Vaizdelis nekoks…

Bendrovė OVC Consulting šiandien paskelbė įmonių apklausos duomenis apie planuojamus darbuotojų skaičiaus ir atlyginimų pokyčius.

Bendra įspūdis gana niūrus – darbuotojų skaičius mažės, atlyginimų dydis – taip pat.

Mano asmenine nuomone, OVC pateikti skaičiai – ypač apie būsimą atlyginimų mažėjimą – dar gana optimistiniai.

Tačiau net jei jie ir iš tikrųjų atspindi realią situaciją, vis tiek nieko gero, nes tik dar kartą liudija, kad tikrasis sunkmetis  dar tik laukia ir kad dabartinė viešųjų finansų būklė dar anaiptol nepasiekė dugno. 

52 proc. apklaustų įmonių ketina mažinti darbuotojų skaičių vidutiniškai 11 procentų.

Perkėlus šį skaičių į visą Lietuvą ir atsižvelgiant į tai, kad 7 proc. įmonių planuoja darbuotojų skaičių didinti, rezultatas  – maždaug 3-4 proc. išaugsiantis bedarbių skaičius ir maždaug tiek pat sumažėsiančios biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio. Kartu – sumažėsiančios „Sodros“  įplaukos  ir išaugsiančios (bedarbio pašalpos) išlaidos.

37 proc. bendrovių ketina mažinti išlaidas darbo užmokesčiui – vidutiniškai 16 procentų.

Statistiškai vienam darbuotojui darbo užmokestis per šiuos metus OVC Consulting skaičiavimais turėtų sumažėti 8 procentais.

Kaip ir darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju – efektas tas pats. Įplaukos į biudžetą mažėja, į „Sodrą“ – taip pat. „Sodros“ išlaidos didėja, nes atsiranda daugiau potencialių socialinių išmokų gavėjų.

Perspektyva gana aiški.

Neaišku tik viena: koks planas? 

Man jau darosi smalsu: kiek ilgai dar girdėsime, kad mokesčiai nebus didinami, o „Sodros“ išmokos nebus mažinamos?

(3 balsų, vidurkis: 4.33 iš 5)
Loading...
  • Jonas

    Darosi nejauku. Iš tiesų – koks gi planas? Negi Lietuva, t.y. jos vyriausybė tokia bejėgė? Tik eiti paskui vyksmą? Kas gi vyksta? Kiekvienas darbo netekęs žmogus – tragedija ne jam vienam – visai šeimai. O koncertui prie Baltarusijos sienos – voe ne milijonas! Gal čia tokia dūmų uždanga, kad baltarusiai nesuprastų, kas pas mus darosi? O gal geriau vietoje įvairių festivalių organizuoti esamų ir būsimų alkanųjų maitinimą? Kodėl Vyriausybė neranda būdų bendrauti su žmonėmis? Jei negali optimizmo, tai bent informaciją tegu duoda. Žinantis žmogus stipresnis, nei visą laiką bijantis neaiško ko.

  • nerijus

    Planas toks:

    išrenkama D.G.
    pritariama imti paskolą iš VTF, nors D.G. ir deklaruoja kitaip.
    Lito devalvavimas, nes pinigai- pravalgyti.
    Įvedamos sankcijos Lietuvai, nes paimta paskola garantuoja suvaržymus. Taip mažinamos pensijos, pašalpos, išmokos, algos valstybės tarnautojams ( tik ne seimūnams, ministrų vadovams ) tuo, dar labiau sumažėja biudžetas, nes jo, paprasčiauiai, nėra iš kur ir iš ko surinkti.

    Mano alga sumažėjo 25 proc. ir niekam neįdomi darbuotojo nuomonė, nes renkiesi tarp- išėjimo lauk arba arba.., kas lieka?
    Buvau nemokamų atsotogų.

    Manau ir tikiu, kad žmonės, ne visi aišku, pasimokys iš krizės/ sunkmečio, kad gryš tas laikas, kai darbuotojas darbdaviui galės pasakyti- arba arba…
    ;)

    • nerijus

      Dėl TVF ir deklaruojamos D.G. nuomonės- prezidentas neturi galios, kas siejama su valstybės finansais ir jos balsas/ noras nieko nelems, tai tik rinkiminis šou ir labai panašus ne į Pakso, kaip daugelis čia lygina, o į V.A.

    • Lito taip lengvai nedevalvuos. Nebent prispaus TVF… O tai bus imanoma, jei DG (beje bet kokiu atveju jau galime laikyti ja realia prezidente, nes rimtu priesininku jai ir nera…) eis isvien su valdanciaja dauguma ir pritars bet kuriems ju sprendimams (pakeis lito stabilumo istatymus). Kitas variantas, tai lengvatinemis salygomis bus ivestas euras, kas is principo ir bus devalvacija (manau ne veltui Kubilius vis apie tai snekejo ir pradejo ruosti visuomene tokiai minciai (beje labai panasi taktika i isankstini DG iskelima)).

      • nerijus

        Prezidentas neturi jokių teisinių galių spręsti valstybės biudžeto ir kitų klausimų.
        Tai sprendžia tik Seimas ir Vyriausybė.

      • wice

        „lengvatinemis salygomis bus ivestas euras, kas is principo ir bus devalvacija“, gal galima platesni kometara kaip vyks devalvacija, nes man teiginys skamba it butu paimtas is Alisos stebuklu salyje.

