti. Kai sako viena socialinė reklama „žinok savo teises“, šiuo atveju lošimų preižiūros komisija turi ginti tavo teises, bet ir turi ginti savo teises, jeigu nori, kad jas gerbtų ir pradėti derėtų nuo savišvietos, nes matyti, kad visiškai nesigaudai šioje srityje ir laidai „šmaigščius“ komentarus neturėdamas jokios informacijos.

        • Antrą kartą juokiuosi balsu skaitydamas komentarus Arturo blog’e :) Net nuotaika praskaidrejo, kaip po eilinio Šilansko anektodo – nors anekdotas nuvalkiotas, bet kai pasako Šilanskas, tai nori-nenori juokiesi :)

          • nerijus

            Prie „lūkesčių“ prisidėjo negerb. Nausėda, kuris dar pernai, liepos mėnesį, agitavo, kad visi imtų paskolas, nes butai brangs. Pasijuokiau smagiai :)

            Suprantama, kad Nausėda, kaip ir kiti bankyriai, suinteresuoti pajamomis ir pelnu.
            Bet, jei jau baudžiama už klaidinančią reklamą, tai gal ir Nausėdą į tą sąrašiuką įtraukus?
            :)
            Tuo pačiu ir NT bendroves. Teisingumo dėliai.., kad daugiau nebenorėtūsi „pūsti burbulų“.

  • Juozas

    Tas komentaras karštakošiškas, bet iš esmės yra teisinga linkme.
    Visose civilizuotose šalyse už nepagrįstų lūkesčių skatinimą yra baudžiama,jeigu nustatomas, sukčiavimas ir nedeklaruotas suinteresuotumas, tai daugiausiai galioja akcijų rinkoms. Baudžiama už netinkamą PR iš suinteresuotų asmenų. Kreditų rinka niekuo nėra ypatinga, tik ji yra stabilesnė ir žmonės lėčiau ten praranda pinigus, bet ji irgi yra reguliuojama. Banko darbuotojai ir strategai išduotantys paskolas, konsultuojantys ir kuriantys strategijas yra finansiškai išprusę, skirtingai negu jų klientai, bankas vertina riziką, draudžia, už ją gauna rizikos premiją maržos pavidalu, todėl atsakingas yra bankas, o ne skolinikas. Žinoma gali pasitaikyti banko klaidų vertinat riziką, ir tai nebaudžiama, jeigu bankas vykdė reguliuotojo nurodymus, tačiau tai irgi nėra skoliniko problemos, o banko ir reguliuotojo. Lietuvoje už aplaidumą yra atsakingas Lietuvos Bankas ir ponas Šarkinas nebegali toliau vadovauti šitai svarbiai reguliavimo institucijai, kadangi visą laiką aiškino, kad jis nieko negali padaryti, negali nustatyti palūkanų, kad klatas yra valiutų valdybos modelis ir melavo dėl euro įvedimo, neturėjo įgaliojimų tą žadėti ir suvaryti žmones į paskolas eurais. Taipat civilizuotoje valstybėje yra privalomas fizinio asmens bakroto įstatymas, dėl jau minėtų priežasčių.
    Tikiuosi, kad išsamiai paaiškinau ir nebekyla klausimų dėl tinkamo atsakomybės pasiskirtymo kreditų rinkoje, bet galiu ir išsamiau paiškinti.

    • Musė

      Kiekvienas darželinukas žino, kad esant valiutų valdybos modeliui, centrinis bankas negali įtakoti palūkanų normos. Į paskolas eurais Lietuvos bankas nieko nevarė, žmonės patys jas ėmė.

      Bet sutinku dėl euro įvedimo. R. Šarkinas po šitokio fiasko tikrai turėjo atsistatydinti. LB privalėjo labiau pasistengti, kad šalis atitiktų Mastrichto kriterijus, čia centrinio banko neveiklumas buvo akivaizdus.

      • Donatas

        nesutikčiau dėl LB kaltės dėl euro neįvedimo. jo neįvedimo ‘autorius’ yra mūsų mielas visų mylimas amb, nes jam vadovaujant vyriausybė priėmė paskutinės minutės sprendimus, kurie pakėlė infliaciją (nors tą sėkmingai buvo galima daryti ir vėliau) ir sudarė pretekstą ES atsakyti lietuvai dėl euro.

        • Juozas

          Kaltinti LB dėl euro neįvedimo būtų keistoka, nes manau, kad tas įvedimas padarytų dar daugiau žalos, nesiimsiu įrodinėti šio teiginio, nes sunkiai patikrinama, bet argumentas paprastas: euras yra įvestas tose šalyse, kurios atitinka eurozonai keliamus reikalavimus, neatitinkant reikalavimų ten būtume labai nekonkurencingi, nes reikalavimai yra skaičiuojami pagal stipresnių ekonomikų rodiklius.
          Del valiutų valdybos modelio „kaltumo“ irgi galyma ginčytis, bet LB vadovas negalėjo žadėti to kas nuo jo nepriklauso, negali ir dabar kaltinti valiutų valdybos modelio, kuriam vadovauja. Jeigu nesugeba valdyti to valdybos modelio, tai reikia atsistatydinti ir leisti valdyti tam kas sugeba, nors aš asmeniškai manau, kad tą modelį reikai naikinti.

      • mdxacuk

        Tai kad su paskolom EU kaip tik kol kas viskas daugmaž tvarkoj. Kol kas.

        Tik nereikia galvot, kad jei valdžia neturi pinigų spausdinimo mašinos, tai jau ji už nieką ir neatsakinga. Pavyzdžiui, infliaciją valdžia gali sukelti ne tik spausdindama nepadengtus pinigus, bet ir be saiko skolindamasi. Yra ir kitų nebūtinai akivaizdžių būdų. Dabar ir sriuobiam pasekmes: teks mažinti pripumpuotas biudžetininkų algas, pensijas ir t.t, kol viskas sigrįš į normalią būseną, t.y., kol nusės ingliacinių mielių sukeltos putos. Čia kaip su alum – nupūti putas ir pamatai tik pustuštį bokalą.

      • Jonas

        Muse, neturėjo atsistatydinti, nes neturėjo už ką. Negi manote, negalėjo atitikti Mastrichto kriterijų? GALĖJO, bet nedarė, tikriausiai atsimenate, tada trūko kažkokių šimtųjų ar tūkstantųjų. Kodėl taip – jau kiti klausimai.

      • GIGA

        Visiškai sutinku,Musyt.Dar būtų galima padiskutuoti kodėl EK negalėjo šiek tiek paįtakot situacijos?spėju,kad graikas ar italas (tautybes pasirinkau gan atsitiktinai) būtų taip ir padaręs

  • Šmočiukas

    Artūras iš Latvijos grįžo piktas (gerąja prasme), produktyvus ir aštrus. Man tai patinka, tik gaila, nemačiau, ką jam buvo pridarę komentatoriai, kuriuos jis be gailesčio išvalė :)
    O iš daugybės pastarųjų įrašų mane labiausiai sukrėtė Vidžiūno greitis ir Seimo korupcijos suvokimas. Net kažkaip nėra ką pakomentuoti. Gal nebent galėčiau teigti, kad už tokį sprendimą Vidžiūno „teisėją“ reikia teisti patį. Ne atleisti iš darbo, o teisti. Gal ne į kaliūzę, bet bent jau baudą į biudžetą už Vidžiūną visgi reiktų susimokėti. Aišku, teisėjūkščio sąnaudas padengtų viena tokia partija, bet vis nauda…

  • Antanas

    Račas, eilinį kartą grybą pjauna. Lengva filosofuoti, apie tai, kas realiai tavęs neliečia. Pabūtumėte skolininkų praradusių darbus vietoje, tada kitaip giedotumėte.

    Račai, jei esi toks atsakingas už savo veiksmus žmogus, tai bus labai įdomu pažiūrėti kaip prisiimsi asmeninę atsakomybę už šių metų BNS finansinius rezultatus. Tada ir pažiūrėsime ar nebuvo „aplinka“ kalta.

    • beje, kaip direktorius, jis ir yra atsakingas už BNS finansinius reikalus… Bent jau turėtų…

      • Antanas

        Apie tai ir kalbu, kad turėtų Račas prisiimti kaip direktorius atsakomybę. Bet ar taip tikrai bus? Labai abejoju. Va, tada ir pamatysime ar jis yra tas, kuo čia dedasi.

        • max

          Antanai, o kas daugiau be AR galėtų tą atsakomybę prisiimti? Nesuprantu paties, ir tavo abejonių.

          • Antanas

            Max, abejonės tame ar išdrįs AR prisiminti atsakomybę (kaip čia deklaruoja) už BNS finansinius rezultatus metų gale.
            Labai nepatinka žmonės, kurie tik teoriniame lygmenyje dėsto kas yra atsakomybė, teisingumas, dora, išmintis, o realiame gyvenime patys visų tų savybių mažai teturi.

          • Antanai, AR ne tik sugebės, bet ir prisiims. Pasirašydamas vardu ir pavarde priešingai nei tamsta, pasislėpęs už kampo. Ar tik ne iš VT grupės tamsta būsi?

          • Yra vienas dalykas atsakyti uz finansinius nuostolius (tarkim bankroto atveju, kai pats direktorius kaltas del daug veiksniu – daugelis LT firmu ir bankrutuoja, nes buvo prisieme neadekvaciu paskolu per praejusius metus) ir yra kita atsakomybe uz objektyvu pajamu mazejima (del krizes ir vartojimo sumazejimo – informacineje rinkoje vartojimas irgi nurkito). Jei per recesija firma issilaiko ir nebankrutuoja, nes direktorius imasi teisingu veiksmu (neprisiima paskolu, sumazina islaidas ir pan), tai is savininku dar pagyrimus gautu. Bet, manau, neverta net diskutuoti apie tai, nes, ziuriu, daugelis nesuprato kodel A.Racas renka kontraversiskas citatas… Matyt, taip buvo ir PinkCity atveju :)

          • Manau, kad jei Artūras geras direktorius, tai jis pasitvirtino mažesnį nei 2008 pardavimų planą, suoptimizavo išlaidas, atleido nereikalingus žmones ir t.t.
            O atsakomybę prisiims tik jis, niekas kitas. Kitas dalykas, ar privalo įmonės vadovas automatiškai atsistatydinti jei įmonė neįvykdo plano? Čia priklauso nuo įmonės ir jos kultūros. Nesuprantu ko čia kibti prie Račo.

    • O tai kas garantavo darbą ? Kiekvienas turėjo įvertinti savo pajėgumą sumokėti paskolą ir palūkanas. Beje, nemažai tokių, kurie ėmė paskolas ir pirko butus, nes ‘kainos auga ir aš po keletos metų parduosiu brangiau’. Norėjo paspekuliuoti, bet kai nesigavo, tai dabar bankai kalti ? Hey, grow up. Prisiimkite atsakomybę.

    • Antanas

      Valentinai, tame ir klausimas ar prisiims jis tą atsakomybę. Kai banko skolininkas neturi pinigų gražinti bankui, anot Račo, tai yar skolininko finansinio neatsakingumo problema. O kai reiks atsiskaitinėti akcininkams dėl savo vadovaujamos įmonės blogų rezultatų Račas greičiausiai viską suves į krizę ir panašius išorinius dalykus. Kur tada nuoseklumas ir kam tas kitų kritikavimas neatsakingumu?

      • Mielas Antanai,
        Jūsų teiginys „Račas greičiausiai…“ yra spekuliacinis ir niekuo nepagrįstas. Jūs nežinote nei ar BNS patirs nuostolius, nežinote ar tie nuostoliai nėra suplanuoti ir nežinote ką Artūras Račas darytų tuo atveju. Tačiau jums tai nesutrukdė kaltinamai pasmerkti Račo kaip nesugebančio prisiimti atsakomybės.

        • Antanas

          Valentimai, tikrai žinau, kad BNS išgyvena prastus laikus ir tai nėra spekuliacinis niekuo nepagrįstas teiginys.

          Račo dėl to nekaltinu ir nesmerkiu, o tik siūlau jam taip nesišvaistyti atsakingas-neatsakingas kaltinimais kitų žmonių (bankų skolininkų) atžvilgiu, nes šiuo požiūriu jis nėra niekuo už juos geresnis. Pavyzdį su BNS pateikiau tik norėdamas parodyti, kad pagal jo paties logiką galima atsakomybės trūkumu apkaltinti jį patį.

          • Antanai, šiame tinklaraštyje už žinomai klaidingos informcijos skleidimą tai darantys asmenys netenka galimybės komentuoti. Todėl labai prašyčiau tamstos pateikti faktus, patvirtinančius teiginį „tikrai žinau, kad bns išgyvena prastus laikus“. Tada galėsime padiskuoti. Priešingu atveju galėsite rašyti komentarus į „Vakaro žinias“ arba ELTą

          • Geriau, Antanai, parodyk kas neisgyvena prastu laiku. As asmeniskai nei asmenu, nei firmu tokiu nezinau… Manau cia reikia kalbeti apie tai kaip kas susitvarkys per sia krize, o ne ar prisiims atsakomybe. Direktoriaus pareigos automatiskai iparigoja prisiimti visas atsakomybes, del to gincas ir diskusija siuo klausimu mazu maziausia beprasmiski. Siuo atveju tikrai Arturas ka nori, ta gali rasyti, o jei veliau pridarys klaidu :):):) tai, nuosirdziai tikiuosi, isgirsime isdidu mea culpa :):):) ir isdidziai prisiims visas atsakomybes, kokios tik ji ipareigoja pagal pareigas :) Noreciau dar daug ka pridurti, bet susilaikysiu iki tam tikro momento. Nepatinka be perstojo kartotis :):):)

          • Antanas

            „parodyk kas neisgyvena prastu laiku“

            Simai, va pavyzdys – Račas dedasi, kad BNS klesti. O jei rimtai kalbėti, tai kur tada logika kaltinti bankų skolininkus neatsakingumu, jei praktiškai visi dabar minuse (arba arti to) sėdi? Juokiasi puodas, kad katilas juodas.

    • Antanas

      Račai, tai nėra klaidinga informacija. Tamstai paneigti mano teiginį būtų vienas juokas. Jei viešai pateiktumėte BNS finansinius rodiklius, tada visi matytume kas teisus, o kas paprasčiausiai meluoja. Bet jūs to tikrai nedarysite, nors ir dedatės teisuoliu.

      Tačiau yra kita išeitis – BNS finansiniai rezultatai kiekvienam prieinami Registrų centre (už mokestį). Metų gale galėsiu išimti šias oficialias pažymas ir tada sulyginsime šių metų rezultatus su anksčiau buvusiais. Pažadu tamstos (ir BNS) viešai atsiprašyti, jeigu paaiškės, kad sakiau netiesą. Sutarta? Ar toks faktų pateikimas ir ginčo sprendimas tiks?

      • Antanai, netiks. Ir dėl labai paprastos priežasties – už savo žodžius reikia atsakyti. Juk ne aš kalbėjau apie BNS finansinę padėtį, o tamsta, tvirtindamas, kad nespekuliuojate. Todėl norėčiau, kad savo teiginius kuo nors pagrįstumėte. Antraip galėsiu drąsiai teigti, kad sakote netiesą, o kalbant tamstos žodžiais esate visiškas melagis.

        Šių metų BNS finansinių rodiklių viešai skelbti negaliu, nes nesu savininkas, o sprendimus ką ir kada skelbti priima būtent savininkai.

        Linkiu sėkmės ieškant „pažymų“ registrų centre. Tiesa, nelabai suprantu ką turi bendro teiginys „BNS išgyvena prastus laikus“ su ketinimu lyginti šių ir praėjusių metų rezultatus. Tada reikėtų dar pažiūrėti kaip gyvena ELTA (iš įprastinės veiklos) ir visa žiniasklaidos rinka.

        Laukiu paaiškinimų.

        • Antanas

          Už savo žodžius prisiimu atsakomybę. Tik nesupratau kodėl netinka Registrų centro pažymos. Tai juk trečios šalies dokumentas, kurio duomenų tikrumo nuneigti niekas negali. Tai kokie duomenys tada tinka? Gal pažymą tiesiai iš BNS buhalterijos atnešti? Ar kaip?

          • GIGA

            todėl,kad bet koks diletantas,nors ir labai tolimas nuo biznio,supranta,kad negalima lyginti šių ir praeitų metų finansinių roduklių.Aišku,kad šių metų prastesni,bet tai neparodo blogo firmos menedžmento.Susimovei Antanai

  • Giedrius

    Taip-s…Kalčiausias, kaip visada, mažas žmogelis…“bulkos“ ir valgomųjų šaknelių mėgėjas. Bankai, kaip visada, nekalti…Lyg nebūtų buvę „bankų krizės“ (čia elito terminas…lietuviškai „ekonominės diversijos“)bei jos velniškų pamokų…Pakeičiu temą:-)
    Po perkūnais, galų gale…sugebės bent viena dienraščio redakcija, TV profesionalų komanda paviešinti VISĄ Rubikono „juodosios buhalterijos“ sąrašą, o ne tuos palaikius lapus:-)? Gal kas sugebėtų prakalbinti buvusį VSD darbuotoją, badavusį virš 30 d.(gal girdėjome žinutę TV, dienraščiuose?:-))Gal tada (ir tik tada…) būtų galima kalbėti apie korupciją, teisėsaugą, bankus, politikus. Aš suprantu, jog apie Zvonkę idomiau…

  • Matotaupa

    Antanai,
    Eikite kasti bulvių…

  • Leisiu sau dalinai nesutikti su gerbiamo Artūro nuomone.

    Kaip supratau, jis remiasi prielaida, kad visi žmonės privalo sugebėti savarankiškai išsiaiškinti ir suvokti visus teisinius ir finansinius kreditavimosi niuansus ir kylančias iš to grėsmes LR įstatymų aplinkoje.

    Deja, mano asmeniniais pastebėjimais, tokių „pasikausčiusių gudručių“ proporcija tarp darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų vargu ar yra didesnė, nei kokie 10-15%. Panašiai, kaip ir tų, kurie gali savarankiškai išsiaiškinti, koks iš tikro yra plačiai reklamuojamų, kaip stebuklingi vaistai, maisto papildų poveikis jų sveikatai.

