Artūras Račas

… Pasaulis laikosi ant žmonių, kurie ką nors daro.

Daro, nes jiems tai tiesiog patinka. Daro, nes jie tiki tuo, ką daro.

Kartais jiems pasiseka, bet nebūtinai. Dažnai jie taip ir lieka su tuo, ką daro, bet dėl to visiškai nesigaili.

Mačiau keletą tokių žmonių Palangoje, kur vyko BlogOUT. Tikriausiai jų ten buvo daugiau nei keletas, bet taip jau išėjo (gal dėl BlogOUT formato, o gal dėl lietaus), kad nesusipažinau su jais.

Bet Andrių tikrai prisiminsiu ilgam ir tikiuosi, kad jo noras daryti tai, kas patinka ilgainiui neišnyks.

…Perskaičiau visus dalyvių atsiliepimus, kuriuos radau Informacijos mišrainėje ir negaliu susilaikyti nepacitavęs savo bendravardžio (kuris dar ir aria) minčių po susitikimo Palangoje:

Blogeriai vis dar konkuruoja ir pavydi populiarumo One‘i. Konkurencija sveika, bet taip dramatizuoti situaciją kuri yra šalyje (ir šiaip pasaulyje)… O gal tai tik dalyvių amžiaus problema. Ar per lėtai atsirandančių rezultatų. Na nežinau, niekad labai į tai nesigilinau. Na bet diskusijoje pasigirdo ne viena nuomonė, kad kovoti su one‘išku ar delfišku flood‘u reikia edukaciniais metodais. Tai pagirtina. Nors aš nemanau, kad tie negeriečiai sėdėdami vienoje salėje, suprastų, kad kalbam apie juos :). Tai verčia abejoti ir tuo ar edukaciniai projektai pasiektų tikslą. Faktas tas, kad visi mes internetą suvokiam savaip. Daug kam jis tebėra žaislas ir žaidžia su juo kiekvienas pagal savos smėlio dėžės taisykles. Greičiausiai visam tam apie ką ten kalbėjom tiesiog reikia laiko. Viskas susitvarkys savaime. Visada susitvarko.

Žinote, nežinau, kas yra one.lt. Tai yra, iš principo žinau, kad tai kažkokia pažinčių ir pašnekesių svetainė, bet niekada ja nesinaudojau.

Todėl man buvo šiek tiek keista išgirsti tuos paniekinančius (?) šūksnius vienai dalyvei prisipažinus, kad ji naudojasi one.lt.

Keista buvo todėl, kad laisvieji menininkai (o būtent tokiais save laiko dauguma bloggerių, dažnai priešpastatydami save „tradicinei žiniasklaidai“ ir visaip stengdamiesi nuo jos atsiriboti)  tokie netolerantiški ir nepakantūs. Juo labiau, kad esu 99 proc. tikras, kad tarp tų „ūbavusių“ tikrai buvo bent keli, besinaudojantys ar bent anksčiau naudojęsi one.lt.

Jei atvirai, tai man asmeniškai one.lt yra visiškai tapatus twitter’iui.  Žmonės, besinaudojantys one.lt, twitter ir net – atsiprašau visų ineternautų už šventvagystę – Facebook’u man panašūs į žmones, vaikštančius į bažnyčią ir įrodinėjančius, kad Dievas yra, ir kad po mirties tokie kaip aš pateks į pragarą.

Bet man niekada nekilo noras niekinti tuos žmones, jei jie tiki. Nesvarbu kuo: twitteriu, V.Adamkaus moraliniu autoritetu ar nuodėmių atleidimu ir amžinuoju gyvenimu.

Tai tiek apie BlogOUT atmosferą.

Dabar – apie Džiugo Palangoje pristatytą projektą Turinio tinklas

• Kaip didinti skaitytojų skaičių?
• Kaip turėti daugiau prenumeratorių?
• Kaip užtikrinti komentarų kokybę?
• Kaip pelnyti nuorodų?
• Kaip daryti įtaką?
• Kaip neišsekti?

