Ar Konstitucinis Teismas prisiims atsakomybę?

Šią savaitę rašydamas komentarą savaitraščiui „15min“ konstatavau, kad Konstitucinio Teismo paskutinis nutarimas dėl pensijų yra politika, kuri gali vesti į pražūtį. Ta prasme, kad KT imasi jam, mano supratimu, visai nepriklausančios funkcijos reguliuoti valstybės socialinę ir ekonominę politiką.

Vietos stoka tame komentare leido paminėti tik vieną, mano požiūriu, labai abejotiną KT išvadą: kad valstybinių pensijų maksimalios ribos mažinimas negali būti vertintinas kaip reforma, nes tai padaryta tuo pat metu kaip ir mažinant senatvės pensijas. Kurios, kaip žinia, pagal KT yra nuosavybė, tai reiškia neliečiama ir komensuotina.

Apie pastąrąją nesąmoningą išvadą jau daug kalbėta ir rašyta, tad prie šios temos nebgrįšiu, o štai apie valstybines pensijas ir apie tai, ar jų mažinimas yra reforma, ar ne, verta pakalbėti plačiau.

Viena vertus, KT savo nutarime nurodo, kad valstybinių pensijų skyrimas tiesiogiai neišplaukia iš Konstitucijos garantijų į socialinę apsaugą ir pripažįsta, kad jų reguliavimas gali būti kitoks nei senatvės pensijų. Kita vertus, nepaisant to, KT kažkodėl ir valstybines pensijas traktuoja kaip nuosavybę. Tiesa, šiek tiek kitokią, nes pasak KT, valstybines pensijas galima kompensuoti mažiau nei senatvės pensijas.

Man tai visiška abrakadabra teisiniu požiūriu. Juk jei valstybinės pensijos nėra konstitucinės, tai kaip jos gali būti nuosavybė? Be to, jei joms gali būti taikomas kitoks reguliavimas nei senatvės pensijoms, tai kodėl tada negalima jų sumažinus ir palikti sumažintas?

KT sako, kad bus pažeistas proporcingumo pirncipas buvęs iki krizės, tai yra iki tol laiko, kol valstybėje susidarė ypatingai sunki padėtis ir nebeliko piningų mokėti „konstitucines“ senatvės pensijas. Bet  – gal yra taip, kad ta labai sunki padėtis būtent ir susidarė, kad tas proporcingumo principas buvo pažeistas iki krizės, tai yra, kad senatvės pensijos jau tada iš esmės neužtikrino orios sentavės, kurią pasak KT garantuoja Konstitucija, o valstybinės pensijos dar iki krizės buvo nepagrįstai didelės?

KT, tiesa, dar kalba apie teisėtus lūkesčius ir siedamas juos su neva egzistuojančia nuosavybe ir, kaip jau minėta, ta aplinkybe, kad valstybinės pensijos buvo mažinamos kartu su senatvės pensijomis, konstatuoja: nekonstituciška.

Bet tada gal žiūrėkime plačiau ir klauskime, pavyzdžiui, ar žurnalistų honorarų teisinis reguliavimas iki krizės buvo proporcingas ir atitiko visuomenės interesus, ar ne? Pamenate, nuo 2009 honorarai buvo apmokestinti ir didesniu pajamų mokesčių ir „Sodros“ mokesčiu? Ir tai buvo padaryta tuo pat metu, kai buvo mažinamos senatvės pensijos. Gal tada būtų galima konstatuoti, kad dabar, kai itin sunki ekonominė padėtis valstybėje baigėsi, būtina grąžinti ankstesnį honorarų apmokestinimą, nes juo mažinant buvo pažeisti teisėti honorarus gaunančių asmenų lūkesčiai.

Galime kalbėti ir apie motinystės pašalpas. Juk tai socialinė išmoka, apie kurias KT savo nutarime taip pat pasisako. Ar jų mažinimas atėjus krizei buvo susijęs su pinigų trūkumu ar tai buvo reforma? O gal tai buvo ankstesnės reformos metu padarytų klaidų taisymas? Ir iš viso – ar motinystės pašalpų dydis yra teisė ar politika? Man lyg ir aišku – politika, rodanti valstybės ar tuo metu esančios valdžios požiūrį į šeimą, demografiją, motinystę.  Lygiai tokia pati politika, mano požiūriu, yra valstybinės pensijos – jos rodo, kaip valstybė ar tuo metu valdžioje esančios partijos žiūri tam tikras gyventojų grupes ir jų nuopelnus valstybei. Juk ne Konstitucija, o politikų valia lėmė valstybinių pensijų gavėjus, ar ne? Politikai nusprendė, kad valstybines pensijas gali gauti buvę Seimo nariai, kariai, teisėjai. O juk esant kitam požiūriui į valstybę ir jos prioritetus, politikai galėjo nuspręsti, kad valstybines pensijas tuir gauti mokytojai, gydytojai, nes jų nuopelnai valstybei ir visuomenei yra didesni nei teisėjų? KT tokią teorinę galimybę savo nutarime pripažįsta (pripažindamas, kad valstybinių pensijų reguliavimas yra įstatymo leidėjo diskrecija), tačiau mažinti, to kas paskirta ne pagal Konstituciją, o politikų valia – neleidžia.

Šioje vietoje man beje, labai įdomu, kaip KT reaguotų, jei politikai sumanytų iš viso panaikinti valstybines pensijas kaip pensijų rūšį arba nuspręstų, kad vienas asmuo Lietuvos valstybėje gali gauti tik vienos rūšies pensiją? Irgi sakytų, kad kėsinamasi į nuosavybę ir teisėtus lūkesčius?

Dar vienas dalykas, kuris man labai užkliūva KT nutarime, tai kalbėjimas apie sudėtingą ekonominę situaciją valstybėje, kai neįmanoma sukaupti lėšų pensijoms mokėti ir tą kitą situaciją, kai „nebelieka ypatingos situacijos“. Juk ekonominiu požiūriu, KT kalba visiškus vėjus: šiandien juk taip pat nėra galimybės „sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinės pensijoms mokėti“, ar ne? Juk „Sodros“ biudžetas deficitinis ir dar kelerius metus bus toks.

Tad kuo tada iš esmės ta prieš porą metų buvusi ypatinga situacija, kai nėra galimybės sukaupti lėšų pensijoms, skiriasi nuo šiandienos, kai lygiai taip nėra galimybės sukaupti lėšų pensijoms. Galima įtarti, kad KT turi mintyse „Sodros“ ir valstybės biudžetų deficitų dydį, ar ne? Bet ar žinoma, kokie tie dydžiai pagal KT turėtų būti, kad situacija jau nebūtų ypatinga?

Dar vienas natūraliai kylantis klausimas: kas prisiims atsakomybę, kai sumokėjus kompensacijas už tas dėl ypatingos situacijos valstybėje sumažintas senatvės ir valstybines pensijas, situacija taps dar labiau ypatinga nei buvo iki ypatingos? Juk kalbame ne apie dešimtis milijonų, o, berods, apie milijardines sumas.

Spėju, kad KT atsakomybės už pasekmes ekonomikai dėl šių kompensacijų nenorės prisiimti ir ta atsakomybė teks tai valdžiai, kuri nuspręs, kokiu mastu ir per kokį laiką pensijos turi būti kompensuotos. Tai teisė čia ar vis dėlto politika?

Pasikartosiu – man atrodo, kad politika ir man atrodo, kad KT lenda ten, kur jam visiškai nepriklauso lįsti. Mūsų visų nelaimei.

Nes G.Vagnorių ir E.Kunevičienę,kurie buvo sugalvoję kompensuoti rublinius indėlius mes galime įvertinti ir pasiųsti juos ten, kur jiems ir priklauso būti – į politinį sąvartyną. Ta prasme, jie prisiėmė bent tokią atsakomybę už savo sprendimus.

KT gi jokios atsakomybės už savo sprendimus neprisiima ir mes jų pasiųsti niekur negalime.

 

 

 

(2 balsų, vidurkis: 3,50 iš 5)
Loading...
  • Iš esmės sutinku su didesne dalimi jūsų teksto. Apie konkretų pensijos kaip teisės į nuosavybę dydžio nelogiškumą rašiau gana seniai – http://jurisprudencija.wordpress.com/2010/09/15/pensiju-kaip-privacios-nuosavybes-konstitucine-doktrina/ .
    Šiuo klausimu taip pat verta paskaityti http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-02-08-vaidotas-a-vaicaitis-konstitucinis-teismas-socialinis-teisingumas-ir-ekonomika/76763#.TzOQn6o8ywF.facebook
    Suformuota doktrina turi iš tiesų daug trūkumų ir dirbančių pensininkų pensijų mažinimą daro neįmanomu, nors priimamas politinis sprendimas, kuris labai maža dalimi priklauso nuo kaupiamų pensijų.
    Nutarimui smūgį suduoda ir E. Šileiko atskiroji nuomonė – http://www.lrkt.lt/dokumentai/2012/atsk_nuom_20120206_n20120208_ESileikis.pdf .
    Artūrai praleidote svarbią nutarimo vietą, kurioje be kitą ko pasakyta:
    „Šiame kontekste pažymėtina, kad konstitucinė teisės į pensiją, kaip tam tikro dydžio periodinę piniginę išmoką, samprata negali būti tapatinama su nuosavybės teisės samprata ordinarinėje teisėje, inter alia civilinėje teisėje“
    Šią citatą ir jos reikšmę konstitucinei nuosavybės sampratai žadu pakomentuoti rytoj arba poryt vakare savo bloge.

    • Taip pat, Artūrai, manau, atsakomybę turi prisiimti ir Vyriausybė. Mes tiesiog neturime profesionalaus Vyriausybės ir Seimo atstovavimo konstituciniuose ginčuose. BNS’o žurnalistai ko gero filmuoja ar bent turi KT posėdžių garso įrašus, spėju, nes tai daro daugybė žurnalistų, manau, jums yra prieinami šie įrašai. Jeigu pažiūrėtumėte paskutinius kelis, pamatytumėt, kaip Vyriausybės ir Seimo atstovai apsijuokia ir nesugeba ginti savo pozicijos. Taip yra, nes Vyriausybė neturi spec. pareigybės t.y. 1-2 asmenų, kurių darbas būtų Vyriausybės atstovavimas Konstituciniame Teisme. Šie specialistai turėtų būti ta grandis, kuri į konstitucinius argumentus sugeba įvilkti Vyriausybės ar Seimo poziciją. Kad ir kas ruošia procesinius dokumentus (pvz.: Seime tai neretai daro teisės departamento specialistai), jie nesugeba tinkamai atstovauti pozicijos t.y. pagrįsti ją parodant esamos oficialios konstitucinės doktrinos problematiką, loginius trūkumus, padarinius ateičiai ir t.t.
      Pačiuose posėdžiuose dažniausiai atstovauja politikai kartu su vadinamais specialistais, kurie visiškai nieko bendro neturi su konstitucine teise ir nesugeba duodi atsakymus į elementariausius teisėjų užduodamus klausimus. Tai sąlygoja, kad KT priimdamas nutarimus yra hyperaktyvus, toliau remiasi savo suformuota doktrina (pats sakėte „daug savęs citavimo“) ir niekas jam neparodo jos trūkumų. Kol Vyriausybė neturės profesionalių konstitucinių ginčų specialistų, atstovauti siųs politikus, tol visada pralaiminės Konstituciniame Teisme. Mes neturime tokių, kaip kad pvz. JAV prezidentas aukščiausiajame teisme turi „solicitor general“ http://en.wikipedia.org/wiki/United_States_Solicitor_General .

