Agata Bosak: Pasaka apie lenkę, kuri norėjo būti lietuvė

Mažą dalį savo laisvalaikio skiriu studentams, kurie leidžia mėnraštį „Studentų era. Ties studentai – neprofesionalai, tačiau tekstų pasitaiko gerų.

Vienas tokių, mano nuomone, yra A.Bosak komentaras paskutiniajame „Studentų eros“ numeryje.

*************************************************************

Prisimenu vieną anekdotą. Karalius liūtas sukvietė visus miško žvėris ir liepė susiskirstyti į dvi grupes: į protingus ir gražius. Visi žvėrys pagalvojo ir pasirinko, tik varlė taip ir liko vietoje: „O man ką, persiplėšti?“ Mano gyvenimo istorija.

Atrodytų, kad gyvename laisvoje, demokratiškoje visuomenėje. Turime laisvę rinktis, netgi religiją, senesnę už daugelį valstybių. Jeigu buvai žydas, bet nori tapti kataliku, apsikrikštyk ir jau esi naujos bendruomenės narys. Tačiau tapti lietuviu yra daug sunkiau.

Kartais atrodo, kad lietuviai bijo, kad su lenkais neatsitiktų taip, kaip su amerikiečių veiksmo filmuose vaizduojamais rusais – puikiai kalbantys angliškai, užimantys aukštas pareigas valstybinio saugumo institucijose, staiga prisimena savo rusiškas šaknis ir prarastos tėvynės šlovės vardan išžudo pusę savo buvusių kolegų ir siekia užvaldyti visą šalį. Kol koks Amerikos herojus jų nesustabdys. Beje, viename tokiame filme rusą vaidino lenkų aktorius. Nejaugi sutapimas?

Mano gyvenime nėra jokios tragiškos emigracijos istorijos: niekas manęs, kūdikio, įsupto į lenkiškai išsiuvinėtą vystyklą, neišvežė iš Lenkijos. Gimiau ir užaugau Lietuvoje, kaip ir mano seneliai, proseneliai ir proproseneliai. Galbūt ir dar kiti, tiesiog senelės atmintis taip toli nebesiekia. Atrodytų, to turėtų užtekti. Meksikiečių kilmės asmuo, užaugęs Amerikoje, stebėdamas liepos ketvirtosios nakties fejerverkus pagarbiai nubrauks ašarą ir kels taurę už savo valstybę. Ir niekas tuo nesistebės. Tačiau aš esu lyg ir atleista nuo valstybinių švenčių. Prisimenu, kartą agitavau sirgti „už saviškius“, o man atsakė, kad juk tu neprivalai, nes nesi lietuvė. Gerai, kad bent jau Kalėdos ir Velykos abiejose šalyse sutampa.

Puikiai kalbu ir rašau lietuviu kalba, studijuoju geriausiame Lietuvos universitete populiariausią specialybę, lygiai kaip ir dauguma mano lenkų draugų – ekonomistų, architektų, inžinierių ir informatikų. Tačiau štai spaudoje pasirodo politikų kalbos, kad mokame nepakankamai ir dėl to prastai integruojamės į Lietuvos visuomenę. Tada lenkų spauda piktinasi priverstine asimiliacija ir atrėžia, kad nepaisant lenkų genocido vis tiek visi abiturientai masiškai renkasi neprivalomą lenkų kalbos egzaminą ir mes visi iki paskutinio lenko kovosime už teisę lentelėje šalia „Šiaulių gatvė“ rašyti „ulica Sziaulu“.

Nors lenkų kalbos egzaminas ir nėra privalomas valstybiniu lygiu, yra dar mokyklos teisė padaryti jį privalomu, kuria šios ir pasinaudoja. Argi nenaivu manyti, kad mokslais apkrauti abiturientai tikrai masiškai rinktųsi papildomą egzaminą? Kuris dar ir sujaukia jaunus protus, nes ruošiantis jam mokytojai kala į galvas, kad asimiliacija – teigiamas procesas, kurio dėka žydai integravosi į lenkų visuomenę. Matyt, kas tinka žydams, netinka lenkams.

