Citata #271 Apie socialinę atsakomybę

Socialine atsakomybė – mūsų veiklos prioritetas, – bendrovės Euro RSCG PR pranešime spaudai cituojamas greitų paskolų įmonės „Moment Credit“ generalinis direktorius Viktoras Milkevičius.

… jei skolinimas už daugiau nei 250 procentų metinių palūkanų yra socialinė atsakomybė, tai G.Kirkilas tikrai yra socialdemokratas…

(10 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • 250% metinių? Fantastika!

    Šiaip jau daugelyje civilizuotų valstybių tokie, ėė, verslai, yra įtraukti į baudžiamuosius kodeksus ir vadinami palūkininkavimu.

    O pas – socialiai atsakingas verslas? Jooo, nei ką bepridėti…

  • Pvz. Vokietijoje už tokį lupikavimą galima sėsti už grotų 3 metams, o ypač sunkiais atvejais ir iki 10..!

    Žr. Vokietijos BK § 291 Wucher (Lupikavimas)

    http://bundesrecht.juris.de/stgb/__291.html

    • Kiek atsimenu, tai ir Lietuvoje yra įvestos kažkokios palūkanų ribos… Tik jos, matyt, kiek aukštesnės nai kitose šalyse…

      • Sarunas Skyrius

        Reikia uzdrausti. Tada zmones kuriems reikia pinigu bet bankas neduoda eis pas banditus skolintis, o tai yra daug geriau visiems.

        • anoniminis bailys

          Man atrodo banditas paskolintu pigiau nei uz 250%, daugeliui turbut geda butu tokius procentus imti, sazine neleistu :)

          • Sarunas Skyrius

            Gal ir pigiau, bet su gyvybes draudimu bandito naudai. Rizikos valdymo specai tie banditai.

        • Juozas

          Tos skolos dažnai patenka pas banditus, jas perparduoda per visokias išieškojimo agentūras kol skolinikas atsiduria banditų vergijoje. Del šios priežastis visose normaliose šalyse yra bankroto įstatymai, o lupikavimas yra draudžiamas. Taip nutiks ir Lietuvoje, bet matau, kad čia teks mokytis iš savo klaidų, nors pamokų yra sočiai.

    • lida

      Zeppelinus, geriau patylėti, nei išsklaidyti abejones.

      • Miela Lida,

        apie ką gi turėčiau patylėti?

        Apie tai, kad toks skolinimo neribotmis palūkanomis „verslas“ šiaip jau mums istoriškai gerai žinomas „lupikavimo“ pavadinimu?

        Ir apie tai, kad šio verslo ypatumai neblogai pavaizduoti dar tokio, jei teko girdėti – V.Šekspyro pjesėje „Venecijos pirklys“ Šeiloko personažo pavidale?

        O gal apie tai, kokių socialinių pasekmių galima tikėtis, neapribojus tokius „verslus“ įstatymais?

        Galiu išsklaidyti Jūsų abejonę iškart – nemanau, kad apie tai tylėsiu.

        • TOOPas

          Zeppelinus.
          Kokia didžiausia palūkanų norma pagal Jus yra dar teisinga?

          • Jūs nekorektiškai formuluojate klausimą.

            Problema šiuo atveju yra ne tiek pačios palūkanų normos bei jų „teisingumas/neteisingumas“, kiek pats tokio „verslo“ modelis, išnaudojantis dalies visuomenės narių neišmanymą ir negebėjimą numatyti galimas pasekmes, t.y. artimas sukčiavimui.

            Ar skaitėte tipinę „greito kreditavimo“ sutartį? Ar žinote, kokie „skaitliukai“, kurių ir Vilniaus brigada anais laikais būtų pavydėjusi, ten užprogramuoti tarp tų daugelio raidžių?

        • TOOPas

          Dėl delspinigių, tai galiu pasakyti tokį pavyzdį. Turiu SEB kreditinę kortelę. Buvau panaudojęs 100 Lt ir pamiršau laiku grąžinti, tai jie už 1 dieną įpliūrino 20 Lt baudą. Pagal sutartį, tai net jei įsiskolinai ir 1 Lt jie tą baudą gali skirti. Kiek žinau Moment Credit skaičiuoja po 1% per dieną. O pirmas 4 dienas siunčia priminimus ir delspinigių nereikalauja. Tad kur čia sąžiningesnės sąlygos?

          • Rytis

            Nori pasakyti, „Momentas“ už negrąžintą 100 Lt po metų iš tavęs pareikalaus 9+3,65-0,07 Lt? Tada aš „už“ tokias firmas. Aina tie bankai nafik:)

          • TOOPas

            2 Rytis
            O Jūs visada skolas grąžinate tik po metų. O šiaip jei esate nuolatinis skolininkas, tai 3.65% procentų per metus yra idealus variantas skolininkui, bet nelabai priimtinas kreditoriui. Turbūt todėl tokių sąlygų niekas ir nesiūlo.

        • lida

          Zeppelinus, turėjau galvoje ne Šekspyrą, o teisinį vertinimą – kad Vokietijoje už tokį verslą sėsi už grotų.

          • Už kokį „tokį“, miela Lida?

            Kuriame klientas, pasiskolinęs 1 tūkst. lt ir nesugebėjęs gražinti paskolos bei „kredito kainos“* po 6 mėnesių jau bus skolingas 5 tūkstančius litų?

            O po 9 mėnesių, kai jo „skola“ viršys 7 tūkst.lt jau gali būti išmestas iš jo buto, kurį parduos varžytinėse?

            Bijau, miela Lida, kad būtent už tokį „verslą“ ir numatytos bausmės minėtame Vokietijos BK straipsnyje.
            ________________
            *tai paskaičiavimai pagal realias vienos bendrovės internete skelbiamas sąlygas.

          • TOOPas

            2 Zeppelinus
            Gal pasakysite kokios įmonės. Ne visos įmonės vienodos. Šaip Jūs visada galite parašyti skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tą ir linkėčiau jums padaryti ;) Beje ir vartotojas gali kreiptis į teismą dėl nesąžiningų sąlygų pakeitimo.

          • nerijus

            Bėda ta, kad vartotojas imdamas/ pirkdamas prekę, sutinka su visomis sąlygomis, nes kitaip ir būti negali ir čia negalioja jokie rinkos dėsniai- eik į kitą banką/ kreditavimo įstaiga, nes sąlygos visur vienodos- ne kliento naudai :)
            Lyg ir/ panašu į kartelinius susitarimus :)

          • lida

            Zeppelinus, prieš teikdamas teisines išvadas grįstas konkrečiais Vokietijos BK straipsniais, pasidomėkite, kam šie straipsniai taikomi ir ar nėra analogiškų verslų Vokietijoje. Jūsų pamąstymai apie Šekspyrą turi teisę gyvuoti, bet nevaidinkite teisininko, OK ?

          • Miela Lida,

            atkreipiu Jūsų dėmesį, kad nieko, ką būtų galima pavadinti „teisinėmis išvadomis“ aš čia nepateikiau.

            Kadangi nesu Vokietijos baudžiamosios teisės specialistas ir net nebandau juo apsimesti.

            Jūs regėjote mano nuomonę tam tikru, pakankamai siaurai suformuluotu, klausimu.

            Dabar apie Jūsų pastebėjimus dėl analogiškų verslų Vokietijoje egzistavimo.

            Kad Vokietijoje gali būti kažkokių greito kreditavimo įstaigų – neabejoju. Bet giminingas pavadinimas ar kažkiek panaši veikla dar nereiškia pilnos analogijos, esmė yra palūkanų norma, delspinigių dydis ir sutartinėse sąlygose įmontuoti jų skaičiavimo ypatumai.

            Jau minėjau lietuviško skaičiavimo variantą, kai 28 d. pasiskolintas ir negražintas 1 tūkst.lt per 6 mėnesius nuo skolo paėmimo dienos virsta 5 tūkstančiais. Vokietijoje Jūs tokių „įdomybių“ neaptiksite.

            Nors galite pacituoti ką nors iš ten, jei jau nusprendėte pavaidinti žinovę?

          • lida

            Zeppelinus, numatytos palūkanos vienam mėnesiui ir trumpiau, todėl nėr čia ko jų perskaičiuoti metams ar dešimtmečiams. Aš, pav., galėčiau jums, kaip pilnamečiam neapriboto veiksnumo asmeniui paskolinti 100 Lt iki rytojaus už 50 proc. paros palūkanų ir niekas man to negali uždrausti, kaip ir niekas jūsų neprivers skolintis. Jums gali atrodyti nesuprantama, kodėl solinimasis trumpesniam terminui (net banke) bei padidintos rizikos asmenims kainuoja brangiau, bet tai tik jūsų problema. Joks teismas tokių „Moment kredit“ palūkanų daugiau kaip už mėnesį ar du nepriteis (pasitikslinau pas bang), todėl miegokite ramiai. Be to, jei jums nereikia skolintis tokiomis sąlygomis, tai, kaip sako A.R., staltiesiele jums kelias į artimiausią banką, pas kaimyną, draugą, giminaitį (jei jums jie skolins gerenėmis sąlygomis).