    Ar tai reiškia, kad likusieji, dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesugebantys to padaryti yra verti palikti likimo ir klaidinančios reklamos valiai ir iš jų galima juoktis, kaip iš kokių gobšų kvailelių? Mano giliu įsitikinimu – tikrai ne!

    Nereikia šios nuomonės suprasti, kaip tiesioginio kaltinimo bankams – visai ne.

    Bankai yra pelno siekiančios organizacijos, dažnai besivadovaujančios senu, kaip pasaulis, prekeivių principu: „Neapgausi – neparduosi“. Kredituodami, ypač burbulo metu, jie yra linkę nutylėti nepalankias klientui sąlygas, surašytas sutartyse mažomis raidelėmis, nepaaiškinti visų galimų pasekmių bei nuraminti kylančius klientui nuogąstavimus. Šiuo atveju priekaištauju ne jiems.

    Civilizuotose pasaulio šalyse yra priimta ginti vartotojo teises – ypač tokiose srityse, kur prekės ir paslaugos yra sudėtingos bei klaidinanti reklama ar nelygiavertės sutarties sąlygos gali turėti rimtų pasekmių apsigavusio kliento sveikatai ar saugumui. Kreditavimas ir yra viena tokių paslaugų.

    Šiuo atveju priekaištai nukreipiami į valstybės institucijas, neužtikrinusias, kad LR piliečiai galėtu gauti visą jiems būtiną žinoti objektyvią, o ne reklaminio pobūdžio, informaciją apie kreditavimą ir jo grėsmes bei nesureguliavusias teisinės bazės taip, kad bankų klientų teisės kritiniu atveju būtu apgintos ir jų nebūtu įmanoma vieną kartą padėjus parašą paversti baudžiauninkais iki gyvos galvos.

    Ką turėjo ir privalėjo padaryti mūsų valdžia dar kadaise, po pirmosios bankų krizės:

    a) įstatymu įpareigoti komercinius bankus suteikti klientui visą objektyvią informaciją apie kreditavimo sąlygas, ypač nepalankias klientui ir galimas jų pasekmes ir grėsmes. Kaip tai yra daroma su alkoholiu ir tabako gaminiais ar maisto papildais. Yra šalių kur tai privaloma ir jeigu paaiškėja, kad klientui kažkas buvo nutylėta – bankas lieka kaltas dėl apgaulės.

    b) Numatyti įstatyme fizinio asmens bankroto atvejus.

    c) Numatyti įstatyme galimybę gražinti bankui užstatytą turtą, kuris buvo įvertintas banko specialistų ir nebemokėti likusios paskolos dalies.

    Nes dabar, atpigus įkeistam turtui, pagal sutarties sąlygas bankas gali atimti tą turtą, skolai išliekant. Rezultate žmogus lieka be savo pradinio įnašo, be įmokėtų kredito lėšų, be turto ir dar su skola bankui – ir visa tai be jokios savo kaltės ar aplaidumo.

    Žinoma, galima sakyti, kad jis pats tokią sutartį pasirašė, bet dovanokit – tai buvo standartinė bankinių sutarčių sąlygą, niekas neleido jų keisti, todėl perkantis butuką savo jaunai šeimai žmogus neturėjo jokio kito pasirinkimo. Tai yra būtent valdžios pareiga – įstatymu apginti žmogų nuo piktnaudžiavimo galia.

    d) Inicijuoti reguliarių finansinių-šviečiamųjų laidų ir straipsnių visuomenei ciklus bei įvesti finansinio gyvenimo pagrindus į pagrindinių mokyklų programas bei sukurti suaugusiųjų neformalaus finansinio švietimo programas, kad LR gyventojai kuo daugiau turėtu supratimo apie finansinius ir bankinius reikalus ir netaptu lengvatikėmis bankinės reklamos aukomis.

    Ar tai buvo padaryta? Ne.

    Todėl tikrai negalima kaltinti skolinėn baudžiavon patekusių jaunų šeimų, neturėjusių jokio supratimo apie šias grėsmes.

    Taip, galima sakyti, kad jie nėra ypatingi išminčiai – bet ar tai nuima valdžios pareigą ginti jų interesus? Manau, kad ne.

    • Donatas

      Zeppelinus, paklausiu paprastai
      žmogus pamatė per TV nuostabaus televizoriaus (gali būti bet koks daikts) reklamą, bac, pasiėmė visas šeimos santaupas (arba pasiskolino šeimos vardu) ir nusipirko. liko be santaupų, o kai algą sumažino, ir pinigų ėmė trūkti. kas kaltas – TV reklama ar žmogus?
      kaip teisigai pastebėjo nerius, daugelis paskolų buvo būstui, o didelė dalis būsto sandorių buvo spekuliaciniai (parduosiu vėliau brangiau). tas irgi prisidėjo prie dirbtinio kaino augimo. tad ar kaltas bankas, kad kraštiniai spekuliantai liko neuždirbę, bet praradę. žinoma, kažkas pirko ne perpardavimui, bet sau, savo šeimai, bet jie buvo priversti mokėti tokią užkeltą kainą, kurią užkėlė spekuliantai. ar bankas irgi dėl to kaltas? visi mokėjo nežmoniškas algas statybininkams, dabar jos nukrito kelis kartus. ar irgi bankas kaltas?

      • Gerbiamas Donatai,

        a) būkite atidesnis – savo tekste nekaltinau bankų, priešingai – minėjau, kad sukčiavimo ir vartotojo apgaulės elementas yra natūraliai būdingas tokio pobūdžio veiklai (~palūkininkavimui). Kaltinau valstybės institucijas.

        b) mano tekstas nėra nevykusių spekuliantų interesų atstovavimas – man jų bėdos neįdomios, bet ne jie sudaro pagrindinę masę bėdon dėl burbulo pakliuvusių žmonių.

        Deja, deja – pagrinde bėdon pakliuvo būtent jaunos šeimos, tiesiog neturėjusios jokio kito būdo įsigyti pirmąjį ir vienintelį būstą savo šeimai.

        O gal Jūs žinote, kur tuos būstus nūnai be kreditų dalina?

        Suprantu, kad kai kam norėtusi užmaskuoti dėl bankinio burbulo kilusias niekuo nekaltų žmonių realias problemas po NT spekuliantų bėdomis, bet tokią poziciją laikau tiesiog nesąžininga manipuliacija. Nepasiduokite jai…

        • gie

          Beje, bankai visada privalejo ir supazindindavo klientus su rizikos veiksniais. Pvz pabandykit pasirasyti investavimo sutarti kokia banke :).
          O pagal jusu logika kazkas turetu supazindinti zmones su rinkos (kad ir kontroliuojamos) ekonomikos pavojais zmones lygiant su sovietiniu komunizmu – kad nera 100% uztikrinimo kad darbas bus, arba kad algos vien tik augs.
          Pagrindine i beda patekusiu zmoniu dalis – tie, kurie eme paskola „ant ribos“, t.y. zmones, kurie tikejosi greitu laiku uzdirbti daugiau, kad galetu nesunkiai grazinti kredita. Situacija pasikeite. Jie rizikavo ir neteisingai apskaiciavo rizika.

          • Pavargstu kartotis ir aiškinti elementoriškus dalykus, todėl atkreipsiu Jūsų dėmesį į tai, kad skirtingai nuo dalies Jūsų bendraminčių, ginančių bankus ir smagiai besijuokiančių iš kreditinėn kilpon pakliuvusių bendrapiliečių kvailumo, aš bevelyju ne ieškoti kaltų ar kvailų – o aiškintis, kokios sąlygos leido susidaryti šiai ženkliam valstybės gyventojų skaičiui bjauriai situacijai, kaip buvo galima to bent dalinai išvengti ir kaip padaryti, kad tai nepasikartotu.

            Mano minėtas faktas, kad didžioji dalis darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje išties nesupranta kai kurių nemalonių kapitalistinės ekonomikos ir finansų rinkos niuansų ir ciklinio pobūdžio nėra priežastis tiems, kurie tai supranta, tyčiotis ir juoktis iš jų bėdų ir „nemokėjimo apskaičiuoti riziką“.

            Jeigu žmonės nežino ar nesupranta finansinių paslaugų spąstų – reikia jiems aiškinti ir parodyti, t.y. šviesti tais klausimais.

            Nors suprantu, kad tiems „gudresniems“ gali būti psichologiškai smagu jaustis pranašesniais ir džiūgauti dėl bendrapiliečių nesėkmių – ką mes ir matome daugelyje šio gerb. Artūro posto komentarų.

            Būsiu atviras – stebėti tuos tipinius džiūgavimus „dėl kritusios kaimyno karvės“ yra pakankamai nemalonu….

          • romas

            Kaip uždirbsi, jei viską viską visiems sąžiningai papasakosi?

        • Donatas

          gerb. Zeppelinus,
          jokiu būdu nenoriu ‘užmaskuoti … kilusias niekuo nekaltų žmonių realias problemas’. tik noriu pabrėžti, kad gyventi reikia pagal galimybes. o jei pradėjai gyventi aukščiau jų, tai reikia mokėti prisiimti atsakomybę, o ne ieškti kaltų aplinkui…
          sakyčiau, jei kas per prievartą būtų žmones varęs imti paskolų ir pirkti bustą už beprotišką kainą, tai tada gal ir galima būtų juos vadinti ‘nekaltais’. tačiau, dėja, tokius sprendimus jie padarė patys, sąmoningos būklės… o dabar kratosi atsakomybės…

          • Visiškai neprieštarauju Jūsų nuostatai dėl gyvenimo „pagal galimybęs“ ir neprievartinio paskolų ėmimo pobūdžio.

            Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad dideliai daliai lietuvių (taip, taip – ne pačiai išmintingiausiai, bet..) buvo suformuota nuomonė, kad 2004-2008 m. ekonominis pakilimas yra ilgalaikis procesas ir kad blogiausiu atveju tas kilimas tiesiog sustos kokiame aukštame taške.

            Todėl žmonės tiesiog neįvedė į nuosavus planus ženklaus savo ekonominės būklės pablogėjimo artimiausiu metu (taip, tai buvo neapdairu, bet..), nes viešoje erdvėje tam nebuvo pateikiama jokių prieladų (deja, deja).

            Atitinkamai, jie ėmė paskolas pagal to meto (augimo piko, kaip paaiškėjo vėliau) savo galimybęs. Pvz. jaunos trijų asmenų šeimos grynos pajamos buvo 4,5 tūkst.lt ir jie paėmė paskolą butui su 1,5 tūkst.lt mėnesio įmokomis.

            Pagal galimybęs? Tikrai taip.

            Dabar jų pajamos smuko – dėl krizės, tarkime iki 3,5 tūkst., o mėn. įmoka dėl palūkanų augimo tapo jau 2 tukst.lt.

            Jiems tapo labai sunku gyventi ir auginti vaiką.

            Matote tokioje situacijoje jų kaltę? Tvirtinate, kad jie norėjo gyventi ne pagal galimybęs?

            Primenu, kad kalbame apie pirmą ir vienintelį jų ir jų vaikučio būstą – tarkime, abu yra atvykėliai iš tolimų kaimų, baigę Vilniuje aukštąsias?

            Žiūrime toliau:

            Plius jų buto vertė rinkoje krito dvigubai ir bankas pagal sutartį pareikalaus nedelsiant išmokėti likusią kredito dalį, ko padaryti, jie aišku, negali.

            Tuomet jų butas bus parduotas iš varžytiniu (pigiai), jie su vaiku atsidurs gatvėje, o skirtumas tarp buto pardavimo kainos ir tos kainos, kuria tas butas to paties banko buvo įvertintas (t.y. kredito sumos) pakibs ant jų sprando iki gyvos galvos.
            ______________

            O dabar pabandykite paaiškinti man, kur šioje situacijoje jų kaltė, kame turėtu būti jų atsakomybė ir išvis, kas neteisėto jų ketinime gyventi nuosavame bute, ypač kai bankai vos ne už skverno gaudė ir bruko kreditus mažomis palūkanomis „naujam būstui“ įsigyti, o laikraščiai ir Premjerai trimitavo apie „nenutrūkstamą ilgalaikį ekonominį augimą“?

            Noriu išgirsti vieną kartą…

          • Zeppelinus, kalbate kaip tikras socialistas: bankai vos ne už skvernų gaudė, bruko kreditus, pirmas vaikelio būstas…

            Nei kas gaudė, nei kas bruko. Siūlė ir kiekvienas galėjo pasirinkti ir dar derėtis. Ir palūkanas galėjo pasirinkti fikusotas, o ne kintamas, litais arba eurais, su svyravio lubomis arba ne. Kas kaip norėjo tas taip rinkosi. Kas norėjo rizikavo ir mokėjo iš pradžių mažiau, kas nenorėjo nerizikavo, kas norėjo ėmė JAV doleriais, eurais ir litais. Aš, pavyzdžiui, ėmiau iš pradžių JAV doleriais, po to perėjau į eurus (didžiausia klaida!!!), tačiau banų dėl to nekaltinu, nes priėmiau sprendimą.

            Pirmas vaikelis gali gyventi ir nuomotame būste, jei ką, nebūtinai 600 000 ar 800 000 vertės nuosavame bute ar kotedže.

            Dėl galimybių – jos skaičiuojamos blaiviai įvertinant, o ne tikintis, kad rytoj bus dar geriau.

            Pirkti 600 000 ar daugiau kainuojantį būstą imant paskolą 40 metų, kai pajamos siekia 3000-4000 tūkst. reiškia labai didelį optimizmą, visišką nesugebėjimą skaičiuoti arba tiesiog kvailumą.

            Pats esu įtikinėjęs ne vieną to nedaryti, tačiau paklausė tik vienas. Ir dabar labai džiaugiasi.

            Ir ne apie kaltę reikia kalbėti, o apie sugebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

          • Donatas

            o aš, kai buvau dar iš seniau paėmęs doleriais, tai surizikavau (kaip tuo metu atrodė, nes nausėda sakė, kad doleris ir afrikoj doleris) ir nekeičiau į eurus, likdamas prie dolerio. tuo paskui ir džiaugiausi.
            nors kiti sprendimai nebuvo tokie sėkmingi, bet bankų dėl to kaltinti irgi kažkaip nešovė į galvą, nes juk ne bankai su šautuvu vertė mane tuos sprendimus priimti, bet pats savo galva…

          • austras

            Tyliu tyliu tyliu – pirmas sakinys nuostabus… Ir kaip čia taip taikliai apie socializmo esmę…?

          • Maras

            :D

          • Maras

            Velnias, komentarai atsakyti vis tiek atsiduria apačioje. Kažkas negerai.
            Viena vertus, žmonės buvo be proto imdami paskolas 50-iai metų ir tai buvo aišku jau tuomet (kas norėjo – išgirdo, buvo tai sakančių, pats prisimenu). Dabar kenčia ir per kančias mokosi gyventi kapitalizme.
            Kita vertus, bankai, kaip ir visas kitas verslas Lietuvoje, nori gauti „visus pinigus“ nebandydami derėtis. Dar praeitam amžiuje išeivis verslininkas apie Lietuvos kolegas atsiliepė taip: nėra čia verslininkų, nes jie nesirūpina klientais, verslo ilgalaikiškumu, o tik stengiasi uždirbti kuo daugiau ir kuo greičiau.Bankai aiškiai ne išimtis. JAV bankai, kiek žinau, lankstesni – gal įstatymai tokie.
            Artūras kažkaip labai jau piktai ant tų žmonių. Nu išalkę jie jie po 50 metų trukusio blūdinėjimo nedaiktingoje (ir dar paternalistinėje) kasdienybėje, nori tų visų patogumų greitai ir iš karto, kaip vaikas, nematytų žaislų pamatęs. Vakariečiai, tiesa, irgi nori, nors daiktų bado ten lyg ir nebuvo.
            Man buvo pikta, kai nieko nebaigęs profkinis statytojas tūkstančius vartė, kai docento alga nesiekė 2000 Lt. Docentas taip ir liko, o statybininkas – vėl в грязь. Gaila, bet gal proto įgaus.

          • Marai, dėl vieno dalyko nenoriu sutikti – dažniausiai kvailai elgėsi ne tie, kurie „50 metų blūdinėjo“, o tie, kurie tą aplinko pažinojo tik iš pasakojimų. Mes buvome atsargesni ir protingesni:)

          • Maras

            @Artūras Račas. O čia šiaip įdomus klausimas – kokio amžiaus buvo tie, kurie labiausiai rizikavo ir nukentėjo. Kokia tėvų socialinė padėtis. Sociologinis ir gana gilus tyrimas galėtų išeiti.
            Gali būti ir Jūsų tiesa. Ėmė daugelis baigusių studijas – kaip tik tie, kurie sovietmečio vos lyžtelėjo. Kita vertus, jiems labiausiai ir reikėjo – šeimos, dažnai Vilniun iš provincijos. Nuomos kainos milžiniškos. Tai ir pagalvojo – kodėl nuomotis, jei galima kiek daugiau pridėjus prie nuomos ir butą išsipirkti. O nepagalvojo iki galo…
            Nepriteklių matę žmonės elgiasi dvejopai – arba nuolat taupo ir skaičiuoja (Jūs aiškiai prie jų) arba neskaičiuoja visiškai. Gal mane suklaidino tas besaikis „elito“ puikavimasis pinigais ir priskyriau jį visiems tos kartos žmonėms. Kita vertus, jei jaunimas elgėsi taip neatsakingai, ar ne iš šeimų, tėvų tai atsinešė. Prisimenu aš tas kapeikas ir rublius, kurių tiek daug buvo galima surasti (rask dabar pamestą bemaž bevertį centą, ką jau bekalbėti apie litą – retenybė), tas šiukšlių dėžėse gulinčias prakąstas bulkutes. Gal tiesiog nemokėjimas ekonomiškai protingai elgtis perduotas? Tik tėvai atsargūs, o vaikai – ne.

          • Juozas

            Rekomenduoju pasiskaityti apie atsakomybę http://vz.lt/interviu/2009/06/16/Interviu_su_Pranciskumi_Geruliu , neliks jokių abejonių, kas yra atsakingas.

