Neįvykusi vidinė devalvacija viešajame sektoriuje

Pastaruoju metu daug kalbama apie biudžeto deficitą ir apie būdus jam mažinti.

Viešojoje erdvėje kryžiuojamos ietys dėl to, ar reikia dar didinti kai kuriuos esamus mokesčius, ar įvedinėti naujus, ar mažinti išlaidas.

Nuomonės skiriasi: LLRI ir socialdemokratai aiškina, kad nei nauji mokesčiai, nei jų didinimas nepadės ir siūlo skatinti vartojimą, R.Kuodis siūlo imtis renovacijos, o A.Kubilius, į tai atsakydamas, primena, kad šiuo metu surenkamų pajamų nepakanka valsybės įsipareigojimams vykdyti ir klausia, kokių viešųjų paslaugų reikėtų atsisakyti.

Vieno atsakymo, žinoma, nebus. Nes klausiančiųjų ir atsakinėjančių interesai iš esmės skiriasi.

Pavyzdžiui, sprendimai dėl motinystės pašalpų, kuriuos sesijai priėmė Seimas. Man jie atrodo visai logiški, tik labai jau vėluojantys, tačiau paklauskite, ką apie tai galvoja koks R.Dagys, aktyvių mamų sambūris arba moterys, dar tik planuojančios motinystę, ir išgirsite visiškai priešingą nuomonę.    

Tiesa, net ir aš pasiginčyčiau dėl nustatytų išmokų lubų (labai jau socialistiška) ar būtino dvejų metų stažo…

 Neabejotinai dar šiemet bus priimti ir sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo, beveik neabejoju, kad atsiras Lietuvoje ir nekilnojamojo turto mokestis.

Tačiau to nepakanka, turint galvoje, kad, nepaisant, atrodytų drastiškų išmokų karpymų ir atlyginimų mažinimų, biudžeto deficitas ir šiemet geriausiu atveju bus tik šiek tiek mažesnis nei 8 proc. BVP, o valstybės skola išaugs iki beveik 40 proc.

Kur dar ieškoti rezervų?

Gal imti pavyzdį iš verslo, kur vyko vadinamoji vidinė devalvacija: žymiai sumažėjo darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius.

Darant analogiją su valstybės finansais – pajamos nedidėjo, tačiau išlaidos buvo sumažintos tiek, kad gaunamos pajamos padengtų esamus įsipareigojimus.

Vyriausybė ir A.Kubilius visą laiką teigia, kad panašūs procesai vyko ir viešajame sektoriuje: jei neklystu, esu girdėjęs, kad paties premjero atlyginimas sumažėjo kone 30 ar 40 procentų.

Gali būti, kad tai tikrai tiesa, ir psichologiškai tai gana svarbu: premjeras ir ministrai veržiasi diržus kartu su tauta.

Tačiau pagrindinis rezervas vis dėlto ne čia. Nes net jei premjeras, visi ministrai ir visi jų patarėjai ir tikrai susimažino savo algas, tai nedavė jokio efekto.

Na, bent jau taip sako Statistikos departamentas.

Liepos 8 dieną paskelbtais duomenimis, neto darbo užmokestis (į rankas) valstybės sektoriuje 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, (sunku net patikėti!!!) sumažėjo vos 0,8 procento.

Palyginimui – privačiame sektoriuje pokytis buvo -5.3 procento…

Kaipgi taip išeina? Premjeras ir ministrai algas mažinosi trečdaliu, o atlyginimai valstybės sektoriuje net vienu procentu nesumažėjo.

Pasirodo, vieniems mažėjo daugiau, kitiems – mažiau, o tretiems… didėjo. Taip, taip, galbūt sunku patikėti, bet buvo ir  pastarųjų. Na, bent jau taip skaičiuoja Statistikos departamentas, nurodydamas, kad švietimo sektoriuje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) pernai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo nuo 1955 iki 2114 lito.

O, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje atlyginimai sumažėjo. Nuo 2135 iki 2098 lito.

Šiuos du sektorius išskyriau todėl, kad juose, kartu sudėjus,  šių metų liepos 1 dieną dirbo beveik 20 proc. visų Lietuvoje dirbančių žmonių. Iš viso – apie 260 tūkstančių. Kad šis skaičius būtų suprantamesnis – maždaug tiek pat, kiek visame didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje ir du kartus daugiau nei visoje statybų pramonėje.

Tačiau įdomiausia vis dėlto yra net ne tai.

Man įdomiausia pasirodė štai šis Statistikos departamento nubraižytas grafikas:

Statistikos departamentas

Tai – vidutinio darbuotojų skaičiaus kitimas.

Dabar prisiminkime vidutinio atlyginimo pokyčius ir… galėsime konstatuoti, kad vidinė devalvacija  valstybės sektoriuje neįvyko.

Galime taip pat prisiminti ir skaičius: apie 260 tūkstančių žmonių ir maždaug 2100 litų vidutinis atlyginimas.

Jei teisingai skaičiuoju – kiek daugiau nei 6,5 milijardo litų per metus.

Klausimas labai paprastas – jei vidutinis darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius valstybės sektoriuje šiame sektoriuje pernai būtų mažėjęs tokiu pačiu tempu kaip privačiame, ar reikėtų šiandien A.Kubiliui ir I.Šimonytei sukti galvą, iš kur paimti trūkstamus 400-500 mln. litų?ir

Skamba baisiai?

Iš pirmo žvilgsnio gal ir taip.

Tačiau prisiminkime Pasaulio banko pastabas dėl švietimo sistemos,  taip pat – dėl gydytojų ir ligoninių, pabandykime paskaičiuoti policininkų skaičių vienam gyventojui ir palyginti jį kad ir su Estija.

Atsižvelkime dar ir į savą statistiką, rodančią, kad mokinių skaičius, artimiausius kelerius metus ir toliau mažės.

Įsigilinkime į skaičius, kurie rodo, kad beveik trečdalis visų Lietuvos gydytojų dar sugeba dirbti ir privačiai, tačiau tik 8,5 proc. tai yra pagrindinis darbas, o likusieji sugeba gauti atlyginimą ir iš biudžeto.

Ir paklauskime savęs, ar tikrai esame tokie turtingi, kad galėtume sau leisti tokią prabangą?

Mano atsakymas būtų – „ne“.

Ir aš pasisakyčiau už „vidinę devalvaciją“ visose srityse.

Nes jei ji neįvyks dabar, per krizę, tai neįvyks niekada.

(14 balsų, vidurkis: 3.79 iš 5)
Loading...
  • sws

    Komentaras pašalintas A.R.

  • Genpre

    Artūrai, nepavargai? Nuoširdžiai klausiu.
    Gi nieko čia naujo iš tiesų neatradai. Manai, Kubilius nežino? Lietuvoje kur pirštu dursi, ten pataikysi.
    Neatsitiktinai tave stūmiau ir stumsiu į seimą. Visažiniu ten būti nereikia, o ir neįmanoma, o šiaip pats žinių turi – ne vienam dabartiniam seimūnui iki tavęs toli. Suburtum apie save bendraminčių komandą, gi gal kas realaus gautųsi nuveikti? Mes kuo galėsim, tuo padėsim. Negi, manai, nematom, kur kame gyvenam? O šnekorių nors vežimu vežk.
    Lyderio reikia, štai ko. Ar sakai dar nelaikas? O kada laikas?

  • Artūras be abejo yra teisus. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį į du niuansus:
    1. Vyriausybė neįvykdė realios vidinės devalvacijos būtent todėl, kad neužteko drąsos ir pasiryžimo veikti ryžtingai. O neužteko drąsos dėl to, kad viešumoje nevyksta adekvati diskusija apie ekonominius procesus ir žiniasklaidda čia vaidina patį blogiausia vaidmenį. Įsivaizduokime kas būtų jei Vyriausybė praneštų apie planus sumažinti pedagogams atlyginimus. Neatsirastų nei vieno, kuris palaikytų tokią idėją. Bulvarinė spauda riaumotų, kad Kubilius nori apiplėšti skurdžius, o kokie nors save vadinantys politekonomistais (pvz Maldeikienė) iššoktų į trasą ir eilinį kartą suoktų pasakėlę apie tai kaip kapitalas mažai apmokestinamas ir kaip darbas daug apmokestinamas.
    2. Vyriausybė, skolindamasi pinigus ir juos dalindama viešojo sektoriaus darbuotojams, iš esmės vykdo fiskalinio stimuliavimo politiką, apie kurią svajoja Keynso rėmėjai ir kurios nuolatos reikalauja tiek marginalinė opozicija, tiek marginalinė žiniasklaida (pavyzdžiui Lietuvos rytas su Valatka priešakyje. Vyriausybė, palaikydama neadekvačius atlyginimus iš esmės vykdo socialdemokratinę politiką, todėl turėtų sulaukti paramos iš save vadinančių socialdemokratais politikų. Kubilius yra vienas lauke karys, turintis vos keletą bendražygių tarp liberalų ir neturi jokių šansų pasielgti taip, kaip turėtų dešinieji – drastiškai atlyginimus karpyti. Bet koks judesys šia linkme – tai politinė savižudybė, tai pralaimėjimas per artimiausius rinkimus. Partijos bendražygiai iš Talibų sparno, tokie kaip Degutienė, Songaila ir kt. jam neleistų to padaryti. Žodžiu yra patinė situacija: žinoma kokius reikia daryti teisingus žingsnius ir žinoma, kad jų padaryti neįmanoma nes:
    Rinkėjai nori tik gauti ir nenori duoti.
    Žiniasklaida neturi intelektualinio potencialo ir galimybių teisingai analizuoti informaciją.
    Partijos nepasiryžusios vardan Lietuvos aukoti savo reitingus. Viso to pasekoje užuot privertę žmogų judintis, mes galvojame apie Žmogų, skolinamės pinigus ir išdaliname juos Žmonėms, kad niekas nesikeistų. Visa tai mažina optimizmą, kad Lietuvoje apskritai gali įvykti kas nors pozityvaus. Geras šito indikatorius, tai teigiamų naujienų tinklaraštis, kuris pradžioje paskelbdavo po vieną teigiamą naujieną per dieną, o dabar sugeba sukurpti tik 2-3 per mėnesį. Pasmerkta tauta.

    • Regis

      Mokesčių dydžio palyginimas su kitomis pasaulio šalimis..

      http://www.forbes.com/global/2009/0413/034-tax-misery-reform-index.html

      Šiek tiek senstelėjęs bet bendrą situaciją galima pamatyti.

      p.s. Valentinai, mažas patarimas – kai aplinkiniai pradeda suokti, riaumoti ar karksėti žinok taip tiesiog negali būti, reikia poilsio. Turiu pažįstamų kuriems padėjo emigracija kaip tam tikra poilsio forma, galima ir paprasčiau – tik trumpam 2 savaitėm ar mėnesiui.

      • Valentinas

        Mielas Regi,
        Nelabai suprantu ką norėjai pasakyti savo patarimu ir šia lentele. Matyt blogai miegojai ir sunkiai formuluoji mintis. Bet pasakyk kaip galvoji,kai Lietuvoje tik apie 30% gyventojų generuoja vertę (t.y. dirba versle ir moka mokesčius į biudžetą), o kiti gyvena tik iš socialinių išmokų arba gauna atlyginimą iš to pačio biudžeto, kaip didesnis verslo apmokestinimas ir socialinių pašalpų bei biudžetininkų atlyginimų lygio išlaikymas padėtų paskatinti verslumą bei mažesnį deficitą?

        • dzyvai

          Valentinai, manau, esate per daug kategoriškas. Kodėl, pvz. „Klaipėdos nafta“ negalėtų mokėti didesnio pelno ar NT mokesčio? Tai nepapildytų biudžeto?

          Kodėl turto mokesčių neturėtų mokėti valstybinės institucijos, kurios neefektyviai valdo turtą? Ar tai nepadėtų jas „išmokinti“ su turtu elgtis atsakingiau?

          • Valentinas

            Dzyvai,
            Abiem atvejais sutinku, kad galėtų. Valstybės turto efektyvus valdymas irgi yra vienas iš resursų mažinti deficitą. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad didžioji Lietuvos visuomenės dalis yra išlaikytiniai gyenantys iš pašalpų, kurioms jiems sumeta mažoji Lietuvos gyventojų dalis arba iš neadekvačiai didelių atlyginimų, kuriems susimeta irgi mažesnioji visuomenės dalis. Viešojo sektoriaus paslaugų produktyvumas yra atskira tema, kuri yra labai skaudi ir yra šios Vyriausybės silpnoji vieta.

          • Baisuoklis

            Jei „valdiškos“ istaigos imtu mokėti mokestį, tai mumi su jumi butų tik blogiau – mes, o ne kas kitas, tas įstaigas ir išlaikom. O įstaigos efektyvumas matuojamas lojalumu valdančiąjai klikai, ar paprastai tariant „kiek ten gerų žmonių“.

          • dzyvai

            Valentinai, „Klaipėdos naftą“ paminėjau kaip vaizdų pavyzdį, kad neakcentuotum, jog tik privatus verslas neša (gali nešti) pinigus į biudžetą. Dar RST galima prisiminti…

          • Dzyvai, stipriai abejočiau ar RST yra tinkamas pavyzdys. Labai gali būti, kad RST misija teikiant monopolines paslaugas yra ne pelno generavimas, o būtinųjų viešųjų paslaugų užtikrinimas kuo efektyviau. Panašiai kaip kariuomenė.

        • Regis

          Valentinai, aš apie tai –

          „eilinį kartą suoktų pasakėlę apie tai kaip kapitalas mažai apmokestinamas“

          Tų palyginimų (apie mokesčių dydžius) yra įvairių, šis tik vienas iš daugelio.

          Miegojau gerai ir jaučiuosi gerai ir mano mintys suformuluotos pakankamai gerai ir suprantamai. Taip manau..

          • Valentinas

            Tai reiškia aš neišsimiegojau. Iš tikro tai esmė ne tame kiek pas mus kapitalas apmokestinamas, o tame, kad to kapitalo yra labai mažai. Kuo labiau jį mokestinsime, tuo jo bus mažiau. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad mano žiniomis, If draudimas prieš kurį laiką reorganizavosi ir Lietuvos bei Latvijos padalinius pavertė Estijos padalinio filialais. Pelno centras tapo Estijos If, o Lietuvoje ir Latvijoje moka tik tiesioginius mokesčius susijusius su darbuotojų samdymu ir t.t. Laisvas kapitalo judėjimas neišvengiamai veda prie geresnių sąlygų paieškos.

          • nerijus

            Ir kas?..
            Tą patį padarė Maksima. Jos pelnas keliauja Olandijon.
            Ką siūlote? Lai verslininkai nemoka JOKIŲ mokesčių. Juk visiems no to bus tik geriau?..O ypač valentinams.

      • gied

        Regi : Šitas forbes grafikas yra klaidinantis. Tai yra maksimalias pajamas gaunančių žmonių mokesčių našta. Tai yra maksimalūs įmonių mokesčiai. Jei grafikas būtų žmonių, gaunančių 2000, kad ir 5000 LT į rankas, grafikas atrodytų kitaip. Tačiau Lietuvoje nėra daug žmonių, gaunančių 20 000 LT per mėnesį arba panašiai, kurie leistų padaryti progresinius mokesčius naudingais ir neskatintų protų nutekėjimo.

    • romas

      Didžiąja dalimi pritariu ir Artūrui, ir tau, Valentinai, bet manau, kad net ir atlyginimų nelabai reikėtų mažinti, jei sumažintume valdiškų paslaugų ir pamažintume jų teikėjų (pvz. mokymo programas, mokytojus ir mokyklas). Pati didžiausia bėda ir yra visiškas valdiško sektoriaus neefektyvumas. Pirštais galima rodyti vos ne ant kiekvieno kampo. Bet kurie papildomi mokesčiai nebeduos teisingesnio perskirstymo, nes arba jie bus peilis verslui ir darbo vietoms, arba jie bus peilis vartojimui ir automatu vėl verslui. Biudžeto problemas dabar galima būtų spręsti galbūt dar kai kurių prekių PVM ir akcizais (dujoms pvz.), bet jokiu būdu ne naujais mokesčiais.Pati svarbiausia mintis, kurią visiems reikia pagauti, kad toks biudžeto deficitas tik atideda problemas ateičiai. Suprantu politikus – jie nenori politiškai pasilaidoti – ir pradedu galvoti, kad valiutos fondas būtų buvęs gerai, kai patiems susiveržti neužtenka valios.

      • Baisuoklis

        Cha, cha!
        Pabandyk is bendrojo lavinimo mokymo programos isbraukt tikyba (ir etika tuo paciu). 3 proc sutaupysi. Bet klebonelis is sakyklos taip uzgriaudes, kad artimiausius rinkimus prapilsi triuskinamu rezultatu.