          • Rytis I

            Atrodo, aš jau lidą supratau: „Moment kredit“ – kaip „Moment“ klijai asocialiam paaugliui – galvą į maišelį ir iki rytojaus gerai:(( O rytoj – nesvarbu..

          • Miela Lida,

            aš vis bandau suprasti – ką konkrečiai Jūs ketinate čia įrodyti, bet nepajėgiu….:(

            Štai Jūs rašote:

            Zeppelinus, numatytos palūkanos vienam mėnesiui ir trumpiau, todėl nėr čia ko jų perskaičiuoti metams ar dešimtmečiams.

            Pradėkime nuo akivaizdaus fakto konstatavimo – Jūs, įnirtingai veldamasi į ginčą šia tema, įsigudrinote neperskaityti nei vienos greitojo kreditavimo sutarties!

            Kitaip žinotumėte, kad apie jokias palūkanas ten paprastai nerašoma.

            Daugelyje greitojo kreditavimo sutarčių, kaip ir islamo bankininkystėje, palūkanos yra užmaskuojamos ir įvardinamos, kaip „atlygis už kreditą“, „paskolos kaina“ bei išreiškiamos ne per procentinę palūkanų normą, bet pinigine išraiška.

            Į metinę palūkanų norma tas užmaskuotas palūkanas perskaičiuojame mes patys – tam, kad šios sutarties skolinimo sąlygas būtu galima palyginti su įprastinio kreditavimo sutarčių sąlygomis, kuriuose kredito palūkanos skaičiuojamos metų pagrindu (t.y. procentais per metus).

            Negi bestudijuojant Jums niekas taip ir nepaaiškino, kad kažkokių dydžių palyginimui reikia juos išreikšti per vienodus mato vienetus? Khhm, miela Lida – viliuosi, kad Jūs mokėtės valstybės finansuojamoje vietoje ir už mokslus nepermokėjote?

            Aš, pav., galėčiau jums, kaip pilnamečiam neapriboto veiksnumo asmeniui paskolinti 100 Lt iki rytojaus už 50 proc. paros palūkanų ir niekas man to negali uždrausti, kaip ir niekas jūsų neprivers skolintis.

            Duoti man tuos pinigus Jums tikrai niekas negali uždrausti – lygiai kaip ir man juos paimti.

            Tačiau daugelio USA valstijų pavyzdžiu mūsų Seimas be jokių problemų gali priimti įstatymą ir apriboti arba uždrausti kreditavimo sutartis su tokiomis sąlygomis.

            Kitaip sakant, man tų pinigų negražinus sutartu laiku teismas Jums nelabai padėtu – Jūs gautumėte tik paskolą ir teisėtas palūkanas arba išvis nieko. Taip, miela Lida, pasaulyje yra ir tokių įstatymų.

            Jums gali atrodyti nesuprantama, kodėl skolinimasis trumpesniam terminui (net banke) bei padidintos rizikos asmenims kainuoja brangiau, bet tai tik jūsų problema.

            Brangiau? Man tai aišku, o štai tai, kad nuo tam tikros ribos to „brangiau“ kainos dydis ir „brangimo“ spartumas ir skiria normalią kreditavimo praktiką nuo lupikavimo – Jums, panašu, nesuprantama..?

            Joks teismas tokių “Moment kredit” palūkanų daugiau kaip už mėnesį ar du nepriteis (pasitikslinau pas bang), todėl miegokite ramiai.

            :) Tai kad jau minėjau – jokių palūkanų tokiose sutartyse ir nėra.

            Ar galima būtų paklausti – o už kokį laikotarpį priteis 2% dydžio dienos delspinigius, skaičiuojamus nuo negražintos paskolos ir atlygio už paskolą sumos?

          • lida

            Zeppelinus, kaip nebūtų gaila, jūsų komentarų apimtis atvirkščiai proporcinga jų vertei. Visiškai įtolinote, kad nesuprantate apie ką šnekate. Palūkanų įvardijimas „atlygiu už kreditą“, „paskolos kaina“ ir pan. neturi įtakos – jums savo šuneliui davus vardą „Tigras“, jis liks šuneliu.
            „…daugelio USA valstijų pavyzdžiu mūsų Seimas be jokių problemų gali priimti įstatymą ir apriboti arba uždrausti…“ – be jokios abejonės. Gali apriboti ir uždrausti, ką ten – geriau nustatyti visoje Lietuvoje konkrečią kainą už dešrą, pieną, duoną, nustatyti vienodą atlyginimą ir palikti vieną valstybinį banką su vienodomis palūkanomis tiek skolinantis iš banko, tiek skolinant pačiam bankui. Taip pat vertėtų nustatyti vaikų šeimoje skaičių. Nes Zeppelinusui, netgi šiam būnant pilnamečiui neapriboto veiksnumo asmeniui, nežinia, ar dėl per didelio išsimokslinimo, ar atvirkščiai, gali įkišti brangesnį litrą pieno, brangesnę paskolą, kas pripliusavus viršnorminį vaiką ir perskaičiavus nuostolius metams, privestų Zeppelinusą, kaip čia kažkas sakė, prie virvės. Valstybė turi rūpintis savo piliečiais kaip vaikais ir šių galimybė tvarkytis savo gyvenimą savo protu, turi būti maksimaliai minimizuota – nes juk nesuvokia, ką daro.
            „Kitaip sakant, man tų pinigų negražinus sutartu laiku teismas Jums nelabai padėtu – Jūs gautumėte tik paskolą ir teisėtas palūkanas arba išvis nieko.“ – labai klystate (nebent jūs koks neveiksnus asmuo – tada klystu aš). Savo teisinių išvadų (vėl), negalėsite pagrįsti įstatymu. 50 Lt nuo 100 Lt už dieną nėra daug. O gal jūs biški „kvankt“, kad skolinotės iš manęs tokiomis sąlygomis vienai dienai ? O gal visgi aš jums smarkiai pagelbėjau, paskolindama ? Beje pats prieštaraujate sau – rėkiate, kad Lietuvoje reikia kažkokių suaugusiųjų apsaugos nuo neteisingų finansinių sprendimų įstatymų (kaip Amerikoje), o čia man aiškinate, kad teismas man Lietuvoje priteis tik „paskolą ir teisėtas palūkanas“.
            „nuo tam tikros ribos to „brangiau“ kainos dydis ir „…brangimo“ spartumas ir skiria normalią kreditavimo praktiką nuo lupikavimo…“ – būtent. 20-25 proc. palūkanos per mėnesį (vieną mėnesį, o ne metams) – joks lupikavimas.
            Jūs, be abejo, galite įkurti savo firmelę – teiksite trumpalaikes paskolas tiems, kuriems jau niekas nebeskolina, bankų palūkanomis (ar dar mažesnėmis) – atimsite šią nišą iš visokių „Moment kredit“, o vėliau – ir bankų.
            Į jūsų klausimą dėl delspinigių – delspinigius priteisia už uždelstą įvykdyti piniginę prievolę laikotarpį. Teismų praktikoje paprastai laikoma, kad protingi delspinigiai neturėtų viršyti 0,02 proc. už dieną, delspinigius teismas gali sumažinti, bet kiekvienas atvejis individualus – priklauso nuo absoliučios delspinigių sumos, prievolės pobūdžio ir kitų aplinkybių (skaitykit mano pateiktą pavyzdį su tualeto įrengimu).

          • ..įtikinote, kad nesuprantate apie ką šnekate. Palūkanų įvardijimas “atlygiu už kreditą“, „paskolos kaina” ir pan. neturi įtakos – jums savo šuneliui davus vardą “Tigras”, jis liks šuneliu.

            Miela Lida,
            jeigu „neturėtu įtakos“ – tai lupikautojų kontoros to ir nedarytu. Tačiau jos tai daro – ir jeigu perskaitytumėte nors vieną jų – žinotumėte.

            Štai jums citata iš greitojo kreditavimo sutarties – ten jokių palūkanų nėra, o yra būtent „kredito mokestis“:

            .. „Grąžintina suma – Kredito ir Kredito mokesčio suma, kurią Klientas privalo sumokėti Bendrovei pasibaigus Kredito terminui.
            Kredito mokestis – suma, kurią Kredito gavėjas privalo sumokėti Kreditoriui už naudojimąsi Kreditu.“

            Jeigu Jums pavyks aptikti nors vieną, kurioje procentais įvardintos palūkanos – prašau mane informuoti su nuoroda.

            Į mano pastebėjimą, kad USA valstijose tokie „verslai“ yra arba draudžiami, arba griežtai reglamentuojami ir vertėtu šią praktiką pritaikyti pas mus – Jūs prapliupote tokio pobūdžio alternatyvomis:

            „..geriau nustatyti visoje Lietuvoje konkrečią kainą už dešrą, pieną, duoną, nustatyti vienodą atlyginimą ir palikti vieną valstybinį ..vertėtų nustatyti vaikų šeimoje skaičių.“

            Khhm, dovanokite, bet nesu pajėgus suvokti – kaip šie Jūsų, be abejo – vertingi pasiūlymai prieštarauja ar paneigia tai, ką pasiūliau aš?

