Ar Lietuva pavojinga šalis užsienio investicijoms?

Antradienį teko moderuoti Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmų oganizuotą diskusiją „Long term investment with no long term agreements. Is it possible?“ (Ar įmanomos ilgalaikės investicijos be ilgalaikių įsipareigojimų?)

Pagrindinę diskusijos temą aiškiai nusako pats pavadinimas, o diskusijoje dalyvavo Norvegijos investuotojai, teisininkai ir teisingumo ministras R.Šimašius.

Visos diskusijos čia neatpasakosiu, bet pradinė jos idėja maždaug tokia: ekonominio nuosmukio metu kai kurios – dažniausiai Lietuvos – bendrovės stengiasi pakeisti ilgalaikių sutarčių sąlygas, o tai kelia užsienio investuotjų susirūpinimą, nes teismų praktika kol kas nėra aiški, teisminiai ginčai trunka ilgai, o Lietuvos teismai – korumpuoti.

Išvada – Lietuva yra pavojinga investicijoms šalis ir reikia skubiai kažką daryti.

Diskusijai besirutuliojant paaiškėja, kad dauguma pavojų tėra menami arba tik įsivaizduojami. Kalbama apie korumpuotus teismus ir blogus teisėjus, tačiau pavyzdžių, kad būtų priimti nepalankūs užsienio investuotojams ar akivaizdžiai neteisingi sprendimai, nėra.

Kalbama, kad bendrovės – dažniausiai Lietuvos – nesilaiko savo įsipareigojimų, tačiau vėlgi – pavyzdžių, kad tokių bendrovių veiksmai būtų toleruojami teismuose – nėra.

Kai kurie dalyvavę diskusijoje taip pat kalbėjo apie skirtingą mentalitetą, skirtingą verslo kultūrą. Suprask, kitur visi visus savo įsipareigojimus vykdo, o štai Lietuvoje – ne.

Nors turėjau būti tik moderatorius, keletą kartų nesusilaikiau…

Nes, mano nuomone, dauguma užsienio investuotojų į Lietuvą atėjo ne todėl, kad čia daug miškų ir ežerų ar gražių moterų. Jie investavo čia, nes tikėjosi uždirbti daugiau nei savo šalyse. Ir, beveik neabejoju, uždirbo, ypač jei atėjo į Lietuvą kokiais 2004-2006 metais. Tačiau, kaip ir visada, didesnis pelnas yra susijęs su didesne rizika. Ir apie tą didesnę riziką, visi, nusprendę investuoti Lietuvoje, žinojo ir ją turėjo įvertinti.

Pavyzdžiui, turėjo įvertinti ir tai, kad Lietuvoje niekada nebuvo tokio ekonominio nuosmukio, kokį išgyvename dabar, atitinkamai nėra ir patirties, kaip tokiose situacijose elgiasi verslas, kaip reaguoja teisinė sistema.

Be to, nors užmušk, negaliu patikėti, kad, pavyzdžiui, Švedijoje ar toje pačioje Norvegijoje, ekonomikai smunkant tokiais pat tempais bei nekilnojamojo turto nuomos kainai sumažėjus du kartus, neatsiranda verslų, kurie, nors ir turėdami ilgalaikes sutartis nebando keisti jų sąlygų.

Taip pat abejoju, kad toje pačioje Norvegijoje ar Švedijoje, nuomotojai esant tokiam nekilnojamojo turto rinkos nuosmukiui naudojasi sutartyje esančia galimybe (pabrėžiu – galimybe, o ne prievole) didinti nuomos mokestį infliacijos koeficientu.

