Apie bylojančius mesijus ir badaujančius Lietuvos žurnalistus

… toks vienas žymus visuomenės veikėjas ir rašytojas, savo idealu laikantis R.Reiganą, ir mėgstantis auklėti visus nesuprantančius, kas yra geras skonis ir kokia turi būti tikra žurnalistika, yra pasakęs, kad grįš tęsti savo mesijystės į tėvynę Lietuvą, jam labiausiai trūks kokybiškos žiniasklaidos.

Nes tas mesijas yra paskelbęs, kad Lietuvoje kokybiškos žiniasklaidos nėra ir būti negali. Ir kad visi Lietuvos žurnalistai jau seniai turėjo mirti iš bado.

Kodėl? Ogi todėl, kad, kaip sako mesijas, Lietuvoje „veša apžvalgininkų, o ne išmanančių, susikalbančių su auditorija ir galinčių jai ką nors paaiškinti reporterių. Apžvalgininkas šviečia ir byloja, o pasakojimas ir informavimas neturi jokio prestižo.“

Ir štai, prieš grįždamas į Lietuvą skelbti savo pranašysčių, žymusis rašytojas ir mesijas nusprendė iš ūkanotojo Albiono paskelbti dar vieną pranašystę.

Savo Pranašo knygoje jis paskelbė, kad niekdariai politikai jo laikinojoje tėvynėje uždraudė vaizduoti kupranugarį ant cigarečių pakelių.

Nušvietė ir nubylojo – kaip yra įpratęs, kaip būdamas tikruoju žurnalisto etalonu visas žinias skelbdavo – pažiūrėjęs į antraštę ir net nebandydamas įsigilinti į tekstą. Ką jau kalbėti apie bandymą pasakoti ir informuoti.

Gal problema buvo ta, kad tekstas buvo parašytas angliškai, nors tuo sunkoka patikėti. Labiau įtikinama yra tai, kad tokie mesijai „vietoje kalbėjimo su masiniu skaitytoju, jie mieliau verda savose sultyse ir bendrauja su saujele į save panašių, artimų dvarui liežuvautojų, juos menkai neramina. Greičiau atvirkščiai: čia net toks tam tikras prestižas ir onoras, kai nereikia kalbėti su masėmis. Su jomis tegu kalbasi tie, kam trūksta proto šmaikščias įžvalgas skaldyti.“

Mesijui juk nesvarbu, ką parašei. Svarbu – kaip. Kiek šmaikščių žodelių panaudojai, kiek nuotraukėlių įdėjai, kiek tarptautinių žodžių panaudojai ir kiek kartų apie savo nepriklausomą dvasią paskelbei.

Mesijas žino, kad tie, kuriems rašai niekada neis patikrinti, apie ką „informuoji ir pasakoji„, o ne „nušvieti ir byloji„, žiūrės tau į burną kaip avinų bandą, laukdami nušvitimo. Nes jiems, kaip ir pačiam mesijui svarbi forma, o ne turinys.

Ir jiems visiems, kaip ir pačiam mesijui, nė motais, kad tai ką, jie girdi iš mesijo lūpų, yra visiškas šnipštas – girto kurmio kleidesiai, tokie patys, kaip G.Vagnoriaus kalbos apie nesiskolinimą ar A.Butkevičiaus nusistebėjimai, kad valstybė skolinasi.  

Nei mesijui, nei jo gerbėjams visiškai nerūpi, kad dar prieš pasirodant mesijo bylojimui, jo paties darbovietė pranešė, kad mesijo bylojimas nebūtinai taps pranašystės išsipildymu. Nes pranašystė tėra mesijaus fantazijos vaisius arba, paprasčiau kalbant, eilinis kliedesys.

Tad taip ir lieka „masinės temos neišgvildentos, nors – rodos – pačios prašosi dirbamos„.

