Citata #377 V.Adamkus lygina dvi Lietuvas…

Valdas Bartasevičius klausia, Valdas Adamkus atsako:

– Jūs esate vienas iš tų, kuris prisimena ir prieškario Lietuvą.

– Iš tiesų negaliu nelyginti dviejų Lietuvos nepriklausomybės laikotarpių: poros dešimtmečių po 1918 metais įvykusio valstybės atkūrimo ir šių laikų. Palyginimas – ne dabarties naudai.

Anuomet Lietuva buvo kuriama tiesiog plyname lauke – neturėjome nei jokių valstybės institucijų, nei aukštųjų mokyklų, nei gausesnio inteligentijos sluoksnio.

Kai 1938-iais Lietuva šventė valstybės atkūrimo dvidešimtmetį, man ėjo dvylikti metai. Tai, kas per tokį trumpą laiką buvo sukurta, atrodė kaip stebuklas.

… o  jei dar palygintume dabartinę Lietuvą su pirmaisiais 20 metų po Mindaugo karūnavimo, tai tikriausiai iš viso nebūtų apie ką kalbėti…

Kalbant rimčiau, tai nesuprantu, kaip galima taip nusišnekėti…

 Juk iš esmės skamba taip pat, kaip „prie sovietų buvo geriau“…

(4 balsų, vidurkis: 2.00 iš 5)
Loading...
  • Justas

    As tai nevertinciau taip grieztai – zmogus tiesiog su nostalgija prisimena jaunyste..Tarp eiluciu as subjektyviai isskaitau mazdaug tokia minti: anuomet su didziuliu entuziazmu valstybe buvo kuriama, o dabar..grobstoma? Manau jis lygina ne gyvenimo kokybe, o labiau zmoniu mentaliteta. Tad manau yra galimybe, kad ne taip stipriai cia jis nusisnekejo.

  • Marius

    Nesuprantu kas čia blogo palyginime? Net jei lygintų kaip buvo „prie sovietų“? Aišku suvokiu, kad Adamkaus padejavimai atrodo veidmainiškai, nes pats Valdas Adamkus išbuvo prezidentu 10 metų ir galėjo daug ką išliekamos vertės nuveikti, tačiau nenuveikė.

  • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

    Kodėl dabar negalima lyginti? Ir kur čia klaida? :-) Jis juk nekalba kada buvo geriau.
    Adamkus lygina augimą – jei šis interviu pakankamai nekonkretus – pasiimkit skaičius. Juk BNS lygina ketvirčius, metus ir pan. – nebent tai irgi yra nusišnekėjimas.

  • Jonas Baronas

    Nu čia tai „nei į tvorą, nei į mietą“ V. Adamkaus komentaras. Bet kuris kritiškai susipažinęs su tarpukario Lietuvą galės pasakyti, kad neviskas taip gražu buvo, kaip kad kalbama. Jei dar žemės reformą galima „pateisinti“, tai įmonių nacionalizavimą iš užsieniečių, susiaurintą Lietuvio suvokimą, kai Lietuviu laikomas tik tas, kuris lietuviškai kalba, politinį persekiojimą tai tikrai ne.

    • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

      „…dar žemės reformą galima “pateisinti”“ :-)) Nieko sau. Žemės reforma buvo vienas pažangiausių žingsnių – kai savanoriai, kovoję už valstybę, mažažemiai gavo žemės sklypus ir tapo ūkininkais – iš esmės susikūrė naujas socialinis sluoksnis. II-ojoje respublikoje įvyko visiškai atvirkščiai – darbininkai neteko teisės į gamyklas kuriose dirbo, o viską „suprichvatizavo“ komunistai-direktoriai arba kolchozų pirmininkai.
      Analogija būtų, jei dvarininkai dar papildomai gautų ir žemes, kurios priklausė valstybei.
      Dėl „lietuvio“ sampratos I-ojoje respublikoje reikėtų atskiros studijos, bet pavyzdžiui į antisemitizmą buvo reaguojama labai griežtai. Žinoma, kad demokratijos po Smetonos perversmo nebuvo, čia jau nepaneigsi :-)

      • aušra maldeikienė

        Aš tiesą sakant net skaityti ramiai negaliu, kai parašo pats „Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais“. Jau toks man gražus tas vardas, jau toks gražus, kaip tie drugeliai prie sovietinio darželio, kurie pasidengia sniegu ir virsta rogučių keliu…

        • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

          Dėkoju už komplimentą.