O Lietuvoje kai kam tai atrodo visiškai normalu…nes jei gali nuplėšti paskutinį kailį, tai taip ir reikia daryti?…

O bet tačiau… viena diskusijoje ne kartą nuskambėjusi mintis man visai patiko: svarbiausia kalbėtis ir kartu ieškoti sprendimų…

Tada ir korupcijos teismuose pasidaro mažiau ir verslo kultūra Lietuvoje neatrodo tokia jau bloga…

(8 balsų, vidurkis: 4.13 iš 5)
Loading...
  • nerijus

    Priminsiu:

    LLRI ir Šimašius, tai du neatsiejami veiksniai Lietuvoje ;)
    Kodėl ponulis Šimašius blaškosi po Valstybines tarnybas, o nekuria savo verslo?..
    .., nes pagal knygą vienaip, o gyvenime- untrap, ir iš bet kokio „briedo“ biznelio nesuregsi!!!

    • Bobutė

      Gerbiamas nerijau,

      taigi, LLRI sukūrė verslą, kurio esmė – iš bet kokio „briedo“ daryti biznį/pinigus…
      Reikia pripažinti, kad tai jiems sekasi gana gerai.
      Tai, kad vienas ar kitas LLRI žmogus yra laikinai „komandiruojamas“ į valstybines institucijas nieko nekeičia, jis ir ten „atstovauja“ LLRI, o vėliau grįžta atgal į ją…

    • fsm

      Mano nuomone Šimašius yra vienas geresnių ministrų per pastaruosius 10 metų. Šimašiaus darbinės biografijos blaškymusi po valstybines tarnybas tikrai nepavadinčiau. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Remigijus_%C5%A0ima%C5%A1ius)

      Kaip aš suprantu pagrindinė priežastis to, kodėl p.Šimašius nekuria savo verslo, yra ta, kad jis yra akademinis teisininkas ir nėra linkęs į privačius verslus. Manau, kad tamstos komentaras yra skubotas ir neapgalvotas.

  • Slyvanosis

    Nerijau, tamsta, švelniai tariant, esi neteisus.
    99% visų ekonominių problemų Lietuvoje užgimė ir subujojo dėl to, kad taisykles verslui rašo ir prievartauja jų rėmuose gyventi valdininkai – valstybės išlaikytiniai nuo gimimo.
    Aš asmeniškai džiaugiuosi, kad Šimačius nuo knygų perėjo prie praktinių darbų biurokratijos ir valdininkijos pažabojimui(1001 verslą kontroliuojančios inspekcijos naikinimo ir t.t.).
    Betgi D. Jankausko pasiūlymas perkelti darbdaviams Sodrai LR Konstitucijoje įtvirtintą PRIEVOLĘ užtikrinti valstybės pagalbą ligos atveju, skamba kaip gedulingo maršo repeticija visam privačiam verslui. Tokie siūlytojai turėtų atsiprašyti Tautos, atsistatydinti ir išeiti į vienuolyną atgailauti.
    LLRI pasiūlymas naikinti sutrūnijusią Sodrą, kol ji, kaip išpuvęs peraugęs topolis, neužvirto ant visos valstybės, atrodo nebe toks drastiškas…

    • nerijus

      Slyvanosi

      Ar vykdomos „amžinosios XX- XXI a.a.“ reformos duos peno?
      Jos tęsis su lyg kikviena nauja Vyriausybe, Seimu, prezidentu. Kikviena reforma „gamina“ pinigėlius atskiriems subjektams, kurie peni subjektus esančius prie „vadžių“…Čiupt už vadžių ir vėl iš pradžių…
      Šimašiui, kaip ir daugeliui kitų LLRI veikėjų, gyvenimiška ekonomika- nesuprantama. Jie, su savo verslo „knyginėm“ sąvokom, atsirastų ten, kur atsiranda prapylę butus, šeimą ir savo protą bei sąžinę, žmonės- prie konteinerio!!!