      • Ir dar viena pastaba. Visi šie kreipimaisi dėl pensijų yra iš teismų, arba inicijuoti socialdemokratų atstovų Seime. Tik tegul jie nebando inkšti, kai metų pabaigoje jiems reikės įgyvendinti šią doktriną praktikoje.

        • znakorius

          Socdemai Sodrą paliko be skolų.

          • suomis

            Ką čia paistai?

          • Ingrida Šimonytė

            turbūt juokaujat – 2008 metai baigėsi su 1 mlrd. nominaliu deficitu sodros biudžete.
            Juk nesakysit, tikiuosi, kad tą mlrd. iš sodros per 3 savaites darbo 2008aisiais „ištriūbijo“ Andriaus Kubiliaus vyriausybė ir nežinia kur nukišo – sodros biudžeto išlaidų straipsniai aiškūs iki primityvumo:))

            Toks rezultatas buvo pasiektas metais, kai darbo užmokesčio fondas (kuris yra tiesioginė sodros įplaukų bazė) augo 20 proc.
            Taigi, struktūrinis (arba „pakavotas“, bet tikras) deficitas buvo kelis kartus didesnis – pasimatė 2009aisiais, kai nukrito buminio DU augimo „špaklius“

          • znakorius

            Ištriūbijot ir nebesiginkit. :)

          • Rytis I

            Čia znakorius, jis viską žino, jis „karalius“:)

          • suomis

            Ir kas sugrūdo čierkas? Latvių gatvėj šiandien šventė.

          • znakorius

            Pala, ateis Kirkilas su Blinkevičiūte ir pateiks skaičius. :)

          • znakorius

            Aš tai dar galiu pridėti (žinios iš spaudos), kad kada jie pakėlė pensijas, tai tam, kad nepalikti lyšno milijardo Sodroj (buvo tada toks, atliekamas – sutaupytas).
            O skolos jau atsirado prie naujos valdžios.

          • znakorius

            Dar pridėkim, kad dabar Sodros skola – 4 000 000 000.

          • znakorius

            Ir ta skola didės, nes Sodrai skirti atlyginimo procentai (dalis) eina į fondus (kurie, tikėtina, juos paleis vėjais).

          • Andrius

            O gal panelė Šimonytė galėtu paaiškinti kodėl, tarkim, 2001 metais valstybei su 3,6 mln. gyventojų ,administruoti užteko apie 30 tūkst. valstybės tarnautojų, o 2011 metais jau reikia daugiau nei dvigubai daugiau – beveik 80 tūkst (be to dar ir sumažėjus gyventojų iki 3 mln) ?…
            … Ir kas keisčiausia – na galima dar bandyti suprasti biurokratų skaičiaus augimą visuotinio klestėjimo metu, bet kodėl jis auga dar ir dabar (tarkim per pereitus metus, berods, net 600 papildomų vietų) ?…

            P.s. …“taupytojai“… blyn…

          • Auksinis kardas

            Skaudu, bet ar į temą?

          • znakorius

            Žinoma,kad taip, nes tema visąlaik viena ir ta pati – jokia valdžia iki šiol (nuo 1990 03 11) dar nedirbo visuomenės daugumai.
            Taigi klausimas: kas išspręs šią problemą?
            Nes štai iki ko nusiritam – pradedam kaltinti teismus, kad jie, lyg ir, turėtų rūpintis ekonomika.
            Teismų funkcija visais amžiais buvo ir išliko ta pati – objektyvios tiesos paieškos, ko, žinia, nepaprašysi iš angažuotų – partijų asmenų, nes jie visada visus sprendimus derina pagal apsimokamumą partijai, sponsoriams ir panašioms grupėms, jei nesakyti, kad gaujoms.

            Galima rati taisytino ir teismų darbe, galima ginčyti nuosavybės taikymo sąvoką pensijoms, paliekant tik teisę į pensijas, tačiau teismai, gi, mato, kad jei neapibrėžti pensijų nepajudinamų vertybių žodžiu – nuosavybė, tai šiuolaikiniai valstybės „tvarkdariai“ pasielgtų, ko gero, kaip jiems sufleruoja visokie bačiuliai ir maldeikienės – pensijos gali būti mažinamos iki tiek, kad net ir iš viso nemokamos ir pan.
            Nes „verti“ pensijų (o ir iš viso geri žmonės) tai tik tie, kurie buvo išvežti, konfliktavo su kažkuo kažkada, o ne tie, kurie čia kantriai dirbo, statė ir sukūrė visa tai, ko dar niekaip negali išpustyti iki šiol visokie…
            Pabaigai:
            http://www.youtube.com/watch?v=gzKS9Bb8SZc
            Kaip išeities tašką visokioms diskusijoms su visokiais bačiuliais, maldeikienėm ir tais, kuriems KT – chunta, nes nepasiduoda, skirtingai nuo kitų, jų įtakai.

          • lv

            Ponaitis Andrius galėtų nebekliedėti. Pradėkim nuo to, kad reikėtų pasitikslinti (švelniai tariant), koks gi iš tikrųjų yra valstybės tarnautojų skaičius. Tai ką, ir vėl šaltinis — VBS?

          • Valentinas

            Lakštingala negali nečiulbėti,
            Ponaitis Andrius – nekliedėti.

          • znakorius

            Nejuokinkite – tam, kad visokius tarnautojus sutalpinti, visur yra statomi vis nauji rūmai, o jums dar „neaišku“, kad jų permier daugėja?

          • romas

            Vietoj to, kad gėdinti, reikia kažkieno apgautus ponaičius apšviesti. Tik atėjusi į valdžią, 2009-01-01 ši vyriausybė rado 78978 užimtų etatų valstybės ir savivaldybės institucijose. 2012-01-01 užimtų etatų sumažėjo iki 71119. Nežinau, kur dabar būtų galima rasti senesnę nei 2005-01-01 statistiką, bet jei tiesa, kad 2001 metais iš viso dirbo 30 000 valstybės tarnautojų, reiktų priminti, kad taupumo nuopelną galėtų sau užsirašyti ta pati partija, kuri dabar yra valdančioje koalicijoje. Taip smarkiai valstybės tarnybą išpūtė ponai, dabar sėdintys opozicijoje.

          • lv

            romai, valstybės tarnybos ataskaitose tik nuo 2010 metų skaičius pateikiamas su statutiniais pareigūnais:
            http://www.vtd.lt/index.php?1471208505

            Tai net ir 2009’aisiais metais tų valstybės tarnautojų (be statutinių pareigūnų) buvo mažiau, nei trisdešimt tūkstančių…

          • znakorius

            Romai,
            neginkite – valdantieji yra iš tų, kurie yra atsakingi už apverktiną Lietuvos padėtį, todėl lieka sąraše tų, kurių derėtų atsikratyti – kaip ir visų kitų partijų, kurios „dirbo“, tik jų rezultatai – minus 1 000 000 lietuvių nuo 1990 03 11.

          • romas

            Valdantieji yra atsakingi už savo darbo rezultatus, valdžiusieji – už savo, o Lietuvos piliečiai atsakingi už padėtį Lietuvoje apskritai. Tik vaikai ir neįgalūs yra už nieką neatsakingi.

          • Andrius

            Valentinui ir LV

            …Galėčiau Jums ponaičiai „megztaberečiai“ pateikti nuorodą į statistinius duomenis, bet gi nepatikėsit – imsit klykti, kad tai „kremliaus agentų dezinformacija“ :)… Daugumai tokių kaip Jūs argumentai neatitinkantys Jūsų požiūrio gi neegzistuoja…
            … Padarysim gudriau… Va radau Jūsų „megstaberečio“ sėbro pasisakymą ta tema – K. Masiulio… Tikiuosi K. Masiulio nelaikote „Kremliaus provokatoriumi“ ?:)… Keleta citatų iš jo tinklapio (norintys perskaityti visą tekstą ras jį adresu http://www.masiulis.eu strsaipsnis „Kas valdo valstybę? 2009.06.18):

            „…Premjeras Andrius Kubilius bejėgiškai skėsčiojo rankomis: jis niekaip nesuprato, kaip vykdant Vyriausybės nutarimus sumažinti valdininkų etatų skaičių per pirmąjį šių metų pusmetį valstybės tarnautojų ne sumažėjo, bet išaugo 615 papildomai įdarbintais darbuotojais…Stebėtina yra tai, kad Premjeras susidūręs su tokiu faktu tik pagūžčiojo pečiais. O juk galėjo supykti ir pareikalauti atsakomybės iš tų žmonių, kurie valdo šią sritį.

            Lietuvoje yra virš 30 tūkst. valstybės tarnautojų. Jų atlyginimams per metus yra išleidžiama 1,2 mlrd. Lt. O jeigu prie jų pridėti dar ir statutinius darbuotojus, tai visą valstybės tarnybos korpusą sudaro 80 tūkst. darbuotojų. Ypatingas valstybės tarnautojų statusas įtvirtintas specialiu Valstybės tarnybos įstatymu. Valstybės tarnybos veiklą organizuoja, jos ypatingu statusu rūpinasi, specialus Valstybės tarnybos departamentas prie VRM, kuriame darbuojasi 44 darbuotojai.

            Premjero pasisakymą galime suprasti taip, kad jis ir už šią sritį atsakingas VRM ministras nesugeba valdyti valstybės tarnautojų skaičiaus augimo. Ne kartą metėme, kad lygiai taip pat sunkiai sekėsi suvaldyti ir atlyginimų ar jų priedų mažinimą. Užkluptas netikėtai premjeras tesugebėjo pademonstruoti bejėgiškumą ir neinformuotumą, bet tai tikrai ne tai ko iš jo galime tikėtis.“

          • Andrius

            Komentaras pašalintas – A.R.

          • znakorius

            Romai,
            neslėpkite nusikaltusių – visi, kurie buvo valdžioje, yra kalti dėl dabartinės Lietuvos padėties.

          • romas

            Andriau, ką galima paaiškinti žmogui, turinčiam teksto suvokimo problemų? Tokiam juk nepaaiškinsi.

          • Andrius

            Romai ? čia Jūs apie Valentiną su LV ? :)… Jūs visiškai teisus – tokiems sunku išaiškinti… Bet gal verta pabandyti ? :)

          • Valentinas

            80 tūktst.? Kokia graži fantazija.

          • lv

            Ponaiti Andriau, pasitikslink kiek gi vis dėl to valstybės tarnautojų buvo 2001’iais metais. Nes kaltinti, kad 2009 metais valstybės tarnautojų + _statutinių_pareigūnų_ + dirbančiųjų pagal darbo sutartis skaičius (~80k) yra daugiau nei dvigubai didesnis, nei 2001 metais, kai į šį skaičių įtraukti tik valstybės tarnautojai ir dirbantieji pagal DS (sumoje ~30k) – yra KVAILA. Kad statutinių pareigūnų mažėjo, tai turbūt girdėjai. Tai gali dabar pasitaisyti, o matydamas dinamiką ir atsitrenkti į kampą:
            http://www.viesai.lt/en/vyriausybes-veiklos-indeksas/
            http://www.vtd.lt/index.php?1471208505

          • Iki 2007 metų pavyzdingai subalansuotai buvęs biudžetas staiga tapo juodąja skyle, vidutiniškai per mėnesį išmokėdavusia šimtu milijonu daugiau nei surinkdavusia. Nesunku paskaičiuoti, kad per metus Sodros deficitas pasiekė pusantro milijardo litų. Ar to nepastebėjo iki 2008 metų gruodžio Socialinės apsaugos ir darbo ministre buvusi Vilija Blinkevičiūtė?