        • dzyvai

          Matematiką išbraukęs daugiau sutaupytum. Gal net 20 proc. Jeigu jau manai, kad žmogus neturi būti visapusiškai lavinamas…

        • fsm

          @Baisuoklis

        • fsm

          @baisuoklis
          >> Bet klebonelis is sakyklos taip uzgriaudes, kad artimiausius rinkimus prapilsi triuskinamu rezultatu.

          Tegul jis griaudėja kiek tik nori, niekam tai nerupės. To padaryti neleis politikai, kuriems LKB nuolat į lovį įpila.

    • Rytis I

      Kiekvienoje patinėje situacijoje yra standartinis ėjimas – e2e4. Tokiu atveju nėra prasmės kaltinti nesitraukiančius pėstininkus ar kelintus metus įtikinėti, jog tai tik saugi rokiruotė.
      Manau, šiuomet nelabai aktualūs reformų vertinimai partiniais-strateginiais niuansais, daug svarbiau taktiniai valstybės išlikimo klausimai, taip siūlyčiau ir vertinti… Kažkur skaičiau, turbūt nesuklysiu – statistiniame Lietuvos miestelyje per dešimtmetį pirmokų sumažėjo dvigubai, šalia esančiame Baltarusijos miestelyje – patrigubėjo. Štai ir visa politika. O gal geriau, kai jos mažiau?

  • Labai nesocialdemokratiškas rašinėlis. Kokia socialdemokratizmo esmė? Rūpintis paprastu žmogumi. Valdininkas, dirbantis valstybės tarnyboje ir gaunantis 1200 LTL – irgi žmogus.

  • Lee

    vienintelė išeitis nesugebant įvykdyti vidinės devalvacijos yra VALIUTOS devalvacija , arba ilgi metai ekonominės stagnacijos ,emigracijos ir t.t.

    deja Kubilius įvykdė(ir tebevykdo) socialdemokratinę ekonominę politiką,tad Butkevičiui ir co belieka tyliai dar porą metelių susigūžus pasėdėt ir drąsiai perėmus valdią nuoširdžiai paspausti Kubiliui ranką……………

  • Regis

    Faktas, kad biudžeto deficitą reikės mažint. Viešo sektoriaus sąskaita? Gal, kaip vienas iš variantų. Šioje vietoje įdomiai atrodo verslininkų ir kitų suinteresuotų asmenų argumentas neįvedinėti naujų mokesčių (ir to paties NT pvz.) šiandien nes dabar krizė ir taip sunku. Klausimas – žmogui uždirbančiam prabangius 2100 lt lengva? Mano galva, pirmiausiai reikia judint „gulinčius“ pinigus ir apmokestinti tuos kurie dirbdami čia Lietuvos rinkoje sugeba uždirbti pasakiškus pelnus. Sakote pabėgs dėl didelių mokesčių? Nieko baisaus, ateis kiti ir sugebės taip optimizuotai dirbti, kad ir mokės mokesčius, mokės atlyginimus ir uždirbs pelną. Valstybė teoriškai gali sumažinti vidutinius atlyginimus per mokesčius, bet ar tie atlyginimai tokie dideli? Ar žmogus uždirbdamas tokį atlyginimą sugeba išgyventi ir dalį pinigų „sulaikyti“ pas save santaupų pavidalu? O ne paleisti tą patį mėnesį po gavimo „atgal“ į apyvartą? Abejoju.

    • gied

      Regi: Tam, kad ateitų kiti, reikia tam tikrų sąlygų. 1. Palankių ir stabilių mokesčių 2. Išsilavinusios (arba pigios) darbo jėgos 3. Geros infrastruktūros 4. Naturalių resursų. Tu nori pašalinti 1, kai 2 – abejotinas ( diplomas negarantuoja žinių Lietuvoje, yra ir pigesnių ES šalių) 3 ir 4 nėra.

  • Mindaugas

    Atsiprašau už žodį, bet jis labai taikliai apibūdiną situaciją: tai tėra ŠŪDELIAVIMAS

    Plačiau: http://www.commonsense.lt/2010/07/07/kiek-galima-sudeliauti-arba-kam-turetu-rupeti-mazejantis-nasumas/

    • Mauras

      visiškai pritariu tezei. Tik ją sėkimingai galima pritaikyti ir šiam AR tekstui, nes jis iš esmės teisingam, bet gerokai pavėluotam konstatavimui dėl atlyginimų viešajam sektoriuje kažkodėl ištraukia 2009 m. biudžeto skaičius (kai valdžia turi ir 2010 biudžetą, kuriame atlyginimų fondas biudžetininkams visgi sumažintas 5-10%), suplaka viską į krūvą ir baigia nieko neišsprendžiančiu „paprastu klausimu“ –
      Klausimas labai paprastas – jei vidutinis darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius valstybės sektoriuje šiame sektoriuje pernai būtų mažėjęs tokiu pačiu tempu kaip privačiame, ar reikėtų šiandien A.Kubiliui ir I.Šimonytei sukti galvą, iš kur paimti trūkstamus 400-500 mln. litų?

      – be aiškaus atsakymo į tikrai nepaprastą klausimą – kur verta labiausiai taupyti ir kodėl. Matuojant pirmiausia teisingumo ir ilgalaikio visuomenės intereso kriterijais.

      Pirmiausia, neapgaudinėkime savęs – iki subalansuoto biudžeto trūksta ne 400-500 mln. Lt., o su Sodros skyle maždaug ~7-8 mlrd.Lt. (~4-5 mlrd. Lt. valdžios biudžetas ir ~3 mlrd.Lt. Sodra). Beje, ~580 mln. Lt. 2010 biudžete yra palūkanos už naujas 2009 skolas, kurios per metus padidėjo 7,88 mlrd.Lt. Tas tikslas, apie kurį vis šneka valdžia, yra per 2 metus deficitą sumažinti iki 3% BVP, t.y. ji planuoja ramiai skolintis ir toliau mažiausiai po kokius 3 mlrd.Lt./metus.

      Nepanašu, kad norėtume atsisakyti gydytojų, policininkų, teisėjų ir mokytojų, net apkarpius jų atlyginimus tai iš esmės nepakeis valstybės skolos didėjimo tendencijos – per didelė išlaidų ir pajamų disproporcija.

      Matyt išlaidų pusėje efektyviau yra ne mažinti atlyginimus (juos kažkiek mažinti reikėjo vien dėl solidarumo principo), o kaip neseniai sakė R.Kuodis interviu VŽ, tiesiog nustoti švaistyti pinigus. Per visokias „orines“ ne pirmo būtinumo asignavimų valdytojų programas (1,7 mlrd. Lt., iš jų 1 mlrd.Lt. automobilių keliams), 200 mln. subsidijas geležinkeliams už keleivių vežimą, kosminius projektus (vienas iš tokių – naujosios AE statyba, į kurį ne tik kelis metus merkiame ir toliau merksime biudžeto pinigus – jo sėkmę užsienio investuotojui panašu teks garantuoti energetikos įmonių akcijomis, t.y. visų mūsų turtu) ir išlaidas valdininkų komandiruotėms.

      Pajamų pusėje prisimenant, kad MVĮ sukuria ~2/3 BVP, ir šios įmonės lengviausiai pasitraukia į šešėlį, jų, ypač teikiančių paslaugas veiklai, administravimui supaprastinti ir mokesčiams sumažinti nepadaryta švelniai tariant nieko.

      Kalbant apie kitas, jau ne mūsų mokesčių ir ES pinigų, o likusio valstybės t.y. mūsų turto perskirstymo perspektyvas – jau turime privataus ir viešo sektoriaus partnerystės teisinę bazę, neoficialiai teko girdėti kad 6 bandomieji projektai jau pradėti. Skirta visa tai aišku stambiesiems verslininkams. Jau skamba kubiliaus pasvarstymai, kad įsileidus privatų kapitalą į valstybines įmones bet jų neprivatizuojant, jų turto valdymas taps efektyvesnis. Galbūt, bet turint galvoje tokius sandorius derinančių ir laiminančių „politverslininkų“ ir valdininkų mentalitetą, kooperatyvo prie gamyklos, ypač monopolinės, variantas man atrodo labiau realus. Vėlgi galima tik prisiminti pažadus atlikti tokių pertvarkymų kaštų-naudos analizę, ir tikėtis kad bus daugiau viešų diskusijų ir saugiklių prieš lipant ant kokio Leo LT ar Dalkia-rubikon mastų grėblio.

      • Genpre

        Maurai,
        Kitaip sakant, išeities nėra?

        • Mauras

          tokios greitos ir paprastos kaip „padevalvuokim kieno nors atlyginimus ir bus tvarka“ – nematau. IMHO išeitis – tik nuolat spausti valdžią (partijas ir valdininkus) atviru absurdo viešinimu. Tai pamažu vyksta, tik labai jau lėtai ir nedrąsiai ir manyčiau labiau yra asmeninių iniciatyvų (pvz. Kreivys ir aplinka su viešaisiais pirkimais, ar Čapliko vaistų kainų reguliavimas) nei sistemos ar visiems valdžioje esantiems privalomos politikos pasekmė. Viešinti švaistymą, ir pamažu infiltruoti į valdžią kitaip mąstančius kadrus.

          Kuodžio interviu vertas dėmesio, deja prieinamas tik prenumeratoriams.

      • mielas Maurai, viskas, ką tamsta rašote yra gražu ir išsakyti priekaištai dėl to, kad remiuosi 2009 metais beveik teisingi (beveik, nes tikrasis mažinimas 2010-aisiais) bus matyomas tik pasibaigus metams.

        Tačiau aš ne apie tai – tioesiog norėjau atkreipti dėmesį, kad „orinės’ programos į kelius yra beveik tokios pačios vertės kaip ir R.Kuodžio siūloma renovacijų programa. Abiem atvejais esmė beveik tokia pati – valstybė investuoja į projektus, kurie skatina ekonomiką, tačiau iš esmės nesukuria pridėtinės vertės. Tas jūsų minimas 1 mlrd. keliams – tai juk ir darbo užmokestis, įmokos Sodrai, užsakymai asfalto gamintojams, dažams, skaldai ir panašiai. Turint galvoje, kad prie to 1 mlrd. dar neabejotinai bus pridėta maždaug dvigubai tiek pat ES lėšų, gal ir ne visai „orinės“ tos programos.

        Nesakau, kad tai ideali politika, tačiau neišleidžiant to 1 mlrd. (plius ES lėšų) galbūt išleistume panašią sumą bedarbių pašalpoms, kompensacijoms už šildymą ir vaistus ir pan…

        • Mauras

          Gerb.Artūrai,
          „orinių“, t.y. realios grąžos neduodančių „investicinių“ programų yra pakankamai daug. Pradedant verslo rėmimais ir baigiant visokiais „oriniais“ mokslo centrais. Mano galva, „orinės“ programos – tai valdininkų kvalifikacijos stokos, nenoro gilintis ir privačių interesų (tiek valdininkų, tiek partinių politverslininkų) pasekmė. Prisiminkime, kiek paslaugų funkcijoms, kurias turėtų užtikrinti patys už gaunamą atlyginimą, iš visokių tiekėjų perka biudžetininkai, prisiminkime, kaip lengva ranka organizuojami visokie absurdiški „Lietuvos universitetų reitingavimo sistemų“ konkursai ir kiek pirkimų vykdoma be jokios konkurencijos (nors VPT teigimu 2009 m. pirkimų renkantis iš vieno pasiūlymo ir sumažėjo 30%).

          p.s.Kelius, kurie gana apčiuopiami ir matomi, paminėjau tik dėl įspūdingo biudžeto, kurio reiktų mažiau jei šiek tiek keistųsi situacija rinkoje. Valstybės kontrolės išvados:
          „Anot VK auditorių, susisiekimo ministerijos Vidaus audito tarnyba nevertina viešųjų pirkimų konkurencijos, o Transporto investicijų direkcija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija – rinkos, potencialių dalyvių ir kainų lygio, todėl skaidri konkurencija nėra užtikrinama. VK pabrėžia, kad yra rizika, jog teikiamų pasiūlymų kaina gali būti daugiau nei 30 proc. didesnė nei turėtų būti.“

          http://www.balsas.lt/naujiena/314421/valstybes-kon
          trole-itaria-kelininkus-ribojant-konkurencija

          Dėl kelių asfaltavimo įtakos ekonomikai – neturiu po ranka skaičių, bet patirtis sako, kad kelių tiesimo įmonės pagal dirbančiųjų skaičių „įsisavintam“ milijonui litų vargu ar iš tolo galėtų lygintis su renovacine statyba. Paasfaltavus vieškelius nei pasikeis prekybos balansas mūsų naudai (neimportuojant dujų), nei sutaupysim litų iš daugumos mūsų kišenės, kuriuos dabar paleidžiam vėjais, nei sumažinsim bedarbystę. Renovacijai ES lėšų galima pridėti tikrai ne mažiau, todėl dabartinė neįgali (nes ultralibertari) kubiliaus renovacijos programa atrodo daugiau nei keistai.

          Pridėjus aiškiai oligopolinę kelių tiesimo rinką, kai užsakymus nuolat dalijasi 4 įmonės (ne veltui krautuvininkai kartu su „Invalda“ investavo į „Kauno tiltus“, kurių valdybai pirmininkauja vienas Leo LT architektų), ir vis išlendančią šių įmonių paramą partijoms, vaizdelis su „investicijomis“ į kelius – nekoks.

        • Juozas

          Kol nieko nedaroma, kad mažėtų korupcija, tol tikrai neverta pradėti visokių „investicinių programų“. Jeigu Kubilius vykdytų savo rinkiminius pažadus ir bent bandytų imtis iniciatyvos prieš korupciją, tai nereikėtų visokių vidinių devalvacijų. Yra įvairių skaičiavimų, bet korupcija suryja daugiau negu mokytojai, be to ji stabdo užsienio investicijas. Milijardas litų yra labai maži pinigai, tiek tikrai galėtų papildomai įsilieti į ekonomiką iš užsienio investicijų jeigu Vyriausybei rūpėtų investicinės aplinkos sąlygos, pagrindinė sąlyga yra žemas korupcijos lygis (nors investuotojai niekuomet to nepasakys per „investuotojų formą“ į akis Kubiliui, netaktiška apie tai kalbėti ir gali pakenkti verslui). Šiuo požiūriu kol kas nieko nėra padaryta ir yra labai didžiuliai rezervai.

          • Genpre

            Aiškiai, konkrečiai, be blevyzgų ir „aukštojo“ pilotažo. Realiai mąstantis žmogus. Pagarba. Džiugu. Atrodo ne man vienam taip atrodo.

  • Skeptikas

    Apie kokią „vidinę devalvaciją“ viešajame sektoriuje dar galima kalbėti, jei, pvz., dažnas valstybės tarnautojas, pareigūnas ar teisėjas už analogišką darbą gauna 3-5 karus ir net dar mažiau, nei lygiai tokias pat funkcijas vykdantis jo kolega iš normalios valstybės? Jei, tarkime, teisėjai Lietuvoje priima sprendimus, kurie visais požiūriais niekuo nenusileidžia Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ar kt. teismų priimamies sprendimams, tai kodėl Lietuvos teisėjams už tokį patį darbą nemokamas toks pat arba bent palyginamas darbo užmokestis? Veik visame viešajame sektoriuje ta pati disproporcija. Visi gudrūs malti šūdą apie „vidinę devalvaciją“, bet kažkodėl niekas nenori už 3-5-10 kartų mažesnį atlygį tenkintis 3-5-10 kartų prastesnėmis nei normaliose valstybėseviešosiomis paslaugomis.

    • Komersantas

      Todel, kad Prancūzijoje gyvenimo lygis aukštesnis. Be to, kaip argumentą pateikiant atlyginimo dydį, reikėtų pasakyti ir kiek kartų Prancūzijoje kainos yra didesnės. Gal tuomet ir tas skirtumas nebe toks baisus atrodys?

      • gied

        1. O neatrodo, kad nebūtina taikytis su blogesnėm viešosiom įstaigoms, jei jos pradėtų dirbti efektyviau? Atleistų nereikalingus darbuotojus, mažintu apimtis, etc? Apie tai ir kalba… Ar lietuvai, iš kurios emigravo ~40 000 per metus žmonių nereiktų susimažinti bent 2-3% darbuotojų, dirbančių viešose įstaigose taip pat? Bent jau už šiuos metus.

        • Valentinas

          Valstybinės įstaigos yra apsileidimo ir neefektyvumo klondaikas. Tai pasireiškia visur. Valstybinėje įstaigoje žmogus dirba tingiai, nenoriai, daro daug pertraukų. Visas šis tinginystės užkratas labai greitai pakeičia žmogų ir būtent todėl verslas kratosi bent kelis metus valstybinėje įstaigoje padirbusių žmonių, nes laiko juo sugadintais.
          Moterys valstybinėje įstaigoje subobėja, susmulkmeniškėja, jos netenka ambicijų tampa neįdomios. Nebeprisižiūri savęs, nebevaikšto pas kosmetologą, nekovoja su celiulitu sporto klube. Būna nemadingos. Kepa pyragus ir neša juos į darbą „prie kavos“.
          Tai yra visiška priešingybė toms išdidžioms panteroms, dirbančioms privačiame versle, gražioms ir spinduliuojančioms energiją.

