Šventėme laisvę…

… Sugiedoję Lietuvos himną prie Muzikos akademijos, dar nusprendėme išgerti kavos. Pasirinkome „Neringą“ ir vaizdelis, kurį ten pamačiau, mano supratimu, labai gerai iliustruoja Lietuvą.

Prie lango su kažkokia ponia sėdėjo Europos Parlamento narė Laima Andrikienė ir smalsiai stebėjo žmones, kurie su vėliavomis ir balionais traukė Gedimino prospektu atgal nuo Muzikos akademijos. Tai buvo žmonės, šiandien nusprendę sudalyvauti eisenoje „Švęskime laisvę“.

Ką man iliustravo L.Andrikienė? Ogi tą Lietuvos politinį elitą, kuris kasmet gailiai verkia dėl vadinamojo patriotinio jaunimo eitynių, mušasi kumščiais į krūtinę aiškindami, kad jie ne tokie, kad jie tam nepritaria, o gal net smerkia. Tai iš dalies tiesa, bet tik iš dalies. Nes L.Andrikienė, sėdinti ir žiūrinti į eiseną pro langą ir „jokia“, panašiai kaip kažkada pro užuolaidą žiūrėjęs V.Adamkus.

Šiandienos eisenoje tikrai mačiau V.Andriukaitį, atrodo – A.M.Pavilionienę ir gal dar A.Sysą. Daugiau Seimo narių į mano akiratį nepateko.

Beje, ir kolegų žurnalistų, išskyrus,žinoma, filmuojančius ir fotografuojančius, mačiau labai nedaug.

Kai stovėjau prie Muzikos akademijos – pagalvojau, o kodėl taip gražiai apie nepakantumą kalbantis A.Kubilius negalėjo bent trumpam prisijungti prie eisenos? Vien tam, kad pavyzdžiui, kartu su visais sugiedotų tautinę giesmę. O kaip būtų gražu, jei jis būtų atvykęs kartu su visu ministru kabinetu ir visais savo patarėjais.

Seimo pirmininkė I.Degutienė su visais savo vicepirmininkais ir visų frakcijų vadovais?

Visų pagrindinių interneto portalų, dienraščių, televizijų redaktoriai ir vadovai. Kurių priešakyje visuomeninės televizijos generalinis direktorius su savo pavaduotojais ir žinių tarnybos vadovu?

Aš suprantu, šalta, truputį net lijo, bet jei jau kalba, kad reikia švęsti visiems kartu, nieko neišskirti, nieko neatsumti, tad kodėl nepasinaudojus tokia puikia proga? Proga tiesiog pabūti kartu su visais. Tiesiog švęsti laisvę. Be mikrofonų, iškilmingų kalbų, raudonų kilimų. Paprasčiausiai pabūti minioje, pamosuoti vėliavėle, nusišypsoti šalia esantiems.

Nesakau, kad visi jie privalėjo dalyvauti. Ne. Tiesiog manau, kad galėjo.

Kaip ir visi kiti, kurie šiandien dėl blogo oro ar tiesiog patingėję pasiliko namuose.

Gedimino prospekte šiandien mūsų buvo gana daug, bet kartu ir labai mažai. Daug – todėl, kad visi atėjo savo noru ir labai aiškiai suprasdami, kodėl atėjo.

Mažai – todėl, kad jei atėjo visi, kurie išties nori švęsti ir kuriems bent kažkiek rūpi, tai ateitis labai liūdna.

Nes, žiūrint pro langą kaip L.Andrikienei, mes paprasčiausiai atsisakome savo teisės prisidėti prie tos ateities kūrimo. Ir tada tą ateitį kuria kiti.

(6 balsų, vidurkis: 4.33 iš 5)
Loading...
  • Atsiprašau, bet nelabai suprantu, nedalyvavimas susijęs su atsisakymu prisidėti prie ateities kūrimo…

    • Tomai, taip. Dažniausiai nedalyvavimas yra savo teisės perleidimas kitam. Be to, kaip gali ką nors kurti, jei nedalyvauji.

      Panašiai kaip per rinkimus: nebalsuoju ir po to verkiu, kad valdžia bloga.

  • Andrius

    Simptomatiška: Andrikienė, sėdinti kavinėje – BLOGAI.

    Račas, sėdintis toje pačioje kavinėje – tai teisė kritikuoti kitus, kurie daro BLOGAI.