Gal tai dėl to, kad mesijas yra kilęs iš Lietuvos? Nes juk „Vakaruose tai žurnalistikos duona kasdieninė: valdžios sprendimai ir jų poveikis žmogui, žurnalistas yra valdišką žargoną ir kanceliaritą dorojantis darbininkas, kruopšti voverė, gliaudanti skaitytojui aiškumo riešutus ir dėliojanti juos ant lėkštutės. Lietuvoje niekas riešutų negliaudo, bet užtat yra nemažai sugebančių šmaikščiai parašyti, kad riešutai neišgliaudyti ir kaipgi mes priėjome prie tokio gyvenimo ir kokioje šalyje mes pagaliau gyvename?“

O gal tai dėl to, kad, „elementarios pasakojimo ir smalsumo mechanikos stokojama taip, kad nors verk„?

O gal tai tik „nuostabus pavyzdys, kaip temos gvildenimas buvo pradėtas nuo kito galo: pirmiausiai buvo ilgai graudenama apie bėdą, o tik paskui netyčia suprasta, kad pačios bėdos tai ir nėra„?

Nors gali būti, kad taip atsitiko tik todėl, kad „informacijos rinkimas buvo paskutinėje vietoje (tiesą sakant, net jokios vietos neužėmė – žurnalistas ten atsitiktinai sužinojo apie tas“ cigaretes). „Žurnalistui nerūpėjo pačiam sužinoti ir suprasti: siužetą darė jau labai aiškiai žinodamas istoriją ir jos moralą, ir viskas tebuvo „tik iliustracijų rinkimas: spalvingi pasisakymai ir moralai„.

Lietuvoje tokius mesijus „suvalgytų gyvus, suvystytų ir išjuoktų pradedantis provincijos laikraščio reporteris„, tačiau mesijų aplinkoje tai negresia. „Gebėjimas rišliai kalbėti arba bent jau galvoti, ką šneki, arba nors mažiausias supratimas“ apie tai, ką šneki, mesijų ir jų garbintojų aplinkoje nebūtinas.

Nepaisant to, aš neabejoju, kad Lietuvoje yra pakankamai protingų skaitytojų. Tokių, kurie susidurdami su normalia žiniasklaida ir savo darbą išmanančių žurnalistų tekstais, pamažu pradės skirti šiaudus nuo pelų, grūdus nuo nevalgomų dalykų ir mesijų pranašystes nuo tikros žurnalistikos.

Iš jos, aš tikiu, osmozės būdu, trynimųsi, kryžminiu apdulkinimu lietuviškoje žiniasklaidoje nusės kai kas gero. Ta viltimi ir gyvas.“

Net jei mesijai pasirodys Lietuvoje…

Italic*

(8 balsų, vidurkis: 4,25 iš 5)
Loading...
  • Tadas

    Priešpaskutinis sakinys užslėptas: „…aš…kryžminiu apdulkinimu…gyvas.“

  • nesvarbu

    Jau visai nėra apie ką rašyti? Nieko neturiu prieš, tačiau tikrai neskaitau užkalnių knygų, nes mažai turiu laiko labai gerom knygom, tad skaityti dar ir bet kokias knygas būtų neprotinga.

    Neskaičiau ir Artūro teksto, nes užteko tik pirmo sakinio,kad suprasti, jog vėl apie A.Užkalnį…

    Būsiu atviras-neįdomus, bevertis dalykas tie užkalniai,kaip reiškinys, su visom jo įžvalgom. Šiais laikais vien iš Lietuvos tokių, ir daug įdomesnių, internete nors vežimu vežk. Čia su visa pagarba p. A.Užkalniui, kaip žmogui, kuris čia parašo.

  • neidomu

    nežinau, manau, kad per aršiai čia tas mesijo titulas priskirtas. Žmogus savam bloge parašė, apie didelį skaudulį – jo kupranugariuką uždraudė (ar panašiai). Toks teisėtas vaikiškas įtūžis.
    Aišku, terminukai gerokai užlankstyti – „sveikatos gestapas“, „politkorekcijos talibanas“ – išties, labai nacių policija su Britanijos sveikatos kontoromis panašu, metodai tip top tie patys – rūkančiųjų kankinimai, dujų kameros ir pan. O kur dar tas prakeiktas politkorekcijos talibanas, taip ir besitaikantis nupjaut užkalniams galvas, pakavot mot. lyties Užkalnio blogo skaitytojų veidus po burkom, susprogdint kokį „anti-politkorecijos šauklį“ desperatiškame teroro akte. Tiesiog tapatu.