      • Linas Pl.

        Galime sau leisti tarpukario Lietuvos neteisinti, negirti netgi ją smerkti. Vienas visai rimtas žmogus aiškino taip. Kokia prasmė kad tarpukario Lietuva nepaliko skolų. Visvien viskas vėliau žlugo ir skolos buvo nurašomos. Ir toliau jis aiškino, kiek pramonės Lietuva būtų sukūrusi, prisiskolinus pinigų.

        Aš beveik su juo sutikau tada. Šiandien atrodo jau viskas kitaip. Gerai, kad tada Lietuva liko neįsiskolinusi. Šiandien mums yra gerai. Nes visvien, kad ir kokia ji buvo, kad ir kaip ją vertinsime, tarpukario Lietuva yra atskaitos taškas.

      • Marius

        Tai aišku kita tema, bet toks pafosinis vertinimas erzina. Apskritai Lietuvoje vyrauja pasąmoninis komunizmas – viskas turi priklausyti liaudžiai. Išversiu į žmonių kalbą tarpukario Lietuvos nuopelnus. Žemės reforma t.y. iš teisėtų savininkų žemė buvo atimta ir išdalinta labiau nusipelnusiems, ups atsiprašau „savanoriams“. Tai komunizmas.

        T.y. Lietuvoje įsivaizduojama, kad štai dvarininkas sėdėdavo užspaudęs žemę: nei pats ėda nei kitiems duoda. Priežastis akivaizdi – komunistinė propaganda. Realybėje to nebuvo, dideli dvarai reikalavo daug darbo rankų. Kumečiai gaudavo algą. Koks skirtumas kokiu būdu gyvendamas kaime žmogus užsidirba? Tik komunizme, buvo teigiama, kad valstietis turi dirbti žemę. Kiti – buožės ir išnaudotojai. Buvo išdraskyti stambūs ūkiai, to pasekoje liko daug kumečių, kurie kur dėjosi? Buvo privesti emigruoti, 100 000 paliko Lietuvą. Tais laikais pasiryžimas emigruoti buvo negrįžtamas procesas. Turbūt sunku žmonėms buvo palikti. Tik dabar esant išvystytam transportui, lėktuvams, emigracija nėra toks galutinis negrįžtamas procesas.

        Vienžo nesusipratimas, apgailėtina ta tarpukario Lietuva, daugybė mitų vyrauja, o kai realiai pasižiūri – nieko ten gero nėra. Jau nebekalbant apie politinius persekiojimus, partinį valdininkų skyrimą, tautinių mažumų diskriminavimą, faktinį boikotą priimti į valstybės tarnybą žydus, ir t.t.

        • suomis

          Žmogeliuk, pasidomėk istorija ir palygink „Wilenszczizną“ ir likusią dalį Lietuvos. Vat, rėkia „poliakai“, kad jiems žemės negražina Vilniaus rajone. O popierius įrodančius, kad ta žemė jiems priklauso, tai didelis klausimas, ar turi. Štai aš gyvenu Švenčionių rajone ir man gerai matosi tų, prieškarinių, žemės reformų rezultatai. Ir apskritai, iš leksikos susidaro įspudis, kad metukų nedaug turi.

          • Marius

            Žinau, domėjaus, bet jūs darote esminę klaidą lygindamas su Lenkija. Ką Artūras Račas yra daug kartų minėjęs? Reikia lyginti su geriausiais, kodėl nelyginate su Suomija, ar su Vokietija? Pasidomkite. Internete paieškokite, knygų perskaitykite. Tarpukario Lietuvos tikslas buvo pavyti Daniją. Ir pasidomkite ar pavyko. Ir metų man virš 30, taigi aš niekaip nesu „žmogeliukas“, žmogeliuk. Kol kas jūsų žinios tai propagandinės klišės.