          • Smilga

            Valentinai, nežinau iš kur pas jus tokios žinios apie subobėjusias „negražias“ moteris, niekaip nesutiksiu!:) Daugelyje valstybinių įstaigų, ministerijose, agentūrose dirba inteligentiškos, elegantiškos, žavios moterys.

            Fredi, dėl „beprasmio“ darbo irgi perdedi:)

          • Valentinai, tavo vietoje Smilgos atsiprašyčiau. Būdamas vidutiniu vadybiniku Smilgą galėtum pakviesti į kokį nors sporto klubą, kad įsitikintum, jog ir valdininkės spinduliuoja teigiamą energiją ir yra gražios.

            P.S. Beveik anekdotinė situacija: viename depatamente labai negražus, bet lyriško būdo auditorius vietos spaustuvėlėje ( kiekviena ministerija ir departamentas turi savo spaustuvėlę ) išsileido savo poezijos rinkinėlį ir jį dalino tik ištikimiausiems bičiuliams, kurie jokiu būdu negalėtų išduoti plačiąjai publikai nežinomo poeto paslapčių, vidinio pasulio grožio ir jautrios sielos. Spaustuvėlės įkainių – taip pat.

          • Smilga

            Valentinui atleidžiu, žinau kad pajuokavo :)
            O į sporto klubą, tik su sąlyga jeigu ir Fredis* bus ten?:)

          • Pats pažįstu keletą moterų,kurios dirbdamos valstybinėje įstaigoje subobėjo. Tikiu, kad pasitaiko ir elegantiškų, tačiau tai prieštarauja minčiai,kad valdininkės nedaug uždirba. Norint būti gražiai ir elegantiškai reikia investuoti į save velniškai daug. Tik vienetams duota vidinė, įgimta elegancija. Be to, elegantiška valdininkė gali reikšti ir tai, kad ji tinkamai ištekėjo, bei vyras supranta savo pareigas ir pakankamai į ją investuoja.
            Tačiau tokių yra vienetai. Dauguma valdininkių subobėja ir apsileidžia kadangi tai beveik neišvengiama, kai nuolatos tinginiauji ir neatsakai už savo darbo rezultatus.
            Atskira tema yra valdininkai vyrai, bet čia gal tegul Bobutė pasisako…

          • dzyvai

            Valentinai, jūsų požiūris į moteris labai vartotojiškas :) „Subobėjusi“ kitą kartą tiek išminties ir supratimo gali pažerti, kad glencuotom sporto klubų lankytojom tą išmintį sukaupti likusio gyvenimo neužteks, nes ne ten jos investuoja savo laiką o jų vyrai pinigus…

            Kaip žinia, būtent glencuoti mokantys pasirūpinti savimi elegantai ir kėravoja mūsų valstybės, visuomenės, žiniasklaidos, verslo vežimus. Ir, žiū, kur atvažiavom?

            O gal priminti tamstai kaip savimi gali „pasirūpinti“ „nebiudžetininkė“ VP ar senukų kasininkė?

          • Valentinas

            Dzyvai, jūsų požiūris į moteris labai stereotipiškas. Sporto klubų lankytojos ne visos yra glencuotos ir daugelis iš jų gyvenimo išminties galėtų pamokyti ir biudžetininkes ir nebiudžetininkes kasininkes.

          • Genpre

            Ir kas prabilo apie moteris ?! Ir kas ten kalbėjo apie gerą-blogą miegą… :)

          • dzyvai

            Valentinai, mano požiūris stereotipiškas? Ar ne Jūs į diskusiją įvedėte terminą „subobėjimas“? Beje, aš neteigiau kad visi sporto klubo lankytojai „glencuoti“. Aš atkreipiau dėmesį į „subobėjusių“ menkimimą ir glencuotų garbinimą. Sporto klubai ir grožio salonai nūnai dažnai yra dar viena vartojimo mada, kurią renkasi reklamos iš glencuotų žurnalų viršelių aukos. Nueini į sporto klubus, į grožio salonus, naktinius klubus ir tai yra lyyygis, ir kitus gali drąsiai vadinti bobomis, runkeliais arba miestelėnais. Tiesiog kultūros ir visuomenės šviesuliai :)

      • Skeptikas

        Šiaip reikia lyginti ne pajamų ir kainų absoliučiųs dydžius, bet kokia pajamų (ir pirmiausia darbo užmokesčio) dalis išleidžiama maistui ir būtiniausiem buitiniam poreikiam (egzistavimui), o kiek jų lieka, taip sakant, gyvenimui. Tai štai, Lietuvoje paprastiems viešojo sektoriaus darbuotojams ir tarnautojams gyvenimui lėšų praktiškai nelieka. Vadinasi, egzistuojame kažkokioje socialinėje baudžiavoje, kai darbo uždarbio pakanka tik tam, kad pavalgęs, išsimiegojęs ir nesušalęs vėl galėtum dirbti, kad gautum pavalgyti…

        • gied

          Skeptikai: manau, kad kalba ne apie tai. Kalba apie visą bendrą viešo sektoriaus naštą. Niekas gi neslepia, kad eiliniam žmogui sunku. Bet gal jį atleisti būtų mažiau skausminga (ypač jei jo pareigos dubliuojasi, yra erdvės padidinti efektyvumą, etc), nes jis galėtų susirasti kitą darbą (pvz privačiam sektoriuje) arba sumastytų sukurti sau ir kitiems darbo vietą…
          Žinau bent 2 stambias įmones, kur 2009 metų pradžioje porą kartų susirinkimuose viršininkai pasakė: iš kiekvieno skyriaus atleisime po xxx žmonių. Nesvarbu, kokie tai skyriai. Atleisdavo ar tai trumpiausiai dirbančius, ar tai pagal rezultatus. Abi įmonės išgyveno. Žinau, kad abiejoms buvo būtina mažinti išlaidas. Žinau, kad eilinis darbuotojas nukentėjo laikinai. Gal net išvyko į užsieni. Bet kiti išgyveno.
          Klausimas, kodėl valstybė taip negali pasielgti su darbuotojais, dirbančiais jai.

          • Skeptikas

            _Todėl, kad suburti ir išlaikyti viešajame sektoriuje kompetentingus darbuotojus ir tarnautojus yra nepalyginamai sunkiau nei privačiame. Reikalinga patirtis kaupiama metų metus ir ją reikia išsaugoti, o ne išvaryti į Ispanijos apelsinų plantacijas ar Anglijos braškynus. Viešasis sektorius labai vangiai reaguoja į teigiamus rinkos pokyčius. Dažnai nė nespėjus jų pajusti, jau prasideda eilinis nuosmūkis. Jei sulig kiekviena recesija mažinsime viešąjį sektorių 10-20 proc., tai jo greitai neteksime. Beje, kažkodėl teigiamus pokyčius viešasis sektorius patiria paskutinis, o greta to dar reikalaujama, kad jis pirmas ir visa apimtimi patirtų neigiamus pokyčius.
            _Nemažai viešame sektoriuje dirbančių ar tarnaujančių žmonių yra lengvai kvanktelėje, nes turi kažkokių idėjiškumo rudimentų, o ne vien viską matuoja ekonomine nauda. Bene geriausia iliustracija būtų bibliotekininkai ir rajono kultūros namų darbuotojai. Ar jų taip pat nebereikia? O mokytojai ir gydytojai? Gal rimtai norite važinėti gydytis į Lenkiją ar Baltarusiją, kaip „nusireformavę“ estai važinėja pas buvusius tėvynainius medikus į Suomiją? O apie tai, kad mažinti gaisrininkų skaičių – negerai, dažnas kažkodėl susimąsto tik tada, kai nesulaukus jų pagalbos baigia supleškėti nuosavas namas.

          • gied

            Skeptikai : Pirmas teiginys – nesamonė. Visur sunku vienodai, o jei tiksliau – savos problemos.
            „o greta to dar reikalaujama, kad jis pirmas ir visa apimtimi patirtų neigiamus pokyčius.“ – etatų mažinimą tikrai ne jis pirmas pajuto…
            Klausimas paprastas – ar viešasis sektorius koks yra dabar Lietuvai yra ne per sunkus, ar jis visas reikalingas, ir ar nėra kaip jį optimizuot?
            Pats prakalbot apie bibliotekininkus – koks dabar yra knygų iš bibliotekų skaitymo procentas, ir kaip pasikeitė rajonų demografija per 20 metų? Visos bibliotekos atlieka savo vaidmenį? Kas nors pasikeis jei jos dirbs 1-2 dienas savaitėje, arba jų kaikur neliks/bus sulietos su kitom įstaigoms? Pranašaučiau, kad anksčiau ar vėliau elektroninės knygos beveik visiškai išstums bibliotekas ( ne knygas).
            Kalbant apie mokytojus ir mokymą: Kaip pasikeitė mokslo krūvis moksleiviui nuo 1990? Pamokų daugėja (t.y. ir etatų), kokybė – neaišku. moksleivių skaičius mokytojui – mažesnis už išsivysčiusių vakarų valstybių.
            Ir t.t. Nesakau, kad visur galima mažinti, ar tai neatsilieps… bet kad reikia pasižiūrėt – tai turbūt tikrai.

  • Kristina

    Asmeninę algos mažėjimo viešajame sektoriuje patirtį turiu. Beje, nesiskundžiu – anaiptol, mano atlyginimas ir po sumažinimo išliko apynormalis, gyvent galima. Mano mėnesinės darbinės pajamos nuo 2009 m. rugsėjo sumažėjo nei daug, nei mažai – apie 22 procentus. Sumažėjo pareigybės koeficientas, sumažėjo bazinė alga ir sumažėjo už klasę gaunamas procentas – o kadangi turiu netrumpą patirtį valstybės tarnyboje, tai automatiškai sumažėjo ir už ištarnautus metus automatiškai gaunamas priedas. Ir einame kas mėnesį nemokamų atostogų. Taigi, išnyko beveik ketvirtadalis pajamų. Tikrai ne vienas kitas procentėlis.

    • gied

      Tiek jus, tiek Skeptikas yra 100% teisūs. Tiesiog reikėjo atleisti apie 10-20% viešojo sektoriaus darbuotojų… tada algos kitiems nemažėtų.

      • nerijus

        gied

        Ir priimti į PPV ( Politinio Pasitikėjimo Valdininkus :) ) kaip tai padarė Kubilius. Aleliuja.

  • Įdomu, kur Maldeikienė. Juk kažkam reikia apginti „skurstantį“ viešąjį sektorių. Antra vertus, gaila man kolegos po šio rašinio neabejotinai jos įrašyto į nemokšų ir profanų kategoriją. Juk jeigu žmogus mokosi 22 metus, mokančių darbas turi būti adekvačiai ir apmokamas. Nepaisant to, kad mokymo produktas – brokuotas bedarbis. Na, toks diplomuotas brokolis.

    • nerijus

      ugadugu

      Ji, kartu su Čilinsku, kuria naują judėjimą…
      Judinasi, tsakant…

  • Pažįstu moterį viename departamente, kuri dvylika metų kasdien eina į darbą ir dirba niekam nereikalingą darbą, dirba į stalčių. Toks darbas žmogų žlugdo morališkai. Viena mūsų dirbanti pilietė yra sužlugdyta morališkai, nors sėdi jaukiai, šiltai, sąlyginai sočiai.
    Ministerijos ir departamentai yra maži feodaliniai dariniai, kuriems vyriausybė (ministrų kabinetas) nedaro jokio poveikio. Susiformavusi vidinė struktūra yra užsilikusi dar nuo sovietmečio. Generalinį direktorių supa keturios pilkos, pataikūniškos, plėšrios vidutinybės. Iki generalinio direktorius užaugama nuosekliai lipant karjeros laiptais, paprastai juo tampa pirmasis pavaduotojas. Į pavaduotojų ratą jokiu būdu negalima įsileisti svetimų, pažangių, laisvų asmenybių. Kitoks yra suėdamas, sugraužiamas ir išmetamas. Ten sėdi daugiausiai socialistinių pažiūrų žmonės.
    Visoms ministerijoms ir departamentams sekantiems 2011-iems metams biudžetus galima mažinti lygiai per pusę. Žviegimas būtų neišpasakytas, bet žiūrint į ateitį – labai rezultatyvus veiksmas.

    • Skeptikas

      Lygiai taip pat galiu pastebėti, kad privačiame sektoriuje niekam nereikalingą ir net labai kenksmingą darbą dirba milžiniškas skaičius žmonių. Ko verta vien alkoholio ir tabako pramonė kartu su visa jos reklama. O kur dar visokių kitokių žmogaus prasmingai būčiai nereikalingų niekniekių gamyba, tuščiai naikinanti ribotus išteklius. Štai nuo ko reikia pradėti: naikinant vartojimo kultūrą mažinti vartojimą ir vartotojų skaičių, ko pasekmėje daugės žmonių ir gyvenimas taps mielesnis :)

      • gied

        Yra skirtumas : Privačiam sektoriuje mokami mokesčiai ir veikia savireguliacija. Niekas nepirks – niekas negamins, žmonės atleidžiami. Viešame sektoriuje tiesiog dirbs savo darbą metų metus toliau, nors jo nereikia arba jį dubliuos kiti darbuotojai.

        • Skeptikas

          Savireguliacija stambaus verslo ir monopolijų sąlygomis – mitas. Realybė – reguliacija. Geriausias pavyzdys – ta pati tabako pramonė, visais įmanomais būdais kurianti ir stimuliuojanti produkcijos paklausą, nuo mažumės ugdanti būsimus vartotojus. O koks aršus pasipriešinimas kyla vien dėl pirmųjų žingsnių link tikros savireguliacijos priemonės – baltojo cigarečių pakelio. Taigi, kas iš pirmo žvilgsnio panašu į savireguliaciją, tikrumoje yra reguliacija, o tai, ką įprastai laikome reguliacija, pasirodo, gali būti kelias į savireguliaciją.

          • gied

            Skeptikai: Mes nekalbame vien apie stambujį verslą. Tai – kraštutinumai. Be reguliacijos kiekviena iš viešųjų įstaigų plėstusi kiek tik gali – teoriškai paslaugų kiekis ir kokybė didės ir gerės. Praktika truputi kita.

          • Skeptikas

            gied: sutinku, be reguliacijos su bet kuo atsitiktų kaip su kokia „Maxima“ :/

    • Rytis I

      Ko norėti jei į darbą valdininkus priiminėja maskvietiškas „partškolas“ pabaigę…

    • Genpre

      Fredi,
      Ar bent numanai, kaip esi teisus…

    • Fredi*,
      paskutinė pastraipa niekam tikusi.

  • Neiškenčiau

    Klystate…
    Beprasmis darbas veda į nušvitimą:)

    • nerijus

      O tinginystė į progresą ;)

  • Bobutė

    Teoriškai visiems lyg ir aišku ką reikia daryti, tik neaišku kaip ar bent jau niekam to nepavyksta padaryti…

    Visi sutaria, kad reikia optimizuoti viešąsias paslaugas. Bet visos buvusios „saulėlydžio“ komisijos pačios „nusileido“… Visos (ar beveik visos) reformos nevykdomos ar beveik nevykdomos, ar juda „vėžlio žingsniu“ ir dar neaišku ar teisinga linkme, nes nėra aiškios, visų politinių jėgų ap(su)tartos vizijos… Gal pasikeitus valdžiai judėsime į priešingą pusę?

    Visi sutaria, kad reikia skatinti verslą. O kur tas „saulėtekis“. Ne tik, kad jo nėra, bet net bent kiek pastovios (jau nekalbant apie skaidrumą ar palankumą verslo plėtrai) mokesčių sistemos neišlaikom – vis keičiam ir keičiam, ar bent kalbam apie keitimus, kas irgi neskatina naujo verslo kūrimosi.

    O kur dar „nuvalkiotos“ temos apie šešėlinę ekonomiką, kontrabandą, korupciją. Sunku net pasakyti kiek milijonų ar milijardų dėl jų praranda biudžetas. Ir jokios „žiaurios“ akcijos apčiuopiamų rezultatų nedavė (tikiuosi, kad tik kol kas nedavė, bet…).