            Iš minėtos USA praktikos matome, kad šie dalykai niekaip nėra susiję ir reguliuoti lupikavimą per maksimalių dydžių išraiškas kuo puikiausiai galima ir be vaikų skaičiaus šeimoje nustatymo.

            .. „..pats prieštaraujate sau – rėkiate, kad Lietuvoje reikia kažkokių suaugusiųjų apsaugos nuo neteisingų finansinių sprendimų įstatymų (kaip Amerikoje), o čia man aiškinate, kad teismas man Lietuvoje priteis tik “paskolą ir teisėtas palūkanas”.“

            Ėė, man nepatogu Jums sakyti, bet panašu, kad Jūs neskiriate esamos ir tariamos nuosakos – iš čia ir atsiranda tie Jūsų menami „prieštaravimai“.

            Aš gi aiškinau, kad jeigu pas mus priimtu tokius įstatymus, kaip atskirose Amerikos valstijose, tuomet teismas priteistu taip, o Jūs atsakote – „Jūs prieštaraujate sau, nes Lietuvoje tokio įstatymo nėra ir teismas priteis visai kitaip, cha-cha-cha…“

            Jūs, be abejo, galite įkurti savo firmelę – teiksite trumpalaikes paskolas tiems, kuriems jau niekas nebeskolina, bankų palūkanomis (ar dar mažesnėmis) – atimsite šią nišą iš visokių “Moment kredit”, o vėliau – ir bankų.

            Dėkui už pasiūlymą, bet užsiimti lupikavimu man neleistu mano moralinės nuostatos.

            ..Į jūsų klausimą dėl delspinigių – delspinigius priteisia už uždelstą įvykdyti piniginę prievolę laikotarpį. Teismų praktikoje paprastai laikoma, kad protingi delspinigiai neturėtų viršyti 0,02 proc. už dieną, delspinigius teismas gali sumažinti, bet kiekvienas atvejis individualus..

            Kiek aš pamenu, tai teismų praktikoje delspinigiams taikoma 180 dienų senatis – jeigu atsakovas paprašo ją taikyti.

            O štai dėl delspinigių dydžio – verta ne burnas aušinti, bet pasižiūrėti į konkrečią greitojo kreditavimo sutartį. Tuomet ir suprasime, kam artimesnis tas mūsų socialus lietuviškas verslas – lupikavimui, ar visgi kreditavimui.:
            https://www.paskolostau.lt/register.html

            Ten randame tokius punktus:

            6.1. Kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti Kreditą Kredito grąžinimo dieną, privalo apmokėti Kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos Kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
            6.3. Jeigu Kredito gavėjas delsia grąžinti Kreditą ar jo dalį ir/ar Kredito mokestį ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų nuo Kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, Kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti Kreditoriui 100,00 Lt (Vieno šimto litų 00 ct.) dydžio baudą.

            O dabar paskaičiuokime pagal šią sutartį:

            tarkime žmogelis paėmė 28 d. kreditą 1000 lt su kredito mokesčiu 250 lt – ir negražino. Kas gali nutikti toliau?

            Pradėjus skaičiuoti sutartyje numatytus delspinigius ir baudas po 180 d. jis bus skolingas lupikams: (1000lt+250 lt) + 180×2%+100lt=1250+4500+100=5850lt! Būtent dėl šios sumos lupikautojų kontora kreipsis į teismą.

            Na, jeigu paimtos skolos ūgtelėjimas beveik šešis kartus per pusmetį nėra lupikavimas – tai kas tuomet yra?

          • lida

            Neturiu tiek laiko, kiek jūs, išaiškinti jums aškius dalykus.
            Dėl „kredito mokesčio“ – na tai puiku, jei jis tik vinkartinis mokestis, tai kokiu pagrindu jūs pats (ir A.R.) jas verčiate palūkanomis ir net paskaičiuojate visiems metams ? Dėl netesybų, jei būsime tikslūs, senatis yra šeši mėnesiai, o ne 180 d. Bet ne tame esmė, ją atsakovas turi prašyti taikyti. Nepatikėsite, bet yra suaugusių veiksnių asmenų, kurie supranta kokius sandorius sudaro ir netgi turi tiek garbės, kad prisiima atsakomybę už savo prievolių netinkamą vykdymą ir neprašo taikyti senaties – būtent todėl įstatymas nenumato, kad senatis būtų taikoma automatiškai. Beje senaties rbojimo galima lengvai išvengti kreipiantis dėl delspinigių kas šešis mėnesius. Dėl jūsų paskaičiuotų delspinigių + baudos – jau sakiau, kad neprotingai dideles netesybas teismas gali sumažinti – tai numatyta Civiliniame kodekse, taigi reglamentuota įstatymiškai. Taip pat jau sakiau, kad teismų praktikoje protingais delspinigiais paprastai laikoma 0,02 proc. per dieną. Taigi bendroje sumoje teismas nepriteis daugiau 1500 Lt, todėl nepanikuokite. Suma jums žymiai daugiau išaugs, jeigu nesumokėsite teismo priteistos skolos ir jos išieškojimas bus perduotas antsoliams. Va tada jau galėsite pradėti panikuoti ir pamatysite, kas yra lupikavimas.

          • WU

            Perskaičiau aš visą Zeppelinuso ir lidos diskusiją ir pamėginsiu įvesti šiek tiek tikslumo. Pastebėjau didžiausią padarytą klaida – netinkamai vartojamos teisinės sąvokos, todėl visų pirmą reikia atskleisti jų teisinį krūvį:
            1) palūkanos – pagal CK 6.261 str. tai minimalūs kreditoriaus patiriami nuostoliai, todėl palūkanos atliekančios kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją yra iš esmės ne kas kita, kaip skolininko atsakomybės forma.
            2) jūs čia rašydami teigiate: „Štai jums citata iš greitojo kreditavimo sutarties – ten jokių palūkanų nėra, o yra būtent „kredito mokestis“ ir Jeigu Jums pavyks aptikti nors vieną, kurioje procentais įvardintos palūkanos – prašau mane informuoti su nuoroda.“ – čia yra ne „užmaskuotos palūkanos, o NETESYBOS, pagal CK 6.71 str. 1d. Netestybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jrihu ptirbolį įvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Netesybos, kaip ir palūkanos yra civilinės atsakomybės forma. Netesybos gali būti nustatytos konkrečia pinigų suma arba procentu.
            3) kalbate apie delspinigius. Pinigų paskola yra (pats pavadinimas parodo), kad tai yra piniginė prievolė t.y kyla iš piniginio reikalavimo, o piniginėms prievolėms visada skaičiuojamos palūkanos, o ne delspinigiai – jie skirti visoms kitoms prievolėms išskyrus pinigines (V. Mikelėnas „Prievolių teisė: I dalis“), todėl čia delspinigių sąvoka išvis neturėtų būti vartojama.
            Dabar išsiaiškinus definicijas galima kalbėti apie problemą. Iš esmės, supratau, kad šiuo atveju kalbate apie netesybų ir palūkanų bendrą skaičiavimą ir mokėjimą. Aiškinant CK 6.261 str. Jeigu už termino praleidimą nustatytos palūkanos (ta suma procentukais apie kurią diskutavot) ir netestybos (konkreti suma arba taip pat procentinė išraiška) tai išieškoti kartu ir netesybų ir palūkanų negalima, nes tai reikštų DVIGUBOS ATSAKOMYBĖS SKOLININKUI TAIKYMĄ. Tokių atveju kreditorius turi pasirinkti, ko reikalaus savo ieškiniu.
            O dėl 250 procentų, tai palūkanoms ir netesyboms su atitinkamais pakeitimais taikoma CK 6.73 str 2 dalis, kuri suteikia teismui sumažinti palūkanas ar netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į prievolės pobūdį , padarytą pažeidimą, jo padarinius. V. Mikelėnas kaip pavyzdį pateikia tokia situaciją, kai pripažintos aiškiai per didelės ir neprotingos netesybos, kurių suma kelis kartus viršyja pagrindinės prievolės suma (kaip tik šis atvejis apie kurį čia diskutuojate). Jei skolininkas pats to nereikalauja teismas tai gali daryti savo iniciatyva ir jam suteikta gana plati dispozicija. Ši įstatymo nuostata įtvirtinta siekiant užtikrinti kontrahentų interesų pusiausvyrą, teisingumo principą ir pašalinti galimą šalių interesų neatitikimą. Kaip pavyzdžius galit pasiskaityti LAT CBS bylas 3k-3-757/2002 ar 3k-3-721/2002.
            Ir dar vienas dalykas, per daug reikšmes suteikiat sutarties formai tokiais pasakymais, kad „sutartyje tiesiai nepasakyta, užmaskuota“ ir pan. Tai yra ydingas sutarčių aiškinimas, kai prioritetas teikiams formai. Šiuolaikinė teisė reikalauja, kad sutartys būtų aiškinamos pagal sutarties šalių valią, o ne formą. Tai reiškia, kad pvz.: palūkanas ar netesybas gali įvardinti kaip nori, jos vis tiek liks palūkanomis jeigu realiai atitiks joms reikalaujamus įstatymo požymius ir šalių tikrąją valią. Šiuo atveju lida teisi, kalbėdama apie katiną ir tigrą, rekomenduočiau neįsikibti į pažodini aiškinimą, kuris niekur neveda :)

          • bang

            WU, jei nustatytas vienkartinis „kredito mokestis“ už pasinaudojimą pinigais, tai čia jo paversti palūkanomis ir perskaičiuoti metams, kaip daro A.R. ir Zeppelinusas, nėra jokio pagrindo ir prasmės. Gal būt praleidai, bet aukščiau buvo pateiktas ir sutarties punktas 6.1, kur aiškiai numatyti 2 proc. dydžio delspinigiai. Taip pat numatyta ir 100 Lt bauda už uždelsimą daugiau kaip 30 d. (6.3 p.). Palūkanas ir delspinigius, be jokios abejonės, galima priteisti kartu (čia tu neteisus), nes jų paskirtis skirtinga, bet, čia, jei tikėti Zeppelinusu, palūkanų nėra, tik vienkartinis mokestis. Taigi, kaip sakė lida, teismas sumažins netesybas ir priteis bendrai (skola+„kredito mokestis“+bauda ir delspinigiai) kokius 1500 Lt, ir tiek reikalų.

