Artūras Račas

Šiaip jau A.Tapino įžvalgos kartais būna taiklios ir įdomios, tačiau perskaitęs jo bandymus „paanalizuoti“ DNB parengtą krepšinio įtakos Lietuvos ekonomikai analizę, likau nustebęs ir nesupratęs: ar tai kažkokia klounada, ar tiesiog desperatiškas ir primityvus bandymas priminti apie save artėjant naujam LRT sezonui. Nors gali būti, kad tai tiesiog realybė ir kad A.Tapinas tik parodė savo tikrąjį veidą ir tikrąjį išmanymą.

Bet gal pažvelkime atidžiau, arba, kaip mėgsta skelbti vienas sienlaikraštis – giliau.

Pradžioje A.Tapino rūstybės užsitraukia skaidrė, kurioje remiantis Wikipedija, teigiama, kad krepšinis yra labiausiai skaitomas straipsnis. Šaltinis mat niekinis. Ir lankytojų vos 733 per dieną.

Tragedija? Lygiai tokia pati, kaip teigti, kad TNS TV metrai, pagal kuriuos Pinigų kartą žiūri 3 (ar 3,5) proc. Lietuvos žiūrovų yra lygiai tokie patys niekiniai, nes apklausia panašų skaičių namų ūkių, o išvadą daro apie visą Lietuvą.

A.Tapinui nepatinka ir skaidrė, kurioje teigiama, kad krepšinio sirgaliaus krepšelis per 13 metų padvigubėjo. Netiesa, sako Andrius, nes juk alus ir pica tai juk taip pat pabrango. O įdomu, kaip jis į savo padidėjusį atlyginimą žiūri? Skaičiuoja pagal 2000-ųjų metų picos ir alaus kainas? O gal vis dar geria alų ir valgo picas, kurias įsigijo tada, prieš 13 metų? Tikriausiai ir Lietuvos BVP būtų galima skaičiuoti pagal A.Tapino metodą: 2000-ųjų kainomis. O gal vagnorkėmis? Arba dar geriau – rubliais, kai „Žigulinio“ butelis kainavo, berods, 28 kapeikas. Bet tada picų beveik niekas nekepė.

Po to A.Tapinas iš karto peršoka prie kitos „negeros“ DNB analizės skaidrės, kuri iliustruoja atvykstančių turistų išlaidas. Jis klausia, kodėl ta skaidrė rodo tik paskutiniuosius penkerius metus ir kiek turistų atvyksta į Eurolygos rungtynes. Atsakymų nėra ir tai Andrių visiškai supykina, nes jis tada iš karto siūlo paklausti G.Vainausko ir V.Romanovo, „Sakalų“ ar Panevėžio komandos vadovų, kokią grąžą jiems neša krepšinio verslas. Klausimas, kaip sakoma – į kaktą, į ragus, „vzasypku“. Atsakymo jis neduoda, bet tada dar kartą retoriškai paklausia: „40 proc. grąža – rimtai?“. Kadangi ir vėl neatsako, tai skaitytojas turi suprasti, kad žinoma, nerimtai. Kad DNB klounai, o A.Tapinas – labai protingas.

Gal taip ir galėtų būti, jei ne vienas paprastas dalykas: DNB analizėje niekas ir nesako, kad 40 proc. grąža tenka krepšinio klubų savininkams. Kalbama ne apie tai, kad G.Vainauskas ar V.Romanovas, nuo kiekvieno įdėto milijono, uždirba beveik pusę. DNB analizėje bandoma pasakyti, kad kiekvienas šalies mastu nesvarbu kieno krepšiniui išleistas litas davė 40 proc. grąžą šalies mąstu. Jei A.Tapinui tai per sudėtinga suprasti, tai kalbant paprasčiau, uždirbo ne G.Vainauskas ar V.Romanovas, bet kiti – alaus gamintojai, restoranai, kavinės, arenų valdytojai, sportbačių ir marškinėlių gamintojai ir pardavėjai, degalų gamintojai ir pardavėjai, statybininkai, santechnikai, mūrininkai, renginių organizatoriai ir t.t. ir panašiai.

DNB tai labai gražiai paaiškina 6-oje analizės pristatymo skaidrėje „Ekonominės naudos koeficientų veikimo principas sporto renginio atveju“, kurią A.Tapinas savo „analizėje“ kažkodėl praleido. Gal per daug lentelių ir per daug raidžių?

O gal tiesiog selektyvaus skaitymo pavyzdys? Kai skaitai, ką nori ir kas tinka tavo tekstui, bet nematai esmės? Arba praleidi ją nes nesupranti.

Bet juk jei nesupranti skaidrės su daug raidžių, galima paskaityti ir tekstą. O jame buvo parašyta taip aiškiai, kad net A.Tapinas ir A.Užkalnis turėtų suprasti:

• krepšinio žaidėjai ir aistruoliai jau dabar yra dvi didelės potencialių vartotojų grupės verslui, darančios įtaką Lietuvos vidaus vartojimui.
• Ekonominiu požiūriu krepšinis Lietuvoje yra ne tik populiariausia sporto šaka, bet ir svarbus impulsas vidaus vartojimui bei smulkiajam verslui.

