Ypatingoji padėtis Lietuvoje truks amžinai?

Savaitraštis  15min 2012 07 06

********************************

Ar žinojote, kad gyvename ypatingos padėties sąlygomis? Aš, atvirai prisipažinsiu, net neįtariau. Tol, kol neperskaičiau Konstitucinio Teismo birželio 29 dienos nutarimo dėl pensijų fonduose kaupiamų pensijų įmokų dydžio sumažinimo.

Tikriausiai jau girdėjote, kad šiuo nutarimu Konstuitucinis Teismas pripažino, kad dabartinės valdančiosios daugumos sprendimai sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštaravo Konstitucijai, buvo socialiai ir visuomeniškai teisingi ir nepažeidė niekieno teisėtų lūkesčių.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas didesnių diskusijų ir komentarų viešojoje erdvėje nesulaukė. Pirmiausiai turbūt todėl, kad nedaug atsiranda norinčių skaityti keliasdešint puslapių dydžio tekstą, be to – bent jau mano subjektyvia nuomone – KT nutarimai kaskart darosi vis painesni ir vis labiau atitrūkę nuo realaus gyvenimo ir juose vis daugiau nuorodų ne į Konstituciją, o ankstesnius KT nutarimus, kurių turiniu, kaip žinia, niekam navalia abejoti.

Nepaisant to, skaityti KT nutarimus vis dėlto verta ir kalbant apie šį konkretų atvejį – vien jau tam, kad, kaip jau minėjau, būtų galima sužinoti, kad Lietuvoje šiuo metu ypatingoji padėtis.

Kas ir kada ją paskelbė, KT teisėjai savo nutarime nepaaiškina arba aš to aiškinimo nesupratau. Bet štai, kad ypatingos padėties niekas neatšaukė, nutarime pakankamai aiškiai parašyta: “įstatymų leidėjas, numatęs padidinti kaupiamosios pensijų įmokos tarifą konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, sudarė prielaidą kompensuoti sumažintas kaupiamąsias pensijų įmokas.”

Jei kartais neturėjote laiko paskaityti KT nutarimo, tai čia kalbama apie 2010 metų birželio 30 dienos Pensijų reformos įstatymą, kurio 2 straipsnis numato, kad “Lietuvos Respublikos Vyriausybė, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, Lietuvos Respublikos Seimui pateikia įstatymų projektus dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.“

Šis įstatymas vis dar tebegalioja, ir man neteko girdėti, kad A.Kubilius ar I.Šimonytė būtų pateikusi Seimui įstatymų projektus dėl įmokų į privačius pensijų fondus didinimo. Išvada peršasi savaime – tų projektų nėra, nes ypatingoji padėtis dar nesibaigė.

Turint galvoje, kad artėja Seimo rinkimai ir kad pačioje Lietuvos širdyje – konservatorių būstinėje – kažkas prikaišiojo “blakių” galbūt ta padėtis ir išties yra ypatinga. Na, bent jau jei tikėsime KT teisėjais ir lakysimės jų požiūrio.

Tada, žinoma, galėtų būti suprantamas ir jų sprendimas, kad įmokų į pensijų fondus sumažinimas Konstuitucijai neprieštaravo, nes juk pasibaigus ypatingajai padėčiai, tos įmokos vėl bus padidintos.

Tiesa, taip galėtų būti tik su sąlygą, jei esi kurčias ir aklas arba turi proto negalią.

Nes jei toks nesi, tai juk turėtum žinoti, kad 2011 metų metų pabaigoje užuot paskelbus ypatingosios padėties pabaigą, įmokos į pensijų fondus buvo dar labiau sumažintos ir kad Seime jau kovo mėnesį buvo įregistruota Pensijų reformos įstatymo pataisa, kuria siūloma antrąjį šio įstatymo straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Baisu net pagalvoti, kas atsitiks, jei ši pataisa bus priimta: iš esmės tai reikštų, kad esame pasmerkti ypatingosios padėties sąlygomis gyventi amžinai, nes Vyriausybė teisės paskelbti ypatingosios padėties pabaigą nebeturės, o KT nutarimai, kaip žinia, yra galutiniai ir neskundžiami.

O iš šono žiūrint atrodo, kad KT teisėjai nei akli, nei kurti, nei…

(2 balsų, vidurkis: 3.00 iš 5)
Loading...
  • Kęstutis

    Sprendimas patvirtina vis stiprėjančią situaciją, kad teisė gyvena vardan teisės, o ne vardan visuomenės.

    Mano nuomone, Konstitucinis Teismas turėtų IŠAIŠKINTI, ar sprendimas yra teisėtas, ar ne, ir nurodyti pažeidimų ištaisymo būdus/kelius, jeigu įstatymas buvo pažeistas.

    Tačiau KT elgiasi priešingai – ji ne tik neišaiškina, o dar labiau supainioja.

    Artūras teisus dėl to, kad KT nurodė, jog sumažinimas turi būti tik esant ypatingai padėčiai. Kada ji baigiasi, neaišku. Bet taip pat KT nurodė, kad reikia tinkamai kompensuoti – ar kas nors suprato, ką reiškia „tinkamai“ kompensuoti?

    Mano, ne teisininko, galva pirmas kompensavimo etapas yra įmokų atstatymas, kad žala toliau nebūtų didinama. O antras etapas – nesumokėtų sumų pervedimas. Taip buvo nuspręsta dabartinių pensininkų atžvilgiu, ir ta logika remiantis, turėtų būti elgiamasi ir su ateities pensininkais.

    • suomis

      Ir laimėti TELELOTO milijoną. :DDD

  • Manau, kad teisingai šia tema, pasakė gerb. Romas Lazutka, prieš pora dienų. Kad tas įstatymas, kuris buvo sukurptas dėl privačių pensijinių fondų – yra korupcinis. Ir, kad jį reikia skubiai naikinti, nes (čia jau mano toliau žodžiai būtų), Lietuva, t.y. jos vadovai yra pasisakę, kad kovos prieš korupciją.

    • Kęstutis

      Tiek R.Lazutka, tiek ir Seimo narys A.Sysas yra sovietinio mentaliteto, t.y. jie pirmiausia gina valstybės monopolį socialinėje sistemoje ir baiminasi privačios iniciatyvos.