          • WU

            bang, o čia nėra ydinga teismų praktika? Tu sakai, kad palūkanų ir delspinigų paskirtis skirtinga, o man aiškiai įsirėžęs skirtumas tarp palūkanų ir delspinigų yra jų kilmė, sakau, Mikelėnas aiškina, palūkanos atsiranda iš piniginės prievolės, o delspinigiai iš kitų. Taip pat sako, kad jos pastoviai painiojamos ir tai veda į klaidinga praktika. Suprantu, jeigu sakytum, kad palūkanų ir netesybų gali būti skirtinga paskirtis, nes netesybos atlieka prievolės užtikrinimo funkcija, šiuo atveju ta baudą ir vertinu kaip netesybas ir bandžiau sistemiškai, kodeksu paaiškinti, kad negali būti taikomos netesybos + palūkanos(arba kaip vadinat delspinigiais). O tai yra savarankiškos civilinės atsakomybės formos, todėl atrodo, kad gaunasi dviguba atsakomybė. Bent jau aš taip suprantu, paaiškink kur čia darau klaidą? Be to, kiek esu susiduręs su praktika, net LAT’as kartais skaičiuoja labai skirtingai ir tikrai nėra vieningos praktikos. Todėl man atrodo, kad netinkamai atliekama kasacinė funkcija. Be to, šiuo klausimu daug diskutavau su Irmanto Norkaus kontoros pagrindiniu civilinių ginčų advokatu G. Sagačiu ir jis pats aiškino, kad bandė ilgai studijuoti atskiras bylas ir vis tiek nesugebėjo rasti bendro vardiklio.
            Jeigu ir yra skola+ „kredito mokestis“ tai kaip gali būti dar bauda ar delspinigiai, taigi tas kredito mokestis atlieka netesybų funckija ar čia aš klystu? Arba kaip prie baudos gali būti dar palūkanos? Ar šioje vietoje nėra dviguba atsakomybė?

          • WU

            Beje, pažiūrėjau nuorodą į pirminį šaltinį ir taip pat likau nesupratęs, kokiu teisiniu pagrindu jie fiksuotą sumą verčia į procentinę išraišką.

          • bang

            Tiek bauda, tiek delspinigiai yra netesybos.
            „negali būti taikomos netesybos + palūkanos(arba kaip vadinat delspinigiais)“ – na čia tu pats, aš tai tikrai palūkanų nepavadinau delspinigiais :) Palūkanos mokamos už naudojimąsi pinigais – pasiskolinai mėnesiui, mėnesį juos naudoji – moki sutartą kainą (palūkanas) ar tą pavadintą „kredito mokestį“ nepriklausomai nuo to, kad grąžinsi skolą laiku – juk tau veltui verslininkas neskolins, netesybos – už prievolės pažeidimą, konkrečiai delspinigiai – už uždelsimą atsiskaityti: pralaikei pinigus virš termino – moki palūkanas (nes pinigais vis naudojiesi, vienkartinio „kredito mokesčio“ atveju tik geriau – nebemoki už naudojimąsi) + moki delspinigius ar baudą, kad laiku negrąžinai (nes aš planavęs atgauti pinigus iš tavęs sutartu laiku, gal jau buvu susitaręs kam nors už didesnes palūkanas paskolinti, todėl įvertinę uždelsimo riziką sutartyje numatėme dar ir delspinigius). LATo praktika šiuo požiūriu yra visiškai aiškiai suformuota ir vienoda.
            „kredito mokestis atlieka netesybų funckija“ – čia klysti, mokestis už paskolinimą tau, jį moki bet kokiu atveju. Juk nemanai, kad tau skolins veltui tik dėl to, kad neuždelsi sutartu laiku grąžinti ? O vat jei uždelsi, tada mokėsi delspinigius už uždelstą laikotarpį nuo uždelstos sumos. Čia kažkiek dubliuojasi bauda su delspinigiais, bet iš esmės gali būti – bauda numatyta už ilgesnį uždelsimą – 30 d., bet tai neturi reikšmės, nes delspinigiai palyginti su bauda dideli ir bendros netesybos teisme vistiek bus žymiai sumažintos.

          • WU

            Gerai, dėl kredito mokesčio aišku, tik kyla klausimas dėl vienos vietos. Pats rašai: „skola+„kredito mokestis“+bauda ir delspinigiai“, taigi formuluotė tada turėtų būti bauda ARBA(ne IR) delspinigiai? Tada niekas nesidubliuotų.
            O čia šiuo klausimu radau panašų išaiškinima:
            Pagal CK 6.71 straipsnį netesybomis laikomi tiek delspinigiai, tiek bauda, mokami už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Dėl to vertinant, ar netesybos nėra per didelės tais atvejais, kai už tos pačios prievolės nevykdymą nustatytos netesybos tiek delspinigių, tiek baudos forma, turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų dydį. Ta pati taisyklė taikytina ir nustatant, ar nebus pažeista CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, kad sumažintos netesybos negali tapti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.
            Atliekant netesybų įskaitymą į nuostolius kaip ir prieš tai aptartu netesybų mažinimo atveju turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų sumą (tiek delspinigių, tiek baudų). Dėl to negalima situacija, kai į nuostolių sumą pirmiausia įskaitoma viena netesybų rūšis (bauda), o po to į tą pačią nuostolių sumą- kita netesybų rūšis (delspinigiai) visa apimtimi, nors bendra jų suma viršija nuostolių sumą.
            Atsižvelgdama į tai, kad netesybos atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rangovo prievolės tinkamą įvykdymą ir užsakovo teisėtų interesų apsaugą pakankamai užtikrino pirmiau nurodyta rangos sutarties 6.2 punkto nuostata dėl užsakovo teisės sulaikyti didesnę atsiskaitymo už darbus sumą, nei šalintinų trūkumų kaina.
            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Atkirtos ranga“ v. UAB „Belvilis“, bylos Nr. 3K-3-36/2009.

          • Dėkui gerbiamiems kolegoms WU ir Bang už išsakytas nuomones ir pateiktą argumentaciją.

            Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mes su miela Lida nevedėme jokios diskusijos Lietuvos teisinės erdvės plotmėje.

            Pokalbio tema sukosi apie tai, ar greitojo kreditavimo verslas Lietuvoje laikytinas socialiai naudingu reiškiniu (miel.Lida), ar visgi socialiai pavojingu, reikalaujančiu uždraudimo ar bent griežto teisinio apribojimo iš įstatymdavių pusės, kaip tai yra padaryta kitose valstybėse (Zepp.)

            „Lupikavimas“ pas mus nėra teisinė sąvoka ir tokios nusikaltimo sudėties BK nenumatyta. Būtent todėl negalima bandyti šio pokalbio apie tam tikrą reiškinį įsprausti į siauros paskirties ir konkrečiai taikomą lietuviškos teisės terminologiją. Vartojami terminai turi padėti mums susikalbėti ir vertinti reiškinį, o ne klaidinti ir nuvesti į šalį.

            O dabar konkrečiai – gerbiamas WU rašo:

            1) palūkanos – pagal CK 6.261 str. tai minimalūs kreditoriaus patiriami nuostoliai, todėl palūkanos atliekančios kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją yra iš esmės ne kas kita, kaip skolininko atsakomybės forma.
            2) jūs čia rašydami teigiate: “Štai jums citata iš greitojo kreditavimo sutarties – ten jokių palūkanų nėra, o yra būtent „kredito mokestis“ ir Jeigu Jums pavyks aptikti nors vieną, kurioje procentais įvardintos palūkanos – prašau mane informuoti su nuoroda.” – čia yra ne “užmaskuotos palūkanos, o NETESYBOS, pagal CK 6.71 str. 1d.

            Paaiškinsiu. Kalbant apie paskolos kaštus skolininkui įprasta vartoti terminą palūkanos, dažniausiai išreikšta metine palūkanų norma.