        • tai jau buvo diskutuota kitose A.Raco temose. Zinoma, kiekvienas gali iskaityti ka tik nori tarp eiluciu, bet euro ivedimo proceduroje yra vienas punktas: ECB (Europos Centrinis Bankas) perziures lito ir euro santyki. Mano manymu, reikia buti visisku idiotu, galvojant, kad litas yra stipresnis uz eura ir ECB siuo metu paliktu ta pati santyki. Idomu butu isgirsti „nepakeiciamos“ kandidates nuomone tuo klausimu. Jei noresite veliau galesiu pateikti nuorodas i Kubiliaus zodzius (jei patys to negirdejote ir nesugebesite surasti internete) ir i euro ivedimo proceduros aprasyma (velgi, jei pats nesugebesite surasti).

  • Jonas

    Kirkilas teigia deficitą palikęs mažą, o jį padidino „antikrizinė programa“. Kubilius sako, deficitas būtų buvęs 12 proc., bet nėra, nes dabartinė Vyriausybė jį sumažino iki 5 proc. Kaip galima sumažinti tai, ko dar nėra?

    • ogi labai paprastai. Tarkim duona kainuoja 5 lt, bet siandien jai nuolaida ir ji kainuoja 4 lt. As jau sutaupiau 1 lt :) Stai taip skaiciuoja statistai. O as ir Jus sitaip: jei pas mane menesio gale saskaitoje lieka daugiau pinigu (ar ta pats litas), tai tik tuomet laikau, kad kazka sutaupiau. Taupymas yra toks procesas, kai pinigai lieka, o ne kai maziau isleidzima bet viskas iki galo… Taip ir su biudzeto deficitu. Beje, ES biudzeto deficitui leidzia buti ne maziau kaip 3.2. Del to, kaip kazkas siandien issireiske (berods ta pati DG), tai reiskia, kad musu biudzetas atsiranda ES institucijoms po padidanamuoju stiklu. Tai koks skirtumas ar 12 ar 5? Vis vien rezultatas tas pats – musu valstybes finansus labiau kontroliuos ES ir EK.

  • Aurius

    Prognozės yra tokios, kad bedarbių gali būti iki 50 procentų. Manau, kad pradeda pildytis. Taigi….kas mūsų laukia?
    susidaro įspūdis, kad niekas dar gerai nesuvokia tikros padėties.
    Kai biudžetinikam vėluos atlyginimas kelis mėnesius va tuomet tai prasidės. Šiandien jau man pasiūlė darbą pagal vagnorkių laikų tarifus. Greičiausiai sutiksiu. Nes turiu tikslą išgyventi iki rudenio kol susikursiu kažkokias pasyvias pajamas.
    Krizės priežastys labai ir labai paprastos: ekonomika pasiekė lubas. Ekonomikos kilimas prasidėjęs, kai Kolumbas atrado Ameriką, baigėsi. Pasaulis užpildytas daiktais, o ir energetiniai rezervai neamžini. Kol kilo ekonomika bankai galėjo kredituoti ir imti palūkanas, bet dabar… Pastaraisiais metais ekonomika laikėsi ant idėjos…išmesk ir pirk naują…. viską duosim (kreditus) tik pirk. Grandinė nutrūko. Ir niekas čia nekaltas.
    Padėtis nėra beviltiška tiem kas supranta kas vyksta: kas griūva ir kas kyla. O šiuo metu sparčiai vystosi kai kurios industrijos. Kur kas sparčiau nei buvo prognozuota.
    Kokios? Sąmoningai nutylėsiu. Kodėl?
    Aš jau gan senai nežiūriu televizoriaus ir neskaitau laikraščių. Vien tik negatyvizmas….beveik vien tik…
    O kur ta žurnalistika, kuri ieškotų sprendimų, kuri padėtų ieškoti priežasčių ir tolimesnių kelių? Deja. Nėra. Ne išimtis ir šis blogas.
    Taigi Artūrai, turiu vilties, kad bent šis blogas ieškos sprendimų, nebijos ginčytinų temų ir taps pozityvia žurnalistika.
    Atminkit viena, krizė tik prasideda. Pensininkų turėsim vis daugiau ir daugiau. O gamyba vardan gamybos jau nereikalinga.

  • Arturai, pasiklausyk ka siandien alfa.lt konferencijoje sake D. Grybauskaite. Grybauskaitė: norite TVF – teks mažinti pensijas ir socialines išmokas. Kazin, kaip tai teisiskai bus imanoma padaryti? Be to, ji labai gyre 1999 metu Kubiliaus vyriausybe…

    • nerijus

      Brangieji, senai aišku, kad D.G. tai konservų ir socdemų projektas ir…šiandien sužinojau, kad ir Jezerskas prie to prisidėjo. Šauni kompanija.
      Kas yra TVF, tai tas pats, kaip ir kiekvienam Swedbank, Snoras, Ūkio bankas, SEB, Danske bank ir t.t.
      Visur, tik įsipareigojimai.
      Pasimame paskolą iš TVF- valstybės valdymas bankininkų „kišenėje“.

      Vilniaus savivaldybė paėmė paskolą- 100 mln. LT. Kam? Ir kodėl? Ką jie vėl ruošia?

      Pasveikinkim „abonentus“…

      • GIGA

        Prie ko prisidejo Jezerskas?Ta prasme DG -socdemu,konservu ir Jezersko produktas?:)

        • nerijus

          Taip.
          Tai V.L. produktas, nes V.L. jam padėjo „kopti“ karjeros laiptais ir jis tai pats žino ( kaip ne keista ), bet slepia. Jis reikalingas tik tiek, kad į antrą turą išeitų D.G. ir A.B., o kitaip sakant- „nurinkti“ V.M. balsus.