      Tai nieko blogo. Tačiau blogai tai, kad jie yra neobjektyvūs ir bando sukelti emocijas, teigdami, kad sistema yra bankų, kažkokių pensijų fondų ir t.t. Tai yra seni propagandiniai triukai.

      A.Sysas specialiai nesako, kad tie pinigai yra mūsų visų, kurie kaupia. O valdytojas tik pasiima už savo darbą pritinkantį uždarbį. Ir kaltinti tuo yra mažų mažiausiai įžūlu ir kvaila. Tai tas pats, jeigu kelių priežiūros įmonės būtų kaltinamos tuo, kad siūlytų savo paslaugas keliams atnaujinti.

      Kodėl A.Sysas ar R.Lazutka neišstoja ir nesako, kad keliams skiriami pinigai yra korupcija?

      • lv

        Skirtumas tik tas, Kęstuti, kad PF (privačių fondų) pinigėliai, kai SODROS biudžetas su milžiniška skyle, nemaitina ir negydo dabartinių pensininkų ir ta dalimi ateities kartai užkraunama didesnė našta.
        Aš apskritai manau, kad absoliučiai neteisinga žaisti su tais kvailais privačiais pensijų fondais, kol Sodros biudžetas yra deficitinis. Absoliučiai. Arba nafik naikinam Sodrą, kaip tokią (ir tada PF tikrai taps prasmingais; kiekvienas rūpinsis savo senatve), arba visus varganai sukrapštomus Sodros mokesčius nukreipiam tik į Sodrą. Antraip ateinanti karta turės daugiau nei moraliai pagrįstą teisę apskritai panaikinti pensijas, nes mes (tėvai) užkrovėme savo vaikams tik naštą, kaupti savo privačias pensijėles.
        Ar labai džiugintų tokia galimybė, kai iš jūsų pensijos liktų tik privačiuose fonduose sukauptos nuotrupos, nes valstybinė jos dalis būtų tiesiog panaikinta?

        • lv

          „…kaupdami savo privačias pensijėles“

        • Apžvalgininko nuomonė

          Pritariu:
          1. Sodra yra amžinas dalykas, sugalvotas dar Bismarko, todėl iš jos nevalia paimti nei kapeikos;
          2. privatiems fondams temoka norintys ne iš Sodrai pervestų, o visiškai kitus procentus nuo atlyginimo.
          Dabartinė tvarka yra vagių išmįslas.

          • Kestutis

            Šioje nuomonėje yra dalis tiesos, bet išvados neteisingos.

            Būtent dėl to, kad Sodrą sugalvojo Bismarkas, šis modelis šiandienos valstybėms nebetinka. Tada visuomenės buvo jaunos – didelis gimstamumas ir trumpa gyvenimo trukmė (daugelis nesulaukdavo pensijų ir jiems jų nereikėjo mokėti). Iš esmės Bismarkas Sodrą sukūrė ne tam, kad sukurtą socialinę apsaugą, o įvedė dar vieną mokestį pateisindamas jį gerais norais, o tam, kad finansuotų militaristinius tikslus.

            Dabar vienintelis tikslas yra NE PAKEISTI Sodrą (perskirstymą), o PAPILDYTI šią sistemą kaupimu. Tai nėra konkuruojančios, o viena kitą papildančios sistemos.

  • Blynas

    Ar yra teisingumas Lietuvoje? Man yra du kriterijai: kada pasodins Kėvišą ir kada pasodins tos aferos su antriniais pensijų fondais iniciatorius.

    • Kęstutis

      Va, dar vienas nesusipratėlis.
      Mestelėjo skambų pareiškimą ir pabėgo…. :)

      • Blynas

        Nesusipratėliai, kurie gina fondus. Koks idiotas gali investuoti, kur metinė grąža ~1%?.

        • Blynui: ar žinote kokia grąža bus tiems kurie dabar moka į SODRĄ? Bijau kad grąža bus negatyvi ir ~1% (beje čia yra blogi metai rinkose) atrodys kaip išsigelbėjimas. O su tokiomis demografijos tendencijomis ir paimti nebebus iš ko …

          • Blynas

            Tautiečiui: aš mėgstu, kai diskutuoja žmones ką nors išmanantys. Iš Tamstos matau, kad neįsivaizduojate, apie ką kalba eina. Sodra yra institucija veikianti savitarpio šalpos pagrindais. Pensijų fondai veikia investicinių fondų pagrindais. Kaip gali kas nors versti mane investuoti ten, kur neapsimoka? Ką reiškia investicinė grąža ~1% per metus? Kai infliacija sudaro kokius 3-5%. Vadinasi mano investicija kas met patiria po kelis % nuostolio. O fondo valdytojai stabiliai pasiima savo dalį. Todėl ir stebiuosi, kaip galėtų kas nors blaiviai mąstantis savanoriškai investuoti į tokias aferas? Šią schemą gali pateisinti tik visiški finansiniai analfabetai. Šiame kontekste Mavrodis su savo MMM žymiai sąžiningiau atrodo. Jis apie savo schemas daugiau tiesos pasako.

          • Kestutis

            Blynai, šitie PF yra valstybės sprendimas, kuriuo bandoma išspręsti ilgalaikes Sodros problemas, kurios kils dėl senstančios visuomenės. Valstybė mato, kad vienintelis kelias yra amortizuoti ateities Sodros bėdas dabar investuojant į PF už kaupiančiuosius (dabar reikia mokėti daugiau, bet paskui Sodra mokės mažiau).

    • Blynui – panašu kad pasiklydom tarp dviejų medžių.

      „O fondo valdytojai stabiliai pasiima savo dalį. Todėl ir stebiuosi, kaip galėtų kas nors blaiviai mąstantis savanoriškai investuoti į tokias aferas?“

      O SODROS valdytojai nepasiima? Įdomu iš kokių pinigų jie pastatus statė ir gana brangiai „kompiuterizavosi“?

      Taip pat kaip ir buvau minėjęs kai darbingų žmonių skaičius stipriai mažėja o pensininkų stipriai didėja, perskirstymo schemos tokios kaip SODRA pradeda imti daugiau iš dirbančiųjų ir atiduoda nedirbantiesiems – kartais netgi neaplenkdamos ir biudžeto. Klausimas – kas mokės tiems kurie dabar dirba? Juk darbingo amžiaus gyventojų mažėja? Kas pateisins teisėtus dabartinių dirbančiųjų lūkesčius? Kas atstatė jų po krizės nukritusius atlyginimus? Man daug priimtinesnė schema kuri nepriklauso nuo demografinių pokyčių ateityje bet tik tarkim nuo mano santaupų kurias aš pervedu į rinkas ar investicinius fondus.

