Austrai, žemai jums lenkiuosi. Ir už tai, kad leidžiate A.Užkalniui dirbti savo darbą
Aš labai labai džiaugiuosi. Žiauriai. Neįtikėtinai. Forever. To death. Bla-bla-bla.
Džiaugiuosi, žinoma, pirmiausia už save. Už racas.lt. Už jo autorių.
Nes tik jis sugeba pritraukti tuos, į kuriuos dėmesį atkreipia Lietuvos žvaigždynas.
Kažkada labai seniai, kai Valentinas dar nebuvo tapęs visišku valentinu, jo nuostabus pamfletas buvo ištiražuotas nacionaliniu mastu. Tai buvo dar tada, kai alfa.lt neskelbdavo R.Grinevičiūtės paskvilių ir nerėmė TV3. Viskam savas laikas…
Bet racas.lt tai išgyveno ir sulaukė savo žvaigždės valandos.
Kai Valentinas tapo visišku valentinu, dėmesys nukrypo į Austrą. Kuris buvo išėjęs, sugrįžo, vėl išėjo ir vėl grįžo. Nes negalėjo atsispirti racas.lt traukai.
Aš Austro nekaltinu. Priešingai – aš jam žemai lenkiuosi.
Nes racas.lt žvaigždės valanda išmušė tik Austro dėka.
Pats visų burgerių ir visų vertimų žinovas, best-sellerių autorius, FB karalius bei pats pačiausias politinis propagandistas dr.A.Užkalnis vieną iš savo pastaruoju metu ypač gausių propagandinių rašliavų skyrė … TAIP – Austrui.
Gerbiamas Austrai, aš jumis didžiuojuosi.
Jūs tik įsivaizduokite – pats kašmyro megztukų karalius ir TV šou, surenkančio 0,4 proc. auditorijos, atėjo į racas.lt, jame knisosi ir surado būtent tamsta, Austrai, komentarą, kuris tapo įkvėpimo šaltiniu parašyti eilinį paskvilį, kuris nevertas net 30 sidabrinių.
Gerbiamas Austrai, prisipažinkite, net sapnuoti apie tai nebūtumėte išdrįsęs. Būkite atviras…
Aš pasikartosiu – aš jumis didžiuojuosi. Ir jums dėkoju. Nes jūs darote mane žvaigžde. Ko aš visą laiką ir siekiau, nuo tada, kai pradėjau rašyti šį tinklaraštį.
Aš manau, kad ir A.Užkalnis turėtų jums padėkoti. Jis pastaruoju metu taip sunkiai dirba, taip stengiasi ir jam taip sunku. Ir staiga – jūs, Austrai, su savo komentaru. Burgerių, kašmyro, vertimų, religijos, kino, reklamos ir visų kitų pasaulio dalykų žinovui nuovargį kaip ranka nuima ir jis žino, kaip galės dar kartą atidirbti.
Ne už 30 sidabrinių, kurių jis nevertas. Už dyką, kaip kad dirba bačiuliai, ramanauskai ir matoniai. Tikėdamiesi, kad kada nors (galbūt pomirtiniame gyvenime) jiems bus atlyginta su kaupu.
Žemai jums lenkiuosi Austrai ir atsiprašau už viską, ką esu blogo pasakęs jūsų adresu. Nes viskas buvo tik vardan mano blogo populiarumo didinimo.
Dabar jau galiu būti ramus.
Ir palinkėti produktyvaus darbo A.Užkalniui. Iki spalio 28 dienos. Po to jau jis niekam nebebus reikalingas. Net ir už dyką.
(3 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)
Loading...