    • mielas Andriau, simptomiška, kad esate dundukas. Nepykite tik. Bet aš nesakiau, kad L.Andrikienė, sėdinti kavinėje, yra blogai.

  • Šamanas

    O JE pretenzijų nebus? Nors peršautą koją gal ir galima laikyti pateisinama priežastimi.

  • dariusm

    o kodėl visų pagrindinių interneto portalų, dienraščių, televizijų redaktoriai ir vadovai turėjo jungtis prie kažkokio Syso ir Andriukaičio? Beje, Andriukaitis slankiojo ir šalia ano „nacionalistų“ mitingo.

    • mielas dariaum, tamstos klausimas labai geras. Sakyčiau simptominis. Lietuviško mentaliteto ir lietuviškos sąmonės bei gyvenimo filosofijos.

      Visada ieškoti su kuo, prieš ką, už ką. Ir niekada nepaklausti apie save ir savo pasirinkimą.

      O mano atsakymas labai paprastas: nieko prie nieko neturėjo jungtis. Tačiau galėjo ateiti atšvęsti Kovo 11-ąją kaip laisvi laisvos šalies piliečiai.

  • Mauras

    jaučiu pareigą nuraminti – atėjo ir ėjo tikrai ne visi. Šventes galima švęst įvairiai, ir nebūtinai Gedimino pr.

    Pasvarstymas dėl politikų elito – geras, bet idealistinis. Palikčiau jiems patiems spręsti, nori ir gali jie apsikabinti su tauta ar ne, nes tai proga, bet ne prievolė. Žinoma, norintys ir galintys pabendrauti kaip rinkėjui atrodo patraukliau, tačiau man svarbiau kaip jie dirba tada, kai aš jų nematau.

    Klausimas kodėl kažkam kyla noras eiti į mases, neturi vienareikšmiško atsakymo. Dalyvavimas eisenoje yra vieša solidarumo kovo 11-osios akto atžvilgiu išraiška, kas matyt nieko nestebina ir savaime dar netampa šių politikų nuoširdžios tarnystės pirmiausia Lietuvai, o ne partijai garantija.

  • Izbliondimas

    O buvo laikas, kai žmonės mylėjo savo Tėvynę, taigi (čia jau demosntruotas filmas – pastaba): http://www.youtube.com/watch?v=_cicMgVe420&feature=related

    • Izbliondimas

      Taigi, pasirodo demonstracijas tarybos perėmė iš Lietuvos prieškario. Tad, jei dabar būtų organizzuojamos padorių žmonių demonstracijos, – niekas neturėtų teisės sakyti, kad grįžta komunistų laikai…ane…☺

  • Regis

    Buvau ir dalinai dalyvavau.. Vienu žodžiu – liūdna. Dėliojant atskirus, padrikus paskutinių metų epizodus ryškėja liūdnas ateities vaizdas. Valstybė aišku taip paprastai niekur nedings, tačiau jos turinys, vystymosi eiga, piliečių pasitenkinimas savo tėvyne ir šalimi sparčiai, sparčiai nyksta. Ir nereikia to plakt su aukštomis kainomis, asmeniniais pasiekimais ir t.t. Klausimas kokiai daliai žmonių čia gera ir kiek mes galime didžiuotis ne atskirais tautiečiais tokiais kaip krepšininkai ar menininkai (verslininkai), o būtent pačia valstybe. Tą kurią suvokiame kaip viso ko visumą.

    • Mauras

      Kaip pasakė kažkuris klasikas, nežiūrint į tai koks nuostabus buvote žmogus, kiek žmonių ateis į jūsų laidotuves priklauso nuo to koks bus oras jūsų laidotuvių dieną. Nežinau kuo matuojate nykimo spartumą (asmeninė savijauta taip pat šioks toks matas, bet gan neobjektyvus), bet masiniai renginiai, t.y. šventinės kalbos ir paradai pastaruosius dešimtmečius (šiemet neteko dalyvauti) Vilniuje sutraukia tūkstantį-kitą-trečią žmonių, ir gan priklausomai nuo oro. Tame jokio pokyčio neįžvelgiu.

