„Bermudai“: beveik teisinga vieta
... Kaip jau sakiau, šeštadienio vakarą "Bermuduose" grojo "Netiekto". Ir aš ten buvau, alų midų gėriau ir dar Povilo gitarą namo parvežiau. "Netiekto" man, kaip visada, patiko:) Čia tikriausiai subjektyvi nuomonė. Kaip pelėdos. Tačiau - jie vis dar keičiasi, vis bando kažką patobulinti ir jiems kai kas pavyksta. Nors tobulėti, žinoma, dar tikrai yra kur. Po "Netiekto" dar grojo "Tofu Bubble" ir "Fun Clock". Abi grupės nuotaikos nesugadino. "Tofu Bubble" daina su ne visai cenzūriniais angliškais terminais, mano, kaip nespecialisto, nuomone, apskritai buvo labai gerai, o ...
„Obuolys“ mina sankabą…
Jau rašiau, kad "Obuolio" leidyklai verkiant reikia korektoriaus. Dabar, kai baigiau skaityti "Merginą, kuri žaidė su ugnimi", galiu pasakyti, kad "Obuoliui" reikia ne tik korektoriaus... Bent jau sprendžiant iš to, kaip knygos herojai važinėja automobiliu:
... Buvo neaišku, ar tai ir yra furgonas, tačiau tai vienintelis matomas automobilis, ir Paolo Roberto iki galo užmynė sankabą. Prie Longholmo gatvės teko sustoti ties raudona šviesa ir praleisti automobilius, važiuojančius iš Kungsholmeno, tuo tarpu tiksėjo brangios sekundės. Kai priekyje sankryža liko tuščia, jis vėl paspaudė...
Mes važiuosim į Havajus!!!
... Staigmena po staigmenos... Vakar sužinojau apie naują kolegą Darių Butkų, o štai šiandien dar viena, sakyčiau, iš koto verčianti naujiena. Mes važiuosim į Havajus!!! Nežinau, tiesa, kada, bet tai nesvarbu. Daug svarbiau, kad yra žmonių, kurie nenustoja tavęs džiuginti ir stebinti. Tada žinai, kad gyvenai ne veltui. Nors iš savo asmeninės patirties aš gal net būčiau pasiūlęs nesivelti... O dabar - tiesiog naudojuosi šeimynine padėtimi ir, tęsdamas šio tinklaraščio tradiciją, siūlau jūsų visų dėmesiui svečio įrašą. ******************************************************************************************************* Na štai, parašysime ką nors rimtesnio, truputį įsivelsime į reiškinį “tinklaraštininkų karai” ...
„Obuoliui“: pasisamdykit korektorių
Skaitau antrąją S.Larssono "Millenium" trilogijos dalį - "Mergina, kuri žaidė su ugnimi". Man patinka: netipiški personažai, gerai suregzta intriga, be to, susiję su mano amatu. Tačiau vakar pagavau save, jog pradeda erzinti paliktos korektūros klaidos. Iš savo patirties žinau, kad korektūros klaidų ilguose tekstuose išvengti gana sunku, o ši knyga - daugiau nei 600 puslapių. Tačiau "Merginą, kuri žaidė su ugnimi" išleidusi "Obuolio" leidykla, panašu, viršija visus rekordus. Vakar vakare po kažkelintos klaidos jau įpusėjus knygą, įdomumo dėlei, pradėjau užsirašinėti. Rezultatas: nuo 300 iki 350 puslapio - ...
„Ana Karenina“: nusivylimai ir atradimai
Šiandien dar kartą supratau, kad senstu... Tas suvokimas atėjo žiūrint A.Cholinos "Aną Kareniną". Pirmojoje spektaklio dalyje beveik nieko nesupratau: nei kur A.Karenina, nei kur Konstantinas Dmitričius Levinas, nei kur Stepanas Arkadjičius Oblonskis. Prisipažinsiu, net grafą Vronskį kažkodėl tai palaikiau poručiku Rževskiu... N.Rostova į kontekstą nelipo, tad jos nebandžiau surasti. Suprantu, kad teisintis beprasmiška, bet "Anos Kareninos", baigęs mokyklą, antrą kartą neskaičiau. "Karo ir taikos" - taip pat. O programėlės prieš spektaklį kažkaip nepagalvojome nusipirkti - galvojau: pradėsiu žiūrėti ir viskas iškils iš atminties. Na, kaip dviračiu važiuoti... Neiškilo. Todėl per ...
„Amaya“: man gražiau kai Andrius dainuoja…
Savaitgalį žiūrėjome "Amaya". Prisipažinsiu, ėjau su viltimi ir gal net kiek padidintais lūkesčiais. Po "Nereikalingų žmonių", kurie man patiko. ... nebandysiu pakartoti savo pirmųjų, žodžiais išreikštų, įspūdžių... Panašaus pobūdžio komentarus šiame tinklaraštyje trinu be gailesčio. Tačiau dabar, kai pirmos emocijos kiek aprimo, įspūdžiai - susigulėjo, pabandysiu juos kiek apibendrinti. Pirmiausia - apie tai, kas patiko. Muzika, kuri tiko ir man patiko. Klausyčiau jos ir be filmo. Renšu vaidmens atlikėjas - Hui Shiu Hung. Tikrai nuostabus ir įtikinantis. Apskritai visos tos mizanscenos Amaya šeimoje: vakarienės, pokalbiai apie televizorių, dviratį, ...
Palmira Galkontaitė: atviras laiškas Artūrui Račui
P.Galkontaitės laiškas rado mane Budapešte ir atkeliavo jis aplinkiniu keliu: per naujienų portalo alfa.lt vyriausiąją redaktorę. Rašyti tiesiai man būtų buvę paprasčiau ir greičiau, tačiau tai, žinoma, tik detalės, nes nepaisant to, kokiu keliu mane pasiekia nesutinkančiųjų su mano mintimis nuomonės, joms (jei jos reiškiamos žmonių kalba) visada atsiras vietos šiame tinklaraštyje. ********************************************************************************************************** Atviras laiškas Artūrui Račui Š.m. rugsėjo 8-tąją interneto bloge žurnalistas, LRT tarybos narys Artūras Račas, vertindamas naujojo LTV sezono tinklelį, išsakė savo nuomonę, jog, jo manymu, laida „Nacionalinė paieškų tarnyba“ „<...> ne ...