Dar apie 2012 metų biudžetą: specialisto žvilgsnis

… Smagu žinoti, kad yra žmonių, mąstančių panašiai kaip tu pats. Dar smagiau, kai tai – protingi žmonės.

Todėl ir nesusilaikau nepasidalinęs dar viena nuomone apie 2012 metų biudžetą.

************************************************************************************************************

PVM didinti negalima mažinti išlaidas

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

 

PVM didinti negalima mažinti išlaidas. Kur padėti kablelį? Lingvistas pasakys, kad kablelį galima dėti tik vienoje šio sakinio vietoje; ekonomistas paantrins.

Dabar jau nedaug kam kyla abejonių, kad euro zona yra ant antros recesijos slenksčio, o tai turės reikšmingą neigiamą poveikį ir Lietuvos ekonomikai. Sumažintos BVP augimo prognozės reiškia ir mažesnes valstybės mokestines pajamas, bei gerokai didesnį biudžeto deficito ir BVP santykį. Šioje situacijoje yra tik trys keliai – susitaikyti su didesniu deficitu, mažinti išlaidas arba ieškoti papildomų pajamų.

Pirmasis kelias dažnam gali atrodyti patrauklus, nes tokiu atveju tiesiog „nieko nereikia daryti“. Tačiau toks pasirinkimas yra pavojingiausias ir žalingiausias visiems Lietuvos gyventojams, nes turi esminį trūkumą. Nevykdoma su Europos Komisija suderinta Konvergencijos programa ir nesumažintas biudžeto deficitas bent iki 3% kartelės smarkiai padidintų valstybės skolinimosi kainą. Įvertinus tai, kad Lietuvai kitais metais reikės pasiskolinti apie 9 milijardus litų, nesumažinus biudžeto deficito mūsų valstybės skolinimosi galimybės gali apskritai išnykti. Taigi, labiausiai tikėtina pirmojo kelio pabaiga būtų Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) durys, visų socialinių išmokų karpymas, nauji mokesčiai ir kitos augimą slopinančios reformos. Yra ir tiesioginis, dažnai pamirštamas, biudžeto deficito poveikis – jis atitinkamai didina ne tik skolinimosi kainą, bet ir visą valstybės skolą, kurią vėliau turės grąžinti kiekvienas Lietuvos mokesčių mokėtojas.

Savanoriškas ir pasvertas (o ne mechaninis, TVF paliepus) išlaidų mažinimas turėtų būti valstybės prioritetas – ypač surandant sritis, kuriose lėšos naudojamos neatsakingai, neskaidriai ir neefektyviai. Socialinei ir sveikatos apsaugai bei švietimui skiriama apie 70% visų valstybės išlaidų. Sumažinus šias išlaidas bent puse procento valstybė sutaupytų virš milijardo litų. Sunku patikėti, kad šios srityse pasiektas maksimalus efektyvumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje universitetų yra daugiau negu Šveicarijoje (nors gyventojų beveik tris kartus mažiau), o pagal mokyklų ir mokytojų skaičių tenkantį tūkstančiui moksleivių pirmaujame ES (deja, esame kone paskutiniai pagal moksleivių pasiekimus).

Šiuo metu nėra galimybių mažinti išlaidų tik dviejose srityse – įmokoms į ES biudžetą ir valstybės skolos valdymui. Dotacijos Lietuvai iš ES biudžeto šiuo metu šešis kartus didesnės nei įmokos į jį, o palūkanų nemokėjimas už prisiimtą valstybės skolą tiesiog reikštų Lietuvos nemokumą. Paradoksalu, tačiau svarstydami ateinančių metų biudžeto projektą Seimo nariai pasiūlė išlaidas didinti dar 3,5 milijardo litų, o pagrindiniu išlaidų mažinimo šaltiniu buvo įvardijamas būtent „taupesnis valstybės skolos valdymas“. Jei tai ne populizmas ar cinizmas, tai bent jau elementarių matematikos ir finansų žinių trūkumas. Įgyvendinus visų Seimo narių siūlymus, biudžeto deficitas būtų dvigubai didesnis, o ateityje Lietuva, prisimindama 2012-uosius metus, galėtų minėti pirmojo valstybės bankroto metines.

Neberadus taupymo šaltinių lieka mažiau patrauklus biudžeto konsolidavimo kelias, tai yra, mokesčių didinimas. PVM didinimas būtų mažiau žalingas nei kitų mokesčių kėlimas (pavyzdžiui, padidėję akcizai reikšmingai didintų kontrabandą, o gyventojų pajamų mokesčiai – neoficialų darbą ir atlyginimus vokeliuose), tačiau vis tiek turėtų neigiamą poveikį ekonomikos augimui. Šiame Lietuvos ekonomikos vystymosi etape mažiausia žalos būtų įvedant turto mokestį – apmokestinant lengvuosius automobilius. Tai vienas efektyviausių ir teisingiausių mokesčių. Jo sunku išvengti, apmokestinamos ir nelegaliai gaunamos pajamos, administravimas beveik nieko nekainuotų, o didžiausia našta tektų ne socialiai remtiniems, o labiau pasiturintiems ir prabangesnius automobilius turintiems gyventojams. Šis mokestis ne tik verčia atsakingiau žiūrėti į aplinkosaugą, bei apmokestina labiau prabangą, nei būtinybę, bet ir turi kitą svarbią savybę. Padidinus PVM, vienodai pabrangtų ir Lietuvoje, ir užsienyje gaminama produkcija. Kadangi Lietuvoje automobiliai negaminami, apmokestinama būtų tik užsienio gamintojų produkcija. Automobilio mokestis leistų surinkti 200-300 milijonus litų papildomų pajamų ir išvengti PVM didinimo 1 procentu. Kitą procentą galima būtų „sutapyti“ mažinant neskaidrias ir vertės nekuriančias valstybės išlaidas.

Net ir mažinant išlaidas bei didinant valstybės pajamas, įtempta situacija euro zonoje ir investuotojų nerimas gali užkirsti kelią mums skolintis tarptautinėse rinkose. Tokiu atveju vis tiek tektų kreiptis į TVF, tačiau vykdant biudžeto konsolidavimo priemones būtų galima tiesiog pasinaudoti fondo teikiama kredito linija, kuri neturi „valstybės nemokumo“ stigmos bei nesukurtų prievolės mažinti socialines išmokas.

Per paskutiniuosius trejus metus Lietuvos įmonės reikšmingai padidino savo efektyvumą ir gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose, o gyventojai atsakingiau žvelgia į ateitį ir didesnę pajamų dalį skiria santaupoms. Deja, kol kas visuomenė dar sunkiai įsisavina vieną tiesą – biudžeto deficitas nėra vien finansų ministerijos galvos skausmas. Nuolatinis biudžeto deficitas didina visos valstybės skolą bei jos kainą. Mes nemėgstame biudžeto išlaidų skolos valdymui (viršijančių 2 milijardus litų), nes jos nė vienam iš mūsų naudos neduoda, bet nesuprantame, kad jos yra būtent didelio ir nuolatinio biudžeto deficito pasekmė.

 

P.S. Iš visų bankininkų, su kuriais man yra tekę bendrauti, N.Mačiulio sugebėjimas matyti kontekstą, analizuoti ir prognozuoti man asmeniškai tikriausiai yra palikęs didžiausią įspūdį. Tai, žinoma, labai subjektyvu.

(8 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • romas

    Esant taip menkai išvystytam viešajam transportui Lietuvoje, automobilis yra susisiekimo priemonė, o ne prabanga. Automobilių mokestis nuskriaustų daug nedideles pajamas turinčių žmonių.
    PVM tarifas gali būti skirtingas įvairioms prekių grupėms. Galima padaryti taip, kad daugiau sumokėtų didesnes pajamas turintys.

    • mustangas

      Skirtingas PVM tarifas yra administravimo galvos skausmas. Vienas geriausiu Kubiliaus sprendimu buvo PVM suvienodinimas. Dabar jau ir prasidejo, tai viesbuciams maziau tai dar kokiem isskirtinumams etc.
      Automobilio mokesti yra lengva administruoti. Regitra valstybine, todel padarius registracija kasmetine, jis vos ne savaime susirinks. Pridek dar baudas uz vazinejima neregistruotais automobiliais ir jau bus neblogai.

      • romas

        Jei tikslas tik surinkti daugiau pinigų, bet kuris būdas geras, tame tarpe ir rinkti didesnį PVM.
        Automobilių mokestis blogas, nes varguolis už savo trantą mokės tiek pat kaip ir vairuojantis naują automobilį. Varguoliui dažnai automobilis gyvybiškai būtinas, nes reikia iš įvairių užkampių iki darbo nusigauti.

        • mustangas

          O tai tamstos nuomone turcius puls pardavineti savo Ferrari tik ivedus mokescius. Varguoliams turintiems reikala nusigauti i ivairius uzkampius pasiimti upe parplukdytu cigareciu deziu ar parsivezti vokeliuose ismoketo atlyginimo tai bus gera proga prisideti prie salies klestejimo.

          Mokesti galima diferencijuoti priklausomai nuo automobilio vertes, pagaminimo metu, variklio darbinio turio etc. Turiu vilti, kad pats suprantate kodel mokesciu baze buvo pasirinktas automobilis, o ne sakykime mobiliakas.

          • romas

            mustange, nemanau, kad išviso kas nors atsisakys automobilio, jei jis būtinas. Tik varguoliui mokestis bus proporcingai didesnė našta.
            Šiaip jau automobilio mokestis labiau turėtų padėti kovoti su oro tarša. Lietuvai tam dar laikas neatėjo, mano manymu, nes nėra pinigų suorganizuoti geras ir visiems prieinamas viešojo transporto paslaugas.

      • levas

        Tamstos samprata apie kasmetinę registracija nelogiška, Regitra surinktų sau dvigubą pelną (tai jau korupcija), o žmogus sugaištų bent jau pusė dienos kad tai padarytų (nerašysiu apie darbdavių nuostolius), čia manu ne vienas patvirtins šį faktą.
        O kalbant apie būtinybę ir prabangą – mielai važiuočiau iki savo darbo vietos visuomeniniu transportu, deja nuo jo galutinės stotelės reikia pėdinti dar kelis kilometrus, tuo tarpu su automobiliu sugaištu tik apie 30 minučių. Man tai ir prabanga ir būtinybę:) aišku jei suprantat 30 minučių trukmės važiavimą? Su autobusu tai truktų apie 50 minučių važiavimo ir dar 20 pėdinimo.