            Kaip keitėsi Sodros defiticas: http://ziobrys.blogspot.com/2011/11/kas-kaltas-del-krizes-dydzio-lietuvoje.html

          • znakorius

            A.Žiobriui.
            Žiniasklaida rašė kitaip (išdėstyta), todėl nematau prasmės tikėti jūsų lentelėm.

          • znakorius

            Be to.
            Gal kaip tik tada pradėjo galioti pragariškas Sodros gaunamų lėšų perpumpavimo į fondus planas?

          • Rytis I

            Beje, panelė Blinkevičiūtė kadencijos pabaigoje teikė nuostabias Sodros perspektyvas. Nejau ji įžūliai melavo, o gal irgi nemoka skaičiuoti? Jei taip, apie tai, bei apie visus jos „pavaduotojus“ būtinai turi žinoti būsimieji rinkėjai:
            „Planuojamos pajamos yra 13 mlrd. 458 mln. litų, o išlaidos – 13 mlrd. 387 mln. litų. V.Blinkevičiūtė teigė, jog negalima mažinti įmokų kaupiamosioms pensijoms.“ –
            http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/sodros-biudzeta-piese-rozinemis-spalvomis-10-17031#axzz1mFop4HwC

    • Tomai, jūsų minimos dalies nepraleidau – priešingai įsirašiau ją tarp, mano nuomone, svarbiausių šio nutarimo akcentų. Tik, prisipažinsiu, nelabai supratau, kokią ši frazė turi reikšmę, jei vėliau teismas bent jau kalbėdamas apie senatvės pensijas vis tiek remiasi Konstitucijos nuostata, kad nuosavybė neliečiama ir aiškina, kad sumažintos pensijos turi būti kompensuotos. Jokių išlygų, kaip kad valstybinių pensijų atveju, neradau.

      • Jeigu trumpai, KT sukdamasis iš padėties išrado naują nuosavybės rūšį – „konstitucinė nuosavybė“, kuri nieko bendro neturi su nuosavybės samprata civilinės teisės prasme, tačiau yra ginama konstitucijos. Tada nelabai aišku, kas yra saugoma Konstitucijos 23 str. t.y. vykstantis konstitucionalizacijos procesas, kažkur nutrūko.. :)

        • perskaičius šį komentarą, nejučia nusišypsojau… Nes pagalvojau, kad jei jau teigiate, kad KT „sukdamasis iš padėties“ kažką išrado, tai gal ir tos kalbos apie KT dvasias nėra visai iš piršto laužtos…:)

          • Viskas prasidėjo 2002 metais, kai buvo susieta teisė į pensiją kaip teisė į pensijos dydį X, nes tai yra nuosavybė ir ji ginama pagal Konstitucijos 23 str. Tada teisininkai susižvalgė ir pradėjo kalbėti, kad jeigu tai yra nuosavybė, tai galėtų reikšti, kad ji gali būti civilinės apyvartos, paveldėjimo objektais ir t.t. Sakydamas „sukdamasis iš padėties“ turiu omenyje, kad KT turėjo pasakyti, kad konstitucinė nuosavybės samprata nesutampa su civiline, kad užkirsti kelią toms kalboms. Tradicinė nuosavybės samprata dar nuo romėnų laikų ateina iš jų civilinės teisės, o dabar mes turime dar ir konstitucinę nuosavybės sampratą, po kuria patenka tai, kas pagal KT yra ginama pagal Konstitucijos 23 str., o tai gali būti bet kas, ką KT pavadins, kaip patenkantį po konstitucine nuosavybės samprata..

          • …paskaičiau E.Šiliekį. Patiko jo pastabos apie krizės vertinimą ir patikrą. Tiesą, pasakius, jau ne pirmas kartas: kai KT vertino Leo Lt steigimo konstitucingumą, ten taip pat labai trūko ekonominės kompetencijos ir energetikos rinkos išmanymo.

            Įdomūs yra ir pasvarstymai apie visų vidinių rezervų išnaudojimą.

            Dar labai patiko ši vieta: „Tačiau tai nereiškia, jog oficialiosios doktrinos lygmeniu gali būti įtikinama nuostata, kad tikslo ir priemonės kontekste suprantamas proporcingumas dar esą papildomai turėtų būti suprantamas proporcijų dydžių išsaugojimo (atkūrimo) aspektu. Šiuo aspektu, mano manymu, galima kalbėti tik apie tolygumo principą, kuris suvoktinas būtent tam tikrų proporcijų, bet jokiu būdu ne tikslo (grėsmių) ir priemonės (grėsmei atremti) kontekste.“

          • E. Šileikis visiškai teisus dėl proporcingumo. Proporcingumo principas mūsų KT doktrinoje, mano manymu, yra paimtas iš Europos žmogaus teisių teismo doktrinos. EŽTT tikrindamas ar yra kažkokio Konvencijos straipsnio saugomos teisės ar laisvės pažeidimas visada naudoja tą patį testą, jį iš esmės sudaro šios dalys, kai tikrinama ar:

            1) teisės ribojimo teisėtumas (ar tai daroma teisėtai t.y. įstatymu);
            2) ar siekiama demokratinėje visuomenėje būtino teisėto tikslo;
            3) ar naudojamos priemonės siekiamam tikslui yra proporcingos t.y. nesuvaržo ginamos teisės taip, kad ji būtų paneigta t.y. taptu deklaratyvi.

            Tačiau pensijų klausimais KT įveda dar vieną proporcingumo taikymo momentą, kai proporcingumas taikomas sumažintos pensijos dydžiams.

  • Auksinis kardas

    Bravo.

    • znakorius

      Viskas yra santykina – nuosavybės sąvoka taip pat.

      Be to KT, manau, turėjo omenyje tas valstybines pensijas, kurias turėtų mokėti ne Lietuva – pvz., buvusiems išvežtiesiems, nes pagal bendrą principą žalą atlygina tas, kuris ją padarė.

      Visų pensijų dydis turėtų priklausyti nuo valstybės ekonominio pajėgumo, bet kadangi šituos dalykus konsevrkrikdemai ir C’o ar net visi valdę yra sumąlę į krūvą su visu kuo kitu (pensijas moka ir dydžius nustato pagal draugystes – švogerystes – priklausymą klanams – saviems ir pan., o ne pagal vieną valstybinę logiką) , tai ir KT sunku atpaistyti kas turėtų būti mokama, o ko iš viso nereikėtų mokėti.

  • znakorius

    Jei klausimas būtų kas prisiims atsakomybę, tai būtų galima atsakyti, jog teisingiausia būtų šitą prišiukšlintą kiemą (Lietuvą) iššluoti nuo visų iki šiol valdžiusių, nes nei viena partija iki šiol nedirbo visuomenės daugumai, panaikinti visą jų pridirbtų „įstatymų“ š ir pradėti iš naujo.

    O jei tai nėra įmanoma, tada apie kažkokius rimtus pasiekimus svajoti net neverta.

  • znakorius

    Apie valstybines pensijas.
    TSRS laike jų turėtojų buvo 1000, o dabar – 100 000.
    Tad – ko norėti?

    • Rytis I

      Tada valstybinė pensija buvo… O dabar, sakykime teisėjo, kiek, berods 45 proc. vid. atlyginimo?

      • znakorius

        Tada teisėjai valstybinių negaudavo.
        Ir daug kas iš dabartinio sąrašo tokios pensijos negaudavo.
        Ir nereikėjo to sąrašo plėsti.
        Bet kaip neplėsi – saviems reikia kažką paduoti. :)

        • znakorius

          P.S.
          teisėjų atlyginimai nebuvo aukštesni už milicijos karininkų.
          Po to teisėjus, kažkodėl, išskyrė, nors jie, tiesą sakant, gauna „sukramtytas“ bylas, o ir tose neretai pridirba š, nes pradeda ieškoti kaip čia ką suchaltūrijus (ir užchaltūrijus :) ).

          • Regis

            „neretai pridirba š, nes pradeda ieškoti kaip čia ką suchaltūrijus (ir užchaltūrijus)“

            čia kas vyksta? Gal faktus į studiją? Ar čia mezgama nauja Garliava? Ar tamstai žinoma atsakomybė už tokius pamąstymus, kad ir pvz. Baudžiamojo kodekso 232 straipsnis ir kt.

          • znakorius

            Laba diena – antras violetinis užgimė? :)

            Jei nepatinka, tai manyk, kad tai tik pamąstymai laisva tema:
            „Kaip gavus sukramtytą bylą, kurioje veikti nėra ko, visokiais fokusais užsidirbti kapeiką kitą?“
            :)

            Po to prisimink dėl ko ką tik nuboksavo visą kauniečių teisėjų šušarą.
            Ir t.t., ir pan.

    • Martynas

      Iš kur tokie duomenys? Jėgos struktūrų darbuotojai gaudavo pensijas. Sovietų Lietuvoje tokių tikrai buvo ne vienas tūkstantis.

      Ar tik nebandote prastumti ‘naujos’ partijos (kad ir kaip ji besivadintų)? Ar cia siaip, dirvą raudonajai revoliucijai ruošiate?

      • znakorius

        Iš interneto – iš kur gi daugiau.

        Kodėl jums elementarios tvarkos įvedimas rodosi kaip revoliucija ir dar raudona?
        Ar tik neliečia jūsų įgyto asmeninio turto – ar tik jam negręsia pavojus? :)

        Kokią partiją jūs laikytumėt tokia, kuri dirbtų visuomenės daugumai?
        Ar jums geriau, kad įvairios grupės dirbtų tik sau, o ne visuomenei? :)

  • Rytis I

    Hiperaktyvūs teisėjai :) Galimas daiktas, kad teisėjas net, užmatęs salėje ne teisininką o dar politiką, pamiršta bylą bei puola inirtingai politikuoti.

  • Fredis*

    „KT gi jokios atsakomybės už savo sprendimus neprisiima ir mes jų pasiųsti niekur negalime“.

    Ar tikrai niekur negalime pasiųsti?
    Pirmas būdas: „Dėjau“, „Chunta“ ir t.t..
    Antras būdas: Kruopščiai analizuoti ir viešinti kiekvieną apžvalgininko požiūriu netikusį KT išaiškinimą ir nutarimą.
    Trečias būdas: 108 straipsnis
    Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:
    …….
    5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

    • Nori atskleisiu paslaptį, kodėl trečias būdas nebus efektyvus? :)

  • Regis

    Ar kažko nesuprantu bet man atrodo, kad teismams nelabai turi rūpėti pasekmės, t.y. jie vykdo teisingumą. Šiuo atveju yra vykdomoji valdžia kurios priedermė vykdyti tokius KT sprendimus. O atsakomybių įvairių yra. Viena iš atsakomybių pvz., prisiimta atsakomybė nekeisti mokestinės bazės arba nedidinti apmokestinimo tokiu būdu nedidinant pajamų į biudžetą. Irgi atsakomybė. O juk turim deficitinį biudžetą.

