Artūras Račas

Ne kartą ir tikriausiai ne du esu viešai sakęs, kad gerbiu finansų ministrę I.Šimonytę už jos kompetenciją, stuburą ir humoro jausmą. Ir kaip tik todėl būtent iš I.Šimonytės mažiausiai tikėjausi, kad ji pasiduos tai visuotinei isterijai, apėmusiai Lietuvą po kai kam nesėkmingai susiklosčiusių Seimo rinkimų.

Juk I.Šimonytė visada buvo ta, kuri jei kritikuodavo, tai iš esmės, argumentuotai, taikliai ir korektiškai, nesileisdama į politinę retoriką ar asmeninius įžeidinėjimus. Suprantama – mnistrė (tikriausiai) negalvojo apie vietą sąraše ar kokį ambasadoriaus postą.

Bet štai skaitau paskutinį finansų ministrės komentarą apie MMA ir PVM lengvatas ir nebepažįstu, nes man atrodo, kad politinės retorikos ir demagogijos, kalbėjimo pusę lūpų ir bandymų pritempinėti faktus prie norimos išvados ten daugiau nei visuose I.Šimonytės komentaruose parašytuose per pastaruosius ketverius metus.

Pradėkime nuo to, kad I.Šimonytė stebisi V.Gedvilo (kaip ji pati sako) didinant MMA, mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams:

Mintis viešaisiais pinigais spręsti minimalios algos didinimo pasekmes verslui  apskritai yra keista – jeigu jau didinimas sukuria realią problemą, kurią vėliau  reikia spręsti mokesčių mokėtojų pinigais, tai gal reikia tiesiog nekurti  problemos?

Man tai pirmiausia keista, kad ministrė kalba kaip tikra liberalė, nors iš tiesų ketverius metus dirbo Vyriausybėje, kuri iš esmės buvo socialdemokratiškai-klerikalinė. Bet dar keisčiau yra tai, kad ministrė stebisi tuo, kas buvo šios Vyriausybės kertinė politikos ašis. Turiu galvoje VAE ir suskystintų dujų terminalo projektą: abu inicijuoti šios Vyriausybės, abu teoriškai turi spręsti gyventojų ir verslo problemas, bet tų pačių gyventojų sąskaita – vienu atveju per VIAP mokestį, kitų per privalomus 25 procentus pirkimų.

Taip žinau, sakysite, kad MMA didinimas ir PVM lengvatos – tai populizmas, o štai VAE ir terminalas – tai energetinė nepriklausomybė ir visa kita. Bet jei žiūrėtume į galutinį visų paminėtų projektų tikslą ir paklaustume savęs, o kas yra naudos gavėjas? Mano atveju tas pats – plačiai kalbant, valstybė, o siauriau – tas pats verslas ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai kodėl vienu atveju problemas mokesčių mokėtojų pinigais spręsti galima, o kitais – šiukštu ne?

Ministrei tai skamba kurioziškai. Man – ne.

Bet eikime toliau – tą vietą, kur ministrė kalba apie MMA didinimą. Deja, bet beveik kaip A.Užkalnis. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.

Ministrė labai teisingai pripažįsta, kad „MMA Lietuvoje apskritai atlieka tam tikrą minimalios mokesčių bazės funkciją, tuo tarpu savo tikrosios funkcijos – nustatyti nekvalifikuotos darbo jėgos kainą – praktiškai neatlieka.“ Ir dar teisingiau pastebi, kad „20 procentų dirbančiųjų tiesiog negali būti nekvalifikuoti, o pagal statistiką tiek dirba už minimumą ir mažiau.“

Aš šiuos du teiginius interpretuoju taip: ministrė iš esmės teigia, kad ši Vyriausybė buvo nepajėgi išspręsti šešėlio problemos ir todėl, pripažindama savo bejėgiškumą, nusprendė su tuo šešėliu susitaikyti, nustatydama MMA tokiame lygyje, kuris leido šešėliui toliau tarpti ir plėstis, o Vyriausybei surinkti tiek pajamų į biudžetą, kad pakaktų ir toliau mokėti minimumą daliai viešojo sektoriaus dirbančiųjų, taip toliau skurdinant juos ir visą visuomenę.