      • Regis

        Na čia turbūt ne vieta ir ne tas laikas pasileisti į ginčus dėl šalutinių neesminių dalykų, bet jeigu greitai tai kuo matuoju, tai matyt savo galva, turbūt svarbiau kaip matuoju tai aišku analizuoju tai ką matau, girdžiu, gal kažkiek jaučiu ir kiek visą tai sugebu suvokti, „surišti“, įsisavinti ir analizuoti atitinkamai darau sau tam tikras išvadas. Ir tiek. Kitokių būdų arba prietaisų ar įrenginių neturiu. Oro sąlygų įtaka masinių renginių lankomumui taip be abejo egzistuoja tik aš šiek tiek plačiau imu, ne tik ką šiandien mačiau ar ko nemačiau (skaityti dar kart tekstą). O klasikas gal ir teisus. Tik šiuo atveju gal svarbiau ne kas ateis (ateitų) o kas ką galvoja ir kaip jaučiasi.

  • dpd

    puiki šventė, puikus bendraminčių susibūrimas. Be jokio politikavimo, be jokių plakatų dėl kažko ar už kažką, ar prieš kažką. Visi susirinkom švesti savo valstybės nepriklausomybės. Kaip draugų būryje – jaukiai, šiltai. Man labai patiko.

  • austras

    Išgirdau tarp eilučių priekaištą, kad galimai „atėjo visi, kurie išties nori švęsti ir kuriems bent kažkiek rūpi“. Iš tiesų, tai klausimą „kodėl neatėjo“ reikia adresuoti tiems, kurie savo patriotiškumą nuolatos tiek esant progai, tiek jos nesant viešai deklaruoja. Politinių taškų medžioklės tikslais. Čia pono Račo mintis, manyčiau labai taikli. Ji skirta tokiems, kaip, pavyzdžiui, kokia Seimo pirmininkė Irutė – žmogui tobulai sutvertam fasadiškai biurokratiniam patriotizmo pusfabrikačiui apipavidalinti. O šiaip tai puiki idėja yra bent pabandyti neleisti palaipsniui vykstančios šios dienos uzurpacijos. Juk jos jau seniai nepasidalina medinis lietuviškos politikos esteblišmentas, su visada tuo pačiu dirbtinai egzaltuotu rituališkumu, bei iš dalies to paties politinio esteblišmento praktinės politikos suformuotas vaisius – vaikinai iš labiausiai socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių su šūkiais „Lietuva – lietuviams“, „suvejimų“ metu vienas kitą sveikinantys su iškelta ranka, o ant pečių besitatiuruojantys svastikas.

    http://antifa.lt/post/19051323550/jie-baubs-sieg-heil-tol-kol-juos-isgirsime

    • Regis

      Na ir koks politikas arba politikai bent iš dalies prisidėjo prie tokių vaisių susiformavimo? Gal galima išsiplėtoti? Nes turiu tokį įtarimą, kad natūralų, kaip ir kitose visuomenėse esantį reiškinį bandoma pripaišyti (prilipdyti) tiems kurių nelabai mėgstama dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Gal pasinaudojant tokiomis paralelėmis kaip liniuotėmis galima nupiešt tieses ir tarp politikų kurie prieš homofobiją ir seksualinių mažumų egzistavimo. Pvz. ką jau čia, man rodos, kad tokie kaip Aušra Marija Povilionienė ir ją panašus iš dalies suformavo vaisių, tokį –

      http://www.15min.lt/naujiena/miestas/vilnius/uz-viesa-seksa-policija-zada-prikirpti-sparnus-41-15412#axzz1oRY4IJ6a

      • austras

        Galime tiegiog paanalizuoti iš kokios aplinkos yra kilę „Lietuva – lietuviams“ „patriotai“. Esu įsitikinęs, kad didžioji dalis yra iš socialiai labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies, jei žiurėtume geografiniu pjūviu – mažų provincijos miestelių, jei sociologiniu – darbininkų, bedarbių bei iš minimalaus atlyginimo gyvenančiųjų šeimos. Valstybės ekonominė politika jau 20 metų dėsningai formuoja didėjančią socialinę atskirtį (nemažą dalį visuomenės palikdama balansuoti ant skurdo arba žemiau skurdo ribos) ir tai nepraeina be reakcijos, kuri šiuo konkrečiu atveju prasiveržia fašistuojančio jaunimėlio viešų akcijų pavidalu. Be to, į tokias akcijas mielai įsijungia ir politinių marginalų grupė, slapta svajojanti kada nors pakeisti tą pačią Irutę oficialiųjų minėjimų kalbėtojos tribūnoje.