    • Gali būti, kad šį kartą kažko nesupranti :)

      • Jonas III

        O, dabar jau Regis viską suprato!

    • znakorius

      Regi,
      Konstitucinis teismas sprendimus priima tik esančių elgesio taisyklių rėmuose.

  • jurkupis

    Man atrodo, kuomet valdzia supras, kad nebera tikslo pataikauti zmonems, Lietuva jau seniai bus bankrutavusi. Dabar tik susidaro ispudis, jog stengiamasi uzsitarnauti kuo daugiau reitingu ir viskas daroma del artejanciu rinkimu. As neisivaizduoju kaip po kokiu 10 metu snekesime siuo klausimu, jei vykdysime tokia pat politika, nes pensininku dauges ir skyle isivaizduoju tik dides. Cia laukia didelis darbas ir dabar sunkiai isivaizduoju, kas prisiimtu tokia politine savizudybe ir pradetu reformuoti visa sia sistema, tikiuosi atsiras toks potencialas, nes be to komplikuosim savo ateiti labai smarkiai.

  • Tadas

    Idomu butu, jei kas rimciau paanalizuotu musu K nuosavybes garantija EZTK 1 protokolo kontekste. Jo komentaras aiskiai mini ir pensijas (beje, kad konstitucine nuosavybes savoka yra nepriklausoma nuo civilines nera kazkas nauja): „The concept of “possessions” has an autonomous meaning which is independent from the formal classification in domestic law. It is often argued that the concept of “possessions” is very broadly interpreted in the Court’s case-law because it does not include only the right of ownership but also a whole range of pecuniary rights such as rights arising from shares, patents, arbitration award, established entitlement to a pension, entitlement to a rent,
    and even rights arising from running of a business. This broad interpretation is mandated by the use of the word “biens” in the French version of the text of Article 1 of Protocol No. 1. In French legal terminology the term “biens” relates to all patrimonial (i.e. pecuniary) rights. …“, zr. p 7 in: The right to property under the European Convention on Human Rights, A guide to the implementation of the European Convention on Human Rights and its protocols, Human rights handbooks, No. 10, 2007, http://www.coehelp.org/file.php/54/resources/…/property_new_english.pdf

    Dr. A.Sindeikis idomu aspekta paryskino siam kontekste (savo naujausiam komentare veidas.lt): „Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad KT pripažįsta nuosavybe tik tas pensijas, kurios jau paskirtos ir mokamos. Tai politikams neužkerta kelio diskutuoti apie tai, kokia pensijų sistema Lietuvoje turi būti ateityje.“

    • Pats naujausias EŽTT sprendimas (25 October 2011) CASE OF VALKOV AND OTHERS v. BULGARIA:

      Applicability of Article 1 of Protocol No. 1

      84. The principles which apply generally in cases under Article 1 of Protocol No. 1 are equally relevant when it comes to pensions (see Andrejeva v. Latvia [GC], no. 55707/00, § 77, 18 February 2009, and, more recently, Stummer v. Austria [GC], no. 37452/02, § 82, 7 July 2011). Thus, that provision does not guarantee the right to acquire property (see, among other authorities, Van der Mussele v. Belgium, 23 November 1983, § 48, Series A no. 70; Slivenko v. Latvia (dec.) [GC], no. 48321/99, § 121, ECHR 2002-II; and Kopecký v. Slovakia [GC], no. 44912/98, § 35 (b), ECHR 2004-IX). Nor does it guarantee, as such, any right to a pension of a particular amount (see, among other authorities, Müller v. Austria, no. 5849/72, Commission’s report of 1 October 1975, Decisions and Reports (DR) 3, p. 25; T. v. Sweden, no. 10671/83, Commission decision of 4 March 1985, DR 42, p. 229; Janković v. Croatia (dec.), no. 43440/98, ECHR 2000-X; Kuna v. Germany (dec.), no. 52449/99, ECHR 2001-V (extracts); Lenz v. Germany (dec.), no. 40862/98, ECHR 2001-X; Kjartan Ásmundsson v. Iceland, no. 60669/00, § 39, ECHR 2004-IX; Apostolakis v. Greece, no. 39574/07, § 36, 22 October 2009; Wieczorek v. Poland, no. 18176/05, § 57, 8 December 2009; Poulain v. France (dec.), no. 52273/08, 8 February 2011; and Maggio and Others, cited above, § 55). However, where a Contracting State has in force legislation providing for the payment as of right of a pension – whether or not conditional on the prior payment of contributions – that legislation has to be regarded as generating a proprietary interest falling within the ambit of Article 1 of Protocol No. 1 for persons satisfying its requirements (see Carson and Others v. the United Kingdom [GC], no. 42184/05, § 64, ECHR 2010-…). The reduction or the discontinuance of a pension may therefore constitute interference with possessions that needs to be justified (see Kjartan Ásmundsson, cited above, § 40; Rasmussen v. Poland, no. 38886/05, § 71, 28 April 2009; and Wieczorek, cited above, § 57).

      85. In the instant case, the applicants’ pensions were first calculated in line with the general rules of the Pensions Act 1957 and subsequently of the Social Security Code 1999 (in the cases of those applicants who retired after 1 January 2000, solely the latter). Because the amounts produced by those calculations were, in the case of each applicant, above the pensions cap set out in section 47c of the Act and later in paragraph 6(1) of the transitional and concluding provisions of the Code, their pensions were trimmed to the level allowed by the cap (see paragraphs 7, 8, 10-15, 17-19, 21, 27 and 31 above). The cap may thus be regarded either as a provision limiting the amount of pension after it has been calculated under the general rules, and thus amounting to an interference with a “possession” of the applicants, or as part of the overall set of statutory rules governing the manner in which the amount of pension should be calculated, and thus amounting to a rule preventing the applicants from having any “possession” in relation to the surplus.

      86. It should in addition be noted that when it first came into force on 1 January 2000 paragraph 6(1) set a temporal limitation on the pensions cap – 31 December 2003 (see paragraph 31 above). That limitation was removed with the December 2003 amendment, with the result that the cap became permanently applicable to all pensions granted before a certain date: initially 31 December 2009 and, following further amendments, 31 December 2011 and then 31 December 2013 (see paragraphs 34, 38 and 39 above). From this vantage point, it could be argued that, regardless of the position before or after, between 1 January 2000 and 23 December 2003 the applicants could be regarded as having harboured a legitimate expectation that the cap on their pensions would come to an end on 31 December 2003, and that the legislative amendment which took that expectation away amounted in its own right to an interference with their “possessions” (see, mutatis mutandis, Maurice v. France [GC], no. 11810/03, §§ 67-71 and 79, ECHR 2005-IX; Draon v. France [GC], no. 1513/03, §§ 70-72, 6 October 2005; and Hasani v. Croatia (dec.), no. 20844/09, 30 September 2010).

      87. However, the Court does not consider it necessary to take a firm stance on those points, because it considers that there has been no breach of Article 1 of Protocol No. 1 for the reasons that follow (see Maggio and Others, cited above, § 59). It will therefore proceed on the assumption that Article 1 of Protocol No. 1 is applicable and that the pensions cap, in all its forms, can be regarded as an interference with the applicants’ rights under that provision.

      (b) Compliance with Article 1 of Protocol No. 1

      88. The Court does not consider that the cap amounted to a “deprivation of possessions” within the meaning of the second sentence of the first paragraph of Article 1 of Protocol No. 1. It is rather to be regarded as an interference with the applicants’ right to the peaceful enjoyment of their possessions, within the meaning of the first sentence of the first paragraph (see Kjartan Ásmundsson, § 40, and Wieczorek, § 61, both cited above).

      89. It was not in dispute between the parties that the interference was lawful in terms of both domestic and Convention law. The Court, noting that it was based on the unambiguous wording of section 47c of the Pensions Act 1957 and subsequently paragraph 6(1) of the transitional and concluding provisions of the Social Security Code 1999, provisions whose constitutionality was upheld by the Constitutional Court (see paragraphs 29 and 46 above), sees no reason to hold otherwise.

      90. It remains to be established whether the interference served a legitimate public interest and was reasonably proportionate to the aim sought to be realised.

      91. According to the Court’s case-law, the national authorities, because of their direct knowledge of their society and its needs, are in principle better placed than the international judge to decide what is “in the public interest”. Under the Convention system, it is thus for those authorities to make the initial assessment as to the existence of a problem of public concern warranting measures interfering with the peaceful enjoyment of possessions. Moreover, the notion of “public interest” is necessarily extensive. In particular, the decision to enact laws concerning pensions or welfare benefits involves consideration of various economic and social issues. The margin of appreciation available to the legislature in implementing such policies should therefore be a wide one, and its judgment as to what is “in the public interest” should be respected unless that judgment is manifestly without reasonable foundation. However, any interference must also be reasonably proportionate to the aim sought to be realised. In other words, a “fair balance” must be struck between the demands of the general interest of the community and the requirements of the protection of the individual’s fundamental rights. That balance will be lacking where the person concerned has to bear an individual and excessive burden (see Wieczorek, cited above, §§ 59-60, with further references). In that regard, it would also be important to verify whether an applicant’s right to derive benefits from the social security scheme in question has been infringed in a manner resulting in the impairment of the essence of his pension rights (see Domalewski v. Poland (dec.), no. 34610/97, ECHR 1999-V; Kjartan Ásmundsson, cited above, § 39 in fine; and Wieczorek, cited above, § 57 in fine). On the other hand, it must not be overlooked that Article 1 of Protocol No. 1 does not restrict a State’s freedom to choose the type or amount of benefits that it provides under a social security scheme (see Stec and Others, cited above § 54; Stec and Others v. the United Kingdom [GC], no. 65731/01, § 53, ECHR 2006-VI; and Wieczorek, cited above, § 66 in limine).

      92. In the instant case, the applicants called into question the purpose of the cap, saying that it was not, as contended by the Government, based on considerations having to do with the financial viability of the pension system. It was rather a result of the perceptions that the public would not tolerate very high pensions and that the Pensions Act 1957 had made possible retirement on overly generous terms. The Court, for its part, notes that the cap obviously results in savings for the pension system (see the statistics quoted in paragraph 65 above). However, it does not find it necessary to determine whether those savings are indeed necessary to ensure the system’s financial viability. It observes that in upholding the cap the Constitutional Court took the view that it was based on the “requirements of social justice” (see paragraph 29 above). Even assuming that the applicants’ assertions as to the real purpose of the cap are correct, the Court does not consider that it was illegitimate for the Bulgarian legislature to have regard to social considerations, or that its judgment in that respect was manifestly without reasonable foundation. The pension systems of different countries vary in the relative emphasis that they place on redistributive vis-à-vis insurance elements. Comparative studies by the World Bank and the OECD show that while some Contracting States attach more importance to providing the same or very similar pension replacement rates to all workers, with a strong link between pensions and preretirement earnings, in others the accent is on pension adequacy, with little or no connection between pensions and preretirement earnings (see paragraphs 67 and 68 above). That is primarily a matter that falls to be decided by the national authorities, which have direct democratic legitimation and are better placed than an international court to evaluate local needs and conditions. According to the Court’s case-law, in matters of general policy, on which opinions within a democratic society may reasonably differ widely, the determination of the domestic policymaker should be given special weight (see Hatton and Others v. the United Kingdom [GC], no. 36022/97, § 97, ECHR 2003-VIII). The Court is therefore satisfied that the cap pursued a legitimate aim in the public interest.