      • Apžvalgininko nuomonė

        Sodra – ne bankas, o savišalpos kasa, kurią, jei kas, finansuoja valstybė.

      • lv

        Logiška, bet tuomet turėtumėte išlaikyti savo tėvus (pensininkus). O kaip gi tai padarysite, jei jau ir dabar nenorite jų išlaikyti: ta dalimi, kuria norite pasiimti Sodros mokesčius ir asmeniškai suinvestuoti, jūs jų neišlaikote ir ją reikia skolintis, permetant jūsų pareigos (išlaikyti savo tėvus) naštą savo vaikams. Kodėl vaikai turėtų/norėtų jus išlaikyti (vykdyti savo pareigas), jei jūs neišlaikote savo tėvų ir savo pareigos naštą permetate jiems? Jie (ateinančios kartos) geriausi atveju elgsis taip pat blogai, nors jei išaugs sąžiningi, tai turėtų/norėtų jus nubausti (pasodinti ant trupinių, nemokėti reikalaujamų orių pensijų).
        *Savo* santaupas (o ne sodros mokesčius) jūs ir dabar galite pervesti/investuoti kur tik norite…

        • Privatūs pensijų fondai berods gali paimti tik 5% iš viso į pensijų sistemą pervedamų pinigų. Taigi, nuo kiekvieno 100 litų 95 litai eina išlaikyti pensininkams per SODRĄ. 5 litai yra asmeninis apsidraudimas nuo demografinių pokyčių. Sakyčiau tai labai mažai – turint galvoj kiek daug yra pensininkų ir kiek mažai į darbo rinką ateina darbingų žmonių – juk gimstamumo statistika visiems žinoma. Kas liečia savišalpos principą, tai tas turėtų veikti griežtai pagal tai kiek žmonės uždirba – ty sutariam kad tarkim 20% nuo mano atlyginimo eina į sodrą ir tie pinigai perskirstomi pensininkams. Pensija turėtų buti „katilo dydis padalintas iš pensininkų skaičiaus“. Atlyginimai krenta dėl krizės, krenta ir pensijos. Atlyginimai neauga, bet daugėja pensininkų – krenta pensijos. Čia būtų savišalpa nes ji nesuteikia prioriteto pensininkams ar dirbantiesiems.

          Bet dabar nuspręsta kad pensininkų teisėti lūkesčiai gali būti nesusieti su tuo kiek darbingi žmonės įneša į bendrą katilą ir pensijos yra keliamos nepriklausomai nuo statistinio atlyginimų augimo. Gaunasi jovalas kuris nieko bendro neturi su savišalpa o tik daugiau su politikavimu ir pensininkų balsų surinkinėjimu.

          • Blynas

            Kad su Sodra lūdni reikalai, tai čia visiems aišku. Kas rūpinasi savo Sodra – tie investuoja į „natūralią Sodrą“: 3 vaikai gali užtikrinti tavo išlaikymą senatvėje, jei turi 5 vaikus – išlaikymu gali būti beveik garantuotas. Kas liečia privačius pensijų fondus – aš netik kad nesutinku tiems aferiūgoms mokėti 5%, nesutinku nei 1%, nei 0,1%, nei 0,000000000001%.

          • Blynas

            Dar dėl Sodros: visi mes kol dirbame, kuriame valstybę. O kai išeiname į pensiją, valstybė įvertina, kiek mes prisidėjome prie to kūrimo ir paskiria pensiją iki gyvos galvos. Ir pririšti pensiją prie darbo užmokesčio būtų neteisinga, nes išėję į pensiją mes jau nebedalyvaujame darbo santykiuose.

          • lv

            O biudžeto deficitas yra tik vargani trys su viršum procentai…
            Tačiau jis (kaip ir Sodros deficitas) stipriai augina valstybės skolą absoliučia ir procentine nuo BVP išraiška.
            Per visą laikotarpį PF užkonservuota ar sumerkta uodegon jau ~4 mlrd, o tai reiškia kad bemaž tokią sumą jau teko skolintis (nes Sodros biudžetas deficitinis), o palūkanas (tenka ir teks) mokėti iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.

        • Kestutis

          Gerbiamasai, reikėtų geriau pasidomėti, kodėl kilo Sodros bėdos. Iki 2008 m. vidurio jos biudžetas buvo nedeficitinis, nors per tą laiką į PF buvo pervesta ~3 mlrd. litų. Per 2008-2012 metus Sodros deficitas išaugo iki ~8 mlrd. litų ar pan., nors per tą laikotarpį į PF valstybė įdėjo tik ~1,5 mlrd. Litų.

          Pagrindinė Sodros priežastis yra bedarbystė – ~250-300 tūkst. žmonių iš dirbančiųjų tapo išlaikytiniais. Jeigu pasžiūrėtumėte Statistikos departamento ir SADM prognozes, būtent tokia situacija prognozuojama ~2030 m. dėl senstančios visuomenės (tokiu santykiu pakis dirbančiųjų ir pensininkų santykis). Taigi po ~20 m. Sodra turės nuolatinį deficitą ir PF čia ne prie ko.

          • lv

            Gerbiamasis, jei 4 mlrd būtų Sodros rezerve, tai jų *nereikėtų* skolintis. Šiai dienai PF fondų prieaugis tėra ~200-300 mln (prie 4 mlrd., tai tesudaro ~5% per bene 8 metus). Katino ašaros palyginus, su paskolų palūkanomis (nepamenu, kad kas Lietuvai skolintų už mažiau, nei už 6% *metines* palūkanas), kurias sumoka visi mokesčių mokėtojai.
            Ar labai teisinga, kai už jūsų privačią pensiją sumoka visi mokesčių mokėtojai? Todėl ir manau, kad absoliučiai neteisingai žaisti su tais kvailais PF, kol sodros biudžetas yra deficitinis.
            Beje, apie tą deficitą. Nežinau iš kur tos jūsų žinios (gal vienas Kirkilas sakė), tačiau kiti šaltiniai teigia, kad nedeficitinis Sodros (visų socialinių fondų: PSDF, Sodros ir užimtumo) biudžetas tebuvo tik 2004-2006:
            http://www.viesai.lt/en/vyriausybes-veiklos-indeksas/

          • Kestutis

            Sodra pati praneša, kad ji 2007 m. turėjo 476 mln. Lt pliusą http://www.sodra.lt/get.php?f.21085. Bet netgi Jūsų nuorodoje minimi „minus“ 53 mln. prie ~10mlrd. pajamų/išlaidų yra juokingas.