          • GIGA

            Logikos yra.Nurinks 0,5% balsų.Bvet nelabai suprantu Landsbergio tikslo,kad į antrą turą išeitų A.B?Dar reikėjo Audrių Butkevičių išstatyti,tai ir iš A.B. socdemiško 0,5 proc. balsų būtų atėmęs..:)

          • nerijus

            Juk konservai su rožėmis jau senai „vienoj lovoj miega“.

  • mdxacuk

    Žmonių labai trumpa atmintis, užtat jiems Kubiliaus nuopelnai 1999 metais skendi migloj. O dauguma tai ir iš viso nežinojo ir nesuprato, kas dėjosi 1999 m., tai jiems ir atsiminti nėra ko. Nuo dabartinės situacija anuometinė skyrėsi tuo, kad tada ne tik trūko pinigų biudžete, bet ir pasiskolinti nebebuvo iš ko. Kritinis momentas buvo tada, kai vyriausybė kelis kartus nesugebėjo išplatinti eilinės obligacijų emisijos, nes niekas nenorėjo pirkti už jokius procentus. Dabar pasiskolinti dar įmanoma, o kaina priklausys nuo to, kiek pavyks susiveržti diržus.

    • nerijus

      Žmonės nebuvo „atsigavę“ po tarybų sąjungos ir juos slėgė nauja krizė, kuri buvo susijusi su ta pačia sąjunga.
      Obligacijas ir dabar mažai kas pirks. Algos sumažėjusios ir nežinia dėl ryt dienos. Žinoma, dabar platinti jas palankiausias metas, nes nereikia mokėt už šilumą ( bent jau askutinis mėnuo ).

      • mdxacuk

        Obligacijas perka ne žmonės, bet bankai. O bankai ašarom netiki. Panašiai kaip jūs neskolintumėt kaimynui 5 litų, jeigu jis tą pačią akimirką iškeistų juos į bambalį, nors jo vaikai neturi ir sauso batono.

        O dėl tos buvusios sąjungos, tai prisiminkit Prunskienės ir Brazausko maldeles, kad mūsų rinka tik Rusijoj, mūsų ateitis tik Rusijoj ir pan. Tai kas jautėsi labai prislėgti, galėjo savo brazauskams ir pasiguosti. Tuo momentu į Rusiją ėjo apie 70 proc. eksporto, ir jis visas staiga per vieną naktį užsiraukė, o pinigai už tai, kas buvo išeksportuota iki tol, paprasčiausiai išgaravo kaip kamparas. Estijoj ta rusiška dalis jau tada sudarė tik 30 proc, užtat jiems neprireikė ir Kubiliaus.

  • A.G.

    Tokiais momentais vadinama demokratija puslaukinėje gentyje – nėra draugas.
    Bet, jei šalis neturi bent desėtko nepaperkamų – taigi…

    Archyve jau guli reikalas apie politiką.
    Žmonėms tai matau lygiai taip atgrasu, kaip konkursai… nors kaip minėjau juos kasdien daro kiekvienas, kad ir kefyrą besirinkdamas krautuvėje.
    Taigi politika – tai ekonomika (tik koncentruota), tai kultūra (tik koncentruota) ir t.t. ir pan.
    Tai gyvenimas.
    Tas kas moja ranka į politiką yra paprasčiausias kvailys, nes… moja į savo gyvenimą pagaliau.
    Trumpai drūtai – politika tai gyvenimo koncentratas.
    O kai koncentratas atsibosta – spaudžiame sultis iš šviežių skintų vaisių,,, nes iš sumušto, kaip ir politiko – tik nuodai… nes už sumuštą devynių nesumuštų čia neduoda…

    • nerijus

      Buvę, kažkada, šviežūs vaisiai ne tik nuodija, bet ir svaigina :)
      Dažniausiai apsvaigstame nuo „senų vaisių“ prie balsavimo urnų, nei nusinuodijame.

  • Slyvanosis

    Kuomet apsimetama, kad vykdomos mokesčių reformos, vazdelis nekoks iš tiesų.
    Jei reformatoriai užsimojo įvesti visuotinį privalomą valstybinio socialinio draudimo mokestį, tai reikėjo visiems jį ir taikyti. Bet ne, atsirado socialiai remtini advokatai, antstoliai, notarai bei gi panašūs neįgalūs nelaimėliai, kurie pensininkams mokėti neišgali.
    Mane asmeniškai jau siutina melavimas apie socialinį solidarumą ir teisingumą.

  • Fredis*

    nieko labiau nemėgstu kaip darganos, apsiniaukusio oro (būna žemas slėgis, mano – paaukštintas) ir krizinio laikotarpio. Perdega lemputė, ar trūksta kokio nors varžtelio, atsuktuvo, sąvaržėlės – gali sėsti į automobilį ir per 15 min kiaurai pervažiuoti miestą. Pardavėjos paslaugios, klausia gal dar ko nors reikia…
    ir apskritai – žmonės tokie draugiški, atidūs vieni kitiems, paslaugūs, išmintingi, santūrūs.
    Žiūrėkite – kokia korektiška rinkiminė kampanija.
    Būtų pakilimo laikotarpis – maudytumėmės purvo voniose, būtų koktu, šlykštu, nemalonu…

    • mdxacuk

      Man tai irgi šita krizė atrodo kaip Dievo malonė. Aplinkiniai verkia dėl galimai mažėsiančių algų, o aš tai tik džiaugiuosi. Nes dirbam užsienio kompanijai, tai algos mums didėjo po 5 proc. per metus, kaip numatyta kontrakte ir kaip įprasta normaliose ekonomikose. Kai pasakai, kad infliacija pas mus keliolika proc., o algos aplinkui didėjo penktadaliu ir daugiau per metus, tai tik žiūri nusigandę. Nes darom tikrą produktą už tikrą kainą ir sunku žmonėms suprasti, kad už burbulų pūtimą kažkas lupa kosminius pinigus. Tai dabar džiaugiuosi, kad atsistatys bent kažkiek teisingumas bent jau kainų maksimose pavidalu ir darbu uždirbamas pinigas atgaus savo vertę.