      93. This, however, does not entirely settle the issue. It must also be established whether there was a reasonable relationship of proportionality between the means employed and the aim sought to be realised.

      94. On this point, the Court starts by noting that the redistributive function of the pension system can be achieved in various ways, such as putting in place progressive benefit-calculation formulae, imposing ceilings on pension entitlements, or taxing high pensions. In Bulgaria, the legislature has chosen to exempt first- and second-tier pensions from taxation (see paragraphs 51 and 55 above), but has imposed a cap on the maximum amount of pension under the first tier. The Court is unable to find that this is in itself a disproportionate measure. It has in a number of cases accepted the possibility of reductions in social security entitlements (see Kjartan Ásmundsson, cited above, § 45; Hoogendijk v. the Netherlands (dec.), no. 58641/00, 6 January 2005; Goudswaard-Van der Lans v. the Netherlands (dec.), no. 75255/01, ECHR 2005-XI; and Wieczorek, cited above, § 67). It has even countenanced pension caps similar to the one at issue (see Blanco Callejas v. Spain (dec.), no. 64100/00, 18 June 2002, and Buchheit and Meinberg v. Germany (dec.), nos. 51466/99 and 70130/01, 2 February 2006). So has the former Commission (see Beging v. Germany, no. 15376/89, decision of the Commission of 27 May 1991, unreported, and Kuhlmann v. Germany, no. 21519/93, Commission decision of 30 June 1993, unreported). The above-mentioned comparative studies by the World Bank and the OECD show that ceilings on public pensions are far from being a uniquely Bulgarian phenomenon (see paragraph 66 above). In the present case, there are several factors that inform the Court’s assessment.

      95. First, the applicants’ principal argument against the cap was that, unlike modern-day workers, in respect of whom there exists a ceiling on pensionable earnings (see paragraph 54 above), they were bound to pay contributions on the full amount of their relatively high salaries; they were therefore entitled to pensions commensurate with those contributions. However, that argument does not stand up to examination. In the first place, it cannot be overlooked that until 1996, contributions were payable solely by employers, who were barred from deducting them from employees’ remunerations; that continues to be the case for military personnel, civil servants, and some other categories of State employees (see paragraphs 49 and 52 above). More importantly, the argument misconceives the relationship between social security contributions and first-tier pensions in Bulgaria. Unlike the second- and the third-tier schemes, where contributions are directly linked to the expected benefit returns (see paragraph 52 above), first-tier contributions did not and still do not have an exclusive link to retirement pensions. That is due to the unfunded, pay-as-you-go character of the first pillar of the Bulgarian pension system, both under the Pension Act 1957 and under the Social Security Code 1999 (see paragraphs 49 and 53 above). That makes it impossible to regard the payment of higher social security contributions as a sufficient ground for entitlement to matching pension benefits (see, mutatis mutandis, Carson and Others, § 84, and Müller, at p. 31, §§ 29-30, both cited above). Indeed, in the cases of some of the applicants – and of others in a similar situation – the bulk of those contributions was paid under a different economic regime, when the pension fund was an inseparable part of the general State budget (see paragraph 49 above), and at a time when the real value of the Bulgarian lev and the general framework of the Bulgarian economy were very different from what they are today.

      96. Secondly, the Court cannot lose sight of the fact that the pensions cap was put in place and, more importantly, maintained at a time when the Bulgarian pension system was undergoing a comprehensive reform, as part of the country’s transition from a wholly State-owned and centrally planned economy to private property and a market economy (see, mutatis mutandis, Credit Bank and Others v. Bulgaria (dec.), no. 40064/98, 30 April 2002, and Velikovi and Others v. Bulgaria, nos. 43278/98, 45437/99, 48014/99, 48380/99, 51362/99, 53367/99, 60036/00, 73465/01 and 194/02, § 166, 15 March 2007). In view of the changes in the manner of calculating the amounts of social security contributions and retirement pensions – in particular, the introduction of a ceiling on pensionable earnings (see paragraph 54 above) – the first tier of that pension system can be regarded as moving towards a global levelling of the amount of benefits provided. It is apparent that the new pension model in Bulgaria envisages the provision of higher retirement incomes through the second- and third-tier pension schemes, which, unlike the first-tier scheme, are funded, defined-contribution schemes (see paragraphs 52 and 53 above). In that context, the cap, as well as its extensions until the end of 2009, and then the end of 2011 and of 2013 (see paragraphs 34, 38 and 39 above), can be seen as a transitional measure accompanying the overall transformation of the pension system. The Court has in the past recognised that Contracting States have a wide margin of appreciation when passing laws in the context of a change of political and economic regime (see Jahn and Others v. Germany [GC], nos. 46720/99, 72203/01 and 72552/01, § 113, ECHR 2005-VI, with further references). It is true that the applicants, all of whom were born before 1 January 1960, are not eligible to be affiliated to the second-tier scheme (see paragraph 52 above) and cannot therefore top up their pension earnings in that way. However, the Court cannot attach decisive importance to that, because that scheme is a funded, defined-contribution one, with individual accounts; the amount of benefits it can provide is directly dependent on the amount and duration of the contributions of those affiliated to it. It is understandable that such a scheme should be open only to those who will be able to accumulate sufficient funds to finance their pensions.

      97. Thirdly, particular emphasis needs to be placed on the fact that the applicants were obliged to endure a reasonable and commensurate reduction rather than a total loss of their pension entitlements. Indeed, they did not suffer an actual decrease in the monthly payments they received, but simply did not see the announced lifting of the pensions cap materialise – it appears that since retirement they have never received the uncapped amount of their pensions. Moreover, the cap, while sometimes – but not always – resulting in considerable reductions of the nominal amount of their monthly pensions, did not totally divest the applicants of their only means of subsistence. The applicants are, in the nature of things, the top earners among the more than two million persons in Bulgaria who are currently in receipt of a retirement pension. They can therefore hardly be regarded as being made to bear an excessive and disproportionate burden, or as having suffered an impairment of the essence of their pension rights (see, mutatis mutandis, M.V. and U-M.S. v. Finland (dec.), no. 43189/98, 28 January 2003; Saarinen v. Finland (dec.), no. 69136/01, 28 January 2003; Banfield v. the United Kingdom (dec.), no. 6223/04, ECHR 2005-XI; Laloyaux v. Belgium (dec.), no. 73511/01, 9 March 2006; and Wieczorek, § 71; Hasani; and Maggio and Others, § 62, all cited above; and contrast Kjartan Ásmundsson, §§ 43-45, and Apostolakis, §§ 39-42, both cited above).

      98. Fourthly, it cannot be overlooked that public pension schemes are based on the principle of solidarity between contributors and beneficiaries (see Ackermann and Fuhrmann v. Germany (dec.), no. 71477/01, 8 September 2005). Just like other social security schemes, they are an expression of a society’s solidarity with its vulnerable members (see Goudswaard-Van der Lans, and Wieczorek, § 64, both cited above), and cannot be likened to private insurance schemes (see Müller, cited above, at p. 32, § 31). Indeed, as already noted (see paragraph 92 above), the pension systems of different countries vary in the relative emphasis that they place on redistributive vis-à-vis insurance elements.

      99. Lastly, it cannot be overlooked that the amount of the cap and the manner in which it is calculated have evolved over the years. Initially, the maximum pension was tied to the social pension, not being able to exceed it by more than three times (see paragraph 27 above). In 2000, that ceiling was raised to four times the social pension for old age (see paragraph 31 above). In 2003, the cap was tied to the ceiling on pensionable earnings and the average estimated pension replacement rate (see paragraph 34 above). It has thus been gradually increased throughout the years, with the result that, as a general trend, considerably fewer pensioners are affected by it (see paragraphs 28, 32, 37 and 65 above).

      100. In view of those considerations, the Court concludes that the impugned cap on the maximum amount of pension falls within Bulgaria’s margin of appreciation in regulating its social security policy.

      101. There has therefore been no violation of Article 1 of Protocol No. 1.

      • Auksinis kardas

        Narpliojimo pavyzdys įdomus ir naudingas paskaityti.

      • Tadas

        Idomus paragrafas toj naujoj byloj: „However, where a Contracting State has in force legislation providing for the payment as of right of a pension – whether or not conditional on the prior payment of contributions – that legislation has to be regarded as generating a proprietary interest falling within the ambit of Article 1 of Protocol No. 1 for persons satisfying its requirements“

  • Vaidas

    Aš apskritai nesuvokiu kai konstitucinis teismas pradeda vykdyti soc. politika ir spręsti su ekonomika susijusias dilemas, apskritai proporcingų lygybės principas per matyt +10 dioptrijas užsidėjęs KT žiūri. Kontitucinis teismas gali tik nurodyti Valstybei įpareigoti įsivesti atskaitos taškus. Ir visus užklausas kreipti į vyriausybės politiką. Kad kalbėti apie kožkokius proporcingumus reikia turėtį atskaitos tašką, nes kitaip nėra prasmės kaip ir apie saiką? Vienam saikas vienas kitam saikas kitas(čia priklauso nuo kvailumo ir sąžinės)

    • znakorius

      Vaidai,
      kažkaip neįtikinančiai pakalbėjot.
      Jei dar kas ir abejojo KT, tai po jūsų pasisakymo tikrai nebeabejos. :)

  • Tadas

    O atsakomybe prisiimt turi ir KT teisejus skiriantys pareigunai ir tas temas (ne)komentuojantys zurnalistai. Kada kandidatu svarstymo procese girdejot pamastymus ar klausimus apie kandidatu kompetencija bent jau ekonomines/finansu/verslo teises klausimais, nekalbant apie jau praktini siu klausimu ir ekonomikos desniu ismanyma?

    • znakorius

      Na, jų kompetencijos dar niekas neperspjovė.
      Tuo labiau nespecialistai.

  • Šamanas

    Su KT reikia kažką daryti – kitaip bus blogai.

    • znakorius

      Viskas yra gerai.

      • znakorius

        Su KT.

  • nerijus

    Kas prisiims asmeninę atsakomybę už Sodros praskolinimą (ar ne tikslingai taip daroma?)?..

    • znakorius

      Ypač turint omenyje dalies dirbančių atlyginimo procentų, skirtų Sodrai, pustymą, taškant visokiems fondams (Sodrai skirti procentai turi tekti Sodrai ir taškas. Jei kas nori dalyvauti pensijų fondų veikloje, tai tepraveda atskirus atlyginimo procentus, o nesikėsina į tuos, kurie yra skirti Sodrai, kuri bus tol, kol bus valstybė, o kiek gyvuos fondai – niekas jokių garantijų duoti negali ir niekada negalės).

    • Valentinas

      Nerijau, kadangi tau prieš maždaug metus gimė vaikas ir tavo žmona be abejo gauna motinystės išmokas, dalį atsakomybės dėl sodros praskolinimo turėtų prisiimti jūsų šeima. Jei turi tėvus pensininkus, jie taip pat turėtų prisiimti atsakomybę.

