Artūras Račas

Šiandien buvau poliklinikoje. Po maždaug pusmečio pertraukos.

Šiaip jau esu sveikas, tik spaudimas ryte, kol kavos buvau neišgėręs, siekė vos 102/60. Bet tam kavą ir geriu…:)

Tiesa, kai paskutinį kartą buvau ir dariausi visus įmanomus tyrimus, pora jų parodė, kad kai kurie rodikliai viršija normą. Tai mano puiki šeimos gydytoja pasiūlė po kiek laiko tuos tyrimus pakartoti ir jau tada galvoti, ar reikia ką nors daryti.

Aną kartą už visus tyrimus sumokėjau apie 100 litų, tačiau tai labai nenustebino, nes kaip ir sakiau, paprašiau, kad padarytų iš esmės viską.

Tačiau kai šį kartą vėl teko sumokėti beveik 50 litų šiek tiek nustebau. Ne, pati kaina nenustebino, nes tokia suma už, berods, keturis kraujo tyrimus atrodo visiškai normali.

Nustebino tai, kad iš viso turiu mokėti.

Skaiatu Konstituciją: Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

Kadangi dirbu ir sąžiningai moku mokesčius, tarp jų ir privalomojo sveikatos, draudimo, skaitau įstatymą (Sveikatos draudimo):

• Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Kad man reikia daryti tyrimus nusprendžiau ne aš, o gydytojas. Taigi, lyg ir atitinka sąvoką „gydytojo diagnozuota… sveikatos būklė“.

Skaitau toliau:

• Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė.

Mano atvejį, sakyčiau būtų galima vertinti ir kaip „prevencinę pagalbą“, ir kaip „asmens sveikatos ekspertizę“, nes bent jau pirmoji įstatyme yra suprantama ir kaip „draudžiamųjų sveikatos profilaktiniai patikrinimai.“ be to, įstatymas dar nurodo, kad „Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos“. Nežinau, kuriai konkrečiai kategorijai priklauso kraujo tyrimai, bet drįsčiau spėti, kad kuriai nors iš trijų vis tiek priklauso.

Ir štai tada man kyla paprastas klausimas: kodėl jei esu apsidraudęs ir kas mėnesį tvarkingai moku 9 proc. savo pajamų dydžio mokestį draudimo įmokas, įvyksu draudiminiam įvykiui, draudimas galioja ne pilna apimtimi?

O gal tada galėčiau nesidrausti tuo draudimu, o draustis kokiu nors kitu? Tuos savo 9 procentus pervesdamas ne valstybiniam sveikatos draudimui, o kokiam nors kitam? Paskaičiavau ir galiu pasižadėti, kad tada sutikčiau mokėti už visus tyrimus. Ir už kiekvieną vizitą. Tegul ir pas tą pačią labai gerą šeimos gydytoją. Ir net sutikčiau, kad kokie 20 proc. mano sumokėto mokesčio atitektųš tiesiai jai. Spėju, kad ir ji būtų patenkinta.

Ir nereikėtų tada niekam vaidinti „nemokamos medicinos“.

Beje, gal mano atmintis silpsta, bet man kažkodėl atrodo, kad prieš keletą metų, kai buvau nusprendęs išsitirti, mokėti nereikėjo. Ir štai tada dar koks klausimas man kilo: žmonių Lietuvoje per pastaruoisu penkerius metus sumažėjo gerokai, o biudžeto dalis, skiriama sveikatos apsaugai pastaraisiais metais iš esmė nesikeičia – jei tikėtume Finansų ministerijos pateikta diagrama šiam tikslui skiriama apie 12,6 proc. viso biudžeto.

Tai kaip čia dabar išeina: žmonių mažiau, mokesčiai tie patys, sveikatos apsaugos sistema finansuojama taip pat, o pinigų vis tiek neužtenka. Negirdėjau ir kad gydytojų atlyginimai būtų labai padidėję. Tai kur po velniais tos mano sumokėtos draudimo įmokos dingsta?

Gal kol dar neptavirtintas 2012 metų biudžetas, verta paieškoti rezervų ir šioje srityje.

Ir kartu gal būtų galima pasvarstyti, kur veda tokia visiškai trumparegiška sveikatos apsaugos politika. Juk normali valstybė turėtų būti ypač suinteresuota prevencija ir visokeriopai ją skatinti. Tai yra, siūlyti kuo daugiau tyrimų visiems ir ne tik kad nemokamų, bet dar ir su priedais. Kaip kadaise už donorystę: nemokamus pietus, šokoladą ar net kelis litus.

Dabar gi politika maždaug tokia: nor žinoti, ar sergi – mokėk. O kai jau susirgsi, mes tave gydysim. Nemokamai, žinoma.

(12 balsų, vidurkis: 4,33 iš 5)

Loading...