Aš, žinoma, ne E.Kūris, tačiau Prezidentė Konstitucijos nepaisė

Aš, žinoma, ne E.Kūris, bet man patinka skaityti įstatymus ir kitus teisės aktus.

Po prezidentės D.Grybauskaitės sprendimo netenkinti premjero A.Kubiliaus teikimo atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą R.Palaitį taip pat skaičiau.

Ir mano išvada labai paprasta – prezidentė D.Grybauskaitė nepaisė Konstitucijoje įtvirtinto valdžių atskyrimo principo ir savo veiksmais pažeidė Lietuvos konstitucijos ir galiojančių įstatymų nuostatas.

Mano išvada remiasi Lietuvos Konstitucija, Lietuvos Vyriausybės įstatymu ir Konstitucinio Teismo 1998 metų sausio 10 nutarimu. Taip pat -Lietuvių kalbos žodynu.

Pradėkime nuo to, kad Konstitucijos 3 straipsnis nurodo, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių bei 5 straipsnio, nurodančio, jog valdžios galias riboja Konstitucija.

Vėliau skaitykime Konstitucijos 84 straipsnį, kuriame pasakyta, kad Respublikos prezidentas:

  • Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį,
  • Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus.

Apie kokią nors Prezidento galią parinkti Ministrui Pirmininkui ministrus, šiame Konstitucijos straipsnyje nekalbama. Taigi, galima daryti išvadą, kad Vyriausybės sudarymas pagal Konstituciją yra tik Ministro Pirmininko prerogatyva. Prezidento pareiga Ministro Pirmininko sudarytą Vyriausybę patvirtinti.

Aš, žinoma, ne E.Kūris, bet man atrodo, kad šis Konstitucijos straipsnis aiškintinas taip: jei Prezidentui nesuteikta teisė kištis į Vyriausybės sudarymą, tai lygiai taip pat jam nesuteikta teisė kištis į Vyriausybės sudėties koregavimą. Tai yra, jei Prezidentas turi pareigą patvirtinti Ministro Pirmininko sudarytą vyriausybę, jis lygiai taip pat turi pareigą patvirtinti Ministro Pirmininko koreguojamą vyriausybę.

Ir bet kuriuo atveju, ne Prezidento prerogatyva yra parinkinėti Ministrui Pirmininkui ministrus.

Iš esmės ta pati nuostata pakartojama ir Konstitucijos 92 straipsnyje, kuriame pirmiausia nurodoma, kad “ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas.”

Tai yra, vėl gi aišku, kad tik esant Ministro Pirmininko teikimui, Prezidentas gali ką nors paskirti arba atleisti. Vien Prezidento noro ar jo valios neužtenka.

Palyginti su 84 straipsniu nieko naujo.

Tačiau nauja ir labai svarbi yra kita 92 Konstitucijos straipsnio nuostata, aprašanti, kaip Ministro Pirmininko sudaryta vyriausybė gauna įgaliojimus veikti:

  • Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.

Esminis žodis šioje 92 straipsnio dalyje yra “savo”.

Aš, žinoma, ne E.Kūris, tačiau, mano požiūriu, būtent žodis “savo” labai aiškiai apibrėžia, kas yra atsakingas už Vyriausybės sudarymą.

Aš net sakyčiau net aiškiau nei žodis “atskiras” apibrėžia, kad leistina dviguba pilietybė.

Tą patvirtina ir Lietuvių kalbos žodynas, kuris paaiškina, kad žodis “savo” naudojamas tokiais atvejais:

  • nurodant daikto, dalyko, reikalo priklausymą, artumą bet kuriam iš trijų (ppr. veiksmą atliekančių) asmenų (kalbančiajam, klausančiajam arba asmeniui, apie kurį kalbama);
  • nurodant giminystės, artumo santykius;
  • nurodant kas kieno atkakliai daroma, sakoma;
  • nurodant kas kam skirta, pridera;
  • nurodant kas yra kieno nuosavybė

Mano supratimu, tiems, kas moka skaityti, abejonių neturėtų kilti. “Savo” reiškia kas kam skirta, pridera ir tai jokiu būdu nėra kokia nors jungtinė ar bendra nuosavybė. Taigi pagal Konstituciją išeitų, kad Ministrui Pirmininkui yra skirta sudaryti Vyriausybę ir tai padarius, pateikti ją tvirtinti Prezidentui. Apie kokią nors Prezidento teisę sudaryti savo ar jungtinę su kuo nors kitu vyriausybę Konstitucija nekalba.

Svarbus yra Konstitucijos 96 straipsnis, nurodantis, kad:

  • Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui

Aš, žinoma, ne E.Kūris, bet, mano supratimu, čia svarbiausias yra žodis “pavaldus”

Vėl atsiverčiame žodyną ir ten randame, kad “pavaldus” reiškia:

  • esantis kieno žinioje, valdomas;
  • lengvai valdomas, klusnus

Man kažkodėl atrodo, kad Konstitucijos kūrėjai turėjo galvoje pirmąją reikšmę. Ir jei taip, tai jie tikriausiai norėjo pasakyti, kad, grubiai kalbant, ministrai, kol jie dirba Vyriausybėje, turi būti Ministro Pirmininko, o ne kieno nors kito žinioje.

Atsižvelgiant į tai, kad pačioje Konstitucijoje yra pasakyta, kad tai yra vientisas aktas ir kad net pats E.Kūris sako, kad reikia žiūrėti ne tik į Konstitucijos raidę, bet ir jos dvasią, darytina išvada, kad pagal Konstituciją Vyriausybės sudarymas, jos sudėtis ir koregavimas yra išskirtinai Ministro Pirmininko teisė, kurios Prezidentas negali uzurpuoti.

Aukščiau aptartas Konstitucijos nuostatas iš esmės atkartoja ir Vyriausybės įstatymas.

6 šio įstatymo straipsnis žodis žodin atkartoja Konstitucijos nuostatą apie tai kaip premjeras pristato Seimui “savo sudarytą” Vyriausybę, o 24 straipsnis įneša dar šiek tiek aiškumo, nes nurodo, kad Ministras Pirmininkas “sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui”.

24 straipsnis taip pat pakartoja Konstitucijos nuostatą, jog Ministras Pirmininkas teikia siūlymus Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo bei  įveda naują nuostatą, kurios Konstitucijoje nėra:

  • Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti

Aš, žinoma, ne E.Kūris, bet man į akis šioje vietoje krinta tai, kad įstatymas kalba apie Ministro Pirmininko teisę pateikti siūlymą atleisti ministrą, bet nieko nepasako apie Prezidento teisę tą siūlymą ignoruoti.

Apie tokią teisę nieko nepasakyta ir Prezidento įstatyme, nors pagal jį Prezidentas turi teisę, pavyzdžiui, pasisakyti per televiziją.

Tačiau apie Prezidento teises sudarant Vyriausybę yra pasisakęs Konstitucinis Teismas. Tiesa, dar tais laikais, kai ten nedirbo E.Kūris. (Jei neklystu, būtent tą KT sprendimą E.Kūris yra gana griežtai kritikavęs, tačiau tai, žinoma, nieko nereiškia, nes tas pats E.Kūris mus moko, kad teisinis jovalas atsiranda ne tada, kai kas nors ką nors kritikuoja, o kai neisliakoma įstatymų. O KT nutarimai, žinia, yra įstatymai).

O Konstitucinis Teismas 1998 metais yra pasakęs štai ką:

  • remiantis   parlamentinės  demokratijos  principais, įtvirtintais     Konstitucijoje,    darytina    prielaida,    kad Respublikos   Prezidentas   negali  laisvai  pasirinkti  Ministro Pirmininko  ar  ministrų  kandidatūrų, nes visais atvejais minėtų pareigūnų   skyrimas   priklauso   nuo   Seimo   pasitikėjimo  ar nepasitikėjimo   jais.   Kartu  negalima  ignoruoti  ir  to,  kad Respublikos  Prezidentas,  būdamas vykdomosios  valdžios  dalis, turi   tam   tikrų   politinio   poveikio  galimybių  Vyriausybės personalinės sudėties formavimui

Aš, žinoma, ne E.Kūris, bet man atrodo, kad teiginys, jog Prezidentas “negali laisvai pasirinkti ministrų kandidatūrų”, reiškia, kad jis tiesiog privalo pritarti tam, ką pasirinko Ministras Pirmininkas.

Ir tai anaiptol nereiškia, kad Prezidentas nieko negali. Nes kaip ir nurodo KT, jis turi tam tikrų politinio poveikio galimybių daryti įtaką Vyriausybės personalinei sudėčiai. Tai yra, jis gali įtikinėti Ministrą Pirmininką, jo prašyti, su juo derėtis. Tol, kol to pageidauja Ministras Pirmininkas.

Konkrečiu aptariamu atveju Ministras Pirmininkas derėtis nepageidavo ir prezidentė, nusprendusi “laisvai pasirinkti” R.Palaičio kandidatūrą, panašu, nepaisė Konstitucijos nuostatų.