      • nerijus

        Valentinai, Tamsta, matyt, nesinaudojote, kaip mokesčių mokėtojas, šia Sodros suteikta parama?
        Visos Sodros bėdos prasidėjo tada, kai dalį mokesčių pradėjo pervedinėti į asmenines PF suteiktas sąskaitas. Kada Jūs, bukiai, tai suprasite?..

    • nerijus

      Galima drąsiai teigti, kad pensijos, motinystės ar kt. pašalpos buvo mažinamos IR dėl to, kad Sodra nebeišgalėjo mokėti tokių išmokų vien dėl to, kad dauguma pinigų pradėjo tekėti į privačius fondus. Tad, gerbiami pensininkai, mamos ir paramos gavėjai, galite padėkoti ne tik PF steigėjams, bet ir jų gyvavimo leidimus išdavusiems seimūnams.
      AČIŪ!!!
      Sodra, šiuo metu skolinasi iš Valstybės (kaip vyras iš žmonos). Žmonėms pensijas ir pašalpas reikia mokėti dabar, o ne po 20 ar 50 metų. Todėl, Valstybės skola auga, kurią, kaip ir visi kiti Lietuvos gyventojai- moku ir aš. Taip dar kartą prisidėdamas prie Sodros gyvavimo, kai pasirašiusieji sutartis su PF- prisideda tik simboliškai.

      GODUMAS yra visko problema.
      Nepasprinkit!!!

      • znakorius

        Išvada peršasi savaime – laikas vyti lauk tuos kenkėjus.

        • romas

          O pavardėm žinot, ar fantazuosit pagal asmenines antipatijas?

          • znakorius

            Romai,
            nejau nesupratote, kad kalba eina apie tuos, kurie sumąstė tokią tvarką – vogti iš Sodros jai pervestus įnašus?

          • nerijus

            Klausimas: Sodrai pervedami 6 proc. skaitomi MOKESČIAIS ar ne?

          • romas

            Aš ir klausiu: ar žinot pavardėm?

          • nerijus

            http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=388537

            18. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.

            23. Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Šiame Įstatyme mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas.

            II SKYRIUS

            MOKESČIŲ TEISINIS REGLAMENTAVIMAS. MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ ĮGYVENDINIMAS

            7 straipsnis. Mokesčių mokėtojų lygybės principas

            Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs.

            8 straipsnis. Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas

            1. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

            2. Mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą.

            3. Mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.

            III SKYRIUS
            MOKESČIAI

            19) valstybinio socialinio draudimo įmokos;

          • znakorius

            Romai,
            kai aš žinosiu pavardėm (domėsiuos), tada jie sėdės.
            Kodėl domitės?
            Ar tik kartais nepatenkate į tą sąrašą? :)

          • znakorius

            Tada: rankas aukštyn!:)

        • romas

          Kaip vysit, jei nežinot ką?

          • znakorius

            Kas jums sakė, kad nežinom?
            Pasižiūrėsim kas kaip, pvz., subalsavo už Sodrai skirtų lėšų išpustyjimą fondams ir tiems artimiausiuose rinkimuose „в шею“?

      • Valentinas

        Nerijau, tavo drąsa teigti, kad DAUGUMA pinigų pradėjo tekėti į privačius pensijų fondus praskaidrino man dieną. Ar būsi drąsus kirsti su manimi lažybų iš butelio šampano? Aš sakau, kad DAUGUMA pinigų tikrai nepradėjo tekėti į privačius pensijų fondus. Bijai?

        • nerijus

          Ką vadinsime „daug“?
          Sodrai pervedame 6 proc., o privatiems fondams (pradžioje) pervesdavo 5. 5 proc. Jei Jums tai nėra daug, tai tuos 5,5 proc. (nuo savo atlyginimo) galite pervesti man, o aš jau rasiu kur juos padėti. Gaila? Sakysite, kad tai Jūsų pinigai? Juk jie ne Jūsų, o Valstybei skiriami mokesčiai.

          Kodėl pasirašiusieji turi privilegiją nemokėti mokesčių, kuriuos moka tie, kurie nėra pasirašę sutarties. Mokesčių sistemos principas ir yra tas: paimti- paskirstyti. Kokią funkciją atlieka PF? Kaupia ateičiai? Gal ir taip, bet esamiems pensininkams ir mamoms DABAR reikia mokėti, o ne po 10- ties metų.
          Šampano negeriu. Tinka tik alus (Paulaner arba Tucher kvietinis).

          • Valentinas

            Nerijau, tu turi supratimą kiek pinigų iš SODROS biudžetą pervedama pensijoms mokėti, kiek motinystės pašalpoms, kiek ligos pašalpoms ir kiek į pensjinius fonus?. Pasakymas „dauguma“ reikštų, kad Sodra pensijiniams fondams moka daugiau nei pensijoms.

          • znakorius

            Dauguma nedauguma, bet nieko gero kada Sodra yra apvaginėjama, pervedant tam tikrų asmenų tam tikrus atskaitymus į fondus.
            Labai gali būti, kad tai ir buvo Sodroje skylės atsiradimo priežastis, nes 2008m. socdemai prieš rinkimus padalijo pensininkams sutaupytą milijardą, o per 3(savaites), kaip sako ministrė, pasidaro skylė (kuri kuo toliau, tuo labiau gilėja ir jau yra 4mlrd. ar dar daugiau).

          • Gintautas

            Nerijau, o Jums žinoma, kad Sodrai pervedama ne tik šeši procentai? Darbdavio sumokamą dalį pamirštate sąmoningai?

          • nerijus

            Į PF pravesta virš 3 mlrd. Lt. PF, vien administravimui ištratino virš 200 mln. (?), o „uždirbo“ tik varganus 200 mln. Lt. (?)
            Kokia prasmė jiems pervedinėti lėšas, kai jie neduoda garantijos, kad jie gyvuos po 20- ties ar 50- ties metų?

            3 mlrd. Lt. Vieniems- pinigai, o kitiems- mėlačius…smulkmena. Viskas priklauso nuo kalbančiojo kišenės dydžio.

        • nerijus

          Valentinai, bičiuli. Juk pats suprantate, kad Sodra buvo sugalvota ne mūsų, o vokiečių. Ši sistema yra skirta ne lobti kitų sąskaita, o duoti galimybę išgyventi ir tiems, kurie, dėl tam tikrų priežasčių negalėjo pasigerinti savo gyvenimo sąlygų, pav., neturėjo pinigų mokslui, nebuvo gabus mokslams ir t.t., ir pan. Valstybė, neatsakingai lengvai perleidusi pensijų kaupimą PF, neprisiims atsakomybės, kai tie fondai išnyks, kaip debesėlis ir nebebus kam, patiems skurdžiausiems, mokėti bent padorias pensijas (išgyvenimui).

          Gintautai

          O kaip vadinama darbdavio sumokama dalis?..Juk ji nėra skirta tamstos pensijai (po „n“ metų), o tiesiogiai- Sodros išlaidoms.
          Kalbame apie Jūsų 6 proc., kurie būdavo skiriami (visi) esamiems pensininkams, motinoms ir pan.
          Aš, tokiems kaip tamsta, nepatingėjau net straipsnių paieškoti: nerijus
          Vasaris 12, 2012 2:46 vakare

          Skaitykit ir permanykit…

          • Gintautas

            Nerijau, jei norite būti tikslus, būkite tikslus. Darbuotojai Sodrai 6 procentų neperveda. Sumokame 15 GPM + 6 proc. sveikatos draudimo mokesčio + 3 proc. soc. draudimo mokestčio. Darbdavys sumoka dar 30,98 proc. siekiantį socialinio draudimo mokestį.
            O reformos esmė buvo paprasta – esant Sodros biudžeto perviršiui buvo siekiama tuo pinigus ne pravalgyti, o investuoti taip, kad po keliolikos ar keliasdešimt metų visa sistema nežlugtų „k čiotovoj babuške“. T.y., dalis pinigų leidžiama kaupti savarankiškai, bet su sąlyga, kad dalyviai sutinka gauti mažesnes pensijas ateityje. Norite viską atstatyti atgal? Valio – turėsite tuomet visus vėl atgal į sistemą priimti ir dar didesnę naštą Sodrai užkrauti.
            Taip kad prieš eidamas straipsnių ieškoti turėtumėte susivokti kokių procentų ieškote.

          • Valentinas

            Nerijau, nepūsk demagogijos. Tavo teiginys buvo – pašalpoms trūksta pinigų, nes DAUGUMA pinigų nueina į privačius fondus. Ar pripažįsti, kad teiginys yra kvailas?

          • nerijus

            Gintautai

            Visa esmė:

            „II SKYRIUS

            MOKESČIŲ TEISINIS REGLAMENTAVIMAS. MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ ĮGYVENDINIMAS

            7 straipsnis. Mokesčių mokėtojų lygybės principas“

            Valentinai
            Kai fondai pradėjo veikti Lietuvoje, jiems buvo pervesta JAU virš 3 mlrd. Lt. Tokia suma, kurios labai trūksta Sodrai. Negalima teigti, kad ši Valstybės klaida (leisti kurtis fondams), neprisidėjo ir toliau neprisideda prie Sodros žlugdymo. Tikslingai taip daroma ar ne- negaliu pasakyti, nes neturiu tokios informacijos.

          • Fredis*

            Socialistų požiūris į pensijinę sistemą buvo ir yra mažiau įtikinamas nei liberalų. Ir visa sąmokslo teorija apie „tikslingą Sodros žlugdymą“. Nerijau, visada reikia žinoti, kad šalia tavo požiūrio egzistuoja ir kiti požiūriai, kurie yra žymiai protingesni ir efektyvesni. Nerijui šis tinklaraštis yra gera mokykla sužinoti kokius mokesčius gyventojai, dirbantieji ir darbdaviai. Nerijau, skaityk ir mokykis.

          • Valentinas

            Nerijau, išsisukinėji kaip koks Mazuronis. Tai DAUGUMA pinigų pervedama į pensijinius ar NE DAUGUMA?

  • nerijus

    http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

    5 straipsnis
    Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.
    Valdžios galias riboja Konstitucija.
    Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

    Kam neaišku? Jei teismas (visi, be išimties) neatliktų jam skitų funkcijų, kurias numato net Konstitucija, tai jis būtų nereikalingas kaip toks, o jo funkcijos būtų perleistos kitai institucijai, pvz., Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

    23 straipsnis
    Nuosavybė neliečiama.
    Nuosavybės teises saugo įstatymai.
    Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

    Vienu atveju rėkiama, kad pensijos NĖRA nuosavybė, o kai vėjas pakeičia kryptį- YRA nuosavybė. Apsispręskite.

    29 straipsnis
    Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
    Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

    PF,- kai įmokos mokamos IŠ bendro katilo, o ne asmeninėmis lėšomis,- yra PRIVILEGIJA.

    102 straipsnis
    Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
    Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

    104 straipsnis
    Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.
    Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
    Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai, nustatyti teismų teisėjams.
    Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai.

    107 straipsnis
    Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
    Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.
    Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.