      • Gerbiamas mdxacuk, džiugu, kad jums džiugu. Manau ir likę 3 mln. Lietuvos gyventojų prisijungs prie manęs ir kartu su jumis pasidžiaugs ekonomikos nuosmūkiu (atsiprašau – Dievo malone). Tačiau norėčiau tamstos paklausti: Ar tokiu pat begaliniu džiugesiu spinduliuotumėte, jei turėtumėte kišenėje atleidimo lapelį? Gal labai džiūgautumėte, jei dar vis tebedirbtumėte, bet atlyginimas vis dar nebūtų sumokėtas net už kovo mėnesį? Aš turbūt nesu tikras lietuvis, nes manęs kažkodėl visisškai neužvaldo džiugesys, kai nutinka kas nors blogo kaimynui, ar šiaip bet kokiam žmogui. Kai kas sugeba džiaugtis kitų neleimėmis ir net nesigėdija to pripažinti…
        P.S. Kad dar didesnis džiaugsmas užplūstų, siūlau pažiūrėti reportažą apie tai, kad jau šiandien žmonės dirba, nors atlyginimo ir negauna:
        http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12421396731241017573
        P.P.S. Jei džiaugsmo bus kiek mažoka – galite pasiieškoti straipsnių ir siužetų apie tai, kad žmonės netekę darbo bei praradę viltį jį susirasti jau ir kariasi…

        • mdxacuk

          Jei tamsta kalbat apie nuosmukį, tai prieš tai, matyt, turėjo būti pakilimas. O kaip tik to pakilimo faktiškai ir nebuvo. Tas tariamasis pakilimas didžiaja dalimi buvo kažkas panašaus į grandiozinio masto „Sekundės“ banko schemą. Didžiaja – o kokia konkrečiai, pamatysim kai išsileis visi burbulai ir liks tikrosios vertybės. Taip, kai kažkas neša „Sekundei“ savo pinigus, o po mėnesio atsiima dvigubai, paskui vėl kiša, ir vėl, paskui perkasi džipus, statosi namus, tai tuomet naudos turi ir mūrininkai, ir džipų pardavėjai, ir plentų asfaltuotojai, ir valdininkai, ir netgi pensininkai. Bet vieną kartą viskas baigiasi ir 90 proc. pasijunta ant ledo plikom šiknom. Galiu juos užjausti, nes daugeliui tiesiog nepasisekė ne dėl jų kaltės. Bet negaliu nesidžiaugti, kad burbuliniam košmarui ateina galas. Nes iš tikrųjų gėrybes sukuria tiktai darbas, o burbulai tegali jas tik perskirstyti, priedo dar didelę dalį tos darbu sukurtos gerovės paprasčiausiai sunaikindami. Užtat aš nesidžiaugiu kieno nors nelaimėmis, bet džiaugiuosi tų nelaimių pabaigos pradžia.

  • nerijus

    Advokatai, anstoliai, notrai tai tokie pat, kaip ir mes- išrinktieji, bet ne į tą patį luomą.

    Neapsimetam, kad reformos vykdomos, jos tiesiog vykdomos kryptingai. Visi bijo ateities, nes jos nežino. Nežino, o gal teks pas notarą nueiti, advokatą ar anstolis apsilankys. Juk ne visi turi Lolašvili, kad galėtų gyventi saugiai ir ateityje neturėti insulto ar kitų, irdies ligų. Kreipsis ligoninėn dėl šios ligos? Taip. ir tikrai nebijos, nes alga viena, o „pakiša“- kita. Davei čiupačiupsų ir ramiai sau vyr. gydytoja čiulpia. Ir atrodo, kad svekesniu tampi, nei iki šiol buvai…

  • A.G.

    Dėl verksnių.
    Tarpukaris truko, kaip žinia, 22 metus – panašiai tiek, kiek ir dabar praėjo nuo 1990 m.
    Taai paklauskime ar už viską kas tuomet pasisekė taip pat buvo liksniuojama Rusija, kaip dabar – už ką nesiseka.
    Tai gal pradėkime spardyti šiknas tų, kuriems, kaip tiems „geriems“ šokėjams vis tie kiaušai kalti lieka…
    Tikiu, kad estai kaltę ieško tik savyje, tad ir nebelieka tų kalčių – kai gali pasitikėti tik savimi, vien savimi.
    Tad manau nėra baisesnių žmonių, kurie ieško kaltės ne savyje, o kituose… na ir kaip eiline proga neprisimiti tų kumečių ainių (pijokėlių, tinginėlių, vagiliukų, gašlūniukų ir kitokių ukų, kreivų ukų.

    • nerijus

      Mes, lietuviai, pripratę ir tai jau tapo savotiška tradicija, ieškoti kaltų, o ne kaltinti save.

      • Liu

        Pasakyk man, kam malonu kaltinti save? Jei yra galimybė surasti atpirkimo ožį?? Norint, kad tai pasikeistų, reikia iš pagrindų keisti Lietuvos politikos kultūrą, tuo pačiu visuomenės požiūrį į politikų klaidas..

        • nerijus

          Sunku pripažinti, padarius klaidą.

  • Juozas

    Planas labai aiškus, Kubilius sakė koks yra planas B nepavykus planui A, negi reikia primiti ? Labai nesinori šito kartoti, nes suintresuoti asmenys laiko tai asmeniniu įžeidimu ir tokia diskusiaj baigiasi konfliktu.