            Dabar palietėte vieną svarbiausių klausimų – kam skolintis ir duoti PF valdyti, nes neva išlaidos paskoloms didesnės nei pajamos iš investicijų.

            Pirmiausia skaičiavimas 300 mln. nuo 4 mlrd. Lt yra neteisingas, nes ši suma susidarė ne 2004 m. sausio pirmą dieną, o per 8 metus. Skaičiavimai rodo, kad vidutinė metinė grąža 2004-2012 m. yra 4,5%, o infliacija „tik“ 3,9%. Ir tokia grąža pasiekta per didžiausią krizę, po kurios mes dar neatsigavome.

            O „Sodra“ per tą patį laiką sugeneravo tokį deficitą, kad jis jau siekia ~60-70% jos metinių pajamų.

            Taip, ji turėjo turėjo bėdų, nes krizė (beje, kaip minėjau, Sodra į PF yra įmokėjus duokdie kelis šimtus milijonų litų, visi kiti mokėjimai ėjo iš Rezervo fondo).

            Bet PF irgi buvo sunku per krizę, patys žinote, kokia situacija rinkose buvo. Todėl, kaip matote, krizę kol kas geriau atlaiko kaupiamoji dalis (PF), o ne perskirstomoji (Sodra) :)

          • lv

            Jums juokinga? Sudėkite 2004-20012 metų socialinių fondų biudžetus ir pasijuoksite, kad 4 mlrd nukeliavę į PF galėjo sumažinti (nepadidinti) valstybės skolą būtent šia, absoliučia dalimi. Šiuos 4 mlrd jau reikėjo skolintis.
            200-300 mln nuo 4 mlrd yra absoliuti grąža per visą laikotarpį (tai faktiniai duomenys), o 5% — perskaičiuota jos grąža į vienus metus (taip, nereikėjo ten to „per 8 metus“)
            Jūsų pateikta metinė grąža yra net mažesnė, tačiau kaip tai dera su tuo labai nepatogiu ir akis badančiu faktu, kad valstybė skolinasi ir skolinosi daug brangiau ir šia prasme jūsų PF metinė grąža pavirto ir pavirsta visų mokesčių mokėtojų sumokamomis palūkanomis…?

          • Auksinis kardas

            Būtent: „Sodra“ – toks liūdnas prievolių ir pareigų slibinas, o PF – tokie simpatiški pelno riteriai. Ėmėme ir palyginome. Kaštus ir gerumus plačiuosius palyginti pamiršome…

          • Kestutis

            Gerbiamas lv, gal laikas atidžiau paskaityti, ką rašau – 4,5% yra METINIS pokytis, kuris lyginamas su METINE infliacija ir METINĖMIS palūkabomis, kurias sakote.

            Krizės metu tai išsibalansuoja – palūkanos valstybei už jos VVP auga ir pasiekė 6%. Tuo tarpu uždarbis iš rinkų mažėja. Tačiau prieš krizę, 2005-2006 m. VVP palūkanos buvo 2-3,7% (http://www.lb.lt/vvp/default.asp), o PF tais metais uždirbo 10,59% (2005) ir 5,34 (2006).

            Todėl yra tokios išvados:
            1. Ilgalaikėje perspektyvoje PF uždarbis ir valstybės skolinimosi kaina išsilygina.
            2. PF yra valstybės projektas su tikslu išspręsti ilgalaikes Sodros problemas ir tai, žinoma, turi kainuoti. Tai tas pats, kai sukišama šimtai milijonų litų į tarkim didžiulio viaduko statybas prie Klaipėdos – pagal Jūsų požiūrį to negalima būtų daryti, tegul žmonės sėdi kamščiuose, kol pravažiuos tą beviltiškai užsikimšusį transporto žiedą.

          • lv

            Gerbiamas Kęstuti, metinė grąža nėra atsižvelgus į skolinimosi palūkanų kainą. Jūs čia tiesiog fantazuojate. Kaip ir maišote skolinimosi užsienio rinkose palūkanas ir VVP pelningumo rodiklius. Atsiverskite finmin’o leidinius ir perskaitykite apie valstybės skolinimąsi užsienio finansų rinkose ir finansinėse institucijose. Aš matau, kad 2004’ais euroobligacijos buvo platinamos su 4,5% metinėmis palūkanomis (pasiskolinta 400 mln. €). 2010’ais išleista emisija už ~7,3% kupono („pritaikius išvestines finansines priemones, mokėtina metinė palūkanų norma sumažėjo iki 6,871 proc.“)

            Kol jūsų PF grąža, kai Sodros biudžetas yra *deficitinis* ir tiesiog būtina skolintis, yra mažesnė už skolinimosi palūkanas, tol Sodros pervedimai į PF yra neteisingi ir kvaili.
            Sąžiningai pagalvokite, kaip PF gali išspręsti ilgalaikes Sodros problemas, jei PF pervedimų dalimi didinama valstybės skola?
            Kodėl jums atrodo, kad krizės turėtų būti tik ekstraordinarūs trumpalaikiai sutrikimai nuolatinio ir tiesiog pašėlusiai svaigaus ekonomikos kilimo kelyje, o ne daugmaž nuolatinė/ilgalaikė stagnuojanti, lėtai ir nuosaikiai atsigaunanti ekonomika (labai panaši demografinė padėtis ir visoje vakarų Europoje)? Praleidžiate pro akis dar vieną faktą; laikas, kaip statistikos faktorius, šia prasme yra visiškai nepalankus PF; praėjo 8 metai (ne koks pusmetis, o bene 30-40% investicijos laiko) ir rodikliai jau gerokai apsiniveliavę. Kaip sykis užtaikyta ant visų dalykų, kurie kontrastingai veikia PF pelningumą: pašėlusio ekonomikos augimo ir krizės. Praeis dar 10 metų ir iš dabartinės perspektyvos galite tikėtis tik nuosaikaus ekonomikos atsigavimo (nebekalbant jau apie pranašaujamą Europos recesiją ir įmanomas perturbacijas dėl Euro/ES griūties). Ir ką? Bus praėję jau kokie 20 metų, o Kęstutis tebekalbės apie PF rodiklius, kurie dar neturėjo laiko/progos įsibėgėti…
            Jei PF būtų valstybinis projektas, tai tokiu ir būtų, o ne būtų mažinami pervedimai į juos.

