Vieno cento verta Vyriausybė
Savaitraštis 15min 2012 12 21
****************************
Jei pasakyčiau, kad naujoji A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė yra verta vieno lietuviško cento, tos vyriausybės gerbėjams tai tikriausiai nuskambėtų kaip įžeidimas, o oponentai tikriausiai iš susižavėjimo pultų ploti katučių.
Ir abi pusės būtų neteisios. Nes vienas centas kartais gali reikšti labai daug. Ypač, jei tas centas yra susijęs su jūsų (ir mano) asmenine pinigine. Taip pat – dėl to, kad už to cento gali būti pasislėpę šimtai milijonų litų bei plika akimi kartais nepastebimų interesų.
Jei dar nesupratote apie ką kalbu – paaiškinsiu. Kalbu apie trečiadienį Vyriausybės priimtą sprendimą sumažinti Lietuvos elektrinei kitiems metams buvusios Vyriausybės nustatytą elektros energijos gamybos kvotą nuo 1,53 iki iki 0,9 mlrd. kilovatvalandžių.
Kainų komisijos pirmininkė D.Korsakaitė, komentuodama šį Vyriausybės sprendimą, pareiškė, kad jis leis jau patvirtintą elektros energijos kainą vartotojams sumažinti vienu ar net 1,5 cento už kilovatvalandę.
Prisiminkite, kiek kilovatvalandžių elektros energijos suvartojate per metus, padauginkite šį skaičių iš vieno arba pusantro ir gausite pradinę šios Vyriausybės vertę 2013 metams.
Iš pirmo žvilgsnio viskas labai paprasta – nereikia investicijų, nereikia referendumo ir jo propagandai vėjais paleistų milijonų litų. Pakanka susirinkti į posėdį ir nuspręsti.
Tai, žinoma, tik viena, labiausiai matoma vieno cento pusė. Aversas, kalbant numizmatų terminais. Daug įdomesnis yra reversas, tai yra, interesai, kurie slypi už naujosios ir buvusios Vyriausybės sprendimų.
Norint įžvelgti, kas yra reverse, galima paklausyti, kaip Vyriausybės sprendimą dėl gamybos kvotos Lietuvos elektrinei sumažinimo komentavo naujasis energetikos ministras J.Neverovičius, kuris moka anglų kalbą ir dėl kurio kompetencijos energetikos srityje niekam nekilo klausimų. O jis sakė štai ką: “Mes atsisakome gaminti iš brangių dujų ir vietoj to perkame pigesnę elektrą rinkoje”.
Perfrazavus J.Neverovičių, jis sako, kad A.Kubiliaus Vyriausybė dėl nežinomų priežasčių buvo linkusi gaminti elektrą iš brangių dujų, kurias Lietuva, kaip žinia, perka iš Rusijos bendrovės “Gazprom”. Ir visa tai mes sužinome po ketverių metų nuolatinio kalbėjimo, kokia bloga yra “Gazprom”, kaip ji diskriminuoja Lietuvą, kuri dėl tos diskriminacijos net kreipėsi į Stokholmo arbitražinį teismą.
Nežinau, kaip jums, bet man tai atrodo labai keista – viena ranka muši, o antra – duodi, tai yra, perki dujas iš “Gazprom” diskriminacinėmis kainomis, nors tų dujų iš esmės ir nereikia. Tiesa, svarbi detalė čia yra tai, kad už tas mums, pasirodo, visai nereikalingas dujas, mes vis dėlto turime susimokėti.
Dar keisčiau yra tai, kad J.Neverovičius, kuris, primenu, kalba angliškai ir kurio kompetencija nekelia abejonių, tvirtina, kad Lietuvos elektrinės minimali energijos gamybos kvota galėtų būti dar mažesnė, tai yra, apie 0,66 mlrd. kilovatvalandžių per metus, kas, savo ruožtu, galėtų reikšti dar papildomus apie 0,3 cento nuolaidą elektros kainai.
Atsižvelgiant ir į naujosios Vyriausybės sprendimus dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio surinkimo bei kvotinių elektros energijos gamintojų reguliavimo, gausime dar papildomus 0,3 cento už kilovatvalandę.
Ir tada jau beliks tik paklausti: kiek verta A.Butkevičiaus Vyriausybė, jei Lietuvos vartotojai už elektros energiją per metus sumoka apie 4 mlrd. litų? Kartu galima klausti, kieno interesams atstovavo A.Kubiliaus Vyriausybė, kuri pirko brangias dujas, kurių Lietuvai, pasirodo, visai nereikia.
(9 balsų, vidurkis: 3,78 iš 5)
Loading...