    Galima būtų vardinti ir toliau…

  • O kiek realiai to socialiniu darbuotoju gali pripazinti teigiantys auksciausios kvalifikacijos paslaugas?
    Kiek valstybinese imonese, savivaldybese ir ministerijose dirbanciu veikeju, ranka prideje prie sirdies, gali pasakyti kad tokios santvarkos kaip paminejo komentatorius Fredis (Liepa 9, 2010 11:58 ryte – bravo) ju tarpe nera?
    Kodel visi vaizduoja, kad musu salis tokia nesuvaldoma? Visa salis – ketvirtis Londono, kaimai tusti, viename svarbiausiu Europos uostamiesciu gyvena apie 270,000 zmoniu?…Tiesa – paprasta – dirbti reikia nor-ma-liai. Privatus sektorius priverstas dalyvauti konkurencineje kovoje su vietine/pasauline rinka, tam kad iskovoti savo dali – tai vercia zmones sukti galva, ir truks plys moketi tuos mokescius, prisiimti atsakomybe darbinant kitus zmones….va cia yra tikras gyvenimas. Tai, kad gimines susisodina i savivaldybiu kedes jaunas, anglu filologija baigusias dukreles, stumdyti tu paciu popieriuku Vylniuj…tiesa pasakius, lai stumdo, jei ji sededama toje kedeje tikrai nuveiktu kazka naudingo, zinodama kad dirba savo salies labui, turi teise pasiulyti naujoviu ir galiausiai jas vykdo priziurima. Vyriausybes aparatas (ministerijos, savivaldybes) – NETURI konkurencijos, o pajamos – PASTOVIOS, ir kiekvienas zmogus yra jos rinka….tai ka man paprastam zmogui, buria kazkokie politikos veikejai, ministru pavaduotojai, la la la….Dauguma ju – parazituojantis avilys, uzkrautas ant privataus sektoriaus + absoluciai visu salies gyventoju…Valstybes kontrole yra neabejotinai reikalinga salies dalis, taciau mums pasakoja kad „sali paveike Pasauline Krize, ir nebaubkit“, na, o kodel Olandija per visa krizes laikotarpi islaike 4% bedarbyste, nors ir lengvuosius narkotikus legalizave (narkomanai, klykteltu Grazulis ar Uoka) ir prostitucija (krenta musSeimoMoterys), kas atrodo turetu tik duoti erdve nevaldomam hedonismui ir chaosui?
    Paprasta – olandams patinka ju salis, nes salyje imanoma gyventi. Lietuvoje per televizija rodo cirka, kai tuo metu reikalai juda, gyventi nori visi. Jei esi savivaldybes tarnautojas – alga fiksuota, o gyventi (primenu) – norisi. Tada tavo draugai (skurdziuos post-II-karo kaimuos gime, sovietines aukstasias mokyklas baige), pasiulo galimybes net nesvaistyti laiko galvojant kaip cia ka lopyti kokioje Kupiskio savivaldybeje realiai, ir imtis kazkokiu reikalu. Aisku – be moralinio pagrindo toli nenueisma, nes – gyventi norisi shustrai. Tik va drasos pas valdininkus nera – i privacia veikla patys jie nesimeta. Jie geriau sedi kaip dalis monopolinio aparato, kuris kiekvienais metais gauna didziausias pajamas, ir ten tereikia siltai isitaisius kabinete, naudojantis ekonomikos ir matematikos ziniomis – isskirstyti bendra ta katila – KAS ten tokio sunkaus?
    Ministrai saziningi kurie verziasi dirzus ir petnesas (kitakart apie juos) – gali sau prigalvoti kad ir didziausiu nuostabiausiu apkarpimu – kas is to, jei vistiek nepraeis iki paprastos liaudies per visa aparato filtra?…Nedirba, nedirba nei savivaldybes, nei ju pagalbines institucijos, nekuria logikos remu normaliam egzistavimui. Lesu pakankamai viskam, ir zmoniu butu, jei nereiketu (reminatis pajamu proporcija) uz benzina moketi brangiau nei sveicarai, uz sildymai brangiau nei norvegai.

  • Aras

    Mažinti? Rėžti policininkus, mokytojus, gydytojus? Ciniškumu lygiavertis pasiūlymas būtų ugnimi ir raudonomis vėliavomis prasinešti per Vilniaus novorišų bei turčių rajonus, paliekant pelenų kvartalus.
    Gal geriau būtų visiems, jei koks V. Navickas uždirbęs milijoną sumokėtų nuo jo 50% valstybės kason, koks A. Račas, neuždirbantis milijono, sumokėtų 35%, ir t. t., ir visi kiti pagal sąrašą taip? Nereiktų Kubiliui su Šimonyte ieškot 500 milijonų, nes neturėtų kur pinigų dėt.

    • Rolandas

      Arai, kaip suprantu pats esi pasiruošęs mokėti tik minimumą? O už tokį savo indėlį, dar gauti kompensaciją už šildymą, pajamų mokesčių lengvatas, pašalpas, pastovų atlyginimą, gerus kelius, teisėsaugą ir teisėtvarką, gerai funkcionuojančias švietimo ir sveikatos sistemas, kasmetines atostogas, darbą, ne ilgiau kaip iki 16.45 v. Taip pat esi tvirtai įsitikinęs, kad tuo pačiu tau šventai priklauso teisė piktintis, dergti ir grąsinti sudeginti tuos, kurie mokės 50 ar 35 procentus.

      • nerijus

        Rolandai

        Uždirbu daugiau nei Vilniaus meras.
        Sutinku, kad mokėčiau 50 proc., o ne 32.
        Žmogui, kuris uždirba 3 000 ir daugiau tūkstančių atima galimybę įsigyti prabangesnę mašiną, nenuvažiuoti į Turkiją, o tam, kuris uždirba 800- 1 500 praranda galimybę susimokėjus mokesčius nusipirkti geresnį švarką, kelnes ar batus, įsipilti kuro mašinon ir nudumti Palangon, nors kartą metuose su šeima. Pailsėti.
        Apie kokią Valstybę čia kalbate? Gerbiamieji? Ką čia tauzyjate?..
        Sėdite pilnais pilvais ir tyčiojatės, postringaujat apie Valstybės gerbuvį. Padirbėkite bent už 1 000 Lt metelius. Susipažinkite su etatinių žmonių gyvenimu.
        Mandri, kai pilvas pilnas…

        • Nerijau, tavyje daug pykčio. Reikia išmokti jį valdyti.

          • nerijus

            Kai Kubilius suvaldys „krizę“, kuri slypi pas jį smegenėlėse, tai aš pažadu valdyti savo pyktį…
            ;)

            Nekenčiu demagogijos…

          • Tokiu atveju turėtum nekęsti savęs. Nejaugi nekenti?
            Gal gali suformuluoti krizės Kubiliaus smegenyse simptomus?

          • nerijus

            Aš save myliu, nes esu savimyla- egoistas.

          • Genpre

            Ir kam kalbėti apie pykčio valdymą, Valentinai, sąžinės turėtum, begėduli.
            Nerijus kalba realisto kalba, tik ar tau jį suprasti? Kad teoriją nuo liežuvio laidyti, šito talento tau niekas neatims,- ir aš panašiai moku (kai užsigeidžiu :) ), tik ką tu supranti apie realybę, jeigu Nerijui sakai „tavyje daug pykčio. Reikia išmokti jį valdyti“. Per tokius „pyktį valdančius“ valentinus nevykėliai valdininkėliai parklupdė dorus sąžiningus lietuvius be galimybės į apeliaciją šiame amžiuje.
            Kai paskaitai tave – lyg ir nedurnas atrodo, – ir valdžioje lyg ir nedurniai, – o ką turim? Saują „protingų“ ir minią ubagų.

        • Rolandas

          nerijau, atvirai pasakius labai rimtai svarstau galimybę ne kokius metelius, o visą likusį gyvenimą padirbėti už 1000 Lt, kadangi esu patologinis tinginys. Žmogui, kuris yra protingas, reikalingi trys dalykai:ilsėtis, ilsėtis ir ilsėtis. Beje, su su neginčijama teise būti pilnai aprūpintam.

          • nerijus

            Žmogui, kuris yra protingas- pinigai nėra svarbūs.

    • gied

      Arai : Linksma matyti žmogų, puolanti/ginantį vardą, o ne problemą. Vokietijoje pradinių klasių mokytojui tenka 30 vaikų. Pas mus – vidutiniškai 13. Vėliau irgi panašiai, nors disproporcija mažesnė.
      Policininkų turime 1 300 gyventojų, Vokietijoje – 1 324 gyventojams, prancuzijoje – 1 483 gyventojams.
      O cia pagal terapeutus 1000 gyventojų mes 11 pasaulyje :) http://www.nationmaster.com/graph/hea_phy_per_1000_peo-physicians-per-1-000-people
      Oi blogai mes gyvename…

      • Aras

        „Suomijoje .. net yra posakis: „Mokykla paskui mokinį“. Jei vietovėje atsiranda 5-6 pradinukai, steigiama mokyklėlė“, „Švietimu besirūpinantys įvairių šalių specialistai jau keletą metų kalba apie puikius Suomijos bendrojo lavinimo mokyklų pasiekimus“,„…kreipė dėmesį skaitymo įgūdžiams. Susumavus bendrus rezultatus pasirodė, kad Suomija pirmauja“, „…tyrimas, skirtas daugiau matematikos gebėjimams įvertinti, pribloškė ne vieną šalį: Suomijos moksleiviai visais atžvilgiais pasirodė geriausiai“.
        __________________
        „Lietuvoje yra ir 1500 vaikų turinčių mokyklų“

        • gied

          Arai: Suomijoje – vidutiniškai 15 mokinių pirmose klasėse 1 mokytojui, pas mus – 13-14. Mes lenkiame Suomiją, kurioje gyventojų tankumas – daug mažesnis (todėl yra didesnė problema su susisiekimu). http://www.nationmaster.com/graph/edu_pup_rat_pri-education-pupil-teacher-ratio-primary
          Tačiau išsilavinimo kokybe nusileidžiame. Matyt, problema ne tame. Galbūt labiau apsimokėtų padidinti tą santykį, ir tuo pačiu padaryti mokytojo darbą konkurencingu?

          • Aras

            „Vertinant per pastaruosius metus išvykusiųjų piliečių dalį 100 tūkst. gyventojų, Lietuva „sėkmingai“ konkuruoja su Šiaurės Afrikos valstybėmis.“

          • Baisuoklis

            Galva susitrenket?

    • gied

      Su policija, pagal tą patį puslapį, mes 12-ti pagal sąrašą tūkstančiui gyventojų.

  • aidas

    Jeigu kalbėti apie kokius mažinimus, tai galima būtų labai puikiai pritaikyti interneto galimybes ,perkeliant nemažą dalį viešo valdymo funkcijų ten. Biurokratizmas,popieriai- kiek jie suryja laiko,pastangų ir „žmonių gyvenimų“…bet.. na juk išvadas galit pasidaryti patys…

  • nerijus

    Aš tais siūlau uždaryti Lietuvos duris ir pakabinti spyną, kurią užrakinti ir raktą išmesti kosmose…

    • Aras

      „Paskutinis emigruojantis privalės užgesinti šviesą ir užtrenkti aerouosto duris“ – iš „Ryanair“ taisyklių Lietuvai.

      • Iš Airijos analitikų pažymos dėl imigracijos grėsmių:
        „Negalima leisti,kad imigrantai iš Lietuvos sudarytų daugiau nei 7 % šalies gyventojų. Susikoncentravę vienoje vietoje lietuviai Airiją gali paversti Lietuva – nevykėlių, komplekstuotų individų, homofobų ir kedofilų šalį, reikajaujančių, kad valstybė jais pasirūpintų, tačiau atsisakntys jai dirbti“

        • nerijus

          Lietuviai- Airiją verčia pasiturinčia šalimi. Už tai ir pasidžiaukime.
          Ten, truputėlį, kitokios žmogiškosios vertybės.
          Jei žmogus, daugelį metų dirbo Airijoje IR MOKĖJO MOKESČIUS, tai atėjus metui, kai jis netenka darbo, tai jam mokama KOMPENSACIJA, KURI, LEIDŽIA ORIAI GYVENTI, o ne egzistuoti.
          Nuo nepriklausomybės pradžios, BVP „paaugo“ 8 kartus.
          Kiek „pakilo“ pensijos, atlyginimai gydytojams ( ne vadovasm ), policininkams ( ne vadovams ), gaisrininkams ( ne vadovams ), ir t.t. Grįžome į 1995 metus, o ne į 1999 ( čia tik optimistai ).
          Kiek padidėjo Valstybės projektų finansavimas?..Gerb. „ekspertai“?..
          Kodėl apie tai net nekalbama, jog reikia mažinti?..Aj, juk nepajausi šakos, ant kurios pats sėdi?..
          Kokius „otkatus“ gavo už Barclays ir Monsanto atėjimą Lietuvon?..A?..Gerb. ekspertai?..

          IAE uždarymui bus skirta 2,5 mlrd. LT.
          Jau gauta 1 mlrd., kurio „nebuvo“ ( ištyrė „ekspertai“ ).
          Prašoma dar 1 mlrd.
          Finansavimas bus iki 2030 m.
          Dvidešimčiai metų liks „TIK“ 0,5 mlrd.
          Mažoka, tsakant. Spėju, kad prašys padidinti?.. :)
          IAE uždarymo rangovas buvo Ranga group.
          Dabar- Vėtrūna ir co. ( ? )
          Vieni pasrėbė. Leidžia kitiems. Dalinasi. Sąžiningi, škia.

          • nerijus

            Atsiprašau.
            Ne Litukų, o Euriukų… :)

          • Nerijau, tu patvirtini Airijos analitikų išvadas. Lietuviai nesugeba tinkamai suorganizuoti valstybės, jie nesugeba išsirinkti nekorumpuotų politikų, jie nesugeba sukurti intelektualinio potencialo ir todėl masiškai emigruoja. Tačiau atvykę į airiją jie nepalieka Lietuvoje visų savo blogų savybių – tinginystės, polinkio apgaudinėti, smurtauti, polinkio gauti ir duoti otkatus, kyšius ir panašiai. Iš tikro, dirbti juodo darbo Airijoje emigruoja tie, kurie nesugebėjo įsitvirtinti Lietuvoje, o tai reiškia neišsilavinę tinginiai (Lietuvoje iš darbo verslas atleidžia visų pirma tuos, kurie blogai arba tingiai dirba). Visą šį nevykėliškumo, negatyvumo, nepilnavertiškumo kompleksų komplektą jie atsiveža su savimi į Airiją. Todėl didesnė lietuvių koncentracija neišvengiamai vestų prie Airijos lituanizacijos. O tai yra grėsmė.

          • Valentinai,
            manau ši paskutinė tavo „įžvalga“ yra provokacinė, todėl labai rimtai nevertintina. Aš pats bandžiau emigruoti į Angliją su taip vadinama „pirmąja banga“ t.y. 2004m., kai Lietuva įstojo į ES ir plačiau atsivėrė sienos. Pragyvenau ten ilgiau nei metus, dirbau ir mokiausi (bet daugiau dirbau), tačiau turėjau grįžti atgal į Lietuvą. Kaip tam tikruose sluoksniuose pripažintas socialistas galiu pasakyti, kad emigravo ne tinginiai, o žmonės, kuriuos galima būtų įvardinti proletariatu. Ne tik su savo silpnybėmis, bet ir su savo stiprybėmis. Žmonės, kuriuos mačiau, nebuvo baigę universitų, mėgstantys išgerti, turintys visiems būdingų silpnybių tačiau tikrai ne tinginiai, durniai, banditai ir vagys. Bene pagrindinė jų savybė buvo labai aiškus supratimas, kad pradėjęs gerti jau nuo pirmadienio ryto, blogai gyvensi prie bet kokios valdžios. Galima nemėgti kokių tai pvz. kedofilų, bet akivaizdu, kad labai daug bausmių ir nusikaltimų „ekspertų“, o greičiau pranašų, visai neblogai gyvena Lietuvoje. Žmonės, su kuriais dirbau sandėly, nekraupo nuo to, kad mūsų „supervaizorė“ buvo lesbietė. Niekuo jie nesiskųsdavo, nes nebuvo kam. Imdavo visus jiems siūlomus viršvalandžius, pragyvendavo iš to, ką uždirbdavo, likdavo ir pasilinksminti ir dar šiek tiek kai kurie susitaupydavo. Manau 2004-2005 m. išvažiavusieji kaip tik ir buvo tie nelabai eruditiški, tačiau gana stropūs statybininkai, santechnikai, mechanikai ir visi kiti darbuotojai, kurių taip trūko „ekonominio Lietuvos pakilimo metais“, kai premjeru buvo Kirkilas. Neužilgo jų vėl ims labai trūkti, nes liko tik teisininkai ir vadybininkai.