          • Kestutis

            Gerbiamas lv. Jeigu nepatinka 8 metai, galite paimt visą XX amžių – vidutinė akcijų rinkos grąža buvo 10,1% (įvertinus vidutinę infliaciją – 6,9 %).

            „Sodra“ yra Bismarkų laikų visuomenės atgyvena, tačiau jos nereikia visiškai sugriauti, kaip kad bando kaltinti PF šalininkus – ją reikia tobulinti. Nes dėl senstančių visuomenių Sodros tipo pensijinė sistema nepajėgi išgyventi. Kaip ir jau esu minėjęs – 2008-2009 metais staiga pasikeitęs dirbančiųjų-išlaikytinių balansas (dėl nedarbo augimo) yra tik trumpalaikė įžanga tam, kas prognozuoja po 2030 m.

            Net jeigu per tuos dešimtmečius ši pensijų sistemos pertvarka kainuos daugiau valstybės skoloje, palyginus su PF rodikliai, tikslas bus pasiektas, nes sistema bus reformuota.

            Taip pat kaip ir su kitomis reformomis, į kurias mes priversti kišti ir kišti pinigus (ligoninių atnaujinimas, mokyklos, jau nekalbant apie energetiką ir t.t.).

            Tai yra reformos kaina. Jeigu manote, kad Sodra sugebės išgyventi ir bent jau išlaikyti esamas pensijas mažėjant dirbančiųjų ir daugėjant pensininkų skaičiui, tada jau man tenka apgailestauti ir pasakyti, kad Jūs paprasčiausiai fantazuojate.

          • lv

            Kęstuti, o kas pasikeitė 2008’ais, kad ėmė Sodra ir tiesiog sugriuvo? Nes iki to viskas buvo gana padoru. Kas pasikeitė ir ar tai negrįžtama/nebeapgręžiama? Kodėl taip iš principo negali atsitikti akcijų rinkoms — atsibundi vieną dieną ir viskas — krachas ir be prošvaisčių atsitiesti…?
            Taigi, nereikia čia tų Sodros armagedonų ir jos laidojimo, nes ne kažkoks kvailai mistiškas momentas 2008’ais Sodrą amžinai palaidojo (neva toliau, tai jau tik blogiau).
            Kodėl ekonomikai sparčiai kylant Sodra buvo nenuostolinga ir Kęstutis džiaugėsi pačia Sodra ir akcijų rinkos rodikliais, tačiau po griūties dviveidiškai laidoja Sodrą, manydamas kad akcijų rinka, tai jau tikrai atsities, o Sodrai, tai jau amen?
            Kol nebuvo nepagrįstai išlaidaujama (neadekvačiai keliamos pensijos, didinamos socialinės išlaidos), tol ši (kad ir atgyvenusi; asmeniškai manau, kad reikėtų perėjimo prie krepšelių sistemos ir/ar net apskritai radikalaus valstybinio socialinio sistemos atsisakymo, kai valstybinė pensijų/pašalpų dalis būtų pati minimaliausia, užtikrinanti tik patį minimaliausią pragyvenimą) sistema buvo pajėgi nenuostolingai funkcionuoti, net ir senėjant visuomenėms (nebent Kęstutis nori pasakyti, kad atsibudo pasaulis 2008’ųjų rytą ir pamatė, kad visuomenės pradėjo senėti…).
            O valstybės skolų krizė verčia visuomenes susimąstyti apie gyvenimą ne pagal savo kišenę, todėl nėra visiškai naivu tikėtis, kad ši pamoka nebus išmokta ateities kartų…
            Pervedimai į PF, tai jokia Sodros pertvarka, tai tik jos imitacija, reformų butaforija. Kol Sodros deficitas augina valstybės skolą. Tai, geriausiu (konservatyviu) atveju lyg pinigų atidėjimas po pagalve, kai juos bemaž apvalgo infliacija. Blogiausiu — rizika/praradimai (nesėkmingai) investuojant. Ir rizikuojant savo ateities socialinės
            gerovės sąskaita. Tai kokia gi ta socialinės sistemos pertvarka (kas čia per jos rezultatas), jei tūlas nesėkmingai investavęs reikalautų pašalpų…?
            TAČIAU visų svarbiausia, kad tai rizika iš valstybės pinigų (Sodros mokesčių, kurie renkami dabartinės socialinėms reikmėms, o ne jūsų asmeniniam investavimui ir rizikai). Investuokite savo asmenines lėšas, trečios pakopos pensijų fondai jūsų laukia (valstybė net kažkiek skatina).

      • Blynas

        Kartoju dar sykį, Sodra neveikia kaip investicinis fondas, tai savitarpio šalpos fondas. Didžiausią įtaką jam turi demografinė situacija ir ekonomikos „sveikumas“. Su Sodros ateitimi viskas aišku ir diskusijų čia nereikia. Aš kalbu apie aferą, kuri vadinasi „Antros pakopos pensijų fondai“. Kodėl aš turiu investuoti į visišką nesąmonę, jei yra daugybė variantų investuoti į tikrai apsimokančius projektus?

        • nerijus

          Primenu, kad dauguma fondų ir bankų, kurie aptarnauja fondininkus,- užsienio kapitalo įmonės. Gal nereikia aiškinti- kur iškeliauja pinigai iš Lietuvos, kai tuo tarpu mūsų biudžetui tenka skolintis, kad tik netrūktų lėšų mamoms, pensininkams, skurdžiams išmokėti.
          Iš kur, vėlgi, skolinamasi, Blynai? Žinoma, vėl iš tų pačių bankų…Galima teigti, kad skolinamės savo pačių pinigus už procentus (vėlgi savo pinigus) ir lendame dar didesnėn skylėn…- finansinėn diktatūron.

        • Kestutis

          Blynai, jeigu nori kitur investuoti, turi kišti savus pinigus. Antros pakopos PF yra valstybiniai (net nežinau, kodėl jie vadinami privačiais, nes ten yra iš esmės valstybės pinigai). Todėl valstybė ir sprendžia, kaip ir kur investuoti bei prižiūri PF valdytojus.

