„Ana Karenina“: nusivylimai ir atradimai

Šiandien dar kartą supratau, kad senstu…

Tas suvokimas atėjo žiūrint A.Cholinos „Aną Kareniną“.

Pirmojoje spektaklio dalyje beveik nieko nesupratau: nei kur A.Karenina, nei kur Konstantinas Dmitričius Levinas, nei kur Stepanas Arkadjičius Oblonskis.

Prisipažinsiu, net grafą Vronskį kažkodėl tai palaikiau poručiku Rževskiu…

N.Rostova į kontekstą nelipo, tad jos nebandžiau surasti.

Suprantu, kad teisintis beprasmiška, bet „Anos Kareninos“, baigęs mokyklą, antrą kartą neskaičiau. „Karo ir taikos“ – taip pat.

O programėlės prieš spektaklį kažkaip nepagalvojome nusipirkti – galvojau: pradėsiu žiūrėti ir viskas iškils iš atminties. Na, kaip dviračiu važiuoti…

Neiškilo.

Todėl per pertrauką programėlę nusipirkome ir antrą dalį žiūrėti buvo daug smagiau. Nes jau atpažinome ne tik A.Bružą, Ž.Baikštytę ir L.Pobedonoscevą, bet ir patį Aleksejų Aleksandrovičių Kareniną, kunigaikštienę Betsi Tverskają ir kitus.

Spektaklis man patiko. 

Kai kurios scenos gal kiek per daug ištęstos, vietomis gal šiek tiek per „aštri“ muzika ir galbūt truputį per daug suprimityvinti rusų diduomenės papročiai, bet bendras vaizdas – geras. Nors ir nesu didelis baleto gerbėjas, B. Molytė (A.Karenina) savo šokiu buvo labai įtikinanti, paliko įspūdį Stivos vestuvių ir finalinė scena.

O labiausiai tai mane vis dėlto sužavėjo publika.

Per pertrauką skubėdamas pirkti programėlės, vogčia nužvelginėjau kitus žiūrovus ir mane net šaltas prakaitas pradėjo pilti: programėles turėjo gal tik kas dvidešimtas žiūrovas.

Pasijutau beviltiškai atsilikęs…

Per pertrauką, tiesa, mačiau kai kas (dažniausiai mano amžiaus žmonės) programėles įsigijo, tačiau eilės nebuvo.

Tai liudija, jog Lietuvos publika labai apsišvietusi ir išsilavinusi ir kad net tiems, kurie mokykloje „Anos Kareninos“ neskaitė (drįsčiau teigti, jog tokių salėje buvo dauguma), programėlės nereikėjo.  

Jie viską žinojo ir viską suprato, jiems tikriausiai net klausimų nekilo, kur Vronskis, kur Bolkonskis (pastarasis, tiesa, taip pat iš „Karo ir taikos“), o kur Tolstojus…

Nuostabu, ar ne?

Vis dėlto per 20 nepriklausomybės metų šio bei to pasiekėme. 

Turiu galvoje kultūrą, žinoma.

 P.S. Jei kada eisite į Ūkio banko teatro areną ir bare „Torres“ norėsite kavos, geriau iš karto meskite pinigus į arbatpinigiams skirtą puodelį, o kavos neimkite. Nes kai aš namie išgėręs kavą plaunu puodelį, į kriauklę kavos išpilu daugiau nei jos pripila „Torres“ bare.

(9 balsų, vidurkis: 3,33 iš 5)
Loading...
  • Fredis*

    „galbūt truputį per daug suprimityvinti rusų diduomenės papročiai, bet bendras vaizdas – geras“.
    Leiskite paklausti – ir kur gi su tais papročiais susipažinote?
    Skaitau biografiją: gimęs Panevėžyje, studijos Vilniuje, vienas pirmų rimtų darbų – reporteris „Komjaunimo tiesoje“…
    Rusų diduomenės savo kelyje niekaip negalėjote sutikti. Nebent prastuomenę.

    • panašu, tamstos skaitymo įgūdžiai yra ne geresni nei suvokimas apie verslą. Deja, bet padėti negaliu. Nebent pats sau kaip nors.

  • viktoras

    Šeimininke, Jūs optimistas…
    Jie papraščiausiai apsimetinėjo, kad viską supranta…
    Prisipažinti ,kad nesupranta, gali vienas kitas..