          • Ditto :) Gal atskirkime atsakomybę už piramidines schemas ir visokius 419 scammus nuo įprastinių finansinių paslaugų reklamos, kur abu vienodai kalti – skolintojas ir skolininkas. Pirmasis, jeigu naudodamasis argumentu „aš per didelis, kad man būtų leista žlugti“ bėga prašyti mokesčių mokėtojų pagalbos, antrasis, dėl to, kad norėjo gyventi geriau nei leidžia jo galimybės ir dabar prašo indulgencijos kitų, mažiau linkusių į riziką, sąskaita.
            Situacija amžina, besikartojanti ir nusibodusi iki blogumo, tačiau kažkodėl nuolat atsiranda entuziastų, kurie mano, kad žmogaus mąstyme įvyko kažkokių kokybinių perversmų, kurie sąlygotų visiškai naują jo godumo reguliavimą.
            Reguliuosi per daug – gausi tai, kad labiau svajojantys apie akimirksnio pralobimą ims manyti, kad valstybė to jiems neleidžia ir lįs į nereguliuojamą pogrindį, reguliuosi per mažai – jie kankorėžius skaičiuos visiškai teisėtoje ir švarioje plotmėje. Abiem atvejais nuostoliai bus panašūs. Abiem atvejais vis tiek kaltins aplinkinius.

          • Donatas

            Aidai, sakote, vis dar reikia ieškoti to aukso vidurio?

          • Atvirai sakau – nežinau atsakymo. Paternalistinis modelis žmogaus neišmoko todėl, kad jis nepajunta savo kailiu klaidų kainos, libertarinis žmogų naikina tuo, kad kaina kartais būna tokia, kad paties žmogaus nebelieka. Garbės žodis, neįsivaizduoju, koks turėtų būti aurea mediocritas… Būčiau socialdarvinistas, iškart pasakyčiau atsakymą, o dabar, nors ir teoriškai norėčiau tokiu būti, praktiškai gerklę ašaros spaudžia…
            Ypač kai pačiam savyje matai visus žmogiško optimizmo vs racionalumo blėnius, kai teoriškai puikiai suvokdamas, jog reiktų elgtis visiškai kitaip, praktiškai elgiesi kaip visiška nemąstanti infuzorija…
            Vienintelis atsakymas – klasikinis. Ekonomika kaista, burbulas pučiasi, gesini ji didindamas CB palūkanų normą (jeigu gali) arba darydamas tam tikras verslo šakas mažiau patrauklias mokesčiais (jeigu CB niemoščnas). Ekonomika gesta – sutvarkai fundamentals, mokėjimų balansus, viešųjų išlaidų bordelį, o po to bandai skatinti verslą. Tik ne Keynsiškai, per valstybės išlaidas, pabandykim pradžiai nuimti nuo jo reguliavimą, visas inspekcijas, korupciją, darbo santykių Prokrusto lovą. Nes jeigu verslą pumpuosim valdiška fanera, toliau gilinsim tai, kas atsirado prieš kokius 10 metų – tikras biznis įmanomas tik su valstybės pinigais… O tada apie kapitalizmą išvis nėr prasmės kalbėti.

          • Donatas

            o kaip ES tiesioginė parama, kuri kaip ir turėjo lietuvio sieloje pažadinti verslumo giją, bet tapo tik pravalgymo iškaba?

          • Visiškai sutinku, kad tai labiausiai kreivas faktorius – pinigai, kurių niekas čia neuždirbo, bet kurie čia yra. Antra vertus, užtenka pasižiūrėti į Graikijos pasakas, kad suprastumę, kiek realiai naudos gausime iš ES fondų. Kiek nueis infrastrūktūrai – su visu infliaciniu koeficientu, kiek struktūriniams fondamas – su nekonkurencingų kontorų išlaikymu iki pirmo cunamio, o kiek realiai konvergencijai…

          • romas

            Kai kurių dalykų nemoko mokykloje. O reikėtų.

          • Juozas

            Tokių dalykų specialistus ruošia universitetai ir aiškiai matyti, kad neišmokė. O jūs kalbate, kad reikia finansų specialistus paruošti mokykloje, kurie sugebėtų priimti savarankiškai sprendimus lemiančius finasus 40 metų į priekį. Atsiprašau, bet kvailystes kalbate, ponai. Aš irgi esu vienas iš tų, kuriems pavyko nenukentėti ir net sukaupti santaupų pragyvenimui dviem metam į priekį, bet niekaip neišdįsčiau pavadinti kvailiais tų, kurie nenumatė tokių problemų ir nėra tokie gabūs, kad galėtų būti BNS vadovai ir bankinikai, kuriems irgi kartais pasitaiko netekti ir darbo, kartais pasitaiko nenumatyti dolerio kurso, arba pastoti prieš prasidedant krizei.

          • romas

            Juozai, ekonomikos bendrojo supratimo tikrai reikėtų mokyti labiau. Yra visiškas nesusipratimas, kad visi dalyvaujame ekonominiuose procesuose, o dauguma apie tai neturi net elementarių žinių. Čia tas pats, kas eiti į parduotuvę nemokant aritmetikos.

          • Juozas

            Aš manau, kad į parduotuvę glima eiti ir nemokant aritmetikos, ir akliems, aš niekad neperskaičiuoju grąžos, nes pasitikiu žmonėmis, matyt esu kvailys, turėčiau įtarti pardavėją, kad ji ketina mane apgauti.

          • Tarybiniais laikais butent taip ir buvo. Ir pardavejos apgaudinedavo is isskaiciavimo. Dabar jas gali ismesti is darbo jeigu klientas pastebes ir pasiskus administracijai.

          • Marius M

            … jei būtų tokia galimybė, kad bankus kur nors ar iš kur nors „išmes“, tai ir jie gal atsakingiau žiūrėtų…

          • Juozas

            Man irgi teko gyventi „Tarybų“ laikias, perskaičiuodavau grąžą, nes dažnai pardavėjai klysdavo, nebuvo tų skaitytuvų, kai sulysvao mano nenaudai paprašydavau skaičiuoti dar kartą, kai apsikaičiuodavo, grąžindavau. Tuomet man irgi viskas atrodė normalu ir neįžvelgiau pardavėjos klastos, gal ir pasitaiko, bet del to apibendrinimų nedarau.
            Jeigu jau prakalbom apie atsakomybę, tai priminsiu, kad dar yra taip vadinama socialinė atsakomybė, gaila, kad tokių įmonių kaip BNS vadovai nesupranta kas tai yra ir laikosi pozicijos, kad pažeidžiami žmonės yra patys kati ir neasakingi, netgi kvailoki.

          • romas

            Juozai, aritmetika reikalinga tam, kad turėdamas šimtą litų suprastum, jog prekės už šimtą vieną litą negali nupirkti, taip pat aritmetika padės padalinti savo pajamas iš 30 ir žinoti, kiek galima išleisti parduotuvėje per dieną.
            Elementarios ekonomikos žinios padėtų labiau suvokti, kas vyksta valstybėje, kam reikalingi mokesčiai, darbuotojo darbdavio santykius, kaip veikia bankai ir t.t. Tai padidintų žmogaus sąmoningumą ir jie išrinktų geresnius atstovus į valdžią, kuri turėtų labiau stengtis įtikti sąmoningam rinkėjui ir turėtų būti profesionalesnė.

          • austras

            Socialistas – tai toks piktas, suprask, blogas žodis, beveik keiksmažodis, vartojamas apibūdinti banko nuskriausto nevykėlio argumentaciją. Tikrai paskutinis komentaras…

          • GIGA

            Norėjau parašyt – „sveikas sugrįžęs“:).Tavo sprendimas neteisingas,bet kiekvieno teisė rinktis

          • austras

            Teisingai :)

          • Skeptickas

            Aha, tai sakai, totalinės dereguliacijos ir laukinio kapitalizmo nepropaguoji? Idomu tik tada, o ką propaguoji tada? Valstybės paramą ir galimybę naudotis valstybiniu prievartos aparatu stambiajam kapitalui? Nes juk skolų išieškojimui bankai būtent į valstybę bankininkai kreipiasi… Ir tada eiliniai žmogeliai, žinoma, turi puikią progą „prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, nes prievartiniai veiksmai prieš juos bus atlikti Lietuvos Respublikos vardu, nekitaip. Ir čia matom du kontrastus: bankininkams- valstybės pagalba ir garantijos, žmonėms- atsakomybė už savo veiksmus. Ir antrasis kontrastas, tarp Lietuvos ir pvz tokių tradiciškai kapitalistinių valstybių, kaip Britanija ar Valstijos. Ten yra pripažįstama, kad skolininkas- silpnoji pusė. Ir jį valstybė gina, bei bankininkus reguliuoja. Atsidūręs beviltiškoje situacijoje ir paskelbęs bankrotą žmogus ten nelieka skolingas bankui ilgiau kaip metus ar kelis savo būsimųjų pajamų. Lietuvoje, deja, gali likti skolingas visam gyvenimui. Ir, žinoma, labai gerai, Račai, kad kalbi apie save kaip apie pavyzdį. Tu esi žmogus, vadovaujantis agentūrai. Aš džiaugiuosi dėl Tavęs, kad tu gali be valstybės apsaugos išsiversti. Bet tai nereiškia, kad visi kiti gali. Na tai pasijuok dabar iš žmonių, atleistų iš samdomo darbo, nesugebančių turėti nuosavo biznio, ir pakliuvusių į gudriai banko profesionalių teisininkų paspęstas pinkles. Pasijuok. Juk tie lūzeriai tokie juokingi, ne?

          • Visiškai nėra juokingi, tačiau, p. Skeptickas, paaiškinkit man, o kartu ir visai auditorijai, kaip pasverti neigiamų pasekmių svorį, kad kitą kartą jas iššaukęs jaunuolis elgtųsi adekvačiai savo galimybėms, esamai rinkos situacijai ir panašiai? Persiprašau už ironiją, tačiau jeigu pakankamai neigiamų pasėkmių jis nesulauks, tai ir toliau dalyvaus įpučiant eilinę niekam nereikalingų prekių vartojimo orgiją…
            Beje, jeigu rimtai, tai čia be jokios ironijos…

          • Skeptickas

            Kaip priversti lengvapėdį jaunuolį elgtis atsakingai? Uždavinys iš ties labai sunkus. Žymiai paprasčiau yra apriboti banko galimybes išieškoti paskolas iš skolininkų iki protingų ribų. Na, pvz tokių kaip Britanijoj- bankas gali atimti namą ir mašiną, bet negali „čiulpti syvų“ iš kokio žioplesnio žmogelio visą likusį gyvenimą. Jei jau sykį bankrutavai, bankas turi teisę apie tai žinoti, ir daugiau tau nebeskolint. Kokios būtų asmenio bankroto įstatymo pasekmės? Tik teigiamos. Bankai bijotų skolinti pinigus vartojimo orgijoms. Mažiau pūstųsi burbulai. Be to, padidėtų skaidrumas vidinėse banko ataskaitose. Nes dabar, paskolinęs pinigus net ir pačiam beviltiškiausiam skolininkui banko tarnautojas gali demonstruoti savo viršininkams „augantį paskolų portfelį“, ir nesvarbu, kad tos skolos iš esmės- popierinės, nes skolininkas neišmokės jų iki savo gyvenimo galo…

          • Taip, ateity mums tokio istatymo reikes, bet ne dabar. Dar siektiek per anksti. Nes per artimiausia laikotarpi susibankrotintu tiek asmenu, kad po krizes nebutu kam skolinti :)

          • Donatas

            Skeptikai, laikau pareigą priminti, kad tie taip vadinamieji lūzeriai gyvena pus- arba milijoniniuose būstuose. suprantamas noras būti milijonieriumi net tada, kai dirbi samdomą darbą, nesugebi turėti nuosavo bizniuko, bet juk reikia pasverti ir savo galimybes. milijonieriais būti iš paskolų visi gudrūs, o kai jas reikia grąžinti, tai jau luzeriai?
            juk tie taip vadinamieji lūzeriai tokiais laikė visus kitus, kurie atsargiai žiūrėjo į savo galimybės ir nepuolė stačia galva į 40-50 metų kilpą. juk butai tik brangs, kokia čia dar rizika? o jei neiimi jam pusmilijoninės paskolos, tai esi žioplys ir idiotas! kažkaip jie neatrodė tuo metu ‘silpnesnioji’ pusė…

          • Skeptickas

            Donatai, pažiūrėk, su dabartiniais įstatymais gavosi. Manai, viskas gerai, ar visgi reikia kažką keisti? Sakai, skolinamasi buvo neatsakingai? Taip, su tavim pilnai sutinku. Tik atmink, kad procese dalyvavo dvi pusės: skolintojai (bankai) ir besiskolinantys (klientai). Ir jei tu manai, kad kalti klientai, su tavim sutiksiu. Bet ką daryti? Išleist įstatymą, kad darbo netekusiam iš buto varomam žmogui reikia dar ir įspirti, kad kitąkart žinotų? Galima būtų; galima būtų ir skolų duobes iškasti- būtų kaip viduramžiais. Bet yra ir humaniškesnis būdas: asmeninio bankrto įstatymas. Jo pasekoje teoriškai lyg ir nukentėtų bankai dėl skolų nurašymo. Bet praktiškai bankai tiesiog imtų atidžiau dalint skolas. Ir sureguliuot esamą padėtį lengviau reguliuojant bankus, nei spardant skolininkus, patikėk. Bankų tiesiog mažiau :-).

          • romas

            Skepticke, kas turi apmokėti apsiskaičiavusiojo biznelį? Globalioje ekonomikoje priežastys dažniausiai geografiškai būna toli nuo pasekmių. Daugiau kaip milijardas Azijos darbštuolių, neišlepinti socialinėmis garantijomis ir nereiklūs buičiai, iš turtingų vakarų uždirbo popierėlių, parduodami itin pigius gaminius. Būdami taupūs, neskubėjo kurti sau patogumų ir užpylė popierėliais tuos pačius vakarus iš kurių tų popierėlių uždirbo. Bankai, su tuo potvyniu negalėdami susidoroti, dalino popierėlius visiems norintiems. Kai vakarai dabar mažiau perka, tas milijardas darbščių Azijos žmonių nori gauti pinigus atgal su palūkanomis, o jūs siūlote jiems neatiduoti arba gal norėtumėt, kad primokėtų dar ir nesiskolinusieji.

          • @romas,
            pats atsakei į savo klausimą – įvedam eismo taisykles kapitalo judėjimui. Kad tie, kurie daugiau taupo, negalėtų investuoti į tuos, kurie daugiau išleidžia :)

          • Skepticke, daug nekalbėsiu, nes nematau ginčo objekto, tik emocijas. Tačiau jei įdomu, mano pirmasis darbas Vilniuje buvo sanitaras Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje (13-14 naktų per mėnesį). Ir ten dirbau ilgiau nei vadovauju agentūrai. Bet žinau, kad yra žmonių, kuriems patinka visą gyenimą dirbti sanitarais. Ir jie dažniausiai visą gyvenimą keikia agentūrų vadovus.

            Beje, visiškai neatmetu galimybės ir vėl dirbti sanitaru, jei taip susiklostys gyvenimas… Todėl lūzeriai man išties juokingi, nes jie nieko nedaro, kad tokiais nebūtų.

          • Skeptickas

            Taip, iš ties, vadovaujuosi emocijomis. Nes esu individo, o ne korporacijų pusėje. Nes manau, kad ginti reikia už silpnąjį, o ne stiprųjį. Nes niekas man pinigų už diskusija tavo bloge nemoka. Nes, žiūrint racionaliai, tai nėra nieko blogo nei skolų duobėse, nei tarkim, skolininko organų pardavime aukciono tvarka skoloms padengti- juk tai būtų puikios priemonės asmeninės atsakomybės stiprinimui (korporacijoms, tiesa, leidžiama bankrutuoti be jokių įpatingų pasekmių… bet tiek to). Emocijos mane valdo, tas tiesa. Bet aš to nesigėdiju.

          • Juozas

            Artūrai, atsiprašau už tokią pastabą, bet tai ką kalbate primena aroganciją. Jums kolkas sekasi su darbu, galite mokėti už paskolą, bet tas gali pasikeisti, gali užklupti liga. Neduok Dieve, bet taip pasitaiko, kad žmonės suserga, pasitaiko, kad Vyriausybė atima pažadėtas motinystės atostogas, būna, kad atleižia iš darbo, nes reikia veržtis diržus ir gelbėti lizinguotą darbdavio limuziną. Nesuprantu iš kur tiek paniekos bėdoje atsidūrusiems žmonėms, kad net vadinate juos kvailiais ir neasakingais. O tie žmonės, kurie mažai uždirba dar labiau bijo, kad pabrangus būstui jo niekada gyvenime nebeįpirks ir jie yra dar labaiu pažeidžiami tos klaidinčios ir neatsakingos reklamos, kuri buvop brukama. Ar reikia pateikti nuorodų į paskutinių poros metų straisnius apie NT kainas, neskaitėt ?

          • Juozai, tai ką tamsta vadinate arogancija aš pavadinčiau blaiviu protu. Kai gaudavau Akščiausioje Taryboje 28dolerius per mėnesį (tada dar vagnorėliais) nesvaičiojau apie milijono vertės butą, nepirkau tokio net tada kai gaudavau gerokai daugiau.

            Ir būtent dėl tamstos įvardytų priežasčių – galimybės netekti darbo, susirgti ir pan.

            Neniekinu ėmusių milijonines paskolas, bet visada jiems į aksi sakiau, kad jie elgiasi kvailai. Tą patį pasakyčiau ir šiandien, gal tik iek labiau užjausdamas.

            Apie NT kainas galite pasiskaityti šiame tinklaraštyje, esu parašęs ne mažiau nei tamsta galbūt perskaitėte…

            Tad nereikia manęs auklėti.

          • Skeptickas

            Ploju tau per petį, Artūrai. Iš ties, žmogus, kuris apie save rašo, kad „buvau vienas iš penkių Lietuvos piliečių, laimėjusių pirmąjį JTO nacionalinį konkursą, nepaisant to, kad tuometinis ambasadorius Maskvoje kvietė mane dirbti patarėju, o NATO parlamentinės asamblėjos sekretoriatas – stažuotis Briuselyje“ taip pat giriasi, kad jam užteko blaivaus proto. Nu jo. Gali kaip prizą iš spintelės pasiimti pyragėlį (Kaip sakė viena garsi asmenybė, neturit duonos, pyragus valgykit). Žinai, čia tas pats, kaip koks nors Marketavičius sakytų, kad protingai tvarkantis pinigų viskam užteks. Idomu dalykas, bėje: kaikurie ekonomistai rašo, kad tam tikri gudragalvių bankininkų sukurti finansiniai instrumentai sukonstruoti taip, kad apgautų smegenis, kurios evoliucijos eigoje formavosi tūkstantmečiais (http://www.forbes.com/2009/03/19/credit-poor-judgement-markets-tim-harford.html).