(9 balsų, vidurkis: 4.44 iš 5)
Loading ... Loading ...
  • Povilas

    Aš, žinoma, taip pat ne E.Kūris, bet mane Jūsų išaiškinimas įtikina.
    Lieka tik labai paprastas klausimas, kas toliau?

  • http://hedocityblog.lt hadrian

    Ačiū įrašo autoriui už principinę ir argumentuotą nuomonę. O į galvą man teateina “karalius negali pažeisti įstatymo, karalius yra įstatymas!” :)

    “Lieka tik labai paprastas klausimas, kas toliau?”

    Tegyvuoja karalius?

  • http://simocha.eu Simas

    Aš, žinoma, ne A. Račas, tačiau Prezidentės šiandieniame pranešime nėra nė vieno žodžio nei apie Palaitį, nei apie FNTT pareigūnus. Pranešime nieko nepasakyta… Atsiprašau, kad nemoku skaityti tarp eilučių, tačiau šioje situacijoje yra palikta labai daug vietos interpretacijoms ir, kaip matau, daug kas taip ir daro… Matyt, tai darau ir aš…

    • genyyys

      taigi prieš tai aiškiai buvo pasakyta kas čia “ne prie ko”, tai tas kažkas, kadangi “ne prie ko”, tai ir nebuvo minimas..

  • briedis

    Dar detalė- kadaise Linas Balsys iš Daukanto aikštės išėjo.Iš paskos išėjo žmona? Klausimėlis- kodėl padoriam žmogui toje aikštėje nėra vietos?(kitas klausimėlis žurnalistų profesinei bendruomenei- ar gal jis buvo kaži koksai neetiškas ir nepadorus, ar profesiniu požiūriu netikėlis?)

  • http://brazauskas.wordpress.com Povilas

    Aš jokiu būdu nepalaikau Pakso bet pasiklausiau jo baigiamosios kalbos: http://www.youtube.com/watch?v=PdIAYRjO5o4&feature=related

    Man atrodo, kad Grybauskaitės likimas turėtų būti toks pat kitu atvėju Paksas sakydamas, kad yra taikomi dvigubi standartai yra teisus.

    Prezidentė galimai jau du kart sulaužė konstituciją. Kodėl niekas nesiima veiksmų???

  • trys banginiai

    Aš irgi ne E.Kūris, bet šitiems išvedžiojimams griežtai nepritariu. Prezidentas negali rinktis ministrų, ministrus siūlo premjeras, tačiau tvirtinti arba nepritarti – prezidentas privalo. Prezidentas privalo vertinti ir duoti arba neduoti pritarimą.
    Nėra tokio dalyko kaip formalumas. Tam ir daromas pareigų paskirstymas, kad kiekvienas galėtų pasireikšti savo galių ribose. Ir čia ne koks nors nereikšmingas dalykas, o esminis. Jeigu, tarkime, žmogui pripažįstant invalidumą, reikia trijų (ar kelių ten) gydytojų parašų, tai VISI jie PRIVALO prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimą. Būtent sprendimą, o ne aklą patvirtinimą. Ne tik atlikti formalumą, o padaryti tai kas jam paskirta – atlikti vertinimą ir priimti sprendimą. Arba jeigu ūkio ministrui skirta dėti parašą ant kokių nors dokumentų, tai irgi ne formalumas. Kam tas parašo dėjimas sugalvotas, kaip manote? Tik dėl formalumo? Jokiu būdu.
    A.Račai, ar tikrai norėtumėte gyventi tokiame pasaulyje, kuriame atsakomybė ir sprendimas tebūtų formalumas? Atsakymą žinau, atsakymą žinote ir Jūs. Šis atvejis nėra jokia išimtis.
    Visdar negaliu patikėti tuo, ką parašėte. Kaip galėjo netgi šauti į galvą tokios mintys.

    • http://racas.lt Artūras Račas

      mieli banginiai, ne tik šovė, bet ir vis dar gyvas.

    • Auksinis kardas

      Šios pastabos autorius, bei kiti, sakantys iš esmės tą patį, yra teisūs. Net ne atrodo, bet yra.
      Net keista kartais, kaip Artūras paslysta panašiose vietose. Bet yra gelbėjimo komanda :-DDD

      Akivaizdu, kad Prezidento vaidmuo ministrų kabineto sudarymo procedūroje nesusiveda į “privalo”. Visos konstrukcijos sumanymo esmė ir yra konsensusas tarp vyriausybės vadovo bei Prezidento, kurio būdu įvyksta permainos sąstate. Šiuo atveju konsensuso nenutiko – Premjero teikimas Prezidentės akimis neatrodo tinkamai sprendžiantis problemą, siūlyta permaina sąstate nepriimtina. Gali būti taip, kaip yra. Šiek tiek nesąžininga, kad Prezidentė, netgi labai aktyviai sudalyvavusi FNTT vadovų keitimo reikale, dabar dedasi “ne prie ko”. Kaip teisingai sako Grinius, šio egzamino neišlaikė. Išpopinti reitingai bus likę praeityje, kad ir kaip vis dar iš inercijos simpatizuotume jai, kaip stipriai asmenybei.

      Belieka pastebėti tą giją, kuri šių klaidingų išvedžiojimų pagundos liko nublokšta šonan: ministrai yra Premjero pavaldume. Ne Prezidento. Taip, manyčiau, kad jis visiškai gali perimti atsakomybę už sprendimus probleminiame nutikime sau, atidžiai susipažinęs su reikalo medžiaga, pats nuspręsti ar FNTT vadovų atleidimas yra tikslingas, ir įsakyti žinybiniam ministrui naikinti darytus sprendimus, jei šie Premjero vertinimu nepakankamai pamatuoti. Premjeras atsako už ministrų veiklą, taip pat darytas klaidas, būtent tai suteikia jam kompetenciją tas klaidas taisyti, o žinybiniam ministrui pateikti pastabas dėl pastebėtų trūkumų jo veikloje.

  • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

    Artūrai, čia galima aiškinti į abi puses. Kaip manote, jeigu pritartume šiai Jūsų interpretacijai, kokia Prezidentas reikalingas šiose procedūrose:
    1) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį.
    2) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus.

    Tai yra jeigu aiškinsime, kad Prezidentas neturi elgesio variantų, ir turi tik skirti ir atleisti, kai jam pateikia, tai kam jis dalyvauja? Kad dirbtinai vaizduoti valdžių padalijimo principą t.y. neva Prezidentas dalyvauja Vyriausybės formavime.

    Ar vis dėlto Prezidentas yra ribotas premjero teikimais, tačiau turi opciją pritarti ar nepritarti, skirti ar atleisti?

    Mano manymu, teiginys, jog Prezidentas “negali laisvai pasirinkti ministrų kandidatūrų”, reiškia, kad jis yra apribotas tų kandidatūrų, kurias teikia ministras pirmininkas, tačiau gali joms pritarti ar nepritarti. Šioje vietoje REALIAI ir pasireikš valdžių padalijimo principas bei stabdžiai ir atsvaros, kai tiek Seimas, tiek ministras pirmininkas, tiek Prezidentas turės SUSITARTI.

    Aš irgi ne E. Kūris, bet, kaip Jūs sakėte: “Geras jo mokinys” :))

    • http://racas.lt Artūras Račas

      Tomai, o kas įvyksta, kai/jei NESUSITARIAMA? Nieko nevyksta? Ar vis dėlto tariantis turi būti nubrėžta riba, po kurios kažkas privalo priimti sprendimą?

      Be to, dar galima kalbėti ir apie skyrimo ir atleidimo procedūrų skirtumą. Jei Prezidentas, tvirtindamas Vyriausybę, renkasi tik iš jam Ministro Pirmininko siūlomų kandidatūrų ir negali laisvai rinktis, bet gali pritarti arba ne, tai kas vyksta, kai Ministras Pirmininkas siūlo atleisti vieną konkretų ministrą? Kokį prezidentas turi pasirinkimą, jei, kaip sakote, jis yra apribotas Ministro Pirmininko teikiamų kandidatūrų?

      • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

        Geras klausimas.
        Turi susitarti. Jeigu vis nerandamos tinkamų ministrų kanditatūros, reikia išsiaiškinti kodėl. Ir tada vertinam kiekvieną situaciją individualiai pvz.: jei Prezidentas atmeta 25 kažkokio ministro kanditatūras, to nepagrindžia (paprastai kalbant piktnaudžiauja teise, tik tai daroma valstybiniu lygiu) ir dėl to nesuformuojama Vyriausybė, tada galima spręsti Prezidento konstitucinės atsakomybės klausimą apkaltos proceso tvarka.