      Kas išlsaiko LLRI? Teisigai- verslo struktūros? Tai atsakykite: kodėl jos juos išlaiko?
      Įtaka, kuri daroma Vyriausybei…

      • gied

        Šimašius yra vienas geriausiu ministru, ypač dėl to, kad yra atsvara daugumai kitų, visą gyvenimą gyvenantiems iš biudžeto.
        Tai, kad LLRI išlaiko verslo struktūros yra privalumas, o ne trūkumas, Nerijau. Kažkas turi atstovauti ir tuos žmones, kurie nekrapšto nosies biudžetinėse įstaigose laukdami pensijos.
        O ar pritarti visoms LLRI mintimis – kitas klausimas. Taip, jos tendencingos, bet dažnai ir teisingos arba bent jau įdomios.
        Dauguma kažkaip skirsto Lietuvą į „mes“ ir „jie“. tai labai populiaru ir paprasta, šis straipsnis irgi puiki to iliustracija.
        Tikrovėje turėtų būti tik mes visi. Be gerų salygų verslui, normalaus dydžio (neišpūstų) biudžetinių struktūrų, soc apsaugos politikos, etc valstybė neegzistuoja.

        • Bobutė

          Sakot p. Šimašius yra vienas geriausių ministrų… Nesiginčysiu, nes neesu tokia kompetentinga šioje labai plačioje srityje.
          Norėčiau paklausti Tamstos ar tikrai yra matomų poslinkių TM priskirtose ir kiekvienam piliečiui svarbiose srityse (pateiksiu tik keletą), tokiose kaip:
          -Anstolių veikla;
          -Operatyvinės veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimas;
          -Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie TM.

          Ir dar. Ar nemanote, kad verslą turėtų atstovauti registruoti (legalūs) lobistai, o ne VšĮ LLRI?

          • gied

            Viščiukus skaičiuosime rudenį, t.y. prieš rinkimus :)
            Bendrų gerų poslinkių matosi, šiaip.

            Man nėra jokio skirtumo kas verslą atstovauja – officialūs ar neoficialūs lobistai. Klausimas ar atstovauja viešai ar per per abonentus. Realiai organizacijų, ginančių smulkų/vidutinį verslą kaip ir nėra daug.

          • Bobutė

            p. gied

            Mano paminėtose srityse ženklesnių pokyčių nematau, bet gal teisus Jūs. Gal galėtumėte įvardinti tuos Jūsų matomus pokyčius?
            Matote, neoficialus/nelegalus lobizmas, paprastai būna tampriai susijęs su abonentizmu…:)

  • egle

    Gerbiu skandinavus uz ju pasiekimus daugelyje sriciu, iskaitant ir kova su korupcija JU PACIU salyse. Negerbiu tu is ju, kurie korupcijai keroti padeda MANO valstybeje, ir isnaudoja lietuvius darbuotojus taip, kaip nedristu elgtis su savais vikingais TEN.

