Bloggeriai prieš blogorama.lt: nesimaudykime srutose

… Buvau sakęs, kad esu skolingas vieną įrašą..

Ilgai atidėliojau. Net nežinau, kodėl. Kažkaip mintys nesiklijavo, nežinojau, kas yra svarbiausia.

Tiesą pasakius, dar ir dabar tikriausiai aiškiai nežinau, kas yra svarbiausia. Tačiau perskaitęs pilną patoso churchill.lt įrašą, kuriame jis skelbia apie savo pasitraukimą, nes jis toks geras, o visi kiti durniai ir narcizai, supratau, kad laikas tą skolą grąžinti.

Ta skola – tai mano pamąstymai apie 10 bloggerių iniciatyvą ginti savo teises, kurias pažeidinėja blogorama.lt.

Prie šios iniciatyvos, gavęs pasiūlymą, prisijungiau nė minutės nedvejodamas. Pažadėjau ir finansinę paramą, jei jos reikės, ir savo pažadą tikrai tęsėsiu.

Taip padariau pirmiausia todėl, jog visą laiką laikiausi nuomonės, kad visus ginčus geriausia spręsti civilizuotomis priemonėmis. Teisinė pretenzija, kurią surašė Andrius Iškauskas iš AAA Baltic Service Company,  ir teismas, jei jo prireiks, būtent ir yra civilizuota priemonė, paliekanti mažiausiai abejonių.

Prisijungiau prie iniciatyvos ir todėl, kad man visada patiko žmonės, kurie ne tik kalba, bet ir bando ką nors daryti. Iš patirties žinau, kad tai nėra labai lengva, nes kalbančių visada būna keliasdešimt kartų daugiau, nei pasirengusių savo kalbas paversti darbais, todėl vien iš pagarbos Mykolo norui veikti, o ne tik kalbėti būčiau prisijungęs.

Tačiau mano sprendimą lėmė ne vien tai. Prisijungiau dar ir dėl to, kad man nepatinka žmonės, kurie negerbia kitų žmonių ir jų darbo, o dar labiau nepatinka tie, kurie bando naudotis kitų darbu, siekdami naudos sau. Ir taip darydami dar ignoruoja teisėtus reikalavimus tų, kurie dirba.

Pagaliau – neslėpsiu – esu žmogus, kurio asmeninė gerovė yra labai glaudžiai susijusi su autorių tekstais ir jų teisine apsauga. Čia kalbu ir apie save asmeniškai, ir apie organizaciją, kurioje man tenka laimė dirbti. Todėl į iniciatyvą „bloggeriai prieš blogorama.lt“ žiūriu daug plačiau ir su daug didesniu susidomėjimu, nei, spėju, dauguma šiame konflikte dalyvaujančių bloggerių. Manau, kad jei šis konfliktas pasieks teismą, jo sprendimas taps precedentu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ne tik Lietuvos blogosferai, bet ir visai interneto erdvei.

Tiesą pasakius, visas galimas teismo sprendimo pasekmes šiandien net sunku būtų prognozuoti. Nepaisant to, koks tas teismo sprendimas būtų, aš labai norėčiau, kad jis būtų. Vien jau dėl to, kad toks sprendimas tikriausiai būtų pirmasis Lietuvoje (pataisykite mane, jei klystu).

Prisipažinsiu – būtent daugiau galvodamas apie ateitį ir galimo teismo sprendimo poveikį visai interneto žiniasklaidai, tariantis dėl bendrų veiksmų prieš blogorama.lt, aš siūliau kreipiantis į teismą reikalauti bent minimalios, tai yra, 1 lito kompensacijos už padarytą žalą. Ir specialiai dėl to į pretenziją surašiau savo įrašus, už kuriuos pagal sutartį esu gavęs honorarų. Tikslas buvo vėlgi tas pats – kad būtų sukurtas precedentas.