  • mdxacuk

    Nu Balkonskis tai tikrai ne iš „Karo ir taikos“. Gal iš kokių žydiškų Odesos anekdotų. Spėju, kad autorius „Karo ir taikos“ nebus skaitęs ne tik antrą kartą, bet ir pirmą.

    • Bobutė

      Kažkada ir aš skaičiau L. Tolstojaus „Karą ir taiką“…

      Tai, kiek pamenu, pagrindiniai romano herojai yra Andrejus Bolkonskis, Pjeras Bezuchovas, Nataša Rostova…

      Gal, vis dėlto, p. A. Račas skaitė tą knygą?

      • mdxacuk

        Yra žmonių, kurie mano, jog egzistuoja „tuoletai“ ir „kalidoriai“. Panašiai ir su Balkonskiu.

        • mdxacuk

          Nu va, seniau p. Račas redaguodavo mano komentarus, o šį kartą patyliukais paredagavo pats save. Tai dabar ne visi ir supras, kur čia buvo šuva pakastas.

          • Bobutė

            Na ir piktas esate p. mdxacuk’ai…

            Prikibot prie žmogaus dėl vienos raidelės…:)

            Bet, matomai, stiprokai užkabinot su tais „kalidoriais“, nes dar ryte pastebėjau, kad įrašas jau pakoreguotas.
            Dar pati sau pasijuokiau, kad kažkoks ne račiškas gavosi Balkonskio virsmas Bolkonskiu…:)

          • o taip garbieji autoriai ir klasikos kūrinių personažų žinovai. Jūs labai teisūs – buvau parašęs Balkonskis vietoj Bolkonskio.

            Ir jei ne gerbiamas mdxacuk’as mano išsilavinime būtų likusi žiojoti didžiulė juoda skylė.

            Nuolankiai už tai dėkoju ir tikiuosi pagalbos ir ateityje.

            Nors mane tai labai „kabina“ ir aš dėl to labai pergyvenu, vis dėlto norėčiau gyventi šviesoje ir tik tamstos man galite padėti.

          • Bobutė

            p. A. Račui

            Jūs čia rimtai apie pagalbą?

            Jei prireiks ir jei sugebėsiu, esu pasirengusi Tamstai padėti, nors ir negaliu kaip p. Akvilė pasigirti jog „oho kokia esu apsiskaičiusi“…:)

            Geranoriška Bobutė

  • „Tas suvokimas atėjo žiūrint A.Cholinos “Aną Kareniną”.
    N.Rostova į kontekstą nelipo, tad jos nebandžiau surasti.“

    Kokia čia dar Rostova? Nataša Rostova? Nieko nesuprantu… :(

  • „Vis dėlto per 20 nepriklausomybės metų šio bei to pasiekėme.

    Turiu galvoje kultūrą, žinoma.“

    Tikrai pasiekėme, prieš 20 metų nebūtumėm sau leidę taip juokauti. Nors Nataša Rostova ir Bolkonskis „Anoj Kareninoj“ nepakankamai kietas juokelis , būtų buvę kiečiau ten kokio nors krepšininko paieškoti. :)

    O programėlių žmonės neperka ne todėl, kad turinį atmintinai žino, o todėl, kad jos būna brangios.

    • mielas Urvini, ačiū. O tai paskaitęs kitų intelektualių komentatorių nuomones, jau buvau bepradedąs galvoti, kad humoro Lietuvoje teliko tiek pat kiek socialdemokratijos socialdemokratų partijoje.

      • O tai čia humoras buvo? Nesupratau tada ir visai nejuokinga. Nors gal tai ir normalu, nes Lietuvoje yra viskas juokinga, išskyrus humorą.

  • nerijus

    Ko jau ko, bet „Karo i taikos“ nepamiršiu niekada…Kiekvieną rusų pamoką laužydavome liežuvius :)

  • Akvilė

    O aš niekada neskaičiau „Anos Kareninos“. Ir ne dėl to, kad nenorėjau – tiesiog šiais laikais iki šio romano turi perskaityti daugybę kitų kūrinių. Ir nemanau, jog skaitau mažai – kaip tik, palyginti su bendraamžiais, oho kokia esu apsiskaičiusi!

    Tiesą pasakius, pusę spektaklio iš tiesų nesumojau, kuri čia Ana Karenina, nieko tokio – supratau per pertrauką paskaičiusi siužeto santrauką brošiūroje.