Bet ar mes tikrai nemokame lietuvių kalbos? Patikrinu bendrakursių tautiečių specialybės kalbos egzaminų rezultatus, prisimenu matematikos pamokas, kurios lenkų kalba buvo dėstomos iš lietuviškų vadovėlių, nubraižau koreliacijos tarp lenkų tautybės ir egzamino rezultatų modelį – ryšio tarp šių dviejų kintamųjų nerasta.

Prieš kelerius metus keli lenkų moksleiviai pasipiktino, kad istorijos egzamino metu egzaminuotoja jiems liepė rašyti valstybine kalba, nors jiems buvo pasakyta, kad turės teisę tą daryti gimtąja kalba, nes ja mokėsi ir lietuviškai jiems bus sunku rašyti. Prisimenu savo pasiruošimo egzaminui pamokas. Taip, mums pasakė, kad turi teisę rašyti kuria tik norime kalba. „Tačiau supraskite, vaikai, – pasakė mums auklėtojas, –  egzaminus siunčia ir į kitus miestus, kokiame Panevėžyje vargu ar gerai jus supras, dėl to ir rezultatai gali būti prastesni.“ Supratingai palingavome galvomis ir daugiau jokių diskusijų šia tema nekilo. Nes juk mes mokame lietuviškai, jau kelerius metus mokomės tik iš lietuviškų vadovėlių.

Tačiau matyt kartais mus užklumpa atminties praradimas ir lietuvių kalba pamirštama. Neduok Dieve, jeigu tai atsitiks kokiame Vilniaus rajone ir nežinosi, į kurią pusę eiti. Bet žiū, lentelė su lenkišku užrašu nurodys tau kelią!

Neseniai praūžė skandalas, kad šalia Lenkų kultūros namų buvo sumuštas lenkų vaikinas, stotelėje su draugais laukdamas savo tėvų. Už tai, kad kalbėjo lenkiškai. Lenkų spauda šį atvejį vis iškelia kaip pavyzdį, kokia prasta yra lenkų padėtis Lietuvoje, tačiau pamiršta paminėti, kad krasnūchos rajone į galvą galima gauti praktiškai už bet ką. Taip pat pamirštamas faktas, kad paskutinė sunkinančioji aplinkybė baudžiamajame kodekse buvo pridėta po išpuolio prieš tamsesnės odos spalvos merginą, todėl galbūt verta pradėti kalbėti bendrai apie lietuvių netoleranciją? Nes smurtas neturi nei tautybės, nei rasės. Bet matyt neapsimoka, nes juk šalia pasipiktinimo dėl kokio sumušto italo ar juodaodžio netiks priminti apie vis dar negrąžintą žemės nuosavybę, kas sėkmingai daroma dabar.

Gurkšnojame su draugais lenkais lietuvišką alų ir klausiu jų: „Ar jus skriaudžia pikti lietuviai?“ „Tai kad ne“, krato jie galvomis. Ir taip ne vieną ir ne du kartus. Vis bandau surasti tuos nuskriaustuosius. Kartą mane, iš mokyklos einančią ir mobiliuoju telefonu kalbančią, užpuolė nepilnamečiai reketininkai, liepė atiduoti telefoną. Galbūt dėl to, kad kalbėjau lenkiškai? Galbūt ir aš tapau tautinio genocido auka?

Čia, paprastųjų žmonių pasaulyje, ši jau visoje Europoje nuaidėjusi Lietuvos – Lenkijos nesantaika, atrodo nutolusi už kelių šviesmečių, matyt lygiai tokiu atstumu, per kurį yra nutolę  politikai nuo savo rinkėjų. Čia lenkas su lietuviu, sirgdami už Lietuvos krepšinio komandą, rusiškai išreiškia sielvartą dėl varžovų komandos įmesto tritaškio, o po iškovotos pergalės kartu dainuos „Tris milijonus“.

(11 balsų, vidurkis: 4,64 iš 5)
Loading...
  • Marius

    Normalūs pastebėjimai, tik panelė daro klaidą: „Šiaulių gatvė“ atitikmuo turi būti ne „ulica Sziaulu“, o „ulica Szawelska“. „Sziaulu“ tai kažkoks tyčiojimas iš lenkų kalbos.