          • GIGA

            Čia kur,Skeptickai,pyragai?Naujosios Vilnios psichiatrinėje ar NATO parlamentinėje ansamblėjoje?:)

          • Smokas

            jokiu būdu neauklėsiu, tik šita pozicija labiau tinka tokiose siaurose ekonomikose kaip turgus. Turguje galime vienas kitą paprotinti patarimais, pažioplinti. Kad esate išimtis, sutinku. Bet Jūs tik išimtis, kuri visada buvo ir bus bet kokiose situacijose ir dėsniuose. Bet kai žioplinimas apima valstybę, čia kau kitas klausimas. Kiek daug Jūs tikite, kad prijungimas mūsų prie EU pačiam EU elitui buvo kaip kažkoks altruistinis gėrovės dalinimas nusiskriaudžiant save ? Mano galva esminis akstinas yra ir bus materiali nauda. Nauda praplečiant rinką ir su naujais VARTOTOJAIS. O ubagai nėra vartotojai, todėl juos reikia padaryti turtingesniais, bet ne protingesniais. Geriau nearkite, nesėkite, bet imkite grynais. Nekurkite naujų „dviračių“, bet imkite grynais. Galiu tik paploti kaip gerai tai suveikė. Štai mes dabar ir ginčijames kaip VARTOTOJAI su VARTOTOJAIS apie VARTOJIMĄ. Jokie mes nebe artojėliai ir audėjėlės. Įsiliejome į banalių VARTOTOJŲ masę, kurią taip lengva valdyti.

          • Zeppelinus, kalbate kaip tikras socialistas:

            Hmm, bijau nuvilti gerbiamas Artūrai, bet kaip užsideklaravęs nacionalistas automatiškai tam tikra prasme (gink Die – ne marksistine ar anarchistine) esu ir socialistas, t.y. socialinės (visuotinės gerovės) valstybės modelio šalininkas.

            Trumpai sakant, manau, kad tautinė valstybė turi siekti pagal galimybę užtikrinti visiems tautos nariams tam tikrą minimalų socialinės gerovės ir saugumo lygi. Nes jeigu daliai tautos leista mirti badu ar gyventi gatvėje – tai koks gi čia nacionalizmas? Tai kitaip vadinasi….

            bankai vos ne už skvernų gaudė, bruko kreditus, pirmas vaikelio būstas…
            Nei kas gaudė, nei kas bruko. Siūlė ir kiekvienas galėjo pasirinkti ir dar derėtis. Ir palūkanas galėjo pasirinkti …tačiau bankų dėl to nekaltinu, nes priėmiau sprendimą.
            Pirmas vaikelis gali gyventi ir nuomotame būste, jei ką, nebūtinai 600 000 ar 800 000 vertės nuosavame bute ar kotedže.
            Dėl galimybių – jos skaičiuojamos blaiviai įvertinant, o ne tikintis, kad rytoj bus dar geriau.
            Pirkti 600 000 ar daugiau kainuojantį būstą imant paskolą 40 metų, kai pajamos siekia 3000-4000 tūkst. reiškia labai didelį optimizmą, visišką nesugebėjimą skaičiuoti arba tiesiog kvailumą.
            Pats esu įtikinėjęs ne vieną to nedaryti, tačiau paklausė tik vienas. Ir dabar labai džiaugiasi.

            Ir ne apie kaltę reikia kalbėti, o apie sugebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

            Gerbiamas Artūrai, turiu pastebėti, kad aukščiau pateiktais žodžiais Jūs kritikuojate ne mano raštu išsakytas mintis ar teiginius, bet jų atspindį savo sąmonėje. Deja, bet šis mano pozicijos atspindys gerokai skiriasi nuo to, ką aš išsakiau ar manau.

            Todėl noriu patikslinti mūsų pradines pozicijas, kaip jas matau aš:

            A) Jūs išsakėte nuomonę, jeigu aš teisingai ją supratau, kad dėl bėdon nūnai pakliuvusių būsto paskolų ėmėjų problemų atsakomybė tenka tik jiems patiems – ir niekam daugiau – ir todėl Jūs protestuojate prieš bandymus užkrauti bent dalį atsakomybės bankams ar valdžios institucijoms?

            Ar ši formuluotė atitinka Jūsų nuomonę? Jei ne – prašau patikslinti…

            B) Tuo tarpu aš, diskutuodamas su gerb. Donatu ir kt. kolegomis komentatoriais, suformulavau savo poziciją taip:

            atsakomybė už dabartines būsto įsigijėlių bėdas tenka ne vienai, bet – įvairiomis proporcijomis – kelioms šalims:
            *valstybės institucijoms
            *bankams
            *paskolų gavėjams

            Šiuo atveju pradžiai svarbu išsiaiškinti – ar Jūsų pozicija tikrai yra atspindėta teiginyje A ar visgi ji yra teiginio B variacija ir Jūs nenuimate dalinės atsakomybės ir nuo bankų bei valstybės, tik manote, kad ta atsakomybė pasiskirsto kitomis proporcijomis, nei mano versijose?

            Ir jau antrame žingsnyje – turint noro ir laiko – galėtume pasiaiškinti, ar būsto politika turėtu būti vienas svarbiausiu socialinės valstybės rūpesčių bei instrumentų, užtikrinančiu teigiamą demografinę situaciją ir tautos išlikimą ar tai tėra grynai verslo ir bankų reikalas, reguliuojamas laisvos rinkos mechanizmų, kur valstybei kištis nedera?

          • Pritariu visiems gerb. Zeppelinus komentarams skirtus šiam įrašui.

          • Smilga

            …o mano litais, palūkanos fiksuotos.

          • nerijus

            Zeppelinus

            Bankas yra pelno siekianti organizacija.

            Prisiminkime „nemirtingą“ ir reikšmingą posakį:
            NUGALĖTOJAI- NETEISIAMI.

          • Donatas

            kaltė yra neapdairumas imamt didžiules paskolas bei perkant brangiausius būstus. kaltė yra pesimistinio varianto (kris kainos, mažės alga, kils palūkanos) ignoravimas, pasikliaujant tik optimaliu arba optimistiniu variantu (kainos tik kils, algos tik didės, palūkanos bent jau nekils). kaltė yra 100% būsto kainos dengimas paskola, taip nepaliekant sau jokio rezervo. juk visa tai buvo panašu į finansinę piramidę kaip MMM ir sekundės laikais.
            kaip ir minėjau anksčiau, jei šeimos galva išleidžia visas santaupas dėl TV reklamos ‘žaisliuko’, ar čia reklama kalta? o gal ir pats žmogus? bent truputį?..

          • Donatas

            nors ir laikausi nuomonės, kad lietuvoje NT burbulas buvo išpūstas nusikalstamai lobistiškai susitarus seimui, vadinamiesiems ‘vystytojams’ bei bankams (dar prisidėjo ES nemokamos išmokos, emigrantų pinigai bei visame pasaulyje atsiradęs pigių pinigų perteklius), tačiau nepritariu nuomonei, kad paskolas ėmė ir brangius būstus pirkę gyventojai yra tik nekalti avinėliai.
            kai būstas brangsta, tai pelną sau pasiliktų, bet jei pinga, tai nuostolius jau reiktų su kitais pasidalinti?

          • nerijus

            Sutartyje nėra numatyta apie jokį nuostolių dalinimąsi.

          • romas

            Zeppelinus, kas keičia pokerio taisykles, kai jau reikia išloštus pinigus dalintis? Bankas, galvodamas apie ilgalaikę savo reputaciją, turės spręsti – ar kam prisiimti nuostolius, ar ilgai gadintis reputaciją skriaudžiant nieko neturinčius. Faktiškai bankui nuostolis garantuotas abiem atvejais, o antru didesnis :)

          • Gerbiamas Donatai, Jūsų analogija su finansine piramide yra labai taikli:

            ..visa tai buvo panašu į finansinę piramidę kaip MMM ir sekundės laikais..,.. ar čia reklama kalta? o gal ir pats žmogus? bent truputį?..

            Šios analogijos pagrindu mes galime nesunkiai suvokti, kame yra mūsų ginčo objektas, dėl ko mūsų nuomonės skiriasi ir dėl ko – sutampa:

            sutinku, kad žmogus, įmerkęs visas santaupas į finansinę piramidę tikrai pasielgė neapdairiai, neatsakingai ir dalinai yra kaltas dėl tų pinigų dingimo.

            Tačiau įvedus prielaidą, kad jis, nebūdamas bankininkystės specialistu, šią MMM suprato, kaip legaliai veikiančią finansinę instituciją, kuriai oficialiai leidžiama reklamuotis ir kurią giria visokie finansiniai ekspertai per TV, jo kaltės dalis visgi yra minimali.

            Bet manau, kad Jūs sutiksite, kad pagrindinė kaltė visgi tenka patiems piramidės organizatoriams, samoningo sukčiavimo būdu susižėrusiems liūto pelno dalį?

            Ir kad antra pagal svorį kaltės dalis tenka valstybinėms valdžios institucijoms, leidusioms laisvai veikti ir reklamuotis finansinėms piramidėms bei nepaaiškinusioms gyventojams, kad šio tipo finansinės institucijos yra faktinės aferos priedanga?

            Jeigu sutiksite su tuo, tai mūsų nesutarimas gali būti tik dėl kiekvienos paminėtos šalies kaltės dalies procentinės išraiškos..:)

            ..Lietuvoje NT burbulas buvo išpūstas nusikalstamai lobistiškai susitarus seimui, vadinamiesiems ‘vystytojams’ bei bankams (dar prisidėjo ES nemokamos išmokos, emigrantų pinigai bei visame pasaulyje atsiradęs pigių pinigų perteklius)..

            Esu linkęs visiškai pritarti šiam Jūsų teiginiui. Dingojasi man, kad mūsų diskusija kilo dėl to, kad neišsigryninome pradinių pozicijų..

          • Donatas

            na gerai, gerai jau… nesutariame tik dėl kiekvienos paminėtos šalies kaltės dalies procentinės išraiškos..:)
            nors šiaip laikausi nomonės, kad jei žmonės nekibtų ant aferistų kabliukų, tai ir pačių aferistų būtų mažiau, ir jų reklamuojamų aferų, o tai dabar gaunasi, kad tūkstančiai žmonių įsipareigojo 40-50 metų vien tam, kad taip vadinamieji ‘vystytojai’ galėtų jachtomis paplaukioti Adrijos ar pan. juroje…

          • Zepellinus, nesupranti vieno dalyko. Bet kokiu atveju bet kuris paskolos emejas turejo itikinti banka (o ne atvirksciai), kad sugebes atiduoti paskola. O MMM bande itikinti pinigu davejus, kad jie tures 100 procentu palukanu. Bankas neirodinejo, kad visiems bus visa gyvenima lengva atidavineti paskola. „Lengvai gauti pinigus“ ir „lengvai atidavineti paskola“ yra skirtingos savokos, kuriu, matau, net nesuvokiate.

          • Gerbiamas Simai,

            mano nuomonė yra glaustai išdėstyta 2:35 val. komentare ir patikslinta vėlesniuose. Jeigu norite paneigti ar užginčyti kokį ten pateiktą teiginį – prašau jį nurodyti ir pateikti argumentaciją.

            Diskutuoti dėl to, kiek Jūsų įsivaizdavimas apie Jūsų oponentų suvokimą ar supratimą atitinką tikrovę – nematau prasmės. Apsikeitus keliais postais Jums gal ir paaiškėtu, kad Jūsų pašnekovų suvokimas nėra toks menkas ar ribotas, kaip Tamstai pasirodė, bet kam laiką gaišt..?

            Palikime šiuo klausimu nuomonių įvairovę…:)

        • Kiek zinau, Lietuva yra pirmaujanti salis Europoje pagal seimai nusavybes teise tenkancius busta. Kitur zmones bustus nuomojasi, o ne perka. Taigi paskolu emimas yra ilgalaikis isipareigojimas ir siam sprendimui priimti reiketu apsvarstyti visas galimybes. Niekas nevercia imti paskola banke, kai gali ramiai nuomotis busta.

    • max

      kur tu ižvelgi klaidinančią bankų reklamą? Kaip ji gali suklaidinti žmogų, kuris , kaip pats teigi , finansiniuose klausimuose yra visiškas dundukas? Jei aš nieko nenutuokiu branduolinėj fizikoj, tai gali man kiek nori reklamuoti , aš vistiek nepirksiu atominio reaktoriaus.

      • ..kur tu ižvelgi klaidinančią bankų reklamą? Kaip ji gali suklaidinti žmogų, kuris, kaip pats teigi, finansiniuose klausimuose yra visiškas dundukas? Jei aš nieko nenutuokiu branduolinėj fizikoj, tai gali man kiek nori reklamuoti, aš vistiek nepirksiu atominio reaktoriaus.

        Tamsta Max gal nelabai spaudą sekate? O gal net ir televizoriaus neturite?

        Todėl ir nematėte Kalbančių galvų ir Ekspertų primygtinai brukamos nuomonės, kad „Lietuva atsilieka pagal kreditų dydį civilizuotoms pasaulio šalims“ ir kad „reikia išmokyti lietuvius gyventi skolon“?

        Ir pasakojančius, kad „butai tik brangs“, o „atlyginimai tik augs“? Ir aiškinančius, kokios palankios ir lengvos kreditavimosi sąlygos viename ar kitame banke?

        Ir kad „negalima tempti su kreditu, nes kainos tik kylą, todėl nepaėmę dabar – praloš“?

        Ir t.t. ir pan.?

        Beje, Jūsų analogija su atominiu reaktoriumi, dovanokite – nei į tvorą, nei į mietą….

        Paklausiu kitaip – Jūs, kaip ir dauguma normalių žmonių, greičiausiai nelabai nusimanote medicinoje ar farmakologijoje.

        Tai jeigu Jus kamuoja kažkokios sveikatos bėdos, o per TV kiaurą parą varo vaistų, padedančių nuo šios bėdos, reklamą ir viešumoje nėra jokios alternatyvios informacijos apie tai – kokia tikimybė, kad Jūs tais brangiais „vaistais“ susigundysite?

        Nors bet koks pažįstamas farmacininkas Jums paaiškins, kad tai realybėje tėra bevertis ir geriausiu atveju – nelabai kenksmingas maisto papildas, kuris gali turėti nebent placebo efektą, ne daugiau.

        Mano atsakymas – labai didelė.

      • Šmočiukas

        Na kodėl, NDX rebiatos juk irgi nebaisiai daug išmano branduolinėje energetikoje :)

    • Juozas

      Ačiū Zeppelinus už labai išsamų komentarą, tačiau nesutinku, kad viską reikėtų versti ant LB. Be abejonės LB tenka didžiausia atsakomybė, kurios labai kratosi ponas Šarkinas motyvuodamas valiutų valdybos modeliu ir kaltindamas paslaugos gavėjus. Tai, kad egzistoja valdiškas kontrolės mechanizmas, dar nereiškia, kad bankas yra atleistas nuo vidinės kontrolės. Bankai patys privalo sumokėti už riziką, kurią prsiimė ir gavo naudą, o iš Valstybės pusės pakanka LB vadovybės pasikeitimo, nauja vadovybė turėtų užtikrinti, kad nepasikartotų tokio neatsakingo verslo modeliai, o klaidų ištaisyti jau nebeįmanoma, žala jau padaryta net ir tiems, kurie nedalyvavo ir negavo jokios naudos iš to nereguliuojamo kreditinio burbulo. Todėl tas 3 milijardų bankų gelbėjimo planas iš mokesčių mokėtojų kišenės, man atrodo visai nepriimtinas.