    Spektaklis patiko – gražūs žmonės, kostiumai, daili choreografija. Ir chaltūra nekvepėjo.

    Ir ką visu tuo norėjau pasakyti… 1) perskaitysiu Aną Kareniną
    2) Negaliu pakęsti žmonių, kurie rusišką praeitį aukština labiau negu Vakarietišką ateitį ir kiekvienam, kuris tik jaunesnio veido prikišinėja, kad, va, nemoki rusiškai. Tokių pilna visur, aišku, ir čia.

    • miela Akvile, nepastebėjau, kad kas nors čia būtų „aukštinęs rusišką praeitį labiau nei vakarietišką ateitį“. O kai dėl rusų kalbos, tai ją mokėti šiandien tikrai darosi privalumas. Šalia kitų kalbų, žinoma:)

    • mdxacuk

      Kam jums gaišt laiką? Ta knyga apie 1000 psl., dar kol rusiškas raides išmoksit. Perskaitėt programėlę ir užteks. Vistiek nieko naujo toj knygoj nerasit, ko programėlėj nebūtų. Jau ir taip palyginus su bendraamžiais oho kokia esat apsiskaičius!

  • sert

    Kažkada bandžiau skaityti „Karą ir taiką“ ir supratau, kad tai tikra nuobodulio enciklopedija. O visi tomai, padėti vertikaliai dar išlaikytų ir baleriną ant puantų.

  • Sima

    Na tokio gero jumoro seniai neskaičiau Račo puslapyje;-)
    Pranokote pats save;-)

    Tiesa pasakius, jau nepamenu ar skaičiau „Aną Kareniną“ mokykloj, dėl „Karo ir taikos“ neabejočiau..Kaip ir Natašos su Bolkonskiu būtent tame romane..:)

    Kadangi esu tos vadinamos MŪSŲ kartos atstovė, tai prieš tokius spektaklius jaučiu pareigą ne tai, kad nusipirkt programėlę, bet pageidautina ir perskaityt (prisimint) kūrinį…Taip pamenu vargau su „Nusikaltimu ir bausme“…ir nevargau su „Meistru ir Margarita“..
    Pasižiūrėjau į naują „Anos Kareninos“ dvitomį savo lentynoj-labai jau storas..Ai, tiek to-gal apsiesiu tada ir be Cholinos interpretacijos :)

  • respondentas

    Na juoko daug, bet juokingiausia kad pats Račas, (su visa pagarba jam), pats pirmoje dalyje sutaupęs ant programėlės, nusipirkęs jau apjuokia jos neturinčius. kaip Nekrasovas rašė, o Churginas vertė „visur matau tik liūdną dramą…“. Liūdna kai žmonės atėję į spektaklį turi taupyti keliolika litų, nes tai svarbūs pinigai fiziniam maistui, kurio ne viens atėjęs kažkiek atsisakė vien dėl to, kad į spektaklį galėtų ateit. Va čia ir liūdna.
    Galų gale gali ir teatras imtis priemonių. Kiekvieną kartą pirkdamas programėlę aš pagalvoju kodėl gi ji tokia prašmatni – knygų lentynoj jos nelaikysiu gi. O skaitoma tik 4-6 kartus – 1 kartą prieš spektaklį aš ir šalimais sėdintis kaimynas ar 2, ir kitą kartą po pertraukos aš ir kaimynas ar 2…..

  • lida

    Na, į baletą šiaip einama ne apsiskaitymo skylių kaišioti.

    • miela lida, žaviuosi tamstos išsilavinimu. A.Cholina=baletas…

      • lida

        Vaje, kokia gėda, reiks gįržt į mokyklą dasilavinti.
        Cholina=skaitovų vakaras ?

  • Bobutė

    „Nors ir nesu didelis baleto gerbėjas, B. Molytė (A.Karenina) savo šokiu buvo labai įtikinanti, paliko įspūdį Stivos vestuvių ir finalinė scena.“ A. Račas.