          • Kreivaranki,
            Pagrindinė mintis nebuvo provokacinė. Emigruoja visokio plauko žmonių. Jų visuma yra Lietuvos reprezentacija. Tu paimi šaukštą ir pasemi sriubos iš bliūdo. Šaukšte esanti sriuba yra emigracinė. Paragavęs sriubą šaukšte turėsi tikslų supratimą kokio skonio yra visa sriuba bliūde. Airija yra kitas bliūdas sriubos. Jei paimsi vieną šaukštą Lietuvos ir įpilsi į bliūdą Airijos, jos skonis nepasikeis. Tačiau, jei perpilsi 20 šaukštų, puiki ir skani airiška sriuba gali pavirsti kiaulių jovalu, nes joje per daug lietuvių.

          • Valentinai,
            nepritariu radikaliai Tavo nuomonei. Galima būtų daug pasakyti argumentų prieš ją. Pats kurį laiką buvau emigrantas ir manau, kad jie savo sunkiu darbu padarė itin didelį postūmį tiek Anglijos, tiek Airijos ekonomikai. O va, kad airiai apart to, kad prisiėmė krūvas paskolų, kurių dabar nebeišgtali atiduoti – ne emigrantų iš Rytų ir Vidurio kaltė. Tiesiog Tavo mintys primena atvirkščią požiūrį, kuriuo remiantis, visi kurie nors ką sugeba, nenori vogti, nėra valdininkai ir turi nors kiek košės galvoje, spjovė į Lietuvą ir išvažiavo. Jei Lietuvoje yra tik šios dvi oficialios nuomonės, tai aš esu beviltiškas marginalas.

          • Genpre

            kreivaranki,
            Pirma naujųjų laikų banga į UK buvo 1995-1999m.
            Dėl teisininkų ir vadybininkų tu teisus,- pirmieji lobsta iš aferų ir žmonių bėdų, antrieji, – iš aferų ir vagysčių. Idealiai lietuviška.

          • Kreivaranki, gerai dabar pasakysiu paprastais žodžiais be jokių įmantrumų. Nerijus ir kiti Miestelėnai teigia, jog lietuviai išvažiuoja į Airiją todėl,kad ten Lietuva ir lietuvių politikai blogi, o Airijoje ir jos politikai yra geri. Aš gi teigiu, kad valstybę kuria jos žmonės ir Lietuva yra bloga tik todėl,kad tokie Miestelėnai kaip Nerijus sudaro jos gyventojų daugumą. Miestelėnai rinkėjai renka miestelėnus politikus, kurie ima kyšius, valstybei nesiseka ir finale Nerijus išvažiuoja į Airiją kaltindamas politiką, o ne save. Airijoje yra geriau todėl, kad jie turi mažiau Miestelėnų, o ir jų Miestelėnai turi daugiau košės galvoje. Tačiau, jei Airijos Miestelėnus atmieši lietuviškais Miestelėnais,labai greitai Airija pavirs Lietuva,nes valstybės papročiau yra jos gyventojų papročių visuma. Lietuvių įpratimas vogti, imti ir gauti otkatus, apgaudinėti ir t.t. (t.y. visos bėdos dėl kurių tariamai nusivylę žmonės važiuoja į užsienius) emigruoja kartu su lietuviais. Kol jų nedaug, Airijos sistema juos absorbuoja. Kai jų tampa daug – jie pradeda įtakoti sistemą. Nori pasakyti, kad lietuviai užsienyje atsisako progos apgauti valstybę ir susifabrikuoti socialinę pašalpą?

          • Genpre

            Valentinai,
            Gi visiškai ir konkrečiai pjauni grybą. Tu kalbi visiškai neišmanydamas reikalo. Apgailėtina …

          • Valentinai,
            gerai, kad pradėjai aiškinti paprastai, nes kaip tik dabar jau imu daug kur Tau pritarti. Bet ne visur. Kad ir vėl dėl tos Anglijos ar Airijos (šaly toje nebuvau, bet manau, kad jos panašios) visuomenių. Daug galima varyti ant visuomeninio lietuvių nebrandumo, bet jie tose visuomenėse anaiptol ne visada tampa šaukštu vandens barščių lėkštėjė. Dažnai jie suteikdavo toms visuomenėms ir savotiško vetybinio stiprumo. Žinau, kad nepritarsi, bet pasiūlyčiau pasiskaityti neseniai pasirodžiusius Užkalnio straipsnius apie anglų darbuotojus. Rasi ten ir apie anglų požiūrį į pašalpas, jei tau tai rūpi. Beje kas jau kas, o Užkalnis „runkeliams“ atseikėja reguliariai, taigi jį palaikyti vargšiukų iš Lietuvos apologetu vargu ar galima. Ir iš savo pusės, galiu pasakyti, kad jisai dėl anglų yra teisus, nepaisant to, kad itin sutirština spalvas, bet toks jau jo stilius.
            Bet gal Tu iš esmės ir teisus – dėl visko kalti JIE, miestelėnai, o mūsų tai mažuma, tai ką mes galime padaryti?

          • Genpre

            kreivaranki,
            Tavo bandymas civilizuotai kalbėtis su Valentinu emigracijos klausimais iš anksto pasmerktas. Kai paskutinykart bandžiau, Valentinas išjuokė užjūrio lietuvaičius Airijos Žuvų Fabriko juodadarbiais išvadinęs, o mandagiai išaiškinus, kad taip nėra, išsidergė ir tiesiai šviesiai š..dais apsipurslojęs dingo iš eterio. Neatlaikė baterijos manau. Aš net nebandau konkrečiai oponuoti tam asmeniui, nes prasmės nėra, o gaišti laiką teoretikui-blevyzgai nematau garbės. Kaip jau minėjau – jis nėra durnas,o tik su..iktas teoretikas. Lietuvoje jie ypatingai populiarūs, todėl ir Lietuva panašėja į Europos tvartus.
            O tu elkis kaip manai tinkamas. Sėkmės.

          • stellar penny bun
          • Genpre

            stellar penny bun,
            Neduodu nei sudilusio skatiko, kad moteris nuotraukoje – lietuvė. Gal tamstai naujiena, bet nuo šių metų pavasario agitacija prieš rytų europiečius ypač suaktyvėjo. Daugiausiai siekiant apsaugoti vietinę darbo rinką.
            Klausimą pateikčiau kitaip – kur lietuvių ubagų daugiau, UK ar Lietuvoje? Ir iš kur jų tiek atsirado? Ar ne dėl neMiestelėnų vedamos „politikos“? Tokių alevalentyno teoretikų-blevyzgų, kurie praktikoje su..ika viską ir kapitaliai.

          • stellar penny bun

            …At the camp where the latest dead swan was found this week, one immigrant from Lithuania had been left behind when her countryman fled after the raid by animal welfare officers.
            As rain lashed down, the woman, who stank of cheap cider and refused to give her name, peered out from beneath her tarpaulin-covered tent. She kept repeating ‘No understand, no passport’ when I asked her about the swan killed and prepared for the camp pot. ‘Please go’ she said. ‘No say nothing. No trouble’…

          • Genpre

            Taip, stellar penny bun
            Suprantu kaip kiekvieną žodį atskirai, taip ir visą tekstą apskritai. Tik ką tuo nori pasakyti? Ką tai pa(į)rodo?

          • nerijus

            Valentinai

            Siūlau tamstai vykti į Bolivudą. Scenaristas, „muilo operoms“, išeitumėt neblogas.

            Genpre

            Jie neMiestelėnai, o bajoriškiai :)
            Tiksliau- skiedaliai.

        • Genpre

          Valentinai,
          Labai atsakingai tau sakau – riebiai apsijuokei. Apsijuokei taip, kad geriau apie lietuvius emigrantus daugiau nei žodžiu nebeužsimink, jei turi bent lašelį savigarbos. Apie pagarbą kitiems tau, matyt, neverta nei užsiminti. Čia aš tau sakau, kuris jau daugiau nei penkiolika metų dirbu su emigrantais arba(ir) emigracijoje. Nelįsk ten, kur nei velnio nenusimanai, draugiškai patariu.

        • Valentinas

          Kreivaranki,
          Savaime aišku, kad lietuviai ir kiti emigrantai atneša kažko teigiamo juos priėmusiai šaliau. Aš kalbu apie mišinio dydį.
          Sakykime turime Lietuvą ir Šalį. Iš Lietuvos į Šalį emigruoja Vienas Lietuvis. Vienas Lietuvis svetimoje šalyje įsilies į tos šalies struktūrą. Savaime aišku, kad Lietuvis kartu su savimi atsiveš supratimą apie gyvenimą, apie tai kaip tvarkomi reikalai, koks elgesys ir tinkamas, o koks ne. Tačiau būdamas vienas įsiliejęs į svetimą struktūrą, jis neturi galimybių pakeisti tos struktūros.
          Paimkime priešingą situaciją – visa Lietuva, visi žmonės emigruoja į Airiją. Neišvengiamai lietuviai užiminės strategines struktūros vietas ir taip pamažu patys pakeis struktūrą. Jei Airijoje atsirastų daug Lietuvių policininkų ir jie pradėtų gaudyti Lietuvius pažeidėjus, neišvengiamai prasidėtų kyšininkavimas, nes tai yra Lietuvių internalizuota sąveikos kultūra. Jei Airijos miestelio municipalite statybos skyriuje įsidarbintų daug lietuvių ir jie pirktų paslaugas iš lietuvių statybos bendrovių, neišvengiamai prasidėtų otkatai ir pasikartotų tai, kas vyksta Lietuvoje dabar.

          Klausimas yra kokia lietuvių koncentracija yra yra nepavojinga Šaliai.

          • gied

            Nereikia taip nuvertinti lietuvių, Valantinai. Ne visur jie vienodi. O jei tiksliau, skirtingi sluoksniai važiuoja į skirtingas šalis. Aišku, kad būtų kitaip jei lietuvių susidarytu 20% ar panašiai…

          • Valentinas

            Būtent apie tai ir kalbu. Bet visa tai veda prie esminės minties oponuojančios Miestelėnų rėkimui:
            Lietuvos valdžia bloga – todėl mes išvažiuojame.
            Aš sakau:
            Jūs esate blogi – todėl ir jūsų valdžia bloga.

          • Genpre

            Valentinai,
            Paaiškinsiu tau tave patį perfrazuodamas: tu esi blogas, todėl tau Lietuvoje gera. Gera Lietuvoje blogiems lietuviams, nes čia kyčiai, protekcionizmas, korupcija, mokesčių vengimas, kontabanda, perkami teismai ir t.t. Tu vienaip ar kitaip „naudojiesi“ tomis gėrybėmis, todėl tau gera. O man ne. Nes aš dirbu gerai, sąžiningai ir teisingai ir įsivaizduok, sistemai netikau. Tu matyt nei velnio nebuvai susidūręs, o aš savo kailiu patyriau, kokia sistema galinga. Ir supuvusi.
            Ką tu samprotauji apie lietuvių emigrantų „indėlius“ į kitų šalių kone žlugimą, visiškas blefas ir teorinės blevyzgos. „Paimkime priešingą situaciją – visa Lietuva, visi žmonės emigruoja į Airiją“ – sako Valentinas. Klausyk, bičas, kas per teoriniai paistalai? Rimti žmonės iki tokių absurdo pvz neprieina.
            Mano gero pažįstamo latvio sesuo, pusamžė angliškai beveik nekalbanti, šešti metai dirba valytoja. Du kartus per metus skrenda atostogų. Dažniausiai į Ispaniją. Važinėja apynauja mašinėle, nors nežada išvažiuoti, bet Latvijoje (dėl viso pikto) nusipirko (už grynus) butą, o čia nuomojasi. Gyvena, kaip žmonės kad turėtų gyventi sąžiningai dirbdami. Supranti, kur link suku? Taigi, jeigu tas lietuvaitis policininkas (kurio statusas, su visais niunsais yra ne kaip valytojos) bus toks kvailas, kad per kyšį surizikuos savo padėtim ir ateities garantijomis, vadinasi jo vieta ir yra pelkėje. Noriu pasakyti, kad uždarbis jam leis viską, ko žmogui reikia, o jeigu turės mentalinių sutrikimų, natūraliu būdų greitai atsidurs užribyje. Tas pats ir statybų skyriuje ar kur tu ten. Jokių prošvaiščių, – arba vienas skambutis, greitas teismas ir adjos, atgal į raistą.

          • lakunas

            Genpre,
            labai svarus jūsų argumentas „o vieno mano pažįstamo giminaitė.. “
            Manau, kad čia galime pasidžiaugti tuo, kad turime ženkliai padidėjusias galimybes pasirinkti, kur ir kokiomis sąlygomis parduoti savo darbo jėgą. Jeigu sąlygų visuma tenkina vietoje, geografiškai nesutampančioje su LR teritorijos ribomis, o kliūčių laisvam darbo judėjimui ta kryptimi nėra – puiku!
            Šiek tiek sunkiau pagrįsti, kodėl tokios pačios galimybės dusyk atostogauti Ispanijoje ir už grynus įsigyti butą galėtų būti lygiai užtikrintos LR.
            Reikia pripažinti, kad dabartinį gyvenimo lygį mūsų valstybėje įtakoja ne tik valdžia, bet ir istorinės raidos skirtumai, ir mes patys.

          • nerijus

            Genpre

            Kam tiek rašliavos?..
            Valentinai vistiek nesupras ir dažnai jis erzeliojasi. nepasiduok provokacijoms.
            Aš šį anonimą pažįstu daugiau nei metelius ( šiame tinklaraštyje ) ir tarp mūsų yra kažkas tokio, ko niekada nebus tarp Valentino ir Rolando…Tik nežinau kas?.. :)

            Šiandien, per 2 min., 2 Leksusai ( http://www.google.lt/imgres?imgurl=http://www.planetlexus.com/lexus-is250-is350/lexus-is250-is350-front.jpg&imgrefurl=http://www.planetlexus.com/lexus-is250-is350/lexus-is250-is350.html&usg=__LfOQhlQzbbpe8cboyPg01ZqRj2I=&h=315&w=500&sz=43&hl=lt&start=6&um=1&itbs=1&tbnid=GzOjLBuNtpIUAM:&tbnh=82&tbnw=130&prev=/images%3Fq%3Dlexus%26um%3D1%26hl%3Dlt%26sa%3DN%26tbs%3Disch:1 ), važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Naglai. Vieną kartą per pėsčiųjų perėją ir antrą kartą…
            Tsakant, jie man panašūs į bajoriškius, kurių kišenės pilnos ir jiems nusispjauti, nes bauda tik 100- 200Lt. arba teisių atėmimas 1- 6 mėn.( tai tikrai negresia ).

            http://kelias.avilda.lt/KET/ket.html

            124(1)-1 punktas.

          • Genpre

            lakune,
            Ne argumentas, o tik mažytis realus pvz iš realaus šių dienų gyvenimo. Aiškinamosios dalies iliustracija :)
            Su savo darbo jėgos pardavimu viskas okei. Tik turiu mažiausiai dešimt pažįstamų, kurie pradinį kapitalą sąžiningai uždirbo svetur, grįžo Lietuvon, investavo ir bankrutavo tik todėl, kad nesilaikė sistemos „taisyklių“.
            Šiuo metu sėkmingai verslininkauja ES ir į Lietuvą grįžti nebeketina. Peržegnojo, skant.

          • nerijus

            Genpre

            Vienas mano „sms“ laukia Artūro patvirtinimo, nes ten yra dvi nuorodos ;)

          • Genpre

            Turint galvoje, kad Artūras dabar, retas svečias – gali užtrukti. Gal per Dangų pabandyk?

          • nerijus

            Į Dangų- kelias uždarytas ;)

          • Genpre

            Yra alternatyva – WU olimpe. Jis net nepastebės – labai jau iš aukštai žiūri, varlius :)))

  • Pingback: Blogorama #665()

  • Clear

    Bet koks gražus Artūras, matėt, JAV ambasadoj Nepriklausomybės paminėjime. Mmmm…tikras dendis:)))

  • Manau šiuo straipsniu gerb. Artūras yra labai neobjektyvus. Juk valstybė privalo užtikrinti stabilumą, o dirbantys viešąjame sekturioje yra susisaistę su ja ypatingais ryšiais. Šiaip jau nelankstūs darbo santykiai yra valstybinės tarnybos požymis. „Valdininkų“ durnumas, nekompetencija, privilegijos yra dažnai perdedamos. Aš čia nenoriu ginčyti pagrindinės straipsnio minties, kuri kaip suprantu, teigia kad viešojo sektoriaus išlaidas galima dar sėkmingai mažinti. Tačiau pateikiant tokią statistiką, kurią čia matome, manau, yra būtina pateikti analogišką statistiką pvz. 2007 metais, kai statybininkai uždirbdavo po 4 tūkst. ir daugiau. Mano mintis paprasta – jeigu tuomet viešojo sektoriaus išlaidos kilo proporcingai su privataus, tai šiuo metu toks jo stabilumas nėra socialiai teisingai. Tačiau jei jis ir tuomet buvo sąlyginai stabilus, tai jisai turėtų panašus likti ir dabar. Nes kokių velnių tada normaliam žmogui dirbti valstybės tarnautoju – tam, kad pakilimo laikotarpiu tavo kaip „išlaikytinio“ algos kilimas atsimuštų į lubas, o per sunkmetį visi reikalautų, kad tave kone atleistų iš darbo, nes bankrutuoja visos tave išlaikančios NT vystymo agentūros, soliariumai ir turizmo firmos. Tiesiog platesnis kontekstas leistų susidaryti aiškesnį vaizdą.