        Dėl atleidimo, tai sakau galima aiškinti ir taip ir taip. Bet gal kartais opcijos turėjimas, kad gali pritarti ar nepritarti, kad atleidžia yra gerai. Vėl pasireiškia valdžių sąveika. Iš Jūsų cituojamo nutarimo, prieš Jūsų cituotą pastraipą esanti pastraipa gali sufleruoti atsakymą:

        “Seimo ir Respublikos Prezidento įgaliojimų Vyriausybės
        formavimo srityje analizė leidžia teigti, kad šiame procese Respublikos Prezidento veiklos svarbiausias uždavinys – laiduoti valdžios institucijų sąveiką. Formuojant Vyriausybę jo veiksmus visų pirma turėtų lemti pareiga veikti taip, kad būtų sudaryta veiksminga, t.y. turinti Seimo pasitikėjimą, Vyriausybė.”

        Šiuo atveju prezidentė nusiplauna rankas t.y. nepritaria ministro atleidimui. Pateikia motyvus, neva dėl to, kad nesikiša. Mano vertinimu, tokia motyvacija – apgailėtina. Bet manau, kad ji turėjo tokią opciją, nors ir žioplai sumotyvavo ir apsaugojo savo neklystamumo aurą tautos akivaizdoje. Tai Mes turime kitą procedūrą: Seime tikriname, ar ministru pasitiki Seimas (interpeliacijos procesas). Šiuo atveju [ne]pasitikėjimas apspręs Vyriausybės veiksmingumą.

        Manau, kad šis Jūsų straipsnis yra per griežtas. Labiau patiko įrašas apie Palaitį, kaip prezidentės premjerą arba K. Girniaus šiandieninė nuomonė. Ten rašiau, kad mano nuomone, niekas tiesiog nesugeba prisiimti atsakomybės (šiuo atveju ir prezidentės tokia pozicija), o tai yra baisu.

        • dzyvai

          Puikūs argumentai, o paskutinį sakinį dargi paryškinčiau ir pabraukčiau. Kai niekas nesugeba prisiimti atsakomybės, turėtų aktyvesni tapti piliečiai – manau, reiktų neapsiriboti pasibaisėjimais.

          Prezidentės argumentacija nusipelnė mažų mažiausia mitingo.

          • znakorius

            Bus kovo 17 – ateikite ir pasakykite:
            velniop tokius vadus, kuriems įstatymai negalioja.

        • Regis

          Man šioje istorijoje tarp daug ko kliūna vienas akivaizdus dalykas. Kas nors turit sveiką abejonę, kad atimti leidimą dirbti su slapta informaciją FNTT vadovai prarado ne tik dėl tyrimo poligrafu?? T.y. egzistuoja daugiau medžiagos, kuri nėra vieša, kuri yra pateikta prezidentei ir kurios pagrindu ir susiformavo nepasitikėjimas šiais vadovais. Galbūt egzistuoja konkretūs piktnaudžiavimo tarnyba faktai ir kažkas panašaus. Tada atitinkamai duodama suprasti, kad tokie vadovai negali dirbti tokioje struktūroje ir jie atleidžiami. Pats ministras atlieka tik techninę funkciją jis ne teismas. Kodėl prezidentė žinodama visas aplinkybes turi susikoncentruoti būtent į ministrą? Nes taip nori kovojantys koalicijoje ir priešrinkiminėje kovoje ministro partijos kolegos? Yra teismas kuris ir vertins visas šias aplinkybes. Dabar gi pilnai logiškai pasakyta, kad neatleis ir nesikiš būtent į kovas tarp liberalų ir konservatorių. O buvusiems FNTT vadovams yra teismo kelias. Kas čia neaiškaus tai niekaip nesuprantu. Aišku suprantu, kad tai istorinis šansas tiems kurie nori pakarpyti nepadorius prezidentės reitingus ir čia net graudu žiūrėti kokios jėgos tam tikslui susivienijo pvz. D.Kuolys ir demokratijos garantas L.R..

          • romas

            Dar yra variantas apsieiti be teismo. Vyriausybė gali atšaukti Palaičio įsakymus dėl FNTT vadovų atleidimo ir leidimo dirbti su slapta informacija. Leidimas dirbti su slapta informacija iš VSD pusės nebuvo panaikintas. Čia tik Palaitis sugalvojo, kad FNTT vadai nebegali dirbti.

          • Auksinis kardas

            Regi, laikas eina savo ruožtu, ir teisminės institucijos jo nesugrąžins. Jei įvyks konkursas naujiems vadovams, paskyrimai – tai tokie ir įvyks, krapštytis atgaline tvarka seksis sunkiai. Seimo komisija ėmėsi aiškaus darbo išsiaiškinti visas aplinkybes, ir klausinėjo visų susijusių institucijų, įmonių aukščiausių pareigūnų – jos išvados pateiktos, jos surinkta medžiaga sulaikoma nuo viešinimo tik keleto žinybų, nesusiruošiančių peržiūrėti kas būtent joms būtų nepriimtina viešinti. Kaip žinome, jei domimės, šioje medžiagoje NĖRA jokios papildomos informacijos, stiprinančios vienintelius abejotinai surengtus tyrimus poligrafu, kaip argumentą atleidimui.

          • romas

            Gailius iš viso neaišku, dėl ko buvo atleistas. Kažin, ar nesutikimas atleisti Giržadą yra rimta priežastis. Pats Palaitis neturėjo kaip FNTT vadų atleisti, kol neatėmė teisės dirbti su slapta informacija.

          • znakorius

            Romai, o ar VSD – dievai?
            Man jie šioje istorijoje yra panašesni į antiįstatyminius veikėjus, kaip ir visi vadai – prezidentai, palaičiai ir C’o – į teisinius beraščius (jei tik, kas gali paneigti, negina žulikų?).

          • http://dali.us Dalius

            O aš manau kad čia “Gariūnų bylos” ratilai.

          • znakorius

            Labai panašu į tai.

      • Tomas

        Galima ir isplesti klausima. Kas ivyksta jei prezidentas atsisako paskirti visus ministrus? Interpeliacija prezidentui? Interpeliacija premjerui? Seimo paleidimas? Kokius dar irankius galima naudoti? Man atrodo siuo atveju reikia nagrineti instrumentu visuma, o ne siaurai ziureti i viena is zingsniu.

        • Auksinis kardas

          Galima naudoti visus įstatymų numatytus įrankius. Taip pat galima žiūrėti į jų visumą :-)

    • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin
      • romas

        Tomai, šiandien kažkas iš Teisės instituto per Lietuvos radiją aiškino, kad vyriausybė gali naikinti ministro įsakymą ir apsieiti be teismų, o Žilys ir Kūris atrodo yra kitos nuomonės. Ar tikrai aukštesnės pakopos institucija ar vadovas negali naikinti įsakymo dėl atleidimo, jei atleidimas yra pritaikius įstatymą? Kažkaip įdomiai gaunasi: žemesnis vadovas gali pats interpretuoti įstatymus, o aukštesnis jau ne.

        • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

          romai, aš nekalbu apie ministro įsakymo panaikinimą, o kalbu dėl ministro atleidimo ir Prezidento opcijos.
          Dėl įsakymo panaikinimo dabar negaliu dabar komentuoti, kadangi tam turėčiau įsigilinti, nes nenoriu nepagrįstai kalbėti, o įsigilinti neturiu noro ir laiko..

          • romas

            Man abejonių nekilo, kad Prezidentė galėjo pasielgti kaip pasielgė. Pats Kubilius žinojo, kad gali tenkinti teikimą atleisti, o gali ir ne. Tai matėsi iš jo duotų interviu praeitą savaitę.

  • Andrius

    …na ir aš “ne Kūris”, bet teigti, kad Konstitucijos teiginys jog “Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus” kaip nors riboja Prezidento teisę patvirtinti ministrą arba ne – labiau nei juokingas :)… Nes elementari logika sakytų, kad jei Prezidentas tokios teisės neturėtu, tai ir nebūtų rašoma Konstitucijoje kad “skyria”… Užtektu juodu ant balto įrašyti kad ministrus pasirenka ir skyria pats premjeras…

    • Šamanas

      Svarbu ne logika, o ritualai. Susireikšminusių žmonių pasaulyje ritualai užima labai svarbią vietą.

      • Laukinis

        Dešimt balų. Trumpai ir aiškiai pasakyta esmė. Man taip pat nesuprantama Prezidentės pozicija. Tačiau kalbėti apie apkaltą tai kažkaip net tarp laukinių atrodo keistoka. Panašu kad kaip visada mūsų šalyje taikomi dvigubi standartai. Chebrai reikia tada už menkiausią lepsusą apkalta, o jeigu apsimeluoji arba padovanoji latviam žemių ar kristinai kokį viežbutėlį tai tada “vsio zakona”

  • http://tautietis.blogspot.com Tautietis

    Mano supratimu situacija tokia. Visgi Prezidentas(e) turi ir gali daryti sprendima del ministru atleidimo ar patvirtinimo. Kitaip tas parasas butu niekam nereikalingas formalumas. As itariu kad Palaitis buvo ta FNTT vadovu atleidima su Grybauskaite suderines (apeidamas Kubiliu), todel Prezidente dabar jį dengia. Pagal istatymo raide Palaitis atleido FNTT vadovus pagal savo galias, Grybauskaite gali jo atstatydinimo is ministru netvirtinti. Kad Palaitis kazka derino su Grybauskaite nieks neirodys. Jei Kubiliui tas nepatinka, ko gero reikia paleisti vyriausybe. Is esmes suirute yra del Grybauskaites saliskumo.

