Artūras Račas

… Kažkaip niekaip iš galvos neišeina Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos ir ministro komentarai, susiję su „WikiLeaks“ sekmadienį pradėtais skelbti dokumentais…

 Nors pasirodant šiems komentarams, dar nė vienas  JAV ambasadoje Vilniuje surašytas pranešimas dar nebuvo paskelbtas, mūsų ministerija jau žinojo, kad tai, kas galbūt bus paskelbta  „neatspindės realybės ir tikrosios padėties“.

Sakyčiau, keistoka pozicija.

Ypač – atsižvelgiant į šiandien „The New York Times“  paskelbtą informaciją apie A.Anušauską.

Yra maža tikimybė, kad JAV informavo Lietuvą apie visus „nutekėjusius“ dokumentus ir jų turinį ir ministerija iki paskelbdama komentarą, spėjo su tuo turiniu susipažinti.

Tada jos komentaras būtų iš dalies suprantamas. Sakau, iš dalies, nes teigti, kad visa iš Akmenų gatvės Vilniuje į Vašingtoną keliavusi informacija buvo išgalvota (neatspindėjo realybės ir tikrosios padėties), būtų per drąsu net A.Ažubaliui.

Nes tai reikštų pasakyti, kad dauguma Vilniuje dirbusių diplomatų buvo arba visiški neišmanėliai arba paprasčiausi melagiai. Pagal tikimybių teoriją taip gal ir galėtų būti, tačiau tikimybė tikriausiai tokia pati kaip matyti, pavyzdžiui, R.Valatką dirbant A.Kubiliaus atstovu spaudai arba tikėtis, kad P.Gražulis ir K.Uoka susituoks.

Ministerijos pareiškimas įdomus ir kalbant apie konkretų A.Anušausko atvejį. Jis galbūt tikrai neatspindi tikrosios padėties ir gal, kaip ministerija ir sako, yra tik  „iš konteksto ištraukta detalė“.  

Bet tada būtų labai įdomu žinoti, koks buvo kontekstas: ar A.Anušauskas veikė savo asmenine iniciatyva, ar partijos pavedimu, o gal jo veiksmai buvo suderinti ir su Užsienio reikalų ministerija?

Sutikite, kontekstas šioje vietoje labai svarbus.

Žinoma, gali būti, kad A.Anušauskas, kaip jis pats sakė, nieko ir neveikė. Ir kad pranešimas apie jo neva vykdytą „diplomatiją“, yra laužtas iš piršto.

Tačiau tada natūraliai kiltų klausimas, kam to reikėjo pranešimo autoriui. Kodėl jis melavo ir ko tuo melu siekė?

A.Ažubalis, komentuodamas „WikiLeaks“ skandalą, paskubėjo pareikšti, kad jis sumažins pasitikėjimą tarptautiniuose santykiuose.

Tačiau čia pat ir jis, ir ministerija patikino, kad nepaisant to, Lietuvos ir JAV santykiuose pasitikėjimo nesumažės.

Gali būti.

Tačiau galima klausti kodėl: ar todėl, kad JAV diplomatai iš Vilniaus rašinėjo tikrovės neatitinkančias žinias ar todėl, kad tos žinios buvo tikros?

O gal priežastys glūdi dar kur nors kitur.

Bet kuriuo atveju, mano subjektyvia nuomone, URM šį kartą paskubėjo.

Neigti tai, ko dar nesi matęs, labiau būdinga viduramžiams, o ne 21-ajam amžiui.

(2 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)

Loading...