Deja, mano pasiūlymas nesusilaukė dalyvaujančiųjų iniciatyvoje pritarimo – jie visi norėjo tik pagarbos sau, pagarbos jų darbui, tai yra, tik moralinės kompensacijos. Demokratija nugalėjo…:)

… Kai viskas prasidėjo, šiek tiek pasimečiau.. Ne todėl, kad kaip ir galima buvo tikėtis, naujiena apie „bloggerių karą prieš blogorama.lt“ sukėlė šurmulį ir audrą blogosferoje. Nustebino tos audros pobūdis ir nuomonių raiškos būdas.

Tiek purvo iš neapykantos iš besiginčijančių pusių blogosferoje iki tol aš tikriausiai nebuvau matęs. Perkeliant įspūdžius į kitą sferą, atmintyje atsigamino apkaltos procesas.  Jo metu argumentai buvo nebesvarbūs, viską lėmė tualetinio popieriaus kiekis ir tai, kiek kartų buvo paminėta Rusija. Apie tai, kas gi tada iš tiesų vyko daug kas pradėjo galvoti tik po kelerių metų. Kai kurie vėliau atvirai prisipažino, jog jiems gėda dėl tuometinio elgesio, tačiau tada jiems atrodė, jog elgiasi teisingai.

Neabejoju, kad kai kuriems po metų ar dvejų taip pat bus gėda dėl savo elgesio ir savo įrašų pirmosiomis kovo dienomis – kalbu tiek apie palaikančius 10 bloggerių iniciatyvą, tiek ją niekinančius.

Dar blogiau pasijaučiau, kai gavau laišką iš blogorama.lt sutuoktinės, kuri labai žmogiškai klausė manęs, kodėl teisinis ginčas virto nevaldomu vienas kito įžeidinėjimu ir pamazgų pilstymu. Tame laiške – kaip vienas pasirašiusiųjų prtenziją – taip pat buvau klausiamas, ar įmanoma kaip nors suvaldyti tą siautėjimą ir drabstymąsi fekalijomis, į kurį labai aktyviai įsijungė projektas pipedija.com., kuris, pasirodo, – kaip netikėta – yra A.Užkalnio talento vaisius. (Anksčiau pastarojo fakto nežinojau, todėl ši naujiena man sukėlė minčių apie dar vieną teisinę iniciatyvą, kurios aš asmeniškai imsiuosi).

Skaitydamas tą laišką, jaučiausi labai blogai, nes nežinojau, ką atsakyti į man užduotą klausimą. Dar blogiau jaučiausi, nes iš dalies tai juk esu prisidėjęs prie to, kas vyskta. Nesijaučiu dėl to kaltas, nes ir toliau manau, kad iniciatyva yra teisinga ir reikalinga, tačiau atsakomybė už tas pamazgas ir srutas vis tiek tenka ir man. Dėl to atsiprašau.

Kartu labai prašau visų pasirašiusiųjų pretenziją blogorama.lt, nepasiduoti užkalnių ir kitų dundukų provokacijoms ir nesiturkšti srutose, kurias išpylė ir dar pils tie, kas jaučia malonumą tai darydami. Nes lįsdami į tą pačią vonią daromės panašūs į tuos, kurie ją pripila.

Tiesiog darykime tai, ką norėjome, siekime to, ko norėjome pasiekti. Ir darykime tai civilizuotai iki tol, kol tikslas bus pasiektas.

Jei gerai prisimenu, tikslas buvo pasiekti, kad būtų išimti ne tik nurodyti įrašai, bet kad blogorama.lt neliktų nė vieno mūsų įrašo.

Taip pat, jei gerai prisimenu, tikslas buvo ne pažeminti kokį nors konkretų asmenį, o pasiekti, kad internete nebūtų projektų, negerbiančių autorių ir jų teisių į savo kūrinius.

Jei tai prisiminsime, tikrai laimėsime.

Visi.

(14 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...