    • doktor barmental

      Mariusz, trafnie zauwazyles

  • Izbliondimas

    Manau daug blogio kiekvienoje tautoje, partijoje, judėjime ar panašiai padaro tų darinių lyderis, kurie apie save niekaip kitaip negali suburti gerbėjų, žygūnų… t.y. daugeliu atvejų žygūnų į niekur (nes kaip parodė istorinė praeitis, – kai prireikia būna maunama tiesiai į krūmus per upelį ar geriausiu atveju išnaikinami saviškiai kitamaniai…), tik kaip sugalvodami priešą ir paskelbę jam karą.
    Mūsų šeima taipogi yra grynai lietuviška, esame lietuviai. Už Lietuvą šeimoje yra žuvusių, žiauriai nukankintų, o taip pat kankintų, bet nenukankintų, t.y. laikotarpiu, kai reikėjo ją ginti. O visi kiti buvome ištremti.
    Bet kai surinkau visą medžiagą bajorystei atstatyti (nes manau yra dalykų, kurių nenusipirksi, – tad esu įsitikinęs svarbiau yra tai tausoti nei nusiperkamus, kad ir brangiausius daiktus), – atsekėme tik iki 1730 metų. Kad mano prosenelis nusipirko dvarą su valstiečiais.
    O kas iki tol buvo, iš kur jis atvyko, – šiandien dar nežinome. Iš mamos pusės, dar vėlesni istoriniai duomenys (ten dar ir romaną galima parašyti, kai mergina įsimylėjusi ir sumąsčiusi ištekėti už tėvo dvaro ūkvedžio, turėjo…).
    Buvo atvejis, kai vienai bajoraitei, kuri yra baisi (nesveika ta prasme) patriotė, – remdamasis faktais pasakiau, kad aš labai abejoju, kad esate lietuvė. Koks buvo šokas… ir galop nepatikėjimas net faktais.
    Lygiai taip pat, kai vykdžiau inžinierinius tyrimus Eišiškių rajone (dabar – Šalčininkų vadinasi), – kai įsikalbėdavau su vietiniai darbininkais, dažniausiai priedavome išvados, kad jų protėviai yra lietuviai.
    Manau ir kitose šeimose tas pats, kurie save laikome grynais lietuviais, o galutinių įrodymų, iš kur ioš tikrųjų yra tai neturi.
    O ką jau kalbėti apie tai, kad čia per Lietuvą yra praėję begalė kariuomenių, kariškių, per pastarąjį tūkstantmetį.
    Jau net tarybiniais laikais, kur visgi kariuomenėje buvo disciplina, – kiek visko yra buvę. Pavyzdžiui, netoli mūsų iš lėktuvų išmesdavo desantininkus, o paskui jie bėgte bėgdavo į savo karinę bazę, apie 30 kilometrų. Buvo atvejis, kai teko gelbėti vieną gimnazistę, nuo išalkusio ir įsijautusio desantininko…
    Tai tik nukrypimas į tai, kad ne kieviena šeima turi geneologinį medį, tad aplamai nežino kokia tautybė yra tos šeimos.
    Tai manau ypač yra budinga Lietuvai, kuri daug šimtmečių buvo pavergta. Tai yra – vergų buvusioms savotiškoms visuomenėms.
    Bet čia daugiau tiems, kurie per daug įsijaučia į tokias temas.
    Atsitokėjimui.
    Ir visai kas kita yra lojalumo klausimas savo bendruomenei, šiuo atveju savo tautai. Kurią, manau, gali išsaugoti tik jos valstybingumas (tai yra tame tarpe ir valstybės prievartos institucijos, biurokratija – t.y. tautos išlikimo garantas).
    Tad čia labai gerai studentė parašė apie tą dirbtinio kiršinimo klausimą. Tai bjaurus klausimas, dirbtinas. Ir gerai, kad jauni žmonės visame tame ne tik ieško atsakymo, bet ir susigaudo geriau nei tų lyderių, sakyčiau siekiančių savo egoistinių tikslų, aukos, t.y. visiški priedurniai.

  • Sejanus

    Pasitaiko hobistų, kurie bando atsekti savo kilmę, bajorišką ar ne. Pasitaiko net puspročių, kurie savo kilmingumą (kad ir tarkim tikrą) laiko pranašumu prieš nekilmingus. Tačiau apskritai ši sąvoka praktiniame gyvenime seniai nieko nebereiškia, neskaitant pavienių šeimų konstitucinėse monarchijose. O juk kažkada lėmė viską.