  • doktor barmental

    o mokytoja ausra m. nemegsta maciulio, sako nekompetentingas i vsio tut.

    • aušra maldeikienė

      Taip. Turiu reto kvailumo Mačiulio išvedžiojimų rinkinuką. Jeigu jūs, kaip ten barmental???, neturite savo galvos, tai galite bandyti galvoti svetima. Labai sakyčiau neproduktyvu, bet Lietuva taip mėgsta. Nieko naujo. :)

      • Genijus

        Vėl šita vuvuzela ant Lietuvos burnojasi. Nieko naujo. :/

      • Fredis*

        Kas nėra vaikystėje-jaunystėje suklydęs tegul meta į mane akmenį.
        Tai gerbiamo GA įžeidimas, nes Mačiulio tekstas įtrauktas į gerbtinų autorių sąrašą šalia „Samdinio marškinių kainos“ autorės.

      • doktor barmental

        as kaip ir statkevicius, pusgalvis ir tiek.

  • Izbliondimas

    Tose prekių grupėse, kur antkainis yra 100 ir daugiau procentų (mačiau ir 300), – ne PVM „grajina“.
    Vienoje prekių grupėje, kur iki krizės buvome pasiekę PVM 5 proc., bet kai to sumažėjimo nepajuto nei tiekėjas nei vartotojas (tas tuomet 13 proc. skirtumas tiesiog dingo… ir niekas neprisipažino kas jį „priglaudė“, – perdirbėjas ar pardavėjas), tai kai vietoje 5 proc. vėliau jau sugrąžino PVM net ne atgal į 18 proc., bet jau į 21 proc, – net piršto nepajudinome. Nes… tiesiog tas 13 proc. tuomet buvo gražiai „nudžiautas“.
    O blogiausiai kitkas. Kai čia džiūgaujantiems parašiau prieš kelis mėnesius, kad krizės dar net nebuvo, o ji tik ateina, žinau, tuomet čia niekas ir netikėjo. O man jau seniai neramu, kas bus kai ES nebeliks. Kai sąjungos griūva – kenčia mažiukai tie. Kiti galima sakyti net šuolį padaro.
    Štai Rusijoje iš ubagų (komunalkių… ten komunalkė, kai viename bute gyvena kelios šeimos), tuoj po 1990 m. šimtai vagių milijardieriais tapo. Panašiai ir čia, tik atitinkamae mastelyje, nes Lietuva neturėjo išteklių.
    Buvo schema, ir gerai vykusi ir pasitesinusi, tačiau ES su mūsųtais… pasirinko tokią schemą, pagal kurią nušluojamos darbo vietos. O tiems nušluotiesiems per krizes yra sunkiausiai, kai jau negelbės ir turtingos ES šalys (mūsiškis ubagas juk nuo senovės pripažindavo prisiglaudimui turtingus dėdes, – savigarbos per daug niekuomet neturėjo, juk).

  • senis

    Savo laiku vienas protingas žmogus, Albertas Einšteinas , yra pasakęs: pasaulyje yra du beribiai dalykai- tai žmonių kvailumas ir Visata, nors dėl pastarosios kartais linkęs ir abejoti.
    Graudu, kad visi „protingieji“ analitikai, “ ekspertai“ ir siaip visokio plauko perėjūnai sėdintys šiltose kėdėse,perskaitę keletą „protingų“ knygelių ir neturėdami nė mažiausio supratimo apie realią padėti šiuolaikiniame “ lietuviškame“ versle postringauja apie mokesčių didinimą, biudžeto deficitą, fiskalinį balansą ir t. t., bet neteko girdėti, kad kas nors pasakytų ką reikia keisti valstybės valdyme, kad būtų uždirbama daugiau pinigų. Šiandien Lietuvoje darbo našumas yra žemas ne todėl , kad mūrininkas nenašiai mūrija plytas, o todėl, kad valstybės valdymas ir darbo joje organizavimas yra labai jau žemo lygio. Ir paradoksas- daugiausia uždirba tie kurie blogiausiai dirba, bet sugeba prieiti prie biudžeto pinigų.

    • mustangas

      Del darbo nasumo yra taip kaip yra. Aisku, kad ji reikia kelti.

      Didesne problema buna kaip Graikijoje, kai tris plytas per valanda padedanciam murininkui privalomas moketi toks pats atlyginimas kaip ir vokieciu murininkui, kuris per valanda padeda 10+ plytu. Pasekmes zinome.

      Pas mus darbo rinkos stagnacijos problema yra ta, kad tas pats tris-keturias plytas per valanda padedantis murininkas darbdaviui kainuoja tiek pat kiek vokieciu murininkas, nors ir gauna minimalia alga, kuri nors atspindedama realu atlygi netenkina pastarojo ir neskatina jo dirbti nasiau. Bet uztat kiek pensiniku papeneta.

      Jei kam kiltu mintis isjudinti darbo rinka, tai pirmiausiai reiketu sumazinti darbo jegos apmokestinima. Naikinti Sodra, nuperkant valstybes saskaita dabartiniams pensininkams anuitetus, kad islaikyti dabartines pensijos dydi, o dvidesimtmeciams-trisdesimtmeciams pasakant, kad senatveje ju lauks fiziologine pensija is biudzeto ir ju sukauptos santaupos (jas galima kaupimo momentu ir neapmokestinti). Galima dar padidinti neapmokestinamaji minimuma siekiant palikti neprogresini tarifa visoms likusioms pajamoms.

      • Trakimas

        „Sukauptos santaupos“?:)Tamsta absoliučiai neišmanote ekonomikos.Neįmanoma sukaupti vertės,nekaupiant virtualių produktų.O šie produktai yra nepaprastai rizikingi.Kalbu apie grynus pinigus,akcijas,obligacijas ir pan.Tačiau ir natūra(auksu pvz.) kaupiama „vertė“ gali atnešti ne naudą,o didelį nuostolį.Duosiu nesudėtingą pavyzdį,kad Tamsta suvoktumėt savo samprotavimų absurdą:)Sakykime,kad ne tik Tamsta esate gudrus,bet ir dar keli milijardai pasaulio gyventojų.Jie visi senatvei ima kaupti auksą-jį perka ir „taupo“.Dėl šios priežasties aukso kaina nuolatos kyla(nes jis turi didžiulę paklausą),ko pasekoje jo naudojimas pramonėje nebetenka prasmės ir verslas meta visas jėgas,kad jį(auksą) kažkuo pakeistų.Auksas po kurio laiko kažkuo pakeičiamas ir jo paklausa pramonėje ima smarkiai mažėti-jis ima smarkiai pigti,nes jį ima vertinti tik būsimi pensininkai:)Aukso poreikis praktiškai dingsta ir todėl jo KAINA ima KRISTI:)Įsivaizduojate situaciją,kai jūsų akyse ,Jūsų „santaupos“ auksu ima katastrofiškai pigti?:))Jūsų soti senatvė pakimba ant plono plaukelio….:)

        • mustangas

          Prie ko cia tas auksas? Nerandu savo komentare aukso. Auksas gali buti investicija ir sudaryt dalele investiciju. Santaupas ir investicijas reikia diversifikuoti. Pirmiausia tos santaupos ir investicijos kur skirtos senatvei turi buti perziurimos kas ketvirti. Jeigu pats nesugebi tvarkytis, bet supranti ko nori is investiciju patikek tvarkytis atitinkamoms kontoroms (ne vienai). Jei esi visai nesusiprates investicijose nusipirk anuitetu, velgi ne viena ir is skirtingu vietu. Tau garantuos siu metu lygio pajamas ateityje. Nori valstybes garantuotu investiciju? Pirkis paskolos lakstu.

          Visos tos reformos privalumas man yra tas, kad jei uzversiu kojas bekaupdamas auksa, besimyledamas misionieriaus pozas ir apsirenges kostiumu is Humanos tas auksas(kostiumas irgi) liks mano vaikams, o ne istirps tarp milijonui Lietuvos pensininku kaip dabar yra su SODR’os imokomis.

          • Trakimas

            :)Šmaikščiai:)

      • Jurkis

        Gal galit duoti šaltinį, kur būtų nurodyta, kiek Vokietijoje darbdaviui kainuoja mūrininkas? Arba bent jau kokiais mokesčiais apkraunamas vokietis verlininkas.

        • Algirdas

          Man visiškai nebloga pasirodė mintis apie papildomą mokestį nuo mokesčio K.Girniaus straipsnyje http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/kgirnius-pvm-didinimas-butu-klaida.d?id=52394041 Vokietijoje toks buvo (yra?) naudojamas.

        • mustangas

          Yra Vokietijos Darbo Ministerijos tinklapis. Ten yra kai kuriu regionu vidutines ivairiu profesiju algos. Kas pastebetina, ten nera valstybes nustatyto atlyginimo minimumo. Minimuma nusistato profsajungos. Mokesciu sistema ten yra diversifikuota ir sudetinga. Verslininkai nesiparina patys skaiciuoti, o samdo firmas. Darbuotojo kaina ivairiais paskaiciavimais siekia apie +30-50% nuo atlyginimo i rankas.

  • kirvis

    kaip visada musu „isrinktieji“ eina lengviausiu keliu-apmokestina ubagus kurie jau masiskai bega is savo tevynes.man idomu kodel taip tempiama guma su NT ir progresiniais mokesciais kurie bent kazkiek sumazintu turtine nelygybe bei pildytu kiaura biudzeta?kam tos pasakos apie ekologija teisinant automobiliu mokesti?ka teks daryti paprastam zmogeliui kuris gyvena kokiam kaimelyje ir dirba uz 20-30km nuo darbo?jei autobusai nesuderinti ir i darba reikia vaziuot su persedimais ir kelione pirmyn atgal kainuoja kokius 10Lt?