  • aušra maldeikienė

    GA, na tikrai yra rimtesnių dalykų, nei Užkalnis. Jis nuobodus, ir kai rašai apie jį, kažkaip nuobodėji. Nesupyk, bet man taip atrodo.

    • Eikit kurt darbo vietų arba rašyt rimtų veikalų, o tai ir užu raidyno justi įkyrus cypimas.

    • Bobutė

      Miela aušra,

      primenu, kad p. A. Račas į tokius komentarus reaguoja taip:

      „…, juk žinote – tamstos patarimai labai vertingi, bet ne dundukų reikalas…:)“.

    • MA, aš su jumis nesutiksiu. Tai labai rimta – taip pat, kaip koks A.Greitai, A.Zuokas, L.Kasčiūnas ar K.Krivickas. Jie visi pretenduoja į savotiškus nuomonės lyderius, buria aplink save minias, kurios juos garbina ir ima iš jų pavyzdį. Kai manai, kad tai nuobodu ir nekreipi į tai dėmesio, jie dirba toliau ir atsitinka taip, kaip per savivaldybių rinkimus… Todėl aš manau, kad į juos reikia reaguoti anksčiau nei jie tampa pavojingi.

      • aušra maldeikienė

        Mes gyvename sukrečiančiai neišsilavinusioje visuomenėje. Bet gal reikia kovoti ne su tos visuomenės intelektualiniais kvailelias, kurių yra dauguma (ne visi) paminėtų, o diskutuojant už — apie mokymo programas mokyklose, verčiamas knygas (praktiškai lietuviškai nėra nė vienos knygos apie kurią per paskutinius metus diskutuoja išsilavinęs pasaulis), dėstymą aukštosiose mokyklose, vadovėlių rašymą, etc. etc. etc. O Tu savo energiją šiuo atveju skiri niekams. Nuraminu — dėl Užkalnio nėra bėdų. Vaikai apie tokį negirdėję, net jei jis jaučiasi žvaigždinu. Greitai irgi didelės grėsmės nekelia. Neįdomus. Kai kalba „už save“ — lėkšta iki graudulio ir gėdos už jį jausmo. Kartais perskaito svetimus tekstukus ir tada gali būti įdomesnis. Zuokas — kitas klausimas. Bet šiuo atveju turiu viešų ir privačių interesų konfliktą (mokau jo dukrą), taigi atsiriboju. Krivickas — krivickams. O jų visada yra. Kam jiems gaišti laiką?

        • O tai kam tuomet tą laiką skirti? Sau?? Savišvietai?? Po velnių, taip tapsime dar didesniais individualistais, nei jau dabar esame (kame, manau, irgi yra didelė problema iš kurios iškyla BŪTENT tos, Jūsų išvardintos, problemos)…

          Yra kitas aspektas apie kurį, mano nuomone, kartais, nepagalvojate nei Jūs, nei Artūras. Per prievartą teikti pagalbos nereikia. Jei žmogui yra gerai taip kaip yra, tai jam ir nereikia pagalbos. Čia panašiai kaip su psichiniais ligoniais – jei žmogus nesuvokia, kad turi tokią ligą, tai jo praktiškai neįmanoma išgydyti ar bent palengvinti jo ir jo artimųjų dalią. Bet kai tik žmogus suvokia, kad turi problemų, tai tik tuomet bet kuri, didesnė ar mažesnė, pagalba yra veiksminga. O mūsų visuomene (bendruomenė? tauta? net nežinau kaip tiksliau išsireikšti) , manau, vis dėl to serga… Ir gana stipriai… Nors… Kartais pagalvoju, kad tai gali būti mūsų identiteto, išskirtinumo dalis.