    O tokiose diskusijose jus kita karta paklauskit, ar svedams, norvegams ir danams nekilo jokio susirupinimo del vienasaliskai primestu, keistu ar nevykdytu investiciniu sutarciu, darbuotoju uz minimuma isnaudojimo, kai is nepatyrusiu lietuviu 90ais spaude viska, ka tik galejo naftos, telekomunikaciju, statybu, siuvimo, cukraus ir kitose pramones sakose? Susislave puikius pelnus, kuriu savo salyse nebutu sapnave, ir visa tai deka nelygiaverciu investiciniu sutarciu (na mes iki siol nesam igalus lygiavertiskai deretis su didziosiomis bendrovemis, o 90tu pradzioj lietuvaicius visi raite i raga kaip norejo, ir beje, su labai aktyviu smegenu plovimu apie „vienintele teisinga“ laukines rinkos ideologija, kuria investuotoju uzsakymu vykde LLRI „ekspertai“).
    Negi taip greit pamirsom Danisco Sugar nuolatinius gan isteriskus rekimus Vyriausybei, kaip butina monopolizuoti cukraus gamyba ismetant i gatve simtus darbuotoju ir sukeliant regione socialine katastrofa; o TeliaSonera ir ju „saunaus“ direktoriaus Paarmos demarsai po LT telekomo privatizavimo, privede galu gale iki situacijos, kai patys buvo priversti keisti pavadinima i Teo. Nors praejo tiek laiko, visgi ju „investicine“ sutarti butu labai idomu pamatyt, kaip ir investicijas realiais skaiciais tais pirmaisiais auksiniu telefono tarifu metais; o Statoil spaudimas Vyriausybei neuzdrausti lietuvaiciu girdymo prekiaujant alkoholiu degalinese (tiesa, takart iskart atsiprase, visgi jau buvo 2009ieji, ne 1999ieji). O norvegu M2 invest, deklaruojanti skaidruma, ir kartu simuliuojanti Lietuvos kino teatro perstatyma nepaliekant kino teatro?
    Sutarciu vienasaliskas keitimas?! O kiek vienasaliu sutarciu keitimu galimybiu patys skandinavu bankai ar mobiliuju bendroves Lietuvoje yra isirase savo sutartyse – neskaite, ar nepamena?
    Korupcija?! Geriau jie tegu papasakoja apie tai, kaip jie sugeba pletoti savo verslus, tapti didziausiomis bendrovemis Lietuvoje, jei tam trukdo korupcija. Arba patys moka (ir zino, kas ir kiek ima), arba kitu papraso, kad sumoketu, jei jau pas mus tooookia korupcija. Vienintele isejusi is LT rinkos trenkdama viesa pareiskima del korupcijos buvo Skanska (tiesa, drasos pasakyt, kas ima, neatsirado). Deja, anglu kalba pateiktuose pranesimuose nefiguravo jokia korupcija – teige, kad susuko savo versla, nes nepakako resursu plestis visame pasaulyje , tad permete juos i smarkiau auganciuos regionuos (berods, tuomet juos paviliojo dubajus ir rytai). Juokingiausia, kad suvedus google „Skanska“ ir „bribery“ jums viena po kito mes korupcijos tyrimus pries sia bendrove – Argentina, Libija, Uganda – tik spekit skaityti visas ju imantrias kontraktu gavimo „praktikas“.
    Ir dar tegu jie savo mokesciais, darbo saugos ir darbuotoju apsaugos istatymais pasigiria ir palygina su lietuviskais. Ir dar paaiskina, kodel lietuviai darbo santykiuose turi buti „flexible“, ir kodel savo salyse tokius paprocius seniai isgyvendino? O juk mes jiems galim Simasiu paskolint, ideologinems luboms pramusti ir skandinavines socialines geroves pasakos nelabai laimingai pabaigai sukurti. Beda, kad tokius kaip Simasius jie tik Lietuvoje ar Ugandoje lobistais pasirenka.

    • fsm

      Puikus komentaras. Pritariu 100%.

    • stellar penny bun

      @ egle

      Tik nereikia užsiiminėti populizmu. Konkrečiai del TeliaSonera.
      Įsygydama Lietuvos Telekomą, kuris tuo metu buvo technologijos galimybėmis absoliutus dinozauras, Skandinavijos įmonė mokėjo valstybei apie 3,80 lt už akciją. Po gerų pusantrų metų akcijos nuvertėjo berods iki 1,12 lt. Kiekvienais metais telekomas mokėjo dividentus akcijų turėtojams. Aiškinti, kad susišlavė puikius pelnus, yra absoliuti nesąmonė. Jeigu TeliaSonera bandytų parduoti
      TEO LT įmonę šiuo metu apie jokį pelną ir kalbėti neverta.

      • dzyvai

        stellar, tik nereikia pergyventi labai dėl TeliaSonera. Mano nuomone, tai ilgalaikė investicija. Jeigu prisiminti, kad jie dar nusipirko Omnitel’į (tuo metu didžiausią), turėjo beveik monopolį, tik nežinau, ar sugebėjo iš to išpešt tikėtą naudą (bet kad naudos iš korupcijos gavo – užtenka pasižiūrėti kiek metų kokiais tarifais valstybinės įmonės tyliai mokėjo Omniteliui, kai tuo tarpu konkurencinė aplinka kainas buvo numušusi kelis kart pigiau). Dabar daug suinvestavo į optikos kabelius Lietuvos miestuose, ir bandys paimti didelę rinkos dalį per susietą interneto/TV paslaugą. Jų akcijų kaina dabar gal ir maža, bet ateityje iš esmės priklausys, ar sugebės atsilaikyti prieš monopolio kūrimą Lietuvos didkaimių kabelinės televizijos ir interneto paslaugų tiekėjai.