  • Izbliondimas

    Ir dar.
    Visi labai greiti su ministerijomis (dėl darbuotojų jose naikinimo). Juk būtų atleidžiami tie eiliniai specialistai, kurie ir įsidarbino savo gabumų dėka.
    Man labai nepatiko, kai be galo be krašto jose buvo didininamas darbuotojų skaičius (anksčiau, prie Sikorskio, būdavo žmogaus labiausiai reikalingo ir vieno etato “nepramuši“, o va neseniai buvo laiko tarpas, kad tiesiog masiškai buvo žmonės priimami į ministerijas).
    Juk negalima taip su žmonėmis, – kaip su kokiais pagaliais. Jei jau prisivirei košės, be galo ten plečiantis, – tai būk malonus ir srėbk po to.
    Ir dar tas, kad su mažu atlygiu niekas nedirbs. Arba dar aiškiau pasakysiu, kad nuo atlygio dydžio prioklauso darbo kokybė, našumas.
    Na, jei svoločius, tai svoločius, – kuotoliau nuo tokių.
    O jei doras žmogus, – na jis nemoka blogai dirbti. Jį mokinti reiktų, kad sugebėtų blogai dirbti. Tad kodėl niekuomet nerūpi pastarieji, – o stveriamasi tų sav…, jei jau taip.
    Ir žinoma ne čia problema.
    Problema vagys, – o čia jau stop. Čia kasta neliečiama. Na tai ko tada ir norėti. „Daprygalis“. O ir galo nebus, nes čia vagis visuomet bus jei ne pagarboje, tai ne grabe. Būtent tuo viskas ir pasakyta. Visa kita, – piaras, ir tiek.

    • mustangas

      Aš atsiprašysiu už drakoniškas mintis, bet žmonės yra samdomi darbui atlikti. Tame tarpe ir ministerijose. Atlikus darbą, arba sumažėjus jo apimčiai jie turi būti atleidžiami be skrupulų. Jei žmonės tą žino iš anksto, tai netampa tragedija Kitaip kenčia kiti atliekantys reikalingas funkcijas, jų padalintas atlygis krinta žemiau nei jų rinkos vertė. Pagal tokius principus dirba bankai, kuriems problemos kyla tada, kai i atsakingas pareigas prasimusa lochas be fantazijos(Lehman Brothers, Bank of America) ar sukcius(iai)(AIG, Galleon, Amaranth).

      Valstybinėse įstaigose tas yra iškreipta iš ko ir kyla problemos kaip pvz neproporcingas perskirstymas arba kaip tamsta įvardinate „vogimas“. Tarkime jūs esate ministras. Turite tarkime 1 mln. biudžetą. Pas jus dirba 20 žmonių, bet realiai reikia 10. 10 atleidus jums nurėš pusę biudžeto. Premija už didesnį efektyvumą? Pasvajokit. Taigi, žinodamas savo rinkos vertę t.y. alga, kurią Jūs gautute už panašų darbą bet kurioje privačioje skylėje ramia sąžine išsirašote sau tą algą, nes turite tam teisę. Likusiems 19 teks dalintis tai, kas liko. Geriausiai dirbantys gavę mažiau pradės ieškoti kur nusėst, o didžiausi nevykėliai bus patenkinti kad neatleido ir dar pinigų numetė. Paaiškinkit man kaip po viso šito ministerijos dar ir kažkokias funkcijas gali atlikti!

      • Izbliondimas

        Pirma priminčiau Pareto dėsnį (20:80).
        Bet tiek jo.
        Antra, mes 20 metų įpratome svaidytis žmonėmis kaip malkomis. Net komunistai taip nesielgdavo su žmonėmis, o vadai turėjo dirbti su žmogumi tol, kol sugebėti pradėdavo.
        O šiandien dar net užuomazgų šitoje puslaukinėje gentyje nėra, dėl socialinėsekonomikos, – tad stribynas ir yra kuriamas, gan sėkmingai. Tai veda į žūtį, daugiau nieką.
        O tie pavyzdžiai Jūsų mane įtikinę buvo dar prieš 1990 m. Dabar tai pasakos apie laukinius žmones, tik…
        Na šiandien tai kadangi Lietuvai tinka, tad Jūsų dienos šiandien. Tad raitykitės rankoves ir smaukite kiekvieną tautietį iš eilės. O aš smaugčiau būtent tik vagis.
        Ir to verslo Lietuvėlėje vienas kita, – jei atmesti vagis. Tad bent čia Lietuvoje apie verslą kalbėti labai kvaila.
        O dar kvailiau, kad jis čia būti gali/galėtų. Buvo laikas, kad buvo norinčių verslauti ir sočiai. O kai buvo įpratinti vogti (į tą savoką įeina ir valgyklėlė, kuri nori išlikti… pirkdama savartyną ir…), jei norėjo pasilikti prie vadinamo verslo/išlikti – jau kitko neveiks taip lengvai.
        Bet dargi viskas ne taip. Ir paprasčiau ir sudėtingiau. Juk apie gyvenimą kalba, apie žmones.

  • lv

    Esu „pagavęs“ Mačiulį manipuliuojant ar tendencingai pateikiant statistiką (kalbant apie naujausius duomenis, tendencijas pateikiami gerokai pasenę). Na ir dabar: jei pusė procento sudaro virš milijardo, tai jau 70% visų išlaidų sudarytų daugiau, nei
    BVP (~200 mlrd.). Tai — absoliutus nonsensas, akivaizdi klaida, nes minėtas išlaidas sudaro ~20 mlrd. litų. Nebent nutylėta per kokį laiką sutaupytų? Per 10 metų?

    • suomis

      Aš taip pat juo nepasitikiu. Vienoje Perednio laidoje, jis, pamenu demagogiją skleidė, berods apie alkoholį ar kažką panašaus. Pamenu, kad skleidė, bet dabar nepamenu apie ką. Senokai tai buvo. Pamenu Mačiulis, D. Arlauskas ir vienas jų oponentas. Ir gana primityviai tą demagogiją skleidė. Na, iš Arlausko nėra ko norėti, senas kėgėbistas o tie visada į vieną pusę pučia.

      • Darius

        Bankų analitikais aklai pasitikėti negalima, bet, deja, Lietuvos viešojoje erdvėje ekonominiais klausimais dominuoja būtent jie. Labai gerbiu prof.Rudzkį, kuris nusprendė atsisakyti DNB pinigų ir turėti galimybę tikrai nepriklausomai išsakyti savo nuomonę. O iš šio Mačiulio straipsnio vėl gi matau, kad nuomonė formuojama labai vienašališkai. Juk dauguma finansinių paslaugų, koks sutapimas, nėra apmokestinamos PVM. Tad, aišku, kad šis mokestis bankininkų turėtų būti labiausiai akcentuojamas, jei jau iškyla grėsmė didinti apmokestinimą. Kažkodėl visiškai nekalbama apie pelno mokestį. Bet čia savaime suprantama, juk bankai yra vienos pelningiausių įmonių, ir tarifo padidinimas kad ir 5% jiems kainuotų keliasdešimt mln.Lt. Kita galimybė, gyventojų pajamų mokestis vėlgi pakomentuotas labai tendencingai. Atseit jį padidinus, daugės vokelių. Tačiau GPM moka ne tik darbuotojai (ar autoriai) – šitie jau pakankamai apmokestinti ir kartu su Sodra, PSD ir kt.mokesčiais sumoka iki 42% nuo savo pajamų. O apie GPM galima kalbėti visai kitais aspektais – kad ir, pvz., palūkanų apmokestinimas. Juk nėra apmokestinamos nei indėlių palūkanos (bankams tas labai nepatiktų!), nei akcininkų įmonėms suteiktų milijoninių paskolų palūkanos. Arba, jau kažkada p.Artūro minėta tantjemų „skylė“, kodėl nepadidinus joms mokesčių bent iki dividendams taikomo tarifo 20%? Gal tai būtų socialiai neteisinga? Bet kuris finansininkas galėtų dar daug išvardinti, kiek tokių ir panašių landų yra palikta mūsų mokesčių įstatymuose, ir jas visas užkamšius galėtume galvoti apie PVM mažinimą arba, dar geriau, darbo pajamų apmokestinimo palengvinimą.

        • K.

          Dariau, finansinės paslaugos nėra PVM objektas ES mastu, taip kad čia nieko nepakeisi. O vat dėl indėlių palūkanų pajamų apmokestinimo – pilnai pritariu. Nelogiška, kad nemokamas pajamų mokestis nuo šių pajamų, kai tuo tarpu nuo visų kitų pajamų, net laimėjus aukso puodaą reik mokėt mokesčius. Taip pat dar turėtų būti įtraukiamas pelnas iš akcijų ir obligacijų palūkanos be jokių lengvatų. Nes dabar turtingesni žmonės pasideda indėlius, perka obligacijas ir nemoka pajamų mokesčio. Todėl jų efektyvus mokesčių tarifas – gerokai mažesnis (net nįtraukiant socialinio draudimo mokesčių). Bet taip yra ne todėl, kad bankams nepatinka (jiems nuo to nei šilta, nei šalta, nebent šiek tiek auga administraciniai kaštai, kad juos surinkti, jei tai A klasės pajamos), o todėl, kad tai nepatinka turtingiems žmonėms. Pasiūlyk šitą pataisą ir pažiūrėk, kiek Seime esančių narių, kurių santaupos indėliais viršija bent keliolika tūkstančių, balsuos prieš tokią pataisą :) Nors vis dar viliuosi, kad susipras mūsų Vyriausybė apie tai bent jau pagalvoti ir kelti šią mintį.

          • Darius

            Taip, finansinės paslaugos nėra PVM objektas, ir dėl to PVM padidinimas tiesiogiai bankams neigiamos įtakos nedaro! Priešingai nei kitiems B2C verslams. Indėlių palūkanų apmokestinimas bankams įtaką darytų ne tik administracinę, nes sumažėtų realios palūkanų normos indėlininkams. Tad dalis pinigų ieškotų alternatyvių vietų, arba bankams tektų padidinti nominalias palūkanas. Tai žinoma, kad nieks net nedrįstų į seimą nešti tokių projektų :)

          • K.

            Jei palūkanų pajamos būtų apmokestinamos visiems be išimčių, tada neliktų alternatyvų – tad bankai tikrai neturėtų didinti palūkanų ir realaus pokyčio nebūtų.

          • Darius

            K., alternatyvų visada gali rasti – nebūtina pinigus investuoti į palūkanas uždirbančias investicijas. Gali, galų gale, juos išleisti, jei palūkanos rinkoje per mažos, kad taupytum :)

          • K.