    Tikiuosi, ateis laikas, kai tas pats atsitiks su tautybe. Šiuo metu daugumoje šalių link to einama, net ir provincialios Lietuvos praktiniame gyvenime tautybė reiškia vis mažiau.

    • Krepofobas

      Lietuvos karališki bajorai tinka tik hemorojaus vaistų reklamoje filmuotis. Kalba skausmingai sutraukę užpakalius.

      • Izbliondimas

        Žmogau, Krepofobai, labai manau klystate.
        Kalba eina visiškai apie ką kitką. Kalba eina apie savo kilmės žinias. Civilizuotame pasaulyje dažna šeima žino savo protėvius. Ir tai, manau, turėti neįkainojamą vertbę. Tai daug didesnis, manau, turtas nei koks tai materealus (matomai Jūs visa tai su tuo lyginate).
        Kai tavo kambaryje kabo šeimos herbas. Juk tu jo nenusipirksi turguje. Tave visa tai taip pat įpareigoja.
        Juk to nežinoti, nesiekti tai sužinoti – nemanau, kad tuo galima būtų girtis.
        O jei dėl bajorų, – tai mes kiekvienas esame priėmę ir priesaiką Lietuvai. Atsiklaupę, pabučiavę vėliavą ir prisiekę.
        Gal Jums geriau žmonės niekam nieko neprisiekę, gal Jums su tokiais geriau yra turėti reikalų. Kuriems nėra svarbios nuostatos kaip tiesa, garbė, orumas (žinoma, dažnam, kaip ir man, – tik siekiamybėje… bet ji yra konkrečiai įsivardinta).
        Kiekvieno skoniui, prašom.
        Jūsų pasirinkimas. Bet ne kultūra svaidyti ir anonimams nėra būtina, gal.
        O dabar pasaulyje daug kas ką daro. Va žiūrėk valstybių vėliavas viešai degina ir t.t. ir pan.
        Bet kalba ėjo apie kitką, kad tik ieškodamas savo kilmę, sužinai, kad tavo tautybė taip pat pakimba neaiškai. Moralas buvo kitoks, – nekaltink kito ne lietuviškumu, jei net pats nežinai ar esi lietuvis. Čia kalbu apie visus tautiečius, kurie vaizduojasi lietuviais, bet kurie neturi aiškių kilmės medžių. Kaip sako blogo šeimininkas, pritrūko Jums gal teksto suvokimo įgūdžių.
        Čia net nebuvo apie bajorus klausimas, jei ką.

        • Krepofobas

          Herbus senovėje turėdavo tik banditai, darbo žmonių prievartiniai išnaudotojai, baudžiavos protagonistai.

          • Izbliondimas

            Gerai istoriją žinote, Krepofobai, gal kartais ir istorijos mokytojas progimnazijoje esate.
            Deja, sensą turiu nutraukti.

          • Krepofobas

            Dabar supykau, Izbliondimai, kokią istoriją skaityti – bajorų parašytą, bajorų PR? Baudžiauninkai istorijos nerašė, očevišče.
            Mūsų šeima gėdijasi savo bajoriškos kilmės (gal pirktos).

        • Sejanus

          Taip jau būna internete, panaudoji kažką kaip analogiją ir visi puola nagrinėti tą kažką, niekaip nerūpi ką iš tiesų norėjai pasakyti :)

        • Marius

          Citata: „Moralas buvo kitoks, – nekaltink kito ne lietuviškumu, jei net pats nežinai ar esi lietuvis.“ Tarp kitko jūs, Izbliondinai, esate teisus. Lietuvoje šis faktas nėra viešinamas, jį galima rasti tik mokslinėje literatūroje. Faktas yra toks, kad tik apie trečdalį lietuvių turi lietuviškas pavardes. Ir specialistai sutaria, kad nors dalis pavardžių galėjo būti iškraipytos, bet nemaža dalis pavardžių liudija, kad žmogaus protėviai buvo ne lietuviai. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuviai buvo mažuma. Ar žinote pavyzdžiui, kad pavardės Petkus, Senkus išties yra kilusios iš baltarusiškų: Петько, Сенько.

          • Alois

            O nuoroda į tyrimus ir šaltinius? O gal Петько, Сенько kilo iš Petkus (petys) ir Senkus (senas)?