    • suomis

      Jeigu, Kubilius, taip pasielgtų, tai būtų labai stiptus ir teisingas žingsnis. :)

  • http://tautietis.blogspot.com Tautietis

    Dar lieka klausimas koks buvo VSD vaidmuo visame tame reikale.

  • Vingių Jonas

    “Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus.” Tuo galima būtų ir baigti:)) Teikimas atleisti buvo? Ar kas nors, apart gandų žiniasklaidoje, kad teikimas atleisti buvo, gali įrodyti? Prezidentė šiandien, kiek matyti, ką rodo žinios, nei žodžiu neužsiminė apie premjero teikimą atleisti ministerį:)) Dar įdomiau pasidaro, kai pasikapstai VRM ir LRS tinklapiuose ir nerandi VRM ministerio 2012 m. vasario mėn. įsakymų dėl panaikinimo dirbti su slapta informacija (na, kad slapti pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą?:)) ir dėl FNTT pareigūnų atleidimo:)) Tada belieka išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu gali kas nors kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo ir grąžinimo į darbą? Man iki E.Kūrio, kaip “pečiumi” iki Mėnulio, bet kaip galima A.Čaplikui teigti, kad viskas teisėta, jei net nėra įsakymų? Kas jau kas, bet p-ns Artūras Račas tikrai žino, kad norint kreiptis į teismą, reikia turėti ką skųsti, ar ne?:)) Gal pražiopsojau tuos “įsakymus” ir tą “teikimą atleisti”? Tada persiprašau:))
    Iš LRV tinklapio apie praėjusios savaitės “top5″:
    >>>Premjerai sutarė: VAE koncesijos sutartis turi būti pasirašyta birželį
    „Lietuvos dujų“ pertvarkos planas – iki šių metų gegužės
    Vyriausybė sudarė sąlygas lankstesnei pensijų kaupimo sistemai
    Lietuvos įmones pasiekė beveik 280 mln. litų ES paramos
    Būstų renovacijai – palankesnės sąlygos<<<

  • Andrius

    “…Ir tai anaiptol nereiškia, kad Prezidentas nieko negali. Nes kaip ir nurodo KT, jis turi tam tikrų politinio poveikio galimybių daryti įtaką Vyriausybės personalinei sudėčiai. Tai yra, jis gali įtikinėti Ministrą Pirmininką, jo prašyti, su juo derėtis. Tol, kol to pageidauja Ministras Pirmininkas…”

    …o vat ši pastraipa, tai man (subjektyvia mano nuomone) apskritai juokinga iki nukritimo :) – tai teisę “įtikinėti Ministrą Pirmininką, jo prašyti, su juo derėtis. Tol, kol to pageidauja Ministras Pirmininkas” – turiu ir aš ir bet kuris kitas pilietis …:) …ir savo nuomononės grindimas, minint tokias “galias”, neva, kaip “iliustraciją ir taip pakankamai Prezidento galių gausai pabrėžti” – mažu mažiausiai nesolidus… vaikų darželio lygio…:)

    • http://racas.lt Artūras Račas

      mielas Andriau, šis įrašas nebuvo skirtas vaikų darželio auklėtiniams. Tad nevarkite, nes dar netyčia persitempsite.

      • Andrius

        ..a..nu, vansi, čia buvo tik Jūsų subtilus humoro jausmas ?:) – pripažįstu – pokštas vykęs ir tikrai juokinga :)

  • briedis

    Ka gi, galima konstatuoti- “prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;

    prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;

    prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

    Tepadeda man Dievas!”

    Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.” Ką čia pridursi? Tai kam gi vistik Prezidentė tarnauja? Aš kaip rinkėjas pasimečiau…Nors gal aš ir nelabai informuotas, bet labai giliai ir tvirtai abejoju, kad Prezidentė yra “visiems lygiai teisinga”, nes voliuntaristinį bezmėną iškeitė i temidės svarstykles.

    • briedis

      Pasitaisau-atvirkščiai turėjo būt- bezmėnas vietoj svarstyklių. Na, bet tokiame ermyderyje ir velnias sprandą nusisuktų.

    • romas

      Puteikis per alfos konferenciją pasakė maždaug taip: nebūtų didelė dalis seimo narių supančioti korupcinėmis grandinėmis, niekas negalėtų jų už virvelių tampyti. Faktiškai pats Seimas sudaro galimybes valdžios koncentravimui Prezidento ir specialiųjų tarnybų rankose.

      • Fredis*

        Kita versija, kurią pasakė R.Juknevičienė per LRT – žmonės (Seimo nariai) paprasčiausiai nesidomi nacionalinio saugumo ir gynybos reikalais net būdami šio komiteto nariais.
        Įvairūs žmonės jaučiasi, mąsto ir veikia labai skirtingai, juk daugumai užtenka, kad būtų užtikrinta pensija, socialinės garantijos, būtų santarvė ir taika žemėje, dar, kad tvirčiau būtų, pridedant: “vienintelės “tikros” vertybės, kurias konservatoriai puoselėja, tai ultraradikalios klerikalinės. Geriau jokių vertybių, nei tokios”.

      • briedis

        Romai- Ja, kaip sako vokiečiai. Bet turiu vilties, kad įstatymas nėra kvailių motina ir durnių tėvas. Aš vistik ateisiu į mitingą.

  • Valentinas

    Aš žinoma ne Račas, neapsimetu labai išmanantis teisę, todėl neturiu nuomonės šiuo klausimu. O klausimas toks:
    Ar prezidentės pareiga priimti atleidimą yra imperatyvi ar ne?
    Staiga prisiminiau Aukščiausiojo Teismo pirmininko Greičiaus atleidimo istoriją. Kiek pamenu, Seimas nenorėjo atleisti Greičiaus, nors daug teisininkų, tame tarpe ir Kūris teigė, kad Seimo pareiga yra imperatyvi, t.y. Seimas neturi pasirinkimo neatleisti Greičiaus. Priešininkai sakė, kad Seimo nario mandatas yra laisvas ir Seimo narys neprivalo balsuoti prieš savo sąžinę ar principus. Kūris, gi vienoje radijo laidoje aiškino, kad Seimas turi aibę imperatyvių pareigų. Pavyzdžiui Konstitucija liepia Seimui paskelbti Seimo rinkimus tam tikru laiku ir Seimas neturi pasirinkimo nepaskelbti.
    Gerbiamieji, priminkite kokia buvo Račo pozicija Greičiaus klausimu? Jei Račas buvo Greičiaus neatleidėjų pusėje, tai būtų eilinis nenuoseklumas ir dvigubi standartai.

    • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

      Nekorektiška analogija.
      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko kadencijos laikotarpį apibrėžia įstatymas(įstatyme nustatytas terminas, kuriam suėjus pirmininko įgaliojimai nutrūksta). Šiai kadencijai pasibaigus, turi nutrūkti įgaliojimai, o Seimas negali jų pratęsinėti, nes taip pažeistų Konstituciją ir įstatymus.

      Palaičio atveju jokia terminuota kadencija nesibaigė, o tiesiog reformuojamas ministrų kabinetas.

  • Vingių Jonas

    iš lrs.lt – nieko asmeniško, tik faktas:))

    Data nuo: 2012-03-02 Data iki: 2012-03-09
    Įstaiga: Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba
    Kalba: Lietuvių
    Rūšiuoti rezultatus pagal: Registravimo datą
    Iš viso – 0. Paieškos laikas – 2012-03-12

  • NiekurNeiva

    SAPNAS:
    Už alaus baro – džiaugsminga Prezidentė.
    Gyvai besišnekučiuodami, ar dviratininkai yra geresni bridžo žaidėjai, ar bridžo žaidėjai kietesni dviračių ekspertai, prieina Premjeras ir Ministras. Į litrinius bokalus laisvai liejasi putojantis alutis. Valio pavasarinei fiestai!! Susidaužę bokalais, nusišypsoję barmenei, Premjeras ir Ministras įsivelia į neįpareigojantį ginčą – ar „Hitachi“ japoniškai reiškia Saulėtekis, ar vis tik Saulėlydis. Bokalai tuštėja…

  • titu

    Aš irgi ne Kūris, bet p. Račo Konstitucijos interpretacija labai naivi ir netgi visai vaikiška.“negali laisvai pasirinkti ministrų kandidatūrų” reiškia, kad LR prezidentas negali sakyti Kubiliui – imk pvz. gerb Petraitį į ministrus ir taškas. Prezidento rinkimosi laisvę riboja Premjero siūlomi kandidatai. Ir Prezidentas neprivalo pritarti. Bet tačiau formaliai Prezidentas siūlo Seimui tvirtinti Ministrą pirmininką, o šis Prezidentui siūlo tvirtinti kandidatus į ministrus.
    Formaliai gal viskas ir būtų gražu, bet Grybauskaitė kaip ir Paksas sukėlė politinę krizę veiksmais, kurie mažų mažiausiai yra savo valstybės ir subtilaus valdžių pasidalijimo principų negerbimas.
    Vienu veiksmu be konsultacijų su Vyriausybės vadovu ir veikdama sutartinai su jam pavaldžiu ministru nušalina pavaduotojus o antru paskelbia, kad į koalicijos veiklą nesikiša ir ja pasitiki. Todėl manyčiau Konstitucijos pažeidimų reikėtų ieškoti ne Palaičio atleidimo teikimo netvirtinime, bet tiesioginiame kišimęsi į Vyriausybės veiklą.