    Sakyčiau, jog p, A. Račas šiuo pasakymu kaip ir pritaria p. lidai, kad buvo lyg ir baletas…:)

  • kolege

    o man smagu, kad p. Račas randa laiko nueiti į teatrą ir pamatyti šokio spektaklį, o po to dar apie jį ir parašyti komentarą. ir nereikia kabinėtis prie žmogaus įspūdžio – toks vaizdas, kad visi tobuli, visi viską skaitę ir viską prisimena iš mokyklos laikų. nejuokinkit – man 30 m. Rusų k. mokiausi nuo pirmos klasės, nes buvo privaloma, tačiau viso Anos Kareninos romano skaityti nereikėjo. Nu ir kas? Ar dėl to aš kvailesnė? Nemanau. Tiesiog visų knygų pasaulyje neperskaitysi :)

  • Rokas

    Žmogui, nežinančiam apie ką čia kalba, išties buvo sunku suprasti kas ir kaip. Nesuprantant siužeto dėmesys automatiškai krypsta į veikėjus, šokį, muziką. Deja pilkoje masėje nieko nesimatė – nei charakterių individualumo (išskyrus Anną), nei muzikos, bei išskirtinių šokių elementų ar jų kompozicijų.

    Ir labai keista buvo girdėti pačios Cholinos pasakymus, kad tai geriausias jos spektaklis…
    http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/kultura/A-Cholina-Ana-Karenina-geriausias-mano-spektaklis-2010-09-08.html

    6/10 ir senatvė čia ne prie ko :)

  • Albinas

    Na, kaip cia pasakius… Siu laiku blogai – geras dalykas :-) Aisku, juose meginama smagiai reaguot i viska, bet taip vis tik kartais nuslystama pavirsiukais :-) Cholina baletas ar ne baletas – cia ziurint su kuo palyginus. Jei su senuoju Gulbiu ezeru – tai modernas. Jei su tuo, kas dedasi naujaisiais laikais – tai labai netgi baletas. Ji viska stato taip, kaip ja Maskvoj, rusu baleto lopsy, ismoke, nenukrypdama ne per centimetra. Tik kad ne Operos teatre stato.

    O del knygu skaitymo – tai siaip jau niekas nesiekia baletuose ar kitokiuose sokio spektakliuose perteikti viso siuzeto. Todel i juos einant perskaityti knyga gal ir neprivalu – taciau labai patartina, ar bent jau verta pasidomet spektaklio libretu, jei tai siuzetinis spektaklis. Siuzetiniuose okio spektakliuose (kaip ir operos) originalo siuzetas paprastai perteikiamas tik tam tikrais punktyrais, isryskinant tik kai kurias pagrindines linijas, nebutinai visas, beje.

    Idomumo delei – einant i Cholinos spektakli tikslingiau gal net ne pati romana paskaityt, o kazkada garsaus Scedrino ir Pliseckajos analogisko spektaklio libretu pasidomet – nes Cholina is esmes juo pasinaudojo statydama savo spektakli. Tai visos siuzetines linijos, aisku, kilusios is romano, bet sutrauktos iki to, ka matete, buvo Scedrino-Pliseckajos spektakli kurusiu zmoniu. Pries gal 40 metu.

    Taigi, Racas nesensta – paprastai bent kiek civilizuoti kurejai stengiasi programelej turini/siuzeta/libreta pateikti. Tas buvo padaryta ir Cholinos programelej. Brangi ji ar nebrangi – skonio reikalas. 5 Lt – kaip uz tam tikra intelektualini produkta nera tiek jau daug. Buna, beje, visaip – demokratiskesnes trupes paprastai programeles nemokamai dalina, elitiskesnes, pvz, operos teatru – paprastai pardavineja. Tik karta-du pavartojat ir nededat i lentyna? Tai gerai – sriuba uz 5 Lt irgi juk tik karta valgote, tai cia panasiai. O kam patinka – prisideda tu programeliu ir i lentynas…

    • Gintautas

      Gerbiamas Albinai, su tokiu požiūriu ir iki Ryanair, atsiprašau, Ryanteatro netoli. Ką jums reiškia primokėti penkis litus už programėlę? O gal dar penkis – už rūbinę? Dar penkis už sėdimą vietą? Beje, už kavą jau ir taip patys mokate – ir nieko, nesipiktinate (nebent dėl kokybės).
      O rimtai, tai man visuomet klausimas kildavo – jei šou (baletas, šokis?) neturi nieko bendro su pavadinimu, tai gal iššifravimą _pardavinėti_ gal ne visai teisinga?

