Vaistininkų aritmetika: jūs mokat brangiau, mes uždirbam dar daugiau
Šių metų pradžioje Lietuvos žiniasklaida nemažai rašė apie kainų didėjimą, susijusį su padidėjusiais mokesčiais.
Kaip žinia, brango daug kas – dėl padidėjusio PVM brangi ekologiška duona ir šviežia mėsa, išaugus akcizo mokesčiui – brangiau mokame už degalus.
PVM lengvatos panaikinimas išaugino spaudos ir vaistų kainas.
Viskas lyg ir logiška, nebent prisimintume tą faktą, kad kai dauguma lengvatų buvo nustatomos, visada girdėdavome kalbas, kad taip siekiama paremti vietos gamintojus. Tikriausiai „gamintojai“ visada reikšdavo „prekybininkai.
Tačiau vienas dalykas man vis dėlto neatrodo logiškas ir tą labai gerai iliustravo vakar internete paskelbtas vienas tekstas.
Jame vaistininkai, o konkrečiai – Camelia“ vaistinių tinklo komunikacijos specialistas Daugirdas Pranaitis viešai aiškina, kad vaistai pabrango 14 proc., tai yra, pasak jo, „tiek pat, kiek didėjo PVM – 14 procentų“.
Gali būti, kad komunikacijos specialistų nemoko matematikos – nes jei būtų mokę, tai D.Pranaitis neklaidintų visuomenės, teigdamas, kad PVM vaistams didėjo taip mažai. Nes jei būtų taip, kaip sako D.Pranaitis, PVM būtų padidėjęs nuo 5 proc. iki 5,7 proc (tai yra, 14 proc.)
Iš tikrųjų PVM padidėjo beveik 4 kartus arba 14 proc. punktų.
Bet tai smulkmena. Be to, komunikacijos specialistų uždavinys yra juk ne skaičiuoti, o kalbėti.
Kita vertus, visiškai ne smulkmena yra tai, kad vaistų kainos, kaip viešai skelbia D.Pranaitis (tikriausiai nemeluoja), PVM tarifui padidėjus 14 proc. punktų, taip pat išaugo 14 procentų.
Paprasta matematika rodo, kad taip neturėjo būti.
Kalbant konkrečiai – jei vaistas kainavo, tarkim, 10,5 lito, lengvatinis PVM galutinėje kainoje sudarė 50 centų (5 proc.). Po naujų metų PVM padidėjo iki 19 proc., taigi vaisto kaina turėjo padidėti iki 11,90 lito.
Tačiau skirtumas tarp 10,5 ir 11,9 nėra 14 procentų. Jis sudaro tik 13,3333 procento.
Atrodytų, smulkmena? Iš pirmo žvilgsnio – taip.
Tačiau pažiūrėkime, ką tai reiškia realiame gyvenime? Na, pavyzdžiui, tam pačiam „Camelia“ vaistinių tinklui, kurio apyvarta 2007 buvo 220 milijonų litų (o pernai neabejotinai išaugo), tai reikštų beveik 1,5 mln. litų grynųjų pajamų iš oro.
O „Eurovaistinių“ tinklui, kurio apyvarta 2007 buvo beveik 600 mln. litų – toks „neapsižiūrėjimas“ atneštų papildomus daugiau nei 3 mln. litų.
Tokia štai matematika… Paprasta ir aiški.
Tačiau kažkodėl tai negirdžiu jokių Vartotojų teisių apasugos tarnybos, Konkurencijos tarybos ar Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimų šia tema…
Gal ir jie nesimokė matematikos?…
(13 balsų, vidurkis: 4,54 iš 5)
Loading...
