Valstybės moterys ir atsakomybės problema
Man patiko ketvrtadienį užimtos valstybės moterų pozicijos.
Tų dviejų iš trijų svarbiausių, kaip mėgdavo sakyti netyčia vienu iš trijų trumpam patapęs.
Seimo pirmininkė I.Degutienė, nepaisant konservatorių frakcijos visiškai populistinio sprendimo siekti atviro balsavimo per A.Sacharuko ir L.Karaliaus apkaltą, nepametė sveiko proto ir nepasidavė spaudimui. Ir nesislėpė krūmuose, o argumentuotai paaiškino savo poziciją: įstatymai neturi būti priimami konkretiems asmenims.
Pozicija verta pagarbos. Priešingai nei A.Kubiliaus, kuris, švelniai tariant, šį kartą, kalbėdams apie norą padėti opozicijai, užsiiminėjo demagogija.
Galima, žinoma, čia bandyti įžvelgti kokius nors nors I.Degutienės slaptus kėslus: per apkaltą Seimas neatims mandatų L.Karaliui ir A.Sacharukui, vietoj jų į Seimą neateis nauji nariai, kurie galbūt prisijungtų prie valdančiosios koalicijos, A.Kubilius ir toliau neturės Seime daugumos bei negalėdamas priimti sprendimų atsidurs aklavietėje. Tada turės atsistatydinti ir, kaip siūlė V.Laučius, užleisti savo vietą I.Degutienei.
Teoriškai įmanoma, tačiau kyla labai paprastas klausimas: o kas toliau? Premjeru taps V.Laučius, finansų ministru – D.Stancikas, užsienio reikalams vadovaus G.Songaila, o lygių galimybių kontrolieriumi bus paskirtas K.Uoka?
Tikiuosi, kad taip nebus ir todėl grįžtu prie nuomonės, kad I.Degutienė ketvirtadienį tiesiog pademonstravo valstybinį mąstymą ir politinę brandą.
Konservatoriai ir asmeniškai A.Kubilius šį kąrtą jai turėtų padėkoti už tai, kad neleido nuslysti į buldozerinio populizmo ir teisinio nihilizmo kelią.
Gaila, tiesa, kad balsuojant dėl Pilietybės įstatymo I.Degutienei, kaip ir kitiems 87 Seimo nariams tos brandos pritrūko, tačiau džiugu, kad šiuo atveju į krūmuose nesislėpė prezidentė D.Grybauskaitė.
Na, bent jau kol kas, nes veiksmo dar nebuvo, tik žodžiai. Tačiau pakankamai aiškūs: dvigubos pilietybės klausimą reikia spręsti referendumu.
Aš asmeniškai tikiuosi, kad šie žodžiai taps veiksmais ir kad prezidentė naująją pilietybės įstatymo redakciją vetuos. Nepaisant to, kad sprendžiant iš balsavimo rezultatų, jos veto gali būti nesunkiai įveiktas.
Šiuo atveju, mano supratimu, yra svarbu, kokią poziciją valstybės vadovė užima. Ar stoja į teisės pusę, ar pasiduoda populizmui. Ar prisiima atsakomybę, ar stengiasi ją permesti kitiems.
Nes tie 88 Seimo nariai, balsavę už naująją Pilietybės įstatymo redakciją atsakomybės prisiimti nenori. Būtent todėl jie iš karto kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami paaiškinti, ar tai, ką jie šiandien priėmė neprieštarauja Konstitucijai.
Sakyčiau, keistas veiksmas: balsuoti už ir iš karto skųsti savo balsavimą.
Kita vertus, nieko keisto, nes po to galėsi pasakyti: mes geri, mes už dvigubą pilietybę. Blogiukai ten, Konstituciniame Teisme…
Nes Konstitucinis Teismas tikrai turės būti blogiukais. Nes, nepaisant to, kad E.Kūrio ten jau nebėra ir kad jis šiandien, atrodo, į dvigubą pilietybę žiūri gerokai liberaliau nei prieš kelerius metus, jo pasirašyti KT nutarimai niekur nedingo.
Šiandien skaičiau juos dar kartą. Ir stebėjausi, kodėl, pavyzdžiui, A.Kubilius, taip gražiai aiškindamas KT išvadą dėl A.Sacharuko ir L.Karaliaus, visiškai nekreipė dėmesio į KT 2003 metų gruodžio ir 2006 metų lapkričio nutarimus ir balsavo už tai, ką KT buvo įvardijęs kaip prieštaravimą Konstitucijai.