            P.S. Beje iš Lenkijos tokios procentiškai didelės emigracijos tarpukariu nebuvo. Lenkija vykdė didelius infrastruktūrinius projektus, statė stambias pramonės įmones ir reikėjo daug darbo rankų, tai sulaikydavo nuo emigracijos.

          • suomis

            Kas dėl Suomijos, tai ji buvo dar labiau atsilikusi nei Lietuva. O kas dėl lenkų emigracijos, tai tuo metu buvo net labai didelė emigracija. Mano seneliai buvo emigrvę į Prancuziją, į kurią labai daug lenkų emigravo. O kaip žinai, rytų Lietuva buvo okupuota lenkų. Ir nedaug trūko, kad aš vietoj „suomio“ būčiau prancūzas. Štai taip žmogau.

          • Marius

            Tai ką parašėte nieko neįrodo, „žmogau“. Mano proseneliai emigravo ir grįžo caro laikais, na ir ką tai turėtų reikšti?
            Aš nesuprantu jūsų užsispyrimo lyginti su Lenkija. Kodėl nelyginate su kitomis šalimis, ne Europos autsaideriais? Suomija labiau atsilikusi tarpukariu? Kaip tada toookia atsilikusi sugebėjo pastatyti Manerheimo liniją į kurią išsilaužė dantis vien didžiausių pasaulio armijų? Galai nesueina. Paieškokite internete, jei rimtai ieškosite tai ir rasite, kad tarpukario Lietuva buvo švelniai tarius – autsaideris. Na, aišku lyginant su komunistine Rusija būtų rojus, bet, ei, į ką lygiuojames?

          • Linas Pl.

            Kai suomis sako apie Suomiją, reikia tikėti :D

            „lyginant su komunistine Rusija būtų rojus“
            Lietuva iki 1915 metų buvo kaip ir Rusijos dalis. Žinoma, negalėjo būti labai ryškiai kitokia, negu likęs Pabaltijys rusų valdžioje, įskaitant ir Peterburgo apylinkes , ir Suomiją. 1915-1918 metais atėję vokiečiai nuveikė kai ką gero. Pavyzdžiui, nutiesė siaurus geležinkelių bėgius. Vis dėlto tie metai pasižymėjo ne vokiečių gerumu, bet besaikiu plėšimu Vokietijos karo reikalams.

            O paskui, jūsų žodžiais „lyginant su komunistine Rusija būtų rojus“. O taip ir yra. Lyginti reikia ne su kuo nors. Lyginti reikia vienos šalies pažangą su kita. Lietuvos pažanga per tuo 22 metus buvo didžiausia tarp visų keturių Pabaltijo šalių. Kitas dalykas, kad ir atsilikimas 1918 buvo palyginti didelis.

          • suomis

            PIRMA. Mano senoliai grįžo ne savo noru, būtų su mielu noru pasilikę, bet aplinkybės privertė. (Čia, kas liečia lenkišką skylę, su jos bendru atsilikimu)
            ANTRA. Nemanau, kad esate lenkas, tik nesutinku su juodu nihilizmu. Nes tai atrodo labai vaikiška (Čia, dėl „žmogeliuko“, jei kažko negaunama, tai nebemylima, pradedama skūstis ir t.t.)
            TREČIA. Gyvenu Lietuvoje, moku mokesčius čia, aišku nepatenkintas, kaip ir daugelis, kaip jie panaudojami. Tačiau suprantu, kad ne viskas iš karto. Liūdniausia ne tai, kad kažko trūksta, bet bendra demoralizacija, dvigubų standartų taikymas. Ir dėl šios priežasties, mes šiuo metu esame blogesnėje situacijoje nei „smetoniškoji“ Lietuva.(Čia, kas liečia kur gyvenama ir kur mokami mokesčiai)
            Su pagarba.

