Cirkas, kuriame vieni klounai – neįdomus

Jau ne kartą esu sakęs, kad „rašytojas“ iš BBC daro blogą įtaką Lietuvos žiniasklaidai. Atsiranda bandančių sekti jo pėdomis ir galvojančių, kad užtenka papūsti viršutinę lūpą, pavadinti visus varguoliais, užsidėti stringus su Vytimi, aprašyti picą ir tapsi populiarus.

Tai labiausiai pastebima tinklaraščiuose ir tarp jaunų, dar tik savo jėgas žiniasklaidoje bandančių autorių. Tačiau pagundai sekti „rašytojo“ iš BBC  pėdomis kartais pasiduoda ir ne tik jaunuoliai.

Štai, pavyzdžiui, Romas Sadauskas-Kvietkevičius, neseniai pasidavęs masinei isterijai ir pažadėjęs „dešiniesiems apžvalgininkams“ aukso amžių. Akivaidus pavyzdys bandymo sekti „rašytojo“ iš BBC pėdomis, kuris rašo laiškus vyriausybei ir skelbiasi kaip myli jos nuveiktus darbus, nors iš tiesų apie juos raukia tiek pat, kiek aš apie baletą. Taip ir Romui būtų galima pasakyti, kad aukso amžius gal ir bus, bet tik tada kai Lietuvoje atsiras tų „dešiniųjų apžvalgininkų“. Nes kol kas turime tik politinių propagandistų. Ir „rašytojas“ iš BBC yra pati pukiausia iliustracija (nors žiūrėti prieš valgį nepatartina).

Romas ir kiti bandantys tapti „rašytojais“ daro vieną klaidą: jie nesupranta, kad cirke klounas dažniausiai būna vienas. Kaip A.Valinskas Seime ar Minedas pramogų pasaulyje. Bandymai tapti antruoju dažniausiai neišvengiamai žlunga.

Būtent todėl tik „rašytojas“ iš BBC gali rašyti visiškus kliedesius, kuriuose nėra jokios logikos ir jokio turinio, išskyrus „pažiūrėkite, kokia graži mano raudona nosis“, „kokia dryžuota mano skrybėlė“ ir „koks aš labai labai svarbus, nes juokingas“.  Ir visas čia gerai, nes būtent toks yra klouno uždavinys.

O dabar įsivaizduokite cirką, kuriame – vien tik klounai. Kas nors eitų? Ne, žinoma, nes į cirką einama pamatyti dar ir durnas peles, parodinius šuniukus, ar kitus iš rankų ėdančius bičiulius.

Bet kai kas to nesupranta. Ir man keista, kad to nesupranta ne tik siekiantys greito populiarumo jaunuoliai (Žymantas Baranauskas, pavyzdžiui, kuris labai gerai pradėjo, bet pastaruoju metu, atrodo, bando sekti „rašytojo“ pavyzdžiu ir beveik kiekvieną savo įrašą pasodrina diagnozėmis ar necenzūrine leksika), bet ir jau minėtas R.Sadauskas-Kvietkevičius.

Paskutinis jo įrašas yra klasikinis „rašytojo“ iš BBC stiliaus komentaras. Prirašai daug, parašai „priperstas“, „degradas“ ir tada jau nereikia nei jokios logikos, nei jokių išvadų. Arba tos išvados visiškai nelogiškos…

Nes Romas (dar kartą atsiprašau už familiarumą), kuris savo komentare aiškina, kodėl dienos tarp Kalėdų ir Naujųjų metų turėtų būti paskelbtos švenčių dienomis rašo štai ką:

Kategoriškai nepritariu nuomonei, kad privalome pataikauti bukumui, nevalyvumui  ir prastam skoniui, nes tai paverčia juos norma.

Ir dar argumentuoja, kad:

… nereikia gąsdintis, kad dėl tokio švenčių sujungimo iškart pagausės keliuose  girtų vairuotojų, buitinio smurto ir gaisrų, sukeltų lovoje su cigarete  užmigusių degradų. Mes neturime pagal juos reguliuoti gyvenimo visiems. Jeigu  kam nors Dievas davė tik stuburo smegenis, o į kaukolę pribėrė kūčiukų, ir ta  per klaidą vairuotojo pažymėjimą gavusi būtybė trečią Kalėdų dieną neišsiblaiviusi išvairuos į kelią surūdijusį kibirą…

Lyg ir būtų teisinga, bet yra viena bėda… Romas, nenorėdamas pataikauti bukumui ir nevalymui, prieš tai pateikia pavyzdį, kaip viskas vyksta ten, kur nebuka ir valyva. Jis siūlo mums visiems kartu prisipažinti, kad tarpušvenčiu mes visi nedirbame. Todėl, pasak Romo:

… mokėti algą žmonėms, už tai, kad tarpušvenčių dienomis jie stenėdami nuo įstrigusių žarnyne išvakarėse sušlamštos kalėdinės žąsies kaulų susirenka  darbovietėje, porą valandų imituoja kažką svarbaus veikiantys, o po pietų jau  drąsiai krauna ant stalo iš namų susineštą butelių artileriją, yra  nepateisinamas išlaidavimas.

Aš su Romu sutinku. Bet tik dėl to, kad iš tiesų yra žmonių, kurie tarpušvenčiu tik vaidina, kad dirba. Ir kad jau po pietų jau krauna ant darbo stalo butelius.

Bet bėda ta, kad net jei ir pats Romas taip elgiasi, tai visiškai nereiškia, kad taip pat daro ir visi kiti. Aš, pavyzdžiui, pažįstu labai daug žmonių, kurie tarpušvenčiu nieko neimituoja, o dirba kaip ir kitomis dienomis. Negeria nuo pietų ir nesteni. Tiesiog dirba.

Todėl, mano supratimu, tas stenėjimas, imitavimas ir prisipažinimas, kad nedirbi, yra bukas ir nevalyvas ir aš, kaip Romas, kategoriškai nepritariu, kad tai reikėtų laikyti norma.

Pasaulis yra daug didesnis, nei jis atrodo „rašytojui“ iš BBC ar Romui iš Druskininkų ir yra visiškai kvaila ir nelogiška vertinti tą pasaulį pagal savo elgesio normas ir po to bandyti primesti jas tam pasauliui, kurio nepažįsti ir nesupranti. Tai paprasčiausiai nelogiška.

Lygiai taip pat, kaip eiti į cirką, kuriame vieni klounai.

Neik, Romai :)

(14 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...