  • http://Www.isesmes.lt Vytenis

    Konstitucijoje parasyt a pakankamai aiskiai – presidentas skiria ir atleidzia, Raco zodziais, sixties zodziais yra esminiai ir neverta ausinti burnos del konstitucijos pazeidimu, net ir nebunant Kuriu.
    Rimtesne problema ta, kad konstitucija svelniai tariant nelabai vykusi ir kelia begale nesusipratimu.

    • titu

      skiria ir atleidžia Premjero teikimu. Valdžia taip padalyta tarp Seimo Vyriausybės ir Prezidento, kad Vyriausybės formavime visi turi savo balsą. Bet Konstitucija pakankamai abstrakti, todėl ne teisininkams sukelia nemaža spėlionių.

  • Izbliondimas

    O gal kartais Konstitucijos visus straipsnius reikia skaityti iš vienodo nuotolio.
    O tai apie švietimą ar sveikatos apsaugą, – ją skaitome iš kilometro atstumo. O kai kuriuos straipsnius net su lupa.
    Manau taip nėra sąžininga.
    Iš kokio atstumo skaitome apie pradžioje minėtus reikalus iš tokio atstumo, manau, turėtume skaityti jau ir visus kitus straipsnius, t.y. be lupos.
    Nes išvestinis reikalas – švietimas.
    O šiaip, kaip ir yra numatyta Konstitucijoje, Prezidentė neturi automatiškai tenkinti Premjiero teikimus, – priimti į darbą ar atleisti, patvirtinti ar nepatvirtinti. Tai trumpai juodai ant balto parašyta.
    Aš supratau, kad JE nori sužinoti tik vieną dalyką, – kas nutekino informaciją. Įtarti žmonės atleisti, iki teismo sprendimo.
    O kai dėl to, pasinaudojant tuo, visais smuikais užgrojo partijos, žiniasklaida, – JE pasakė aiškiai, iki rinkimų čia pas mane nevaikščiokite. Yra teismas. Jei susipjovėte dėl to, – yra Seimas.
    Konstitucija JE-jai tai leidžia ir ji tuo naudojasi, – iki rinkimų kadrų klausimais (kuriuos ji skiriu, atleidžiu, pagal Premjiero teikimą), prašom, nesivarginkite, – turite daug darbų ir dirbkite, nepolitikavę…
    Pagaliau turime posto vertą JE.
    O tai tie politologai jiems ir jau ligą buvo įkalbėję, kad tai ne valstybės viešpatis (be kurio valios net plaukas nuo galvos niekam negali nukristi), o koks tai tik UR ministro patarėjas.
    Iki to buvo jau nusivažiuota, kad va eisiu dirbti Premjieru, o ne Prezidentu, nes noriu būti valstybės viešpačiu. Ar buvo galima žemiau valstybei kristi, su visais tais išmislais, kas tai yra LR Prezidentas. Taigi, teisingai pasakyta buvo, visiems į būdą…☺

    • Regis

      Kažkaip prisiminiau vieną didesnių nuodėmių pakabintų ant V.Adamkaus. Tai, kad ramiai sėdėjo ir nieko nedarė vidaus politikoje ir ramiai sau dėliojo parašus ten kur jam buvo pasakyta. Ir čia galima būtų traukti ištraukas ne iš vieno veikėjo pasisakymų su labai konkrečiomis citatomis. Ratas apsisuko, kad jį kur, prezidentas ir vėl ne parankus ir vėl reikia kažką sakyti ir daryti, kad tauta susivoktų kas yra kas. Labai reta galimybė, ko gero antra tokia rimta po kaltinimų kopijuojant konkrečiai kostiumėlius apskritai stilių, kada galima nors kaip rimčiau pakibinti šios šalies piliečių pasitikėjimą tiesiogiai rinktu ir deleguotu valstybės vadovu.

  • mast

    Taip žinoma Artūrai, kad jūs ne E.Kūris. Tas aiškiausiai čia ir matosi :)

  • Marius

    Fantastiškai gerai argumentuotas tekstas! Aš taip nesu E.Kūris tačiau jūsų, autoriau, Konstitucijos, įstatymų traktavimo logika tikrai suprantama ir aiški. Lengviau skaityti nei Konstitucinio teismo paklodes.

  • stogas

    As ir ne Kuris, bet kiek suprantu logika turi but sekanti:
    Jei vadovas nenori dirbt su pavaldiniu, tai atleidziamas vadovas arba pavaldinys. O dabar aiskink neaiskines- tradicinis Jovalas.
    Vadovas nepasitiki pavaldiniu, kuris paliekamas dirbti, vadinasis, turi pats dirbti uz ji. Brr…

    O dar geriau ponia prezidente, skambino , skambino, o dabar deda i krumus. Vargsas Palaitis, pakluso skambuciui ir lieka trecias..

  • Ernesta

    Palaitis jau seniai turėjo palikti postą, dar prieš laikinajai komisijai pradedant tyrimą. Nepasitikėjimas juo pareikštas, todėl nei prezidentė, nei ministras pirmininkas neturi jo ginti, tai asmeninė POLITIKO atsakomybė.

  • Auksinis kardas

    Atsiprašau, ginčo negali būti dėl to, kad Prezidentas labai netgi formuoja Vyriausybę! Bet ne savarankiškai, o pritarimais priimtiniems siūlymams. Artūras iškėlė versiją, kad gal tie pritarimai labai formalūs, kone privalomi. Visgi, valdžių galių ribojimo mechanizmai puikesni – kūnu gali virsti tik tai, dėl ko sutariama, kitokie ieškojimai ir lieka sutarimo ieškojimais. Bet, atrodo, įvykiai gali krypti būtent Premjero asmeninės atsakomybės už suformuotos Vyriausybės darbą vaga.

  • Donatas

    turbūt pasikartosiu, bet pagal pagal Konstituciją suverenitetas priklauso tautai, kurį ji įgyvendina tiesiogiai arba per renkamus atstovus. tautos renkami atstovai yra du – prezidentas ir seimas. jie turi sutarti esminiais klausimais, o FNTT atleidimo afera atrodo, jau tampa tokia.
    tad jei pozicijos nebesutampa, tai arba prezidentas, kuriam labai patinka palaitis, paleidžia vyriausybę (tame tarpe ir palaitį :) ir, jei seimas nesugeba surinkti naujos vyriausybės, paleidžia patį seimą, arba seimas už konstitucijos pažeidimą (prezidento kišimasis į vyriausybės vidaus darbą nepaleidžiant pačios vyriausybės) paskelbia apkaltą prezidentui ir jį pašalina.
    grybauskaitės atveju, pasakiusi ‘a’, ji (ir jos patarėjai) nebeišdrįso pasakyti ‘b’ – pasakiusi ‘palieku palaitį’, ji turėjo pasakyti ‘nebepalieku kubiliaus’, nes kubilius jai aiškiai buvo parašęs, kad jis su palaičiu nedirbs, o grybauskaitė kaip tik verčia jį su palaičiu dirbti toliau, t.y. ji užsiima vyriausybės formavimu, o ne ministras pirmininkas. šiuo atveju seimui belieka rengti apkaltą prezidentui. tada suverenas – tauta – per renkamus atstovus – seimą – pašalina iš darbo prieš suvereno valią pradėjusį veikti pareigūną. kitam prezidentui paskyrus kitus generalinį prokurorą ir VSD vadą, galima būtų pašalinti ir daugiau jau mažesnio rango prieš tautos valią (bet už savo kišenę) dirbančius ir ‘ant kitų’ kompromatą renkančius pareigūnus. nes dabar atrodo, kad suverenitetas priklauso ne tautai, bet jiems.
    o palaičio elgesys labai panašus į tokį, kai ‘ant jo’ yra geras kompromatas, tada jis bet kokius įsakymus bet kokiu pretekstu gali gaminti, kad tik tas kompromatas neišlįstų. ir, manau, palaitis ne vienas toks ‘ant lietuvos’… nes gali būti, kad FNTT pradėjo judinti negalinčius paaiškinti praturėjimo kilmės VSD ir prokuratūros pareigūnus ir jos vadovai jiems tapo ‘nebetinkami’, o palaitis, ko gero, tikrai ne prie ko.
    ačiū Artūrui už taiklų situacijos komentarą, nors jis ir ‘ne kūrys’ (tą turbūt reikėtų sakyti su palengvėjimu ir džiugesiu :)