Kaip dar aiškiau pasakyti, kad DNB skaičiavo ne G.Vainausko ar V.Romanovo pelną, o poveikį Lietuvos ekonomikai, kuri yra gerokai didesnė, nei G.Vainauskas ir V.Romanovas kartu sudėjus? Beje, kalbant apie pastaruosius, net ir A.Tapinui turėtų būti aišku, kad investicijų grąža kartais skaičiuojama ne tik litais ir kad tie litai, investuoti į krepšinį, dažnai grįžta ne per pajamas už bilietus ar klubo atributiką, o visai kitais keliais. Nors čia, žinoma, jau atskira tema.

Grįžkime geriau prie A.Tapino „analizės“, kurioje jis įsibėgėja ir, lyg žaisdamas savo mėgstamą pokerį, meta ant stalo keturis tūzus: DNB nemoka skaičiuoti. Užtat skaičiuoti moka A.Tapinas, nes jis žino,kad krepšinio „komandą vidutiniškai sudaro 10-12 žmonių, lygoje vidutiniškai 12 komandų.“ Pavydėtinos žinios. Tikriausiai perskaitė Wikipedijoje. Nes jei būtų nepatingėjęs ir atsivertęs kad ir Vilniaus krepšinio lygos puslapį, būtų pamatęs, kad magiškas skaičius 12 ten atsikartoja mažiausiai 10 kartų.

Netinka Vilnius? Atsiverskime Klaipėdą, Kauną, Panevėžio krepšinio lygų puslapius. Magiškas skaičius 12 neveikia.  Tiesa, Marijampolės krepšinio mėgėjų lygoje iš tiesų yra dvylika komandų, bet net ir tokiu atveju 800 lygų, pridėjus dar ir vaikus bei moteris, skamba ne taip jau benderiškai kaip kad bando įteigti A.Tapinas.

Labiau benderiškai skamba jo teiginys, kad „dauguma reguliarių žaidėjų paprastai dalyvauja mėgėjų lygose, o tokie casual žaidėjai kažin ar kas mėnesį paskiria 120 litų“.  Aš esu tas „casual“ žaidėjas, kuris nežaidžia jokioje lygoje ir tokių kaip aš kartais į salę susirenka tiek, kad tenka pasiskirstyti į keturias komandas. 120 litų labai daug? Pabandykime suskaičiuoti: salės nuoma 25–50 litų per mėnesį (čia vienam kartui į savaitę), keturi kartai per mėnesį – transportas (visuomeninis ar nuosavas) – tarkim kokie 15-20 litų. Butelis mineralinio vandens – dar 10-15 litų. Po treniruotės paprastai užsukama alaus bokalui (kartais dar ką nors ir suvalgoma) – dar kokie 30-40 litų. Sportbačiai atlaiko daugiau nei metus, reikia dalinti, marškinėliai – sezonui. Kojinės – dažnai ne vienos. Kažkas perka kamuolius, kurie dėvisi. Aprangą skalbti reikia? Įskaičiuokite vandenį ir skalbimo miltelius. Ar 120 litų vis dar Naujieji Vasiukai? Ar A.Tapinas panašus į Ostapą Benderį?

Aš sakyčiau labiau pastarasis variantas, nes savo „analizę“ A.Tapinas baigia dar vienu neatremiamu argumentu apie užpakalius krepšinio arenose, kurių, jis sako labai mažai. Jis teisus, tačiau šis argumentas turi nelabai daug bendro su DNB analize, nes joje būtent ir paaiškinama, kad krepšinio arenos svarbios ne tik krepšiniui. Juk tikriausiai net ir A.Tapinui aišku, kad E.Clapton, Red Hot Chili Peppers ar E.John Halėje nebūtų koncertavę? Ir kad Laisvės alėjos pabaiga be „Žalgirio“ arenos taip ir būtų likusi tik „Akropolio“ priedu? Čia, žinoma, jei galvosime apie naudą visai Lietuvos ekonomikai, o ne tik G.Vainauskui, V.Romanovui ar „Sakalų“ klubo savininkams.

Bet galima galvoti ir taip, kaip galvoja A.Tapinas: kai grąža skaičiuojama tik G.Vainausko ir V.Romanovo kišenėse, o pagrindinis argumentas yra A.Sabonio citata. Kuri, beje, yra iš dalies teisinga: Lietuvos valdžiai laikas būtų suvokti, kad parama krepšiniui atsiperka (DNB dar neįvertino, kiek krepšinis prisideda prie nusikalstamumo mažinimo bei sveikatinimo). Tą patį laikas būtų suvokti ir Lietuvos verslininkams, kurie užuot investavę į jachtas ar bentlėjus galėtų investuoti į krepšinį.

Žinoma, grąža nebus tokia greita, kaip žaidžiant pokerį ir gavus keturis tūzus, bet ji akivaizdi.

Ir reikia būti visišku benderiu arba klounu, kad to nesuprastum.

P.S. Sąskaitą DNB banke turiu, tačiau akcijų – ne. A.Vilkancą, kuris yra DNB atstovas spaudai, pažįstu kaip žurnalistą, kuris visada suprato apie ką rašo.

(12 balsų, vidurkis: 3,08 iš 5)

Loading...