          • aušra maldeikienė

            Na bet aš, Simai, ir rašau, kad nereikia niekais užsiimti. Geriau pakomentuoti kokią mokyklinę ekonomikos programą, naują kokio A.Seno knygą (pvz.) — sužinosime daugiau naujo ir naudingo, nei skaitydami Užkalnį. Tiesą pasakius aš Užkalnį karts nuo karto esu priversta skaityti tik todėl, kad komentuoja Artūras. Tiesa, ateityje nebeskaitysiu.
            Dėl savišvietos. Visai nesuprantu jūsų idėjos. Žinoma savišvieta tikrai naudingiau, nei švietimas. Dar 12 amžiuje Abeliaras sakė, kad man svarbu tik tai, ką mokausi aš, o ne ką mokosi mano mokiniai. Ne ką turėsi jiems duoti, jei kasdien nesimokysi.
            Be to, Simai, jūsų teksto pradžia nesutaria su antra pastraipa. Aš tikrai nemanau, kad kažkaip jums esu kalta švietimą.Aš nieko nei jums, nei Lietuvai nesu skolinga. Esu skolinga tik sau. Iš dalies savo vaikams, kol jie nebuvo saugę. Ir dar vienam žmogui, kuriam prie altoriaus pažadėjau ir džiaugsme, ir varge, ir t.t., ir t.t Ką sąžiningai bandau vykdyti.

  • Sutinku su Aušra. Kam jį taip sureikšminti? Ar čia kažkas objektyvaus – ar daugiau asmeniškumai?

  • azartas

    Prisijungsiu prie dundukų ir Aušros M. – na kiek galima, tema išsemta ir atsibodusi :)
    Čia kaip su Mikutavičium seniau buvo: atsiverti laikraštį – jo straipsnis, įsijungi TV – valanda su Marijonu, įsijungi radiją – vėlgi kažkas su juo… Vos ne kaip dievas – jis buvo visur. Alergizuoja. Tiesa, tai buvo senokai, dabar jau nebežiūriu TV, nebeskaitau laikraščių, per LR jo negirdžiu, tai nežinau kokia situacija.
    Jei ir toliau taip, tai gali prisireikti kažko panašaus http://www.lydialeith.com/

  • Dainius

    Kiek menu p. Račas žadėjo neliesti Užkalio temos. Kaip matau tai tuščiai paleisti žodžiai.

    • mielas Dainiau, na ir ką? Daugiau manęs nebemylėsite?.. ir nebeskaitysite?…

  • Sejanus

    Nenustebsiu, jei Mesijas parašys, jog taip ir buvo viskas planuota. Specialiai klaidingas tekstas, kad paerzinti visus ir ypač Račą. Ir gal dar pasižiūrėti, ar skaitytojai tikrins, kas parašyta. Viskas pagal planą!

  • Investuojat į tai, kas, labai tikėtina, niekada neatsipirks :)

    Nežinau, kiek laiko komentaras čia išbus, bet visa tai man labai primena kokį nors „Kakadu“ ar“Kelią į žvaigždes“. Ir nuostabus atlikėjas gali KĮŽ dalyvauti, bet tik kas iš to?

  • Fredis*

    Pirmą kartą pritariu tinklaraštininko nuomonei ir pritariu rįžtingam veiksmui – pasipriešinimui blogiui.
    Šį kartą, beje, kaip ir ankstesniuose savivaldos rinkimuose, buvo labai daug žmonių, kurie balsavo kvailai. Mūsų šalyje taip pat yra labai daug blogų žurnalistų, tačiau nesu iki galo įsitikinęs, kad lemiamą reiškšmę šiems reiškiniams subujoti turi A.Užkalnis. Pasipriešinti tokiems kaip Užkalnis galima labai paprastai – reikia parašyti seriją teisingų aiškinamųjų straipsnelių ir blogų minčių skleidėjai bus nukenksminti. Gėris, geros ir teisingos idėjos galutiniame rezultate vis tiek nugalės.

  • nesvarbu

    austrai, kiek pamenu, tai pats ypač nemėgstate etikečių klijavimo. Tad neaišku, kodėl Valentino atveju darote išimtį? Priklijavote ant pastarojo lipdukų su užrašu „demagogas“… Taip nedraugiška. Juo labiau, kad be jokio pagrindo. Klasikine reikšme demagogija artima veidmainiavimo, melo ir apgaulės sąvokoms. Demaskuokite Valentiną pagal šiuos punktus, parodykite, kur jis taip daro. Aš nematau.

