Artūras Račas

Prie poros šio tinklaraščio įrašų buvau suradęs labai gerą tų įrašų objektą apibūdinantį paveikslėlį. Elgiausi sąžiningai, nurodžiau šaltinį, tačiau paveikslėlį užblokavo. Įtariu sąmokslą - tikriausiai užmatė BBC monitoringas ir A.Užkalnis, pasinaudojęs savo dabartiniu populiarumu ir statusu pasiekė, kad jo atvaizdas nebūtų naudojamas be jo sutikimo. O sutikimo tai aš neprašiau. Bet paveikslėlis man labai patinka, todėl bandau jį išsaugoti kitais būdais. Ir ta proga, kad A.Užkalnis labai nepyktų - paskleisiu dar žiupsnelį jo gilių įžvalgų. Jo tinklaraštis juk beveik nežinomas ir skaitomas daugiausiai Islandijoje ir ...

Iš vieno pranešimo spaudai apie Seimo nario A.Valinsko veiklą:

Tačiau politiko jausmai buvo sumišę ir balansavo ties meile ir neapykanta. Kai talentų laidoje magas Mantas Wizzardas Rūtą Mikelkevičiūtę uždarė į magišką dėžę ir smaigstė ne meilės strėlėmis, o metalinėmis ietimis, prie stebuklingosios dėžutės pribėgo ir Valinskas. Jis išsiprašė iš Manto ietį ir labai įnirtingai perskrodė ja dėžutę su laidos vedėja. "Gal ir aš nusmeigsiu, labai norėčiau į šoną", - valiūkiškai šypsojosi Arūnas Valinskas. Maža to, jis pavogė Rūtos Mikelkevičiūtės batelius. "Jūs būsite mano pelenė, -

Žinau, žinau, sakiau nediskutuosiu su ir apie A.Užkalnį, nereaguosiu į jo nuolat pasikartojančius, nerišlius ir vis nuobodesnius savojo aš eksponavimus... Bet turiu labai rimtą argumentą. R.Valatkos tekstai man ne visada patikdavo, tačiau tiek tada, kai aš dar dirbau "Lietuvos ryte", tiek kitus daugiau nei 10 metų, kai ten jau nebedirbau, jo komentarai dažniausiai sukeldavo emocijas. Kartais (dažniau pastaraisiais metais) norėdavosi pasiųsti jį kuo toliau ir priekaištauti, kad jis per daug piktas, per daug asmeniškas ir per mažai argumentuotas. Tačiau taip pat dažnai norėdavosi pagirti ...

... Sugiedoję Lietuvos himną prie Muzikos akademijos, dar nusprendėme išgerti kavos. Pasirinkome "Neringą" ir vaizdelis, kurį ten pamačiau, mano supratimu, labai gerai iliustruoja Lietuvą. Prie lango su kažkokia ponia sėdėjo Europos Parlamento narė Laima Andrikienė ir smalsiai stebėjo žmones, kurie su vėliavomis ir balionais traukė Gedimino prospektu atgal nuo Muzikos akademijos. Tai buvo žmonės, šiandien nusprendę sudalyvauti eisenoje "Švęskime laisvę". Ką man iliustravo L.Andrikienė? Ogi tą Lietuvos politinį elitą, kuris kasmet gailiai verkia dėl vadinamojo patriotinio jaunimo eitynių, mušasi kumščiais į krūtinę aiškindami, kad jie ...

Kai perskaičiau informacija apie naują Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą, kažkodėl iškart pagalvojau, kad kažkur jau girdėta. Paskui prisiminiau, kad tai iš "salamakinų etikos kodekso". Skirtumas tik tas, kad anksčiau tai buvo tik norai, o netrukus taps realybe. Kalbu apie projekte esantį siūlymą mokėti kompensacijas Seimo nariams už automobilio nuomą ir numatomą tos kompensacijos apskaičiavimo tvarką. Gal tiksliau net pačią tvarką, o tą bazinė automobilio kainą, kuria bus remiamasi kompensacijoms apskaičiuoti. Tai - 40 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių. Be pridėtinės vertės mokesčio. Paverčiame skaičiais, pridedame PVM ...

Rašytojas, laidų vedėjas ir varguolių bei runkelių mokytojas A.Užkalnis diagnozuoja:

Vienam apžvalgininkui ir visuomenės veikėjui panašiai skauda, kai mane (Užkalnį) kas nors pavadina žurnalistu, jis negaili savo kuklių jėgų ir skurdžios iškalbos arsenalo, vis pabrėždamas, kad tai netiesa, netiesa, netiesa. Jam nuo to palengvėja (ypač pilnaties metu), ir jis pajunta padidėjusią savivertę – panašiai, kaip ką nors apskundęs arba nenuėjęs į kokią nors parduotuvę ir nuo to pajutęs kaip didžiausias organas kūne – sąžinė – dar labiau išpampo, paraudo ir jau

Mažą dalį savo laisvalaikio skiriu studentams, kurie leidžia mėnraštį "Studentų era". Ties studentai - neprofesionalai, tačiau tekstų pasitaiko gerų. Vienas tokių, mano nuomone, yra A.Bosak komentaras paskutiniajame "Studentų eros" numeryje. ************************************************************* Prisimenu vieną anekdotą. Karalius liūtas sukvietė visus miško žvėris ir liepė susiskirstyti į dvi grupes: į protingus ir gražius. Visi žvėrys pagalvojo ir pasirinko, tik varlė taip ir liko vietoje: „O man ką, persiplėšti?“ Mano gyvenimo istorija. Atrodytų, kad gyvename laisvoje, demokratiškoje visuomenėje. Turime laisvę rinktis, netgi religiją, senesnę už daugelį ...