            Na tai tada sumokėtum PVM, kuris yra 21 proc., kas valstybei dar geriau, plius BVP augimas etc. O kitokios investicijos valstybei irgi geriau – auga verlsas ir pan.

        • Valentinas

          Kiek žinau, bankai nemoka PVM, bet ir nesusimažina sąnaudas. Todėl, jei bankas už kažką sumokėjo 100 000 litų plius pvm, tai realios banko sąnaudos yra 121 000. Tai reiškia, kad nuo didesnio PVM bankams didesnės sąnaudos. Todėl jie nebūtinai yra suinteresuoti PVM didinimu.

          • Darius

            Valentinai, esat teisus – PVM nuo is kitu subjektu perkamu paslaugu jie negali atsiimti, taciau, patikekit, tokios islaidos banko pelno ataskaitoje yra labai nereiksmingos. Reiksmingiausios islaidos yra:
            1)darbo uzmokestis – cia joks PVM netaikomas, aciu Dievui:);
            2)patalpu nuoma – yra galimybe pasirinkti, ar ji apmokestinama PVM, ir zinau, kad daugeliu atveju bankai susitvarko, kad ju patalpu nuoma butu be PVM;
            3)dar „Snore“ automobiliu islaidos – uz juos bet kokiu atveju PVM negrazinamas tike bankams, tiek ir kitoms imonems.
            Taciau visa imones sukurta pridetine verte (grubiai tariant, visos islaidos + pelnas) banko atveju nera apmokestinama PVM – bankas sio mokescio sumoka tik tiek,kiek nuperka paslaugu ar turto is kitu imoniu.

          • K.

            Dariau, jei pajamas apmokestinsi PVM, tada ir išlaidas. Visa tai sumokės vartotojas, ne bankai. Jei pažiūrėsite bet kurios įmonės finansines ataskaitas, pamatysite, kad visos rodo pajamas be PVM, nes jį sumoka galutinis vartotojas, o jo surinkimas patikėtas įmonėms. Galutinis rezultatas – lygiai tas pats, kas PVM didinimas, apie kurį šneka dabar.

    • dzyvai

      Kiek galima pasitikėti banku, kurio vyr. ekonomistas daro tokias klaidas žongliruodamas esminiais skaičiais? Manyčiau, kad užimama pozicija įpareigoja pasverti tariamus viešai žodžius. Galų gale, reaguoti į savo paties klaidas, kai jos paviešinamos.

  • aušra maldeikienė

    Šiaip tai Mačiulis kai pakomentuoja Nacionalines sąskaitas, akys išlipa. Ir skaičiukai dėstosi jam įdomiai.Bet jis gi labai produktyvus, nes daug uždirba. Jo „versle“ produktyvumas matuojamas uždirbamų pinigų kiekiu. GA, man kažkodėl atrodo (tikiuosi todėl, kad esu labai šlykšti ir pikta), kad mačiulis žino su kuo ir kaip kalbėti, tad Tau ir patiko.

    • MA, paskutinį kartą su N.Mačiuliu kalbėjome prieš kokį mėnesį apie euro krizę ir Graikiją, kai dar nebuvo priimti sprendimai dėl dalies skolos nurašymo. N.Mačiulis tada spėjo, kad nutiks būtent taip ir beveik atspėjo dydį. Beje ir apie bankų politiką nekilnojamojo turto finansavimo ir realizavimo srityje tada įdomiai pakalbėjome. Tiesa, kaip jis komentuoja Nacionalines sąskaitas, negirdėjau. Bet gal žmogus visko negali vienodai gerai išmanyti. Taip, kaip, pavyzdžiui, Jūs išmanote „Snoro“ ar protingo taupymo reikalus. Aš, pavyzdžiui, taupyti visiškai nemoku.

      • Genijus

        Artūrai, Maldeikienė taupyti jūsų neišmokys. Bet aš galiu. Greitai. Gal net momentaliai. Ir kažkodėl nemokamai (prastas iš manęs viarslinykas).
        Atiduokite piniginę (bankų kortelių iš jos šiukštu neišimkite) žmonai ;)

    • Trakimas

      Kas daugiau pareklamuos Trakimą,jei ne bitciulis kreivarankis?:)Dėkui,biče:)

  • filosoffas

    Pirma jis yra suinteresuotas asmuo- dirba bankui. Antra- Mačiulis neteisus. Jis visą istorija su biudžetu sudėjo į tris „kas būtų jeigu būtų“- „..susitaikyti su didesniu deficitu, mažinti išlaidas arba ieškoti papildomų pajamų“. Yra ir ketvirtas kelias- pakeisti pinigų sistemą. Dabartinė sistema turi vieną esminį trūkumą- ji reikalauja augimo. „Ekonomikos augimas“ nėra jokia vertybė ar siekiamybė. „Ekonomikos augimas“ – pertekliaus pasekmė.
    „Šiuo metu nėra galimybių mažinti išlaidų tik dviejose srityse – įmokoms į ES biudžetą ir valstybės skolos valdymui.“ Būtent tai ir reikia daryti.
    Jei Swedbank ekonomistams užteko įžūlumo ir proto leisti bankui skolinti be stabdžių ir akivaizdžiai pūsti NT burbulą, tai aš tikiu kad kažkada valstybei užteks to paties įžūlumo ir proto palūkanų nemokėti.
    Beje, ES trupa akyse, gal ir nieko neįvyks, bet būtu protinga turėti planą tam atvejui jei ji sugriūtu. Mašinoje atsarginį ratą vežiojatės ar ne? Tai darote ne todėl kad tiksliai žinote jog padangą nuleis, bet todėl kad taip GALI nutikti.
    Dėl pensijų. Panaikinkime jas, palikite prievolę išlaikyti tėvus vaikams.

  • skaitau

    Tas pats protingas ekonomistas siūlo apmokestinti ir visa nekilnojama turta ir automobilius. Pirkdamas daikta (mašina ar nt) sumoki visus su tuo susijusius mokesčius, ir dar ji turėdamas turi moketi, tai gal apmokestinkim ir pensijas, barzdas, ar langus, visai logikos nėra. Suprasciau jei mokestis butu uz automobilio tarša, arba už kelius kuriais naudojiesi.
    Skaitom mokesciu apibrežima: „Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų.“
    Idomu kokia veikla pensininkas senamiesti atlieka ar planuoja atlikti savo bute… Manyčiau planuoja, tik ramiai gyventi.

  • Auksinis kardas

    Kol su bendro katilo pinigais bus elgiamasi kaip su gero dėdės pinigais, kol prie jų galės darbuotis „nemokantys taupyti“, visokie tarnybinių baliuškų kavinėse mėgėjai, kol neracionalumas dominuos valdant tuos pinigus, tol turėsime bėdų NEPRIKLAUSOMAI NUO TO, KIEK DAUG Į TĄ KATILĄ BUS SUMESTA.

    Nuostata, kad nuosavybė yra neliečiama, yra konstitucinė nuostata. Deja, kai kam visai patinka svetima nuosavybė, nepaisant konstitucinių nuostatų. Ar tai tikrai gali būti labai protingi žmonės? Ar labiau žmonės klystantys? Jei trūksta mokesčių, pirmiausia derėtų kalbėti, kad mokesčiams trūksta progresyvumo. Bet klausimo esmė kita – kai sekančio mėnesio pradžia užklumpa tuščiomis kišenėmis, ar TIKRAI turi būti padidintas mėnesio atlyginimas?

    Kaetanos Leontjevos nuoroda tiesiog prašosi būti kartojama iki begalybės:
    http://llri.blogas.lt/kaetana-leontjeva-koks-dar-deficitas-arba-po-manes-nors-ir-tvanas-874.html

    • Regis

      O ką ten kartoti? Aš apie nuorodą. Kad LLRI specialistai kapsto, kapsto ir kažką sensacingo atkapsto. Manęs tai nestebina. Nestebina, kad nesikapsto ten kur jų rėmėjų veiklos zona. Nesikapsto po stambius viešuosius pirkimus, po abejotinų konsultacijų pirkimus ir t.t. Ir patikėkit ten sumos visai kitokios. O pinigų kilmė ta pati.

      Nuosavybė neliečiama. O jos apmokestinimas yra jos palietimas? Ar čia žongleravimas sąvokomis? Toks žongleravimas kurio dabar itin gausu nes iškilo grėsmė šiltam sočiam gyvenimui. Nebus čia niekados taip šilta ir gera kaip kokiuose Emiratuose. Šios šalies dauguma yra apyskurdžiai žmonės kuriuos plėšia visi kas netingi. Tai vat tie kas netingi matyt turės kažkur kitur reziduot – Kipre, Ispanijoje arba matyt ir toje pačioje D.Britanijoje. Nes šiai šaliai be naftos ar kitų gamtos dovanėlių keliai tiktai du būti vargingai (atitinkamame mastelyje) ir laukinei, arba būti neturtingai bet oriai ir garbingai. Kur bus gerbiamos kiekvieno piliečio teisės. Taip manau.

      • Auksinis kardas

        „Nuosavybė neliečiama. O jos apmokestinimas yra jos palietimas?“ – be jokios abejonės, tai jos gviešimasis, tai prievartavimas jos pagrindu, pretekstu. Kaip kad būtų tamstos diskriminacija dėl tautybės, rasės ar įsitikinimų. Neliečiama – reiškia niekas neturi teisės prievartauti, pasakoti kaip tu esi už ją įsiskolinęs. Užsidirbai, nusipirkai – šventa, tavo visoje pilnumoje, jokio beldimosi į duris pasidalinti.

        Saulės mūšis yra nuostabu. Galima paminėti. Visas klausimas – adekvačiai laikmečiui ir biudžetui, kuris jei nepritekliuose, tai lygiai taip ir įamžinimui dvejomis automobilių aikštelėmis ir kita beliberda. Kokį ryšį aš, kaip mokesčių mokėtojas, turiu su katalikų bažnyčios, religijos, atskirtos nuo valstybės – krikšto istorijos sukaktimis, alio?

        • Regis

          Apmokestinama ne nuosavybė, o jos savininkas. Tos nuosavybės turėjimas yra požymis pagal kurį valstybė apmokestina būtent jos savininką. T.y. tai labai skirtingi dalykai. Todėl pačios nuosavybės niekas ir nesigviežia. Jeigu tu nepajėgus tokią nuosavybę išlaikyti ir ne tik dėl mokesčių tu jos krataisi arba prašai lengvatų. Elementaru.