        Vienok bendrai paėmus, manau, kad ir Lietuvai pasisekė su Telekomo pardavimu, nes valstybinė įmonė tokio technologinio šuolio taip greitai nebūtų atlikusi (persiorientavimo iš fiksuotos telefonijos į kitų perspektyvių paslaugų tiekimą), o pinigų už įmonės pardavimą mano mažu supratimu pavyko gauti nemažai. Taigi šią privatizaciją vadinčiau sėkminga abiems pusėms.

        • stellar penny bun

          @ dzyvai

          Jūs teigiate, kad TeliaSonera gavo naudos iš korupcijos. Man tai yra naujiena. Gal galėtumėte pasidalinti konkrečiais faktais.
          P.S. Lietuvoje šiuo metu yra keliolika nepriklausomų kabelinės TV ir Interneto tiekėjų. Ateityje jų bus dar daugiau. Taip kad monopolis tikrai negresia.

          • dzyvai

            Stellar, ieškote faktų? Kaip minėjau, pasidomėkite, kiek laiko valstybinės institucijos pirko mob.ryšio paslaugą iš Omnitel brangiau negu rinkos kaina. Ar tikite, kad čia neapsieita be korupcijos, viskas „švaru“?

            Dėl monopolio. Aš nesakiau, kad monopolis yra dabar. Jeigu pasigilinsite į technines šių paslaugų tiekimo detales, sužinosite, kad norint tiekti kokybišką paslaugą reikalinga turėti kokybiškai išvedžiotą optiką. Degtukais suramstytos sistemos jau nueina į praeitį ir ateityje bus nepajėgios aptarnauti reikalingus duomenų srautus. O štai optiką išsivedžiojusių tiekėjų yra tik keletas. Ir net to keleto optiniai kabeliai guli būtent TeleSoneros šuliniuose (taigi jie turi įrankį „pakoreguoti“ kitų tiekėjų paslaugų savikainą, be to ir duomenų srautų didmenos pasirinkimas be Teo ne ach:). O didžiausią tinklą susiklojo TeliaSonera, visi kiti išsibarstę didkaimiuose. Priminsiu, kad šiame versle labai didelę įtaką daro masto ekonomika. Štai čia ir matau Teo perspektyvas. Teo problema, kad didelė rinkos dalis yra padalinta ir reikia persivilioti klientus, kuo jie, mano supratimu, ir pradėjo užsiimti. Taigi, ateityje aš įžvelgčiau ne daugiau tiekėjų atsiradimą, o nebent esančių susijungimus.

          • Zero

            Taip, Lietuvoje yra apie 50 nepriklausomų kabelinės TV tiekėjų. Tik kad jų bus daugiau ir didės konkurencija – visiška netiesa. jau dabar vyksta stambėjimas, mažos kabelinės/IPT nyksta, jas superka didieji (VDNET/MV ir pan.)
            Taip pat TEO priklauso požeminių komunikacijų monopolis – kai tik TEO sugalvos jį perduoti dukterinei įmonei(kad Konkurencijos tarnyba negalėtų prisikabinti), ir tą dukterinė įmonę ims „rinkos“ kaina už naudojimasį – visoms mažoms kabelinėms ir IPT bus pabaiga. Jau dabar pasikloti kabelius TEO šachtose praktiškai misija neįmanoma, o alternatyvų nėra…

          • stellar penny bun

            @ dzyvai

            Aš prašiau faktų, o jūs „pasidomėkite…“. Man domėtis nėra kuo, kadangi man nėra žinomi siejami koruopcijos atvejai TeliaSonera įmonei. Taip kad tai tipiškas „lietuviškas atsakymas“ – pats esi kvailas.