    • gied

      Valstybė stabilumą geriau užtikrintų skatindama investuoti į prekių bei paslaugų eksportą, bei sukurdama palankias sąlygas kapitalui mokėti mokesčius Lietuvoje. Tai sukurtu darbo vietas.

      Viešojo sektoriaus darbuotojų padėtis nėra kažkokia išskirtinė ir nelanksti. Privačiame sektoriuje didelėse įmonėse lankstumo žemiausiuose lygiuose irgi nėra daug. Socialinės apsaugos mokesčius moka visi vienodai, taigi visi apsaugoti vienodai nuo tokių negerovių kaip atleidimas iš darbo. Tuo pačiu, privačiame sektoriuje mažai tokių nesamonių kaip priedai už darbo stažą (vs už sugebėjimus), premijos už neaiškų ką, ir t.t.

  • kestutis d

    is principo irasas labai teisingas. taciau mintis skamba labai eretiskai – pabandykit tik pasakyti garsiai, kad lietuvoje is tikruju yra per daug mokyklu, ligoniniu (labai dekui komentatoriui gied uz liaudies svietima ir atitinkamu nuorodu davima), as dar prideciau, kad per daug universitetu ir biblioteku (bei kulturos centru)(pastarojo rodiklio nezinau kaip objektyviai pateikti, bet tai tiesa – faktiskai dazname kaime nebutinai bus ambulatorija, bet gali buti sava biblioteka – nors ir sunykusi, nors bibliotekeninkei mokamas pats mizeris, nors ten ir nera daug knygu, bet tokia yra). visa tai is tikruju yra tiesa, bet per daug baisiai skamba vidutinio lietuvio ausiai, ir ne tik vidutinio – bet kuris sviesesnis zmogus pasakys – tai ka, nori sunaikinti svietima ir sveikatos apsauga. bet beda, kad ju is tikruju yra per daug, todel ir atlyginimu visiems ir nepakanka, nes lesu skiriama ne taip jau mazai (praktiskai didesnioji dalis biudzeto), o dirbanciu tose srityse yra per daug ir jie gauna mizerius. todel, kad ir kaip skambetu eretiskai – reikia tikrai isnaikinti (optimizuoti) dali mokyklu (beje svietimo ministerija jau sunaikino kelis simtus mokyklu per paskutinius kelis metus – tai sveikintinas zingsnis, nors skamba eretiskai), didziaja dali universitetu (svietimo ministerija bando, nors nelabai drasiai, bet gal steponaviciui ir pavyks), didele dali mazu bibliotekeliu (cia neaisku kaip pasiseks kulturos ministerijai), bei dali ligoniniu (cia aisku, kad greiciausiai sveikatos apsaugos ministerijai nepasiseks, nes tiek matulas, tiek olekas yra bande tai daryti, ir jau nuleide rankas, tuo tarpu caplikas kaip ir uzsimojo, bet buvo tuoj suvalgytas – greiciausiai su bet kuriuo sveikatos ministru ivyks taip pat). (dar karta dekui komentatoriui gied uz nuorodas – greiciauisiai panasi padetis policijoje).
    bet pabandyk pasakyti tai garsiai – ar vyriausybe gali skelbti tokius tikslus? – taigi visi tuoj sukils pries tokius tikslus paskelbusia vyriausybe. todel veiksmas tegali buti daromas tik labai is leto ir atsargiai – pvz. mokyklu tinklo optimizavimas – jau vyksta paslepta forma kelerius metus, nors galutinio rezultato dar nera, tuo labiau kad mokyklos vis tik sugeba nugrezti savivaldybiu biudzetus ir ta forma, kurios neapima mokinio krepselis. universitetu optimizavimas – dar tik pradzia, nors gali buti kad ir greitai duos savo vaisius, bet gali buti, kad ir perspjaus jie svietimo ministerija – dar neaisku. ligonines caplika jau suvalge.
    bet ar gali vyriausybe atvirai deklaruoti siuos tikslus? – greiciausiai ne, nes visuomene siuo klausimu visiskai neinformuota ir vadovaujasi stereotipais – kuo daugiau mokslo, tuo geriau, kuo daugiau daktaru – tuo geriau. ziniasklaida – kaip teisingai cia buvo pastebeta – savo analitines funkcijos apskritai neatlieka. todel didesne dalis visuomenes (beje, valdininku, mokytoju, gydytoju, destytoju ir kitu sviesuoliu – irgi), lieka klaidzioti tamsoje ir vis tikisi, kad ju mizerni atlyginimai turi dideti, nors tiesa tai, kad is tikruju reiketu stipriai rezti per istaigu (etatu tuo paciu) skaiciu ir tik tai gali pagerinti tose sferose dirbanciu specialistu, o tuo paciu ir siomis paslaugomis besinaudojanciu zmoniu, padeti
    sioje vietoje sakyciau, kad velniop ne vyriausybe, ne partijas, ne politikus, o ziniasklaida, kuri klaidina ir apsunkina musu kelia vystymosi link (kad ir tas zioplas straipsnelis apie neva baltarusijoje esancias gausias daugiavaikes seimas, kuriuo susizaveijo komentatorius rytis l – jei pasitikrintum statistika, matytum, kad gimstamumas tiek pas mus, tiek baltarusijoje yra labai panasus, cia tik neatsakinga zurnaliste paklausiusi ka nusneka neatsakinga valdininke is druskininku, susidariusi savo subjektyvia nuomone, pateikia liaudziai kaip fakta – tuo didesne dalis liaudies, pripratusi prie tokio pateikimo, noriai ir patiki). taigi, dar karta – velniop neatsakinga ziniasklaida
    ir, pagarba racui, sugebejusiam apciuopti esmines temas ir jas pateikti

    • Rytis I

      „gimstamumas tiek pas mus, tiek baltarusijoje yra labai panasus, cia tik neatsakinga zurnaliste paklausiusi ka nusneka neatsakinga valdininke is druskininku, susidariusi savo subjektyvia nuomone, pateikia liaudziai kaip fakta – tuo didesne dalis liaudies, pripratusi prie tokio pateikimo, noriai ir patiki). taigi, dar karta – velniop neatsakinga ziniasklaida“

      Bandau bent pavėluotai pasitikrinti dėl statistikos. Bendras gimstamumas nelabai skiriasi, – tas tiesa, tačiau visdėlto nemanau kad žurnalistė ar valdininkė „nusišneka“ ar kažkaip iškraipo faktus. Toks nuopolis atrodo tikrai buvo (ir gal yra):

      Metai 2000-2001 2007-2008
      —————————————–
      mokyklos-darželiai 13976 9193
      pradinės 38592 22189
      vidurinės 389768 226883
      —————————————–
      Statistikos departamento leidinys, 4.4 lentelė, paimta iš
      skurdas.lt/files/main/Lietuvos_vaikai_2007_m._1395.pdf

      Tiesa, padaugėjo pagrindinėse mokyklose, reiškia čia reikėtų specialisto interpretacijos…
      Nesiruošiu ginti Lukašenkos ir beigi nenorėčiau identiškos tvarkos pas mus. Visdėlto kartais galvoju, kad pamokslaudami apie demokratiją, kartais gerai būt patiems pasimokyti kaimynų ūkiškumo. Kolega, važinėdamas Baltarusijos keliais kiekvieną sykį stebisi – kaip juos sugeba „išblizginti“ be jokių ES lėšų… O pilių ansambliai? Siūlau aplankyti, tikrai įdomu:)

  • kestutis d

    beje, raco irase pateiktos nuorodos – is tikruju gana esmingai atspindi ir analizuoja tiek svietimo, tiek sveikatos apsaugos sistemos bukle. taigi, tenka pripazinti, kad net ziniasklaidoje atsiranda spinduleliai, kurie gali bent is dalies prasviesti liaudi tame, kas vyksta dabar. (zinoma, apie tai reiketu rasyti gerokai daugiau ir placiau, nes liaudziai vis dar sunku suvokti daugeli sios ydingos situacijos niuansu – pvz., kad pirmine sveikatos prieziura pagal iskeltus tikslus turetu suteikti apie 80 proc. sveikatos prieziuros paslaugu, taciau psdf lesu srautus is esmes valdo antrinis sveikatos prieziuros lygis – tai yra, ligoniniu vadovai (yra lietuvoje net dvi ligoniniu vadovu asociacijos), kurie naturalu, kad kreipia lesas sau, o ne poliklininkoms, ir todel musu poliklinikose daug eiliu, gydytoju atlyginimai jose, lyginant su antriniu lygiu – ty, ligoninemis – yra maziausi, ir todel paslaugos prastesnes, ir zmones tada abejoja ar bendrosios praktikos gydytojas gali apskritai ka nors rimtesnio isgydyti ir tada verziasi pas ‘aukstesnes klases specialistus’ – ty i antrini lygi. apie tokius niuansus – tik rasyti ir rasyti kuo daugiau straipsniu, kol liaudis supras, kame cia problema).
    bet tikimes, kad jei yra geru spinduleliu, galu gale ismoksime tiksliai vertinti situacija ir suprasti, ko reikia

  • nerijau, tu rašei, kad nori mūsų šalį užrakinti ir raktą išmesti į kosmosą. Gal gali sklandžiai ir įskaitomai surašyti pageidavimus kas tavo manymu yra gerai ir kas blogai. Kuria kriptymi ji turi vystytis: konservatoriška, liberalia, ar socialdemokratiška? Kodėl?

    • dzyvai

      Nerijus atsilieka nuo madų. Nūnai žmonės UK susikombinuoja pašalpas, o gyvena ir viešosiomis (Lietuvos mokesčių mokėtojų apmokamomis) paslaugomis naudojasi Lietuvoje. Jeigu šią tendenciją reiktų apsibrėžti, tai gautųsi globaliai liberaliai socialdemokratiška :)

    • nerijus

      Fredi*

      Tokie bajoriškiai ( paistalIAI ) kaip tamsta ir dar pridėjus vIArslininkus mūsų „valdžiukėje“, kurie, negebėdami kurti, eina lengvesniu keliu- valdžion ( tarnystėn ).

      Prezidentė aiškiai pasakė:
      Dibkit, o ne kalbėkit.
      Jūsų ir Valentino demagogija: kas būtų jeigu būtų…
      Yra kaip yra ir kitaip nebus. Nebus ir po 30- 40 metų ( kaip kažkoks pezalas išsireiškė ).
      Gerb. ekspertai. pasakykit kas bus po 50 metų?..

      • Valentinas

        Nerijau,
        Ironiška, bet mes su Fredžiu dirbame, o tu paistai. Be to valdžioje yra krūva nerijų… Įsivaizduoji kaip mums su Fredžiu nelengva?

        • nerijus

          Taip, Valentinai, įsivaizduoju. Kai KRŪVA nerijų, tai jumi turėtų būti nelengva?..
          Bet, kai „valdžioje“ KRŪVA paistalių- demagogų ( teokratų ir visokių kitokių kratų ), tai nelengva ir nerijams.

          Skanaus visiems, kas pietaujate ;)

      • Rolandas

        nerijau, turi su teksto suvokimo problemų. Valentinas sako, kad mes PATYS kalti, kad yra kaip yra. Man tekstas pasirodė suprantamas, tarptautinių žodžių nedaug. Sakiniai neilgi. Vienžo – malonumas. Tai kur tavo problema?

        • nerijus

          Problema mūsyse…

        • Genpre

          Rolandai,
          Nėra jokių suvokimo bėdų. „Mes PATYS“ sakai? Kaip aš ir Nerijus kalti, jeigu mokam visus mokesčius, netoleruojam kyšių ir nevagiam? Kas tie „MES“?

          • Rolandas

            Tai, gerb. Generalini, pasakyk man , kokį darbą dirbi, kad gali sau leisti tiek laiko nete sėdėti? Štai nerijus dirba valdišką. Turi laiko užversti visą blogą žinutėmis , bet Kubilius kaltas, kad gyvenam blogai. Užbėgdamas už akių, pasakysiu – dirbu „ant savęs“. Uždirbu maždaug dvigubai mažiau, bet nesiskundžiu.

          • nerijus

            Rolandai

            Ne Kubilius kaltas. Kada aš taip sakiau?..
            Brazauskas ir Landsbergis.
            Neklaidinkite visuomenės…

          • Genpre

            Rolandai,
            Nebūk naivus, štai imsiu tau ir išduosiu geras vietas. :)))
            Dėl Generalinio neapsirikai. ;)
            Aš uždirbu kažkur dvigubai daugiau, bet nesu pasikėlęs. O ir poreikiai mano didesni.

  • nerijau, suformuluok keletą minčių ką valdžios žmonės turi kurti, kokia kryptimi turi veikti. Miestelėnai ir sodiečiai kas keli metai eina į savivaldos ir centrinės valdžios rinkimus ir išsirenka SAU valdžią. Ko iš jos tikiesi? Parašyk nors sakinį.

    • Genpre

      Fredi,
      Kai TPP su Dešimčia ėjo į rinkimus, buvo avansu išjuokti ir suskaldyti.
      Nieko nereikia iš naujo formuluoti ir nėra ko amerikų atradinėti. Įstatymų ir poįstatyminių aktų aibės, tik tvarkos ir sąžinės nėra, nes sistemai jų ir nereikia. Rinkimai rinkimais, tik tokioje bananinėje respublikėlėje ir sistemai valdant milijardus, suklastoti rinkimų rezultatus – vieni niekai.

  • taip

    Taip, įrašas verčia susimąstyti..

    Sutinku, kad būtų teisinga, jeigu pablogėjus privataus sektoriaus situacijai, atitinkamai būtų bloginama ir viešojo sektoriaus situacija. Visgi abiejų sektorių darbuotojai gyvena ir dirba toje pačioje aplinkoje, perka tomis pačiomis kainomis, patys gauna tokias pačias paslaugas ir t.t.

    Kita vertus, čia gaunasi ne tik finansinis, bet ir vertybinis sprendimas. Pavyzdžiui, man patinka, kad Lietuvoje yra gana aukšto lygio medicina (kalbu apie didžiuosius miestus, ne apie bandymus rajonuose imituoti rimtesnių medicinos paslaugų teikimą), norėčiau kad ir toliau taip būtų, t.y. už šitą dalyką esu nusiteikęs ploninti piniginę, ir nenoriu kad Lietuvos didmiesčių medicina nusiristų iki kai kurių kitų šalių lygio.

    O su kai kurių komentatorių noru su Lietuva aklai lyginti pasirinktų šalių pasirinktą statistiką – nesutinku. Skirtingame kontekste, esant skirtingoms sąlygoms, plikas matmuo nieko iki galo napasako. Kiekybė turi ryšį ir su kokybe, ir su kaina, ir su aplinkinių susijusių sektorių teikiama kaina/kokybe/kiekybe, ir su alternatyvų buvimu/nebuvimu, ir su taikomomis išimtimis, valstybiniu rėmimu ir t.t. ir t.t. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje už autobuso talonėlio kainą nusipirktum pusę litro benzino, o Islandijoje penkis litrus benzino, ir atitinkamai jeigu Lietuvoje į autobusą prilipa trisdešimt kartų daugiau keleivių negu Islandijoje, tai nėra prasminga lyginti kažkurį vieną rodiklį, pavyzdžiui, vien autobusų skaičių.

    • gied

      Aklai lyginti ir negalima :) Ypač darbuotojų kiekio ir suteikiamų paslaugų kiekio/kokybės. Tiesiog bendra tendencija matosi gerai: mes lyderiaujame pagal kiekį, o pagal kokybę – neaišku.
      Kalbėjau su medicinine įranga prekiaujančiu žmogumi neseniai. Jo nuomone, yra Lietuvoje ir tokios įrangos, kurios kai kurios kitos naujos ES narės dar neturi ir artimiausiu (krizės) laiku neturės. Taigi, skirtumai yra daugiausia algose, viešajame sektoriuje.
      Iš to sekantis klausimai: ar su ta pačia technika (na ok, tarkim kad prastesne nei Vokietijoje, etc) reikia dirbti daugiau žmonių? Gal mes sergame daug daugiau? Ar tie žmonės išskirstyti teisingai (pritariu, kad rajonuose yra tik paslaugų teikimo imitacija kartais)?
      Tas pats ir mokyklose… Pas mus 3 kartus didesnis gyventojų tankumas negu Suomijoje. Bet mums reikalingos vidutiniškai mažesnės klasės. Na sunku patikėti, kad šitoje vietoje nėra švaistymo tendencijos. Mačiau laidą apie mokyklas Vilniuje, kur 1/3 – mirusios sielos. Vien tam, kad mokyklos neuždarytų. Taigi, reali statistika mokinių/mokytojui dar blogesnė. Kiek tai kainuoja?
      O iš to švaistymo gauname viena: neužtenka geresnėms algoms. Neužtenka kitoms sritims, kur kurtusi reikalingos darbo vietos. Paslaugų kokybė net vidutiniu laikotarpiu nuo to nenukentėtų.