Galiu dar suprasti, kodėl Žilvinas Šokėjėlis teikė pataisą dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka sportininkams – jam skaityti keliasdešimt lapų KT nutarimų tikriausiai yra per sunku. Bet juk A.Kubilius, tikiuosi, tuos nutarimus skaitė.
Na bent vieną – tą 2006 lapkričio 13 dienos.
Juk ten taip aiškiai viskas pasakyta…
Na. pavyzdžiui:
Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo numatytais atvejais; tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.
Arba:
Pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriais asmenų, tuo pat metu galėjusių būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiais, ratas buvo laipsniškai plečiamas taip, kad tai sudarė prielaidas dvigubai pilietybei tapti plačiai paplitusiu reiškiniu, neatitiko Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
apie tai rašęs ne kartą ir net ne du.
Čia kalbama apie 1991, 1993, 1995 ir 1997 metų Pilietybės įstatymo pataisas. O juk ketvirtadienį priimta redakcija dvigubos pilietybės atvejus dar labiau išplėtė.
Arba dar:
Įstatymų leidėjas, nepaisydamas Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, tolydžio plėtė įstatymines galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams turėti dar ir kitos valstybės pilietybę.
Galiausiai buvo nustatytas toks įstatyminis reguliavimas, kai didžiulė dalis Lietuvos Respublikos piliečių tuo pat metu gali būti ir kitų valstybių piliečiais. Pilietybės įstatyme (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas teisinis reguliavimas ne tik neužkerta tam kelio, bet net ir skatina tokią tendenciją.
Pagal Konstituciją tai nepateisinama.
Pagaliau:
Pabrėžtina, kad jeigu įstatymų leidėjas iš tikrųjų vadovaujasi nuostata, kad dvigubos pilietybės nereikia riboti,
jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, revizijos ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri yra nustatyta pačioje Konstitucijoje.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 12 straipsnis, nustatantis Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindus, yra Konstitucijos – vientiso akto – I skirsnyje „Lietuvos valstybė“, kurio nuostatoms yra nustatyta ypač didelė konstitucinė apsauga: pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.
Ir specialiai Žilvinui Šokėjėliui ir už jo pataisą balsavusiems:
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka – tai išskirtinis, ypatingas, nepaprastas atvejis.
Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar nuopelnai Lietuvai, už kuriuos užsienio valstybės piliečiui gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, Pilietybės įstatyme (ar kuriame nors kitame įstatyme) yra apibūdinti kaip „ypatingi“, ar kitais žodžiais, už juos Lietuvos Respublikos pilietybė užsienio valstybės piliečiui gali būti suteikiama tik išimties tvarka. Pažymėtina, kad šio įstatymo 16 straipsnyje (1993 m. liepos 16 d. redakcija) expressis verbis vartojama formuluotė „išimties tvarka“ reiškia, jog atitinkami užsienio valstybės piliečio nuopelnai Lietuvai turi būti išskirtiniai, ypatingi, nepaprasti.
Prielaidos pažeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį gali atsirasti ne tik tada, kai nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad dviguba pilietybė tampa ne ypač reta išimtimi, o paplitusiu reiškiniu, bet ir tada, kai Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama (taip pat ir išimties tvarka) tokiems kitos valstybės pilietybę turintiems asmenims, kurie nėra susiję su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, integravęsi į Lietuvos visuomenę. Ir vienu, ir kitu atveju Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti nuvertinama.
Nežinau, ar dar bereikia čia ką nors komentuoti…
Beje, cituodamas KT nutarimus, noriu pabrėžti, kad jau esu sakęs, jog nelaikau KT šventa karve. Ten dirbantys teisėjai – žmonės, ir jie gali klysti. Mano asmenine nuomone, yra suklydę, ir ne vieną kartą.
Tas klaidas galima aptarinėti, kritikuoti, priminti. Tačiau bėda ta, kad KT nutarimus gali keisti tik pats KT. Kol tai nepadaryta, jie galioja, yra galutiniai ir neskundžiami ir jų reikia laikytis.
Nepriklausomai nuo to, ar dauguma maža ar didelė, ar rinkimai arti, ar toli, ar laisvalaikiu šoki, ar dainuoji.
Ir dar – niekaip nesuprantu, kodėl sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, taip bijoma referendumo? Nejau tie 88 Seimo nariai tkrai galvoja, kad jie protingesni už visą tauta ir kad tauta vis dar neverta spręsti „svarbiausius gyvenimo klausimus“?
(7 balsų, vidurkis: 4,14 iš 5)
Loading...