    • Galima ir su argumentais…

      Kaip supratau, jis remiasi prielaida, kad visi žmonės privalo sugebėti savarankiškai išsiaiškinti ir suvokti visus teisinius ir finansinius kreditavimosi niuansus ir kylančias iš to grėsmes LR įstatymų aplinkoje.
      Zinoma, kad taip ir yra. Nejaugi norite, kad jums tik spragtelejus pirstais salia jusu atsirastu geriausias pasaulio visu teikalu teisininkas-analitikas, kuris nemokamai, bet kuriuo paros metu jus itin teisingai (kas tai yra???) pakonsultuotu? Komunizmas baigesi ir kiekvienas galvoja uz save: nori, samdaisi brangius profesionalus, nenori ar neturi uz ka – naudojiesi nemokamomis paslaigomis, kurios, deja, kokybe ir nepasizymi…

      Deja, mano asmeniniais pastebėjimais, tokių „pasikausčiusių gudručių“ proporcija tarp darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų vargu ar yra didesnė, nei kokie 10-15%. Panašiai, kaip ir tų, kurie gali savarankiškai išsiaiškinti, koks iš tikro yra plačiai reklamuojamų, kaip stebuklingi vaistai, maisto papildų poveikis jų sveikatai
      Sutinku visiskai. Diplomas niekam proto nesuteikia. Zinios suteikia siokio tokio pranasumo. Niekas nekaltas, kad kai kurie zmones (tarp kitko paskutiniu metu vis daugiau…) spjauna i zinias ir mokslus…

      Ar tai reiškia, kad likusieji, dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesugebantys to padaryti yra verti palikti likimo ir klaidinančios reklamos valiai ir iš jų galima juoktis, kaip iš kokių gobšų kvailelių? Mano giliu įsitikinimu – tikrai ne!
      Yra viena salyga, kuri turi buti ivykdyta, kad butu taip kaip jus norite: kvailuma (kaip ji pamatuoti? is isvaizdos paprastai labai sunku, net is kalbos ne visada suprasi…) reikia itraukti i psichiniu ligoniu sarasa. Is invalidu ir neigaliu zmoniu istatymai tikrai neleidzia tyciotis

      Nereikia šios nuomonės suprasti, kaip tiesioginio kaltinimo bankams – visai ne. Bankai yra pelno siekiančios organizacijos, dažnai besivadovaujančios senu, kaip pasaulis, prekeivių principu: „Neapgausi – neparduosi“. Kredituodami, ypač burbulo metu, jie yra linkę nutylėti nepalankias klientui sąlygas, surašytas sutartyse mažomis raidelėmis, nepaaiškinti visų galimų pasekmių bei nuraminti kylančius klientui nuogąstavimus. Šiuo atveju priekaištauju ne jiems.
      Cia minties pradzia su galu nesusirisa, bet pakomentuosiu taip, kaip supratau. Jei bet koki verslo daryma suvoksime kaip vagyste, tai geriau su verslu netureti jokiu sasaju… Bet ne… Eiles maximose ir prie paskolu vis dar stovi… O jei jau visai einama link radikalizmo, tai visi turi teise paduoti i teisma. Tik nieko nepesite…

      Civilizuotose pasaulio šalyse yra priimta ginti vartotojo teises – ypač tokiose srityse, kur prekės ir paslaugos yra sudėtingos bei klaidinanti reklama ar nelygiavertės sutarties sąlygos gali turėti rimtų pasekmių apsigavusio kliento sveikatai ar saugumui. Kreditavimas ir yra viena tokių paslaugų.
      Jus manote, kad tokiu paslaugu nera Lietuvoje? Nors su vezimu vesk. Tik, dauguma atveju su kompetencija prastai, nes jie taip pat itakoti Nauseu „izvalgu“ ir panasiai. Be to profesionalesnes paslaugos, pasikartosiu, kainuoja. Ir nepigiai…

      Šiuo atveju priekaištai nukreipiami į valstybės institucijas, neužtikrinusias, kad LR piliečiai galėtu gauti visą jiems būtiną žinoti objektyvią, o ne reklaminio pobūdžio, informaciją apie kreditavimą ir jo grėsmes bei nesureguliavusias teisinės bazės taip, kad bankų klientų teisės kritiniu atveju būtu apgintos ir jų nebūtu įmanoma vieną kartą padėjus parašą paversti baudžiauninkais iki gyvos galvos.
      Kad diskutuoti sia tema isvis reikia suprasti kaip jus suprantate ta objektyvuma. Arturas ji supranta vienaip, as kitaip, jus kitaip. Ir tai tampa ne objektyvumu, o subjektyvumu. Testi toliau?? Tikiuosi minti pagavote, jei ne specialiai del jusu ja papletosiu savo bloge, nes jau nuo siandien pradejau :):):)

      Ką turėjo ir privalėjo padaryti mūsų valdžia dar kadaise, po pirmosios bankų krizės:
      a) įstatymu įpareigoti komercinius bankus suteikti klientui visą objektyvią informaciją apie kreditavimo sąlygas, ypač nepalankias klientui ir galimas jų pasekmes ir grėsmes. Kaip tai yra daroma su alkoholiu ir tabako gaminiais ar maisto papildais. Yra šalių kur tai privaloma ir jeigu paaiškėja, kad klientui kažkas buvo nutylėta – bankas lieka kaltas dėl apgaulės

      Tokia praktika yra ir pas mus, tik, matosi, kad mazai bendraujate su bankais. Pvz telefoniniai pokalbiai su klientais irasinejami, kad iskilus neaiskumams butu rasti kas kaltas. Ir nelyginkite su alkoholiu, nes toje vietoje akivaizdziai pralimite – kiek bekalbetumeme apie jo zala, bet zmones vis vartoja. Vis daugiau… Net kainu kelimai nepadeda…
      b) Numatyti įstatyme fizinio asmens bankroto atvejus.
      sis istatymas bus reikalingas kazkur po 10-15 metu, nes iki tol mes nuobodziai auginsime savo nualinta ekonomika. Beje, ne i tema, birzelio 21 krize baigsis – taip sake Kubilius :):)
      c) Numatyti įstatyme galimybę gražinti bankui užstatytą turtą, kuris buvo įvertintas banko specialistų ir nebemokėti likusios paskolos dalies.
      Nesamoniu nekomentuoju. Cia isvis totali nesamone, kuri ne vienoje salyje nepraktikuojama.

      Nes dabar, atpigus įkeistam turtui, pagal sutarties sąlygas bankas gali atimti tą turtą, skolai išliekant. Rezultate žmogus lieka be savo pradinio įnašo, be įmokėtų kredito lėšų, be turto ir dar su skola bankui – ir visa tai be jokios savo kaltės ar aplaidumo.
      O jus su bankais bendraujate? Jie dabar zmogiskesni ir del tu dalyku jau galima susitarti :) Aisku, tai gali kazkiek kainuoti, bet…

      Žinoma, galima sakyti, kad jis pats tokią sutartį pasirašė, bet dovanokit – tai buvo standartinė bankinių sutarčių sąlygą, niekas neleido jų keisti, todėl perkantis butuką savo jaunai šeimai žmogus neturėjo jokio kito pasirinkimo. Tai yra būtent valdžios pareiga – įstatymu apginti žmogų nuo piktnaudžiavimo galia.

      d) Inicijuoti reguliarių finansinių-šviečiamųjų laidų ir straipsnių visuomenei ciklus bei įvesti finansinio gyvenimo pagrindus į pagrindinių mokyklų programas bei sukurti suaugusiųjų neformalaus finansinio švietimo programas, kad LR gyventojai kuo daugiau turėtu supratimo apie finansinius ir bankinius reikalus ir netaptu lengvatikėmis bankinės reklamos aukomis.
      oj, baikite tuos populizmus. Zmogus, tarkim, per 40 gyvenimo metu metu neismoko, nesusidure su tais dalykais, tai ji „ismokins“ „svieciamosios“ laideles… Geriausias pavyzdys, kad toks „svietimas“ neveikia, tai nemazejantys telefoniniai sukciai, kurie apsimeta policininkais ir atvaziuoja pasiimti kysiu, kad neva nekeltu bylu neva vaikams uz avarijas, kitus nusizengimus…

      Ar tai buvo padaryta? Ne.
      Todėl tikrai negalima kaltinti skolinėn baudžiavon patekusių jaunų šeimų, neturėjusių jokio supratimo apie šias grėsmes.
      Taip, galima sakyti, kad jie nėra ypatingi išminčiai – bet ar tai nuima valdžios pareigą ginti jų interesus? Manau, kad ne.

      Mane jusu analizese dziugina tik tai, kad bandote ieskoti atsakymu. Tai gerai. Bet pabandykite biski realistiskiau, kitu kampu pazvelgti i sias problemas ir, tikiuosi, tuos sprendimus pamatysite, nes ju yra. Tik ne jusu isvardinti, deja… Gero vakaro :)

      • Kchm, dėkui už tokį išsamų komentarą, gerbiamas Simai.

        Turiu tik vieną pastebėjimą – tikėjausi konkrečių savo pozicijos prielaidų ar išvadų užginčyjimo ir atitinkamų argumentų, o sulaukiau tokio, ėė, laisvos formos komentaro, kuriame Jūs pasidalinote savo pamąstymais ir nuomone.

        Susipažinus su tokia supratimo apie diskusiją ir argumentavimą versija, man kilo vienas įtarimas, kurį ir norėčiau pasitikrinti, žinoma, jei tai nėra paslaptis ar asmens duomenų viešinimas:

        ar Jūs, gerbiamas Simai, universitetą baigėte iki ar po 2000 m.?* Atsakyti, savaime suprantama, nebūtina, bet dėl viso pikto iš anksto padėkosiu.
        __________________

        Kas dėl Jūsų pozicijos, tai iš to komentaro supratau ją taip:

        esate libertaras, manantis, kad valstybė neturi kištis į ūkio subjekto ir vartotojo santykius ir, atitinkamai, neturi pareigos nustatyti ir ginti vartotojo teisių.

        Todėl vartotojas, nenorintis būti apgautas, privalo pats rūpintis ekspertais, kurie padėtu jam įvertinti siūlomą paslaugą ar prekę jos keliamų grėsmių aspektu.

        Tie vartotojai, kurie nesugeba užsitikrinti tokių ekspertų pagalbą, yra teisėtas ūkio subjektų grobis, kuriems galima ir nesuteikti visos objektyvios informacijos apie siūlomą prekę ar paslaugą bei jų potencialias grėsmes.

        Jeigu tai išties yra taip, tai tokio požiūrio į bankininkystę šalininkams rekomenduoju, prieš pradedant diskusijas apie bankus ir jų paslaugas, bent šiek tiek susipažinti su šio verslo ištakomis ir paskaityti ką nors apie palūkininkavimo istoriją.

        Gal tuomet ir Jums taps aišku tai, kas buvo žinoma dar Antikos laikais – koks pavojingas visuomenei yra nekontroliuojamas ir nereguliuojamas tokio pobūdžio verslas.

        Ir pasidomėkite – kodėl JAV palūkininkavimas ir dabar yra labai rimtas kriminalinis nusikaltimas ir kur praeina ta plonytė riba tarp jo ir teisėtos bankinės veiklos.

        Tuomet mums bus lengviau kalbėtis ir apie Lietuvos kreditinio burbulo realijas ir apie skolų spąstų pagautų žmogelių atsakomybės ribas.
        ________________
        *mano hipotezė – po 2000 m.

    • Jonas III

      Pnktą
      „d) Inicijuoti reguliarių finansinių-šviečiamųjų laidų ir straipsnių visuomenei ciklus bei įvesti finansinio gyvenimo pagrindus į pagrindinių mokyklų programas bei sukurti suaugusiųjų neformalaus finansinio švietimo programas, kad LR gyventojai kuo daugiau turėtu supratimo apie finansinius ir bankinius reikalus ir netaptu lengvatikėmis bankinės reklamos aukomis.“
      Gan sąžiningai vykdo A.Račas. Už ką jį tik belieka gerbti.

  • mdxacuk

    Nėra viskas taip jau buitiškai elementaru. Jei nutarsim, kad skolininkai patys kalti, tai ir bankams nėra ko dejuoti dėl savo nuostolių. Bet galit neabejoti, bankininkai pirmieji atbėgs pas valdžią paverkti dėl savo žlungančių verslų. Ir jie turi šantažo priemonę – indėlininkų pinigai pavojuje. Nors tų indėlininkų pinigų greičiausiai tėra mizeris, nes bankai patys pripūtė šimteriopai daugiau burbulinių pinigų. Visi tikriausiai skaitė nežinomo autoriaus istoriją apie tualeto duris ir 100USD. Jei bankai remtųsi tik realiais indėlininkų ir nuosavais pinigais, tai tokių krizių gal net nekiltų. Centriniai bankai tam ir egzistuoja, kad pažabotų komercinių bankų avantiūras.

    Obama irgi rimtai ėmėsi komercinių bankų. Jis pats sakė, kad bankų veikloj yra dalykų, turinčių sukčiavimo požymių. Tiesa, dažniausiai kalbama apie kreditus kortelėmis, bet esmės tai nekeičia. Man rodos, Amerikos bankai vien tik iš baudų už kortelių kreditus prisirenka apie 15 milijardų kasmet. Formaliai dažniausiai viskas sutvarkoma čiki, bet apgavystė glūdi detalėse, kurios sąmoningai nutylimos ir paprastiems žmogeliams neišaiškinamos. Kitaip tariant, sąmonigai paspendžiami spąstai, į kuriuos įkliųna ne vien durniai.

    Ir negalvokit, kad jūs patys nepasimautumėt. Prisiminkit Omnitelio „Asmeninio“ plano istoriją arba IQ testus per mobilius telefonus.

    • Na, tai tik išrinktas Kubilius tiesiu taikymu ir šovė į Švediją „dėl elektros tinklų kalbėti“… O su kuo kalbėjo, matyt, net BNS nežino… Aš speju, kad pas bankininkus varė, kad susitarti gražiuoju… O iš politikų kitokių pasisakymų ir nereikia norėti, nes tokia jau jų duona – pilstyti iš tuščio į kiaurą, populistiškai įtakoti visuomenės nuomonę.
      Ir išvis čia diskusija apimanti ne tik bankus. Buvo kažkada diskusija apie socialiai atsakingą verslą… Du iš esmės nesusiejami dalykai…

  • gie

    Lietuviskas bruozas… leisti laika ieskant kaltu, pamirstant pasiziureti i save. Geriausiai yra surasti toki kalta, kuri patraukti atsakomyben nebutu imanoma paciam. Pvz banku sistema, atskira banka. Tada galima kalbeti apie samokslus ir panasiai. Ne vienas lietuvis nesugalvos patraukt atsakomyben banko, paskolinusio pinigus, vadybininka, pasirasiusi sutarti, pvz. Ne del to, kad jie viska padare legaliai. Bet del to, kad lengviau gyventi zinant, kad pries tave susimoke visokie galingieji, kurie taves net nepastebi.

    • Donatas

      tam tikras progresas yra. anksčiau dėl visų (na, beveik visų :) bėdų buvo kaltas landsbergis. dabar kalta visa bankinė sistema. kol kainos augo, tol bankai nebuvo kalti. kai kainos krenta, kaltė jau atsiranda :)

      • Kad Landsbergis Bruselyje. Sunku priskirti atsakomybę, tačiau mintis nebloga :)

  • Antanas

    Keistas kai kurių komentatorių (tame tarpe Račo) noras pasaulį matyti juodai baltą. Gyvenimas gerokai spalvingesnis.

    Negalima atsakomybės priskirti tik žmonėms arba tik bankams. Atsakomybę turi prisiimti abi pusės.

  • NiekurNeiva

    Taikliau nebepasakysi – pakanka pasirinkti kas patinka:

    „A banker is a man who lends you an umbrella when the weather is fair, and takes it away from you when it rains“ …

    „Lietus lyja vienodai visiems,
    tačiau elgtis lietui lyjant galima visai skirtingai –
    galima tiesiog slėptis nuo lietaus,
    galima išskleisti skėtį (jei turi),
    galima tiesiog apsimesti, kad lietus nebaisus ar visai nelyja…“

    … Pastaraisiais metais ekonomika laikėsi ant idėjos
    „išmesk ir pirk naują“,
    viską duosim (kreditus) ‒ tik pirk. Grandinė nutrūko.
    Ir niekas čia nekaltas…

    Recesija – tai dar ne depresija.
    Gal po kokio pusmečio šiandieną prisiminsime kaip klestėjimo laikus ?..

  • inf

    Bausti bankų nelabai yra už ką. Tik reikėtų juos įpareigoti prie įėjimo pakabinti didelius užrašus juodomis raidėmis baltame fone „Dėmesio: bankas! Netikėkite nei vienu žodžiu ir saugokite savo piniginę“.

  • WU

    Aišku, turbūt perdaug būtų iš žmonių reikalauti bonus pater familias elgesio.. Geriau viskus gyvenimo atvejus sukiškim į BK ir tegul studijuoja visą savo gyvenimą, už ką kyla atsakomybė, o už ką ne.. Ir taikom kiekvienu atveju ultima ratio.. Labai protinga. Gi nėra tokių, kurie galetų padėti išsiaiškinti grėsmes ir pavojus. Kai blogai su sveikata – einama pas gydytoja. Tačiau, kai iškyla legali ar finansinė dilema, nėra reikalingi nei teisininkai, nei ekonomistai.. Kam tas apdairumas, kai užtenka patiklumo.. Gi kaltas bankas, jis užliuliavo, parodė šviesią ateitį.. Velniop tie įsipareigojimai. Gi eilinis Petras Jonaitis pasiskolinęs pinigų būstui pirkti, galvoja, kad įsigijo turtą, o ne skolą.. O kad ta skolą paversti savo turtu, reikės dirbti artimiausius 20-40 metų. Paradoksas, kad kai kurie kalba apie įstatymus griežtinančius paskolų išdavimą, bankų pareigas ir atsakomybę. Įdomios įžvalgos post factum, kai ekonominė krizė jau siautėja. Galbūt, jei tai būtų padaryta keliais metais anksčiau ir ne tik Lieutuvoje, krizės nebūtų? Galbūt, jei žmogus sugebėtų adekvačiai įvertinti savo galimybes t.y. atsikąsti tiek kiek gali nuryti, to nereikėtų?

  • Fredis*

    Mane išdūrė bankų ir visuomeninio radijo-viešosios opinijos tandemas, kad lūzeriai yra tie, kas pinigus laiko terminuotuose indėliuose. Vienas bankas paruošė „investicinį produktą“ į pasaulinių akcijų paketą su privaliomu išpirkimu konkrečią dieną už tai paimdamas 10% palūkanų, nes akcijų kaina rinkoje pagal jų prognozes „augs“ 15-17% ir daugiau, taigi turėjau „uždirbti“ 7%. Buvo pats akcijų kainų burbulas, pasaulis stovėjo ant pasaulinės krizės slenksčio. Visokiems rudzkiams, andrijauskams sumokėjau maždaug mėnesinį jų atlyginimą… dabar net juokinga koks aš tūpas, smagu iš savęs pasijuokti, leidžiu ir jums tai padaryti.

    • Juozas

      Fredi, juk užpildei MIFID anketą, kur buvo nustatyta tau priimtina rizika, ėjai į rinką uždirbti ir žinojai riziką kaip naudos gavėjas. Gal baudos mažokos, bet akcijų rinkos reguliavimui ir Vertybinių Popierių Komisijai nėra jokių priekaištų, Lietuvoje tai atliekama puikiai, ko negalima pasakyti apie kreditų rinkos reguliavimą. Ypač didelis yra naujas pavojus, taip vadinami „greiti“ kreditai, kur LB toliau demonstruoja savo aplaidumą. Tavo komentaras čia labai prasilenkia su diskutuojama problematika.

      • Fredis*

        truputį pasitaisau, bankas iškart nuskaičiavo, pasiėmė 10% administravimo (sėkmės) mokestį, sėkmės, kurios greičiausiai nebus, manau viskas čia į temą – apie rinkos dalyvių nepatyrimą, gobšumą, tiek paprastų piliečių, tiek bankininkų.