            P.S. Lietuvoje įdiegiama WiMAX duomenų perdavimo sistema
            (pats asmeniškai naudoju). Taip kad optiniai kabeliai čia ne prie ko.

          • dzyvai

            stellar, rašydamas „faktą“, rizikuoju bylinėjimusi su TeliaSonera. Viešo intereso gynimas yra prokuroro funkcija. Mano išmintis tam dar per skysta, o kišenė per tuščia. Faktai, kad valstybinės institucijos iš Omnitel paslaugas ilgą laiką pirko brangiau nei rinkos kaina, buvo paminėti ir viešoje spaudoje. Daugiau šia tema nieko nepridursiu.

            WiMAX yra radijo ryšiu tiekiamų paslaugų atmaina. Ji pajėgi savo savikaina ir greitaveika konkuruoti tik su kitom radijo ryšiu teikiamom paslaugom a la 3G ir HSPDA (GSM operatorių), vienintelis jų pranašumas yra mobilumas. Optikai „radija“ – ne konkurentas, jis konkurentas tik zebra belaidžiui. Kai ateityje prireiks didelių ir patikimų duomenų srautų, suprasi kodėl :)

          • stellar penny bun

            @ dzyvai

            Teigti, kad OPTIKA nėra konkurentas RADIJAI; tai kaip čia pasakius, prilyginčiau makaronų kabinimui. Paimkime Lietuvą, bevielio ryšio vartotojų mūsų šalyje yra žymiai daugiau negu fiksuoto. Pasaulinės tendencijos taip pat panašios. Laptopų pardavimai seniai lenkia desktopų pardavimus( taip pat ir Lietuvoje). Šiulaikinėje ekonomikoje vis daugiau įtakos įgauna konkretaus asmens mobilumas ir šiuo atveju kabelis nepagelbės. Teiginys, kad dumenų perdavimas kabeliu yra patikimas yra visiškai teisingas, bet tai nėra pagrindinis svertas šiuo konkrečiu atveju.

          • dzyvai

            stellar,

            Sutinku, kad nusišnekėjau, kad radijas neatima dalies stacionaraus interneto klientų. Taip, dalį atima (beje, ar esi tikras, kad dalis tavo už WiMax sumokėtų pinigų nenuėjo Teo?)

            Vienok pats asmeniškai turiu prie laptop’o HSPDA, tačiau juo naudojuosi tik tada kai be mobilumo negaliu išsiversti.

            Kai man reikia duomenų srauto, aš renkuosi į namus ateinančią optiką (tik mano namų erdvėje jis tampa bevieliu). Taip renkuosi todėl, kad optika taupo mano laiką ir pinigus. Noriu atkreipti tamstos dėmesį ne tik į mobilumą, bet ir informacijos srautų augimą dabar ir ateityje (pasidomėk srautų didėjimo statistika, ir įsivaizduok, kiek išaugs srautai kai HD turinio atsiras pakankamai (TV pamažu jau eina į interaktyvias transliacijas internetu)). Šio augimo radijo ryšys nepajėgus atlaikyti. Jis yra per daug ribotas pralaidumo prasme (šiek tiek fizikos ir matematikos). Netiki manimi, tai pagalvok, kodėl interneto tiekimo bendrovės ten kur gali internetą duoti kabeliu o ne oru, kabeliu ir duoda. Galų gale, pažiūrėk į kainą :)

            O grįžkim nuo ko pradėjom: Teo turi visas prielaidas tapti didžiausiu (jeigu ryšis ir užteks pinigų dempinguoti, tai gan greitai ir vieninteliu) greito interneto tiekėju.

          • gied

            Mažas pastebėjimas: Belaidis internetas yra jautrus oro sąlygoms. Kiek – priklauso nuo technologijos, vietovės, etc. Abu būdai turi privalumų, bet 4G neišstums optikos. 4G yra gerai priemesčiuose gyvenantiems žmonėms, ir tik prie stambesnių miestų, kur tas tinklas išvystytas.