    • romas

      Juozai, planas B kaip suprantu yra pradėtas įgyvendinti. Matyt dar bus ir C po rinkimų. Ir kaltinti nelabai yra ką. Vistiek tokia ūkio struktūra kaip buvo turi numirti, o naujai laiko reikia. Visas verslas, kuris užsiiminėjo pardavimu, yra komos būsenoje ir didžioji dalis iš komos nebeišeis.

  • Juozas

    Abejoju dėl naujos ūkio struktūros perspektyvų, jeigu kaip prognozuojama Vakarų Europa atsigaus anksčiau, tai prasidės nauja emigracijos banga ir sumažės darbingų žmonių Lietuvoje, o jeigu Europa neatsigau, tai neatsigaus ir eksporto rinkos. Vienitelis teisingas pasirinkimas yra atsigauti anksčiau negu kiti, bet tam reikia priimti nepopuliarų sprendimą.

    • romas

      Matyt kad devalvuoti, ar ne :) Deutsche bank siūlo 15 proc. Sako, kad latviams reikia būtinai, o jau mums pakeliui dėl to, kad latviams reikia.

      • GIGA

        Galėčiau lažintis,kad devalvacija bus.Nesvarbu,kas kalatas dėl ekonomikos recesijos Kirkilas,konservatoriai ar pasaulinė finansų krizė,bat taip pat galėčiau lažintis,kad po šios kadencijos konservai vėl 8 metus užribyje sėdės.Nebent Leo Lt išardys,tai dar galės tada viską bandyt ant Kirkilo sumest ir žmonės atlaidžiau žiūrės..

        • romas

          Kodėl, GIGA, toks pesimistas. Planuočiau, kad konservatoriai neišsilaikys po prezidento rinkimų ir daugiau niekad nebus išrinkti:) Esu pastebėjęs, kad konservatoriai stabiliai renka apie 15 proc. rinkimų teisę turinčiųjų balsu. Užtektų geresnio dalyvavimo rinkimuose ir „konservams“ galas.
          Su Leo LT tikrai ką nors padarys.Rytoj jau gegužės 15. Buvo žadėję nuspręsti iki tos datos. Ant dienų kažką išgirsim.

          • Valentinas

            Tiesa, kad Lietuvos valstybės skola yra denominuota užsienio valiuta? Jei taip, tai devalvuodami pakišime sau labai didelį galvos skausmą.

          • Valentinas

            Armėnija kovo mėnesį devalvavo valiutą:

            Due to the estimations of the Center, because of the devaluation of the Armenian national currency, the dram, that took place in March, several branches of the domestic production registered growth. “This, however, will extensively be reflected in the indexes of the second quarter of the year,” the Center’s experts say.

            http://www.armenianow.com/?action=viewArticle&AID=3715&CID=3579&IID=1234&lng=eng

          • romas

            Po devalvacijos skolas aptarnauti būtų sunkiau visiems, tame tarpe ir valstybei.

          • nerijus

            Čia, turbūt bus, kaip ir su pasauline finansų krize, kuri turėjo baiktis kovo 23 dieną :)

  • Regis

    Rašykim, rašykim komentarus, po metų kai vėl galų gale žydės kaštonai prisiminsim su nostalgija savo atrodo begalinio naivumo likučius.. Nujaučiu, kad tai kas dabar vyksta su ekonomika tai tik įžanga į labai labai sunkius laikus visiems.. Tenka su draugais, pažįstamais pasikalbėti (kai kurie ogogo kokie verslininkai) tai žmonių akyse nerimas. Nerimas dėl verslo, dėl darbo vietos, dėl ateities.. Pagyvensim pamatysim..

    O apie permainų koalicijos ekonominę politiką gali kalbėti daug ir nuobodžiai. Patiko viena paprasta mintis – tik ilgai betrinančių Seimo kėdes narių (originale chl… rus.) galvose gali subręsti supratimas, kad mažindamas išlaidas daugiau sutaupysi ar mažiau prasiskolinsi, nes tik toks Seimo narys gali nematyti tiesioginio ryšio tarp išlaidų ir pajamų. O jis to ryšio ir nepamatys, nes Seimas ne UAB’as jiems algos nemažės ir nevėluos. Seimui niekas už sąskaitas neliks skolingas. Taigi ir sukt galvos apie pajamų gavimą ar augimą nėra ko…

    Štai ir visa permainų koalicijos politikos esmė: užveržiam diržus per išlaidas subalansuojam biudžetą ir viskas bus gražu. Ir prieš save, ir prieš Briuselį. Pajamos, ai pajamos jos savaime susitvarkys. Kaip pasakytų koks Kurtinaitis sutvarkom gynybą, o puolimas pats susitvarkys..

    Asmeniškai man smulkmenos apie kuro akcizus, pajamų mokesčius ir t.t. jau ne be įdomios.. Nematau, kad Kubiliaus kompanija turėtų vizija kaip išbrist iš krizės, bent jau ne krist labai giliai į duobę. Ir nepradėkit vėl apie išlaidų mažinimus ir biudžeto subalansavimus. Koks gali būti subalansavimas jeigu taip sparčiai mažėja pajamos ir valstybės, ir firmų, ir žmonių..

    • romas

      Regi, iš krizės turim mes visi išlipti. Valdžia yra labai mažai prie ko. Gerai, kad jie taupo. Verslas irgi daro tą patį, tik daro greičiau už valdžią. Su statyba susijęs sektorius kūrė 25 proc. BVP. Galima įsivaizduoti, koks kritimas laukia, jei tas sektorius taps nuliu. Tas pats laukia didelės dalies prekybos ir transporto, nes jie maitinosi didele dalimi iš žmonių susijusių su statybos sektoriumi.

