Tinklaraštis yra gerai arba kaip aš rašiau atsiliepimą teismui

Tinklaraštis yra gerai.

Jei jo nebūtų, nežinau, čia neužeitų Tomas ir aš galbūt nežinočiau, kad jis turi savo tinklaraštį.

Tada nežinočiau, kad tame tinklaraštyje Tomas neseniai parašė apie Aukščiausiojo Teismo sprendimus dėl dalykinės reputacijos gynimo.

Tada tikriausiai būtų buvę daug sunkiau padaryti tai, ką dariau šiandien – parašyti atsiliepimą į Gariūnus valdančių trijų bendrovių ieškinį dėl neva pažeistos jų dalykinės reputacijos.

O dabar buvo ne taip jau sunku:)

Nes, paskaičius Tomo pateiktą konspektą, ieškinyje dėstomi argumentai, neva mano LTV laidoje išdėstyta nuomonė, o konkrečiai štai tokie teiginiai:

Ar turi būti vietų, kurioje negalioja Lietuvos įstatymai”? “Kuo smulkusis verslas Gariūnuose skiriasi nuo smulkaus verslo, dirbančio, tarkim, mažoje parduotuvėj Vilniuje arba mažoj kavinėj Vilniuje, arba, nežinau, kioske, kažkokiam tai, kuris kepa kebabus?”, “Kodėl gi didžiausiai šalies parduotuvei, jeigu taip galima sakyti, ar ne, po atviru dangumi, veikia kitokios sąlygos ir kitokie prekybos įstatymai negu visoj kitoj Lietuvoje?”

neva pažeidžia Gariūnų turgavietę valdančių bendrovių dalykinę reputaciją neatrodo labai pagrįsti.

Ypač, kai Tomo pateiktame konspekte paskaitai, kad:

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje

arba

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia.

ir kad

juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės

O šiaip, turiu pripažinti, buvo visai smagu rašyti atsiliepimą. Iki šiol dar nebuvau pats to daręs nuo pradžios iki pabaigos.

Gera patirtis.

Dabar belieka laukti rezultatų ir tikėtis, kad jie bus teigiami:)

 

(3 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • Artūrai, šiaip Jūs padarėte didelę įtaką, kad pats pradėčiau tinklaraštininkauti..

    • jei taip, tai užsirišiu didelį mazgelį ilgoje savo gerų darbų virvėje:)

      • Valentinas

        Ilgoje?

        • romas

          Įdomu, ar Hitleris turėjo virvelę su gerų darbų mazgeliais? Ne tai kad noriu palyginti ką nors su Hitleriu, bet galvoju, ar žmonės būna kada nors viduje blogi.

          • spyglys

            būna, tik tie žmonės niekada nebūna vadovais.

  • P.E.

    O ką daryti šiuo atveju-visur antraštėse skelbiama,kad kūdikis mirė Kauno klinikose,o skaitant toliau,paaiškėja,kad tai atsitiko Kauno klinikinėje ligoninėje.Jei Kauno klinikos ir Kauno klinikinė ligoninė yra skirtingos įstaigos,kaip tada dėl Kauno klinikų dalykinės reputacijos gynimo?
    http://www.delfi.lt/news/daily/Health/paslaptingai-kauno-klinikose-mirusio-kudikio-kraujyje-mirtina-kalio-doze.d?id=58074734

  • lakunas

    Nenuvertindamas gerbiamo Artūro teisinių žinių, išdrįsiu teigti, kad rašomą atsiliepimą reikėtų dar patikėti ir profesionaliam teisininkui „filtruoti“ – karpyti, papildyti, kad neliktų nepastebėtos visos teisiškai svarbios aplinkybės, kad nebūtų „paslysta“ su tais momentais, kurie neprofesionalui gali klaidingai atrodyti naudingi ir pateiktini, nors siekiant tam tikrų teisinių pasekmių neturėtų būti akcentuojami.

    • Jonas III

      Kažkur toje vietoje ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko teismais taip nepasitikima. Visai nekreipdami dėmesio į elementarių problemų teisingą ir suprantamą (visuomenei) išaiškinimą, susikoncentruoja į biurokratinį teisinį žongliravimą, dar labiau apsunkindami tos problemos sprendimą. Žinoma, ne paskutinėje vietoje nepasitikėjimui teismais turi ir korupcija. Aišku, tos priežastys tarpusavyje yra glaudžiai susijusios.

  • Ogis@Co

    Kaip atrodys Arturo uzsakytas paneigimo skelbimas Respublikoje:

    Taip, būtinai turi būti vietų, kurioje negalioja Lietuvos įstatymai!
    Smulkusis verslas Gariūnuose iš esmės skiriasi nuo smulkaus verslo, dirbančio, tarkim, mažoje parduotuvėj Vilniuje arba mažoj kavinėj Vilniuje, arba, nežinau, kioske, kažkokiam tai (v kakom-to), kuris kepa kebabus.
    Gi didžiausiai šalies parduotuvei, jeigu taip galima sakyti, nacionaliniam Lietuvos žmonių projektui po atviru dangumi, veikia visiškai kitokios sąlygos ir kitokie prekybos įstatymai negu visoj kitoj Lietuvoje. Būtina tai nuolat pabrėžti, akcentuoti kalbant apie Gariūnus, o kitaip manantieji turi būti negailestingai baudžiami.

  • :D

    valstybe kur perkamas teisingumas daug sneket pavojinga,laikykites tylos arba kalbekite dvasinemis temomis,apie mena,istorija senesne nei 100 metu,aisku galima ir emigruoti i kokia Grenlandija taciau ten teks bendrauti su ruoniais , eskimu kalba, kas nera taip lengva.