    Kalbant iš esmės tai pačio komentaruose apie dabartinę Lietuvos visuomenės būklę, jos problemas, jų vertinimuose yra beveik 100 procentų teisybės. Tačiau potekstė, kad šias problemas galimai gali išspręsti didesnė dozė socializmo iš esmės klaidinga, sakyčiau pavojingai klaidinga ir žalinga.

    Esmė tame, jog kalbi taip, tarsi dabar XIX amžius, tarsi nebūtų kruvinų, alkanų ir idiotiškų, visų gerai atmenamų žvėriškai nusikalstamų socialistinių eksperimentų su visuomene. Pavyzdžiui tokių kaip ta šalis, kurioje mes su tavimi gimėme ir augome – TSRS. Tarsi nebūtų Šiaurės Korėjos, kokios Kubos ar kitokių venesuelų. Tarsi žmonės savo kailiu dar nėra įsitikinę tokių ar panašių idėjų utopiškumu. Deja, tačiau laimė jog žmonija šią skaudžią patirtį turi,ji yra universali, ją sunku, neįmanoma paneigti ar ignoruoti.

    Sutiktina, jog Lietuva šiuo metu yra valdoma keleto stambių ir šimtų smulkių finansinių-mafijinių įtakos grupuočių, kurios monopolizavusios viską, pradedant valdžios institucijomis, partijomis ar žiniasklaida ir baigiant šiukšlių surinkimu, kas taip pat yra labai pelninga.

    Tačiau tuo mes visiškai neesam kuo nors išskirtiniai nuo tokių pat šalių nelaimėlių, praėjusių pačio propaguojamo socializmo rojaus pragarą.

    Tiesiog dabar toks laikas. Ir mums teks jį pergyventi. Keista būtų tuomet, jei būtų kitaip. Negali tikėtis, jog ką tik pasodintas sodinukas per dešimt-dvidešimt metų virstų galingu šimtamečiu ąžuolu. Teks pagyventi, pasivystyti dar kokius 30-50 metų ir, jei netrukdys įvairaus plauko revoliucionieriai, sėkmingai pasieksime bent jau pakenčiamą lygį, bei išsivaduosime iš mafijinių, korupcinių grupuočių smaugimo, apsivalysime politinį, socialinį ir ekonominį Lietuvos gyvenimą. Čia jokių abejonių būti negali,tačiau visa tai tik natūraliu bandymų ir klaidų būdu, o ne pačio siūlomais jau galutinai susikompromitavusiais ir žmonijos pasmerktais revoliuciniais metodais.

    • Trakimas

      Taip-viena iš „finansinių-mafijinių įtakos grupuočių“ yra TS-LKD.

      • Trakimas

        Štai kaip tokiose gaujose tampama ministrais:““Tai mano draugas. Geras pažįstamas”, – netikėtai
        prisipažino konservatorius Seimo narys Kęstutis Masiulis, paklaustas, kas
        iki šiol niekam nežinomą D.Kreivį iškėlė į politinių vandenų
        paviršių.
        K.Masiulio teigimu, kai jis vadovavo konservatorių partijos Vilniaus
        skyriui, partija neturėjo daug ją palaikančių narių, bet iš nedidelio
        būrio bene labiausiai aktyvumu pasižymėjo iš Lietuvių nacionalinės
        partijos “Jaunoji Lietuva” perbėgęs D.Kreivys.
        “Aš jį supažindinau su partijos viršūnėmis. Taip ir tapo
        ministru”, – atviravo K.Masiulis.

        • bleka

          Kur kriminalas? Tavo manymu ministrais turi būti skiriami nepažįstami žmonės?