  • Izbliondimas

    Šiandien, Žinių radijo laidoje „Prie pietų stalo“ svečiavosi Seimo narys A. Valinskas. Manau jau vakare, šis pokalbis jau bus ir šio radijo archyve (ką domins, – žinoma, pasiklausys).
    Jis pasirodi taip rimtai yra įsijautęs į politiką… tikrai buvao nustebintas, maloniai nustebintas.
    Žinote ta politika iš žmogaus matau atima daug ką. Dabašinskui niekaip nepavyko Seimo nario atitraukti į pokalbio pobūdį, koks jis galėtų būti, kaip p. Arūnas Valinskas dar su politika neturėjo nieko bendro.
    Tad prie ko čia visa tai.
    Ogi, kad pasakė daug čia svarstoma tema.
    Nors tarp jo ir JE buvo katė ar katinas perbėgęs, visgi Seimo narys pademonstravo, kad Lietuvos reikalai yra aukščiau buvusių nuoskaudų.
    Taigi, pažėrė labai tvirtų motyvų JE naudai.
    Žinoma, pasakydamas, kad dabar JE užsitaisė sau ant galvos Tautą, su nesibaigiančiais mitingais prie prezidentūros… ką jau ką…
    Kadangi Tauta, mano galva, dažniau klysta, išskyrus vienetinius atvejus, ir kadangi dėl to nėra, manau, patikima, – pasiklausyti laidos pašnekovo motyvų buvo įdomu. O jie buvo tragiškai baisūs, pagalvojau…
    Visgi norėčia, kad politikai aplamai šiandien biskį atvėstų, – nes kas ne kas, bet jiems sustoti praktiškai nėra lengvai įmanoma, manau (ir ne dėl jų kaltės, žmogus juk silpnas vienas pats prieš bacilas… politikos), nes, gal, politika ir protas, juo labiau sąžinė… na, kaip kokios kortos silpnavalio rankose, kur pilama iš pinigų… – bet kaip visgi sutrina politiką žmogų, tiesiog akyse, į skutelius… vaje, vaje…☺

  • lv

    Aš irgi ne Kūris, bet gerbiamas Artūrai, pagal LRT įstatymą, LRT taryba:
    - tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;

    - tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes.

    - ir kt. tvirtina…

    Jums juk kažkodėl šviečia, kad šiame kontekste jūs turite teisę nepatvirtinti, o ne pareigą patvirtinti, ar ne…?

    • http://racas.lt Artūras Račas

      mielas lv, nebūkite Valentinu ir neaiškinkite, kas man šviečia. O antra, tai LRT taryba turi pareigą patvirtinti, tačiau turi teisę siekti, kad sąmatos ar konkurso tvarka būtų koreguojama. Jei, žinoma, suprantate skirtumą.

      • lv

        Na ir kaipgi būtų siekiama? Įtikinėjant administraciją…?
        Ar ne(pa)tvirtinant aibės dokumentų, tokiu būdu išreiškiant aiškų nepritarimą iš ko kyla būtinybė juos keisti, tikslinti, kad jie galiausiai būtų patvirtinti.
        Man tai akivaizdu, kad jums šviečia neteisingai.

        • lv

          Beje, jei neskaitėte LRT įstatymo (o juk skaitėte), tai tame straipsnyje, kuriame taryba daug ką tvirtina, surašytos tarybos teisės ir atsakomybė, o ne pareigos…

  • Sapnas

    Super, straipsnis, super. Net ne 10 balų – 100 balų.

    Ir pasakysiu paprastai, ūkiškai: tie, kurie čia visaip varto, vis ieško kažkokių argumentų, vis kažkokių išvedžiojimų – esate visiški dundukai…

    …arba infantilios elgsenos atvejis: yra tokie vaikai, kurie girdėdami protingus tėvo pasakymus, ožiuodamiesi vis tiek sako priešingai.

    • Regis

      atsirado toks įtarimas, kad tamstai teko pačiam išgyvent panašų elgesį. Kažkaip net nesusimąsčiau, kaip galima normalią civilizuotą diskusiją taip įsivaizduoti. Juk yra viena nuomonė ir pozicija, yra ir kitokios. Dėl to ir diskutuojama.

  • stogas

    Kurys nubega pas Valiu, Valys nubega pas Miliute , o Miliute dirba LTV… ir visi jie geria bare.

  • Pingback: O kas, jeigu Prezidentė nepaisė Konstitucijos? Tai tik klausimas at Dainius Radzevičius

  • viptas

    1992m.konstitucija vos ne kasdien patiria fiasko,kai tik bandoma pagal ją rasti sprendimą.Esmė paprasta-valdžios jėgų “subalansavimas” paliko piliečius bevaliais įkaitais,nors const tvirtina priešingai.
    Šiandien mes brangiai apmokam klaidas,kurias padarėm referdume aklai balsuodami už const,”padovanotą” mums VU teisės išminčių ir jos aiškintojų iš KT.
    Ar spėsim atsipeikėt iki kritinės masės dydžio ir const pakeisti,ar liksim benamiais eu(enuchais)?

    • znakorius

      Ko jums trūksta Konstitucijoje?

  • Milda

    aš irgi žinoma – ne kūris, ne račas ir net ne teisininkė, tačiau geriau jau būtų mažiau tų Konstitucijos aiškintojų… kiek žinau, kiekvienas pilietis gali pateikti paklausimą Konstituciniam teismui, pirmyn, račai… beje, žyliaus nuomonę šiandien jau skaičiau kažkuriame portale, deja, ji nesutampa su račo požiūriu…

    • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

      Tokie ir panašūs komentatoriai – priežastis, kodėl nebereikėtų stengtis. Tiesiog išjunkime šviesą.

      • http://racas.lt Artūras Račas

        Tomai, dar nejunkime:) Tiesiog ne visi turi laiko skaityti įstatymus. O nuomonę apie juos galima pareikšti ir jų neskaičius.

    • http://racas.lt Artūras Račas

      miela Milda, būtų dar geriau, kad prieš sakydama “kiek žinau”, pabandytumėte sužinoti. Ne taip kvailai atrodytumėte.

      • Milda

        jei užkabino tik mano nežinojimas, vadinasi, kita komentaro pusė buvo tiesiai į dešimt:)… cha, provokacija pavyko…

        • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

          Deja, komentaras yra kvailas visa apimtimi, ne pusė. Anokia provokacija – demokratijos nesupratimas.

  • Jonas III

    Jeigu gerai įsiklausyti, galima išgirsti, kad Kostitucijos Dvasia sako, jog ministras privalo turėti Prezidento, Premjero ir Seimo pasitikėjimą. O tai išgirdus jokių klausimų neturėtų likti.

    • znakorius

      Ta dvasia, kaip rodo LRT laida, nurodo klausyti tik E.Kūrio. :)

  • viptas

    Ko jums trūksta Konstitucijoje?
    Realios piliečių valios įgyvendinimo,sprendžiant valstybės gyvenimo aktualius klausimus,kaip pvz.palaičio sukeltą valstybės valdymo krizę.
    Ši partinukų dirbtinai sukelta “krizė” būtų išspręsta per vieną savaitę piliečių referendumu,kaip įprasta pvz.Šveicarijoje.

    • znakorius

      Šveicarijos referendumai daug kam patiktų, bet ne “elitui” , nes tada jis tiesiog nebebūtų reikalingas ir kur tada turėtų ganytis? :)

    • romas

      Ir be referendumų galima buvo jau krizę išspręsti premjerui atsistatydinant. Net jei ir pavyks Palaitį atleisti, Seime jovalas nesiliaus, nes pats jovalas ir yra tikslas. Būtų neišlindusi FNTT vadovų atleidimo istorija, rinktų parašus Kubiliaus interpeliacijai, todėl geriau yra išsiaiškinti ilgai netempiant.

      • suomis

        Būtent. :)

  • austras

    Mano subjektyvia nuomone, paskutinis pono Račo tekstas yra tikrai politiškai subjektyvus teisinių aktų aiškinimas. Jeigu būtų taip, kaip aiškina ponas Račas, tai tame konstitucijos sakinyje apskritai nebūtų kalbama apie Respublikos prezidentą. Vienas gerbiamo Tomo Chochrin sakinys niekais paverčia visą tai, ką parašė ponas Račas: “teiginys, jog Prezidentas “negali laisvai pasirinkti ministrų kandidatūrų”, reiškia, kad jis yra apribotas tų kandidatūrų, kurias teikia ministras pirmininkas, tačiau gali joms pritarti ar nepritarti. Šioje vietoje REALIAI ir pasireikš valdžių padalijimo principas bei stabdžiai ir atsvaros, kai tiek Seimas, tiek ministras pirmininkas, tiek Prezidentas turės SUSITARTI.” Konstitucinė doktrina, mano nuomone, visų pirmiausia remiasi valdžių padalijimo principu, o ypač tie konstitucijos straipsniai, kuriuose kalbama apie įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios bei teisminės valdžios organų sudarymą.

