„Amaya“: man gražiau kai Andrius dainuoja…

Savaitgalį žiūrėjome „Amaya“.

Prisipažinsiu, ėjau su viltimi ir gal net kiek padidintais lūkesčiais. Po „Nereikalingų žmonių“, kurie man patiko.

… nebandysiu pakartoti savo pirmųjų, žodžiais išreikštų, įspūdžių… Panašaus pobūdžio komentarus šiame tinklaraštyje trinu be gailesčio.

Tačiau dabar, kai pirmos emocijos kiek aprimo, įspūdžiai – susigulėjo, pabandysiu juos kiek apibendrinti.

Pirmiausia – apie tai, kas patiko.

Muzika, kuri tiko ir man patiko. Klausyčiau jos ir be filmo.

Renšu vaidmens atlikėjas – Hui Shiu Hung.

Tikrai nuostabus ir įtikinantis. Apskritai visos tos mizanscenos Amaya šeimoje: vakarienės, pokalbiai apie televizorių, dviratį, sūnaus laiškas ir jo komentarai – vertos tikriausiai atskiro filmo.

A.Mamontovo anglų kalba – taisyklinga, švari, suprantama. (Apie jo kinų kalbos žinias nieko negaliu pasakyti, nes jos nemoku).

Čia, mano subjektyvia nuomone, visos teigiamos „Amaya“ savybės ir baigiasi.

Visa kita, man liko už kadro, tai yra, nesuprantama.

Nesupratau aš tų stambių planų, nesupratau aš, ko (ir už ką) tas Polas blaškosi po Aziją (nebent iš pokalbių su mama reikėjo suprasti, kas jis rengiasi išmokti visų rūšių masažo ir taip atimti duoną iš chirurgų, kurie labai nori paguldyti Polo mamą ant operacinio stalo).

O labiausiai vis dėlto nesupratau, kodėl A.Mamontovas nusprendė vaidinti šiame filme kalbėdamas angliškai. Kaip jau minėjau, kalba jis tikrai gražiai, tačiau įspūdis toks, kad stengdamasis pasakyti tą gražų ir prasmingą tekstą, visą savo dėmesį jis skiria būtent tekstui. O ne personažui, kurio lūpomis tas tekstas sakomas.

Todėl per visą filmą aš mačiau ne Polą. Aš visą laiką mačiau taisyklingai anglišką tekstą sakantį A.Mamontovą.

Ir, nepaisant to, jog A.Mamontovo kūryba man tikrai patinka, mane tai labai erzino.

Žinoma, į „Amaya“ galima eiti pažiūrėti ne filmo, o tiesiog pažiūrėti į A.Mamontovą didžiajame ekrane.

Kaip sakė Rasa, tada neerzina net tai, kai matai A.Mamontovo personažą gulintį lovoje su moterimi, ir tau net nekyla mintis, kad tarp jų kas nors galėjo įvykti (nors scenarijus lyg ir sufleruoja priešingai)

Nes lovoje – vėlgi – guli ne Polas, o taisyklinga anglų kalba kalbantis A.Mamontovas.

Matydamas tai, pradedi savęs klausinėti: o ką Andrius iš viso toje lovoje veikia?…

Tada prisimeni, kad tai filmas ir jis ten vaidina Polą…

Ir pagalvoji: geriau jau Andrius dainuotų.

P.S. Tai tik subjektyvi ir neprofesionali šio tinklaraščio autoriaus nuomonė, paremta asmeniškais įspūdžiais

(4 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...