        • Regis

          „bei iš dalies to paties politinio esteblišmento praktinės politikos suformuotas vaisius“.

          tai ir neaišku, kas gi bent iš dalies prisidėjo prie fašistuojančio jaunimo (jaunimėlio) atsiradimo? Kas G.Songaila?

          Aplinka svarbu, kas formuoja aplinką irgi svarbu, tik ar ne per drąsiai bandoma prilipdyti tokio reiškinio egzistavimą ir jau tuo labiau susiformavimą tam tikram politikų ratui? Per drąsiai tai čia net per daug neutraliai pasakyta. Nes toks įspūdis, kad bandoma tiesiog dorotis su tais kurie nepatinka.

  • Fredis*

    Geras, pilnas sveiko įtūžio įrašas.
    Visada bandau galvoti ir rasti pateisinimą žmonėms, kurie yra mažai aktyvūs ir apatiški, kodėl jiems mažai rūpi bendri visuomeniniai reikalai, kodėl jie renkasi pasyvų sėdėjimą prie pietų stalo, vietoj to, kad vaikščiotų gatvėmis su vėliavėle rankoje, kaip tai daro švedų režisierius Jonas Ohmanas. Smagu buvo žiūrėti į žmogų, kuris tapo pilnateisiu mūsų bendruomenės nariu, kaip ir į visiems linksintį, gero linkintį ir su visais besisveikinantį D.Kuolį.
    Paaiškinimas toks – žmonės yra skirtingi, jie galbūt nėra sutverti visuomeniniam polėkiui, yra individualistai, stiprūs kitose srityse.
    Valdžios žmonių nedalyvavimas pateisinamas oficialių renginių gausa nuo pat ryto.
    Pirmą kart taip smagiai viešoje erdvėje giedojau Lietuvos himną. Ką ten giedojau, tik vos vos lūpas krutinau, tačiau jau labai aiškiai žinau kada reikia tarti „Lietuvos“, o kada „Lietuvoj“ ir dar reikia pasistengti neplėšti visa gerkle „Ir šviesa, ir tamsa Mūs žingsnius telydi“.
    Susidariau klaidingą nuomonę, man psirodė, kad visa minia buvo bebalsė, tokia kaip aš, tai pats nykiausias renginio įspūdis.

    Labai gerai, kad Artūro žvilgsnis pastebėjo L.Andrikienę, kuri yra šio rašinio koncepsijos ašis. Juk mums net mintis nekiltų priekaištauti kokiam nors Butkevičiui, Uspaskichui, ar Mazuroniui, kad šie nesirodo valstybinių švenčių metu. Tai yra „Samo soboj“. Net supykčiau, jeigu juos ten pamatyčiau. Ta proga – Samo Soboj:

  • titu

    Dirbtinas renginys, sumanytas kaip atsvara Tautinio jaunimo eisenai, su perdėtu „tolerancijos’ demonstravimu. Kodėl ten dabar visi turi eiti kaip į sovietinę demonstraciją? Tokie renginiai ir nebus sėkmingi. Kaušpėdo šūkiai iš buvusios komunistų tribūnos buvo labai ironiški ir vykę, puikiai atskleidė tokių renginių dirbtinumą.
    Per Vasario 16 niekam nekyla kvailų minčių mokytis švęsti, Kovo 11 vis dar „mokomės švęsti“. Tai taip pat kvaila kaip mokytis būti linksmu.

    • znakorius

      Tikra tiesa – akivaizdu, kad sorošistų „šventės“ Lietuvos liaudžiai nepatinka.

  • Auksinis kardas

    Patiko įrašas, nes ir pats – kaip reta – peržiūrėjęs nuotraukas iš renginio, pasigailėjau, kad Vilnius toli. Matyti puikus, pašėlęs, džiaugsmingas užtaisas iš vidaus, visiškai atitiko renginio tikslą.

    Sakyčiau, matėme gimus labai gražią šventę, kuri bendrame, atseit, labai svarbaus, bet iš tikro apsususio šiandienio Vilniaus fone krito dailia sėkla. Jei ir toliau augs, kaip kad atrodo galinti, vieną dieną būtų verta sukarti kelis šimtus kilometrų.