    • romas

      Prezidentė ir premjeras yra vykdomosios valdžios atstovai. Kažin, ar šioje vietoje galima kalbėti apie valdžių padalijimo principą. Jei aš teisingai šį principą suprantu, aišku.

      • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

        Tiesiog per siaurai. Padalijimas reiškia ne tik tarpšakinį, bet ir tarpinstitucinį.

    • http://racas.lt Artūras Račas

      mielas austrai, o juk niekada ir neslėpiau, kad esu subjektyvus. Tiesa, nesutikčiau dėl termino “politiškai”.

      Tomą labai gerbiu ir jo komentarus bei tekstus skaitai atidžiai, bet priimu juos kaip nuomonę. Kaip E.Kūrio, kaip J.Žilio ir kitų teisininkų. Kuri taip pat yra subjektyvi.

      Ar jo pastaba “niekais paverčia” mano tekstą? Tai – dar viena – austro subjektyvi nuomonė. Tačiau austras neatsižvelgia į tai, kad Tomo (subjektyvi) nuomonė labiau tinka Vyriausybės sudarymui ir kiek mažiau – premjero iniciatyvai dėl ministro keitimo. Nes, kaip ir minėjau, R.Palaičio atveju, kandidatūrų pasirinkimui kaip ir nebuvo.

      Beje, austrai, man šiaip smalsu – ar skaitėte 1998 m. KT nutarimą? Tik sąžiningai:)

      • austras

        Nesakau, kad visada esate politiškai subjektyvus, tačiau paskutinis Jūsų pateiktas komentaras yra subjektyvus politiškai, nes juo Jūs, būdamas visuomenėje įtakingu politikos komentatoriumi, norite to ar nenorite, remiate tam tikros politinės grupuotės siekį ieškoti prezidentės tai politinei grupuotei nepalankiame sprendime trūkumų. Skirtumas tik tas, kad politinė grupuotė ieško trūkumų politinėje plotmėje, o šiuo komentaru jūs ieškote trūkumų dar ir teisinėje. Ir Jūsų subjektyvia nuomone, Jūs juos atrandate, savo parašytu komentaru įtakodami viešąją nuomonę labiau, nei tai daro kad ir tas pats Tomas Chochrin, “austras” ar kiti po šiuo Jūsų tekstu kažką parašę komentatoriai.

        Subjektyvus “Austras” galimai į kažką ir neatsižvelgia ir net 1998 metų KT nutarimo neskaitė. Nors jis šį tą žino apie konstitucinę doktriną ir valdžių padalijimo principo svarbą, todėl leidžia sau viešai išreikšti subjektyvią nuomonę.

  • viptas

    Kol viršūnėlės dalijasi valdžią,apačios baigia išsivaikčioti…..
    Aplamai,kam renkami atstovai-valdžiai dalintis,tyčiojantis iš rinkėjų ar MŪSŲ valstybei valdyti?
    Mūsų const užprogramuotas nuolatinis lakstymas po įvairius rūmus,nuolat “derinant” nuomones,pareigybes,personalijas ir t.t.,tuo pačiu ištrinant visų lygių “valdovų” asmeninę atsakomybę.
    Kur prasideda “kolektyvinė” atsakomybė,ten baigiasi elementari tvarka.
    Kaip tik tokiais kritiniais atvejais arbitru turi būti rinkėjai,o ne “išsirinkusieji” ar jų paskirtieji.

  • Fredis*

    Kaip taikliai buvo pastebėta – šis tinkalraštininko įrašas skirtas ne vaikų darželių auklėtiniams, tačiau pakomentuoti gali visi, taigi:
    pagal Konstitucijos dvasią Prezidentas negali nepasirašyti ministro pirmininko pateikto atleidimo prašymo, tačiau kadangi Prezidentas “nėra notaras”, tai ypatingais atvejais norint sukelti konstitucinę ir politinę krizę toks veiksmas išimtinais atvejais yra įmanomas. Kaip sako klasikai-konstitucinės teisės žinovai: “jeigu labai reikia, tai galima”, tačiau užduokime sau klausimą: ar tikrai buvo nepaprastasis ir ypatingas atvejis, kad Prezidentui reikėtų taip pasielgti ir ar buvo “valstybė pavojuje”? Akivaizdu, kad ne. Subjektyvia vaikų darželio auklėtinio nuomone Prezidentas vieną savo grubų ir konstitucijos dvasios neatitinkantį veiksmą – grubų kišimąsi į vyriausybės veiklą nurodinėjant kas turi vadovauti teisėtvarkos institucijai (FNTT), pridengė kitu labai blogu ir krizę pagilinusiu veiksmu. Įvyko tas atvejis, kai kur nors Briuselyje būtų gėda prisipažinti, kad esi iš Lietuvos. “Ai, tai Jūs iš šalies, kurioje neveikia europietiškos tradicijos, kai ministras turėtų atsistatydinti vos tik jam Vyriausybės vadovas žodžiu pareiškė nepasitikėjimą?”.

    • romas

      Fredi, civilizuotoje šalyje Prezidentės sprendimo netenkinti premjero teikimo atleisti turėtų atsistatydinti vyriausybės vadovas. Kad neatleidus Palaičio atsistatydins, Kubilius turėjo pasakyti įteikęs Prezidentei teikimą atleisti, o ne mykti, kad galvos po to. Prezidentė neatleido, nes jos netenkina vien tik Palaičio atleidimas. Iš tiesų po atleidimo nebūtinai juk LiSC pasiliktų koalicijoje, todėl Prezidentės kalbėjimas, palydintis apsisprendimą, ir yra toks. Išvertus į žmonių kalbą, jis reikštų, kad Kubilius turi išsiaiškinti, ar koalicija gali toliau kartu dirbti, o Prezidentę tenkina visi koalicijos apsisprendimo variantai.

      • Fredis*

        Sutinku. Prezidento pasakymą, kad “palaikau vyriausybę strateginiais klausimais” tarp eilučių galima perskaityti, kad išreikštas nepasitikėjimas vyriausybe, nes neaišku kas Grybauskaitei yra “strateginis tikslas”, nes ji pati juos akivaizdžiai yra pametusi. Kubilius tikriausiai turėjo ir galėjo atsistatydinti iš karto po Prezidento sprendimo, tačiau kiekviena nauja diena siūlo vis kitas išeitis, o jų yra ir daugiau. Kadangi Prezidentas nusiplovė rankas pagilindamas politinę krizę, iškrito iš politinės arenos, iš politinio žaidimo ir izoliavosi, tai į aikštingus pašūkčiojimus iš Ten jau daugiau nebeverta kreipti dėmesio. Pradeda veikti kita konstitucinės dvasios doktrina – Vyriausybė atskaitinga Seimui, vyriausybės likimas spręsis Seime.

  • Darius

    Bet kaip paaiskinti Prezidentes poelgi netenkinti ministro nusalinimo? Jeigu nemanyti, kad Prezidente visikai nesupranta Lietuvos politines sistemos veikimo.

  • viptas

    Dariau,ledo karalienė akyvaizdžiai nervinasi,ateina pavasaris,žmonių abejingumo ledas tirpsta,permainų spektro nežinomybė kartais aptemdo sveiką nuovoką.
    Karalienės gvardiečiai nevaldo situacijos,jos dvariškiams gyvybiškai trūksta laiko,ieškant išeities.Artėja kovo 17 d.mitingas,kas mūsų laukia toliau?
    Pavasaris – gamtoj ir valstybėj,ar tik gamtoj?

  • http://www.skirmantas-tumelis.lt Skirmantas

    Ačiū už neblogą Konstitucijos analizę. Analizė patvirtino mano prielaidą, jog Prezidentės patvirtinimas tėra biurokratija – savotiškas reveransas sakantis: “gerai, supratau”.

  • Vingių Jonas

    Dar biški apie “Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus”:)) Aukščiau buvo išreikšta nuomonė, kad prezidentas DERASI – TARIASI su Ministru pirmininku dėl jo teikimų. Aš manau, kad O.Benderio prietelius Kysa Vorobjaninovas bet kurio premjero vietoje prezidentui pasakytų: – Čia ne vieta DERĖTIS:)) Taip, kad tuo atveju, jei rašytinis oficialus teikimas atleisti buvo, prezidentas neatleisti negalėjo. Panašiai yra ir Didžiojoje Britanijoje, kur ministerius premjero teikimu skiria ir atleidžia karalienė. Formulumas ir viskas. Bet, kai atsisakoma vykdyti formalias pareigas, tai pažeidžiama Konstitucija. Ar tikrai buvo raštiškas teikimas atleisti? VBS sakė?:))

    • Alois

      Kažkada “moralinis autoritetas” Adamkus visu savo autoriteto svoriu prispaudė atsistadydint Vagnorių, irgi lygtai neturėdamas tiesioginių svertų, tik tarimosi ir derėjimosi.