    • romas

      Kažkada pas Račą komentavau:
      „Verslas visada buvo kultūringas būdas apsivogti. Jei rodai triukus su kauliukais – esi sukčius, bet jei sugalvoji gudrią schemą, kuri leidžia nepelnytai uždirbti ir sumokėti mažiau mokesčių – esi verslininkas. Vagis ir verslininkas uždirba iš rizikos.“
      Nesu prieš verslą ir tada parašiau kiek su humoru, bet šiuo požiūriu visada vadovaujuosi. Toks požiūris nepakenktų ir kitiems, nes daugelis kapitalizmo džiunglėse nemoka gyventi. Marketingas yra kultūringo ir legalaus melavimo mokslas. Žmonės, kurie to nežino, reklamą ir vadybininkų kalbėjimą priima už gryną pinigą. Paskui, aišku, dėl visko pasidaro kalta valdžia ir bankai :)

      • Aha… Banko paskolos yra labai „gudri“ aferistu schema :) Yra dar vienas posakis kuri dažnai vartoju. Jei žmogus susiduria su kokiu nors reiškiniu, kurio nesuvokia, nežino kaip veikia, tai aiškina paprastai: Dievas arba genai. Tai atsirado grupe zmoniu, kurie dabar visas savo klaidas nuraso ant valstybes arba banku :) Ir isvis nesuprantu kodel bankai (arba nesvarbu kas) turi prisiimti atsakomybe uz asmeni, kuris skaiciuoti nemoka, bet visko nori dabar ir greitai, bet istikus bedai nebenori atiduoti skolu? Dabar is tu nukentejusiu formuojasi kita nauja rusis – visko nori nemokamai, nes jau moketi nebegali…

  • Juozas

    Komentaras dėl „greitų“ kreditų yra atsakymas ir WU, šioje rinkoje tikrai yra reali grėsmė ir pasekmės nesunkiai prognozuojamos, kaip ir ši krizė, apie kurią buvo įspėta prieš du metus. Galit apsimesti, kad negirdėjot, laikysim tai naivumu, bet kai apsimeta LB vadovas ir žmonės atsakingi už finansus Vyriausybėje, tai vadinasi nusikalstamu aplaidumu.

    • WU

      Juozai,
      Jūs teisus, tiesiog sakau, kad nereikia suvaryti visko ant bankų, nes tikrai nereikia ant vienos sutarties šalies versti visą kaltę. Nusikalstamu aplaidumo, svarbiausiom valstybės už finansinę veiklą atsakingom institucijom tikrai nepripaišysit, kad ir kaip būtų gaila. Belieka tikėtis, kad ateityje, bus daugiau apdairumo iš abiejų pusių.

      • Juozas

        Nesutinku, būsto paskolos sutarties sudarymo atveju dalyvauja nelygiaverčiai finansiškai išprusę pusės ir jokios atsakomybės dalybos šioje vietoje nėra logiškos. Naudos gavėjas yra bankas, savo riziką jis draudžia ir privalo prisimti pilną finasinę atsakomybę, o „morališkai“ atsakingas tik regulaitorius, kurio vadovas privalo atsistatydinti, arba būti atstaydintas, jeigu nesupranta savo pareigų atsakingumo. Paslaugos gavėjas niekaip nėra atsakingas už nekokybiškai suteiktą paslaugą ir kiekvienoje civilizuotoje valstybėje turi teisę jos atsisakyti, šiuo atveju skelbdamas sau bankrotą, tik teismas gali pripažinti paslaugos gavėją atsakingu, įžvelgęs piknaudžiavimą. Kol teismas nenusprendė, kad kiekvienas paslaugos gavėjas yra kaltas, tol kaltinti visus ėmusius paskolą spekuliacijom yra neteisinga, nors ir teisėta Lietuvoje.

        • WU

          Visada, esant bet kokia vartojimo sutarčiai dalyvauja nelygiavertės šalys (dėl to jos ir vadinasi vartojimo, viena šalis yra verslininkas, o kita fizinis asmuo tenkinantis savo ūkinius poreikius). Vartojimo sutarčių ypatybė yra ta, kad labiau atsižvelgiama į vartotojo interesus. Kiekviena neaiški sutarties sąlyga turi būti aiškinama vartotojo naudai. ES labai aktyviai dalyvauja ginant vartotojų teises leisdama krūvas jas ginančių direktyvų. Vartojimo sutartyje dažniausiai vartotojas bus neišprususi šalis, šiai problemai išspresti yra tokių profesiju atstovai, kaip teisininkai, finansininkai ir t.t. Aišku tipiniam lietuviui, gaila kelių šimtų litų teisininko konsultacijai, nesvarbu, kad jis ims paskola būstui, kurios vertė keli šimtai tūkstančių litų. Labai apdairus ir protingas elgesys. O elementariai sudarant vartojimo kredito sutartį užtenka įsigilinti į CK 6.887 str. numatytas visas sąlygas ir taip išvengti problemų. Visos sąlygos yra imperatyvios ir bankas teikdamas standartinę sutartį, pažeisdamas kurią nors iš jų prisiima riziką sau.
          Nereikia žiūrėti vienašališkai į šią sutartį, nes galima pagalvoti bankas yra viena šalis pasverianti savo rizika ir gaunanti iš to naudos. Jeigu vartotojas nematytų naudos imdamas kreditą, šios sutartys iš viso neegzistuotų. Tu gali pasverti savo riziką ir imti paskolą būstui ir bandyti ją gražinti. O jeigu tau tokia sutartis nėra visiškai naudinga, tai gali eiti gyventi į kartoninę dėžę arba po tiltu.
          Teismas nesusprendė, kad kiekvienas kredito davėjas yra kaltas, visus davusius kreditą kaltinti yra taip pat neteisinga.

          • GIGA

            tipinis lietuvis imdamas 95 proc paskolą nuo savo turto pasirašo TIPINĘ banko sutartį ir po to iš džiaugsmo 3 dienas baliavoja su kaimynu.Žmogus džiaugiasi gavęs paskolą ir tikrai nesistengs,kad ir nemokamo juristo pagalba ją koreguoti.

  • Whisker

    Labai teisingai tas zmogus cia pakomentavo, isvis, mano manymu turi but uzdrausta reklamuot paskolas viesojoje erdveje, cia taspats kas reklamuot per tv heroina su prierasu „atsipalaiduok ir pamirsk rupescius“. Kam reikia, tas zino kur gaut ir ta ir ta, bet tokie viesi bandymai viliot zioplius neturi buti teiseti.

  • Darius

    Šiuo metu BNS Terminale esančios naujienos dėl techninių kliūčių yra nepasiekiamos.
    Laikinai naujienas galite matyti adresu http://test.bns.lt
    Ten spustelkite kairėje pusėje esančią nuorodą „Sign In“ ir įveskite:
    vartotojo vardas – labai
    slaptažodis – atsiprasome
    Atsiprašome už nepatogumus.
    SKOLININKŲ SĄRAŠAS

    cia toki teksta matau BNS. Suprantu jog cia netycia skolininkai salia atsidure, bet vis tiek linksmai nuteike. O login ir slaptazodis tikrai vyke. Saunuoliai.

    • Dariau, tikrai netyčia… Bet ačiū už gerus žodžius, nes tokių dienų kaip ši, geriau nebūtų…. Bet išgyvenom ir dar, panašu, daug kam džiaugsmo suteikėm:)

  • gintaras.m

    Prie vartojimo burbulo pūtimo esi prikišęs nagus, nes dirbau vienam bankui. Niekas nuomet net nesuabejojo, kad visa ekonomika, žmonių gerovė ir pajamos privalo tik augti. Jeigu rytoj viskas tik gerės, tuomet kodėl man nesiskolinti ? Tokiais gūdžiais 2005-6 aisiais kitaip elgtis negalėjai. Jeigu tu nesiskolinsi, nevartosi, nestatysi, būsi lūzeris. Bet pats pet tą laikotarpį tik elektrinę vyryklę pirkau išsimokėtinai. Ir tai sąžinė graužė, kad darau baisų nusikaltimą prieš savo vaikus, nes iš jų burnos kiekvieną mėnesį bankas atsakaitydavo po 130 litų. Vien dėl to, kad mano egoizmas, paskatintas vartojimo burbulo, norėjo geresnės ir modernesnės vyryklės.

  • Orka

    Žinoma, baudžiamoji atsakomybė bankams už klaidinančią (sunku net pasakyti ką, save ar klientą) reklamą yra absurdas.
    Tačiau iš kitos pusės neturiu statistikos, tiesiog įsivaizduoju armiją visokių vadybininkų, statybininkų, programuotojų, etc. prieš metus ar kelis prisiėmusių paskolų ir turinčių dabar įsipareigojimų bankams 1-3k ar dar daugiau per mėnesį. Kai jie ėmė tas paskolas, jie net nepagalvojo, kad jų alga sumažės per pus, ar kad jie iš viso neteks darbo. Net Kirkilas, gal net Bušas nepagalvojo, kad bus taip, o gal ir pagalvojo, bet tų „durnių“ neperspėjo… Todėl kaltinti juos kvailumu ir atiminėti paskutinį būstą tikrai žiauroka. Kaip ten bebūtų, jei niekas nieko nedarys, bankai greičiausia prisigraibys „pigiai“ būstų ir po keletos metelių, kai baigsis krizės ir NT kainos vėl pradės kilti, susišluos nemažą pinigėlį. Neretas jų klientas liks ir be būsto ir su įsiparegojimais. Tas procesas tik prasideda ir laimėtojais iš jo po 3-5 metų bus tik bankai.
    Ar nereikėtų valstybei kažko skubiai imtis bent kažkaip pagelbėti tiems „durniams“, kurie prisiiėmė paskolų? Aš neturiu atsakymo, o jūs?

    • Donatas

      nepamirškite, gerb. Orka, kad tie ‘durniai’ yra ne tik prisiėmę paskolų, bet taip pat yra ir didelio nekilnojamo turto savininkai, kurio vertė svyruoja nuo 200K iki poros milijonų. ‘durnius’ bus tik tada durnius, kai gyvens šiukšlyne, o ne milijoninės vertės būste, skųsdamasis, kaip jam sunku paskolą grąžinti…

      • Orka

        Donatai, kol sunku, tai sunku, bet gali. O kai nebegali visai ir didelio nekilnojamo turto, už kurį sumokėjai 0,5 mln, o dabar jis vertas geriausiu atveju 250k ir niekas jo neperka? Ar nebus tada per vėlu, kai konkurencija augs šiukšlyne?

        • Orka

          prieš rašydamas, nebuvau perskaitęs Zeppelinus komentaro. Visiškai jam pritariu. :)

          • Donatas

            beje, visada galvojau, kad Orka, kai ‘ji’ :)
            pasirodo klydau :)

        • Donatas

          dvibugai kol kas nenukrito. o ir dar ta pažįstama tautiečių nuostata, kad mirsiu, bet turto pigiau, nei pirkau, niekada neparduosiu :) tada ir belieka dejuoti, kad paskolas sunku mokėti. juk taip norėtųsi ir milijoniniame turte gyventi ir paskolų už tą milijoną nemokėti…
          panašiai skambėtų, jei kokio mersedeso vairuotojas visiems skustųsi, kaip jam brangu su tokia mašina važinėti (kuras, draudimas ir pan.), bet į ekonomiškesnę ir mažesnę mašiną jo jokiu varu nenuvarytum…

          • Orka

            Donatai, kai kur ir kai kas nukrito daugiau nei dvigubai. Ir problema ne tame, kad kažkas užsimušk neparduoda pigiau. Problema, kad iš viso neperka už kažkokią protingą kainą. Ir ne problema, jei pardavęs gausi mažiau, problema, kad gausi tik 2/3 ar dar mažiau to, kiek esi skolingas bankui. O tada ir parduot neverta, geriau sėdėt ir laukt, kol atims…

          • Donatas

            pritariu,- jei paskola didesnė, nei būsto vertė, tai naudingiau bankui atiduoti ne paskolą, bet būstą.

          • nerijus

            Donatai
            Jokios kirtumo, nes skirtimą tarp sumos, kurią mokėjote už butą pernai ( tarkim 300 tūkst. Lt. ) ir pardavus šiemet ( už 200 tūkst. Lt. ), šiuo atveju 100 tūkst. Lt. klientas lieka skolingas bankui. Dėja.
            Ir šitoje situacijoje išlošia tik bankas.
            Priėmus fizinių asmenų bankroto įstatymą, kaip JAV, ši problema „palinktų“ kliento pusėn.

          • Orka

            nerijau, būtent, tik jei pats pardavinėsi už 200k nieko neišeis, nes įkeitimo nenuims bankas, kol visos sumos neuždengsi.
            Dėl bankroto įstatymo, deja, mes nesame kol kas subrendę tokiam įstatymui.

          • Donatas

            nerijau, turbūt kalbate apie atvejus, kai paskola sudarė 100% būsto vertės pirkimo metu? nes kitais atvejais tokios problemos nėra.

          • nerijus

            O kada būsim „subrendę“. Mūsų valstybė laisva jau 20 metelių, tai reikštų, kad mes jau pilnamečiai ir per plauką nuo to, kad viešoje vietoje galės gerti alų :)

            Neišeis, jei ir bankas nusavins ir jei pats paradvinėsi.
            Visviena, skirtumas liks, kad ir koks jis bebūtų ir jį teks atiduoti iš savo lėšų- bankui.
            Bankas, šiuo atveju, išlošia.
            300 t paimta paskola būstui
            200 t dabartinė vertė
            100 t lieka skola bankui+ palūkanos, kurios skaičiuojamas nuo likusios vertės arba nuo visos, buvusios sumos ( čia bus taip, kaip sutartyje nurodyta ).

            Bankas parduoda už 200 t. + ją perką iš to pačio banko paėmęs paskolą žmogus ir bankas vėl, iš to pačio buto, gauna palūkanas.
            Dvigubos palūkanos :)
            geras biznis.
            Mes esame pribrendę bankroto įstatymui ir tai vienintelis išsigelbėjimas tiems, kas neapgalvotai ( ne pagal pajamas ) „pasikabino sau kilpą“ 10- čiai- 50- čiai metelių…
            Bet, bankiniai nausėdos, tokio įstatymo neprileis prie visuomenės.
            Biznis biznis biznis…

          • Donatas

            mielas nerijau,
            kas paskolas ėmė 10 metų, tas jas dar gali pasiilginti iki 20, 30 ir t.t. o kilpą pasikabino, kas ėmė 40-50 metų su maksimaliais imanomais mokėjimais.
            ar čia ‘subrendusio’ žmogaus sprendimas galvoti, kad visus 40-50 metų tau bus mokama gera alga ir kad visus tuos 40-50 metų kainos tik didės? tada ir norisi pasiskelbti bankrotu ir kišti visus galus į vandenį, o juk už tokius ‘bankrotus’ turės apmokėti kiti skolininkai, kurie paskolas ėmė atsakingiau…

          • nerijus

            Kreipinys „mielas“, man visiškai nemielas :)

            pirma- reikia skaityti kas parašyta sutaryje,

            antra- kaip galima mokėti už kito psakolą, kai bus sudaryta ameninė sutartis tarp banko ir vartotojo sumai ir jai paskaičiuoti procentai/ palūkanos :)

            trečia- tam, kad pekeisti sutartį, reikia abipusio sutarimo, jei atskirai nenurodyta sutartyje.

            Bankroto istatymas nėra tai, ką tamsta įsivaizduojate.
            Bankrotas, vartotojui paskelbiams ir jam, įnešta suma negrąžinama, o bankas pasiima butą nuosavybėn plius nebereikia mokėti likusios sumos nuo skirtumo, kuris atsirastų pigiau pardavus būtstą, nei jį įsigijus.

            Tik bankams tai nenaudinga ir paaiškinau- kodėl?

          • Donatas

            nemielas :) nerijau,
            bankrotas bankui yra nuostolis, kurį jis padengs keldamas palūkanas kitiems skolininkams naujom sudaromom sutartim, ko nedarytų, jei to nustolio neturėtų. taip vienų ‘gudručių’ finansinė našta dalinai bus užkelta kitiems, kurie, jei irgi nenorės apmokėti kitų nusotolius, bandys ‘susiorganiuoti’ jau savo bankrotą…
            lietuviai tauta išmoninga… jei organizuoja dirbtinius juridinių asmenų bankrotus (kas, turbūt, niekam ne paslaptis:), tai bus ir dirbtinių fizinių asmenų bankrotų, ypač dabar…
            o valdžia, besmegenė (arba korumpuota,- čia abu atvejai nedžiuginantys), aišku, neuždės jokių esminių saugiklių tam apsisaugoti, kaip kad jų nėra dėl tyčinių juridinių asmenų bankroto…

          • GIGA

            dvigubai nenukrito skelbimuose,bet ne tada kai stovi su grynais pinigais ir sakai’Duodu tiek ir tiek-nenori neparduok,nusipirksiu kitą“.Tada dvigubai ne problema

          • GIGA
            Fabijoniškėse nukrito beveik dvigubai. Ten kur prieš metus prašė 360000 lt. už senos statybos butą, dabar prašo 190 000. Čia netgi be derybų.

          • GIGA

            tai aš su tuo sutinku Valentinai-Donatas abejoja

  • Juozas

    Tarp kitko, viename iš LB nutarimų yra parašyta, kad bankas vertindamas riziką privalo įvertinti fizinio asmens bankroto riziką, nors dar ir nebuvo įstatymo, tam buvo pasiruošta jau prieš keltą metų ir motyvas, kad fizinių asmenų bankrotas keičia rinkos sąlygas yra klaidingas. Galėsiu surasti nuorodą į LB tinklalapį, jeigu netikit, arba nemokat susirasti.