          Kokį ryši turi su katalikų bažnyčios krikšto istorijos sukaktimis? Absoliučiai jokio. Kaip ir tavo sumokėtų mokesčių tenais nėra nei lito, atitinkamai tu kaip mokesčių mokėtojas niekaip neprisidedi prie to objekto vystymo ar paminėjimo. Ten yra kitų mokesčių mokėtojų pinigai, kurie turi ryšį ir su katalikų bažnyčia ir su konkrečiu rajonu ar regionu kuriame bus visa tai atliekama. LAIKAS mąstyti, kad sumokėtų mokesčių suma yra labai konkreti ir labai ribota. Ir jeigu neaišku kur juos išleido (panaudojo) ir ar jų neišvaistė, tai pakeliam galvas nuo kompiuterio ir apsižiūrim aplinkui. Kiek bendros valstybės išlaikomos socialinės ir kitos infrastruktūros yra aplinkui. Pvz. yra Vilniuje toks rajonas Balsiai. Ten nesenai pastatė mokyklą už pasakišką sumą. Tai va tie Balsiai ilgam mokės už tą mokyklą. Ir tegu pabando kuris nors iš tenais paaiškinti ką jo kaip mokesčių mokėtojų pinigai daro kokiame Žemaitijos regione.

          • Auksinis kardas

            Privatizavimo fonde mano nei lito… Alio alio alio, pypt-pypt-pypt…

            „Tos nuosavybės turėjimas yra požymis“ – visi šioje valstybėje yra lygūs, o mokesčiai skiriami ne pagal „požymius“, o apmokestinant veiklą, t.y. nuimant drožlę ten, kur ją nuimti galima. Bent jau taip turėtų būti.

            Dirbau išsijuosęs, verčiausi dusau per kelis darbus, o čia parsirado alkanų-basų, kuriems akyse „požymiai“ rodosi: maloniai kviečiu daugiau dirbti, iš tikro pasistengti būti labiau išmoningais, iš tikro tenkinti poreikius rinkose, ir viskas bus gražu bei draugiška. Neliečiama pasitaikė mano nuosavybė.

          • Jonas III

            Karde, alkanas-basas, plikas-uogas, chronius, tinginys ir narkomanas valstybės neišlaikys. Ja pasirūpinti gali tik darbštus, protingas, turtingas, veiklus.

          • Regis

            Kaip sakoma ginče atrandama teisybė. Atrandama ar priartėjama (prie teisybės). Taigi vardan tos teisybės.. Apie viską kas liečia šią diskusiją pažingsniui.

            Privatizavimo fonde yra komentatoriaus Auksinio Kardo litai kaip ir kitų komentatorių ar tiesiog piliečių. Tai faktas. Kiek kiekvieno atskirai tam fonde yra tų litų sunku pasakyti. Bent jau man arba bent jau dabar. Aš teigiu, kad konkrečiai Auksinio kardo litai neišleisti aukščiau nurodytose programose. Kodėl aš tą teigiu? Todėl, kad visuomenė tiksliau piliečiai susideda iš įvairiausių interesų grupių. Yra nevienalytė. Atskiros interesų grupės turi savo interesus ir kas labai svarbu atskirais atvejais vienos ar kelių grupių interesai prieštarauja kitų grupių. Taigi, yra bendrai surenkama kažkokia suma. Kaip tą sumą išleisti (panaudoti) sprendžia įteisinta demokratiškuose rinkimuose šalies ar valstybės valdžia. Ta valdžia pasitikėjimo būdu įgaliota spręsti kaip tas lėšas paskirstyti. Valdžios užduotis (priedermė) atsižvelgti į skirtingų visuomenės interesų grupių pageidavimus, norus, siekius ir kuo teisingiau tas lėšas paskirstyti. Taigi ar turi teisę vienas ar keli piliečiai prieštarauti dalies (būtent dalies) lėšų paskirstymui. Turi teisę neabejotinai. Tik čia vienas bet. Ar labai sudėtinga ir sunku tam piliečiui ar tiems piliečiams susimąstyti ar nėra kito piliečio ar piliečių kurie jau pritaria tokiam lėšų paskirstymui. Tada mintį vystome toliau. Ar nederėtų tokiems prieštaraujantiems piliečiams tiesiog išsamiai išsinagrinėti kur apskritai išleista visa suma ir ar nėra tokių pozicijų kurioms jis (jie) pritartų. Paprasčiau tariant ar jo (jų) pinigai tiesiog nepanaudoti kitoms programoms kurių įgyvendinimui jis (jie) jau pritaria.

            „Visi šioje valstybėje lygūs“. Deja.., kalbant apie mokesčius konkrečiai ir apie turtą (pajamas) apskritai jokios lygybės ne tik, kad nėra bet jos net ir nenupieši norėdamas. Esame visiškai skirtingi. Ir pagal turtą (pajamas) ir pagal sumokamus mokesčius. Valstybė (šalis) turi bendrą visuomenę kurios vienas iš siekių, kad socialinis teisingumas būtų bent jau civilizuoto lygio. Civilizuoto lygio turiu omeny, bent kaimyninių šalių ir tų šalių į kurias lyginamės lygius. Taigi kiekvienas pagal savo skirtingas galimybes turime atitinkamai skirtingai prisidėti prie šios valstybės ar šalies vystymosi įvairiomis kryptimis tarp visų ir socialinio teisingumo. Sakai aš to nenoriu? O sprendžia dauguma. Dauguma laisvose ir demokratiniuose rinkimuose pasirenka savo įgaliotinius atstovauti daugumos interesus. Ir tų interesų atstovavime formuojama valstybės bendroji politika, kuri gali (ir tai normalu) patikti ne visiems. Be abejonės pilietinė visuomenė turi būti aktyvi ne tik per rinkimus, bet tiesiog privalo kontroliuoti, savotiškai prižiūrėti per visą laikotarpį savo įgaliotinius. Ir esant reikalui priminti kokie tos visuomenės ar atskirų jų grupių interesai.

            Dabar gi ginčo objektas konkretus lėšų panaudojimas. Konkrečios organizacijos (atstovaujančios konkrečias interesų grupes, tarp kitko akivaizdžiai neturinčių daugumos piliečių pritarimo) atstovė piktinasi jos teigimu neteisingu (išlaidaujančiu) lėšų panaudojimu. Mąstančiam žmogui iš kart kiltų klausimas gal yra tie kurie pritaria tokiam panaudojimui. Ir aš manau, kad tokių tikrai yra. Ir jie gali teigti, kad jų dalis šioje bendroje sumoje išleista teisingai. Ar taip nėra?

            Beje apmokestinama ne tik veikla. Ir tikrai taip turėtų būti. Jeigu yra abejonių ar tik lietuviai neišradinėja dviračio tai siūlau apsižvalgyti į kitas civilizuotas šalis. Ir pavyzdžiui man paaiškinti kokiu principu vadovaujantis apmokestinamas paveldimas turtas. Tai, kad LLRI konkrečiai ir atskiros visuomenės grupės siekia savų interesų tas nestebina. Ir tai normalu ir suprantam. Kas stebina kai siekiama tuos interesus pristatyti kaip daugumos ir sprendimus kaip tuos interesus patenkinti pristatyti kaip teisingą kelią būtent kuriuo reikia ir eiti. O tai tiesiog yra tik vienas iš daugelio įmanomų kelių kuriais nori nuvesti labai maža (pagal atstovavimą) bet be abejonės įtakinga visuomenės grupė.

            „Dirbau išsijuosęs, verčiausi dusau per kelis darbus, o čia parsirado alkanų-basų, kuriems akyse “požymiai” rodosi“ Nurašysim tai ant to nuovargio kuris iššauktas juodo išsijuosimo. Jeigu įdomu apie mane tai dirbu irgi per kelis darbus. Nepavadinčiau tai juodu išsijuosimu ar vartymusi kas akivaizdu iš to kiek sugebu rasti laiko komentarams. Ar esu alkanas ir basas? Ir taip, ir ne. Nes tai labai reliatyvu. Geriau kitaip paklaust ar išnaudoju visas savo galimybes, kad galėčiau sąžiningai pasakyt – esu tiek ne basas ir ne alkanas kiek mano galimybės leidžia. Ir tikrai ne. Todėl tiksliau būtų sakyt – parsirado neišnaudojančių visų savų galimybių kurie puola tuos kurių galimybės visiškai išsemtos ir net išlaižytos. Beje, kad nuramint tave asmeniškai, kad ir kaip rodytųsi, kad aš gviešiuosi tavo nuosavybės aš į tavo sumokėtus mokesčius nepretenduoju. Gali būti, kad esi esi stambios įmonės savininkas tada atsiprašau. Bet jeigu esi samdomas darbuotojas uždirbantis vyraujančias Lietuvoje pajamas tai tiek mano, tiek tavo mokesčiai yra ežiuko ašaros palyginus su tuo kiek sumoka įmonės. Kurios iš esmės savo mokesčiais ir finansuoja stambius projektus ar sritis. Fizinių asmenų mokesčių kažin ar užtenka socialinei ir kitai infrastruktūrai palaikyti. Kuria iš esmės fiziniai asmenys ir naudojasi.

            Beje jeigu grįžt prie diskusijos pradžios. Prie LLRI ir visų į juos panašių. Manipuliavimas įvairiais faktais, realiomis istorijomis siekiant formuoti visuomenės opiniją ir įtakoti politikų sprendimus yra pasiekęs tokį šlykštų ir žemą lygį, kad kartais susimąstai jog tiems formuotojams ir įtakotojams turbūt jau senai nebeegzistuoja kiti šios valstybės piliečiai, neįdomi jų nuomonė, poreikiai ir t.t. Prie ko tai veda? Prie labai sveikintinų reiškinių. Kada piliečiams atsivers akys ir supras, kad juos tiesiog mulkina.

            Aš suprantu, kad racas.lt nėra ta erdvė kurioje apsimokėtų reikštis LLRI specialistams. Bet pabandyti galima. Kodėl gi nepaklausus ar tikrai K.Leontjevos paminėti atvejai yra vieninteliai LLRI nuomone išlaidavimo pavyzdžiai? Ar kitų pavyzdžių paminėjimas kirstųsi su LLRI atstovaujamų interesų grupių interesais.

            p.s. iš kart atsiprašau už klaidžią savo kalbą. Turiu omeny stilių. Tikiuosi, kad kažką naudingo visgi įmanoma rast (atsirinkt).