          • Marius

            Z. Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija, tomo nepamenu.

          • Smarkiai klystate. Pavardės Petkus (nuo Petras),Butkus (nuo Butautas),Rimkus(nuo Rimas),Vitkus (nuo Vytas),Juodkus(nuo juodas) ,Žalkus (nuo žalias)yra lietuviškos. O štai baltarusiškas mažybinis Vincento variantas Vincuk(Vincukas) turi lietuviškos kilmės priesagą -uk.Kaip ir ukrainietiškos pavardės Tkačiuk,Kovaljčiuk,Tarasiuk.

          • Baltarusijoje pilna lietuviškos kilmės vietovardžių ne tik teritorijoje iki buvusios 1920 m. Lietuvos sienos (iki Maladečino).Prie pat Minsko yra gyvenvietės Skirmantava,Gerdutiški,Dovnary,Toli į pietus nuo Gardino (ir jo priemiesčio Vierciališki)-Vialikija Ejsmanty ir t.t. Lietuviškų salų būta ir aplink Oršą.

  • Krepofobas

    Su tais lenkais mes lietuviai neturime vaizduotės tvarkytis. Inicijuoju judėjimą „Wilno Twój“. Judėjimo tikslas padovanoti Vilnių lenkams simboliškai (bet ne juridiškai ar miltariškai) su iškilmėmis, tegu tvarkosi. Kaip Vilniaus rajono lenkai yra simboliškai atidavę rajono valdžią Jėzui Kristui.

    • Auksinis kardas

      Dlaczego nie „Wilno twoje“?

      • Krepofobas

        Oraz Twój. Tų, kurie Vilnių myli. Nepanikuok Karde, tik simboliškai. Geros valios veiksmas.

        • Auksinis kardas

          Twoje miasto, Twoje Wilno.

          • Krepofobas

            Ale tak, do wszystkich.

  • Valentinas

    Praeitą vasarą sugalvojome su šeima aplankyti aukščiausią Lietuvoje Juozapinės kalną, kuris yra šalia Medininkų. Pats „kalnas“ yra visiškai nekalniškas. Eilinė vieta, ant kurios parašyta, kad tai „kalnas“. Kelias į „kalną“ gana klaidus ir keliose vietose teko paklausti kur važiuoti praeivių. Kaip nekeista, visi jie pasitaikė lenkai. Man pasirodė, kad užkalbinus lietuviškai jie šiek tiek įsitempdavo. Toks įspūdis, kad pasijusdavo egzaminuojami. Tačiau jokio priešiškumo nejutau, labai maloniai ir mandagiai parodydavo kelią. Jaunimas visai neturėjo problemų su kalba, viena močiutė labai sunkiai pasakė, kad nežino, nes ne iš to rajono (lenkiškai). Žodžiu, lenkai nėra tokie ir baisūs. Tiesa, Medininkuose yra gatvių pavadintų tik lenkų kalba, o Medininkų bažnyčioje užrašai irgi tik lenkiškai. Bet tai ne didžiausia bėda. Didžiausia – Medininkų bažnyčia iškalta tokiomis medinėmis lentelėmis, kokiomis iškalamos pirtys. Sauna ir bažnyčia viename.

    • Krepofobas

      Malonu aplankyti vietas, kurios turi ryškiai išreikšta vietinį koloritą.

  • Man tai įdomu, kaip šiandieniniai bajorai sugeba išsiaiškint, ar jų mamos neturėjo kontaktų(9 mėnesiai prieš jiems gimstant) su kokiu nors desantininku Vasia iš Muchosransko?:) Na gerai, sakykim tėvo DNR tyrimai ir pan. O kaip su seneliais/proseneliais? Gi ir koks nors bolševikas revoliucionierius prieš šimtą metų galėjo apylinkėse su parašiutu šokinėti?:) Arba bent jau raitas ant kuino pro šalį prajoti.. Negi prosenelį iš kapo kasti, kad suprastum, jog tas įrėmintas lapas ant sienos turi kažkokią vertę?:)

  • briedis

    Šiaipjau lenkiškų panelių aš esu matęs ir kitokių. Tokių, kur kuo puikiaisiai įsiterpia į lietuvišką terpę, nepametusių savo lenkiškumo i šoną. Esu matęs ir kitokių panelių fotografijų- tokių, kur tautiškumą keičia gabaritinėmis manifestacijomis- štai aš- lenkaitė- todėl mane mylėkite ir gerbkit. Oi, caca lialia.- tokių pagerbtinų – prie kiekvieno kampo po trisdešimt…

  • titu

    Lietuvos lenkų problemą kuria tie, kurie nori juos paversti Lenkijos lenkais.

