Artūras Račas

Pirmiausia, noriu pasakyti du svarbius dalykus.

Pirma, man patinka Mykolo Drungos rengiamos užsienio spaudos apžvalgos.

Antra, nemanau, kad esu tolerancijos pavyzdys, nes esu nacionalistas ir gan konservatyvių pažiūrų.

Tačiau, kai sužinojau, kad M.Drunga buvo paskelbtas Tolerancijos žmogumi 2008, tikrai nustebau. Nes tikrai negalėjau greitai sugalvoti ką turi bendra M.Drunga ir Tolerancijos žmogų renkančio Sugiharos fonndo apibrėžimas:

Tolerancijos žmogumi gali būti skelbiamas Lietuvos pilietis, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu arba atviru žodžiu stojęs prieš ksenofobijos ir antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakęs prieš radikalizmo apraiškas bei prietarus politiniame – visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Nusprendžiau pasitikrinti ir kokią valandą „googlinau“.

Geriau jau būčiau to nedaręs… Nes tai ką radau tik dar kartą patvirtino, kad Lietuvą ne veltui vadina mažu švogerių kraštu.

Kalbu apie pernai M.Drungos parašytą komentarą Bernardinuose, kuris vaidinasi „Apie kelias ydas“.

Štai kelios citatos:

Prieš kelis dešimtmečius dauguma homoseksualų savo polinkio gėdijosi ir jam netgi iš visų jėgų priešinosi, o dabar daugelio homoseksualų (ir ne tik jų) priimta šį polinkį laikyti lygiaverčiu heteroseksualiai orientacijai ir teigti, kad homoseksualu ne tampama, o gimstama. Kadangi juo gimstama gerokai rečiau, negu gimstama heteroseksualu, šiuo atžvilgiu homoseksualumas ir yra „nenormalus“, bet tik šiuo, statistiniu, atžvilgiu. Moraliniu jis, girdi, ne labiau peiktinas už kairiarankiškumą, kuris statistiškai taip pat ne norma.

Tačiau tradicinės moralės atstovai teigia, jog homoseksualumas ne tik nenormalus, bet ir nenatūralus, kadangi netarnauja (ir net negali tarnauti) vienai pagrindinių lytinio santykiavimo funkcijų – giminės pratęsimui. Vis dėlto, pagal krikščionišką moralę, homoseksualūs troškimai, nors ir nenormalūs bei nenatūralūs, dar nėra nemoralūs. Arba, tiksliau pasakius, jie tik potencialiai tokie. Realiai nemoralūs jie tampa tik davus jiems valią mintimis ir veiksmais, t. y. visiškai pasidavus pagundai.

Arba:

Gal pakankamai jos gavęs jis būtų radęs savyje jėgų ne tik pirmajam gražiam žingsniui – liautis veidmainiauti, bet ir antrajam – atimti veidmainiavimui pagrindą ta prasme, kad jaustųsi laisvas  ne tik skelbti tradicinę moralę, bet tyra širdimi pagal ją ir gyventi, nors ir tempdamas kryžių (kurį doram vyrui, tebeturinčiam homoseksualių potraukių, reikia vilkti, kaip ir tikram alkoholikui, pasukusiam padoraus gyvenimo keliu, nevalia nė taurelės išlenkti).

Arba dar:

Tik čia vienas didžiulis skirtumas – lytinė orientacija gali būti nenormali, nenatūrali, net potencialiai nemorali, Bet šios savybės visai netaikytinos rasei.

Šiaip, žinoma, geriausiai paskaityti visą komentarą.

Aš jį skaičiau du kartus. Po to dar užmečiau akį į Vikipediją:

Tolerancija (lot. tolerantia) – pakantumas priešingai nuomonei, požiūriui, elgesiui. Terminu tolerancija apibūdinamas individualus arba kolektyvinis elgesys socialinėje, kultūrinėje ir religinėje aplinkoje. Terminas tolerancija naudojama apibūdinti elgseną, kuria dauguma ar opozicija reaguoja į nepalaikomą ar mažumoje esančią bendruomenę ar individą.

Ir galiu pasakyti tik viena: arba aš esu visiškas beprotis, arba tokie yra tie, kurie išrinko M.Drungą Tolerancijos žmogumis.

Visoje istorijoje liūdniausia yra ne tai, kad draugų būrelis dalija vieni kitiems skambius titulus ir apdovanojimus.

Nieko tokio, jie jie rinktų, pavyzdžiui, tolerantiškiausią santarietį ar tolerantiškiausią „Akiračių“, „Metų“ ar buvusį „Laisvosios Europos“ radijo bendradarbį. Pagaliau – tolerantiškiausią kokio nors vakarėlio svečią.

Tačiau kai prisidengdami Ch. Sugiharos vadu jie renka Lietuvos Tolerancijos žmogų, jie daro meškos paslaugą visai Lietuvai.

Jie išplauna pačią Tolerancijos sąvoką.

Nes jei Tolerancijos žmogumi gali būti M.Drunga, kuriam homoseksualūs potraukiai yra kryžius, kurį doram vyrui (ir tikriausiai moteriai) tenka vilkti, tai kodėl Tolerancijos žmogumi negali būti J.Imbrasas ar V.Tomkus?

O gal tolerancija lietuviškai reiškia tik pakantumą kai kurioms mažumoms – toms, kurias toleruoja „tradicinė moralė“ ir katalikų bažnyčia?

Užjaučiu Sugiharą – jis nuo lietuviškos tolrenacijos tikriausiai vartosi karste…

(43 balsų, vidurkis: 4,51 iš 5)

Loading...