          • Auksinis kardas

            Naudingo labai mažai, nes ne tiek iš manęs, kiek iš paties liejasi emocingi liejiniai. Valstybė yra atskirta nuo bažnyčios. Ji nefinansuoja bažnyčios veiklos, kaip ir nerenka mokesčių iš bažnyčios. Bažnyčia turi savo privatizavimo fondus, į kuriuos nesikėsina valstybė. Krikšto sukaktys gali būti įamžinamos lygiai taip, kaip pagonybės sukaktys ar pirmųjų musulmonų Lietuvoje pasirodymo jubiliejai. Finansavimas iš Privatizavimo fondo tokiems tikslams yra akibrokštas valstybės biudžeto valdyme, ir LLRI specialistė teisingai atkreipia į tai dėmesį.

            Šioje valstybėje visi turi lygias galimybes, ir jeigu jomis nesinaudoja, neperžengia savo sugebėjimų naujomis kokybėmis (pirmiausiai savyje), nėra patenkinti tuo, ką pelno gyvenime – nieks kits čia nekalts. Taip, turime atskirti piktnaudžiavimus galimybėmis dėl turimos nepelnytai, neteisingai išskirtinės padėties. Galime atitinkamai progresyviai apmokestinti didesnę sėkmė – jokių problemų. Bet tai turi būti veikimo, pajamas nešančio veiksmo, gaunamų pajamų, atskirų su kompensavimo poreikiu susijusių produktų naudojimo, o ne pasiturėjimo apmokestinimas. Nes, darkart: turėjimas, pasiturėjimas, nuosavybė yra neliečiami. Taip reikalinga tam, kad būtų norima, būtų siekiama pasiturėjimo ir gerovės, o ne simuliuojama ir sukčiaujama bet kaip prasimanant išmaldos, kompensacijų, pašalpų. Tai principinė konstitucinė konstrukcija: pasiturėjimas užtikrintas ir apsaugotas, ir gerovė saugi tiek, kiek jos sieksi ir pasieksi. Visai kitas klausimas kokias socialines pasekmes turi atsisakymas jos siekti, ar norai, kurie praktiškai nerealizuojami, pastangos, kurios pasakojamos, bet tikrovėje nenutinka pakankamai gerai. Visiškai jokio skirtumo kokia yra biudžeto pajamų formali struktūra, nes tarpusavio susietumas su fizinių asmenų darbu verslo naudai, daugybė kitų parametrų, kaip kad pvz. ES paramos įsisavinimo struktūra nepalieka sterilumo kalbant apie „priklausančias teises“ į biudžetą. Yra biudžetas, jis priklauso valstybės žmonėms, juos atstovaujantieji privalo atstovauti ne ką kitą, o tuos, kuriuos atstovauja, naudoti biudžetus atitinkamai tam ir įstatymams. Kuriuose bažnyčios vieta – savame kampe.

            Man asmeniškai socialinės gerovės klausimai labai netgi rūpi, bet bolševizmas jų suvokime yra nepriimtinas. Beje, nepamenu, kad būčiau nusipelnęs progos su pačiu tujintis. Kartu, nematau jokios perspektyvos puoselėjant šiuos išsiliejimus, tai visiškai nepanašu į susikalbėjimą.

          • romas

            Karde, kai NT mokestis nukreiptas ne reguliavimui, o biudžeto papildymui, jis neteisingas. Bet iš tikrųjų nesutinku, kad nuosavybės neliečiamumas iš karto turi garantuoti jos neapmokestinimą. Nekilnojamas turto turėtojas turi atsilyginti visuomenei už investicijas į infrastruktūrą, taip pat turi stengtis turto turėti saikingai, nes infrastruktūra vystoma proporcingai kvadratiniams metrams ir NT vienetų skaičiui.

          • Fredis*

            Į benzino/dyzelino kainą yra įtrauktas mokestis už kelius, į elektros kainą – elektros tinklų plėtra, į vandens – vandentiekio, dujų – dujotiekio.
            Pasistačius ar renovavus seną namą reikės sudaryti sutartį tik su šiukšliavežių kompanija, kurie privažiuodami prie gyv. namo taip pat degins kurą ir tokiu būdu susimokės už kelius. Paprastai iškyla klausimas kas turi valyti kelius žiemą. Skurdesnės savivaldybės ragina gyventojus patiems užsisakyti valymo mašinas.
            Mokesčiai yra blogis, jų turi būti tik tiek, kad valstybė galėtų funkcionuoti. Apdėti dideliais mokesčiais gyventojai pradeda reikšti nepasitenkinimą, bruzdėti, nerimauti, spirgėti, mojuoti kumščiais, prasideda riksmai ir grasinimai, kad jie tuoj tuoj griebsis šakių, pradės daužyti vyriausybinių pastatų langus. Nemokėdami didelių mokesčių piliečiai yra laimingi, jie tampa iniciatyvus, jų galvose pradeda suktis pačios netikėčiausios idėjos. Jie dirba ir veikia, nes žino, kad kiek uždirbs, tiek ir turės.

          • Regis

            Tinklaraščių ir apskritai interneto vienas iš žavesių, kad tavo mintis, pamąstymus, įžvalgas gali perskaityti ir į jas įsiklausyti ne tik oponentas arba tas žmogus su kuriuo diskutuoji. Jeigu atvirai tai sakydamas kažką naudingo surasti visiškai neturėjau jūsų omeny. Lygiai taip pat ir jūsų tekstuose kiekvienas gali kažką rasti. Liejasi emociniai liejiniai? Na gal. Ne pačiam save vertinti.

            Valstybė atskirta nuo bažnyčios. Arba tiksliau bažnyčia atskirta nuo valstybės. O kas atskyrė dalį visuomenės nuo bažnyčios? Kas? Dalį visuomenės kuri yra tautos dalis? Aš manau, kad niekas neatskyrė. Manau, kad dalis mokesčių mokėtojų yra tikintys, Romos katalikai ir katalikų bažnyčios bendruomenės nariai. Ir jie gali tikėtis, ir tai visiškai normalu, tam tikro valstybės santykio su jų bendruomene. Lygiai kaip valstybė paremia įvairiausius su kitomis bendruomenėmis susijusius projektus. Pavardinti? Na apie istorinę šio reikalo pusę aš patylėsiu. Matyt su bažnyčios menamu atskyrimu reikia peržiūrėti ir Lietuvos istoriją. Pvz. atmetus visus su religija susijusius spaudinius atimt iš M.Mažvydo katekizmo teisę vadintis pirmąją lietuviškąją knygą. Nu ir savaime aiškus visų projektų kuriems nors kiek reikia mokesčių mokėtojų lėšų finansavimo klausimo sprendimas.

            Tiek to tą bažnyčią. Pats principas, kad ne tik Auksinis Kardas o ir Regis gali spręst kur pinigus panaudoti liko neišgirstas. Ir, kad Auksinio Kardo ir Regio interesai kaip panaudoti jų sumokėtus mokesčius gali prieštarauti vienas kitam matyt irgi liko nesuprastas. Ir, kad įgaliotiniai valdžioje turi jiems patikėtas teises spręsti kaip patenkinti ir vienų ir kitų lūkesčius irgi matyt neaišku.

            Beje manyje formuojasi toks įtarimas, kad ant manęs ir atitinkamai visko kas su manimi susiję jau užkabinta tam tikra etiketė kuri pati savaime atsako į klausimus jeigu jie ir iškyla. Turiu omeny ne tik bolševizmą. Kampais kampeliais maždaug galima nujausti, kad staiga iš niekur mano panagės pasidarė juodos, batai nešvarūs, kišenėje pjūklas ir jis labai gerai pagaląstas tam, kad nupjauti kokio nors turėjimo, pasiturėjimo ar nuosavybės dalį. Nusipjaut, pagriebt ir nusinešt tam, kad ją su sėbrais pravalgyti ir matyt pragert. Gal ir klystu. Arba persūdžiau. Tokiu atveju, kad ir kiek aš aiškinčiau principus kodėl apmokestinama ne nuosavybė, o jos savininkas matyt tie mano žodžiai bus tik dar baisesni ir jau savaime aišku, kad manęs net nesistengs suprast, o tik dar tvirčiau užrems duris ir langus. Taigi pavijimui pasakysiu čia ne Lietuvos socialistai ar bolševikai tai sugalvojo. Nekilnojamojo turto mokestis yra daug kur. Ir norint, kaip išsilavinusiam žmogui, galima susirasti informacijos kodėl, koks jis yra ir t.t. Apie turto ar prabangos mokesčius analogiškai. Ir kodėl tie mokesčiai yra netgi ten kur nuosavybę galima ginti ginklu suprantant tą tiesiogiai (nereikia ir konstitucija mosikuoti) matyt irgi būtų verta pasidomėti. Atitinkamai galima rasti visus atsakymus į šio nesusikalbėjimo metu tiesiogiai ar netiesiogiai iškilusius klausimus.

          • Auksinis kardas

            Jei NT turėtojas negyvena šešėliniame pasaulyje, jis gyvena šiapus su visa biudžeto pildymo ir jo išlaidavimo infrastruktūrai pilnatve. Tarybinėje Lietuvoje būta ženklių investicijų į infrastruktūrą, ir nebuvo infrastruktūros mokesčio. Tokios išlaidos anaiptol nesąlygoja būtinybės jas rinkti atskiru mokesčiu.

          • Regis

            Šiaip geras pastebėjimas. Būtų galima ilgai baksnoti pirštais į naujas gatves, komunikacijas, aikšteles įrengtas už bendrus visų pinigus. Ir analogiškai baksnoti pirštais į kitame miesto ar šalies gale esančius visiškai nesutvarkytus, nei kiek nevystytus pamirštus kraštelius. Ir jeigu surinktas NT mokestis tokiu būdu atpalaiduoja jau kitas lėšas, kurias galima panaudoti kitur, tai tokį mokestį galima vadinti kaip nori. Labai vykęs pavyzdys virš Jakų žiedo Klaipėdoje iškilsiantis trečias „aukštas“. Kiek jis buvo reikalingas matyt susimąstys ne vienas užsienietis traukiantis į Palangą. Jeigu toliau pavažiuoti link Šilutės galime pamatyti labai pavojingą kelią kuriam verkiant reikia valstybės dėmesio. Bet, pro jį niekas nevažiuoja iš Vilniaus į Palangą ir atvirkščiai.