      • Valentinas

        O kadangi statyba buvo neadekvačiai išpūsta dėl galingo finansavimo, ji turi susiploti iki normalaus lygio. Turint omenyje, kad šiuo metu pristatyta yra keliems metams į priekį, reikia susitaikyti su tuo, kad šis sektorius, tuo pačiu ekonommika sumažės labai daug.
        Kitas sektorius, kuris privalo labai daug sumažėti, tai prekyba „gero gyvenimo“ atributais pagamintais užsienyje: televizoriai, DVD plejeriai, namų kino sistemos, automobiliai, turizmas ir t.t. Bėda tame, kad šiuose sektoriuose įdarbinti dauguma žmonių. Jei pažiūrėtumėte įvairiuose kataloguose kiek Lietuvoje gamintojų ir kiek pardavėjų, pamatytumėte, kad gamintojų yra apgailėtinai mažai. Iš esmės be maisto produktų ir baldų, nieko lietuviško negali nusipirkti. Todėl bet koks pinigų masės padidinimas rinkoje ir „verslo skatinimas“ reikštų pinigų išplaukimo skatinimą iš šalies. Todėl, nori to ar nenori, ūkio struktūra susiformavusi pas mus yra ydinga ir ji privalės pasikeisti. Deja, darbą praras labai daug statybininkų, televizorių pardavėjų, dujinių katilų ir sodo laistymo sistemų pardavėjų, renginių organizatorių, reklamos kūrėjų, personalo atrankos specialistų ir t.t. Tai neišvengiama. Neišvengiamai bus nesurinkti PVM ir GPM iš veiklų susijusių su skolintų finansinių srautų pravalgymu ir suvartojimu. Vienintelis ką vyriausybė gali šiuo atveju daryti, tai skatinti eksportą ir skatinti vartojimą lietuviškų prekių. Deja nei mes turime daug eksportuotojų, nei apskritai gamintojų, o ir užsiiminėti protekcionizmu neturime teisės. Ilgalaikėje perspektyvoje, vyriausybė privalo skatinti produktyvumo augimą ir investicijas. Tačiau, geriausiu atveju rezultatai pasimatytų po kelerių metų.
        Taigi: ūkis mažės, BVP mažės, ūkio struktūra keisis, atlyginimai mažės, socialinės išmokos neišvengiamai mažės.
        Manau, kai prasidės Vakarų Europos ir JAV atsigavimas, vėl padidės emigracija, kas yra gerai, nes tai yra darbo jėgos eksportas. Belieka džiaugtis, kad šiuo metu valdžioje yra ne socdemai, kurie atrodo ir iki šiol nesupranta ką pridirbo.

        • romas

          Galvoju, kad dalis verslo persiorientuos į plataus vartojimo prekių gamybą vidaus rinkai. Zuokas savo bloge buvo iškėlęs klausimą, kodėl Lietuvoje negaminam masės visokių smulkmenų:
          muilo, dantų pastos, skalbimo miltelių, dantų šepetukų ir pan. Tikrai buvom protą praradę, kai atrodė, kad viską galima atsivežti, o patiems gaminti neapsimoka. Tas smulkmenas gamina net tokios išsivysčiusios šalys kaip Vokietija.

        • Regis

          gerb. Valentinai, šiaip neturiu didelio noro veltis į diskusijas su pačiu, bet jau ši kart neiškentėsiu. Mano klausimai:

          1. Ką asmeniškai Kubilius kaip mūsų šalies vyriausybės vadovas konkrečiai ir / arba iš jo kompanijos apskritai padarė, kad į Lietuvą (pasinaudojant tarptautine krize ir ieškant pigesnės darbo jėgos) ateitų stambios pasaulinės kompanija su ilgalaikiais projektais. Kiek apskritai ši vyriausybė prisidėjo prie nors vienos naujos darbo vietos atsiradimo.

          2. Kiek laiko turi praeit, kad Lietuvoje atsirastų NT mokestis?

          3. Kokio velnio reikėjo mažint GPM, jau ne kalbant apie tai, kad tą mokestį apskritai reikėjo padidint arba įvest progresinius mokesčius.

          4. Kada bus apmokestinti dividendai?

          5. Turto ir kt. mokesčiai siekiant pajudinti „gulinčius“ pinigus?

          6. Ką biudžetui davė PVM lengvatų panaikinimas, akcizų padidinimas ir kiti mokesčių pakėlimai smulkiems gamintojams ir / ar siauroms rinkoms tokioms kaip knygų leidyba ir t.t.

          7. Ką vyriausybė ruošiasi daryt su bedarbyste? Konkretūs darbai?

          Pradžiai tiek. Ir turiu vieną prašymą pamirškim vieną kart kas buvo 2008 metais. Patys konservatoriai ir per 2K projektą ir kitaip pakankamai nemažai prisidėjo prie to, kad perteklinės biudžeto lėšos būtų iššvaistytos kaip pvz. pensijų gražinimui, tarnautojų atlyginimų padidinimui (tame tarpe ir Seimo narių) ir t.t. Pamirškim visa tai. Kalba eina apie dabartį ir ateitį. Ypatingai apie ateinančią žiemą.

