Artūras Račas

…Atostogos jau kaip ir baigiasi. Tačiau niekaip iš galvos neišeina Skirmanto komentaras bloge. Tiksliau dalis komentaro. Štai ką jis sakė: 

Stebina ir uzkabina mane sitam bloge kitas dalykas. “Vakaro zinios”, “Lietuvos Rytas”, “Verslo zinios”, “Valstieciu laikrastis”, “Elta”, “Respublika”, dabar “Kauno diena” – puiku, kad turit nuomone ir nebijot jos viesai pareiksti, bet Arturai, jei teisingai suprantu jus dar ir naujienu agenturos vadovas. Nebaisu klientus prarasti, o tiksliau, vieta agenturoje?

Parašyta prieš kelias dienas, o niekaip ramybės neduoda. Nes aš pats visą laik apie tai galvoju – nuo pat tos dienos, kai pradėjau vadovauti BNS.

Problema yra ir Lietuvoje ji ypač akivaizdi, nes čia dar ne visi sugeba atskirti, kad A.Račo blogas yra viena, o BNS informacija – visai kas kita.

Kita vertus, negali sakyti, kad tie du dalykai visiškai nesusiję. Nes iš tiesų, tiek rašydamas savo bloge, tiek dirbdamas BNS vadovaujuosi tais pačiais principais. Jie gana paprasti: jei turi faktų – rašyk, jei neturi kuo pagrįsti, be reikalo neaušink burnos. Visi lygūs, nėra nė vieno lygesnio už kitus. Nėra draudžamų temų, tos pačios taisyklės galioja visiems.

Nepaisant to, pavojus kyla. Ne man kaip A.Račui, tačiau BNS, kuriai vadovauja A.Račas. Ir tiksliau, net ne BNS kaip įmonei, bet ten dirbantiems žmonėms.

Skirmantas klausia, ar nebaisu.

Mano atsakymas – ne. Nes neturiu ko bijoti. Jei kartais atsitiktų taip, kad akcininkai nuspręstų, jog esu blogas vadovas ir atleistų, tikrai žinau, kad nepražūsiu. Ne pirmas kartas būtų. Visada iki tol išgyvendavau…

Tačiau keisti savo vertybes vien todėl, kad susiklosčius aplinkybėms, teko sutikti vadovauti BNS, neišeina.

Be to, esu įsitikinęs, jog tai ką darau, yra teisinga.

Turiu savo supratimą apie žurnalistiką ir man atrodo, kad Lietuvoje pastaruoju metu einama ne ta kryptimi.

Todėl ir toliau apie tai kalbėsiu ir rašysiu. Apie parsidavinėjimus, apie užsakomuosius straipsnius, apie neprofesionalumą žurnalistikoje. 

Žinote kodėl? Taip aš ginu save. Nes laikau save žurnalistu ir man patinka juo būti. Jei ramiai stebėsiu ir tylėsiu matydamas, kaip kiti tyčiojasi iš mano profesijos, leisiu tyčiotis iš savęs. O aš išdidus…:)

Taip, dėl tokios pozicijos BNS turi ir galbūt turės problemų. „Verslo žinios“ – mano nuomone, buvo pats puikiausias pavyzdys. Kita vertus, tikiuosi, kad tai laikina ir kad Lietuvoje dar įmanoma normali žurnalistika.

Iš kur tokia viltis?

Turiu patirties. Per 2003 metų referendumą skundžiau LNK ir tas pačias Verslo žinias Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl agitacijos pažeidimų. Ne todėl, kad būčiau visomis keturiomis prieš ES, bet todėl, kad man atrodė, kad žiniasklaida neturi dirbti valdžiai.

VRK, nors ir labai nenoriai, galų gale nusprendė, kad abu mano skundai buvo pagrįsti ir kad tiek LNK, tiek Verslo žinios pažeidė įstatymus.

Tiesa, VRK vėliau taip pat pripažino, kad ir aš pažeidžiau įstatymą, nes neva agitavau prieš referendumą dar jam nepasibaigus (D.Tarasevičiaus skundas).

Tačiau svarbiausia ne tai. Svarbiausia tai, kad LNK A.Račo skundą įvertino kaip BNS provkaciją ir atsisakė BNS (nors tai niekaip nebuvo susiję). Atrodo, kad tą patį padarė ir VZ, tačiau nesu tuo 100 proc. tikras.

Po metų ar poros vėl viskas grįžo į savo vietas: LNK ir „Verslo žinios“ vėl tapo BNS prenumeratoriais. Todėl, kad sugebėjo atskirti A.Račą nuo BNS informacijos.

Kitas pavyzdys: exit poll per Seimo rinkimus. Jame dalyvavo ir „Lietuvos rytas“, ir TV3, ir LTV (nors BNS ir LRT santykiai po pokyčių BNS buvo pakankamai įtempti). Prisidėjo ir Socialdemokratų, Valstiečių liaudininkų partijos (nors A.Račas, atrodo, niekada nespindėjo meile G.Kirkilui ar K.Prunskienei).

Ką visa tai rodo? Kad įmanoma atskirti A.Račą nuo BNS. Jei nori. Ir, žinoma, jei tau reikalinga patikima informacija iš pirmų rankų.

„Lietuvos rytas“, „Kauno diena“, LRT vis dar prenumeruoja BNS, nors A.Račas savo bloge ir parašo ne visai gražių dalykų. O prenumeruoja kodėl? Ogi todėl, kad nieko geresnio šioje srityje Lietuvoje nėra. Nes mažiausiai kokie 5 iš kokių 20 geriausių Lietuvos žurnalistų dirba BNS.

Todėl ir nebijau. Priešingai – esu įsitikinęs, jog privalau ir toliau daryti ai, ką iki šiol dariau. Ginti save ir tuos, kurie dar supranta, kas yra tikra žurnalistika ir tikra žiniasklaida.

Žinau, kad dėl to gali nukentėti BNS, bet jei padėtis žiniasklaidoje nesikeis, BNS nukentės dar labiau, nes niekam tiesiog nereikės to, ką daro BNS…

Bet aš vis dar tikiuosi, kad gali pasikeisti. Tikiuosi, kad ir verslininkai supras, kad pirkti žiniasklaidos neapsimoka, tikiuosi, kad tai suvoks (panašu, jau pradeda suvokti) ir viešųjų ryšių bendrovės, ir valdžios institucijos.

O jei mažės perkančių, mažės ir parsiduodančių.

Gal taip ir nebus. Bet būsiu bent pabandęs. Neatleisčiau sau, jei žinočiau, kad tiesiog stovėjau ir nieko nedariau.

Todėl nuoširdžiai sakau – nebijau.

(12 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)

Loading...