            Tarkime, paėmėte 1000 lt pusmečiui su 100% metinių palūkanų, sumokamų gražinimo metu, t.y. po turėsite gražinti 1500 lt.

            Kitas variantas – paėmėte 1000 lt trims mėnesiams su vienkartiniu „paskolos mokesčiu“ 300 lt. ir po 3 mėnesių gražinsite 1300 lt. Kurios iš šių paskolų sąlygos geresnės? Kaip potencialiam skolininkui jas palyginti?

            Atsakyti galima tik išreiškus per vienodą mato vienetą – t.y. „paskolos mokestį“ perskaičiavus į metinių palūkanų atitikmenį. Lyg ir elementaru, bet matyt, profesinės studijos tam tikrose srityse truputį deformuoja sąmonę ir viskas pradeda atrodyti sudėtingiau, negu iš tikro yra.

            Jeigu žiūrėjote tą USA lupikautojų tinklapį, tai pvz. ten jie įstatymais, nustatančiais maksimalią metinių palukanų normą greitosioms paskoloms, yra priversti greta tų vienkartinių „paskolų mokesčių“ sumų nurodyti jų išraiška metinių palūkanų normos pavidalu.

            Tuo yra ginamos vartotojų teisės, kad jie galėtu palyginti siūlomas paskolos kainas ir suvokti, kokios jos išties yra.

            Beje, berods jau priimta ES direktyva šiuo klausimu, tai netrukus ir pas mus išvysime tą patį, ką ir USA greitojo kredito tinklalapyje – fantastinio dydžio metinių palūkanų normas.

            Ko nesupratau, tai kokiu stebukliniu būdu Jūs tą „paskolos kainą“, .t.y. sutartą sumą, skolininko sumokama gražinant paskolą sutartu laiku (~užmaskuotas palūkanas) priskyrėte „netesyboms“? Čia matyt nelabai supratote, apie ką šnekame….

            3) kalbate apie delspinigius. Pinigų paskola yra (pats pavadinimas parodo), kad tai yra piniginė prievolė t.y kyla iš piniginio reikalavimo, o piniginėms prievolėms visada skaičiuojamos palūkanos, o ne delspinigiai – jie skirti visoms kitoms prievolėms išskyrus pinigines (V. Mikelėnas “Prievolių teisė: I dalis”), todėl čia delspinigių sąvoka išvis neturėtų būti vartojama.

            Turėtu ar ne – nesiginčykime…:)

            Pasižiūrėkite į greitojo kreditavimo sutartis – nėra nei vienos, kurioje nebūtų numatytų delspinigių (1%; 1,2%; 1,3%; 2% dienai) už laiku nepadarytas įmokas ar negražintą paskolą. Taigi, ji yra taikoma, o jei norėtumėte įrodyti, kad neturėtu – vėliava Jums į rankas..:)

            .. supratau, kad šiuo atveju kalbate apie netesybų ir palūkanų bendrą skaičiavimą ir mokėjimą. Aiškinant CK 6.261 str. Jeigu už termino praleidimą nustatytos palūkanos (ta suma procentukais apie kurią diskutavot) ir netestybos (konkreti suma arba taip pat procentinė išraiška) tai išieškoti kartu ir netesybų ir palūkanų negalima,..

            Ne, Jūs neteisingai supratote. Kalbėjome apie palūkanas už paskolos naudojimą (vadinamas „paskolos mokestis“), o ne už termino praleidimą, todėl jokios dvigubos atsakomybės čia nėra.

            O dėl 250 procentų, tai palūkanoms ir netesyboms su atitinkamais pakeitimais taikoma CK 6.73 str 2 dalis, kuri suteikia teismui sumažinti palūkanas ar netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į prievolės pobūdį , padarytą pažeidimą, jo padarinius. V. Mikelėnas kaip pavyzdį pateikia tokia situaciją, kai pripažintos aiškiai per didelės ir neprotingos netesybos, kurių suma kelis kartus viršyja pagrindinės prievolės suma (kaip tik šis atvejis apie kurį čia diskutuojate).

            Mikelėnas tai gerai, bet visgi akmens amžius..:)

            Ar turite pavyzdžių iš greitųjų kreditų, kurie jau keleri metai visi, iki vieno, suteikiami tomis „neprotingų netesybų“ sąlygomis, bylinėjimosi praktikos?

            Jei skolininkas pats to nereikalauja teismas tai gali daryti savo iniciatyva ir jam suteikta gana plati dispozicija. Ši įstatymo nuostata įtvirtinta siekiant užtikrinti kontrahentų interesų pusiausvyrą, teisingumo principą ir pašalinti galimą šalių interesų neatitikimą. Kaip pavyzdžius galit pasiskaityti LAT CBS bylas 3k-3-757/2002 ar 3k-3-721/2002.

            Norite pasakyti, kad tas šablonines greitojo kreditavimo sutartis su 1-2% dienos delspinigiais, kurias taiko VISOS lupikautojų kontoros, rengė nemokšos, kurie neskaitė tų bylų?:)

            Drįstu suabejoti. Manau, netgi, kad jas rengė tikrai kieti civilistai..;)

            Ir dar vienas dalykas, per daug reikšmes suteikiat sutarties formai tokiais pasakymais, kad “sutartyje tiesiai nepasakyta, užmaskuota” ir pan. Tai yra ydingas sutarčių aiškinimas, kai prioritetas teikiams formai. Šiuolaikinė teisė reikalauja, kad sutartys būtų aiškinamos pagal sutarties šalių valią, o ne formą.

            Būtent tai aš ir darau. Ir jeigu viena šalis įrašo sutarties sąlygose, kad nori 450% metines palūkanas atitinkančio „paskolos mokesčio“ ir 2% delspinigių nuo paskolos ir paskolos mokesčio sumos per dieną, laiku nesusimokėjus, tai matyt, tokia ir yra jos valia?:)

            Tai reiškia, kad pvz.: palūkanas ar netesybas gali įvardinti kaip nori, jos vis tiek liks palūkanomis jeigu realiai atitiks joms reikalaujamus įstatymo požymius ir šalių tikrąją valią.

            Būtent tai aš mielai Lidai ir Jums ir bandau išaiškinti – galima atlygį už pasinaudojimą kreditu pavadinti „paskolos mokesčiu“ ar „kredito kaina“, bet iš esmės tai yra palūkanos.
            ___________

            Gerbiamas Bang rašo:

            WU, jei nustatytas vienkartinis „kredito mokestis“ už pasinaudojimą pinigais, tai čia jo paversti palūkanomis ir perskaičiuoti metams, kaip daro A.R. ir Zeppelinusas, nėra jokio pagrindo ir prasmės.

            Prasmė yra – žr. komentaro pradžią. O USA – yra ir įstatyminis pagrindas, kuris tuoj bus ir ES.

            Gerbiami WU ir Bang, siūlau vietoje mano ir mielos Lidos komentarų išnagrinėti standartinės greitųjų kreditų sutaries sąlygas.

            https://www.paskolostau.lt/register.html

            Ypač jeigu manote, kad jas kvailiai rengė ir netyčiomis „nesąmonių“ prikaišiojo..:)

            Na, ar surizikuosite?

          • lida

            bang rašė „tai neturi reikšmės, nes delspinigiai palyginti su bauda dideli ir bendros netesybos teisme vistiek bus žymiai sumažintos.“
            Pats pateiki LATo aiškinimą, kur pasakyta, kad „vertinant, ar netesybos nėra per didelės tais atvejais, kai už tos pačios prievolės nevykdymą nustatytos netesybos tiek delspinigių, tiek baudos forma, turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų dydį.“ „turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų sumą (tiek delspinigių, tiek baudų)“.
            Tai kaip ir aišku viskas.

          • bang

            „ar greitojo kreditavimo verslas Lietuvoje laikytinas socialiai naudingu reiškiniu (miel.Lida), ar visgi socialiai pavojingu“ – koks čia pavojus, kam bereikalingi ribojimai ? Pakliūti antstoliams – va kur pavojinga :)
            Kredito mokestį laikyti netesybomis – tai čia WU suklydo. Kodėl vienkartinis mokestis geriau nei paprastos palūkanos, jau sakiau aukščiau – jis vienkartinis, palūkanos bebekapsės kartu su delspinigiais.
            „Kurios iš šių paskolų sąlygos geresnės? Kaip potencialiam skolininkui jas palyginti?“ – na žinot, jei tik problema pradinių klasių išsilavinime… Beje, konkreti suma daug aiškesnė už visokius ten procentus, būrimus su viliborais ir pan.
            „Taigi, ji yra taikoma, o jei norėtumėte įrodyti, kad neturėtu – vėliava Jums į rankas..:)“ – delspinigiai normalus dalykas, jų dydis kitas klausimas, kaip sakiau – priteis tik nedidelę jų dalį.
            „Ar turite pavyzdžių iš greitųjų kreditų, kurie jau keleri metai visi, iki vieno, suteikiami tomis „neprotingų netesybų“ sąlygomis, bylinėjimosi praktikos?“ – o gal turite praktiko, kur priteista 250 proc. metinių ? Kad praktikos nėra, tai tik patvirtinimas, jog pačios problemos nėra. Kam tada papildomi reglamentavimai (ribojimai) ?
            „Norite pasakyti, kad tas šablonines greitojo kreditavimo sutartis su 1-2% dienos delspinigiais, kurias taiko VISOS lupikautojų kontoros, rengė nemokšos, kurie neskaitė tų bylų?:) Drįstu suabejoti. Manau, netgi, kad jas rengė tikrai kieti civilistai..;) – na čia tik jūsų niekuo nepagrįsta nuomonė :) Faktai teismų praktikoje. 2 proc. delspinigiai sutartyse neretai pasitaiko, bet dar nesu susidūręs, kad reikalautų delspinigių sumos viršijančios pagrindinės skolos sumą – paprastai patys reikalavimą sumažina, nes žino, kad viso netenkins, o žyminį mokestį tai reikia mokėti nuo reikalaujamos sumos.