    • dzyvai

      Taiklus Egles komentaras. Dar galima pridėti, kaip sėkmingai bankai šildėsi/šildosi iš burbulinių kreditų. Kokias gražias palūkanas susišlavė VILIBOR’ą pasikėlę (nejau VILIBOR’o kilimo neįtakojo patys bankai nes jiems taip buvo ypač naudinga?), ir kiek dar susišluos iš išpūstų kreditų. Kai kreditus dalino – nevertino rizikos, gal galvojo kad aborigenai gali visą gyvenimą ir dvigubai brangiau už būstą mokėti, o dabar jau „sąlygų keitimas“ kai vyriausybė ruošia fizinio asmens bankroto įstatymą? Ir tik tegul nepasakoja, kad „netyčia“ išpūstų kreditų pridalino, patys (SEB) labai sėkmingai atsikratė NT burbului dar augant, nes suprato, kad burbulas augs ir sprogs ir dabar pats geriausias metas parduoti NT (tokių išpūstų kainų greitai ir ilgam nebebus), nors tuo tarpu kreditus žarstė į kairę į dešinę.

    • trumpai

      Wow – tiek demagogijos ir melo vienoje vietoje dar skaityiti neteko:

      1. Del Telekomo – jei ne broadband’as 90% Europos fiksuoto ryshio tiekeju shiuo metu butu tik istorija. LT Telekomo tais laikais ikishimas privachiai imonei buvo kaip aklai vishtai grudas – jei iki shiol valstybine imone butu buvusi – sedume ant diap-up’o, o nesigirtume, kad esame 4 valstybe pasaulyje pagal Interneto sparta.
      2. Del „Danisco Sugar“ – gal panele egle noretu ivesti priverstini cukraus pirkima – kaip prieshkariu valdininkai zasis pirko? O gal turi pakankamai pinigu asmenishkai cukraus gamybai dotuoti? Danisco tiesiai sviesiai pareishke – rinka per maza, o su darbuotojais atsisveikino skandinavishku keliu – ishmokedama neblogas kompensacijas – kas GRYNAI lietuvishkam bizniui iki shiol nesuprantamas dalykas.

    • trumpai

      Beje – chia eglutes nekenchiamam TEO turim padekoti, kad Lietuva per puse metu tapo Europos lydere sviesolaidinio ryshio srityje – kas smegenu turi, tas supras, ka Lietuvai tokia infrastruktura reishkia.

      • aušra maldeikienė

        Tiesa, būtų neblogai ir tai, kad Vilniaus Senamiestyje to stebuklingo Teo internetas ir tos Galos 2-3 kartus kas vakar (KAS VAKAR) nenutrūkinėtų.

    • aušra maldeikienė

      Bravo, Egle.

  • Artūrai, jei gali nelysti į ekonomiką…nelysk.
    Tu žalio supratimo joje neturi. Esi gal ir geras žurnalistas, geresnis nei Viktoras Armalis ar kt.(mano klasiokai), bet ekonomįką palik.

    • mielas Nova, sulaukiau dabartinio amžiaus be tamstos patarimų, gal kaip nors be jų išgyvensiu ir toliau. Gal savo patarimus palaikykite savo merginai ar vaikams, jei jų turite. Beje, jei turite įdomių minčių ekonomikos klausimais, visada prašom. Pasidalinkite, o mes paklausysime, gal patirties pasisemsime.

  • A.G.