Neišspręstų todėl, kad (mano subjektyvia nuomone):

• Skaitytojų skaičių didina ne vieta, kurioje yra tekstas, o teksto kokybė, jo aktualumas ir autoriaus patikimumas. Pastarieji dalykai neatsiranda sukūrus naują puslapį, jų šaltiniai du: laikas ir kompetencija. Klausimas: ar labai padidėtų nežinau, Opinijos , Common sense ar Pdfontour skaitytojų skaičius, jei ten savo tekstus pradėtų skelbti maistasausims ar adreview? Atsakykite patys.
• Prenumeratorių skaičius didėja, kai skaitytojas supranta, kad užsiprenumeravęs jis gaus tekstus, kurie bus skaitomi. Prenumeruojamas ne kiekis, o kokybė.
• Komentarų kokybę užtikrina ne tekstų kiekis, o tinklaraščio (ar tinklo) autorių pastangos siekti, kad komentarai būtų kokybiški. Kuo daugiau tekstų (ir kuo daugiau komentarų), tuo šis uždavinys reikalauja daugiau pastangų. Mano asmeninis pastebėjimas rodo, kad šiandien daug kam komentarų kiekybė gerokai svarbesnė už kokybę.
• Nuorodų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su teksto vieta. Štai, pavyzdžiui, aš pastaruoju metu įdedu nuorodą į vos ne kas antrą (na, gal kas trečią) uagadugu tekstą ir į maždaug kas penktą (na, gal kas septintą:) Simono Bartkaus įrašą. Žinote, kodėl? Todėl, kad jie profesionalūs. Ar dėčiau nuorodas į juos, jei jie būtų Turinio tinkle? Taip. Bet ar dėl to kiti, Turinio tinkle esantys tekstai taps labiau profesionalūs?.. Anksčiau gana dažnai dėjau nuorodas į RedTape, tačiau pastaruoju metu – nebe. Nes jau mėnesį ten nėra nė vieno naujo įrašo… Be to, nuorodų problema Lietuvos žiniasklaidoje yra atskira tema – ją spręsti reikia kitokiu būdu nei kuriant tinklą. Bet spręsti daug kas nenori, nes nori…nuorodų…
• Įtaka nėra susijusi su Tinklu. Ji susijusi su tekstu ir (ilgainiui) su autoriumi. Prisiminkite V.Adamkaus balsavimo istoriją. Tinklo nereikėjo.. Pažiūrėkite, kokio dėmesio delfi.lt sulaukia N.Vasiliauskaitės tekstai ir kiek jo pritraukia, pavyzdžiui, A.Spraunius?
• Išsenkama arba ne nepriklausomai nuo to, ar tu Tinkle, ar ne. Išsenkama dėl laiko, noro, pastangų stokos. Jokie tinklai šios probemos neišspręs, nes tai – asmeninė problema.

Tiek apie problemas ir jų santykį su Tinklu.

Dabar apie Alternatyvą. Džiugo nuomone, vienas iš pagrindinių Turinio Tinklo tikslų būtų „sukurti centrinį portalą visiems tinklaraščių skaitytojams – „soft news“ alternatyvą tradiciniams portalams.

Neužpykite, bet visiška utopija.

Jau per Login 2009 sakiau: tinklaraščiai niekada nenukonkuruos „tradicinės žiniasklaidos“.

Dabar dar pridursiu: kol tinklaraštininkai galvos, kad tai įmanoma ir kurs planus, kaip tai padaryti, blogosfera liks ten, kur ji dabar yra – iš esmės užribyje.

Paradoksas – kalbėdami apie konkurenciją „tradicinei žiniasklaidai“ ir peikdami delfi, alfą ir kitus „tradicinius“ portalus už menkavertį turinį blogeriai ketina konkuruoti su „tradicija“ siūlydami „soft news“ – tą patį menkavertį turinį. Menkavertį ta prasme, kad didžiausia vertė skaitytojui visada yra naujienos arba tai, kas vadinama „hard news“.  O komentaras ir nuomonė atsiranda tik tada, kai yra ką komentuoti, tai yra, kai yra žinia.