  • Fredis*

    Tik menkam žmogui gali pasirodyti, kad gyvenimas yra paprastas ir menkas. Gyvenimas, gyvybė yra stebuklas, džiaugsmas, laimė, netikėtumas, dėsningumas, chaosas, kančia. Todėl ypatingas. Kuo toliau – tuo sudėtingiau, komplikuočiau, o tuo pačiu ir paprasčiau. Paprastų atsakymų į Jums rūpimus klausimus nerasite.

    • Blynas

      Esu įsitikinęs, kad atsakymai į pačius sudėtingiausius klausimus būna labai ir labai paprasti.

  • Auksinis kardas

    Gaila, kad šia tema autorius rašo išeidamas iš subjektyvių, striukos naudelės pozicijų. Papildomų fondų prasmė ir plačioji nauda visiškai priklauso nuo oro ekonomikoje. Vyriausybės sprendimai naujai ją įvertinant, priklausomai nuo kintančio konteksto, – adekvatūs. Na taip, galima kabinėtis dėl jų įforminimo sklandos, bet platesnėje panoramoje tai ir lieka, – kabinėjimasis.

    • Apžvalgininko nuomonė

      Kažkaip neaiškiai čia pasisakėt:
      jūs už
      ar prieš,
      kad apvaginėtų tuos, kurie pasitiki valstybe ir deda į Sodrą?

      • Blynas

        Be abejo, kad visi normalūs žmones yra prieš vagystes. Tačiau, ar daug dirbančiųjų moka „į Sodrą“? Nei vienas, dirbantis pagal darbo sutartis, pats „į Sodrą“ nemoka. Lygiai, kaip ir nemoka gyventojų pajamų mokesčio. Kažkodėl ši prievolė yra užkrauta darbdaviams. Tad štai ir turime labai keistą situaciją: visuomenė, kurios didžioji dalis nemoka jokių mokesčių valstybei. Tad kodėl mes piktinamės bujojančia biurokratija, korupcija, žemiau bet kokio kritikos lygio esančia medicina ir švietimo sistema? Kaip mes galime piktintis valstybės, kuriai mes nemokame jokių mokesčių, institucijomis? Ekonomikoje taip pat paradoksali situacija: „de facto“ verslui darbo jėga apkrauta kosminiais mokesčiais, o tuo tarpu darbuotojai realiai nemoka jokių mokesčių.

        • Apžvalgininko nuomonė

          Moka moka – seniau 33, dabar – 24, berods, procentus pajamų mokesčio.

          • Blynas

            Nemoka. Darbuotojas gauna algą ir viso gero. Visa mokestinė našta užkrauta ant darbdavio.

          • Auksinis kardas

            Nederėtų painioti mokėjimo su paskaičiavimu bei pervedimu už darbuotoją – tikrai darbdavio buhalterija tam yra parankesnis, aiškus, kvalifikuotas sprendimas. Savo mokėtus mokesčius darbdavys gali traukti į atskaitymus, mažindamas kitas mokestines prievoles, bet tikrai taip negali pasielgti su darytomis darbuotojo įmokomis. Galima sutikti, kad darbuotojas per menkai žino ar domisi kiek jo vardu sumokama, užtat gali vaidentis visokie vėjai, kaip kad ir pačiam pasisakančiajam Blynui. Aiškesnis suvokimas, kiek mokame, gali priminti kokie būtent valstybės nariai esame. Deja, neretai gali būti taip, kad džiaugsmo bus tuo daugiau, kuo labiau iš kolchozo pavyko nugvelbti…

          • nerijus

            Darbdavys moka iš pinigų, kuriuos uždirba IR jo samdomas darbuotojas. Įsikalkit, LLRI fanai, sau į makaules.

            Samdinys moka VISUS mokesčius, įskaitant ir grafą- „darbdavio sumokami mokesčiai“. Nebūtų samdinio- nebūtų ir mokesčio „darbdaviui“. Nebūtų „darbdavio sumokami mokesčiai“ grafos- mokesčius mokėtų samdinys; ir daugumai, nuo minimalaus atlygio, liktų ne 650 lt „į rankas“, o 440.

          • Kestutis

            Dabar pajamų mokestis – 15% :)

  • nerijus

    Blyne

    Ar žinote, kad šiuo metu itin palankios sąlygos, darbdaviams, išsimokėti sau dividentus?..
    Turi pelno- išsimoki ir nereikia laukti, kol bankrutuosi ar teks keisti įmonės pavadinimą.

    Skurdžiai tie mūsų verslynykai, skurdžiai,..Man jų taip gaila, kad tik nenumirtų dėl pinigų stygiaus ar per didelės mokestinės naštos…

    Tik Blynams neaišku, jog sumažinus mokesčius- padaugės išsimokėjimų dividentais, nes padidės įmonių pelnai.
    Sakote: -Pakels atlyginimus samdiniams!
    Nekliedėkite. Jei bus proga palupikauti- lupikaus. Bus proga nemokėti mokesčių- nemokės. Bus proga nekelti atlyginimų- nekels. Tokia tai santvarka- spekuliantų.

    Viskas TIK vyriausybių valioje. Kaip žinia, mūsų vyriausybės šlubos ir pernelyg supirktos- tikros verslininkų akcinės bendrovės, kurios tiesiogiai atskaitingos akcininkams- verslynykams.

    Manote, kad kažkas pasikeis atėjus naujai vyriausybei? Reiškia, gyvenate toli nuo žemės paviršiaus- Mėnulio krateryje. Grįžkit Žemėn, postringautojau iš LLRI.

    • Bobutė

      nerijau,

      iš kur ta Jūsų žvėriška neapykanta verslininkams?

      • suomis

        O iš kur neapykanta, „Lelijos“ direktorės, jaunoms mamoms, dirbančioms vergiškomis sąlygomis?

        • Bobutė

          Nieko nežinau apie „Leliją“ ir jos direktorę…
          O ką tai turi bendro su p. nerijumi? Ar jis yra jauna mama- vergė?

  • nerijus

    Pasirašiusieji PF sutartis- moka mažesnę dalį į Sodrą, ir mažiau prisideda prie valstybės gerbuvio- pensininkų, skurdžių, mamų išlaikymo.
    PF ateitis- kaip ir MMM- pagyvens tik tie, kurie gauna ITIN geras pajamas ir tie, kurie disponuoja tomis lėšomis- fondai ir bankai. Amen.