Tokią mano interpretaciją pagrindžia kitas ministrės teiginys, jog „nekvalifikuoto (teoriškai) darbo apmokėjimą priartinant prie  kvalifikuoto, be abejo, kils spaudimas didinti ir pastarojo užmokestį, tuo tarpu  dabar tą daryti viešajame sektoriuje „įmanoma“ tik toliau didėjančios valstybės  skolos, o privačiame – konkurencingumo praradimo, vadinasi – verslo tęstinumo,  sąskaita.“

Taigi, geriau visiems mokėti mažiau, nes jei vieniems neleisi skursti, kitiems teks mokėti pagal jų kvalifikaciją. Saliamoniška politika…

Toliau – dar gražiau. I.Šimonytė pripažįsta, kad MMA padidinimas viešajam sektoriui net būtų naudingas, nes išlaidas kompensuos papildomos pajamos iš privataus sektoriaus per „Sodros“, PSD ir GP mokesčius. Tiesa, nežinia kodėl čia pat daro išvadą, kad tas didesnes biudžeto išlaidas teks kompensuoti ir kažkam mažinti finansavimą ir dar apie 100 mln. litų GPM perleisti savivaldybėms. Suprasčiau jei taip kalbėtų Užkalnis, bet čia juk kalba finansų ministrė, kuri puikiai žino, kad jei kalbame apie viešuosius finansus, tai jokio skirtumo, kurioje dėžutėje yra pinigai. Perleisime savivaldybėms – mažiau reikės numatyti tikslinių dotacijų, atiduosime „Sodrai“ – tai nereikės jai skolinti iš biudžeto ( juk galime svarstyti ir dar toliau – apie bazinės pensijos mokėjimą iš biuržeto ateityje). Kalbant paprasčiau, juk nėra jokio skirtumo, ar balsas.lt darbuotojai algas gaudavo susegtus savaržėlėmis ar baltuose vokeliuose.  O gal baltuose vokeliuose geriau?

O dabar priėjom prie bene svarbiausios dalies, dėl kurios man ir kylą pagunda palyginti I.Šimonyte su A.Užkalniu. Todėl ministrę pacituosiu (A.Užkalnio, manau, cituoti neverta):

Galime išskirti tris kategorijas darbdavių, mokančių minimalią algą: tie, kurie  daugiau negali mokėti neatleisdami darbuotojų, nes kainų didinti negali (prie  tokių priskirtina ir valstybė, nes ji ir dabar neuždirba tiek, kiek išleidžia, o  mokesčių didinti jokia valdžia nenori), tie, kurie moka „vokeliuose“ ir tie,  kurie gali ir turėtų mokėti daugiau, nes darbuotojai sukuria pakankamai  pridėtinės vertės, bet nemoka. Pastaroji kategorija – tai trumparegiškas godumas  ir, drįsčiau spėti, kad tokių mažuma. Anksčiau ar vėliau geras darbuotojas ras  geresnį darbdavį Lietuvoje ar, deja, svetur. „Vokelnykai“ yra tam tikrą požiūrį  į valstybę ir mus visus demonstruojantys asmenys, kurių požiūris padidinus  minimalią algą išliks nepakitęs – jeigu valdžia padidino MMA, t.y. mokesčius,  geriausiu atveju dalis vokelio taps oficialia alga, nuo kurios skaičiuojami  mokesčiai. Blogiausiu – minimalios algos padidinimas be didelių skrupulų pasibaigs etatų „smulkinimu“ iki norimo rezultato.

Iš pirmo žvilgsnio viskas gražu ir „teisingai sukalta“. Bet iš tiesų taip nėra. Nes trūksta vieno pagrindinio dalyko, kurios ministrės tekstai visada pasižymėdavo – argumentacijos.

Ministrė galbūt teisingai padalija gaunančius į tris kategorijas, tačiau visiškai neaišku, kuo remdamasi ji daro išvadas apie tai, kas bus padidinus MMA.  Su viešojo sektoriaus darbuotojais jau išsiaiškinimo, be to, priminsiu, kad tai yra išaiškinusi ir pati Finansų ministerija, ir pasak to išaiškinimo, MMA didinimas iki 1000 litų poveikio viešiesiems finansams iš esmės neturėtų.

Tad reikia aptarti likusias kategorijas: negalinčius mokėti, todėl kad negali, negalinčius ir todėl mokančius „vokeliuose“ ir galinčius, bet vis tiek mokančius vokeliuose. Man truputį neaišku, kuo skiriasi antra ir trečia kategorija, bet čia smulkmena. Taip pat smulkmena yra tai, kad ministrė nepasako, kokia yra tų likusių kategorijų proporcija: tai yra, kiek yra negalinčių ir kiek yra nenorinčių. Ministrė „spėja“, kad nenorinčių yra mažuma, bet ar jos išvados būtų tokios pačios, jei paaiškėtų, kad spėjimas yra klaidingas ir nenorinčių, pavyzdžiui, yra 80 procentų.