    • Lietuvoje tikrai pakeistu rinka. Cia, Lietuvoje, gi dar posovietine rinka ir posovietiniai vartojimo iprociai. O banku vertinimas buvo paprastas: tikejo tie „analitikai“ Nausedos ir kitu pransystemis, kad viskas gali tik kilti, o kristi – ne. Stai ir visas asmens bankroto rizikos vertinimas… Tam ir aukstuju mokslu baigti nereikia, kad pagal tokias LB metodikas „ivertinti“…

      • Kad bet kurį burbulą panagrinėjus, koks jis bebūtų Southern Seas XVIII amžiuje, ar dot.com bubble mileniujumo sandūroje, visuomet analitikai tikėjo optimistinėmis pranašystėmis. Kadangi žmogui yra būdinga tikėti tuo, kuo jis nori tikėti. Ir suvalgius šią krizę, ir atėjus naujai, vis tiek bus tikima tuo, kad esi geresnis, kad esi gabesnis, kad esi su daug atsparesniu imunitetu kapitalizmo ciklams. Et, tai juk taip žmogiška, kad net racionalizuoti neverta…

        • Donatas

          na, viena tautiečių karta ‘užsigrūdino’ gūdžiais 1990-1993, kita – 1998-2000, o trečiai teko 2004-2008 laikmetis…

          • Galiu lažintis, kad nei vienas iš ankstesniųjų laikotarpių įspūdžių elgesio šviežiausioje krizėje neįtakojo. Pakankamai jos buvo skirtingos, pakankamai nepanašios priežastys, nebent pasėkmės panašios, bet ir tai tik tiems, kurie bandė išvažiuoti ant burbulo bangos investuodami vien kapitalą. Dammit, klausausi dabar žinių apie Latvius, tai net drebas iš gailesčio ir negeros nuojautos ima :( …

  • Zero

    Įdomi situacija – kai uždraudžiama alkoholio reklama, visi pradeda rėkti, kad tai debilizmas, nes piliečiai samoningi ir reklama visiškai neįtakoja vartojimo. Kai reikia atiduoti skolą, GARANTUOJU kad tie patys žmonės verkia, kad jie nekalti dėl prasiskolinimo, juos reklama suvedžiojo. Ech, kaip visada aplinka kalta…

  • Smokas

    nepritariu saviplakai ir tokių etikečių klijavimu kaip „sovietinis mentalitetas“, „neatsakingi“ ir t.t. Taip išeitų, kad lietuviai yra kažkuo išskirtiniai nei kiti. JAV vartojimas skolon buvo dirbtinai pučiamas ketvirtį amžiaus ir amerikiečiai nekritikavo jau labai tokio „bandymo“ su jais. Tai ką, vadinasi jie irgi „sovietiniai“ ? :) Reikia nepamiršti, kad nemaža dalimi prie vartojimo bumo prisidėjo ir EU lėšos. Juk tie pinigai ar efektyviai, ar neefektyviai, ar plaunant, ar neplaunant vis tiek sėdo į ekonomiką. Jei nebūtų skatinama tokia psichozė, kažin kaip sparčiai būtų tas „įsisavinimas“ vykęs. Prisiminkime, kaip valstybės rungtyniavo tarpusavyje įsisavinimo greičiais ir kiekiais, kaip politikai ir ministerijos tarpusavyje grūmėsi dėl pinigų. Iššvaistyti ar ne, pinigai vistiek pasklido, tik kita forma. Hameriais, sodybomis, dangoraižiais ir t.t. EU lėšos suteikė dar didesnį pasitikėjimą savo finansine galia. Tas pasitikėjimas dalinai dar labiau paskatino skolintis (paskatino dar didesnį apetitą, kurį buvo galima numalšinti prisidūrus bankų paskolas). Nereikėtų tvatyti ir šaipytis iš žmonių, kad jie neturi tokių plačių ir gilių pažiūrų į gyvenimo dėsnius, kad galėtų visuotino baliaus, kuriame muziką ir stalą dengė dykų pinigų šaltiniai (tame tarpe ir bankai), metu kampe sėdėti ir nurzgėti: „baigsis jums ta šventė, kai skolą reikės grąžinti“. Gerbiamai autitorijai tikiuosi nenaujiena yra apie minios poveikio galia individui. Tai parodo įvairūs psichologų bandymai. Vienas iš jų yra toks. Susėda grupė bandomųjų. Ištiesų bandomasis yra tik vienas, o likusieji – samdyti. Rodo korteles su spalvomis ir liepia pasakyti kokią spalvą mato. Parodo juodą – visi sako, kad juoda. Parodo baltą – visi sako, kad balta. Po kiek laiko parodo juodą, o fiktyvųs bandomieji pradeda sakyti, kad tai balta. Iš pradžių tikrasis bandomasis patiria mikro pamišimą. Pasimeta. O paskui apsidairęs irgi pradeda sakyti, kad tai balta. Nebūtų tokios realybės, ką veiktų PR specialistai? :)

  • Visi, kurie dirbę bankinėje sferoje turėtų patvirtinti mano pastebėjimą, kad Hansa ir SEB konkurencija bumo metu buvo visiškai nesveika. Tai buvo kažkas asmeniško tarp bankų vadovų, principo reikalas išduoti daugiau paskolų, kortelių, turėti daugiau indėlių už konkurentų. To buvo siekiama bet kokiomis priemonėmis pamirštant blaivų rizikos suvokimą.
    Lietuvos Bankas privalėjo įsikišti. LB iš esmės tvirtina bet kurio komercinio banko vidaus tvarkas ir kitas taisykles. Kiekvienas bankas turi „Kreditavimo politiką“, „Rizikos valdymo politika“. Tai dokumentai, kurie privalo būti aprobuoti LB.
    Pinigai yra pavojingas dalykas, todėl valstybė ir reguliuoja jų prieinamumą. LB su šia užduotimi nesusitvarkė. Šarkinas turi eiti „nafik“. Raimondo Kuodžio turėtume paklausti – jei jūs toks protingas, tai kodėl savo įgaliojimų ribose nieko nedarėte stabdydamas NT burbulą ir ekonomikos perkaitimą? Jeigu darėte, gal galite pasakyti dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta?
    Panašių klausimų galima užduoti ir vieninteliam ir nepakartojamam Gitanui Nausėdai, tik aišku, apie SEB veiksmus.

    • WU

      Valentinai, dėl R. Kuodžio tai kiek prisimenu jis laidė perspėjimus, bet jo nebuvo klausomasi. Taigi, dėl to paties euro įvedimo, Brazauska perspinėjo dėl burbulo ir kad viršysim deficito ribas pagal Mastrichto kriterijus. Tada dar nelabai domėjausi, bet šiaip jis tikrai netylėjo, kiek pamenu, tačiau nelabai kas dėmesį kreipė..

      • Jei kalbeti apie Mastrichto kriterijus, tai irgi yra savotiskas dvilypiskumas. Tarkim dabar leidus eurui svyruoti -/+ 15 procentu ribose vis tiek atitiktumeme Mastrichto kriterijus :) Ir ne kiek nenukentetu tas garsusis valiutu valdybos modelis.

      • Iš tikro, tai LB turėjo padaryti du labai paprastus dalykus:
        Paskolos suma iki 70-80% būsto vertės.
        Po įsipareigojimų grąžinimo, vienam šeimos asmeniui turėjo likti 700-1000 lt.
        Manau daugumas tų, kurie pasiėmė paskolas ant savo pajamų ribos, niekada nebūtų jų pasiėmę ir tokio žiauraus burbulo nebūtų įvykę.

        • nerijus

          Valentinai

          Daugeliui paskola sudaro apie, tarkim, 200 Lt. + LIBORAI. Va, čia ir yra problema.
          Niekaip negaliu suprasti, kodėl žmonės skolingi Europos bankui?
          Paradoksas. Imant paskolą iš, tarkim, snoro. Snoras iš EB, kad galėtų mums duoti? Tai kas EB privalo grąžinti paskolą?

          Juk aš, pirkdamas rimėj, nelieku skolingas gamintojui/ tiekėjui?

          Paaiškinkite man šį nesusipratimą.

          • Nerijau,
            Nieko nesupratau.
            200 + libor?
            Europos Bankui?
            Kažką painioji.
            Nerijaus močiutė atneša į snorą indėlį kartu su dar keliais šimtais tūkstančių kitų močiučių. Iš tų pinigų Snoras duodą paskolą Nerijui. Kyla klausimas kiek kainuoja tie Snoro pinigai? Atsakymas LIBOR + banko norima marža.

          • nerijus

            Ne.
            Ne taip supratote.
            Atneša 200 Lt ir LIBOR/ EURIBOR.
            O kas yra EURIBOR, tai aišku, kad EB.
            Kodėl už pinigus, kuriuos skolinasi snoras, vartotojas turi dengti?

            Paaiškinkite man, nesusipratylai :)

          • Euribor tai ne Europos bankas. Tai kaina už kurią bankai skolina pinigus vieni kitiems. Koks nors finansistas paaiškintų geriau.
            Snoras nesiskolina iš Europos banko. Snoras skolinasi iš indėlininkų, moka jam palūkanas. Tada tuos pinigus perskolina brangiau. Skirtumas tarp indėlių palūkanų ir paskolų palūkanų yra marža, kurią Snoras užsidirba. Čia taip grubiai.
            SEB ir kitų skandinaviškų bankų atveju, mums skolina Švedijos močiučių pinigus.

          • nerijus

            Tai kodėl, norėdamas paskolinti man, bankas skolinasi iš kito banko ( užsienyje ) ir man, kaip klientui dar reikia už tą banką atidavinėti palūkanas. Totali nesąmonė.

            Perku rimi produktą, o už pagaminimą sumoku atskirai- gamintojui?
            Čia tik bankininkai tokį biznelį suka, kurį reikėjo apriboti. Dėl to ir gavosi „burbulai“.

            Skolininko reiklas ( snosro ) skolinti pinigai, o ne to, kuris iš to skolininko ( snoro ) skolinasi.

            Kažkokia betvarkė…

        • romas

          Valentinai, aš galvoju, kad mums yra paskolinti ne tik Skandinavijos močiučių pinigai. Bankai dalyvauja tarpbankinių paskolų rinkoje. Pinigai teka ten, kur turi didžiausią paklausą ir tuo pačiu geriausią grąžą (aišku įvertinant riziką).

      • nerijus

        Jis per tyliai laidė perspėjimus ir niekas jo negirdėjo :)
        Sakoma, kad tyliai bezdant- kvapas būna aštresnis/ aitresnis. Taip išėjo ir su bankais, bei NT „burbulu“.

    • GIGA

      Valentinai,dėl Šarkino ir Kuodžio sutinku,Gitanas-kitoje barikadų pusėje.Jis žiūrėjo banko pelnų,o su prognozėm (čia jau paraleliai) kaip sinoptikui nepasisekė:)

      • Giga,
        Sutikčiau dėl Nausėdos, jei jis nebūtų buvęs pristatomas kaip kandidatas į prezidentus. Jis turėjo gerą įvaizdį ir žmonės jo klausė. Čia tas pats kaip su garsiu gydytoju atstovaujančiu farmacijos kompaniją. Kad ir kaip jis skatintų pirkti savo kompanijos vaistus, vis dėlto gydytojo etika ir profesionali kompetencija turėtų būti pirmoje vietoje.

        • GIGA

          matai jį pristatinėjo,bet pats jis nebuvo koks oficialus išankstinis kandidatas,o juolab koks sąžinės tremtinys.
          Nausėda dirba tik SEBui ir niekam daugiau.
          Palyginimas su gydytoju ir formacijos kompanija,mano nuomone,nelabai tikęs nes gydytojas skiria ligoniui reikiamus vaistus,bet gali skirti vienos arba kitos kompanijos analogą

  • Maras

    Na, ši krizė supažindins paprastus žmones su kapitalizmo grimasomis. Gal žmonės išmoks skaičiuoti ir numatyti nuostolius bei galimus ekonomikos nuosmukius. Nors matant, kaip žmonės ima greituosius kreditus, kad galėtų pigiai „apsitavarinti“ Lenkijoje, kyla abejonės. Šiaip ar taip, mes tik mokomės vaikščioti kapitalistinėje sistemoje ir tai – pirmieji guzai parkritus.

    • Orka

      Marai, „Gal žmonės išmoks skaičiuoti ir numatyti nuostolius bei galimus ekonomikos nuosmukius.“ – skaičiuoti moko mokykloje, jei neišmoko, tai ir neišmoks. Nuosmukiai, didesni ar mažesni, būna maždaug kas 10 metų daugelyje valstybių. Ir tai susiję su tuo, kad masinė žmonių atmintis maždaug tokį laiką prisimena. Po to jie tiesiog pamiršta, kas ten ir kaip buvo ir… vėl viskas iš naujo. Numatyti turėtų valdžia ir daryti atitinkamus sprendimus. O su ja mums nesiseka.

  • Šiaip ar taip, bet bankai „į kairę ir į dešinę“ skolindami pinigus elgėsi labai neapdairiai ir neatsakingai. O didelis neatsargumas prilygsta tyčiai. Vadinasi, bankai turi patirti tokio savo elgesio pasekmes. Man labai patiko kažkur skaitytas siūlymas įvesti socialinio force majeure sąvoką ir atleisti bankų skolininkus nenugalimos socialinės jėgos veikimo metu nuo finansinių prievolių bankams vykdymo. Aišku, tik tuos skolininkus, kurie patyrė esminį neigiamą pasikeitusių socialinių aplinkybių poveikį. Būtų bankams ir lizingams ateičiai gera pamokėlė.

    • WU

      Socialinis force majeure teisiškai nelogiška sąvoka. Žinant, kad nenugalimos jėgos negalima prognozuoti.
      Force majeure požymiai:
      a) tai aplinkybės, kurių sudarant sutarty nebuvo galima numatyti;
      b) dėl susidariusių aplinkybių negalima objektyviai įvykdyti įsipareigojimų;
      c) įsipareigojimų neįvykdžiusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsidarimo rizikos;
      d) atsiradusiu aplinkybių negalima kontroliuoti, nes jos atsidaro be šalies kaltės;
      Dėl a, c, d kaip?

      • Nesutikčiau, kad teisiškai nelogiška. Forsmažoras nebūtinai turi būti nulemtas nevaldomų gamtinių ar technogeninių jėgų. Priešingai, forsmažorą ne taip retai nulemia būtent nevaldomi socialiniai pokyčiai, pvz., perversmai, maištai, riaušės. Jų, kaip taisyklė, negalima numatyti sudarant sutartį, joms kilus sutarties negalima įvykdyti, jų negalima kontroliuoti ir jos atsiranda be kontrahento kaltės. Taigi viska net labai logiška. Tik būtų labai bankams skausminga.

        • WU

          Streikai, maištai ir riaušės laikomi force majeure tik tuomet, kaijie kyla dėl nepriklausomai nuo sutarties neįvykdžiusios šalies kaltės. Šiuo atveju visi šie įvykiai būtų tiesiogiai nulemti vienos iš šalių, kuri pažeidė teisinį santyki. V. Mikelėnas pabrėžia, kad force majeure nelaikoma aplinkybė, jog sutartis neįvykdyta dėl ją privalančios vykdytiti šaliės padarytų pažeidimų ar dėl finansinių arba materlinių išteklių stokos.

          • Vienokia situacija, kai išteklių stokoja skolininkas nesant jokių esminių neigiamų ekonominių pokyčių valstybėje. Tuomet tai jo individualus nesugebėjimas. Visai kita situacija, kai valstybėje ekonominė ir finansinė krizė. Jau nekalbant apie globalią krizę. Banko skolininkas už ją neatsako. Žodžiu, netoleruotina, kai bankai iš krizės išeina „sausi“ ar net praturtėję, o jų skolininkai galutinai sužlugdomi. Šiaip ar taip, bet krizę sukelia ne skolininkai, o bankai. O „gyvasis teisės klasikas“ kalba kaip teisininkas ir, manyčiau, tik apie pirmąją situaciją, tačiau vadovaujantis politine logika niekas nekliudo uždėti bankams apynasrį.

          • WU

            Sutinku, dėl dalies, kad niekas nekliudo uždėti bankams apynasrį. Viliuosi, kad ši krizė, bus geras spyris į užpakalį Europos valstybių vyriausybėms, kad reikia griežčiau reguliuoti bankų veiklą. Tikiuosi, kad kalbos virs darbais, o ne liks, tik kalbomis.

          • nerijus

            Liks kalbomis…

            Jei visi darbai būtų ne kalbos, tai jokio sunkmečio nebūtų.

    • gie

      Bankai elgesi neapdairiai ir neatsakingai? Nemanau, bent jau ne LT bankai. Lietuvoje „blogu paskolu“ procentas nera didelis. Bankai a) paskaiciavo rizika b) Susimazino rizika pakankamai protingomis sutartimis. Manau, kad vartoji „neatsakingai“ ne pagal prasme, o turi galvoje „socialiai neatsakingai“. Bet to is banku kaip ir nereikalaujama pagal istatyma.
      Taigi, nori nubausti bankus uz tai, kad jie yra pelno siekianti imone bei pasikeite finansine salies ar atskiru zmoniu padetis. Labai populistine mintis.

  • nerijus

    force majeure- sunkmetis priklauso?

    • WU

      Nerijau, ne. Pažiūrėk, kad neatitinka kriterijų. Tada būtų galima nevykdyti visu prievolių ginantis force majeure’u..

      • nerijus

        Bet tinka, tamstos paminėti „a“ ir“d“ variantai…
        Ginčytinas klausimas.

        • Taip, tinka. Tik reikalas tas, kad kol kas Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog force majeure nelaikomas prievolei vykdyti reikalingų finansinių išteklių neturėjimas. Štai šią vietą ir reikėtų koreguoti, atsižvelgiant į to neturėjimo priežastis.

          • nerijus

            Pagal „d“ variantą, turin gerą advokatą, įmanoma išsisukti :)

          • WU

            Aš manau, kad netinka, jeigu reikėtų, manau, sugebėčiau įrodyti.

          • nerijus

            Priežastis, tarkim, neturėjimas lėšų dėl valstybės kaltės, nes ji negeba atsiskaityti įmonei, kuri atliko jai paslaugas, o pastaroji iš mano įmonės įsigijo prekes ar pasaugas, kad toji įmonė galėtų vykdyti įsipareigojimus valstybei.

            Akivaizdus force majeure mano naudai :)

          • WU

            Tai, kad tavo skolininkas tampa nemokiu, nėra force majeure. Jeigu tau reikia išsimušti, siulyčiau priklausomai nuo situacijos reikšti actio pauliana arba netiesioginį ieškinį.

          • nerijus

            Taip. Sutinku. Bet, yra galimybė pasinaudoti ir force majeure. Kaip pasiteisinimą naudoti sunkmetį ir tai, teismas, gali priimti, kaip argumentą :)

  • nerijus

    Ne į temą, bet gan įdomu.

