Treji…
… Šiek tiek vėluoju… 
Bet jei dar būtų iki vidurnakčio būčiau pasakęs, kad lygiai prieš trejus metus paskelbiau, kad pradedu.
Daugiau nei 1000 dienų.
1893 įrašai (su parašytais dar iki racas.lt)
82 361 komentarai.
2 011 439 apsilankymų.
4 981 300 peržiūrėtų puslapių.
Vidutiniškai 2,48 puslapio per apsilankymą ir 3,56 minutės praleistos atėjus.
Lankytojai iš 148 šalių (teritorijų), mažiausiai 20 proc. apsilankymų atsitiktiniai, bet buvo skaitytojų Irake, Nepale, Ganoje, Guame, Ekvadore, Peru, Bahreine.
Tai – sausa statistika iš Google Analytics.
Kalbant apie tai, kas ne sausa…
Keista, bet pastaruoju metu vertinu tai kaip darbą. Po darbo. Tarp darbo.
Už kurį niekas nemoka ir niekas nepasako ačiū.
Kuriam aukoju laiką, atimdamas jį iš tų, kuriuos myliu ir kuriems esu skolingas tiek, kad tikriausiai niekada nesugebėsiu tos skolos grąžinti.
Vardan ko?
Iš esmės tas pats, kaip pjauti žolę kieme… Po savaitės vėl užauga ir vėl reikia pjauti.
Bet gražiausias yra momentas, kai pabaigęs pjauti, atsisėdi terasoje, užsidegi cigaretę, gurkšteli alaus, pažiūri ir tiesiog gražu.
Po savaitės vėl pjauni.
Skirtumas tas, kad žiemą žolė neauga.
Kita vertus, žiemą ne taip smagu sėdėti terasoje, rūkyti ir gerti alų…
Nelabai smagu būna ir vasarą aiškinti dundukams, kodėl jie yra dundukai arba rašyti „Komentaras pašalintas – A.R.“
Kartais net negyvai užknisa. Bet prisimeni, kad tai darbas. O darbe pasitaiko visko…
Bet juk svarbiausia rezultatas, ar ne?
Populiariausias Lietuvos rašytojas ir vienas stipriausių Lietuvos žurnalistų būtent trečiasiais racas.lt gyvavimo metais paskyrė man atskirus puslapius savo tinklaraščiuose.
Dėjau aš ant jų abiejų, bet vis tiek smagu.
Smagu buvo ir rasti čia finansų ministrės komentarus, nepaisant to, kad mūsų požiūriai ne visada sutampa.
Smagu buvo pamatyti ir paties LRT tarybos pirmininko reakcijas.
Taip pat smagu buvo pamatyti racas.lt įrašų kopijas LRT atsiliepime teismui bei pakalbėti telefonu su bendrovės „Du broliai“ pagrindiniu akcininku.
Beveik taip pat smagu kaip išgirsti iš vieno iš premjero patarėjų klausimą, kam aš dirbu ar perskaityti asmeninio pokalbio atpasakojimą viename iš savaitraščių.
Lygiai taip pat smagu buvo atsiliepus telefonu iš kolegų išgirsti: „tu ten savo bloge rašai , kad… bet aš manau, jog…“
Bet smagiausia, neabejotinai, yra atvertus racas.lt, suprasti, kad Lietuvoje yra žmonių, kuriems rūpi, kurie domisi, kurie žino, kurie abejoja ir kurie nėra dundukai.
Todėl treji dar nebus pabaiga.
Net jei dirbsiu taksistu…
Nes krepšinio komanda, kurioje žaidžiau VKML, vadinosi „Dėjom“.
P.S. Ačiū, kad esate.
(9 balsų, vidurkis: 4,56 iš 5)
Loading...