  • „aušra maldeikienė
    Kovas 13, 2011 10:36 ryte | Nuoroda | Atsakyti Mes gyvename sukrečiančiai neišsilavinusioje visuomenėje…“

    Štai vienas šedevras iš milijonų (lietuvis laukia ir nesulaukia žinutės iš Japonijos):
    „Laurynas,
    2011 03 13 12:32 Tai kada ji ten pagaliau joptels? Uzkniso jau laukti.“
    O kiek yra laukiančių, kiek to jau ir nesulaukė, kada Lietuvos buvusius komunistus pažemins.

    Kai parašiau, supratau, kad jau banalu apie tai ir kalbėti.
    Juo labiau, kad gyvenime jų kaip ir nesutinkame, – jie veikėjauja gal išimtinai tik virtualioje erdvėje.
    O taip daro tik tuomet, kai jau būna idealios sąlygos, – sakykime garaže Kaune… ar kiti (antipodai aniems) – Rainiuose.

    Būtų labai įdumu, kad kas aprašytų žmogaus geneologiją, kuris savo priešininkui net kulkos gailėjo.
    Kai beginkliai nelaisviai, tiesiog buvo daužomi basliais ir kišami į ekėtę po ledu. Nors iki tol vienas kito visiškai nepažinojo.
    Tas buvo prieš čiut daugiau nei 50 metų, bet istorijoje tai mirksnis… žmogaus sąmonė nei kiek per tiek mažai laiko nepasikeitė.

    Kaip man vienas bičiulis, kai važiuodavome į konferencijas ir būdavo laiko pakalbėti apie žmogaus dvasią… kaip buvo įsitikinęs, kad žmogus daugiau nekariaus, nežudys kito žmogaus, kurio iki tol nepažino, net matęs nebuvo.
    Ir, – po metų Balkanai. Žiauriausios civilių žmonių išžudymai…

    Kažkaip gal tai kažkas planuoja, finansuoja žmonių parengimą tokiems dalykams.

    Na kaip ne kaip, bet iki 1990 metų Lietuvoje vaikai buvo rengiami tik gėriui. Šitai manau niekas nepajėgtų paneigti.

    • Linas Pl.

      Nebus tokių dalykų Lietuvoj, kol yra gyva „tarybinė“ karta. Tam ir buvo Sąjūdis, kad nebūtų tokių dalykų. Ne tam, kad įteisintų naują politinę santvarką, netgi ne vardan šalies valstybingumo. Šitą galima paaiškinti taip, kad viskas, kas vyksta iš tikrųjų turi priežastį dabartyje, o ne kokį nors į ateitį nukreiptą (1989-VI-3 -> 1991-VIII-20, tarkime) tikslą.

      Kitas dalykas, kad tos blogybės, į kurias taip visi sutelkę visą dėmesį, būtų buvusios ar su Sąjūdžiu, ar be Sąjūdžio. Gal tik daug kas vylėsi, kad po Sąjūdžio jų nebebus.

  • Jeigu žurnalistas gali laisvai sakyti ką nori, negalvojant ar jo žodžiai turi šimtaprocentinę tiesą, tada atsiranda tikra painiava iš kurios išeiti yra nebeįmanoma.

  • Vaclovas

    Labai ne į temą,o gal ir nevisai.
    Norėčiau ,kad kas nors ,,mestelėtų“2-3 pasisakymus [Kubiliaus,Razmos,Degutienės…TS-KD],kur jie pasisako prieš Kirkilo vykdytą ,,netaupymo politiką“.
    Žvejodami mes ,,politikuojame“ ir aš neturiu argumentų prieš JIE NETAUPĖ.
    Tų metų,kai Kirkilas dirbo su Kubiliaus parama nepriimu.

  • Vaclovas

    Manau aš nesuprantamai išsireiškiau.Turiu omenyje tokius išsireiškimus-pasisakymus. Pvz.svarstant biudžeto perskirstymą [kai buvo perteklius].,,mes siūlom šiuos pinigus neišleisti,bet…atiduoti skolą,padėti juodai dienai ir t.t.

  • Smilga

    Na, dėl rūkymo šiam Užkalnio papokštavimui nepritariu, nors ir šmaikščiai parašyta. Bet kam nepasitaiko.
    Login2011 nominacijose prabalsavau už A.Užkalnį.