Būtent dėl šios priežasties – todėl, kad su labai retomis išimtimis, bloggeriai nepraneša naujienų – tinklaraščiai niekada ir nepakeis tradicinės žiniasklaidos. Jie gali ją papildyti, kaip kad „Lietuvos rytą“ papildydavo „Krepšinis“, „Vartai“, „Greitkelis“ ar vis dar „Stilius“, tačiau jie negali egzistuoti be jos.

Turinio Tinklas negali tapti alternatyva tradiciniams portalams. Vien jau todėl, kad iš esmės visi bloggeriai (nors dalis jų, žinoma, tai išdidžiai neigs ir ūbaus kaip per BlogOUT 2009 dėl one.lt) ir sukūrus Turinio Tinklą, ir toliau lankysis „tradiciniuose“ portaluose, kad pasisemtų idėjų savo įrašams…

Be to, Turinio Tinklas, kad jis gyvuotų ir bent jau labai maža dalimi galėtų padėti spręsti problemas, kurias įvardijo Džiugas, turėtų būti stabilus ir ilgalaikis projektas.

Kiek, be Džiugo, Lietuvoje yra bloggerių, pasirengusių kasdien skirti 1-3 savo asmeninio laiko Turinio Tinklui? O gal visi tikisi, kad Džiugas jį įgyvendins ir plėtos vienas? Jei ne, parašykite Džiugui laiškelį, įsipareigodami nemokamai dirbti prie Turinio Tinklo kokius porą metų:)

Jei parašysite ir jūsų, pavyzdžiui, bus daugiau nei trys, įdomu bus paskaityti komentarus. Prisiminus BlogOUT nuskambėjusius priekaištus dėl apgaulingų pavadinimų, natūraliai kils klausimas: kaip į tuos bendraautorius ir/ar redaktorius reaguos Lietuvos blogerių bendruomenė? Kaip ji, pavyzdžiui, susitars dėl komentarų ir tekstų kokybės ar dėl tų pačių pavadinimų?

Išeitis galėtų būti paprasta – Tinklo Turinys yra komercinis projektas, kuriam paramos pradžiai galbūt būtų galima paprašyti kad ir iš Spaudos rėmimo fondo. Bet čia ir vėl problema: formalios bloggerių bendruomenės nėra, jai formaliai atstovaujančių – taip pat. Be to, problema išliks – tie, kas Džiugui neparašys, atsiradus pinigams, labai norės juos skaičiuoti…:)

Nenoriu, kad galvotumėte, jog peikiu Turinio Tinklo idėją vien dėl to, kad eilinį kartą ką nors sukritikuočiau. Priešingai, labai norėčiau, kad Turinio Tinklas atsirastų, nes jo verte neabejoju. Ir žaviuosi Džiugo pastangomis bei entuziasmu (kada nors jį neabejotinai vadins Lietuvos tinklaraštijos architektu)

Tačiau, mano nuomone, šiandien jam atsirasti dar nėra pakankamų prielaidų (profesionaliai rašančių bloggerių skaičiaus, kokybiškų tekstų kiekio, pagaliau – pakankamo interneto skvarbos lygio).

Todėl lieku prie savo ankstesnės nuomonės – į tinklaraščio rašymą šiandien reikia žiūrėti kaip į hobį. Tokį pat, kaip pašto ženklų, antikvarinių monetų ar porcelianinių žaislų kolekcionavimą. Kartais toks hobis tampa aistra ir kartais (ne visada) prabėgus keleriems (keliolikai ar keliasdešimt) metų paaiškėja, kad ta aistra sukūrė vertę.

Taip retai nutinka tiems, kurie kolekcionuoti pradeda ne vedini aistros, o galvodami apie vertę…

P.S. Esu jau sakęs, kad laikau save ir blogger’iu, bet BlogOUT 2009 kažkodėl tai jaučiausi šiek tiek svetimas. Jei nei Vaidas, tikriausiai būčiau pasijautęs kaip kokiame partijos suvažiavime:)

(7 balsų, vidurkis: 4,43 iš 5)

Loading...