            Fredi, pasidomėk skandinaviškomis visuomenėmis. Čia dėl – „apdėti dideliais mokesčiais gyventojai pradeda reikšti nepasitenkinimą, bruzdėti, nerimauti, spirgėti, mojuoti kumščiais, prasideda riksmai ir grasinimai, kad jie tuoj tuoj griebsis šakių, pradės daužyti vyriausybinių pastatų langus“

          • Auksinis kardas

            Regi, mes nebūtinai turime beždžioniauti svetimus turto mokesčius valstybėje, kurioje sunkiai sekasi kurti gerovę, kurią labiausiai sparčiai palieka gyventojai, kurioje biudžeto naudojimas yra neatsakingas – nauji mokesčiai neatsakingai naudojamam biudžetui pildyti YRA pasityčiojimas iš mokesčių mokėtojų, dėl ko netikėjimas šios valstybės stabilumu, gerovės užtikrintumu tik menks. Negalime pernakt dideli išaugti, o naktinės reformos remiasi būtent tokia apgailėtina viltimi.

            Kaip ir minėjau, dėl tos priežasties, kad bažnyčia yra atskirta, dalis tų pačių mokesčių mokėtojų lankosi bažnyčioje ir ten ATSKIRAI prisideda prie jos biudžeto formavimo, kaip ir bažnyčia atskirai veda savąją ūkinę-finansinę veiklą, visiškai neatsiskaitydama ir neprisidėdama valstybės biudžeto atžvilgiu. Vyriausybės sprendimai naudoti vieną biudžetą kito biudžeto poreikiams yra nesusipratimas – jei kontrastą pasididiname, nesunku suvokti įvykių esmes. Aišku, galima išplauti vaizdo ryškumą, jei norima pateisinti bet ką. Tai prideda aiškumo? Ne, tai tik prideda pateisinimo bet kam.

          • romas

            Fredi, gatves tiesia ir būklę prižiūri savivaldybė už bendrus visų pinigus. Bet infrastruktūra – ne tik asfaltas. Tai ir gatvių apšvietimas, viešasis transportas, dviračių takai, lietaus kanalizacija ir t.t. Infrastruktūra vystoma netolygiai, nors apmokestinami visi vienodai. Taip pat, kai turi daugiau NT, jam tenka didesnė infrastruktūros dalis. Taip dalis visuomenės narių patiria didesnę naudą iš bendrai suneštų mokesčių. Teisingas NT mokestis turėtų būti nukreiptas tų netolygumų išlyginimui.

          • Fredis*

            Politikai visai kitaip aiškina NT ir automobilių mokesčių būtinybę ir neišvengiamumą: kai kriziniais laikotarpiais užeina mokesčių nesurinkimo laikotarpis ir visiška įplaukų sausra – šie mokesčiai padėtų išlaikyti viešąsias paslaugas ir socialines išmokas stabiliame lygyje.
            Pagal liberalią doktriną žmogus turi teisę pasistatyti namą laukuose, patamsyje su galingu visureigiu per purvyną privažiuoti prie savo būsto ir nesijausti visuomenei skolingu nei cento.

          • Regis

            Karde, kur gi tas pasimetimas tarp principinių konstitucijos konstrukcijų, bolševizmo ir nuosavybės (turto) mokesčio išsivysčiusiose šalyse? Toje pačioje JAV. Ar ten kitokios konstitucijos konstrukcijos saugo nuosavybę? O juk per tuos atsišaudymus jau senai pamestas siūlo galas. Nusiteikimas labai rimtas, emocijos kietos, patrankų daug ir jos visos užtaisytos. Šūvis ten, šūvis šen. Ir į ką taikyta ir į ką pataikyta? Jeigu taip ramiai pasižiūrėti? LLRI atlieka savo darbą už ką jiems mokama, ir tame darbe yra krūva skylių, skylučių kurias užbadyti pirštais galima. O kitaip ir nebus kai saugai tokius interesus kurie „naglai“ prieštarauja daugumos interesams. NT ir turto mokesčiai pasirodo yra tenais kur bolševizmu net nekvepia, nors tepk ir tepk vistiek nei prilips, nei smirdės. Taip dar bažnyčia, atskirta nors neatskirta. O bažnyčios atskyrimas toli gražu reiškia ne tai ką bet kas norėtų suvaidenti. Ir biudžeto lėšos naudojamos ne taip kaip LLRI norėtų ir tie kuriems LLRI yra autoritetas, ir tas prieštaraujantis lėšų panaudojimas nebūtinai būna blogas.

            Nežinau, retai kyla nusivylimas po ilgos ir išsamios diskusijos nes kažkaip pripratęs arba pats ką nors suprasti ir/ar sužinoti, ar pamatyti, kad kažkur neklysti.

            O dabar pažongliruosiu:

            1. „Aišku, galima išplauti vaizdo ryškumą, jei norima pateisinti bet ką. Tai prideda aiškumo? Ne, tai tik prideda pateisinimo bet kam“

            ir 2. „mes nebūtinai turime beždžioniauti svetimus turto mokesčius valstybėje, kurioje sunkiai sekasi kurti gerovę, kurią labiausiai sparčiai palieka gyventojai, kurioje biudžeto naudojimas yra neatsakingas – nauji mokesčiai neatsakingai naudojamam biudžetui pildyti YRA pasityčiojimas iš mokesčių mokėtojų, dėl ko netikėjimas šios valstybės stabilumu, gerovės užtikrintumu tik menks. Negalime pernakt dideli išaugti, o naktinės reformos remiasi būtent tokia apgailėtina viltimi“

          • nerijus

            Vis vargstate?

            Atsakymo ieškokite ROMOS imperijoje.
            Perskaitykite bent vieną knygą apie Romos imperiją ir viskas taps aiškiau.

    • Regis

      Beje tai K.Leontjevai turbūt suprantama kas yra atskiros interesų grupės. Ir jeigu ji mano, kad nėra mokesčių mokėtojų kurie neremia tokios Saulės mūšio pergalės įamžinimo programos tai ji labai klysta. Ir aš manau, kad ji tai puikiausiai supranta (kad klysta). Na bet reikia ir ją suprast, LLRI šiomis neramiomis dienomis daug darbo. Reikia gi tautai ir politikams parodyti tuos teisingus kelius.

      • suomis

        Kaetana Leontejva – kas čia per anekdotas? : DDDDDDDDDDDDD

  • Fredis*

    Auksinis kardas naivesniems skaitytojams iki šiol sudarė pusėtinai protingo komentatoriaus įspūdį kol neprakalbo apie „Tarybinę Lietuvą“. Kas čia per daiktas? Dar ne vėlu pasitaisyti.

    • Auksinis kardas

      Laisvi žmonės yra laisvi kalbėti visomis temomis, net jei ne taip laisviems žmonėms nuo kai kurių temų trinka fiziologija. Tai viena. O kita – ne kažkas turi aiškinti kokį įspūdį kam kas sudarė.

      • romas

        Karde, nors iš tiesų nereiktų mėtyti biudžeto pinigų, bet negalima nepastebėti, kad išlaidavimo pavyzdžiai parinkti labai tendencingai, taikant į tam tikros tikslinės auditorijos jausmus. Jei būtų ir kitų pavyzdžių, būtų geriau. Geriau jau piliečiai vieningai piktintųsi išlaidavimu nei pyktų vieni ant kitų.

        • Auksinis kardas

          Nemanau, kad LLRI būdingi antireliginiai pavyzdžiai, bent jau tokio motyvo neteko pastebėti, tad labiau būčiau linkęs neapibendrinti, nei daryti atvirkščiai. Pilni laikraščiai pavyzdžių, kaip nevykusiai, abejotinai tvarkomos biudžetų išlaidos. Piliečiams seniai laikas vieningai ir labai garsiai piktintis, užuot burbėjus ar lenkus galvą sekančiai naujų mokesčių bangai.

          • romas

            Karde, deficitas toks nemažas, o pavyzdžių pateikta už porą milijonų, iš kurių dalis dar ir sugrįžta atgal į valstybės kišenę. Jei atvyks piligrimų, tai per kurį laiką pinigai sugrįš pilnai. 2011m. išlaidavimai irgi 80,50 ir 250 tūkst. Kai skylė tokia didelė, reikėtų daugiau ir labiau įtikinamų pavyzdžių.
            Kaetana išreiškė požiūrį į išlaidas visokiems reikalams, susijusiems su religija. Būtų radusi dar vieną kitą pavyzdį, jei jai rūpėtų tik Lietuvos ekonomika. Bet toks parašymas, su ideologiniu užtaisu, blogui nekenkia.

          • Fredis*

            LLRI yra kaip maitvanagiai – kai valstybė nusilpsta – iš karto seka pasiūlymas supirkti valstybinių įmonių akcijas.

            „Piliečiams seniai laikas vieningai ir labai garsiai piktintis“ AK.
            Beveik visi piliečių vieši piktinimaisi ir mitingavimai yra vienakrypčiai – vedantys link graikiško ir itališko scenarijų – biudžeto skylės didinimo. Sisteminėms reformoms dažnai reikia labai didelių momentinių išlaidų (uždaryti, reorganizuoti, apjungti), ne tik politinės valios, kurių kaip visada nėra.

          • Auksinis kardas

            romai, Kaetanos pavyzdžiai aiškiai paimti iš kažkurios daugmaž vienu metu ją pasiekusios informacijos – tai paaiškina kodėl imtis yra daugmaž tarpusavyje susietų išlaidų. Aišku, kad ją nustebino, ir ji nepraleido progos paskelbti atradimą. Informacija kelia pasipiktinimą, ar bent jau turėtų.

            Štai nuosaikus, nuoseklus, racionalumu ir žeme po kojomis dvelkiantis pasisakymas:
            http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rvilpisauskas-krize-reiketu-isnaudoti-kaip-galimybe-efektyvinti-valstybes-instituciju-veikla.d?id=52820607

            Visokie strakaliojimai po naujų mokesčių lankas pastarųjų dienų tėkmėje – šimtąkart nerimta ir negali galiausiai duoti rimtos naudos. Apgailėtina, kad mūsų politika yra strakalų-makalų proginių politikavimų produktas.