  • dzyvai

    Čia buvo diskusija apie taupymą, emigrantų naudą/žalą, kuria kryptim reiktų eiti.

    Ką tik turėjau progą pažiūrėti BBC World news organizuotą diskusiją OECD būstinėje Paryžiuje „World debate“, kurioje dalyvavo Prancūzijos parlamentaras, OECD berods vadovas, Australijos atstovė (kalbėjo savo šalį statydama kaip sėkmės pavyzdį), ir dar porą, kurių titulų nespėjau įsidėmėti. Bet ne tai esmė.

    Oponentai kalbėjo kaip lipti iš krizės. Aptarti sprendimai:
    1. Darbuotojų imigracijos skatinimas (!!!) iš trečiųjų šalių. (Aptarta ir ar tai nekenkia trečiosioms šalims kai nuo jos nugriebiama grietinėlė)
    2. Žmonių perkvalifikavimo ir mokymo sistemos būtinas reformavimas, investavimas, kad nekeptų diplomų, o pritrauktų ir ugdytų inovatyvius žmones.
    3. Ar spausti biudžetus, ar investuoti į darbo vietų kūrimą GLOBALIAI, t.y. tiek savo šalyse tiek trečiose.

    Žmonės su skirtingom, net priešingom nuomonėm. Argumentai tikrai įdomūs. Kas domitės ekonomika/politika rekomenduoju susirasti ir pažiūrėti. Vyriausybės ir Prezidentės patarėjams taip pat nepamaišytų. Taip pat tiems, kurie „deda“ ant mūsų emigrantų.

  • Dra reikėtų paminėti ūkininkus, kurie mokesčių nemoka.
    Kubiliaus (ir visų kitų vyriausybių) problema ir yra ta, kad didžiausi sektoriai (švietimas, sveikatos apsauga, žemės ūkis) turi didžiausią „derybinę galią“, todėl nedrįstama net kalbėti apie būtinumą juos pagaliau atvesti į protą.
    Tikėjausi, kad pagaliau sveikatos sistemai ėmus vadovauti ne gydytojams, kažkas imsis keistis. Deja, labai greitai bet kokios pastangos buvo užgniaužtos.

  • nerijus

    Atsiprašau Artūro, kad ne į temą…
    Tiesiog, pasirodė juokinga ir norisi pasidalinti su visais rašliavininkais:

    Veskite žodį „parduodu“ ( kartoju- veskite ) ir stebėkite kokius žodžius ir jų junginius siūlys google.
    Pirmasis, kurį siūlo google- parduodu nekaltybę :)

    • Genpre

      Netas pražudys Pasaulį ;(

      • nerijus

        Genpre

        Ką Jūs galvojate apie Lietuvoje susiklosčiusią situaciją?..
        Kaip ją galima būtų racionaliai ir greitai išspręsti be šaudymo ir katorgos?.. :)

        Diedukai ir bobutės dažnai sakydavo: mums reikia GERO vokiečio…
        Kažin, ką jie turėjo omenyje? Gal futbolą?.. :)

        • Genpre

          Be šaudymo ir katorgos greitai – niekaip. Vat todėl, kadangi nei brauningu nei šakėmis negalima, nusprendžiau savo gyvenimo neaukoti besmegenės korumpuotos minios poreikiams patenkinti. Tikriausiai futbolą :)

  • Labai pritarčiau, kad kaina, kurią visuomenė moka už viešąsias paslaugas neatitinka gaunamo produkto kokybės. Turiu daugiau nei 20 metų mokytojavimo stažą , nors mokytojo alga man niekada nebuvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis (esu dailininkas , sugebantis pragyventi iš savo darbo), todėl mačiau švietimo sistemą labai iš arti , bet kartu ir iš šalies , niekada su ja nesusitapatindamas.
    Skaičiau labai daug komentarų apie mokyklas, ir kaip tai reiktų sutvarkyti , bet nežinau kiek pasisakančiųjų yra buvę mokytojo kailyje. Spėju, kad mažai kas įsivaizduoja, kokia neviltis ir desperacija tvyro mokytojų kambaryje per pertraukas (aš vengdavau ten eiti, prašydavau, kad mokiniai pakeistų žurnalą). Statistinis Lietuvos mokytojas – tai pagyvenęs žmogus, atlaikęs ir sovietinį mokyklos ideologizavimą, ir tautinės mokyklos kurimą, ir dabartinę pan-europinę pertvarką. Tai gerai išsilavinęs, nekvailas žmogus, bet gyvenimo taip sumurdytas, kad praradęs bet kokias ambicijas ir savigarbą, užsidaręs savo kiaute. Jo išgyvenimo taktika – tai sraigės taktika- pasistengti nesipainioti , ne vietoje ir ne laiku. Jo negerbia mokiniai , bendruomenė jį laiko nevykėliu ir parazitu, savivaldybės valdžia elgiasi su juo kaip su baudžiauninku. Nežiūrint viso to, jis laikosi mokyklos, nes neturi kur daugiau eiti. Lietuvos švietimo sistemai nedelsiant reikia rimtų struktūrinių pokyčių – ir viršuje ir apačioje – reikia asmenybių . O dabar pagrindinis paradoksas – atrodo padidinus atlyginimus pavyktų pritraukti asmenybes į mokyklas, bet gaunasi atvirkščiai- vidutinybės užgula mokyklas ir pradeda labai agresyviai ginti savo valdas nuo bet kokios visuomenes įtakos, sukuriama uždara , sveiku protu nesuvokiama biurokratinių taisyklių visuma sauganti esamą padėtį. Pavyzdžiui – dailininkas ar muzikantas profesionalas , matematikas baigęs ne pedagoginį „universitetą“ negali dirbti mokykloje – jis turi papildomai baigti absurdiškus, brangiai kainuojančius perkfalifikavimo kursus. Sistemos viršūnė taip pat ginasi nuo , bet kokių sisteminių pokyčių – dirbant mokykloje, iš ministerijos gauni labai absurdiškų raštų, vieną tokį pildydamas, paklausiau direktoriaus , ką su juo darys . Pasirodo nieko – niekas jo neskaitys , bet padės į stalčių ir praneš ministerijai, kad nurodymas įvykdytas, visi mokytojai užpildė tuos popierius, jei atvyktų tikrintojai, parodys kad tikrai yra.
    Todėl manau , kad problema gerokai rimtesnė nei vien atlyginimų didinimas ar mažinimas. Deja – mūsų taip vadiname politiniame elite nematau asmenybių galinčiu ką nors išklibinti.

    • nerijus

      mariaug

      Susipažinęs su nelengva mokytojo dalia…

    • Genpre

      mariaug,
      Asmenybių atsirastų, tačiau praktika rodo, kad vos pakrutinęs nusistovėjusią „tvarką“ būsi pradžioje šmeižikiškai „išdarinėtas“ šuniasklaidoje, jeigu vis dar liksi „nesusipratęs“, panaudojamos kt priemonės. Rezultatas aiškus, nes jėgos nelygios, o visuomenė parazitiškai nepilietinė, nes vienaip ar kitaip suinteresuota arba gudriai įkinkyta pati save skandinti.
      Ar būtų galima pamatyti Jūsų darbus online?

      • Genpre,
        Asmenybėmis aš bučiau linkęs vadinti būtent tuos žmones, kurie turi viziją ir sugebą ją realizuoti nepaisant „šuniasklaidos“ lojimo ar sistemos pasipriešinimo. Ir ne geležinė valia ar tvirta ranka čia būtų svarbiausia (nors nepakenktų)- išmintis, nesavanaudiškumas, diplomatiškumas – savybės kurių labai trūksta mūsų politiniam elitui.
        Dėl mano darbų galima , tik nežinau ar tinklalapio šeimininkas toleruoja savi-reklamą, visgi surizikuosiu: http://www.mariusgrusas.lt

        • Genpre

          mariaug,
          Ačiū, tikrai patiko. Sėkmės kūryboje!

      • Genpre
        Parašiau repliką jums, bet kadangi įdėjau nuorodą, ji užstrigo.
        Gal bus kiek vėliau.

    • Tomas

      Na, tiek daug prirašėte, bet ką jūs norite keisti? Leisti mokyklose dirbti nepedagogams? Nepritariu jūsų idėjai. Gal daugiau aiškesnių minčių, atmetus emocijas?

      • Tomas
        Man atrodė, kad aš nerodau jokių emocijų, gal klydau…
        Dėl aiškesnių minčių – pirmiausia visuomenei reiktų aiškiai suformuoti idėją vardan ko tą švietimo sistemą yra išlaikoma – ar tam, kad vaikai tiesiog nesišlaistytų gatvėse, ar tikimasi šio to daugiau, kad mokyklą baigęs žmogus sugebėtų susirasti savo vietą gyvenimą. Ar Lietuvą kada nors sugebės išsikapanoti iš duobės, kurioje esame, ar ir toliau liks tik pigių juodadarbių tiekėja trečiosioms šalims priklauso būtent nuo to ar mes sugebėsime pasiekti kokybinio perversmo švietimo, kaip beje ir visose kitose viešųjų paslaugų teikimo sistemose.
        Esu įsitikinęs, kad „šviežias kraujas“ yra būtinas siekiant atsinaujinimo ir konceptualaus sisteminio požiūrio į problemą. Kol mokyklos programose matematikos ar kokio kito dalyko apimtį spręs matematikos ar kiti mokytojai permainų tikėtis neverta

        • Genpre

          Okei, laukiam. Ačiū.

  • Tadas

    As manau, kad ji ir neturi ivykt, nes tokia yra visa modernios valstybes tarnybos tvarkymo pagrindine taisykle: valstybes tarnautojai uzdirba maziau nei versle dirbantys zmones gerais laikais, bet uztat ju algos stabilios ar stabilesnes, jei norit, ir nesvyruoja taip pat, kaip privataus verslo. Stabilios ar stabilesnes nei versle ir darbo vietos, t.y. tarnautoja atleist turi but sunkiau nei zmogu versle. Kaip kitaip i valstybes tarnyba prisitraukt geriausius? Dabar turim klasikine kontinentine sistema, bet, aisku, kada prie progos galetume ismegint ir kita – valstybes tarnautoju algos gerais laikais turetu but tokios pat ar net didesnes nei verslo, ir tada krist prastais laikais lygiai kaip verslo. Trumpai tariant, nepagavau sio iraso logikos. O del paskutinio klausimo, tai as ji performuluociau taip: kiek dar laiko uztruks, kol suprasim, kad nesam tokie turtingi, kad leistume sau turet pigius tarnautojus?

  • ausra maldeikiene

    šiaip tai įdomiausias klausimas iš kur Pasaulio banko tyrime atsiranda toks mažas mokinių skaičius mokytojui. Mano klasėje sėdi nuo 25 iki 36. Pastarasis skaičius absurdiškas, bet vaikai užsirašo į pasirenkamą ekonomiką ir man nekyla rankos juos už tai bausti ir nepriimti (turėčiau teisę mokinti ne daugiau kaip 30, nes pinigus moka už standartinę klasę). Atsakymas gali būti tas, kad Lietuvoje įvedėme pasirenkamų dalykų aibes ir tada mokykla moko 3 vaikus itališkai (mokytojo alga normali), 4 – prancūziškai, 5 — rusiškai, dar koks 10 eina filosofijos klausyti o 9 mokosi žurnalistikos ir jiems dėsto niekada to darbo nedirbę žmonės. Vidurkis sudėjus mano 36 (ir kasmet daugėja…)ir 3 italus bus labai prastas. Bet ar tai reiškia, kad mokytojų per daug ir jų atlygis per didelis? Mokytojo alga dabar nemaža, bet kai prisimeni tuos 2007 Lietuvos „klestėjimo“ metus, kai docento alga buvo 1300 litų, o eilinio mokytojo — apie 900 litų… Bėda ta, kad šitą šalį valdo ne rimti tyrimai, o elementarios emocijos. Dėkoju aišku tokiam Valentinui už nepailtamą reklamą, bet būtų maloniau, kad reklamuotų labiau išsilavinusi persona. Dabar atrodo, kad jam neteko skaityti ES dokumentų, tad jis Eurostato tyrimų duomenis ir išvadas kažkodėl priskiria Maldeikienei. Gal kokios anglų kalbos problemos?
    Dėl matematikos. Pagal šį rodiklį (matemtikos mokėjimas yra vienas iš esminių dalykų skaičiuojant šalies konkurencingumą)Lietuvos padėtis nuolat prastėja. Ir kasmet į aukštąsias ateina vis daugiau matematikos nemokančių vaikų. Atsakymo, GA, matyt vertėtų ieškoti ir tame, kad Lietuva su itin mažu perskirstomo BVP procentu, kurio skirtingai nei JAV, Šveicarijoje ar Japonijoje, kur taip pat perskirstoma apie 30 proc.) nekompensuioja didelės asmeninės pajamos vis dėlto pretenduoja turėti normaų švietimą ir paknačiąm svaiktos apsaugą. Matematika tokias galimybes neigia. Esame pasmerkti būti atsilikę vis labiau.

    • gied

      ausra maldeikiene: Nesate Lietuvos centras. “ Bet ar tai reiškia, kad mokytojų per daug ir jų atlygis per didelis?“ Tai būtent ir reiškia, kad turime super sistemą, kurios nepajėgiam išlaikyt…
      Beje, vidurkį muša rajonų mokyklos, o kelia tokios, kurios prirašinėja mirusių sielų vien tam, kad rodytų didesnį lankomumą.
      Bet žinant, kad gyventojų tankumas daug mažesnis Suomijoje, statistika nesikeistų į gerają pusę.

    • Tokio Valentino išsilavinimas kažkur ten Vakaruose aišku neprilygsta Pakso sėbro žmonos išsilavinimui Rytuose. Tačiau net ir Lomonosovo universitete jie nepraveda bazinių teksto suvokimo kursų, kitaip Maldeikienė nerašytų tokių nesąmonių. Valentinas nepriskiria jokių Eurostato duomenų Maldeikienei. Valentinas nagrinėja Maldeikienės propaguojamą šių duomenų interpretaciją. Juk net Maldeikienei turėtų būti aišku,kad Lietuvos ekonomika yra kardinalai skirtinga nuo Vokietijos, Švedijos arba Prancūzijos ekonomikos. Todėl visuomenės saviorganizacija tinkama tose šalyse,nebūtinai tinka Lietuvoje.
      Kadangi Maldeikienė nuolatos pabrėžia,kad ji ne ekonomistė, o politekonomistė, gal galėtų ji paaiškinti kaip šalyje, kurioje daugumas gyventojų yra išlaikytiniai, kurioje verslumas yra arba nužudytas arba išemigruotas, kurioje didžioji dalis verslo yra importą organizuojantis ir aptarnaujantis verslas, kurioje yra tik kelios eksportuojančios įmonės (Maldeikienės žodžiai), kaip tokioje šalyje didesnis kapitalo apmokestinimas sukurs daugiau darbo vietų, padidins BVP, ir padės sumažinti biudžeto deficitą. Būtų gerai, kad ji neapsiribotų įprastais pliurpalais ir emocijomis, o pateiktų kokį nors matematinį modelį (Maldeikienė mėgsta matematiką), o antroje dalye aprašytų politinius, kultūrinius, sociologinius ir kitokius mechanizmus kurie, padidinus kapitalo apmokestinimą (esant, beje, laisvam kapitalo judėjimui tarp šalių) privestų prie šių teigiamų pasekmių. Jei Maldeikienei pavyktų paskeltbti tokį tyrimą ir ji nustotų vadovautis emocijomis, tik tada iš Pakso sėbro žmonos būtų daugiau naudos, nei iš Paksienės.

      • Genpre

        Valentinai,
        Tavo išsilavinimo vakarietiška kilmė man kelia abejones. Tu nesivaldai ir pliurpi bile ką. Kaip ir kuo čia Paksas dėtas?
        Esi viso labo anonimas, ir tokiu tonu bendrauti su ne anonimu jau yra neleistina – turėtum paisyti mandagaus liežuvio normų. Ar vakaruose to nemokė?
        Valentinas sako:“..kardinalai skirtinga nuo Vokietijos, Švedijos arba Prancūzijos ekonomikos. Todėl visuomenės saviorganizacija tinkama tose šalyse,nebūtinai tinka Lietuvoje..“ – gal ir nėra tinkama 100%, bet iš kiekvienos galima kažką pritaikyti, vietoj to, kasmet klimpstam vis giliau.
        Be viso kito, esu įsitikinęs, Lietuvos bėdos ne dėl Valentino chamizmo ir ne dėl Maldeikienės matematikos buvimo ar nebuvimo. Sistemai yra gerai, kaip yra. Norite klestinčios Lietuvos? – tuomet mažiau laiko skirkite matematinių modelių paieškoms ir daugiau – kaip išsprogdinti tą prakeiktą sistemą.