  • nerijus

    Maišeliai ne su Moment Credit reklama..?
    Grįžta namolio moksleivis, terbute nešinas. Tėveliai tik žiū žiū…Ir mato iš kur pasiskolinti SOCIALINĖM išlaidom pinigėlių- banko paskolai grąžinti, maistui.
    Jie- sočios avelės, o vilkai..? Vilkai palauks kito mėnesio, kai pasibaiks SOCIALINĖM reikmėm skirti pinigėliai…
    Ateis žiema ir jiems pasisekė, jei jie gyvena nuosavam name ir nepatingėjo/ turėjo iš ko prisimalkauti, o jei komunalkėj..?
    Įjunks teta Vilniaus energija šildymą, atleis tėvelį, nes firmai gręsia bankrotas ir jo, vairuotojo etatas nereikalingas. O mama? Mama dirba maximkos kasoj, o į jos vietą, kaip dabar populiaru/ madinga sakyti- šimtai laukiančių…O kirkilas tuo metu, sėdės savo „komunalkėj“, rūkys pypkę į kurią dės taboką, pavadinumu- krizė…

    • lida

      Žinoma, kur kas geriau mirti iš bado, kai nėra iš kur pasiskolinti :)

      • nerijus

        Žinoma, geriau pasiskolinti iš „greitųjų“ kreditų, nes bankai nebeskolina…

  • Rytis I

    „atminties kortelėmis kompiuteriams“ – toks sakyčiau savotiškas supratimas apie mokinio krepšelį..

  • Tas veikėjas tikriausiai mėgsta juodąjį humora. Galima būtų jį rekomeduoti laidoms dviračio šou ar laba diena :-)

  • LL

    Tuose moment credituose banditų ir valdininkų pinigai daro naujus pinigus, ir visas elitazzzz patenkintas… o dar kiek atitenka kvailų žmogelių turto…

    o Euro RSCG piarščikai – eilinės prostitutės, kurios už babkes bile kokia poza atsiguls…

    • TOOPas

      Jūs dar žydus, rusus ir marsiečius pamiršote.

      O nepažįstamus žmones išvadinti prostitutėmis, kurios tik dirba savo darbą… Turbūt Jūsų darbas pats tyriausias, gal pasakysite kuo užsiimate?

  • Quantum

    Mažas patikslinimas. Didžiausios metinas palūkanos mokės žmogeliai paėmę 100 lt. 7 dienoms (metinės palūkanos apie 363%), mažiausias – paėmę 1000 lt. 28 d. – 185%.

    • Nežinau, kokią skaičiavimo metodiką naudojote, bet jeigu AST/365, tai gauname kiek kitokius, gerokai didesnius, skaičius:
      ______________

      Brangiausias variantas:

      100 lt 7 dienoms – 9 lt (arba 9% per savaitę), t.y. skola užauga 1,2857% per dieną.

      Per metus užaugtu 1,2857% x 365 = 469,28% metinių palūkanų!
      ___________________

      Pigiausias variantas:
      1000 lt 28 dienoms – 222 lt(arba 22,2% per 28 d.), t.y. skola užauga 0,7928% kasdien.

      Per metus užaugtu 0,7928% x 365 = 289,37% metinių palūkanų!
      ___________________

      Jeigu tai ne klasikinis lupikavimas, tai kas tuomet?

  • Quantum

    Vajėzau, įrašykite į Google ‘Moment Credit’. Net išsižiojau kiek tokių firmelių ant brangios Lietuvos :)

  • Robertas

    Greitos paskolėlės- palyginti naujas verslas Lietuvoje, todėl nieko nuostabaus, kad dabar egzistuoja tokia situacija. Verslas turi duoti maksimalią grąžą, todėl nieko keista: juk jei piliečiams tokia pinigų skolinimosi kaina būtų per didelė, jie šia paslauga naudotųsi žymiai rečiau.
    O tai, jog tokios kompanijos rengia socialines akcijas- tikrai nėra blogai. Juk jos gali to ir nedaryti.

    • Rytis

      Nesakyčiau, kad – „Greitos paskolėlės- palyginti naujas verslas Lietuvoje“. Vienaip ar kitaip šitas verslas egzistavo visą nepriklausomybės laikotarpį. Kiek pražudyta buvo, kiek miškuose palaidota.. Nes buvo kas iš to kapitalą susikrovė, nes visada tai buvo labai pelningas verslas.

      „Juk jos gali to ir nedaryti.“ – Taip, tai niekas to ir nesmerkia. Bet ar verta kalbėti apie „moralinį veidą“? Geresnis ar blogesnis tampa ponaitis, pametantis išmaldą narkomanui? Banditas, statantis bažnytėlę? Kas „gauna“ – tvirtintų teigiamai, bet visuomenės požiūriu? Kokias socialines problemas tai sprendžia?

      Sutinku, mecenatai verti pagarbos, bet gal ne su tokiom akcijėlėm. A.a. „Statuso“ vadas pilnai finansuodavo ir aprūpindavo vaikų namus, o kaip “Moment Credit” – „slabo“? Tegu konkrečiai paaiškina – „..yra nemažai paramos projektų..“ Kur jos?

    • Quantum

      Socialinė akcija = reklama

  • Obs

    deja, nieko stebuklingo čia nėr: suteikiami trumpalaikiai kreditai su didele rizika, taigi ir su didelėmis palūkanomis..
    p.s. ir iš vis – anot senovinės patarlės:“Durnių ir bažnyčioje muša“. T.Y. šiuo atveju greitų kreditų gyvenančios bendrovės pelnosi iš tų tinginių piliečių, kurie tingi pasiskaičiuoti ar pasiplanuoti išlaidas bent jau artimiausiam laikotrapiui…
    AmeN.

  • lida

    Pirma, kiek pastebėjau iš įdėtos nuorodos, tai max 28 dienos, o ne metai. Norėtumėte iš manęs 0,02 proc. delspinigių už dieną (nuo 100 Lt mano užmokesčio už tualeto įrengimą), jei jums metus neįrengčiau tualeto ir būtumėte priversti tą laiką daryti į kibirą ?
    Antra, publikai, kuriai nei 100, nei 1000 Lt nebeskolina nei kaimynai, nei giminės, nei bankai, gali drasiai kreiptis į tinklaraštininką, nes jam žodis „rizika“ nesuprantamas.

  • lida

    Jei “Moment Credit” pasisakė nenuoširdžiai, tai A.R. gali eiti į kieno nori gimtadienį – visiems kelias staltiesėle.

  • vasia

    prostitucija ir ta pigesne

  • Vienai mergužėlei-komentatorei, atrodo, prasidėjo kažkoks sindromas… Gal pms?

    • lida

      Atrodo, kad vienas bernelis jaunystę pražaidęs indėnus daugiau supranta pie PMS, nei apie kreditus, todėl prieš beriant savo „argumentus“, jam vertėtų palaukti atitinkamos temos.

  • nerijus

    Matotaupa

    pms netrunka du mėnesius iš eilės, greičiau, tai susiję su kita liga- kam per 40 :)
    Vieniems ji progresuoja, kitiems- ne :)

    • Nerijau, iš tavęs to nesitkėjau. Paprastai tu būni korektiškas nenusileidi iki turgaus lygio.

      • nerijus

        Valentinai

        Ir mano kantrybė ne geležinė lidos atžvilgiu…
        Žmogus/ diskutantė nekorektiškai elgiasi ne tik mano bet ir kitų atžvilgių, nes nediskutuoja, o aptapšnoja, jog nieko nesuprantat ir aš čia protingiausia…Ką tokiai lieka sakyti?

        Pasitaisysiu…Visgi, žemaitis :)

  • Petriukas

    Lida, tu ten dirbi ar kaip yra?

    • lida

      Ne, bet apie tai turiu bent minimalų suvokimą, skirtingai, nei kai kuris blogeris.

      • Kas dėl minimalaus suvokimo, tai tas Lietuvos „naujas verslas“ buvo labai plačiai paplitęs USA XIX a. pabaigoje ir XXa. pradžioje, kol nebuvo priimti atitinkami žmonęs ginantys įstatymai.