        • suomis

          Aš, asmeniškai labiau sutinku su Lino Pl. nuomone. Juk Japonija XIX a. pradžioje buvo iš vis atsilikusi šalis, bet jie per tris kartas iš nulio tapo viena lbiausiai išsivysčiusių šalių. Ir XX a. pradžioje jau Tai pačiai Rusijai davė į kaulus. Mums reikia imti kaip pavizdį ne tai, kad kažkas išsivystę labiau už mus o mokintis iš jų. Gal tiksliau reikėtų pasakyti, kad ne tiek kopijuoti, kaip pas juos, bet kurti kažką SAVO, bet RACIONALIAI. Juk Japonai, taip pat kažkada tik kopijavo(bandydami; ir kurdami dviratį, nors jis jau buvo išrastas, bet tuo pačiu jis gaudavosi jau kitoks Japoniškas). Galėčiau plėstis, bet nenoriu. Nebent domina ši tema.

          • A.G.

            Tokie dalykai, mielasis, buvo siūlomi Lietuvai. Jie tebedaromi (nors efektas buvo – 1996/1997 metams… kuomet mūsų šalis galėjo pavirsti klęstinčiu kraštu). Net ne tas žodis – tiesiog miegančiųjų, valstybės vardu buvo padaryta… iki subrandinimo, sprogimo… bet, – čia visgi Lietuva, čia lietūs lyja.
            Kas čia yra, kad slegia, stengiantis nugnybti, kaip viso ašigalio ledynai, jei tik kas naudingesnio Lietuvai daroma.
            Visgi, Lietuav, lietuviai, manau yra išskirtinis kraštas, – gal kad kumečiai buvo kelis šimtmečius.
            Gal kas dar bandys, gal kas dar tikės Lietuva… bet ji manau yra beviltiška…

            Ir dar. Sako Lietuva neturi strategijos.
            Kodėl meluoja. O gal kodėl duodama kalbėti analfabetams.
            O taip…
            Yra strategija, ji vykdoma… bet čia Lietuva čia lietūs lyja (čia rimtai… ir šioje nėra vietos diskusijoje diletantams…).
            Tai tik tarp kitko, nors jei ir čia ne vieta, kaip ir niekur jau Lietuvoje.

          • suomis

            Ne viskas taip baisu, kaip atrodo. Mes, kaip tikri pietiečiai, norime visko ir iš karto. Mums mažiau reikia eiti – на ура o pasistengti lėčiau, bet racionaliau. Ir pavz. Zuoko demagogija, čia turi gerą terpę bujoti. O rezultatas bus tas pats – vėl apvogti piliečiai. Visos mūsų nelaimės iš godumo. Ir čia labai gerai, mums padėtų, lietuvio ūkininko sveikas protas. Kaip gerai sakė vienas žydelis: – Вы литовцы, дураки. Вы хотите всё сразу, а надо брать пальчиками, но часто. Šiaip aš tai pacitavau, ne dėl to, kad vogtume, bet kad būtume kantresni ir labiau galvojantys.

          • Marius

            Galiu pakartoti: lyginant su komunistine Rusija tarpukario Lietuva būtų rojus, tuo pačiu laikotarpiu savaime suprantama: 1920-1940. Bado bent nebuvo. Po 1940 prasidėjus trėmimams, karui – išties baisiems įvykiams, praeitis buvo idealizuota taip ir atsirado legenda, kad „prie Smetonos“ buvo geras gyvenimas. Istorijoje reikia lyginti su kaimynais, ir su geriausiais priedo. Tiesą sakant ir dabar rojus Lietuvoje, lyginant su Zimbabve. Na kaip ar nuo to geriau? Abejoju.

            Beje, Suomi, jūs prieštaraujate pats sau. Iš to ką parašėte supratau: jūsų seneliai gyveno Lenkijoje, Vilniaus krašte. Buvo išvykę į Prancūziją uždarbiauti, tarpukariu taip pat grįžo namo. Nes po 1939, tarybiniais metais grįžti buvo neįmanoma. Vadinasi anot jūsų Lenkija buvo toookia atsilikusi, bet į ją grįžo. Galai nesueina. Antra, pats uždarbiavimo faktas užsienyje rodo, kad situacija nebuvo tokia bloga, tai ne galutinis apsisprendimas palikti šalį ir išvykti į pietų Ameriką. Trečia, jūsų išpuolis prieš mane, vadinimas žmogeliuku, rodo jūsų primityvizmą, nes neigimai, bet argumentuotai atsiliepiau apie žemės reformą (suprask esu lenkas). Ketvirta, nemėgstu žmonių gyvenančių užsienyje, mokančių mokesčius svetimai valstybei ir besimušančius į krūtinę, kokie jie yra dideli patriotai.