    WU bus įdomi ir tamstos nuomonė.

    http://www.delfi.lt/news/economy/ITbussines/article.php?id=22694742

    radau tokius teismo žodžius, cituoju:

    „…teismas konstatavo, kad „Omnitel“ nepagrįstai apmokestino naudojimąsi internetu, nes šeštadienis ir sekmadienis visą laiką yra laikomi savaitgaliu, nesvarbu, ar tai – darbo, ar – nedarbo diena.“

    O kaip dėl dvigubo apmokėjimo, kai darbo diena keliama į šeštadienį ( kai dažnai būna antradienis ar ketvirtadienis ne darbo diena )?
    Juk šeštadienis ir sekmadienis savaitgalis, kurie dirba 5 dienas per savaitę, po 8 val.

    Ar nesikerta įstatymai?

    • WU

      Nerijau, negaliu atsakyti, į tavo klausimą, nes čia tikrai reikia gilesnio nagrinėjimo + būtų gerai pamatyti patį spredimą. Ačiū, kad praskaidrinai nuotaika, omniteliui išvis ragai :)) Tiek nesąmonių pridirbę, kad net Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai nesugeba ištraukti :))

      • nerijus

        Niekada nepamiršiu, kai „Omnitel“ gen. direktorius pareiškė: Tele2, mums ne konkurentai ( kalbėjo apie 1999- 2000 metus, kai Tele2 dar buvo „vystykluose“ :) ).
        Nenustebčiau, jei dabar Tele2 gen. direktorius, pareikštų analogiškai :)

      • nerijus

        Lausksiu atsakymo :)

  • Slyvanosis

    Ne taip seniai, būdamas iš matymo pažįstamų ponų kompanijoje, gavau daugybinių smūgių į dūdą ir žemiau triusikų gumos už tai, kad bandžiau įtikinki aplinkinius, jog daktaras Faustas buvo ne lietuvis, bet vokietis.
    Tik dėl to, dėsčiau susirinkusiems, jis nepasidavė Mefistofelio gundymams, kad buvo tikras arijas, o ne aistis.
    Po šios mano tezės pasipylė smūgių kruša…
    Dabar, kai išnyko mėlynės paakiuose ir galiu atlikti mažąjį reikalą stovėdamas, supratau, kodėl mūsų protėviai prieš M metų užtvatino Brunoną. Anas gi Romos nurodymu kėsinosi mūsų žemėse įkurti pirmąjį banką…

    • Donatas

      tai darote prielaidą, kad Brunonas buvo žydas? :)

  • Smokas

    Kas valdo kreditų išteklius, tas valdo šiuolaikinę ekonomiką. Štai kur yra reali valdžia. Ir realios jėgos nera ko ieškoti kažkur tarp vyriausybių, seimų, parlamentų ar prezidentų. Bankas renkasi ką kredituoti ir pagal projekto pelningumą ir netgi gali pasirinkti politinių motyvų vedamas. Aišku, kad visais laikais statybos buvo vienos iš paprasčiausiai realizuojamų ir daugausiai pelningumą nešančių sričių. Todėl nekontroliuojami bankai elgėsi labai pragmatiškai sau.

  • Skeptickas

    Čia ponas Račas savo ironišku „komentaro komentaru“ propaguoja totalinę dereguliaciją ir laukinį kapitalizmą, ar aš kažko nesupratau?

    • Tai jau taip… Kažko nesupratai :)

    • Skepticke, Aidas tamstai jau atsakė už mane, tad man belieka tik patvirtinti tai, ą jis pasakė…:)

  • Petriukas

    Plojimai Zeppelinus. Geriau išdėstyti turbūt neįmanoma.

    Šiaip manau, kad dauguma pašaipų ir aiškinimų „pats kaltas“ kyla iš tos pačios visuomenei brukamos liberalistinės propagandos. Pradedant mokykla ir universitetu bei baigiant TV ir kinu. Didžioji dauguma tautiečių, kol patys nenukenčia, labai mėgsta aiškinti, kad dėl visko atsakingas turi būti pats asmuo. Visai nesvarbu ar jis buvo apgautas ar nebuvo. Visai nesvarbu, kad jis gal statybininkas, o ne bankininkas. Ypač šis šaltumas pasireiškia kai kalbama apie asocialius asmenis. Tada iš karto pasipila, – reikėjo mokytis, o ne gerti ar tūsintis, todėl dabar pats kaltas ir nėfig čia juo rūpintis. Lyg žmogus neatitinkantis standarto staiga tampa ne žmogumi…

  • Slyvanosis

    Donatai, ar Brunonas buvo žydas, ar arabas, duomenų neturiu, tačiau istoriniai šaltiniai byloja, kad šių žemių čiabuviai jį apipjaustė, t.y. nurėžė galvą…
    P.S. Bankai, berods, vlochų išmyslas, ne žydų…

    • Donatas

      Slyvanosi, tai darote prielaidą, kad Brunonui nurėžė galvutę? :)

  • GIGA

    Šiaip bankai galėtų pasiūlyti visuomenei labai gražų dalyką (patys savo iniciatyva).Tarkim dviem metams suteikti galimybę mokėti tik procentus,o kretito nedengti.Manau 40 ar 42 metai kredito grąžinimo laikotarpio (net ir įskaitant visas kitas per tuos metus galimas ir negalimas finansines krizes situacijos nepakeis)labai jau neiškreips,o būtų gražaus dialogo su skolininkais įžanga.

    • Giga,
      Nežinojau, kad tu romantiškas svajotojas :)

      • GIGA

        žinau,Valentinai,kad norėjai kažką parašyt:)Bet prie ko čia romantiškas svajojimas?Bankas gyvena iš palūkanų.Palūkanų neimti 2 metus aš nesiūlau.Taigi bankai gaus palūkanas,o jei ką tai po dviejų metų pardavinėdami įkeistą turtą spėjamai uždirbs daugiau nei dabar.Kaip rašiau 40 ar 42 metai bankams neturėtų būti problema,juolab Švedijoje iš kur ir daugelis bankų atkeliavę būna,kad už būstą bankams moka kelios kartos

    • Juozas

      GIGA, tas dialogas yra ir galite kreipti į banką, jeigu turite problemų. Fizinio asmens bankrto įstaymo nėra, bet jis jau senai įskaičiuotas į riziką pagal LB reikalavimus, bankai fizinių asmenų bankrotus vykdo savo nuožiūra ir kolkas neteko girdėti, kad būtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Tačiau tas įstatymas yra būtinas, kad neprasidėtų skolų perpardavinėjimai ir jos nepatektų pas reketinikus apėjusios perpardavimų grandinę per išieškojimo agentūras. Keista, kad dauguma komentatorių nesuvokia apie kokią riziką eina klaba, kol Seimas ir Vyriausybė tęsia aplaidumo politiką.

      • GIGA

        Kažkaip gerb. Juozai viską sumalėt į vieną vietą:
        1.dialogas yra iš piliečio ar iš banko pusės?Aš rašiau apie bankus
        2.kad turėdamas problemų galiu kreiptis į banką tai be abejonės.Kaip suprast neteko girdėt,kad būtų pažeistos žmonių teisės?
        3.kaip suprast bankai fizinių asmenų bankrotus vykdo savo nuožiūra?ta prasme jei pardavę Petriuko įkeistą turtą nepadengia išduotą kreditą bankas jam 100 000 lt dovanoja,o Jonuką,kurio veidas labiau nepatiko ir pardavę jo įkeistą turtą,bankai nepadengė savo išduoto kredito,sakykim 50 000 lt įpareigoja mokėt likusį gyvenimą?
        4.Dėl fizinių asmenų bankroto įstatymo aš iš vis nerašiau,bet su keleta išlygų sutinku,kad jis reikalingas ir net būtinas

        • Juozas

          Kiek žinau bankai yra pasirengę naudoti švedišką patirtį darbui su pradelstomis paskolomis, sudarinėja mokėjimo grafikus, konsultuoja del išlaidų planavimo ir kolkas neperpardavinėja skolų. Jeigu pradėtų perpardavinėti, tai būtų labai blogai, toks pavojus ir netiesiogiai iš banko, o dėl to, kad žmogus gali eiti į kokią „greitų“ kreditų kontorą, arba bandyti išlošti kortomis iš nevilties, kad negali bankrutuoti, tokios skolos patenka pas kriminalinius nusikaltėlius, o ten apie socialinę atsakomybę nekalbama.

  • Jonas

    Vyrai, baikit būti rimti, jau naktis, imkite pavyzdį iš Amerikos Prezidento :)

  • Labanakt visiems, o kad įsitikintumėm, kad sugebėjimas perkelti FireFox bookmarkus į Operą bei perėjimas nuo Windows prie Linux dar nedaro genijaus, siūlau paskaityti apie South Seas Bubble, Railway Mania, Compagnie des Indes, tulpių pamišimą, „Sekundę“ ir dot.com blūdą :)

  • Rytis

    Visi aplinkui kalti – valdžia, bankai, žmonės.. Nukentės kaip visada – žmonės. Zeppelinus teisus visom prasmėm, bet lieka neatsakyta į esminį klausimą – kas bus su tom šeimom, išmestom į gatvę? Ar vaikai irgi kalti, kalti kad turi tokius „kvailus“ tėvus? Ir dar vienas klausimas: ar bankai savo šalyse irgi taip terorizuoja savo skolininkus kaip Lietuvoje?

  • Skeptickas

    2 romas:
    „Skepticke, kas turi apmokėti apsiskaičiavusiojo biznelį?“ Kai kažkas negerai išeina sąveikoje biznis-klientas, normali valstybė gina klientą. Ir jei kažkas sukišo pinigus į abejotiną biznį- ne mūsų ir ne mūsų valstybės reikalas tai yra.
    2 Aidas:
    Gal neišradinėkim kažkių kvailų nacionalinių lietuviškų problemos sprendimo būdų („eismo taisykles kapitalo judėjimui“- tu dar finansinę ugniasienę sugalvok), o įsiveskim įstatymus, kurie yra daugumoje normalių šalių.

    • romas

      Skepticke, galima taisykles keisti ateičiai, bet ne praeičiai. Lietuva gyveno demokratijos sąlygomis ir taisykles sugalvojo žmonių rinkta valdžia. Dabar įvairūs kliudymai ir barjerai skolinti tik papjautų valstybės ekonomiką, nes dabar susiduriame su kreditų stygiumi. O jei norite apsaugoti nenusisekusius skolininkus nuo turto praradimo, tai turite suprasti, kad valstybė tai gali padaryti tik iš surinktų mokesčių, kurie bus surinkti iš kitų dar galinčių apmokėti skolas arba iš visai neprasiskolinusių. Mėgindami tą naštą perduoti bankui, pabloginsime tvarkingai grąžinančiųjų paskolas sąlygas, nes jiems pakils palūkanos. Neužmirškite, kad bankų akcininkai yra užsienyje, taip pat užsienyje ir didelė dalis kreditorių. Todėl naštą užkrautume niekuo nekaltiems žmonėms. Viską gali duoti valstybė nelaimėliams – socialinis būstas ir pašalpos.

      • Skeptickas

        „Dabar įvairūs kliudymai ir barjerai skolinti tik papjautų valstybės ekonomiką, nes dabar susiduriame su kreditų stygiumi.“ Ar tikrai valstybės ekonomika atsidurs pavojuje, jei savo veiklą pradės atsargiau vykdyti visokios „greitojo kredito“ firmelės, kompanijos, siūlančios lizinginius vokiškus automobilius, ar korėjietiškus plazminius televizorius? O rimtą, gamybai reikalingą skolinimąsi vykdo juridiniai asmenys, jau nuo seno turintys teisę bankroto procedūrai (ir, pastebėkim, skolinimo juridiniams asmenims sistema dėl to nesugriuvo).
        „Mėgindami tą naštą perduoti bankui, pabloginsime tvarkingai grąžinančiųjų paskolas sąlygas, nes jiems pakils palūkanos.“ Ta prasme, bankai vat taip ims, ir pakels palūkanas jau egziztuojantiems skolininkams? Abejoju, jei būtų galėję, jau būtų pakėlę iki maksimumo. Dėl naujųjų skolininkų- suntinku, fiziniam asmeniui bus sunkiau pasiskolint, palūkanos taip pat gali šiek tiek pakilti- bet užtat ir skolinimo sąlygos bus sąžiningesnės, taigi niekas čia nepralošia.

        • romas

          Skepticke, skolinimo sąlygų sunkinimas ir yra sunkinimas. Dabar kreditą gauti ir taip sunku. Siekti, kad būtų neįmanoma nėra reikalo. Taip pat reikėtų pasamdyti kontroliuojančiuosius ir kliudančiuosius pasiskolinti. Tai visuomenei kainuotų. Laikyčiausi pozicijos, kad suaugęs žmogus gali būti atsakingas už savo veiksmus pats.
          Jei yra suderėtos fiksuotos palūkanos, tada niekas jų keisti negali, bet daugelis yra sudaręs sutartis su kintamomis palūkanomis. Štai jie ir kentėtų. Banke galioja tvermės dėsnis, kaip fizikoje. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Jei bankas pradės dirbti nuostolingai, jis bankrutuos. Tada nukentės indėlininkai.

  • Skeptickas

    2 donatas:
    „Atsakyti Skeptikai, laikau pareigą priminti, kad tie taip vadinamieji lūzeriai gyvena pus- arba milijoniniuose būstuose.“ Pilnai sutinku, kad normalu, kai bankas iš negalinčio išsimokėti skolos atima būstą. Nenormalu, kai atėmus būstą žmogus lieka skolingas visam likusiam gyvenimui dėl to, kad bankas nenumatė galimo nekilnojamo turto kainų kritimo. Ir kaip tik tam reikalingas asmeninio bankroto įstatymas, saugantis žmones nuo bankų savivalės, bei sulaikantis bankus nuo neatsakingo skolinimo. (užbėgdamas už akių galimam prieštaravimui, iškart pasakysiu- taip, finansinių analitikų, NT kainų vertintojų bei teisininkų komandos nesugebantis pasisamdyti tipinis klientas yra silpnoji pusė, todėl būtent jį turi ginti valstybė).
    2 Romas:
    „Skepticke, kas turi apmokėti apsiskaičiavusiojo biznelį?“ Jei sąveikoje klientas-verslas kažkas gaunasi negerai, normali valstybė gina klientą, o ne verslą. Pataisyk mane jei aš neteisus, bet Lietuvos Respublika turi pirmoj eilėj rūpintis Lietuvos Respublikos piliečiais, o ne Tekančios Saulės Imperijos valdiniais ar Danijos karalystės bankais.
    2 Aidas:
    Reikia ne unikaliai-lietuviškų sprendimų, kurie prieštarautų ES teisei ir nusistovejusiai tarptautinei praktikai („eismo taisykles kapitalo judėjimui“- tu dar finansinę ugniasienę sugalvok), o įstatymų, kurie yra daugumoje normalių šalių.

  • Marius M

    ir nereikia taip absoliutinti, kad va, patys durniai, prisiėmė milijoninių kreditų 40-50 metų teuždirbdami „kapeikas“… neturiu statistikos kokios nors (ar ją kas turi?), bet manau tokių, tikrai kvailai pasielgusių, nėra daug, ben jau aš nė vieno nežinau, tačiau žinau daugybę tokių, kaip kad Zeppelinus pavyzdyje pateiktų ( http://racas.lt/citata-232-balsaslt-komentatorius-apie-banku-atsakomybe/#comment-29887 ) variantų…

  • kirvis

    praleido gera proga patylet blogo autorius.arba tycia bando sukelti diskusijas.

  • Vincnetas

    Manau reikia priimti suaugusiujų apsaugos nuo neigiamos viešos informacijos įstatymą. Nes žmogų durninti, kai ji sulaukia 18, jau visai normalu. Nevisi pasidaro protingi ir įžvalgūs kai tik sulaukia 18. Aš dar pats ne visada susizgrimbu kai mane durnina ;)

  • dzyvai

    Pritariu „kairiajam“ požiūriui šiuo klausimu. Nes:
    1) Banko savininką gina bankroto įstatymas, o kliento – ne. Valstybė gina stipresnį?!
    2) Kvailą ir bažnyčioj muša, ir tegul? Jeigu įstatymai finansiškai kvailo neturi ginti nuo finansiškai išmintingo, tai kodėl tada fiziškai silpną ginti nuo fiziškai stipraus, neginkluotą nuo ginkluoto? Kam tada reikalinga valstybė? Gyvenkim džiunglių įstatymais.
    3) Juk verslas=rizika? Jeigu ekonominio pakilimo atveju iš paskolų bankai užvirino gražų pinigėlį, tai duobės metu nuostolį neturi suversti ant kliento, o dalį jo (skirtumą tarp parduoto buto ir pervertintos paskolos) prisiimti sau. Nes dabar kažkodėl nuostolį gali prisiimti tik klientas?!

    P.S. Bankrotas – pakankama auklėjamoji priemonė ir pačiam klientui. Nes po tokio įvykio jis paskolas jeigu ir gaus, tai labai prastom salygom.

    P.P.S. Finansiškai neišprusęs žmogus nėra luzeris, ponas Račai. Ir labai gerai, kad turime žmonių, kurie pvz. išprusę labiau medicinoj, mene, filosofijoje, dvasiniuose dalykuose, ir ačiū jiems, kad jie savo laiką sugaišo gilindami žinias tose srityse, bet ne finansuose. Užimamos pareigos ir materialinė gerovė tik vienas iš daugelio požymių, apibūdinančių žmogų. Ir visai nebūtinai tik į gerą pusę.

  • Juozas

    Ta pačia tema apie „greitų“ kreditų atsakomybę:

    „Nacionalinė vartojimo kredito asociacija buvo sukurta visų pirma siekiant įgyvendinti atsakingo skolinimo politiką, įtvirtinti profesionalaus vartojimo kreditų paslaugų teikimo standartus, kad finansų įmonės atsakingai teiktų finansines paslaugas. Įtvirtinus profesionalius veiklos standartus, išloštų ne tik asociacijos nariai, bet tai būtų naudinga ir visai vartojimo kreditų rinkai. Mūsų asociacijos nariai atsakingai žiūri į vartotojų teisių užtikrinimą“

    Kaip matote, jie patys jaučiasi atsakingi už būsimas problemas. Kadangi tai buvo išsakyta viešai ir suprantamai, tai negali būti jokių priekaištų skolinikams, kurie gauna tuos kreditus atsakingai. Visą atsakomybę prisima jų asociacija.