    • Kestutis

      Gerai, kad pasakei „Amen“ gale – jau maniau, kad tu čia apie realybę kalbi :)

      Visi dirbantieji vienodai prisideda prie valstybės gerbūvio – tik tiek, kad vieni nusprendė daugiau pasitikėti valstybe ir „visus kiaušinius senatvei laikys vienoje pintinėje“, o kiti mano, kad geriau tuos „kiaušinius paskirstyti“. :)

      Ir primenu, kad PF reikia pirmiausia valstybei, jeigu ji nori, kad Sodra išgyventų po ~20 metų.

    • gied

      Nerijau, maišai :) Valstybės gerbūvis yra vystomas per LR biudžetą, prie kurio prisideda visi. Daugiau (proporcionaliai) tie, kas uždirba per mėnesį 3000 ir daugiau Lt (15%), dar daugiau – gaunantys dividentus (20%).
      Sodra – savitarpio pagelbos fondas, kuris „draudžia“ tik dalyvaujančius jame ir kuriame dalyvavimas priverstinis. Tai yra tik maža dalelytė to, kas yra valstybės gerbūvis. Bet kainuojanti daug :). Kai bus įvestos įmokų lubos sistema galbūt turės prasmę.

      • nerijus

        Įmonės vadovybė moka sau apie 3200 Lt. atlygį, o visa kitą pasiima dividendų pavidalu, kurie siekia apie 1 mln.; nuo kurių sumokamas 20 proc. mokestis.
        Nuo 3200 sumokamas 24 proc.+ 55 proc.
        Nuo 1 mln. sumokama TIK 20 proc.
        Darbdavys tik dėl akių moka sau tuos keletą varganų tūkstantėlių ir tiek, o darbuotojams, tuo tarpu, moka minimalius atlyginimus ir priedus, kurių gali ir negauti.
        Dėl tokios valstybės (politikų savivalės) politikos ir gyvename ES pasturgalyje, ir toliau gyvensime sėkmingai…

        • gied

          Nerijau: Jei nori argumentuoti, faktus teisingai išmok.
          Dividentai apsimokesdina ir pelno mokesčiu, tai išviso ~33%. Procentaliai tai yra šiek tiek daugiau negu moka minimumą gaunantis žmogus (taip, su sodra). Jei skaičiuoti, kad tie žmonės dar gauną priedą „juodais“ – ženkliai daugiau :).

          • nerijus

            Dividendai 20 proc., o pelno 15 proc. Kaip tamstai gaunasi 33 proc.?..
            Išsamiau.

          • gied

            Nerijau : 100*0,15+85*0,20 = 32%,suklydau vienu :)

  • Nesvarbu

    ypatinga padetis baigsis iskart po seimo rinkimu. su tuo visus ir sveikinu :)

  • Marius

    Konstitucinis Teismas tik dar sykį patvirtino, kad yra brangiai apmokama konjuktūrinė organizacija.

  • Artūrai, atrodo niekaip neatsispirsiu pagundai ilgam pasiskolinti šį Tamstos rašinį, nes kiekvienas sakinys taiklus, kaip kokio kapitono Tenkišo strėlė. Avansu ačiū, tuo labiau, kad baiginėju savo straipsniuką teismų tema

  • Vai, kažkodėl prapuola mano įrašai…

  • Labai teisingas rašinėlis. Tik keista kad pagrindiniai diskutuotojai nelabai supranta nei kaip Sodra veikia nei kaip pensijų fondai.

    Elementarus pavizdys: Jei Kubilis & Co. būtų aštaukęs pasktinius Blinkevičiūtės pensijų didinimus (už kuriuos pats balsavo) nebūtų tokios skolos SOdroje. Visos Sodros problemos kyla iš mažėjančių dirbančiųjų skaičiaus, kuriems reikia užtikrinti vis „orų pragyvenimą“ vis deidesniam pencininkų skaičiui ir dėl politikų, kurie nusprendžia (dažniausiai prieš rinkimus) kiek dar trūksta iki to orumo.

    Tokiomis sąlygomis Sodra yra pasmerkta. II pakopa nėra idealus variantas, bet vis geriau nei nieko (mano nuomone turėtų būti indeksiniai fondai su minimalaisi mokesčiais)

    • nerijus

      KIŠK Į PF SAVO PINIGUS, o ne tuos, kuriais reikia išlaikyti mamas, pensininkus ir pašalpų gavėjus.
      Pas PF šalininkus kažkas užstrigo ne tik pakaušyje, bet ir po juo…Jie niekaip negali suprasti, kad ir jie turi prisidėti prie gerbuvio.
      PF- loterija. Jos veikimas toks patas- kaip akcijų biržose. Laimi tas- kas laiku investuoja didelius pinigus. Su savo myzeriais- galit eiti šunims šėko pjauti.
      Sodra, veiks tol, kol egzistuos pati valstybė.

      Nebebruzdėkit, o kiškit savo pinigus į PF.

      • azartas

        Paskaičius nerijų galima pagalvoti, kad į PF pervedami praktiškai visi pinigai, o našlaitei sodrai lieka tik 1,5%…

        • nerijus

          1,5 proc. + 1,5 proc.+ … proc. = milijardai iš mūsų biudžeto, užsienio kapitalo įmonėms. Negrįžtamai.

          Bankrutuos Švedija su savo visa bankų sistema, ir kas tada jums, nabagėliams, mokės pensijas, pašalpas ir pan.
          Taip, jūs nesuklydote, nes mokės, vėlgi, valstybė, kurioje gyvenate.

          p.s. nerekomenduoju skaityti nerijaus- LLRI šalininkams. Jei jau išdrįsote, tai jums padės tik validolis- pagrindinis Lietuvos olimpiečių rėmėjas.

      • Nerijau:
        Tai aš ir noriu kad nedidelę dalį MANO uždirptų pinigų skirtų mano būsimai pencijai. Tik tiek kiek sutartį pasirašyta.

        Pensininkus ir pašalpinius išlaikyti reikia, nors nelabai suprantu kodėl aš turėčiau mokėti penciją emigrantų tėvams ar pašalpą nelegaliai dirbantiems. Bet čia jau kita tema.

        Sodra de fakto jau seniai bankrotas. Paprasčiausiai esant tokiai demografinei padėčiai Bismarko sistema nebeveikia. Norint ją išlaikyti reikės pastoviai didinti mokesčius… Tik va problema.. daugiau 100% iš legaliai dirbančio nenuluosi.

