Artūras Račas

Ar galima Lietuvos Seime priimti įstatymą vienam žmogui, kurio prieš keletą metų Lietuvoje niekas nepažinojo ir kuris pats tikriausiai nežinojo, kad pasaulyje egzistuoja tokia valstybė kaip Lietuva?

Tikriausiai atsakysite, kad ne. Ir būsite neteisūs. Nes Seimas vakar įrodė, jog tai visiškai paprasta ir tokį įstatymą priėmė didele balsų dauguma. Ir net skubos tvarka, nes labai jau jis svarbus Lietuvos valstybei.

Ar žinote, koks tai įstatymas? Drįsiu spėti, jog daugumu jūsų to nežino, nes pagrindinį dėmesį vakar, jei bent kiek domitės politika ir Seimo darbu skyrėte naujosios Vyriausybės tvirtinimui.

Pasufleruosiu – tai Pilietybės įstatymo 16 straipsnio pataisa. O žmogus, kuriam šis įstatymas priimtas yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė ir Vilniaus moterų krepšinio klubo „Teo“ žaidėja Katie Douglas. Įstatymo, autorius yra Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, kuris, beje, dar visai neseniai pats buvo Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu – net kai pirmą kartą dalyvavo Lietuvos prezidento rinkimuose.

O įstatymo esmė paprasta – sudaryti Valdui Adamkui formalias galimybes suteikti Lietuvos pilietybę savo buvusiai tėvynainei Katei, kuri norėtų žaisti Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje.

Pataisa labai trumpa, ji skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu, jai atstovaujant, ir šiuo atveju netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų“.

Tiems kas nežino, pasakysiu, kad 12 Pilietybės įstatymo straipsnis numato, kad Lietuvos pilietybę gali gauti asmenys, kurie išlaikė valstybinės kalbos egzaminą, nuolat gyvena Lietuvoje, gyvena čia ne mažiau kaip pastaruosius 10 metų, turi legalų pragyvenimo šaltinį, yra išlaikę Konstitucijos pagrindų egzaminą. Be to, jie turi būti asmenimis be pilietybės arba piliečiais tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė. Asmuo, siekiantis tapti Lietuvos piliečiu, taip pat privalo raštu pranešti apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės.

Akivaizdu, kad K.Douglas daugumos šių reikalavimų netenkina – ji negyvena Lietuvoje 10 metų, nėra išlaikiusi kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminų, be to, yra JAV pilietė ir, panašu, neketina tos pilietybės atsisakyti, kaip, pavyzdžiui, padarė Valdas Adamkus, tapęs Lietuvos prezidentu.

Todėl visiškai nenuostabu, kad, nepaisant tam tikro spaudimo, Pilietybės komisija vis dėlto nusprendė nerekomenduoti prezidentui suteikti pilietybę Katie. Devyni šioje komisijoje dirbantys Migracijos departamento, prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos bei kitų valstybės institucijų pareigūnai už tokį sprendimą nusipelno didžiausios pagarbos. Juk nėra lengva pasakyti „ne“ kai elgtis priešingai viešai ragina Seimo nariai, garsūs sportininkai ir žymūs visuomenės veikėjai, tokie kaip Darius Kuolys ir Arnoldas Lukošius.

Komisijos narių garbei, jiems pakako proto, profesionalumo ir atsakingumo.

Tačiau ne veltui sakoma, jog kai neleidžia pro duris, lipama per langus. Prezidentui, kuris niekaip negali peržengti per Pilietybės komisijos rekomendacijas, tokiu langu tapo Seimas.

O ten viskas greitai ir paprastai: 75 balsai už, 5 – prieš, 10 susilaikė. I.Ilfo ir J.Petrovo „Dvylikoje kėdžių“ ryte davęs pinigus, kėdžių su mirusios uošvės briliantais galėjai tikėtis tik vakare, o Lietuvos Seime procedūra trunka trumpiau: 15 valandų 5 minutės – pateikimas, 16valandų 11 minučių – įstatymas priimtas. Beje, tarp tų penkių, balsavusių prieš prezidento pateiktą pataisą buvo ir Julius Sabatauskas, vienas iš aktyviausių R.Pakso apkaltos dalyvių. O apkaltos pagrindu, kaip žinia, ir buvo neteisėtas pilietybės suteikimas.

Iš pirmo žvilgsnio, langas išdaužtas ir Prezidentui tikriausiai atrodo, kad kaip figos lapu prisidengiant „viešuoju interesu“ ir „Lietuvos Respublikos vardo garsinimu“ jis dabar jau galės suteikti pilietybę Katie Douglas.

Tačiau iš tikrųjų taip nėra, nes Pilietybės įstatymo pataisa teisiniu požiūriu nieko nekeičia. Ji negali pataisyti ar atšaukti Konstitucinio Teismo sprendimo ir jo paaiškinimų dėl pilietybės, susijusių su neteisėtu pilietybės suteikimu Jurijui Borisovui.

Tame sprendime Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė, jog „pilietybė yra valstybės atributas“ ir kad užsienio piliečiui ji gali būti suteikta tik už ypatingus nuopelnus valstybei ir tik tada, jei Lietuvos pilietybės siekiantis asmuo yra visiškai integravęsis į Lietuvos visuomenę. Pabrėžiu – visiškai, o ne gyvena čia porą metų ir tik todėl, kad tai apsimoka, nemoka kalbos, neturi čia jokių šaknų.

Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad užsienietis, norintis išimties tvarka gauti Lietuvos pilietybę, turi turėti nuopelnų Lietuvos valstybei, ir paaiškino, jog tokiais gali būti „laikytina tik tokia asmens veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo“.

Kai kam gali atrodyti, kad Katie Douglas poros metų žaidimas „Teo“ klube už gerą atlyginimą ir yra tie nuopelnai, apie kuriuos kalba Konstitucinis Teismas.

Tačiau net apsimetus visišku kvailiu, negali ignoruoti kito Konstitucinio Teismo paaiškinimo. Leisiu sau jį pacituoti visą: užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie yra nusipelnę Lietuvos Respublikai, bet nėra susiję su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, nėra integravęsi į Lietuvos visuomenę, gali būti skiriami Lietuvos valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai, kiti pasižymėjimo ženklai). Lietuvos Respublikos pilietybė nėra ir negali būti valstybės apdovanojimas.

Todėl jeigu užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, nusipelnęs Lietuvos valstybei, nėra susijęs su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, nėra integravęsis į Lietuvos visuomenę, tarp tokio asmens ir Lietuvos valstybės negali atsirasti ir ypatingas – nuolatinis teisinis – ryšys, kurį išreiškia pilietybė.

Ar bereikia dar čia ką nors komentuoti?

(Dar neįvertinta)

Loading...