  • Fredis*

    Diskutuoti kiek valstybėje turi būti valstybės tarnautojų yra beprasmis užsiėmimas, arba vertinga tik tiek, per kuriuos ideologinius akinius žiūrėsime. Lygai kaip ir svarstyti – ar reikia mažinti Seimo narių skaičių, kuris yra nurodytas LR Konstitucijoje. O gal reikia didinti? Valstybė turi būti valdoma efektyviai.
    Seime, visuomenėje varžosi liberalai, konservatyvieji liberalai, socialistai ir krikščionys demokratai.
    Klasikinis liberalizmas yra grynasis individualizmas, jiems svarbiausia individo laisvė, bendri tikslai ir reikalai – po to, privačios nuosavybės nepažeidžiamumo principas yra esmingas. Konservatyviesiems liberalams svarbios bendruomeninės žmonių samūrio formos: tauta, šeima, religinės bendruomenės, įvairios bendrijos, kooperatyvai ir t.t.. Socialistai pripažįsta individo laisvę, nuo liberalų skiriasi tuo, kad jų mokyme dominuojanti vertybė yra socialinis teisingumas, taip pat verslo reguliavimas ir valstybės nuosavybės funkcionavimas laisvojo verslo sistemoje.
    Krikščionys demokratai – būk paklusnus ir susilauksi atpildo Amžinybėje, kaip ir socialistams labai svarbus socialinis teisingumas. Krikščionių mokymo pagrindinis principas yra bendruomeninė žmonių sambūrio forma, laikomos labai svarbiomis žmogaus individualios savybės, tokios kaip dora, sąžinė, artimo meilė ir t.t..

    • Fredis*

      ‘nerijus’ nepripažįsta privačių pensijų fondų ir įžvelgia jų žalingumą – akivaizdūs socialistas.
      ‘Andrius’ reikalauja mažinti valstybės tarnautojų skaičių – liberalo reikalavimas, bet iš šalutinių požymių galima spręsti, kad yra paprasčiausias populistas.

      • znakorius

        Netikusios etiketės.
        Jei sekti ta logika, tai jums tiktų niekų šnekėtojas? :)

    • stogas

      Prie klasikinio socialdemokratizmo ir konservatizmo seime pagrinde vyrauja klasikinis TURIZMAS.

      O siaip seimo nariu skaiciu reik mazint prop[orcingai sumazejusiam gyventoju skaiciui. 3.5 mln-3.0 mln: 141- 120 snukiu.

  • Vingių Jonas

    Apie „pensiją-nuosavybę“ kalba ir rašo ne tik KT, bet ir EŽTT, todėl neverta kartotis:)) Liktų pridurti tik tiek, kad žurnalistas honorarus tikrai gaus, jei dirbs iki pensijos, bet, ar žurnalistas gaus pensiją iš kokios Sodrą nusodrinusios, o vėliau bankrutavusios fundacijos, klausimas retorinis:)) Ateitis parodys, taip sakant:))
    „kaip KT reaguotų, jei politikai sumanytų iš viso panaikinti valstybines pensijas kaip pensijų rūšį arba nuspręstų, kad vienas asmuo Lietuvos valstybėje gali gauti tik vienos rūšies pensiją? Irgi sakytų, kad kėsinamasi į nuosavybę ir teisėtus lūkesčius?“ Na, dėl teisėtų lūkesčių gal ir imtų burnoti, bet, manau, ne itin, jei tai iš tikro būtų Sodros reforma. Tokio dalyko, kaip valstybinė pensija manau iš viso neturėtų būti. Tam yra įvairiausio pobūdžio valstybinių premijų. Nusipelnė žmogus valstybei – prašom Tamstai vienkartinę premiją. Ne kokių 40 ar 100 tūkstančių litų dydžio, o 100 tūkstančių eurų dydžio, kurios žmogus nepraras net „nacionalizavimo būdu“ bankrutavus bankui:))

    • znakorius

      Premijų irgi nereikėtų (premijas tedalija darbo laike, nors ir tai pas mus yra paremta švogerystėm ir pan. metodais)- užtektų visiems vienos pensijos, tik tam, kuris ką tai daugiau nuveikė pagal atit. koeficientus duotų didesnę, o kuris mažiau – mažesnę.
      Turėtų būti pensijų minimumas ir lubos, o jei to nepakanka, tai mokėkis atskirus procentus į fondus, kuriuose išloši arba ne, o Sodra – garantuotas reikalas.

      • Vingių Jonas

        Na, kodėl nusipelnę LIETUVOS kultūrai žmonės negalėtų gauti normalaus dydžio (pvz. 100 tūkstančių eurų ekvivalento litais) Nacionalinės klutūros premijos? Negi visus pseudokultūrininkus a la švogerius reiktų apdovanoti? Net keista, kad „Herkų Mantą“ tik šiemet prisiminė, o kada prisimins Regimantą Adomaitį, Eimuntą Nekrošių, Joną Vaitkų, Saulių Sondeckį ir t.t.? Kad turėtų būti pensijų minimumas ir lubos, sutinku. Juk nemokės Sodra miljardieriui milijoninės pensijos:)) Bėda, manau, yra tai, kad dabartiniai Sodros sodrintojai aplamai gali būti, kad slapta ruošiasi pačią Sodrą prie bankroto privesti. Neliks Sodros, nereikės pensijų mokėti – vis tiek niekas belangėn nepasodins.
        O dėl KT politikavimo, tai nesutinku. KT politikavo tik vieną kartą, kai „dvasių“ pagalba apribojo Žmonių teisę į LAISVUS ir TIESIOGINIUS rinkimus.

        • znakorius

          Tokias išlaidas gali leisti tik ypatingai turtingos valstybės, kurios tokios yra tik todėl, kad pinigų netaško.

  • Tadas

    Beje, teisingumo delei tureciau pasakyt (ir manau, kad visi turetume turet tai galvoj): KT, lyginant su kitom valdziom (istatymu leidziamaja, vykdomaja, teismine, ir ‘ketvirtaja’ – zurnalistais), veikia puikiai. Likusios is jo galetu gerokai pasimokyt ivairiom prasmem.

    • znakorius

      Ypač valdantieji, mėgstantys vis ieškoti to ko nepametė. :)

      Beje, apie valdančiuosius per Snoro krizę.
      Tada man pasirodė, kad kaip tik fin. ministerė geriausiai darbavosi, ko nepasakyčiau apie vyr. bankininką, kuris, jau praktiškai žinodamas Baranausko ir C’o zbitkus, dar kviečiasi jį pokalbiui.

      O kur žiūrėjo valdžia bei įvairaus plauko kriminalinės paieškos tarnybos, išdavę Baranauskui ir C’o leidimą (ne pakavę, leidę laisvai išvažiuoti ir pan.)? :)
      Ką reiškia pavardė?
      Pavardžių reikšmė
      Lietuvių pavardės, priešingai nei vardai, dažnai įvardija neigiamą žmogaus ypatybę. Taip yra todėl, kad dauguma pavardžių atsirado iš pravardžių, nusakančių žmogaus fizinę ar būdo ypatybę. Pvz., karšto būdo, nuolat priekaištaujantis žmogus aplinkinių buvo pramintas Kaukliu; liesas, išdžiūvęs – Kerpe, tvirto charakterio ar nejautrus žmogus – Geležiniu, juodadarbis ar tamsaus gymio – Purviu ir pan. Mažiau pavardžių įvardija gerą žmogaus būdo savybę, pvz., Budrys – „budrus, gyvas, mitrus“; Džiugas – „visuomet džiugus, linksmas“. Nemažai pavardžių kilo iš asmenų profesijos. Pvz, Šiaučius – batų siuvėjas, Kavolis – kalvis, Baranauskas – avių vagis.
      http://day.lt/turinys/pavardziu_istorija?psl=1

  • Tadas

    R.Valatka: „Pirmadienį Konstitucinis Teismas priminė, kad jei jau valdžia nusavina piliečių turtą, vogti galima tik vienodai iš visų: įstatymai, kuriais 2009-ųjų pabaigoje pensijos dirbantiems sumažintos daugiau nei nedirbantiems, prieštarauja Konstitucijai. Kodėl konservatoriai bukai pakartojo liberalų ir socialliberalų klaidą, kurios padarinys – 269 mln. Lt valstybės skola? Nebuvo kitos išeities?“ http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/savaitrastis-rimvydas-valatka-antausis-andriaus-kubiliaus-nekompetencijai-500-195317#ixzz1mBs2W2dC

    • znakorius

      Valatka iš klaidingai suprastos išvados daro savo klaidingą išvadą: pensijos, iš esmės, yra tik tai ką valstybė išgali aumokėti, todėl jokio nusavinimo nebuvo.
      Beje, kodėl dirbantiems pensininkams yra mokamos pensijos?
      Jei dirba, tai gauna atlyginimą (eina stažas ir t.t), o kada nedirbs – tada gaus pensiją.

      • stogas

        O jei tas dirbantis pensininkas numirs, kur jo uzdirbta pensija nukeliaus :

        A. Anapilin
        B. Dagio limuzinui
        C. Keliu ir kapiniu tvarkymui ?

  • Izbliondimas

    Manau, kad mažai mūsų krašte buvo žmonių, kurie būtų nesutikę, kad SODRĄ yra būtina reformuoti (juk tuo metu SODROS problemos iškvaršino žmonių galvas).
    Bet kas tą reformą darė. Ministrė Vilija Blinkevičiūtė (teisininkė).
    Na galima pasakyti, kad klaida buvo, kad tas klausimas nebuvo pavestas kitoms ministerijoms, kurios turi stiprius ekonomistus (kai kuriuos toks galvojimas prajuokins gal net… paprašys parodyti, kur tokia žinyba Lietuvoje). Tačiau tos kitos ministerijos juk ir nekvaršino sau galvos, – nes buvo atsakinga už visa tai ministrės Vilijos Blinkevičiūtės žinyba. Tad, kad jos iniciatyva ir buvo būtinybė, tas suprantama.
    Tačiau ar ji yra kalta, jei dalis žmonių yra įsitikinę, kad tie pensijų fondai bus tušti, kai žmonės kaupiantys sau pensijas išeis į tas pensijas.
    Žinoma, ne ji.
    Kalta visuomenė, daug kas pasakys, – kuri dievina vagis. Visuomenė, kuri lig šiol gyva ir gyvena šešėlio verslo pasaulyje. Kur didžioji dalis investicijų pradanginama, kur dalis verslo nemoka mokesčių. Ir kurios (t.y. visuomenės), – demokratijos apystovose nepakeisi greičiau nei per 300 metų (manoma yra, kad tiek metų mūsų žmonės, išsivystymo prasme, yra atilikę nuo vakariečių…).

    Kai kas gal pasakys, kad tegul žmonėms po tą trečdalį atlygio (gal ir nekeičiant nusitovėjusios tvarkos, kai tas trečdalis algos, kuris būtų dedamas dėl pensijų ir pan., išliktų darbadavio buhalterijos pavaldume) leidžia dėti į valstybės nustatytus bankus, kur indėliai būtų apdrausti visu 100 proc.
    Tačiau kai kas pasakys, kad dalis žmonių, sulaukę pensijinio amžiaus, – ten banke, tų santaupų ir neturės (juk daug yra bedarbių ir pan. …). Atseit, taip XXI a. nevalia, t.y. didelę dalį žmonių paleisti ubagais.
    Na ką, tada lieka du keliai, – tų pensijinių fondų administracijoms neleisti išvogti pinigus, kaip kai kurie yra įsitikinę, kad taip nutiks, kaip jau buvo su AE uždarymui skirtomis investicijomis , Stadijono statyba ir kitomis investicijomis…
    Antras kelias, – surasti Lietuvoje ekonomistą šiam siauram klausimui išspręsti. Pasakys tokio Lietuvoje nėra, – na tai kokį gabų ekonomstą imti ir apmokyti ten, kur tai galima padaryti.
    Bet prieš tai reikia pripažinti, kad pensijų klausimas, būsimiems pensininkams, šiandien neturi sprendimo.
    Dalis tautiečių matome nori, kad būtų priimtas panašus įstatymas, koks yra nerašytas vienoje iš pasaulio tautų, – žmogų sulaukus tokio amžiaus, kai jis jau negali dirbti, ar bedarbį (kad ir jauną), kuris jau negali dirbti nei vogti, – išvežti į mišką.
    Bet tuomet reikia pasistengti, kad miškai Lietuvoje liktų neiškirsti. Joke kaip ir visuomet.