        • nerijus

          Dali.us

          Kaupk savo lėšas, o netas, kurios skirtos mokesčiams.
          Net Konstitucijoje aiškiai nurodoma:

          29 straipsnis
          Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
          Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

          Įsiskaitykit ir permanykit.

      • Kestutis

        Ir štai tokius pareiškimus teigiantys mano, kad rūpinasi mažiausiai uždirbančiais. Deja deja. Turčiai turės kur padėti ir investuoti pinigus, o neturtėliai turės likti su vargana Sodra.

        II pakopos PF kaip tik yra skirta plačiosioms masėms ir jos interesus gina.

        Nerijau, prieš putojantis ir nesąmones šnekant, reikėtų šiek tiek pasidomėti tema.

        • nerijus

          Jei tamstoms 1,5 proc.- myzeris, tai ko čia putojatės?..
          Greičiau bankrutuos jūsų fondai ir pensijas teks mokėti Valstybei, nei bankrutuos Sodra.
          Pailsėkit nuo karščio ir drėgno oro.

  • Pingback: R.Matelis: Ką nuspręs Teisėjų etikos Komisija? « Matelio Romualdo rašinukai()

  • Beje, kad diskusija būtų turiningesnė, gal gali pasidalinti informacija, kiek pernai Sodrai pats sumokėjai ? Litų.

    • Čia klausimukas Nerijui buvo. kažkaip nepataikiau :(

    • nerijus

      Visus proc.

      • Ta prasme nemoki sodrai nei cento ?

        • nerijus

          Skinu braškes Norvegijoje, kai jos baigiasi- žvejoju lašišas; esu išsiregistravęs iš LR teritorijos.
          Kad ir kaip norėčiau, mokesčių Sodrai negalėčiau mokėti. Gaila.

  • Arman

    Sis p.Raco komentaras, mano subjektyve nuomone, atspindi dalies zmoniu nuotaika ir nuomone apie Konstitucini teisma (KT). Taigi ir politikai kaip ir Racas mano, kad KT negali aiskinti „konstitucijos dvasios“ pagalba kai kuriu nuostatu Konstitucijos, ypac del sios labai aktualios temos. Vis gi si diskusija yra aktuali, nes KT gali ri tu aiskinti kai kurias normas, nors kurios ir nera detaliai isdestytos Konstitucijoje, o tteise taip daryti KT suteikia Konstitucija. Klausimas kodel? Atsakymas-teises profesionalas (teisejas) gali aiskinti teises akta oficialiai (pabreziu), o neoficialiai (pasamprotavimai) gali visiems. Tai yra elementaru, kadangi kalbedami apie sunis ar kates, mums nebutina buti veterinarais, tiesa? juk galime diskutuoti, ir nesutikti vieniems su kitais.
    NOreciau p.Rcui pasakyti, kad siu dienu Lietuva isgyvena teises filosofijoje jau ne viena simtmeti gvildenama tema – teises ir morales santyki, kai viskas sprendziama per teises prizme, o tai nera gerai, kai tarp zmoniu nelieka moraliniu/etiniu santykiu, taigi teisei islekia ypac sunku uzdavini-spresti etines problemas teises normu pagalba, o tai daryti sunku.
    Jusu p.Racai pasvarstymas apie „ypatinga padeti“ yra viepusis, o jus net nesusimastet kleti klausima – o kas klausia tokiu klausimu KT? Zinoma KT galejo atsisakyti tokius dalykus nagrineti, bet to nepadare. Tokie „korifejai“ siemo nariai, greitu laiku klaus – ar mokesciai teisingi? ar teisinga pervesti 2, 3. 5 procentu? Sis KT nutarimas yra skirtas tik tam, kad patvirtintu teisetuma, o ne tikslinguma ir absurdiskai teigiant „amzina ypatinga padeti“ (taip gali teigti tik jei „esi kurčias ir aklas arba turi proto negalią“ – ne mano zodziai)

    P.S. KT nutarimai yra ilgi ir jie remiasi ankstesne praktika (precedentais), tam kad ji butu nuosekli ir logiska, tam kad jie netarnautu taip megstamam principui – man paliepus….
    P.S.S. panasios diskusijos kylo ir JAV, del privalomojo sveikatos draudimo, juk ten ir Obama nerse, kad negali keisti ju sprendimu kazkoks nerinktas organas kaip Auksciausiasis teismas… tai tik irodo, kad istatymu leidejai, ir vykdomoji valdzia visada nori buti auksciau Konstitucijos kaip sako teises filosofai „virs musu tik dangus“.

    • Sakote „Sis KT nutarimas yra skirtas tik tam, kad patvirtintu teisetuma“? Bet gi teisėtumą galima patvirtinti tik teisėtais ir suprantamais motyvais. O kur čia tas motyvas? Manau šioje vietoje KT parodė nepakankamą atsakingumą išreiškiant savo sprendimus. Tai garbės nedaro, nežiūrint to, kiek kas tai bebandytų teisinti.

  • Galius

    Labai atsiprašau gerbiamas Artūrai, bet ir vėl viduriuoji (LKŽ – be reikalo jaudiniesi, nerimsti, karščiuojasi), o dar ir suplaki ir permaišai į vieną mišrainę skirtingos rušies problematiką. Todėl ir baigiamosios išvados ir vertinimai – nei žuvis nei mėsa.

  • Mauras

    taip ir liko neaišku, kuo labiausiai piktinasi AR – kad KT nenuoseklus, teisiškai neraštingas, ar KT nuomone, kad ekonominė padėtis nėra gera ir stabili (dėl to pasižiūrėjus į biudžeto deficitą ir valdžios sektoriaus skolą bei bedarbystę būtų sunku ginčytis, o apie ypatingosios padėties paskelbimą, kaip jis apibrėžtas įstatymu, niekas net nekalba, taigi manau tie 2 žodžiai ištraukti iš konteksto ir per daug sureikšminti), ar kad „valdžia nusavina mano pinigus“, dėl ko verkia daugelis jaunuolių, pirmiausia galvojančių apie save? Na, galų gale piktintis viskuo ir bet kuo, net visiškomis smulkmenomis, niekas nedraudžia.

  • nerijus
  • Pingback: Romualdas Matelis: Koks bus Teisėjų etikos Komisijos sprendimas? « Apie valdžios piktnaudžiavimus()