Net jei pastarųjų yra mažiau, labai įdomu yra tai, kokiais duomenimis I.Šimonytė remiasi: ar ji naudoja kokias nors tų negalinčių mokėti finansinių ataskaitų suvestines ir jų vidurkius, galbūt ji taip pat atsižvelgia į vartojimo ypatybes regionuose, kur didesnė dalis gyventojų gauna MMA, ji tikriausiai taip pat po ranka turi socialinių išmokų statistiką ir lygina ją su gaunančių MMA statistika. Ir dar tikriausiai žvilgteli į gyventojų indėlių bankuose dinamiką. Taip darytų I.Šimonytė, nes to nemoka daryti A.Užkalnis. Ir I.Šimonytė prie savo išvadų dar pateiktų ir konkrečius skaičius.

Tačiau nieko panašaus nėra. Finansų ministrė tiesiog siūlo ja tikėti – kaip M.Adomėnas nekaltu prasidėjimu arba V.Landsbergis – marsiečiais.

Tikėti galima, yra žmonių, kurie tiki, kad gavę nuodėmių išrišimą už mokėjimą „vokeliuose“, jie vis tiek pateks į rojų. Tačiau ar tai reiškia, kad MMA didinimas iš tikrųjų negalimas, net jei tikėti tuo siūlo I.Šimonytė, o ne A.Užkalnis?

Tiesa, savo komentaro antroje dalyje ji viską suveda į PVM lengvatas ir dar padaro tai, kas būdinga visiems politikams, pradedant B.Vėsaite, kuri kažkada verkė dėl Leo LT, o šiandien – jau dėl nepastatyto terminalo su „Achema“ ir baigiant R.Dagiu, kurio vaikų darymo reforma iš esmės sugriovė „Sodrą“. Ir čia vėl verta pacituoti:

Keista siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas (juk to siekiama?) ir  matant erdvės (?) rimtam mokesčių mažinimui rinktis tokį painų kelią. Nors  teigčiau, kad jokiam mokesčių mažinimui kol kas erdvės nėra, mano manymas tuo  klausimu naujai valdžiai nebūtinai įdomus. Todėl, kaip sakoma, jeigu jau apie  tai kalbame…. Neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimas iki MMA ir formulės  korekcija turėtų visus privalumus, kurių siekiama, ir net daugiau (nes „progresiškai“ padidintų pajamas po mokesčių kitiems gaunantiems iki šiek tiek  didesnio nei vidutinis uždarbio), bet neturėtų jokių neigiamų pasekmių darbo  kaštams, taigi ir darbo vietoms. Sumažintų biudžetų pajamas iš mokesčių? Žinoma,  bet praktiškai tiek pat, kiek PVM lengvata maisto produktams, juk „būtiniausi  produktai“ turbūt nėra vien mėsa, kaip kartais atrodo iš viešo kalbėjimo, net  jeigu austrių neįtrauksime?

Šmaikštuolė, ar ne? „Austrių“ į būtinuosius produktus siūlo neįtraukti.

Bet visa kita – A.Užkalnio lygio „ekonomika“. Juk ministrė puikiai žino, kad neapmokestinamojo minimumo didinimas iki MMA visiems turėtų įtakos ne tik tiems, kurie gauna MMA, bet visiems be jokios išimties (įskaitat ir pačią ministrę ir mane). Ir kad tokio žingsnio pasekmės viešiesiems finansams šiandien tikrai būtų katastrofiškos ir niekaip nepalyginimos su PVM lengvata mėsai, pienui, duonai, austrėms ir net juodiesiems ikrams. (Užimtų labai lgai skaičiuoti, bet labai grubiais ir labai labai apytiksliais skaičiavimais I.Šimonytės siūlomo „sprendimo“ kaina yra mažiausiai 400-700 mln. litų). Ir plius – jokios įtakos šešėliui.

Ir tai kalba finansų ministrė I.Šimonytė.

Po tokių jos pasisakymų, net gali kilti įtarimas, kad visus tuos ketverius metus finansų ministrės komentarus rašė ir už ją viešai kalbėdavo koks J.Carrey, užsidėjęs žalią kaukę. Ir kad iš tiesų I.Šimonytė yra A.Užkalnis.

Juokauju, žinoma. Nes net trys visų vaivorykščių spalvų kaukės A.Užkalnio nepaverstų net I.Šimonytės katinuku, jei ji tokį turėtų.

Bet vis tiek neramu ir labai smalsu kodėl…

(15 balsų, vidurkis: 3,40 iš 5)

Loading...