    • Andrius

      … turite galvoje, kad problemą kelia visokio plauko debilai „tautininkai-čekutininkai“ ? – Jūs teisus… būtent tokie juos ir bando pavesrsti „Lenkijos lenkais“, ignoruodami faktą, kad jie nuo senų senovės Lietuvos lenkai…

      P.s. Briedi ? – ką norėjot išreikšti, turbūt, nė pats nesupratote… reiktu dažniau užkandžiauti – ne taip per galvą kirs…

      • briedis

        Andriau, aš ne užkandžiauju, o pusryčiauju, pietauju ir vakarieniauju. O patikslinsiu- tokių panelių lietuvaičių prie kiekvieno kampo po tris šimtus.))

        • briedis

          Jei rimčiau, sakyčiau- na, kas gi ne taip? Panelė lenkaitė? Ir kas? Ar tai koks gėdos ženklas? (panelės gali būti kelių tūkstančių tautybių). Aš autorei pasiūlyčiau nesukti sau galvos dėl tautinės tapatybės- kokią jaučia tokią turi.Kam ją keisti?- Tai ne drabužiai. Šiaip manau, kad jaunoji kalbėtoja tiesiog kabina pilietybės, o ne tautybės paradigmas. O pilietybės teritorijoj turėtų vietos visiems užtekti.

      • titu

        „turiu galvoje“ neaiškius visomis prasmėmis tomašefskininkus ir visą jų kolchozų pirmininkų brigadą iš LLRA

  • viptas

    Prisiminus istorijos pamokas,lengva suvokti:nuolatiniai skurdo „dvariškiai“-neapykanta kitokiems(rasizmas,fašizmas,visoks kitoks -izmas),bukumas (kultūrine,švietėjiška prasme)ir kiti negatyvūs palydovai.
    Primityvūs politikieriai,ieškodami pasekėjų,nesibodi nykiausių ideologijų pulkams „pasekėjų“surinkti,pristant juos nuskriaustaisiais.Vėliau samdomi viešųjų ryšių specai ir prasideda šokiai su „ragučiais“.Keičiasi valdžios,šokančių daugėja,proporcingai mažėjant dirbančių….
    Taip visuomenei degraduojant,vieną rytą atsibudęs,gali išvysti prezidentūroj pinočetus šeimininkaujant….

  • superinis straipsniukas, irgi esu lenkas, ir nesijaučiu dėl to nei privilegijuotas, nei nuskriaustas, tiesiog esu kaip ir visi likę – Lietuvos pilietis

    • Auksinis kardas

      Gaila, kad nekurie veikėjai eksploatuoja išskirtinumą savo naudai: skirtingumu galėtume pramokti mėgautis, jei mažiau būtų dirginamos pragaištingo pavojaus stygos. Aišku, tai galioja abiejų pusių aktyvistams, priverčiantiems užmiršti kaip daug paprasčiau viskas yra buitiniame, kasdieniniame lygyje. Pagarba tiems, kas sugeba lietuviškai parašyti „aš lenkas“. Nieko jie tuo neišdavė.

      • znakorius

        Rašyti galima, tik nereikėtų įsivaizduoti, kad tai yra tiesa, Karde. :)

        • Auksinis kardas

          Nes jos raktus greičiausiai turi koks šnekus menkysta.

          • znakorius

            Aukštai šoki – žemai krisi (buvo pasakyta). :)
            Ir niekas neužjaus – sakys, kad taip jam ir reikia.

  • Vytas

    Visada lenkams pavydėjau gudrumo, jie šioje srityje nusileidžia gal tik žydams. Geri jie chameleonai, gabūs matematikai. Baltų tautos beveik neturėjo jokių galimybių išlikti savo geografinėje teritorijoje,bet išliko…nes apsimaišė (nespėjo susimaišyti) su lenkais, apsimaišė su gudais, apsimaišė su žydais ir atsirado tą gudrų genetinį pagrindą turinčių asmenybių, tų lietuvių, kurie moka apginti kraštą ne ginklu, o išmintimi.

