Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nuosprendis Liberalų partijai

Prieš keletą metų sovietiniu rublius stebuklingu būdu litais paversti žadėjęs Gediminas Vagnorius vos nesunaikino konservatorių. Išgelbėjo Rusijos krizė ir Vytautas Landsbergis, Valdo Adamkaus rankomis sugebėjęs neutralizuoti Gedimino bandymus perimti iš jo partijos vairą.

Tačiau Gedimino ir Vytauto kova dėl valdovo skeptro paliko žaizdų, o bandymas jas greitai išgydyti Rolandu Paksu taip pagilino, kad konservatoriams jų iki šiol niekaip nepavyksta išsilaižyti.

Socialdemokratus 2000-2001 metų sandūroje sunaikino LDDP ir paskutinysis LKP CK sekretorius Algirdas Mykolas. Gana ilgai kovojusi dėl vietos po saule ir Socinterne seniausia Lietuvos politinė partija aukodama kokybę tada tikriausiai tikėjosi laimėti kiekybę ir didesnę įtaką, tačiau, kaip rodo šiandieninė situacija, pralošė viską. Socialdemokratų, kaip idėjos, šiandien Lietuvoje nėra, nebent kam nors apsiverstų liežuvis socialdemokratais vadinti Algirdą Mykolą ar jo patarėją Juozą Bernatonį.

Panašiai atsitiko ir su krikščionimis demokratais – išvarginti nuolatinės kovos dėl deramos vietos dešinėje, jie vienu metu neatsilaikė pagundai paskanauti valdžios ir patys buvo gerokai apvirškinti konservatorių. Galutinai krikdemus pribaigė Vytautas Bogušis ir Kazimieras Bobelis – net ir katalikiškame krašte trijų krikščionių demokratų partijų vis dėlto per daug.

Tautininkai, kurių iš esmės tik ir tebuvo vienas Rimantas Smetona, nunyko patys – turbūt todėl, kad tokioje nacionaliniu požiūriu vienalytėje valstybėje kaip Lietuva patriotinėms idėjoms nėra reikalingos dirvos. Ypač – kai oficiali valstybės politika – integracija.

Dėl panašių priežasčių iš esmės nebėra Lietuvoje ir Stanislovo Buškevičiaus ir jaunalietuvių, Antano Terlecko ir jo Lietuvos Laisvės Lygos ar Vytauto Šustausko su Laisvės Sąjunga. Lietuva juk laisva ir nepriklausoma, kitataučiai čia mylimi ir gerbiami, o burnoti prieš vietinius žydus, rusus, lenkus bei iš kitur atvykstančius kitų tautybių asmenis – politiškai nekorektiška. Kaip ir piktintis torų ar kito kilnojamo ir nekilnojamo turto grąžinimu, lenkiškų pavardžių rašymu lenkiškai ar Lietuvos pilietybės ir valstybės apdovanojimų dalijimu į kairę ir į dešinę.

Šiandien atėjo eilė liberalams, kurie kažkokiu stebuklingu būdu iki šiol ne tik sugebėjo išlikti nenukentėdami nuo, atrodytų, mirtinų žaizdų, bet ir sustiprėti.

Liberalų istorija kažkuo panaši į socialdemokratų nueitą kelią: beveik dešimtmetį nuo savo įsikūrimo jie vardan idėjos saugojo savo nekaltybę ir grynumą, kol galų gale nuovargis padarė savo. Pritrūkę kantrybės laukti, kol visuomenė galbūt subręs liberalioms idėjoms ir nekreipdami dėmesio į liūdną konservatorių patirtį, liberalai susigundė Rolandu Paksu. Tačiau, priešingai nei konservatoriams, liberalams ši nuodėmė išėjo į naudą: sanguliavimas su Rolandu truko neilgai, tačiau to visiškai pakako, kad liberalai gana gausiai patektų į Seimą ir įsitvirtintų vadinamųjų Lietuvos „tradicinių partijų“ sąraše. Teisingumo dėlei, tiesa, dar reikėtų paminėti, jog pakeliui į politikos elitą liberalai pademonstravo savo sugebėjimus, sustiprinami savo gretas centristų ir moderniųjų krikdemų likučiais.

Turint galvoje aukščiau situaciją aukščiau paminėtose „tradicinėse partijose“ bei netikėtai sėkmingai Prezidento rinkimuose pasirodžiusio Petro Auštrevičiaus faktorių, atrodė, kad liberalų laukia šviesi ateitis. Kairė – atsibodusi ir iš esmės sukompromituota, dešinė – be veido ir naujų idėjų, o čia – jauni, energingi, be praeities kupros: truputis investicijų – ir valdžia pati į rankas ateis.

Taip galėjo būti, bet greičiausiai nebus, nes šviesias liberalų ateities perspektyvas šią savaitę aptemdė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, paskelbęs, kad jų lyderis Artūras Zuokas – nekaltas.

Paaiškėjo, kad jis nemėgino papirkti Vilmanto Dramos, kad šis balsuotų už jį per 2003 metais vykusius mero rinkimus, neprašė savo draugų sugauti V.Drėmos ir laikinai jo įkalinti sodyboje Molėtų rajone. Paaiškėjo, kad visi jo pokalbiai su „Rubicon group“ vadovu Andriumi Janukoniu apie durnelius, vaiduoklius bei mokėjimus pavedimu ir grynais yra ištraukti iš konteksto, o pati byla yra politinė.

Po tokio teismo sprendimo teisiamuosius belieka tik pasveikinti su pergale, o Artūrą Zuoką – dvigubai. Nes pergalė Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme suteikia jam gerokai daugiau šansų apginti savo pozicijas rytoj vyksiančiame Liberalų partijos suvažiavime.

Jei taip atsitiks, Liberalų partijos Lietuvoje greičiausiai nebeliks. O Artūras Zuokas pakeis Gediminą, Algirdą Mykolą ir Rolandą kartu sudėjus.

Šiek tiek baisu, bet Lietuvos politikos kontekste – labai simboliška. Ir kaip nekeista – dar vienas šansas konservatoriams.

(Dar neįvertinta)
Loading...
  • Anonimas

    Akivaizdu kas kam dirba ir ar lietuva isviso yra teisine valstybe ? Baudziami uz menkus prasizengimus tik paprasti pilieciai o valdzioje korupcija klesti teismu ir valdzios priedangoje. Liudna kad atejo tokie laikai kai visi tarnauja bet kokia kaina pinigams. Ismintingi zmones supranta kad visa tai veda prie katastrofos . Viskas turi pradzia ir pabaiga ! Manau kad zuokas to taip pat neisvengs :) .