          • romas

            Regi, mėginsiu ir aš atsakyti. Šitie atsakymai gal nebus teisingi, bet matysis požiūris.
            1. Investicijų susilaukti negalima dėl krizės, nes pasaulyje labiau yra įmonės uždaromos, nei kuriamos naujos. Investiciniam klimatui pagerinti reikia laiko. Tas laikas yra reikalingas sukurti naują įstatyminę aplinką, panaikinti biurokratines kliūtis, surasti žemės plotus ir užtikrinti infrastruktūrą. Nemažai reikšmės turi ir atlyginimai. Be to investicijų negalima pasakyti, kad visai nėra. Pvz. Ikea. Nors nuopelnai dėl jos atėjimo dar anai valdžiai.
            2.NT mokestis yra brangus administruoti. Jei apmokestinsim tik „turtingus“, vos padengsim administravimą. Kodėl taip yra. Turtą reikia įvertinti, jo vertė yra degraduojanti arba kylanti, žmogaus turtinė padėtis irgi gali keistis. Tokiems įvertinimams reikia pinigų ir žmonių. Apmokestinti NT mokesčiu apsimoka visus. Nesu tikras, ar tauta pritars.
            3. GPM sumažinimas leido žmonėms atliekamus pinigus išleisti parduotuvėje. Tas mokestis padeda eksportuoti, nes GPM įeina į produkto kainą.
            4. Dividendų apmokestinimas skatina įmones registruotis užsienyje, kur dividendai apmokestinami mažiau.
            5. Neaišku, kokį turtą dar galima apmokestinti. Prabangos prekėms galima būtų taikyti didesnį PVM, bet visi ir taip važiuoja pirkti į Lenkiją.
            6. PVM lengvatų naikinimas leidiniams ir knygoms neatrodo protingai. Bet yra tokių leidinių, kaip „Trumpoji Kama Sutra“, kuriai kažin ar reikėtų taikyti PVM lengvatas. Iš PVM lengvatos mėsai naudos turėtų tik prekybininkai. Manau, kad Vilniuje mėsa kainuotų tiek pat, kiek ir dabar kainuoja. Prekybai turguose ši PVM lengvata neatsiliepia, nes smulkūs ūkininkai nėra PVM mokėtojai. Lenkai sugeba kiaules auginti pigiau, todėl ten pigiau ir turguje ir parduotuvėje.
            7. Ką vyriausybė ketina, aš nežinau. Mačiau bandymus liberalizuoti darbo santykius. Mažesni įsipareigojimai darbdaviui leidžia lanksčiau priimti ir atleisti darbuotojus. Jei darbdavys žino, kad jam reikės sumokėti kompensaciją atleidžiant, pusei metų darbuotojo nepriims, nes jam neapsimoka. Tuo pačiu kažkas praranda galimybę, kad ir laikinai pataisyti finansinę padėtį.

            Tamstos priekaištai konservatoriams dėl jų elgesio per 2008m. Seime yra teisingi. Neužmirškim, kad tai buvo rinkimų metai. Kaltę turėtų dalintis visi seimo nariai. Ypač aktyvųs atlyginimo didinimo iniciatyvose buvo TirT. Konservatoriai turėjo atrodyti ne blogesni:) Teisybės dėlei, reiktų atsiminti, kad būtent Kirkilas labiausiai buvo prieš atlyginimų didinimus. Nors jį laikau prastu premjeru.

          • Valentinas

            Gerbiamas Regi,
            Sutinku nekalbėti apie tai kas buvo. Be to, neteigiu, kad ši vyriausybė daro viską gerai. Teigiau, kad socdemų vyriausybė vykdydama gyvenimo ne pagal pajamas politiką jau būtų privedus šalį iki bankroto.
            1. Šiuo metu kompanijos nesiplečia ieškodamos pigesnės darbo jėgos. Jos traukiasi. Yra pavyzdžių, netgi iš Estijos, kad Olandų popieriaus gamintojai uždarė gamybą Estijoje todėl, kad pas labai lengva atleisti daug žmonių, tuo tarpu Olandijoje to padaryti greitai ir pigiai neįmanoma. Todėl per kelis mėnesius šiuo klausimu padaryti neįmanoma nieko.
            2. NT mokestis šiuo metu dar labiau apsunkintų NT rinką, tuo atidėdamas jos atsigavimą, tuo padidindamas bedarbių statybininkų skaičių. Be to, tai dar labiau padidintų versl išlaidas ta prasme, kad patalpų nuoma verslo veiklai pabrangtų. Taip būtų verslo, tuo pačiu ekonomikos antiskatinimas. NT mokestis buvo reikalingas prieš kelis metus, kaip NT kainų burbulo pristabdymo priemonė.
            3. Dėl GPM mažinimo sutinku, kad tai buvo klaida. Tačiau tai buvo Kirkilo vyriausybės įsipareigojimas ir konservatoriai tiesiog nedrįso žengti nepopuliaraus žingsnio, nes būtų pakilęs dar didesnis dvokas. Iš esmės, reikėjo nemažinti GPM ir padidinti PVM iki 20%, bei neįsivelti į nepopuliarius mokesčių reformos eksperimentus. Tačiau Regi, kodėl preikaištaujate konservatoriams ir liberalams už mokesčių mažinimą ir progresinių mokesčių įvedimą? Jie ir neturėtų to daryti, nes tai priešinga ju ideologijai. Geriau klauskite socdemų, kodėl jie mažino mokesčius ir neįvedė progresinių.
            4. Šiuo klausimu nežinau ir negaliu pasakyti nieko. Vėl, vadovaujantis liberalų ir konservatorių doktrina, kapitalui sudaromos palankios sąlygos. Todėl jiems priekaištauti už tai nederėtų. Reikia rinkti kairiąsias partijas ir iš jų reikalauti.
            5. Nesupratau klausimo. Kuo skiriasi Turto mokestis nuo NT mokesčio apie kurį kalbėjome anksčiau?
            6. Lengvatų panaikinimas davė ir duos vienodas sąlygas visiems verslo subjektams. Kaip žinia, lengvata PVM nereiškia, kad galutinis vartotojas mokės mažiau. Tai reiškia, kad gamintojas ir prekybininkas pasidalins daugiau pinigų. Taigi, panaikinus lengvatas, kainos pradžioje pakilo, bet spaudžiant „nematomai rankai“ jos grįžo į natūralų pasiūlos/paklausos nustatomą lygį. Lengvatos leidybai sukūrė burbulą panašų į tai, kas vyko NT. Knygų buvo leidžiama neproporcingai daug. 95 procentai iš jų yra absoliutus vartojimo produktas nieko nesiskiriantis nuo prezervatyvų ar limonado. Kodėl knyga „Kaip gyventi su idiotu?“ turėtų turėti PVM lengvatą? Jei norime skatinti kultūrą, galima paremti knygas ir projektus, kurie yra kultūriškai svarbūs. Tačiau taikyti PVM lengvatą leidybai reiškia turėti neproporcingai daug leidyklų, knygynų ir t.t.

