Artūras Račas

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Delfi konferencijoje komentuodama siūlymus "neturėti kariuomenės apskritai" atkirto, kad tai iš esmės reikštų neturėti valstybės. Man pasidarė įdomu: kokios, R.Juknevičienės nuomone, be kariuomenės, dar yra būtinos valstybės egzistavimo sąlygos? O gal kariuomenė ir yra ta vienintelė sąlyga? Ir iš tikrųjų: ar tikrai Lietuvos valstybės nebeliktų, jei kuri nors valdžia staiga nuspręstų atsisakyti kariuomenės?

Manęs gana dažnai klausinėja, kodėl aš skiriu tek dėmesio vienai personai. Aš vis atsakau, kad reaguoju tik tada, kai man atrodo, kai reikia. Dabar, atostogų vidury, pirmą kartą su normaliu interneto ryšiu, fiksuoju: http://www.lrytas.lt/-13123441891311364550-lietuva-tikri-vakarai-kalb%C4%97ti-apie-pakantum%C4%85-mes-taip-pat-nebegalime.htm http://www.lrytas.lt/-13146091521314229252-lrytas-lt-buvo-mano-vienai-dienai-bet-vis-tiek-buvo-nuostabu.htm Tik tam, kad paskui mažiau būtų klausimų. Na gerai - dar ir todėl, kad džiugu žinoti, kad tave nuolat skaito pats lrytas.lt redaktorius. Nors ir vienai dienai.

Kai prie ežerų Rasa tiesiai iš lovos lįsdavo į ežerą, sakiau, kad taip elgtis gali tik bepročiai. Bet šiandien pats tiesiai iš lovos nuėjau į jūrą. Trys minutės kelio ir dar nespėjęs atšalti pajunti, kaip visas kūnas lengvai sudilgčioja. Geras jausmas. Kaip ir visa antroji atostogų dalis kol kas. Gal tik medūzų šiandien jau kiek per daug... ... Bet labai dera prie vienos iš pastarųjų dienų aktualijų...:)

Čia aš apie atostogų pirmąją dalį ... Buvo labai gerai. O labiausiai patiko, kad vis dar atsitinka dalykų, kurių niekada iki tol gyvenime nesi daręs. Taip šį kartą buvo su vėžiais. Smagus užsiėmimas. Ir azartiškas. Toks azartiškas, kad po to per pusvalandį pirtyje atšilti sunku:) Bet verta. Ir skanu.

Aš atostogauju. Ir dar atostogausiu visą savaitę. Todėl tikriausiai nieko nerašysiu. Kaip ir dažnai pastaruoju metu kai neatostogavau. Bet net kai nerašau, užsuku čia karts nuo karto. Kaip ir šį kartą. Ir - norit tikėkit, norint ne - išlindus iš pirties ir išsimaudžius ežere, visai nėra smagu sėdėti ir trinti per kelias paras prisirinkusių nevertų čia būti komentarų. Tad jei nesunku - nerašykite tokių komentarų. Tai tiek.

Žemiau esantys pasvarstymai apie "Veido" paskelbtus Lietuvos gimnazijų reitingus, kuriuos gavau paštu, man pasirodė visai įdomūs ir verti dėmesio. Autorė - Ieva Kačinskaitė. **************************************************************************************************************************************************************************************************

Gimnazijų reitingas arba apgavystė vidury baltos dienos...

  Pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie savaitraščio „Veidas“ paskelbtą Lietuvos gimnazijų reitingą. Akivaizdu, kad kalbos nėra iš piršto laužtos. Plika akimi panagrinėjus, kokiais kriterijais remiantis buvo sudaromas šis reitingas, kyla abejonių dėl jo objektyvumo. Paanalizuokime kriterijus ir patys nuspręskime, ar šis reitingas atspindi realią mokyklų teikiamų paslaugų kokybę, ar tai tik dar vienas ...

Ne vieną ir ne du kartus viešai esu sakęs ir progai pasitaikius nuolat kartoju, kad Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakultetą (ar bent jau tą dalį, kuri rengia žurnalistus) reikėtų uždaryti, o langus užkalti lentomis. Vien jau tam, kad abiturientai negaištų ketverių metų studijoms, kurios nesuteikia profesinės kvalifikacijos. Vakar, važiuodamas iš darbo namo, dar kartą įsitikinau, kad neklystu. Klausiausi Lietuvos radijo. Atpasakoti sunkoka, kas netingi gali paklausyti. Bet man klausantis žmogaus, kuris studentams pasakoja apie "šiuolaikines medijas" ar "šiuolaikinės žurnalistikos diskursą" buvo šiek tiek ...