  • Laeinkinas

    Pažiūrėsiu kaip pats ponas Račas šnekės kai jam bus 84’veri…

  • Viktoras

    Garbaus amžiaus žmogus, kuris prie Mindaugo dar negyveno, bet iš Smetonos laikų pamena šį bei tą, paygino dvi Lietuvas ir tiek. Kažkaip antipatija V. Adamkui jaučiasi labai…

    • Respondentas

      Kai aš buvau mokykloj tai atrodė kad šviesiausioj šalį – LTSR gyvenu. Kai vaikščiojau į darželį aplinkui skraidė drugeliai ir žydėjo gėlės ir nustodavo žydėti tik kai mamai rogutes reikėdavo tempt, kad man linksmiau būtų.
      Kažkaip prieš pora savaičių netyčia užkliuvo Žalakevičiaus filmas „Adomas nori būti žmogumi“. Adamkui vertėtų pasižiūrėt – prisimintų jaunystę. Tiesa, J.Erlickas mūsų laikmečiau gal labiau pataiko su novele „Adomas nori būti“, bet tai vesčiau daugiau kaip paraleles nei skirtumus.

  • A.G.

    Manau, kad JE panaudojo tuos momentus čia, kuriuos ir aš daug kartų esu naudojęs, – t.y., kad anuomet Lietuva stojosi plyname lauke… žmonės buvo beraščiai.

    O 1990 m. Lietuva turėjo vieną galingiausių Planetoje mokslo potencialą. Visose srityse buvo labai ir labai išsivysčiusi. Jau nekalbant, kad berąščių žmonių nebuvo. O dar prisiminkime kooperacijos galingą pradžią Lietuvoje, po 1986 metų.
    Tad toje bazėje, – turėjo įvykti Lietuvoje stebuklas…
    T.y., – didesnis nei tarpukaryje (kai turėjome stiprią kooperaciją, stiprią ž.ū produktų gamybą, galingą labai aukštos kokybės ž.ū. produktų eksportą, vieną stipriausių ar stipriausią valiutą Europoje…).
    Gerb. blogo šeimininkas gal lygindamas gyvenimą tų šiandien, kurie gabūs, veržlūs, kaip jis, – taip. Ši sistema tokiems, – ferari.
    Bet jei žmogus tik doras… o dar neiniciatyvus (kurio darbus lengvai pasisavina kiti ir t.t. ir pan., jau nekalbant ne tik apie pijokėlis, tiesiogf buvusius darbininkus, kolūkiečius), – žinau, ne vienas dėkavoja, kad nugyveno anais laikais (nors buvo ir yra Lietuvos Nepriklausomubės švyturys…). Nes šis konkretus laikmetis, – mano yra tapęs vagių, melagių, plėšikų laikmečiu. Nieko bendro su supratimu, – Lietuva, neturintis. Greičiausiai laikinu, kiekvienas jų manau pasakytų.

  • buvo 12 metu ir nieko neatsimena , duodu ranka nukirsti Bet Sovietizacija pritempt cia ne vieta palyginimui! Cia kaip suri lyginti su kefyru

  • J. naivusis

    Tikrai čia kai kas nusišnekėjo.

  • Linas Pl.

    Valdas Adamkus kartu netiesiogiai palygina save su A. Smetona. :) Toks atvirumas beje yra labiau pagirtinas negu peiktinas. C’est la vie.

  • Auksinis kardas

    Adamkaus pasisakyme galima pagiežingai išskirti nostalgijos triukšmą, o galima ir racionalųjį grūdą: panašiai buvo kurta ne vien Lietuva, ryžtingai veikusios asmenybės, kaip kad Masarykas, pelnytai tapo tautų, šiuolaikiškų valstybių herojais, kuriais žavimasi ir į kuriuos lygiuojamasi ir šiandien. Ir labai svarbu būtų pamatyti dinamikos skirtumą: buvusį kuriantį veržlumą, išeinant iš mažo, bei dabartinį viską stelbiantį grobstymą, išeinant iš visko, kas negerai padėta.