            7. Nežinau ką vyriausybė planuoja daryti su bedarbyste. Greičiausiai turi kokį nors oficialiai patvirtintą planą. Aš nevyriausybė. Viena žinau, nelinkėčiau net didžiausiam priešui šiandien būti vyriausybe.

        • emigracija padides ne tuomet, kai atsigaus kitos ekonomikos (kurios, beje, nesmuko tiek daug kaip Lietuvos). Emigracija prasides, kai pas mus ateis visiskos sakes… O ES bet kokiu atveju uz minimuma gales nors gyventi, o ne egzistuoti…

  • Auksinis kardas

    Niūrus vaizdas ir priklauso. Tai čia dar kalbama apie tuos, kurie planuoja. Bankrotų virtinės niekas neplanuoja, o pasekmės dar aštresnės – iš esmės, dekonstruojama ūkio, ekonomikos žaidėjų dalis.

    Kas čia džiaugiasi, kad prisišliejo prie eksportuojančiųjų – nepamirškite, kad taip pasisekė nedaugeliui, o gyvenate šalyje, kurioje eksporto galios nėra išvystytos. Nenustebčiau, jei tai ir būtų sekanti savotiškos atskirties banga – ši bent jau pamatuota ekonomiškai ir skatintų veikti aiškia, Lietuvai labai naudinga, kryptimi.

    Kartu, pasidžiaukime ir krizės privalumais – nuo vartojimo karuselės atsigaunančiu protu, lėtėjančiomis laiko suvartojimo jam apsukomis, poreikiais kultūrai ir pan. vietoje to, bei vis kur prasimušančiomis stebinančiai žmogiškomis kainomis: vakar didelį kepalą duonos pirkau už vos virš lito, puiki grietinė – pusantro didelis indas. Giros geriu sočiai, o ir kitko pakanka, kai gebi tenkintis saikingais dalykais. Galima užjausti tuos, ką prigavo paskolų siautuliai, betgi yra taisyklė – niekada nebėk paskui minią ir mokėk pasitaupyti, kai sekasi.

    • Musė

      Aš šiandien irgi nustebau – vienas iš kavinių tinklų siūlo dienos pietus už… 6.99 Lt. Ar kas dar prisimena tokias kainas? Kai pagalvoji, kai kur tiek kavos puodelis ką tik kainavo…

    • Valentinas

      Beje, iš patikimų šaltinių žinau, kad Lietuvoje labai padidėjo susidomėjimas nebrangiais laisvalaikio leidimo būdais: aviamodeliavimu, automodeliavimu, aitvarais. Pardavimai šiuose sektoriuose auga labai stipriai. Žmonių, besidominčių tuo ir užsiregistruojančių įvairiuose klubuose skaičius padidėjo dvigubai lyginant su vartojimo piku.

      • mdxacuk

        Nu būtų tik į naudą, kad žmonės susirastų prasmingesnių ir kūrybingesnių užsiėmimų, negu vėpsojimas į „realybės“ show ir alaus plampimas. Bet jūsų paminėti tai tikrai nėra pigūs ir toli gražu ne kiekvienam. Be to, pas mus modelizmo industrija praktiškai neegzistavo, tai tas augimas nuo nulio nelabai ką rodo. Bet vistiek įdomu.

        • Valentinas

          Rimtai užsiiminėjant tai yra brangu, sutinku. Bet pradėti galima nuo kelių šimtų litų ir didelio noro. :)

  • gintaras.m

    Mano verslo sektoriuje yra šiek tiek kitaip. Daugelį po sausio ištiko šokas, susimažino žmones, algas. Ir tik nuo balandžio vidurio rasidėjo keista atsigavimas. Prisitaikę prie esamų sąlygų žmonės pradėjo kabintis į klientus dantimis. Darbo krūviai vėl tapo nežmoniški, reikia priimt naujš žmonių, o negali, bijai, nes sako, kad bus dar blogiau.

    • Auksinis kardas

      Patarčiau užsiimti klientų analize: dažnai galima išgryninti nedidelę dalį klientų, kurie suneša didelę dalį pelno. Tokia kryptimi veikiant, pavyksta derinti rezultatų gerinimą be mechaniško plėtimosi ištekliuose. Kita vertus, apie pusmetį galima tikėtis stabilios ir net gerėjančios būklės, jei ji tokia dabar, tad jei šis laikas vertas išnaudoti – verta ir atitinkamai pasirūpinti pajėgumais. Galima naudotis ir labiau ribotos trukmės terminuotomis sutartimis, darbo jėga gali būti linkusi šiuo metu labiau su jomis sutikti.