      Ušackui užteko vieno “nepasitikiu”. Palaičiui neužtenka. Kuriam su Čapliku jų pačių delaguotas ministras Gelūnas galėtų pacituoti ar perfrazuoti Stanislavskį apie mylėjimą teatro (politikos, valstybės, koalicijos) savyje ar savęs teatre.

  • Darius

    Gal but aplynkybes kuriu nezinome, tolesne diskusija pavercia visiskai bergzdzia? Gal apkalta Prezidentei issprestu politine krize?

  • sataniuga

    Aš žinoma irgi durnas, bet parašysiu: Artūrai, kaip prezidentas
    “Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus” , taip ir LRT tarybos narys “tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas”, kurias “Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti”. O Jūs, atleiskite, dar kažkokių dokumentų reikalaujate, abejojate, bylinėjatės. O jeigu, pvz. LRT tarybai, kuri “generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus” bus pateikta pvz. pavaduotojo Užkalnio kandidatūra, ar vykdysite savo pareigą taip pat, kaip tas prezidentas, kurio, anot Jūsų “pareiga Ministro Pirmininko sudarytą Vyriausybę patvirtinti”?

    • http://racas.lt Artūras Račas

      mielas sataniuga, manau, man užtektų sveiko proto tvirtinti tokį LRT generalinį direktorių, kuriam net per gripo ar maliarijos akademiją, ar užvalgius grybukų nekiltų mintis siūlyti A.Užkalnio į pavaduotojus. O pavyzdys su sąmatomis, mano subjektyvia nuomone, nelabai tinkamas.

  • http://www.xn--uleviius-obb.lt Liutauras

    valdžių padalijimo principas yra panašus į uždavinį, kaip padalinti pyragą į idealiai lygias dalis? matematikos logika duoda uždavinį – iš pradžių vienas pjausto, o tada kitas pasirenka vieną iš supjaustytų dalių.

    taip ir čia su įvairių pareigūnų teikimu/skyrimu – viena pusė turi teisę pasirinkti kandidatą, o antroji – įvertinti, ar jis tinkamas ir padaryti galutinį sprendimą.

    o aiškinimas, kad LRP pagal Konstituciją yra pasyvus parašo “uždėjėjas”, yra neteisingas – ir ne tik dėl jau nagrinėtų bylų praktikos, bet ir dėl logikos – toks “privalomo pritarimo” modelis panaikintų atsvarų balansavimo modelio esmę

    • Jonas III

      Liutaurai, efektyvūs ir pigūs problemų sprendimo būdai korupcinei biuroktatinei sistemai yra ne tik žalingi, bet ir pavojingi todėl net nesvarstytini.

  • viptas

    Liutaurai,ar tau žmoną ar draugę parinkus pagal atsvarų balansavimo modelį,būtų logiška?
    Gyvenimo realybė visus kabinetinius “modelius” sutrina į šipulius,o mes turim jais vadovautis…..
    Toks ir gyvenimas Lietuvoje pagal “šipulių konstituciją”.

  • http://www.xn--uleviius-obb.lt Liutauras

    @viptas, neigiate poreikį valstybėje diegti valdžių padalijimo principą (kuris paremtas balansavimu)? tai gal dar prieštarausite prieš “rule of law” ir teismų viršenybę?

  • viptas

    Liutaurai,1992m.Lietuvos konstitucija yra vakarų demokratijos valstybių konstitucijų kopija,įteisinanti parlamentinį-prezidentinį valstybės valdymą.Manau Lietuvoje pribrendo laikas piliečių valstybės konstitucijai.Piliečių atstovų seimas su savo partine sistema visiškai save diskreditavo,prez.-parlam.valdymo kokteilis tapo nuodingu Lietuvos piliečiams.Šiandieninė Lietuvos valstybės būklė istoriškai labai panaši į Žečpospolitos agoniją prieš paskutinį-trečiajį jos padalinimą.Kai piliečiai atsuka nugaras politiniam elitui,valstybė miršta.Lietuva sugebėjo prisikelti iš numirusių kelis kartus,bet vienas kartas gali būti paskutinis.
    Šiandien mūsų teisinė sistema piliečių akyse morališkai žlugusi,kai teisininkų nuolat kartojami klasikiniai principai tapo tik rementais mūsų paliegusiai temidei,kurios svarstyklėse tarpusavyje varžosi tik pinigų sumos pagal principą -kas daugiau duoda,tas “teisus”.
    Deja,Liutaurai,prieštarauju,nes Lietuvoje palaidos rinkos principai(kuo daugiau “babkių”,nesvarbu kilmė,kai viskas perkama-parduodama),pamynė visus kitus bendražmogiškus,šimtmečiais žmonių moralės išbandymų patikrintus principus.
    Pinigų viršenybė prieš viską Lietuvoje įgijo grėsmingą mastą,visos valstybės įstaigų intrigos-dūmų uždanga piliečiams prieš “demokratinius rinkimus”.

  • Krizė

    Jei valdžių atskyrimo principas veiktų taip, kaip bando paaiškinti Liutauras, tai ministrui pirmininkui negali tekti visa atsakomybė už vyriausybės veiklą. Jei jau esi atsakingas už žmonių darbą, tai turi turėti galimybę pasirinkti ir jį dirbančius žmones. Jei dar kas nors parenka žmones darbui, tai atsakomybė gaunasi bendra su tuo kitu parenkančiu. Šiuo atveju, prezidentei įsikišus į vyriausybęs sudėtį, už vyriausybės veiklą jau turėtų atsiskaitinėti ne tik ministras pirmininkas, bet ir prezidentas. O tokios nuostatos Konstitucijoje nėra.

    Šiaip, aišku, Kubilius į šį prezidentės akibrokštą sureagavo liurbiškai. Reikėjo iš karto skalambinti apie konstitucinę krizę ir kreiptis į Konstitucinį teismą.

  • Petras

    Vaikinai, tai supratau, kad prezidente vis delto gali neskirti ir neatleisti? Kaip priversti susitarti? O jeigu padarytume balsavima pigu? Rinkejas galetu balsuoti elektronine asmens tapatybes kortele, arba, galu gale, tiesiog maxima aciu kortele, bet kuriame kasos aparate, bankomate ar kokios tai uzsienio salies ambasadoje. Viena karta per keturis metus uz seima, ir viena karta per penkis metus uz prezidenta. Rinkimai vyktu visa laika be sustojimo. Tiesiog kazkoks kandidatas gaves reikiama balsu skaiciu gali ateiti dirbti i seima, o kitas, turintis maziausiai balsu, ir arba seniausiai dirbantis seime, turetu iseiti. O juk tai verstu seimo narius buti labiau pasitempusiais. Negali zinoti, kada rinkejui saus i galva balsuoti, ir uz ka? Balsavimas turetu atpigti daug kartu, referendumai taip pat. Musu aptariamu klausimu, tiesiog butu galima labai pigiai patikrinti – gal ne tas premjeras ar prezidente. Tiesiog Vaigauskas spusteltu mygtuka – rinkejas gauna galimybe balsuoti. Jeigu iskiltu reikalas, kad balsuotu greiciau – kazkokia tai progresija auga mokamas PVM mokestis, ir arba mazeja gaunama pensija, atlyginimas. Valstybei tik pajamos. Galbut uz kazkokia tai suma butu galima nusipirkti papildomai viena arba dvi balsavimo teises. Konstitucija papildytume nuostata – nesusitarus premjerui su prezidente, klausima sprendzia rinkejai, referendumo budu, ypatingos skubos tvarka(progresija drambliska).

  • Petras

    Tiesa, uzmirsau, tai galima ivedineti is leto. Tiesiog sukakus pilnametystei isdavineti elektronines asmens tapatybes korteles su programuojama balsavimo teise. Ziniasklaidoje atlyginimai neturetu sumazeti – parodei per televizija kaip premjeras traukia is eketes vaika – rezultatas vienas, o jeigu kaip prezidente gina nuo sukciu senute – visai kitas.

  • Petras

    Dar velniai griebtu, yra tokia galimybe, kad skirtingiems rinkejams galioja skirtingi istatymai. Tiesiog moki toki PVM ir gauni tokia pensija, atlyginima – uz kokius pasisako ta partija, uz kuria balsavai. Tuomet butu galima labai lengvai rinktis. Tereiktu pasidometi, ar geriau gyvena kaimynai, balsave uz kitas partijas. Bedarbyste didele. Prezidentas galetu eiti pareigas procentaliai tiek laiko, kiek gavo balsu. Po to galetu buti kitas kandidatas.

  • Petras

    Jeigu idomios detales, tai su mirties liudijimo isdavimu automatiskai anuliuojamas balsas is seimo nario ar prezidentes rezultatu. Sukakus pilnametystei – automatiskai suteikiamas. As asmeniskai uz tai, kad balsa galima butu parduoti, dovanoti. Nors gali buti ir atvirksciai – jei video kameru irasuose nera asmens – balsas negalioja.

  • nerijus

    Žuvis pūva nuo galvos.

    Yra toks posakis.

    Įstatymas aukščiau konstitucijos?
    Tai nafig tada ta konstitucija?..

    • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

      Nafig Konstituciją.