          • romas

            Karde, Vilpišauskas sukritikavo Seimo blaškymąsi ir mėginimą pasirodyti prieš rinkėjus. Vyriausybė, skirtingai nuo Seimo, turi reikiamus pajėgumus paskaičiuoti, kaip kuris pakeitimas atsilieps ekonomikai ir biudžeto surinkimui. Ko gero, pakankamai geri planai buvo ir šiek tiek kelti PVM, ir nekelti PVM, bet neatstatyti pilnai pensijų. Norint reikšmingai taupyti biudžeto pinigus, reikia valstybėje struktūrinių reformų. Tą daryti reikia apgalvotai ir ne prieš biudžeto svarstymą.

          • Fredis*

            Tokio pobūdžio kalbėjimai kaip Vilpišauko yra panašūs į Mokytojos Aušros gėdinimus po Snoro banko bankroto, kad nereikėjo dėti į šį banką pinigų, t.y. mojavimas kumščiais po mūšio.
            Bandau prisiminti ką analitikai kalbėjo po seimo rinkimų. Gerus metus žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų apie Seimo vedėją Valinską ir „žiauriąją naktinę“ reformą, kuri pasirodo yra tik švelnus paglostymas, palyginus su tuo, kas mūsų laukia ateityje.
            Žurnalistai budriai budėdavo Seimo vestibiulyje ir gaudydavo vaizdus su ponios Ingos iškirpte. Kai visuomenės elitas išrinktai valdžiai neformuluoja užduočių – valdžia nieko ir nedaro, tik gausiai dalina pašalpas socialiai remtiniems. Dalinti mokesčių mokėtojų pinigus yra labai smagus užsiėmimas, visos bėdos prasideda, kai skolintų pinigų maišelis tampa tuščias.

          • Auksinis kardas

            romai, mano nuomonė, berods, arti jūsiškės: reikia ne tiek naujų šoko doktrinų, kiek kompleksinio sprendimo, darančio labai saikingus įsikišimus kelete sričių, draugiškai paskirstant atsiradusią naują naštą. Kartu, pats laikas galvoti apie pajamų perspektyvas, progresyvumo progresą – tačiau tai teisinga daryti ne karštligiškais traukuliais, kokius stebime.

          • Auksinis kardas

            Dar vienas nuoseklus, pamatuotas kalbėjimas mokesčių karštinės tema:

            http://verslas.delfi.lt/business/rkuodis-rezervas-biudzeto-skylems-kamsyti-seseline-ekonomika.d?id=52916561

            Aišku, asmeniškai susilaikyčiau nuo NT mokesčio liaupsių, bet galimi kompromisai. Naudingumo ir kaštų analizė tokiam projektui turėtų būti privaloma pirmiausiai. Antroje vietoje – numatoma pakankama erdvė ir ilgalaikė perspektyva luboms, tarkime: visas asmens NT, neviršijantis milijono, neapmokestinamas, ir taip tikrai turėtų būti mažiausiai 10 metų ateityje. Su tokia pozicija, ir analizės akivaizdžiai įrodoma nauda, kompromisas tampa realus.

          • Regis

            Pasirodo ne tiek daug tereikia, kad ne alkani ir basi gražiai paaiškintų.. Tai visgi NT mokestis yra nuosavybės saugojamos konstitucijos gviešimasis ar ne?

          • Auksinis kardas

            Be jokios abejonės, nuosavybė, ir tai, kaip žmogus leidžia pinigus – turtui ar pramogoms, yra tik uždirbusiojo pinigus reikalas. Blogai, kai tokio pobūdžio asmens sprendimai yra pagrindas kitiems asmenims kažką spręsti.

            Kalbu apie KOMPROMISĄ, kas reiškia suderinimą, ne niveliavimą.

            Žmogus gali iš savo pajamų pirkti statybines medžiagas, per visą gyvenimą pasistatyti svajonių rūmą už penkis milijonus, ir niekam netapti skolingas. Ar jis bus nugyvenęs gyvenimą prabangiai, pats ir žinos geriausiai.

          • Auksinis kardas

            Kai ekonomistai randa laiko apgalvoti kas iš tikro vyksta, pasivargina atidžiau įvertinti realią tikėtiną naudą ir kaštus, jie nebežiūri į pasaulį pro rožinius akinius:

            http://www.lrytas.lt/-13238561051322887350-ekonomistų-nuomone-prabangos-mokesčiai-padarys-daugiau-žalos-nei-atneš-naudos.htm

          • dzyvai

            Karde,

            Kai banko ekonomistas samprotauja apie neigiamas palūkanų apmokestinimo pasekmes, reiktų žvelgti kritiškiau. Nes bankas mokesčius vertina ne per valstybės interesų, o per savo pelno akinius.

          • Regis

            Ar mes vienodai suprantame kas yra vienaskaita ir daugiskaita? Šiame straipsnelyje lygtais kalba vienas ekonomistas? Antra, na tai kokios turi būti galybės susivokti, kad nesuprasti jog konkrečios komercinės įstaigos atstovas tiesiog gina savo atstovaujamos įstaigos interesus. Ir tiek. Lygiai ir tiek. Kaip žurnalistai (arba kažkoks Saulius Jarmalis) visa tai sugebėjo pavadinti „Ekonomistų nuomone, prabangos mokesčiai padarys daugiau žalos nei atneš naudos“ atskira diskusija. Matyt turėtų būti labai lengvai suvokiama, kad taip pavadintų prabangos mokesčių svarstymai sukels visą bangą įvairiausiai tikslinei auditorijai skirtų straipsnių, nuomonių ir t.t. Ir šis straipsnelis tik maža dalelytė didelės viešųjų ryšių kompanijos dalies. Nieko nuostabaus, kad Lietuvos demokratijos garantas aktyviai dalyvauja šioje kompanijoje. Beje visai įdomu atkreipti dėmesį į to žurnalisto specializaciją, galima pasižiūrėti į jo kitus straipsnius.

          • romas

            dzyvai, palūkanų apmokestinimo logika sunkiai suprantama. Štai SEB siūlo tik 1.8 proc metinių palūkanų už indėlį metams, o Šiaulių bankas – 2.7 proc. Jei infliacija bus panaši ir kitais metais(lyginant su praėjusių metų lapkričiu, infliacija 2011 m lapkričio mėn. – 4.4 proc.), bankų indėlininkai liks finansiniame nuostolyje. Apmokestinimas tą nuostolį dar labiau padidins.

          • dzyvai

            Romai, pelnu rūpinasi investuotojas, o valstybė – mokesčių surinkimu – štai kur logika. Kodėl kitų investicijų pelnas turi būti apmokestinamas, o šios – ne?

            Su įvairiais sunkumais susiduria daug įmonių ir žmonių. Tai gal visus juos atleisti nuo mokesčių?

          • Regis

            Beje palyginimui su Lietuvos demokratijos garantu, Alfa.lt antraštė „Banko atstovas: geriau automobilių mokestis nei NT“ (http://www.alfa.lt/straipsnis/13262671/Banko.atstovas..geriau.automobiliu.mokestis.nei.NT=2011-12-14_12-02/). Tas pats pašnekovas tik kitas žurnalistas, kitas leidėjas ir matyt kitoks požiūris į savo skaitytojus ir apskritai žurnalistiką. Vienur „ekonomistai“, kitur tiesiog „banko atstovas“.

          • romas

            dzyvai,suprasčiau, jei apmokestintų visas metines pajamas ir palūkanų apmokestinimą svarstytų kartu su pajamų progresiniu apmokestinimu. Kai apmokestinama virš 200 litų banko palūkanų, neatsižvelgiant į kitas pajamas, jokios logikos nematau.

  • Jonas III

    „…nauji mokesčiai neatsakingai naudojamam biudžetui pildyti YRA pasityčiojimas iš mokesčių mokėtojų“.
    Pilnai sutinku su antrąja tezės dalimi, bet ji neturi būti pirmos dalies išvestinė. Vadovaujantis kompleksiškumo ir nuoseklumo principu (tokį dėsnį propagavo disidentas Vytautas Skuodis, o kaip tikras disidentas nepritapęs ir prie naujos visuotino atskirų grupių ne tik ūkio, bet ir idėjinių vertybių privatizavimo ir monopolizavimo, kaip vienintelės teisingos krypties), būtini ne tik nauji mokesčiai, bet ir ne mažiau svarbus biudžeto panaudojimo skaidrumas.

  • Jonas III

    Dar apie skaidrumą.
    Visi esame pirkėjai. Kad galėtume pirkti, privalome kažką ir parduoti. Kaip jūs elgiatės tokiu atveju, jeigu parduodant prekę suderate atsikratyti prekės rinkos kaina, o suderėjums jums pasiūloma dviguba kaina? Aišku pirkėjas moka ne savo pinigais.
    Mannau, kad nieko nekainuojantis skaidrumas galėtų pamažinti tokių atvejų.

    • nesvarbu

      Jonai,prie tolimesnio Lietuvos valstybės finansų skaidrinimo prisidės ir paskutiniai „naktiniai“ Europos valstybių vadovų (Europos tarybos) susitarimai. Šių susitarimų esmė – ES valstybių suvereniteto ribojimas fiskalinės politikos dalyje. Tai reiškia, kad neskaidraus valstybės išlaidų politikos mėgėjai Lietuvoje bus kiek paspausti. Jiems ir toliau siautėjant Lietuvai tektų stoti prie Europos Teisingumo Teismą ir atsakyti didelėmis baudomis pagal ES susitarimus.Atsižvelgiant į tai galima spėti, kad Seimas nesutiks taip lengvai su jo teisių ribojimais ir vilkins Konstitucijos pakeitimus (jei bus nuspręsta, kad šiuo atveju tokie yra būtini).

      • Jonas III

        Spaudimas iš apačios galėtų būti efektyvesnis (išjudinant, apverčiant įsišaknijusią sistemą) už spaudimą iš šono-viršaus, bet pirmojo atvejo realumo Lietuvoje tikimybė artima nuliui. Kas nesusitaikstė – papustė padus, kas susitaikstė – prisitaikė. Nors prisitaikėlio vardas kiek ir žeminantis.

  • Jonas III

    Klasikinis skaidrumo žengimo kryžiaus kelio pavyzdys – Račo bylinėjimasis su LRT