        Bet pas mus įprasta XXI a. pradžioje lipti ant grėblių, nuo kurių kiti nulipo dar XX a. pradžioje. Jei skaitote angliškai, tai rekomenduoju perskaityti paprastą Wikipedia straipsnelį „Loan shark“ – gal Jums bus lengviau suvokti, apie ką aš kalbu.

        http://en.wikipedia.org/wiki/Loansharking

        Nedidelė citata, jei gerb.Artūras neužpyks:

        ..the first loan sharks were not linked to crime families and they did not beat up delinquent debtors. The phrase was originally applied to salary and chattel mortgage lenders who operated at the turn of the twentieth century. These creditors dealt in small sums (most loans were less than $100) and they charged high rates of interest (between 10% and 20% a month, and sometimes more).

        Many of these cash advances were interest-only and required a lump-sum payment to retire the principal. As a result, loans that were supposed to be short term often dragged on for months and years. To pay one lender, the debtor often took out another loan in a process that was called „pyramiding.“ The loan sharks frequently colluded in encouraging this expanding chain of debt.[2]

        To compel repayment, the first loan sharks secured their cash advances with chattel mortgages or wage assignments. A chattel mortgage entitled the lender to repossess household goods in case of default. A wage assignment gave the lender an enforceable claim on the debtor’s next wage payment. Because many employers at that time made it a policy to discharge employees against whom a wage assignment was filed, this instrument of security was especially effective in coercing debtors to keep making their payments

        • TOOPas

          Dėl „as dėl minimalaus suvokimo, tai tas Lietuvos “naujas verslas” buvo labai plačiai paplitęs USA XIX a. pabaigoje ir XXa. pradžioje, kol nebuvo priimti atitinkami žmonęs ginantys įstatymai.

          Visų pirma tokių kreditų teikėjų pilna JAV. Pvz.: https://www.checkngo.com/, http://www.cashnetusa.com/ ir t.t.
          Tad panašus verslas egzistuoja tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje tiek skandinavijos šalyse.

          Dėl skolų piramidžių (kai besiskolinantis ima kreditus iš kelių bendrovių), praktiškai visose šalyse yra kreditų biurai, kur kreditoriai pateikia informaciją apie besiskolinančius, todėl tokių piramidžių galima išvengti.

          Aišku šitame versle, kaip ir kituose, pasitaiko visokių įmonių, bet kartais tokią paskolą imti gali būti racionaliau nei kreiptis į banką, ypač jei suma nedidelė ir trumpam terminui, nes sumokėsi galutine išraiška litų mažiau.

          Beje dėl bankų – jie turi daug skyrių – tegul dalina pigiau, kas jiems draudžia. Už teisingą palūkanų normą. Savaitei 100 Lt už 12%. Su galimybe pasirinkti bet kurio banko sąskaitą. Gautų pajamų 25 cnt. Būtų labai geras verslas – moralus.
          Nors sąnaudų turėtų kokius 10 Lt. Bet būtų teisingi.

          • Matau, kad nesusikalbame.

            Problema, kaip jau minėjau, ne palūkanų dydyje, o tame, kad Lietuvoje tokių lupikavimo kontorų veikla nėra pakankamai reglamentuota.

            Atitinkamai, jų klientai nėra tinkamai apsaugoti nuo galimų tų kontorų piktnaudžiavimų – panašiai, kaip tai buvo USA XX a. pradžioje.

            Jūsų nuorodoje puikiai matyti šie skirtumai.

            Pvz., USA teikiamų paslaugų žemėlapyje puikiai matosi, kuriose valstijose tokių lupikavimo kontorų veikla nevykdoma. Tai yra praktiškai visi Šiaurės Rytai:
            http://www.cashnetusa.com/fee-schedule.html

            Antra, kiekvienoje valstijoje, kur tokia veikla legali, ji yra labai griežtai reglamentuota valstybės institucijų.

            Jos nustato ir maksimalias palūkanas, ir maksimalią leidžiamą paskolos dydį, ir maksimalius terminus ir t.t. ir pan. Lupikautojai gauna licencijas savo veiklai ir etc.

            Pvz.

            The maximum loan amount for New Mexico residents will be 25% of gross monthly income or $1500.00, whichever is less.

            The maximum loan amount for California residents will be $255.00.

            CashNetUSA is licensed by the Department of Corporations pursuant to the California Deferred Deposit Transaction Law.

            Customer cannot be prosecuted or threatened with prosecution to collect on a deferred deposit loan.

            Your loan fees will be the lesser of $45.00 or $17.65 per $100.00 borrowed.

            The maximum loan amount for Arizona residents will be $500.00.

            Your loan fees will be $17.65 per $100.00 borrowed.

        • TOOPas

          Ir ar dėl to reglamentavimo kainos mažesnės nei Lietuvoje. Kiek matau tai nelabai http://www.cashnetusa.com/fee-schedule-california.html APR nuo 207.81% iki 805.28%. O čia valstijos nustatytas maksimumas. Ir dar situacija idiotiška, kai nepriklausomai nuo termino kainos vienodos.

  • gie

    Juokinga diskusija.
    Tai verslas, kaip ir bet kuris kitas, tik rizika didesne. Pirmoje eileje tiems, kas skolina pinigus (kad negrazins). Ivertinus tokia rizika, paskolos kaina atrodo normaliai. Tiems kas netiki, siulau paskaiciuoti atvirkscia varianta: kokios turetu buti palukanos, kad firma eitu i minimalu pliusa.
    Dar geriau, nesidangstyti dirbtiniu moralumu (sprendziant pagal isvadinima visu prostitutemis ir t.t., dalis tikro moralumo cia isvis ir neturi), o isteigti tokia firmele patiems, pasiemus banko paskola (gal duotu uz koki 15% metiniu palukanu). Yra norinciu?
    Kalbant apie socialine atsakomybe, as pilnai isivaizduoju atvejus kai skolinciausi is tokiu bendroviu ir uz tokias metines palukanas, jei skubiai reiketu leshu. Manau, kad esme yra ne palukanu dydis (t.y. prekes kaina), o tai, kad daugeliui zmoniu tu paskolu reikia (t.y. paklausa).

    • Rytis

      Juokinga, tai juokis.. Tačiau manau, kad iš tokių firmelių skolinasi ne verslininkai „pritrukę lėšų“, skolinasi išgyvenimui, ir skolinasi sunkiausiai išgyvenantys sluoksniai. Juos plėšti – didelio proto ir moralės nereikia. Pati valstybė rodo pavyzdį – reiškia ir toleruoja. Sakai, kad „Ivertinus tokia rizika, paskolos kaina atrodo normaliai“ – bet jie neduoda paskolos bet kam, – turi turėti pajamas, o skolų išieškotojai visada bus išvien su jais, ką – maža absurdiškų istorijų dėl kokio 15 Lt išieškojimo? Jokios rizikos. Užsidirbs ne tik jie, bet ir jų draugai. Dar geriau.

      • anoniminis bailys

        Dar galeciau pridurti, galit visi sakyt, kad patys kalti nes durni, bet kiek is tokiu prasiskolinusiu, neapskaiciavusiu savo galimybiu, nesugebanciu planuoti asmenu, uzpulti antstoliu pasuka nusikalstamu keliu? turiu omenyje plesimus, narkotiku prekyba ir t.t. veikdami jie toliau pudo visuomene, veliau papuola uz grotu ir yra islaikomi musu visu. Manau tokiu pavyzdziu paieskojus surastum ne viena ir ne du. Valstybe vienareiksmiskai turi riboti tokiu firmeliu veikla, tuo paciu ribojant mazai galvojanciu individu teise daryti idiotiskus sprendimus.

        • TOOPas

          Manau, kad žmogus skolingas bankui 0,5 milijono už butą ir dabar neturintis iš ko mokėti įmokų greičiau pasuks nusikalstamu keliu, nei tas kuris skolingas 500 Lt.

          • anoniminis bailys

            O as manau, kad atvirksciai, jei zmogus dirbo, gerai uzdirbo, normaliai gyveno tai vargu ar su aukstuoju issilavinimu prades naktim kaimynu duris lupinet. Taciau jei visada vos gala su galu sudure, bet vis dar sugebejo isgyvent, o dabar prarado darba ir is tu 500 su visais delspinigiais ir antstoliais isejo tikrai nemenka suma kurios atiduoti nera kaip, tai gali puikiausiai per pusmeti nukeliauti i visuomenes dugna.

        • TOOPas

          Tas su aukštuoju išsilavinimu greičiausiai virvę nusipirks. O štai statybininkas persikvalifikavęs iš automagnetolų lupinėtojo ir uždirbęs nuo 5k LTL per mėnesį vėl savo amatą prisimins, o gal ir „pelningesnį“ amatą prasimanys. Kitu atveju jį ir jo šeimą iš buto išmes. IMHO postūmis į nusikalstamą veiką tokiu atveju yra žymiai didesnis (kokį 1000k ;).

          • Rytis

            Pilietis su aukštuoju išsilavinimu nebūtinai turi polinkį žudytis… Arba neturėti darbo. Tai klaidingas ir manyčiau žalingas požiūris. 5 mokytojai valstybei reikalingi tiek, kiek vienas plytelių klojėjas, bet tai nėra konstanta, kaip kokia „pi“. Tai „čiapajevo“ konstanta.