    • doktor barmental

      Vytas is delfio atklydo

    • znakorius

      Vytai, betgi pagal tavo išaiškinimą kaip tik lietuviai yra gudresni už lenkus (ir visus kitus)? :)
      Jei taip, tai karštai tam pritariu. :)

  • Is tikro, tai kokie cia pas mus lenkai – lenkiskai sneketi kas antras nemoka, ziuri ne tv polonia, bet 1 baltiskij kanal…

    Sako – labai geras egzaminas Lietuvos lenkui – kaip lenkiskai „gaidys“?
    Nuo jo atsakymo pasimato, koks jis lenkas ;))

    no offence ciaj ei ka. :D

  • Fredis*

    Kai buvau studentas – mano batai buvo beviltiškai išklišę, išmindžioti, neturėjau gražaus paltuko. Pora metų apie nieką kitą negalėjau galvoti. Prisimenu, už pirmą atlyginimą nusipirkau paltą.
    Kai kam su užrašais „Ulica Sziaulu“, matyt, yra taip pat, kol tai neįvyks, – nebus ramybės, apie nieką kitą nebus įmanoma galvoti.

    • znakorius

      Čia yra užkratas – nėra jokių kitų tautybių Lietuvoje, o tik lietuvių, nes visi kiti – arba išeiviai iš kitų tautų, per laiką sulietuvėsiantys, arba tokie, kurie čia sėdi tik todėl, kad tikisi ką tai nugvelbti, o po to bėgs į savus eldoradus.
      Kitos kultūros nekliudo mums visiems būti lietuviais, t.y. komandos, kuri vadinasi Lietuva, nariais arba tiesiog tautiečiais – kaip ir priimta pasaulyje, kad nacija ir tautybė yra tas pats (praktiškai).
      Taigi dera panaikinti nevalstybine kalba dėstančias, bet valstybės išlaikomas mokyklas ir nelietuviškas partijas – žmones turime ruošti Lietuvai, o ne kitoms šalims.
      Pabaigai pateiksiu popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius Lietuvos „lenkams“: „jūs esate ne lenkai. Jūs – lietuviai, tik lenkiškos kultūros.“

      • doktor barmental

        :) kovo 8 jau atsventei?

        • znakorius

          Jau švenčiu. :)
          Ir jums visiems patariu švęsti.

      • Krepofobas

        Znakorius kovo 8 negali švęsti, nes neranda seksualios lietuvės, kuri būtų grynakraujė.

  • vienok

    Teko skaityti,kad Prancūzijoje sąvokos „prancūzas“ ir „Prancūzijos pilietis“ reiškia tą patį. Visi Prancūzijos piliečiai yra prancūzai,nepaisant jų kilmės- „tikrosios“ galų,lotynų ir frankų bei normanų mišinio ar arabų,ispanų,italų,somaliečių,vokiečių,flamandų,bretonų baskų,lenkų,portugalų,žydų,rumunų ir t.t. Visus juos vienija valstybinė prancūzų kalba. Tiesa,valstybinės kalbos įstatymas (loi Toubon)Prancūzijoje labai griežtas- už oficialų (vieši užrašai (leidžiami tik folkloriniai užrašai vietinėmis tarmėmis,bet ne valstybinėmis užsienio šalių kalbomis),valstybinės įstaigos,oficialus susirašinėjimas ir pan.) nevalstybinių kalbų vartojimą baudžiama 500000 eurų bauda bei po 20000 eurų bauda papildomai už kiekvieną įstatymo pažeidimo dieną. Visose valstybinėse mokyklose dėstoma tik valstybine prancūzų kalba. Nei Europos komisija,nei Europos parlamentas nepriekaištauja Prancūzijai dėl tokios kalbinės politikos,niekas nevadina prancūzų nacionalistais.

  • Tauškalai apie nieką.

  • qw

    LOL: „Puikiai kalbu ir rašau lietuviu kalba…“.

  • sataniuga

    Šiaip labai gražiai parašyta, o ir tekstas glaustas, išsamus, netgi poetiškas vietomis. Super, sveikinu autorę.