    Manau ilgalaikėms investicijoms iš Vakarų pagrindas iš karto buvo padėtas – sava kariuomenė (NATO), savi bankai (praktiškai visi).
    Minusas Lietuvai kitas – čia nėra vartotojo. Todėl ji gali būti tik tramplinu.
    O tie, kurie tenkinasi tuo nesamu čia vartojimu (2 mln. gyvenančių), – matyt yra tie atstovai iš Vakarų, kurie gali būti kiek panašūs į turgaus žmones mūsų turguose iš Kaukazo (nors ir tų čia esanti brigada neįsileido), kurie praktiškai mažai ką turi bendro su narsiais kaukaziečiais, kurie nėra bastūnai.
    Juk bastūnas iš bet kurios šalies yra bastūnas, – t.y. labai menkavertis padarėlis.
    Ir visa tai dar kartą patvirtina senai išgvildentą mintį, kad žmogus visur toks pats, – jis tik kitoks skirtingose sistemose (esmė ne žmoguje, bet sistemoje, kuri ne šiap sau atsiranda, o ilgų dešimtmečių pasėkoje, visuomenėse, kuriose vis labiau dominuoja gėris, darna, tiesa…)… jis vienoks civilizuotoje šalyje, kitoks puslaukinėje šalyje, kurioje dominuoja elitas iš kumečių ainių, ir dar kitoks civilizuotose šalyse, laikinai nukentėjusiose nuo barbarų iš Rytų.
    Tad bastūnai ir veisiasi, taip kaip pasieniuose visuomet veisdavosi, taip ir į puslaukines gentis, matomai, jų apsčiai atvyksta. Kai galima elgtis visiškai kitaip nei savose civilizuotose šalyse.
    Joke kaip visada.

  • max

    geras Eglės komentas , gal tik išskyrus apie TeliaSonera – nenorėčiau sutikti. Pats nusipirkau tada jos akcijų , po to turėjau gemaroooooojų , kol jų atsikračiau.

  • kita tema

    čia tai geras… Vyriausybės spaudos tarnyba jau dirba TS-LKD atstovais spaudai?

    http://www.lrvk.lt/lt/naujienos/?nid=6221

  • Justas

    Geras Arturo irasas. Pastaruoju metu daznai pagalvoju, kokie kiaules vis delto tie vakarieciai gali buti. Kaltina Lietuvos versla ir politika morales stoka, o patys? Islandija, Britanija su savo antiteroristinio pakto panaudojimu pries ja ir galu gale Graikija, kuri visus mauste statisiskai kaip norejo desimtmeciais, kai musu vargana Lietuvele budama tokia Amorali, nesugebejo 0.01 punkto infliacijos mazesnes suchimicinti, kad eura isivesti. O siaip LIetuviai del tu ilgalaikiu sutarciu gavo gera pamoka per sia krize. Kai perskaitai kokia konfliktine sutarti dabar, nesupranti kodel tesininkai Lietuvoj Lexus’ais vazineja..

    • neniera

      Vienok, vakarietiškos valstybės, kaip Portugalija, Ispanija, D. Britanija, turėjo savo kolonijas iš kurių maitinos ir kėlė pragyvenimo lygį savo šalyse…
      Pasaulis pasikeitė ir būdai…
      Tokiai, kaip Lietuvai, kuri neturi savo resursų ir didžiulių kompanijų, nėra šansų pasivyti „vakarų“ Europos šalis nei per 10, nei per 100 metų.
      Kikeviena užsienio kompanijos investicija, suteikia tik minimalią naudą valstybei į kurią ji „įžengė“ ir maksimalią naudą sau ir savo valstybei.

  • Rytis I

    Gal turėjo būti „Taip pat neabejoju…“?

  • Kawianskas

    Verslo santykiuose nėra ir iš principo negali būti jokios moralės ar etikos. Darbdavys visada moka tiek, kiek darbuotojas sutinka gauti už savo darbą, nepriklausomai nuo sukurtos vertės.
    Toje pačioje Skandinavijoje paprasta šeima samdydama auklę skirtingai mokės švedei, lietuvaitei ir taivanietei.
    Nieko asmeniška, tai tik biznis.

    • A.G.

      Manau klystame. Neatsakingas verslas, kaip ir neatsakingas vartojimas – jau vakar diena.
      Jei tas daiktas dar ne kapavietėje, – tuomet greitai mes jm ten skirtą vietą užmsime.
      Geriau reikėtų kasdien savęs paklausti, ko aš dar nepadariau šiandien, kad tokiam verslui (neatsakingam), kaip tam vėžiui žmogaus kūne, – dar leidžiu ėsti ne tik mane, bet ir mano Tėvynę.