    Įraše iškelti taiklūs klausimai – kodėl tas gebėjimas džiaugtis yra nutolęs labiau, nei verta? Aišku, čia negali būti kalbos apie prievoles, bet gal tai tėra tik laikinas nesusipratimas, kai proga daugeliui džiaugtis labai netgi gera? Maža to, tokie mažmožiai kuo puikiausiai galėtų lopyti nesusikalbėjimus, trukdančius daugeliui didesnių dalykų, gali įtikinamai teigti, kad ir būdami įvairūs, dirbdami įvairius kasdienius darbus, kuo puikiausiai galime būti kartu: prasmingai, linksmai pasitikdami ateitį.

    • znakorius

      Kai kam (vagims, pvz.) visas gyvenimas – šventė, o kai kas, kam rūpi šalies rytdiena, per šventines sukaktuves nepamiršta pasižiūrėti atgal kas buvo padaryta ne taip.

  • Lina Zigelyte

    Arturai, aciu uz operatyvu aprasyma. Argumentas labai taiklus ir pardoksalu, kad bene vieninteliai siame renginyje dalyvavusieji politikai buvo kairieji (regis, Donskis, irgi buvo?). Apie neokonu flirta su neonaciais Lietuvoje seniai zinome, bet tai, kad desinieji Lietuvoje du desimtecius taip ir nesugeba nieko naujo pasiulyti – perdirbami net ne 1990-uju, o XX a. pradzios sukiai – demonstruoja kazka is esmes neadekvataus. Zinau, kai kurie dalyvavusieji „Sveskime laisve“ labiausiai pritare neonaciu eitynes blokavusiems asmenims taktikos prasme. Ir tos, berods, sesios blokados nevenge reaguoti i nenoaciu lozungus apropriuodamos politizuota retorika – politizuota geraja prasme, nes tiesiog svesti negana, butina kalbeti apie tai, kad laisve nera tk Trispalves iskelimas, kad laisve yra laisve migruoti, laisve tureti ivairias politines paziuras, laisve susirinkti, laisve kurti alternatyvius pilietiskumus. Antifa strategijas verta tureti omeny toliau reaguojant i desiniuju radikalejima Lietuvoje. Bet bet kokiu atveju, kaip ir sakot, si karta isejimas i gatve tikrai tapo pareiskimu, jog vien verbaliskai kritikuoti neonaciu nebegana. Butu idomu daugiau blogeriu reakciju paskaityti apie siumetes kovo 11-osios ivykius. Lina.

    • znakorius

      Lina,
      gal jūs nebepudrinkite liaudžiai akių ir tiesiai šviesiai dainuokite, kad Москва – ваша столица (там ишак поет как птица :))?

  • Vytas

    Žmonių neapkvailinsi,per pastaruosius du dešimtmečius buvo užtektinai laiko įsitikinti, kas iš tikro myli Lietuvą, o kas dar vis nostalgiškai žiūri į Rusijos tolius ar yra įsimylėjęs globalizmo naudą. Tad dalyvavimas ar nedalyvavimas viename šventės minėjime visiškai nieko neįrodo. Kartais net priešingai…

  • Giovani

    Buvo ir kitos eitynės,kuriose buvo ir signatarų,bet jas mūsų elitas tiktai aploja ir netgi,tolerantiškai provokuoja:)

  • Linas

    Nedalyvaudamas Kovo 11-osios eitynėse ir mitinguose išreiškiau savo valią beveik neprisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo,nebent rašydamas čia gerb.A.R..Keista,nes anksčiau reguliariai įvairiuose rinkimuose vykdžiau konstitucinę pareigą balsuodamas,o dabar konstatuoju,kad tiek valdžia,tiek pats gyvenimas šaly vis blogėja.Aišku,buvo minčių galvoj vis tik vykti į Gedimino pr.bent jau į Seimo pirmininkę Irutę paspoksoti,baisiai ji man patinka,bo yra savo vietoj.Tačiau kiek viduje su savim pasiginčijęs nutariau vykti į tatoo saloną nusipiešt dar vienos svastikos ant peties.Nesutinku su Fredžiu:mano galva,kad nedalyvavo vakar Kubilius ir Degutienė yra labai gerai,o va kad nedalyvavo Alg.Butkevičius,Uspaskichas ir ypač Mazuronis yra labai blogai,ir net gali pakenkti pastarųjų trijų reitingams.Tarp kitko tokie kaip vakartykštis renginiai išmoko nemažą dalį auditorijos būti linksmais ir laimingais(čia aš rimtai ir be jokios ironijos).Bent jau aš,kad ir peržiūrėjęs post factum keletą nuotraukų staiga pajutau puikų,pašėlusiai džiaugsmingą užtaisą iš vidaus ir tik gerokai vėliau vakare,beveik naktį,suvokiau,kad čia ko gera raugintų kopūstų troškinys atskiestas pradelstu alumi iš bambalio.