        • Akivaizdu, kad pas kažką vienintelis išsilavinimas yra sprogstamųjų medžiagų srityje. Kai reikės ką nors išsprogdinti – žinosiu kur kreiptis.

          • Genpre

            Akivaizdu, kad kol kai kas nepavargstančiai kūrė nepraktiškus matematinius modelius teoretinėje plotmėje, kai kas kiti sukūrė sistemą, kuriai visiškai nusispjaut ir į modelius, ir į žmogų.

      • Asmeniškai man gerb. A. Maldeikienė patinka savo temperamentu. Vienas įsimintiniausių intelingento apibūdinimų man yra „inteligentas – žmogus, kuris neabejingas gyvenimui“. Šiuo požiūriu manau A. Maldeikienė yra labai inteligentiška. Kaip ekonomistės jos vertinti nesu kompetentingas. Kaip tik šiuo metu pas mane ant stalo guli jos ekonomikos vadovėlis 11-12 klasėms. Visai neblogai skaitosi. O kas dėl „politikos“ (juk politekonomija=ekonomika+politika), tai kažkaip visai nekaip atrodo. Įmetu nuorodą – dėl tam tikrų priežasčių nelabai noriu ginčytis su joje išsakomomis A. Maldeikienės įžvalgomis… Pasakysiu tik, kad visa tai man kažkodėl primena masinės psichoterapijos seansą.

        • Kreivaranki,
          Maldeikienė yra viena chamiškiausių viešųjų intelektualų. Ji visada kategoriška, visada įsitikinusi savo teisumu, visada paniekinamai kalba apie tuos,kurie jai nepatinka. UŽtenka prisiminti kaip ji išvadino Vainienę šiame bloge prieš kažkur metus. Tikslios frazės neatsimenu, bet tai buvo kažkas panašaus į „laisvo ekonominio elgesio merginą“.
          Būtent todėl, kreipdamasis į ją dažnai naudoju temperamentigas išraiškos priemones,nes žinau, kad jai tai patinka. Tačiau bėda ta, kad burnodama kokie visi yra blogi ir durniai, ji nieko nesiūlo, nepateikia jokių alternatyvų. Šia prasme ji nėra inteligentiška. Maldeikienė galėtų būti vienas iš žmonių, kuris dalyvauti viešame ekonominiame diskurse iš kairiųjų pozicijų taip atsverdama dominuojančią liberalų pusę, tačiau to nedaro.
          Palyginkime su kai kurių žemiausių elektorato sluoksnių siūlymais „viską išsprogdinti“. Gaunasi, kad apačios, kurios neturi smegenų – siūlo neįgyvendinamus sprendimus, o kultūrinis elitas, kuris turi smegenų, nieko nesiūlo. Apačios nori bet negali – t.y. impotentai, o viršūnės gali bet nenori t.y. yra svoločiai. Tokia štai marksistinės revoliucinės situacijos replika.

          • nerijus

            Anoniminiai valentinai turi ne tik smegenėles, o ir vietą, kur jos laikomos…

            O ką Jūs galite ir ko negalite?..
            Patauzyti tinklaraštyje, pasislėpus po anoniminiu pavadinimu. Progai pasitaikius ( kol nėra šeimininko ), kitus durninti?..
            Skiedalas esate ir nieko daugiau. Sakyčiau, vienas iš tų LLRI veikėjų…
            Bolotiruokit ir keiskit „sistemą“ iš esmės.
            Daug tokių- teoretikų ( ir Vainienė neišimtis ). Vienok, kad sukurtų savo verslą, puola strimgalviais į gerai apmokamą, iš Valstybės biudžeto, darbą…
            Aj, aj, jai…

          • Nerijau, vienintelis klausimas, kuris mane domina apie tave yra iš kur pas tave tiek neapykantos. Ar tai yra nepilnavertiškumo komplekso pasekmės ar tave kažkas ilgai ir nuosekliai skriaudė?

          • Nerijau,
            beje kažkur jau esu girdėjęs tavo nuomonę apie komentavimo anonimiškumą, neva kai kai kurie bent jau vardą savo drįsta nurodyti. Kas dėl manęs, tai jau viskas su manimi aišku – esu beviltiškas anonimas. Tik va nesuprantu kuo tu šiuo požiūriu skyriesi nuo Valentino? Juk jūs abu savo vardais pasirašinėjate. Beje Valentinas netgi savo pavardės pirmąją raidę yra paviešinęs. „K“ berods… :)

          • nerijus

            Neapykantos kam?..
            Pas Jus jos daugiau nei pas mane. Patikėkite.
            Tik pats to nejaučiate, nes matote tik kitus, o ne save. Čia ir yra Jūsų pagrindinė problema. Aš esu per didelis tolerastas ir dėl to dažnai nukenčiu ;)
            Norėčiau ir Jūsų to paties paklausti: ar Jus kažkas nuosekliai skriaudė?..
            Gerai. Einame žiūrėti finalo.

            p.s. ar aš nesakiau, kad nereikia nuvertinti ispanų?..
            Sveikinu ir tikiuosi pamatyti gerą futbolą, kaip ir vakar.

          • nerijus

            kreivaranki

            Juk jis ne Valentinas?..
            O Julija?..
            Šiaip- nesusipratimas?..

          • nerijus

            p.s. buvo skirtas WU

          • Valentinai,
            aš nelabai pritarčiau nuomonei, kad Maldeikienė yra chamiška. Juolab nemanau, kad apie kai kuriuos personažus įmanoma kitaip kalbėti. Jei jinai taip apibūdino Vainienę, tai galiu pasakyti – mano galva gana subtiliai ironiškas ir tikslus apibūdinimas. O ir tai Vainienei ti9krai nestinga arogancijos turiu pasakyti. Ir apskritai kažkiek erzina tų LLRĮ ekspertų, kovojančių su valstybe, polinkis į valdiškus postus. Neturiu nieko prieš pvz. kokį Šimašių, dėl savo kompetencijos stokos negaliu jo įvertinti, nors nenustebčiau, kad tai vienas iš geriausių ministrų. Lygiai taip pat nenustebčiau, jei Vainienė pakeitusi pvz. Šimonytę, imtų daryti lygiai tą patį, ką daro pastaroji, o naujas LLRĮ prezidentas pradėtų varyti ant vyriausybės vykdomos finansų politikos, gražiai užsimerkdamas prieš tą faktą, kad joje dirba buvęs LLRĮ prezidentas. Ir kalbėk po to apie viską santūriai, ypač jei gyslomis kraujas teka, o ne vanduo.

          • Genpre

            Valentinai,
            Kalbėsiu tavo leksikonu.
            Tuo tarpu išstatei save argumentiniu impotentu ir kakadukiniu svoločium, nes kaip ir tie, tu ištrauki vieną žodį iš konteksto ir nelikus argumentų, sugalvoji kažką pats. Klausimas dabar vienas: tu save prie kurių arčiau priskiri,- kultūrinių svoločių ar apatinių impotentų? :)
            O gal tu vienas su likusiais valentinais :)) sudarai trečią slaptą flangą,- anonimakultūrinių impotentoblevyzgų, kurių paskirtis – loti, nes tam smegenų nereikia.
            Valentinai, skaityk pažodžiui, jeigu reikia, paprašyk pagalbos: negalima „visko sprogdinti“, kaip kad tu sakai,- reikia pakelti į orą sistemą (leidžiu sau vaizdingą išsireiškimą, nes skirtingai nuo tavęs, likusieji supranta kas turima galvoje). Tai pagrindinė sąlyga, norint ateityje pritaikyti Lietuvos ekonomikoje ir politikoje sėkmės modelius. Jeigu kas neaišku, klausk, bet nepulk į isteriją iškraipydamas mintis ir žodžius. Net žemiausias elektorato sluoksnis taip nesielgia. Valentinai, aš tavim tikiu. Nepavesk.

          • nerijus

            Aš Valentinui siūlau bolotoruotis. Artėja savivaldos rinkimai, o ne už kalnų ir į Seimą. Žinoma, ga;ite teigti, kad Jūs tam per geras ir pan. Pabandykit.
            Tik manau, kad ten patekus, giesmelė pasikeistų ir Jūs susilietumėte su visuma. Kaip kitai?..

          • Valentinas

            Kreivaranki,
            Iš esmės ką tu sakai tai:
            Kadangi Vainienė man (Kreivarankiui) nepatinka, tai nieko baisaus, kad Maldeikienė ją negražiai išvadino.
            Kuri iš šių iškilių moterų yra protingesnė Maldeikienė ar Vainienė galima būtų ilgai ginčytis. Tačiau mano teiginys, kad Maldeikienė yra viena iš chamiškiausių ir arogantiškiausių viešų intelektualių lieka galiojantis ir netgi tavo patvirtintas.
            Paskaityk puikią Rolando parašytą Maldeikienės reiškinio apžvalgą pas Ligitą.

          • Genpre

            Valentinai,
            Nors ir tu man epizodiškai nepatinki, bet nestresuoju, priimu nekultūringumą mūsų kultūroje kaip faktą.
            Toli neieškant – tu pats spinduliuoji visomis chamizmo ir arogancijos spalvomis, bet gi A.Račo esi čia toleruojamas. Tad patikėk, nieko baisaus, kad ir Maldeikienė kartais leidžia sau stipresnį išsireiškimą, nes tie, nuo valdžios apsvaigę vidutiniokai, kitaip nebesupranta.
            Beje, o kas tu toks, kad leidi sau garsiai vertinti Maldeikienės/Vainienės protinius gebėjimus? Dar vienas daktaras? Ar paprasčiausias chamas? Aš atsakymą žinau, o tu? :)

      • stellar penny bun

        Bet kurios šalies ekonmikos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo tos šalies verslo sukurtų prekių ir paslaugų kokybės. Ši taisyklė kaip galiojo 2-am ar 3-čiam šimtmetyje taip galioja ir dabar. Tačiau prekių ir paslaugų sukūrimas nereiškia nieko, jeigu šis darbo vaisius yra niekam neįdomus.
        Pagrindinė Lietuvos problema, kad mūsų verslas nesugeba sėkmingai sukurti plataus vartojimo prekių (pabandyk nusipirkti skanios duonos Vilniuje; 99% primena medžio pjuvenų skonį). Mūsų parduotuvės užverstos kinietiškais, vietnamietiškais, turkiškais daiktais. Valentinas labai teisingai pastebėjo, kad didžiąją Lietuvos verslo dalį sudaro įmonės importuojančios prekes į Lietuvą ir bandančios šias prekes realizuoti. Tačiau aukso amžius šiam verslui seniai praėjo ir manau, kad šis procesas yra negrįžtamas. Bankai pasimokė, bent keletui dešimtmečių į priekį, kad nepamatuotas vartotojiškų kreditų dalijimas sukuria tiems patiems bankams finansinių problemų ir vis greičiau įsibėgėja Internetinė prekyba, o tos pačios prekės yra žymiai pigesnės už Lietuvos ribų.
        Deja ne ką geriau ir paslaugų sektoriuje. Praeitą vasarą viešėjo keletas draugų iš Anglijos. Jiems patiko Nida, miško gėrybės, tačiau sakė, kad aptarnavimas viešbutyje buvo nedraugiškas ir supeikė mūsų lietuvaičių giriamą lietuvišką alų.
        Ką reikėtų daryti? Greitų sprendimų tikrai nėra. Tol kol Lietuvoje nebus išgyvendinta KORUPCIJA ir neatsiras kvalifikuotos darbo jėgos kritinė masė, tol mes vilksimės Europai už uodegos ir būsime pasauliniu ekonomikos užkampiu. Ir čia tikrai nepadės jokios būsto renovacijos, kadangi planai kaip tai atlikti yra utopiniai. Pagrindinė klaida buvo tai, kad nei viena vyriausybė neatliko pilotinio projekto įgyvendinimo ir nesužinojo kiek realiai tas namų apšiltinimas kainuoja. Taip pat tai būtų leidę sužinoti kiek realiai kainuoja šiluma prieš ir po apšiltinimo.

        • gied

          Imho yra taip. Su vidiniu vartojimu yra taip, kad kol Litas surištas su euru, tol pinigų iš niekur neatsiras ir stumdysime tą patį pinigų kiekį. Na ok, turistai… bet turizmas Lietuvoje nėra toks masinis.
          Jei Lietuvoje mokančios mokesčius įmonės pradės daugiau gamybos/paslaugų eksportuoti, tai gyvenimas gerės. Jei įmonėms naudingiau bus kurtis kitur ir mes pirksime tas paslaugas – gyvenimas negerės.
          Ir darbuotojų kvalifikacija (kuri gana žema tarp šviežieai pabaigusių universitetus) yra tik vienas niuansas, net ne toks svarbus – buvo laikai, kai darbuotojus jau pradėjome importuotis t.t. srityse (statybininkai pvz, bet gerų programuotojų irgi trūko, net ir trūksta).

  • Juozas

    Galima ilgai kalbėti apie tai kas neįvyko ir niekuomet neįvyks, o sprendimas yra labai paprastas, tereikia devalvuoti valiutą, kaip tai jau padarė visos šalys galvojančios apie savo konkurencingumą.
    Kubiliaus „vidinės devalvacijos“ idėja tėra utopija, jis net pats netiki, kad tai gali suveikti, tiesiog išsigando atsakomybės.

  • Fredis*

    Mokytojas iš pašaukimo, iš Didžiosios raidės, krikščionis – tik džiagtųsi jei jo (-os) klasėje užsirašę net išsižioję klauso dėstomo dalyko trisdešimt šeši mokinukai, kolegei nepavydėtų, o užjaustų, kad pas kolegę tik trys mokinukai.
    Nors poliklinikose sistema yra skatinanti, kuo daugiai prisirašę pas šeimos gydytoją pacientų, tuo jos atlygis yra didesnis. A.Maldeikienės skunde, aimanoje, pageidavime logikos yra, bet logika yra savanaudė.

    • Genpre

      Fredi,
      Mokytojui nėra didesnio apmaudo tada, kaip suvokti, kad visą, ko moko, mokiniai negalės pritaikyti, nes valdžiai giliai „iki lempos“ ekonominės tiesos.

  • nerijus

    Valentinai

    Prisimenant Lenkijos prezidento žūtį ir ugnikalnio išsiveržimą Islandijoje dėl kurio, daugelis ES valstybių vadovų neatvyko ( lėktuvais ) į laidotuves:

    http://www.youtube.com/watch?v=vrNuY2qXWhI

    p.s. dešinėje yra ir sekančios filmo dalys.
    Žinoma, reikia atsižvelgti ir į lėktuvų skridimo aukštį ( naikintuvai- skraidė ) ir pelenų pasklidimo aukštį. Jei pelenai nebuvo pasklidę tiek aukštai, kad negalėtų skristi keleiviniai lėktuvai, tai niekaip kitaip negalima teigti, kaip, kad specialiai niekas nevyko pagerbti prezidento?..
    Beje…Reikėtų atsižvelgti ir į pelenų „tirštumą“. Filme pasakojama, kad jų lėktuvas buvo įskridęs į „tirštus“ pelenus. Dėl tos priežasties jų varikliai ir užgeso, nes užsikimšo.

  • a

    Man rodos sita statistika atspindi socdemu spastus koncervam ir lietuvai,tai priesrinkiminiu pazadu vykdymas,as tai kubiliaus vietoj nurezciau biudzetininkam 20 procentu solidariai ir problemos pabaiga,pasukautu ir nurimtu,negalima gyventi ne pagal kisene,paprastam zmogui tai gresia atsidurti banko kiseneje su visu savo turtu,kuo skirias valstybe.

  • Tomas

    Panašu, kad net pati Grybauskaitė skaitė šį straipsnelį. :)

    • Tomas
      • Smilga

        Labai stipriai „devalvuojasi“:
        „Sveikatos apsaugos ministrui liberalcentristui Raimondui Šukiui patarinėja jo partijos kolega, buvęs Kultūros ministerijos vadovas Jonas Jučas.

        J.Jučas Sveikatos apsaugos ministerijoje dirba nuo praėjusio pirmadienio

        Jis tapo ketvirtuoju ministro patarėju.“, – rašo alfa.

        • Tomas

          O va ministrui patarejų, sveikatos srity tai reikia kuo daugiau ir kuo profesionalesnių. Čia kritinė valstybės vieta, kur reikia stipriai padirbėti. Užduotis tikrai ne vieno žmogaus jėgoms.

  • nerijus
  • nerijus