        • TOOPas

          2 Rytis
          Pagalvokim: LIETUVIS turintis 500000 LTL skolą ant galvos, kuriam gresia svajonių buto praradimas. O jeigu jis dar turi paskolą litais, tai vien palūkanų jam tenka sumokėti apie 5000 LTL, kai prieš 2 metus teko 2000 LTL. O pajamos per tą laiką tikrai tiek nepadidėjo, o daug kam jų visai nebeliko. Manau tokia situacija daug pavojingesnė visuomenei nei 500 Lt skola. Beje ir antstoliams didelės sumos daug įdomesnės.

          • Rytis

            Sorry, nevisada turiu laiko operatyviai atsakyti:)
            ..Tai aš ir neginčiju – skolininkui su 500k „uodega“ daug painau. Manęs tai neliečia tiesiogiai, bet gerai įsivaizduoju tokią situaciją. Bėda ta, kad valstybė tokias šeimas paliko likimo valiai, (net Rusijoje atsirado toks dalykas kaip skolos atidėjimas) o bankai – tik per televizorių geranoriškai bendrauja su kreditoriais (kažkokia ten debiliška laidelė apie tai, kaip metęs rūkyti gali atiduoti visas skolas ir susitvarkyti šeimos biudžetą) – iš tikrųjų užsiiminėja grynu šantažu ir apie jokius atidėjimus nenori net girdėti. Tai va, visuomenei irgi bijau kad ir ant smulkaus ir ant stambaus skolininko, tiesa pasakius, – nusiš..ti. Tipo „patys kalti“. Antstoliai gi suinteresuoti kaip vienu, taip ir kitu – kuo mažesnė skola, tuo procentaliai daugiau nuo jos uždirba. Ir greičiau.

      • gie

        Rytis:
        Butent, jei paskolos neduodamos bet kam, o tiems, kas turi darba – kame problema?
        Tie teoriniai vargingiausi sluoksniai negauna tokiu paskolu. Nes ir taip aisku, kad negrazins.
        Bet ir tiems, kurie gali dabar moketi, reikia ivertinti tikimybe, kad ir tas mokus sluoksnis staiga neteks darbo. O ir pinigu kaina :)
        O del stumimo i nusikaltimus… Aisku, paprasciau kaltinti kredito imones. Bet antra vertus, galbut tas pats zmogus pirmiau pavogs mage is kaimyno mashinos, o tik po to kreipsis i kredito imone ? :)

  • sveiki,
    Albanu mafija skolina maximum uz 63 % metiniu palukanu

  • Ramune

    Manau, kad jeigu Lietuvoje veiktų stiprios vartotojų organizacijos, panašaus verslo apetitai būtų gerokai pažaboti.
    O kalbant apie „socialinę atsakomybę“, tai šita savoka yra nuvalkiota kaip reta. Bet kokia firmelė gali skambiai pasivadinti socialiai atsakiga įmone, reikia tik savo internetiniame puslapyje įvesti rubriką „socialinė atsakomybė“ ir ten „pripilstyti“ pilnus asočius, pavadintus „socialinė ataskomybė aplinkosaugoje“, „socialinė atsakomybė su darbuotojais“ ir etc. O tą padaryti visiai nesunku.
    Štai „Moment Credit“ socialinė atsakomybė su darbuotojais:
    „Bendrovė investuoja į personalo kvalifikacijos kėlimą. Darbuotojų įgūdžiai stiprinami bendravimo su klientais, kreditų rizikos valdymo srityse. Studijuojantiems darbuotojams apmokamos bakalauro ir magistro studijos.
    Moment Credit darbuotojams užtikrina teisingą, laiku gaunamą atlyginimą, trumpesnę 35 valandų darbo savaitę, socialinę apsaugą nedarbo atveju, teisę į poilsį ir kasmetines atostogas.“

    Jeigu bendrovė investuoja į savo darbuotojus, kad jų dėka didėtų bendrovės pelnas, tai čia ne vien nauda darbuotojui. Sakyčiau, didesnė nauda darbdaviui ir dar gal vartotojui, kuris gauna profesionalią pagalbą. Nežinau, kaip šiuo atveju, tačiau kai kur taikoma tokia praktika, kad bendrovės sąskaita pakėlę kvalifikaciją darbuotojai įsipareigoja „atidirbti“.
    Na, studijų apmokėjimas, nesiginčyju, matyt, yra gerai.
    Tačiau paskutiniame sakinyje (išskyrus 35 val. darbo savaitę) išdėstomi įsipareigojimai, kuriuos vykdyti privalo visi darbdaviai, nes juos įpareigoja Darbo kodeksas. Ar Moment Credit darbuotojai laiku negautų atlyginimų, neturėtų teksės į poilsį ir atostogas, jeigu darbdavys nebūtų to įsipareigojęs tik todėl, kad neva yra socialiai atsakingas?

  • vasia

    daktarai ir tai skolino pigiau: stuka zalio imi, po puses metu 2k usd ant kapoto.

    • Rytis

      300% :) Panašu… Įdomu, kas šitų kreditavimo firmelių savininkai, kažkaip neblogai jie „tarifus“ žino:)

  • rupus miltai

    tarp kitko visai ten neblogai kalba apie demografine krize tame straipsnyje i kuri cia komentaruose nuoroda buvo,
    atrodo vedesirnevedes.lt/node/30

  • raimondas

    galbūt žino „tarifus“, o galbūt daro tai, ką daro visos firmos – išanalizuoja rinką, joje esančius „tarifus“ ir tik tada nustato savo kainą…

    Atleiskit, gerbiamieji diskusijų dalyviai, bet didžioji jūsų diskusijų dalis (apie pms, indėnus ir kas ką supranta apie skolinimą) yra tikrai ne apie tai, apie ką reikėtų kalbėti. Ir ne apie tai ar 250% metinės palūkanos yra lupikavimas ir turėtų būti leidžiamos/baudžiamos…

    Jei šios firmos duoda „kreditus“ (bent jau „Moment Credit“ pavadinimas tą sufleruoja), vadinasi jos užsiima finansine veikla, kurią reikėtų reguliuoti pagal atitinkamus LR įstatymus. Teikti ataskaitas Šarkinui ir Co., formuoti atidėjimus ir t.t. Kodėl tai nėra daroma? – kažkur įstatymuose yra skylės, kuriomis jie naudojasi. Kodėl mes turime mokėti mokesčius, o valstybė ir jos institucijos per 10 metų nesugeba šių skylių užlopyti?…

    • Jūs ne visai teisus.

      Skirtingai nuo bankų ar panašių institucijų, greitųjų kreditų bendrovės teikia paskolas nuosavomis, o ne indėlininkų, sąskaitų turėtojų ar kitų skolintojų lėšomis.

      Atitinkamai, jų veikla rizikinga tik jų pačių pinigams, todėl jų veiklos ir neprižiūri LB. Lygiai, kaip ir nereikalauja atidėjimų ir etc.

      Tačiau jų veikla yra galimai pavojinga socialiai, nes paliečia didelio žmonių skaičiaus interesus ir gali sukelti problemų nemenkai ir labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai.

      Būtent dėl šitų socialinių grėsmių valstybei ir reikia reglamentuoti bei griežtai prižiūrėti šių lupikavimo kontorų veiklą.

      • TOOPas

        Nieko naujo nepasakėt:

        Gradually he begins slowly to become active in economic life, not as a producer, but exclusively as a middleman. With his thousand-year-old mercantile dexterity he is far superior to the still helpless, and above all boundlessly honest, Aryans, so that in a short time commerce threatens to become his monopoly. He begins to lend money and as always at usurious interest. As a matter of fact, he thereby introduces interest. The danger of this new institution is not recognized ….

        A. Hitleris „Mein Kampf“

      • TOOPas

        Dar įkvėpimo galite pasisemti čia:


        he recovers the money he has spent in a few years through interest and compound interest. A true blood-sucker that attaches himself to the body of the unhappy people and cannot be picked off until the princes themselves again need money and with their own exalted hand tap off the blood he has sucked from them.

        Čia tas pats autorius kaip ir viršuje.

      • TOOPas

        Tai gal pasakykite, kodėl JAV – kur veikla reglamentuojama ir Lietuvoje kaina nelabai skiriasi. Tokių bendrovių yra apie 15, todėl konkurencija yra didžiulė.

    • Rytis I

      Tamsta teisus, – „kažkur įstatymuose yra skylės“ – tačiau įtarčiau, kad tai ne tik įstatymų problema, o ir to pačio Š&Co. Užtenka prisiminti jo melą keičiantis valiutai ir kursams – kai kitą dieną viskas apsiversdavo aukštyn kojom. Tai gal seniai buvo, bet esmės laikas nekeičia:)

  • A.G.

    Perskaičiau delfyje Šliogerį.
    Beveik kiekvienas sakinys internetuose per tuos desėtką (nepinai) metų buvo parašytas komentaruose ir mano personos, ir dar vieno kito.