  • Izbliondimas

    Manau retas kas supranta aplamai šiandienos Lietuvos žmones.
    Kai aš pavyzdžiui paskaitau žmonių komentarus didžiuosiuose interneto portaluose, mano veiklos srityje, – toks įspūdis, kad didžiumą tų komentarų rašo visiški bepročiai.
    Bet gyvenime taip nėra, kaip tuose komentaruose. Bepročių gyvenime aplamai nesutinku.
    Tad galima daryti išvadą, kad gyvenimas ir internetas, – šiandien du visiškai skirtingi dalykai.
    Ir gal būt į gatvę išeina va tie komentatoriai (ta prasme bepročiai…).
    Galima daryti dar ir kitą išvadą, kad internetas tų bepročių suformuoja kasdien vis daugiau. Ypač jei į internetą smegenų apdorojimui metamos yra milžiniškos lėšos (tai rodo pasaulio šalyse sukeltos revoliucijos įvairiuose kraštuose, – gal jos nepavyko sukelti kol kas tik Baltarusijoje (čia gal padėjo mūsų tautietis, kuris tam mestus pinigus tiesio pavogė☺), o Rusijoje matomai vyksta kažkoms žaidimėlis, kokio Kinija matyt nežaistų net pačioje pradžioje kažkieno užmačiose… ta proga, gal tik dabar galima visiškai suprasti, kodėl Kinija neturi teisės įsilesiti į panašius žaidimus savo teritorijoje, net jei jie pradžioje sudaryto tik vieną milijoninę savo apimties dalį).
    Bet neburkime.
    Ypač tie, kurie dirbame dėl Lietuvos ateities, t.y. kurie nūdieną yra aplamai nurašę kaip niekam tinkamą ir neįdomią.
    Šiuo atveju, šiandieniniu žmogumi iš esmės ir profesonaliai, manau, domisi gal tik stamiausiųjų tinklų prekybininkai (o į dešimtuką ta prasme, kaip įprasta, muša Vilniaus prekybos smegenų centras). Štai, manau, tik jie šiandien galėtų jei norėtų, pasakyti, kas, koks yra šiandienos Lietuvos žmogus.
    Bent aš jį nurašęs, kaip niekam tinkamą šiandienai, – pasirodyčiau ir visškai neteisus.
    Nors ir tuo atveju, tegul visuomenė gimdo, augina, gyvena… leidžiu☺
    Tačiau vis daugiau matomai ims galvoti apie žmogų, kitokį žmogų. Ne tą, kurio smegenis sunaikino kapitalo visuomenė. Kuomet kuo didesnis turtas, tuo ji jį paverčia didesniu nelaimėliu. Atimant iš jo dvasią, gyvenimo džiaugsmą. Poreikį aplamai egzistuoti.

  • sigitas

    man rodosi, kad žmogus, nešiuklinantis, nesikeikiantis, dorai dirbantis, besirùpinantis savo šeima ar besilaikantis keliù eismo taisykliu kurkas vertingesnis Valstybei, nei kartą per metus išeinantis ì viešumą ir sugiedantis tautinę giesmę. Tad jau rinkčiausi tą, kuris geria kavą (Andrikienę ir, žinoma Račą), taip nors atnešamas pelnas ìmonei, kuri sumoka mokesčius Valstybei.

  • Nerijus

    Aš kaip „doras katalikas“ kovo 11, buvau arkikatedroje, ir mačiau ten tiek poną Kubilių, tiek Degutienę, tiek Juknevičienę, nemanau kad tokią dieną būtina dalyvauti visuose eitynėse ar renginiuose, kiekvienas renkasi kas jam svarbiau. Konservatoriai pasirinko bažnyčia.

  • Rita

    Aš (apart išvardintų politiko sveikėjų) dar iš P. Auštrevičių mačiau.

  • znakorius

    Ką gi, „laisvės šventimas“ aiškiai buvo ne liaudies šventė, todėl ir nepavyko.
    Tautininkai suorganizavo žymiai geriau ir priekabių šiemet niekas net nesugebėjo jokių išrasti. :)