  • Albinas

    Gerb.Gintautai, kam tie krastutinumai? Juk parasiau aiskiai: dalyje pasaulio teatru uz programas mokama, dalyje – ne. Pavyzdziui, Paryziaus ar Londono operoje – mokama, negi sitos menu institucijos nuo to patampa panasios i Ryanair? Jei apie tai prakalbote – tai ir uz rubine dalyje teatru mokama, todel, pavyzdziui, toje pat Paryziaus operoje nemazai ziurovu kailinius ant keliu laiko – arba susimoka po eura kita rubinei. O jum visuomet kildavusio klausimo suprasti nesugebejau – gal cia mano issilavinimas ar intelektas per zemas? Tik jusu uzuomina apie baleta ir soki kaip sou yra mazumele runkeliska – as visus menus (teatras, opera, daile, kinas, literatura ir t.t.) laikote sou ar tik choreografijos menas jus sitaip nervina? Siulau atsakant i sita klausima remtis ne tik LT kontekstu, truputi pasidomet ir tuo, kas placiajam pasauly dedasi…

  • Albinas

    pries tai einanciam komentare reiktu skaityti „ar visus menus…“.

  • Joana

    Paskaiciau komentarus… Ak, kaip gerai sekasi kai kuriems kandziotis ir loti…

  • morta

    P. Racai,
    jei jum pajutimas, jausmingumas amputuotas, tai kam i toki spektakli einate? Paziurekite tuomet geriau „zaldokyne“.

    • miela morta, ką ir kada žiūrėti puikiausiai pasirenku be lailų ir dudndukų patarimų.

      • mdxacuk

        „Žaldokynę“ tai verta pažiūrėt, nes galbūt bus netrukus nuimta arba liks be Večerskio.

        Tarp kitko, Miliūtė iš archyvo jau dingo, kaip ir pranašavau.

  • morta

    bet kartais ne visai suprantant))

  • Rugilė

    Atleisk, bet jei tu nesupratai, tai nereiškia, kad kiti tokie pat. :)))) Jei jie gurdūs ir be programėlių, tai kokio velnio iškart teist.? Ech, lietuviai.

  • Danguolė

    Buvau uzvakar spektaklyje. Mums labai patiko. Visiems einantiems labai patariu programele pasiskaityti, tikrai bus smagiau ziureti. Zinoma, buvo keista, kad pakankamai auksto lygio spektaklyje taip stigo sinchrono judesiuose, kai kurie sokejai nelaike balanso. Bet visa kita – super. Labai rekomenduoju.

    P.S. Ir baikit bartis, kiekvienas juk turi savo nuomone ir nereikia cia puldineti, jei ji nesutampa su Jusiske;). Gyvenkime dziaugsmingiau;).

  • Aida

    Gal kas galite įvardinti kūrinį, kuris skambėjo paskutinis, kuomet Ana nusižudė?

    • Eglė

      Jei gerai pamenu, tai buvo A.L. Webber „Pie Jesu“

      • Auksinis kardas

        Ačiū, priminėt, kad Webberio „Requiem“ pasirodymas nustebino.
        Dabar tai jau ir visa populiari rimtoji.

  • Eglė

    Sutapo, kad spektaklį žiūrėjau kai knygos įspūdžiai galvoje buvo dar visai gyvi, todėl žiūrint vaidinimą nė akimirkai nebuvo kilęs klausimas „kas yra kas“. Priešingai – buvau maloniai nustebinta, kad vaizduojami personažai taip artimai atitiko tuos, kuriuos iliustravo pačios vaizduotė skaitant knygą.
    Tiesa, „Ana Karenina“, lyginant su kitais A. Cholinos spektakliais, man pasirodė labiau vaidybinis, nei šokio. Bet šio kūrinio atveju tai vertinu labiau kaip privalumą nei trūkumą.

  • Toks sumanus rašytojas, o pats ponas nepagalvojote, kad tie dauguma žmonių, neturėję ir nepirkę programėlės, galėjo apie Anos Kareninos istoriją paskaityti prieš spektaklį, kad ir internete… Programėlės skirtos „skubantiems“, net nesuinteresuotiems pasidomėti, į kokio siužeto spektaklį eina. „Duokit mums atsipalaiduoti ir išjungus smegenis pasimėgauti“. Tad jum gal į operetę labiau tiktų. Žinot, kartais po spektaklio net smegenis spaudžia, kiek ten visko įdėta, paslėpta, užšifruota. Sėkmės rašant, o ne „chaltūrinant“.

    • miela Aiste, o gal geriau eikite pro šalį. Ten, kur nechaltūrina. Arba tiesiog imkite ir už… negyvai. Ir su šv. Kalėdom, tskant.