  • Izbliondimas

    Dar apie vieną iškreiptą galvojimą dėl bedarbio. Keli kliedesiai, taigi…
    Arba, pasvarstykime bent minutei, pasivertę žmonėmis… nors mums lietuviams tai nelanbai dar kol kas yra duota Aukščiausiojo, – bet pabandykime☺…

    Na, kad būtų aiškiau tarkime, kad valstybėje gyvena 100 žmonių.
    Tarkime, kad 3 jos piliečiai visiškai aprūpina visus būstu, maistu, apsirengimu. Dar 10 dirba paslaugų sferoje. Dar kažkiek jos piliečių augina, mokina vaikus, studentus, saugo kraštą nuo priešų, saugo krašto žmones nuo pasigėrusio, susinervinusio ir pan., ir pan. Dar dvidešimt pensininkų yra.
    Visas tas vietas (darbo, paslaugų, kariuomenėje, policijoje ir pan.) užima gabiausi, iniciatyviausi, darbščiausi.
    Mažiau tų išvardintų savybių turintiems darbo vietų ir nebelieka (papildomų paslaugų nereikia ir pan.). Jie bedarbiai.
    Tad va čia ir kyla esminis klausimas, – kas jiems priklauso. Juk didžioji dauguma jų dirbti nori, gali. Bet daugiau produkto (tiesiogine ir netiesiogine prasme) nereikia.
    Manau, kad bedarbiui, visgi, daug kas tokiu atveju priklauso. Nes Saulė, Žemė, vanduo ir t.t. ir pan. – t.y. pagrindiniai ištekliai ir t.t. ir pan. yra visų tos šalies piliečių.
    Tie piliečiai, taigi, kurie turi/gavo užimtumą, – gavo daugiau laimės. Tiems, kuriem to užimtumo neliko/nelieka, – gauna mažiau laimės.
    Bet minimalūs dalykai, – jiems visiško tesingumo siekiant, taigi,ar priklauso ar nepriklauso. Kaip ir pensininkams.
    Tad manau, kai kalbėdami apie bedarbį, pasakome A, – verta pasakyti ir B, bent išnašoje. Ir dar prisiimti kaltę, jei tokie degraduoja.
    Tad dirbantis iš kito „atima“ ne tik darbo vietą, o tuomet ir laimę, kadangi yra labiau visam tam tinkamas. Tačiau kartu atneša daug ir kitų nelaimių tam kitam. Ir yra dėl to gal taip pat ir atsakingas.
    Bet ne tiesa būtų pasakyti, kad tas – apsukrus, kuris gamina, kariauja ir pan, – yra blogis. O bedarbis, – gėris. Juk ne. Bet ar atvirkščiai pasakyti būtų taip pat tiesa. ☺ ☺ ☺

    • Rytis I

      Aj, retai būna, kad viskas neišeitų į gerą. Buvę kvalifikuoti vairuotojai, cechų darbininkai ir daugelis kitų šiame svarbiame Lietuvos istorijos vystymosi etape keičia kvalifikaciją, ir be jokių ten kursų sėkmingai tampa domino ar kiemo šaškių meistrai. Be to, jie domisi valstybės socialine politika (ko negalėjai stebėti pas juos anksčiau), žino kada duoda talonus ir kur juos galima „realizuoti“. Saulė, grynas oras veikia teigiamai, o jų nuotaikos ar kaip ten, laimės lygis vertinant bent vizualiai vietomis gerokai lenkia tų, lindinčių stiklinėse bakūžėse :)

      • Izbliondimas

        Ryti I,
        tas, manau, taip.
        Dar prieš daug metų buvau priėjęs išvados, kad žmogutis kur tai, pavyzdžiui, Rusijos glūdumoje, – prie kokio tai pasmukusio namelio, atsisėdęs ant suolelio, su armonika rankose, ją virkaudamas gal yra lamingesnis nei koks sakykime lyderiaujantis biržos makleris kur tai Manhetene.
        Oi ta laimė, laimužė…
        Negi ji tame urbanizuotame pasaulyje jau ir užmirštas žmonėse dalykas, net ir tolimiausiame miraže jau nebeegzistuojantis, kaip ir…
        Ir kaip neprisiminti, to, kaip tuomet tiems buvo tuomet, kai virš Reikstago jau vyko inirtingi atsišaudymai, o kažkur giliame rūsyje plyšaujant garsiai muzikai, siautėjo girti, apsikabinę butelį ir ne tik butelį. Pagalvotum, – jie juk turėjo didelius tikslus, siekius… t.y. laimę, to siekiamybėje… ir tik, kad gal nebenorint pamatyti, kaip ji, ta laimė jau sprūsta, kad atėjo tas pralaimėjimas, – pasistengta aptemdyti savo akis, priešmirtiniu šėlsmu požemyje…
        Tad tam žmogučiui tame Manhetene ar kitur, gal dar net žymiai blogiau, juk tikslai tokie menki… ir tas šėlsmas, tuomet jau nusileidus po darbų į rūsius, varadan ko…
        Bet to reikėtų jo, jų klausti… Kad tuomet ir nebūtų tų gal…

  • Armanas

    p.Racai,
    malonu skaityti Jusu pasamprotavimus, jie gana logiski. Verti demesio, taciau jau ne jus pirmas keliate KT teise nagrineti visus klausimus – kartais geriau saikingai patyleti jei nesamones isaiskinti.
    Antra, ka daryti valstybeje, kai visos institucijos yra palauztos bukagalviskos politiku taisykliu keitimo manijos – naujas valdzia – naujos taisykles… sis nuopelnas yra JUSU ZURNALISTU, tad pasveikinkit save.
    Normali valstybe gerai egzistuoja, kai yra stipri ir gera biurokratija, BET NE POLITIKAI, nes ne jie igyvendina valstybine valdzia, tad atskomybe uz niekinama valstybes tarnyba prisiimk ir SAU…

    • mielas Armanai, nežinau, ar todėl, kad pirmadienis, ar dėl kokių nors kitų priežasčių, bet nelabai supratau, už ką ir kodėl turėčiau prisiimti atsakomybę. Gal geriau suprasčiau, jei paaiškintumėte, kokias nesąmones aš aiškinu, ir kaip žurnalistai prisidėjo prie „bukagalviškos politikų taisyklių keitimo manijos“.

  • Marius

    [/b]Perskaičiau. Man patiko jūsų, autoriau, pastebėjimai valstybinių pensijų mokėjimo klausimu. Juk žvelgiant plačiau valstybinė pensija atspindi valstybės padėtį – yra pinigų valstybėje yra pinigų valstybinei pensijai. Nesuprantama už ką reiktų jas kompensuoti. Tik kas iš to? Niekas nesikeičia. Tai ką jūsų surašėte gi išties turi sakyti ir rašyti politikai. Yra realus pagrindas KT pavadinti demagogais ir išvedžiotojais, o politikai tyli, mat jiems lengviau purkštauti prieš KT dėl visokių šeimos koncepcijų nei dėl to kas išties svarbiau valstybėje: finanansų ir ekonomikos.

    • znakorius

      Jei neteisėtai paimta, tai ir reikia kompensuoti.

      • Marius

        Tai kad su teisėtumu ir kyla problemos. Niekur Lietuvos Respublikos konstutucijoje net nėra užsiminta apie ekonomines krizes, sunkmečius, valstybines pensijas. Konstitucinis Teismas tegali veikti konstitucijos rėmuose, kaip KT gali spręsti apie tais kas konstitucijoje net neminima?

  • Armanas

    ATSAKYMAS P.RACUI atsakomybes prisiemimo:

    1. P.Racai, Jus esate garbingos profesijos atstovas. Ne pareigunai, teisejai, ar kiti valstybes tarnautojai formuoja nuomone apie savo darba, bet Jus (bendraja prasme) zurnalistai. Todel Jus, taip pat nesate pilna atsakomybe, uz tai ka rasote… Teisybes delei, Jus ir p.Girnius, vienintelei, logiskai ir loginiais argumentais kritikuojate KT ar teisesauga. Tai sveikintina, mes (zmones) tikimes, kad ir kiti prades skaityti ir tik po to rasyti. KT ypac svarbi institucija visuomeneje, daznai, ji yra itin konservatyvi, kodel – nes konstitucija nera tas teises aktas kuris gali buti kaitaliojamas kas diena, tai pagrindas viskam, ka leidzia istatymo leidejas. Todel ir kritikuoti reiktu ne zeminanciai „sava sutve, klanas ir pan.“, nes jeigu bus pradedami ignoruoti ir KT sprendimai, busim rytu valstybe pilnai.

    2. “bukagalviškos politikų taisyklių keitimo manijos” reiskia – kai zurnalistai iskelia pramanyta ar realia problema, ir reikalauja viska keisti… ne laikytis taisykliu, bet keisti, ar ieskoti kaltu. Norspasiulymu nieku gyvu nesiulo… todel vienintele likusi KT kaip institucija, nera pasidavusi zurnalistu, na gi reikia pasakyti – terorui. Nes turi kita nuomone, ne rytinio dienrastinio….

    Sia savo pastaba tikiuosi Jus isprovokuoti pasisakymui – kas yra zurnalistika? kad zurnalistas pirmiausia desto savo nuomome, suformuota ivykiu, ir kad tai nera Tiesa. Zurnalistas yra zmogus, savo nuomones skleidejas (geros, blogos kitas reikalas), taigi ir turintis atsakyti uz tai ka sako. Taip pat idomi Jusu nuomone apie zurnalistu korupcija… butu idomu isgristi.

    ir pabaigai, dar karta aciu uz komentara. Nesutinku su juo, bet dziugu skaityti Jusu argumentus.

  • Vaclovas

    Yra kategorija žmonių apie kuriuos niekas nekalba.Turiu omenyje kenksmingose sąlygose dirbusius žmones ir gaunančius 5 metus prieš pensiją išmokas apie 500 litų.Kol žmogus dirba lyg ir nieko,bet kai bedarbis suma nekokia.Priešlaikinė pensija didesnė,bet…DINGSTA išmoka.Taigi Valstybė lyg ir kompensuoja kenksmingose sąlygose dirbusį,lyg ir ne.Svarbiausia šioje kategorijoje yra tik ,,runkeliai“ir ,,šunauja“ dėl kurių į Konstitucinį Teismą nėra kam kreiptis.
    Juk logiškai mąstant jeigu neleidi į pensiją 5 metais anksčiau,bet pasižadi 5 metus prieš pensiją mokėti išmokas tai ir mokėk.